2021-01-06 Nr. AB-224-3-62-3-00627-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. TA-21-556/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00627-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2; 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. I. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. I. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas L. I. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN, atsakovas), 144 Eur turtinės ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Alytaus PN 2018 m. gruodžio 9 d. 7.10 val. buvo atlikta krata 6 būrio 3 miegamajame, kuriame gyvena pareiškėjas. Krata buvo atliekama pusryčių metu, todėl jis ir kiti nuteistieji išėjo į valgyklą valgyti pusryčių ir nepasiliko stebėti kratos. Grįžus iš valgyklos, pareiškėjas pasigedo jam priklausančių daiktų: USB laikmenos, MP-4 grotuvo „Sony“ ir MP-4 pakrovimo blokelio. Kadangi krata buvo pasibaigusi ir pareigūnų patalpoje nebuvo, pareiškėjas raštu kreipėsi į administraciją, kad būtų sugrąžinti jam priklausantys daiktai. Visi išvardinti daiktai prieš vykdant kratą buvo padėti ant spintelės. Alytaus PN direktorius pripažino pareiškėjo prašymą nepagrįstu ir nurodė, kad tokie daiktai kratos metu nebuvo paimti.

3. Pareiškėjas nurodė, kad pareigūnai buvo be skiriamųjų ženklų, neturėjo vaizdo registratoriaus, kuris yra būtinas atliekant kratas. Pareiškėjas teigė, kad krata buvo atliekama pusryčių metu, todėl nuteistieji turėjo rinktis ar eiti valgyti, ar stebėti atliekamą kratą. Jei būtų likęs stebėti kratą, būtų likęs be maitinimo ir turėjęs kęsti alkį. Todėl tokiais veiksmais buvo pažeista bendrojo pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai. Dėl tokių veiksmų pareiškėjas jautėsi labai blogai, buvo pažemintas, psichologiškai sugniuždytas.

4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad 2018 m. gruodžio 9 d. 7.10 val. apsaugos ir priežiūros skyriaus specialistai A. M., I. T., R. P. ir R. B. 7-to lokalinio sektoriaus 6 būrio 6 miegamajame atliko neplaninę kratą. Įėjus į miegamąjį buvusiems nuteistiesiems pareigūnas I. T. liepė išeiti iš miegamojo ir, kad vienas nuteistasis turi pasilikti stebėti kratos. Nei vienas iš nuteistųjų nesutiko likti stebėti kratos. Išeinantiems iš miegamojo pareigūnai atliko dalines kratas, kurių metu pas nuteistuosius draudžiamų daiktų nebuvo rasta. Kratos metu I. T. rado metalinį strypą, o A. M. rado savadarbį oro šildytuvą ir du iš plastikinių butelių pagamintus įrenginius rūkyti. Kratos metu pareigūnai USB laikmenos ir vaizdo ar garso įrenginių nerado ir nematė.

6. Pareiškėjas siekia žalos atlyginimo, todėl privalo visas aplinkybes tinkamai įrodyti. Pareiškėjas skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veiksmo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą. Pareiškėjas skunde teismui nenurodė, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip yra konkrečiai paskaičiuotas. Šios aplinkybės taip pat leidžia teigti, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galbūt siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. birželio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

8. Teismas nustatė, kad 2018 m. gruodžio 9 d. 7.10 val. 7 lokalinio sektoriaus 6 būrio 6 miegamajame buvo atlikta neplaninė krata. Kratos 2018 m. gruodžio 9 d. protokole nurodyta, kad kratos metu buvo rastas vienas metalinis strypas (50 cm), vienas savadarbis oro šildytuvas ir du iš plastikinio butelio pagaminti įrenginiai rūkyti. Nurodyta, kad nuteistieji kratą stebėti atsisakė.

9. Pareiškėjas 2018 m. gruodžio 9 d. su prašymu kreipėsi į Alytaus PN direktorių ir nurodė, jog kratos metu buvo paimti jam priklausantys daiktai (MP3 grotuvas ir USB laikmena) bei, jog kratos metu pasilikti sekcijoje niekas neleido. Alytaus PN 2019 m. sausio 7 d. raštu Nr. 363-23 pareiškėjo prašymą pripažino nepagrįstu ir nurodė, kad kratos metu prašyme paminėti pareiškėjo daiktai nebuvo paimti. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2019 m. kovo 7 d. raštu Nr. 2S-1038 pareiškėjo skundą atmetė.

10. Teismas taip pat nustatė, kad iš nuteistojo apskaitos kortelės matyti, jog pareiškėjas iki šiol turi MP3 grotuvą „Sony“ su pakrovėju bei USB laikmenas, daiktai kortelėje neišbraukti.

11. Teismas, nagrinėdamas bylą, rėmėsi Kratų atlikimą nuteistiesiems reglamentuoja Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 (toliau – ir Instrukcija), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, reglamentuojančio žalos atlyginimą, normomis.

12. Pažymėjo, kad pareiškėjas 2018 m. gruodžio 9 d. prašyme nurodė, jog iš jo buvo paimti MP-3 grotuvas bei USB laikmena. Skunde teismui pareiškėjas nurodė, kad po kratos pasigedo USB laikmenos, MP-4 grotuvo „Sony“ ir MP-4 pakrovimo blokelio.

13. Teismas, įvertinęs pareiškėjo prašymą Alytaus PN direktoriui ir paaiškinimus skunde teismui, sprendė, kad pareiškėjo nurodytos įvykio aplinkybės prieštaringos ir nenuoseklios (dėl pasilikimo stebėti kratą bei dingusių daiktų), be to, pareiškėjas savo argumentų nepagrindė objektyviais įrodymais. Kratos 2018 m. gruodžio 9 d. protokolas patvirtina, kad kratos metu buvo rastas vienas metalinis strypas (50 cm), vienas savadarbis oro šildytuvas ir du iš plastikinio butelio pagaminti įrenginiai rūkyti. Protokole nurodyta, jog nuteistieji atsisakė dalyvauti kratos metu bei protokolas pasirašytas keturių pareigūnų. Duomenų, kad kratos metu būtų paimti pareiškėjo daiktai, nėra.

14. Vertindamas pareiškėjo teiginius dėl filmavimo kratos metu, teismas nurodė, kad Instrukcijos 149 punkte nustatytas techninių priemonių naudojimas tiesiogiai nenumato, jog kratos turi būti filmuojamos, todėl pareiškėjo argumentus atmetė. Teismas sprendė, kad atliekant neplaninę bendrąją gyvenamųjų patalpų kratą buvo laikomasi Instrukcijos reikalavimų.

15. Teismas konstatavo, kad byloje įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl pareigūnų veiksmų neteisėtumo, nėra. Nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), teismas papildomai nevertino kitų sąlygų civilinei atsakomybei kilti. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, teismas pareiškėjo skundą atmetė.

III. 16. Pareiškėjas L. I. padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 17 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti.

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi jo skundas atmestas nepagrįstai. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog jo prašyme Alytaus PN ir skunde teismui nurodyti prieštaringi duomenys dėl paimtų daiktų. Teigia, kad jo apskaitos kortelėje nurodyta, jog jis iki šiol turi MP3 grotuvą „Sony“ su pakrovėju bei USB laikmeną, tačiau po įvykio metu patirto streso ir rašydamas skundą teismui padarė rašytinę klaidą, nurodydamas, kad buvo paimtas MP4 grotuvas „Sony“ su pakrovėju ir USB laikmena.

18. Paaiškina, kad po kratos pasigedęs jam priklausančių daiktų, su prašymu kreipėsi į Alytaus PN direktorių grąžinti jam kratos metu paimtus daiktus, nes manė, jog juos paėmė pareigūnai patikrinti, kaip jau ne kartą yra buvę. Patikrinus daiktus, jie būdavo grąžinami. Tačiau buvo atsakyta, kad kratos metu jokie jam priklausantys daiktai nebuvo paimti. Pareiškėjas teigia, kad prieš prasidedant kratai, jo daiktai buvo ant spintelės, kadangi iš vakaro jis juos naudojo. Šią aplinkybę matė kartu su pareiškėju gyvenantys nuteistieji D. S. ir A. G.. Grįžus po atliktos kratos, jis pasigedo jam priklausančių daiktų, kuriuos galėjo paimti tik pareigūnai. Kadangi daiktai dingo, pareiškėjas kreipėsi dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

19. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visus jo skunde nurodytus argumentus atmetė, o rėmėsi išskirtinai tik Alytaus PN nurodytais argumentais, nors atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad iš jo nebuvo paimti nurodyti daiktai.

20. Pareiškėjas teigia, kad faktą, jog jis turėjo minėtus daiktus, patvirtina įrašai apskaitos kortelėje, jie nėra išbraukti, jis juos turėjo iki 2018 m. gruodžio 9 d., tačiau dabar negali jais naudotis. Pažymi, kad pareigūnai kratos metu nenaudojo techninių priemonių, t. y. nefilmavo kratos, o pareigūnų teiginiai, kad jie neėmė daiktų, turėtų būti vertinami kaip siekimas nuslėpti neteisėtus veiksmus ir išvengti atsakomybės.

21. Dėl daiktų dingimo buvo atliekamas tyrimas, tačiau pareiškėjas nebuvo apklaustas, nebuvo apklausti kiti kartu su juo gyvenę nuteistieji, tokiu būdu buvo bandoma nuslėpti neteisėtus atsakovo veiksmus. Šiuo atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos.

22. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

23. Atsakovo atstovas nurodo, kad visa su skundu susijusi medžiaga, atsiliepimas į pareiškėjo skundą buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, kuris visus įrodymus tinkamai įvertino. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Pareiškėjo teiginiai apie neva padarytą žalą yra neparemti jokiai faktiniais įrodymais. Pareiškėjas siekė žalos atlyginimo, todėl privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą.

24. Atsakovas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teigia, kad pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodant, jog nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra pagrindo.

25. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

26. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas aplinkybes ir įvertino visus įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Tenkinti apeliacinį skundą nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kurią jis patyrė dėl Alytaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų atliekant kratą.

28. Pirmosios instancijos teismas nenustatęs Alytaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų, pareiškėjo skundą atmetė.

29. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, nepagrįstai visus jo skunde nurodytus argumentus atmetė, nepagrįstai rėmėsi išskirtinai Alytaus PN nurodytais argumentais. Taip pat atliekant tyrimą dėl jo daiktų dingimo, jis ir kartu su juo gyvenę nuteistieji nebuvo apklausti.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundų ribų.

31. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

32. Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

33. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su netinkamu įrodymų vertinimu, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018 kt.).

34. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Iš skundžiamo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimo turinio matyti, jog teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas atmetamas. Aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo bylai reikšmingų aplinkybių vertinimu, negali būti pagrindas išvadai dėl netinkamo įrodymų vertinimo ar jų vertinimo atsakovo naudai.

35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir motyvais, kuriais buvo atmesti pareiškėjo skundo argumentai, susiję su 2018 m. gruodžio 9 d. vykusios kratos metu dingusiais daiktais.

36. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai remdamasis byloje pateiktais įrodymais nustatė, kad šiuo atveju nėra jokių duomenų, kuriuos įvertinus būtų galima teigti, jog 2018 m. gruodžio 9 d. atliktos kratos metu buvo paimti pareiškėjo nurodyti daiktai. Alytaus PN 2018 m. gruodžio 9 d. protokole nurodyta, kad neplaninės kratos atlikimo metu buvo surasti ir paimti: metalinis strypas, vienas savadarbis oro šildytuvas ir du iš plastikinių butelių pagaminti įrenginiai rūkyti. Protokole nėra užfiksuota, kad būtų surasti ar paimti kokie nors kiti, taip pat ir pareiškėjo nurodyti, daiktai. Pareigūnai, atlikę kratą, tarnybiniuose pranešimuose taip pat nurodė, kad kratos atlikimo metu pareiškėjo nurodytų daiktų nepaėmė, o rasti neleistini daiktai buvo paimti ir perduoti apsaugos ir priežiūros skyriui. Pareiškėjo apskaitos kortelėje yra nurodyta, kad pareiškėjas turi MP3 grotuvą „Sony“ su įkrovikliu ir mini ausinėmis, taip pat turi 2 USB jungtis. Šie daiktai iš turimų daiktų sąrašo nėra išbraukti. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas 2019 m. sausio 10 d. su skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą dėl Alytaus PN 2019 m. sausio 7 d. atsakymo į prašymą dėl daiktų dingimo, tačiau išnagrinėjus pareiškėjo skundą nenustatyta, kad iš pareiškėjo buvo paimti jo nurodyti daiktai. Be kita ko, pastebėtina ir tai, kad pareiškėjas su skundu kreipdamasis į Kalėjimų departamentą, nurodė, kad kratos metu iš jo buvo paimtas MP4 grotuvas su pakrovėju. Teikdamas skundą teismui, pareiškėjas taip pat nurodė, kad iš jo buvo paimtas MP4 grotuvas „Sony“ su pakrovėju, nors apskaitos kortelėje nėra įrašo, kad pareiškėjas būtų turėjęs MP4 grotuvą „Sony“ su pakrovėju. Atsižvelgiant į nustatytas byloje aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, kad skunde nurodydamas grotuvo modelį suklydo, vertinti kaip objektyvių.

37. Pažymėtina, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog teismas vadovavosi tik atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, o ne pareiškėjo argumentais, nesudaro pagrindo vienareikšmiškai vertinti, kad teismas buvo šališkas. Visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo šališkumą iš esmės grindžia teismo procesine veikla, tačiau teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018). Be to, vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjui nepalankų sprendimą, savaime nereiškia, jog teisėjai byloje buvo šališki ir įrodymus vertino išskirtinai palankiai atsakovui.

38. Byloje nenustatyti Alytaus PN administracijos ar pareigūnų neteisėti veiksmai dėl pareiškėjo skunde nurodytų daiktų dingimo. Pažymėtina, kad neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnį nėra preziumuojama, todėl jos atsiradimo faktą bei priežastinį ryšį su skundžiamos valstybės valdžios institucijos neteisėtais konkrečiais aktais ar veiksmai (CK 6.271 str. prasme) privalo įrodyti pareiškėjas. Kreipdamasis į teismą pareiškėjas turi nurodyti, kaip pasireiškė neturtinės žalos atsiradimas ir tai patvirtinančius įrodymus, kurie, jo nuomone, įgalintų teismą visiškai ar iš dalies patenkinti reikalavimą dėl patirtos žalos atlyginimo. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą žalą nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais.

39. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė, kad dėl skunde nurodytų Alytaus PN veiksmų jis patyrė objektyvias neigiamas pasekmes. Todėl teisėjų kolegija šios bylos faktinių aplinkybių kontekste sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė jam padarytos turtinės ir neturtinės žalos fakto (ABTĮ 56 str. 4 d.).

40. Nenustačius Alytaus PN administracijos ir pareigūnų neteisėtų veiksmų ir pareiškėjui neįrodžius padarytos žalos fakto, viešoji atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima.

41. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo L. I. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius