2016-02-02 Nr. BB-495-1-64-1-00251-2013-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-9-693/2016

Teisminio proceso Nr. 1-64-1-00251-2013-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.8.10.5;

1.1.10.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Vytauto Masioko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. Ž. ir R. V. kasacinius skundus dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį (už nuo 2011 m. gegužės 4 d. iki 2011 m. gegužės 6 d. įvykdytą A. P. turto pagrobimą) laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams, 187 straipsnio 1 dalį (už nuo 2011 m. gegužės 4 d. iki 2011 m. gegužės 6 d. įvykdytą J. Š. ir A. P. turto sugadinimą) laisvės atėmimu vieneriems metams, 178 straipsnio 3 dalį (už 2011 m. gegužės 13 d. įvykdytą R. Ž. turto pagrobimą) laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams, 178 straipsnio 3 dalį (už 2012 m. liepos 13 d. įvykdytą A. P. turto pagrobimą) laisvės atėmimu trejiems metams keturiems mėnesiams, 178 straipsnio 3 dalį (už nuo 2012 m. rugsėjo 29 d. iki 2012 m. spalio 2 d. įvykdytą R. K. turto pagrobimą) laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams, 178 straipsnio 3 dalį (už nuo 2012 m. spalio 7 d. iki 2012 m. spalio 8 d. įvykdytą E. V. turto pagrobimą) laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams, 178 straipsnio 3 dalį (už nuo 2012 m. spalio 7 d. iki 2012 m. spalio 8 d. įvykdytą V. T. turto pagrobimą) laisvės atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, numatytas 178 straipsnio 3 dalyje (nuo 2011 m. gegužės 4 d. iki 2011 m. gegužės 6 d. įvykdytas A. P. turto pagrobimas) ir 187 straipsnio 1 dalyje (nuo 2011 m. gegužės 4 d. iki 2011 m. gegužės 6 d. įvykdytas J. Š. ir A. P. turto sugadinimas), subendrintos apėmimo būdu, o ši bausmė su kitomis bausmėmis, paskirtomis pagal 178 straipsnio 3 dalį, subendrintos iš dalies jas sudedant ir nustatyta subendrinta bausmė laisvės atėmimas penkeriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, A. Ž. paskirta bausmė subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį ir A. Ž. paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas šešeriems metams aštuoniems mėnesiams.

A. Ž. bausmės pradžią nutarta skaičiuoti nuo faktinio pasiuntimo atlikti bausmę dienos. Pritaikius BK 66 straipsnį, į bausmės laiką įskaitytas A. Ž. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2013 m. rugsėjo 3 d. iki 2014 m. kovo 21 d.

R. V. nuteistas pagal 178 straipsnio 3 dalį (už nuo 2011 m. gegužės 4 d. iki 2011 m. gegužės 6 d. įvykdytą A. P. turto pagrobimą) laisvės atėmimu trejiems metams, 178 straipsnio 3 dalį (už 2011 m. gegužės 13 d. įvykdytą R. Ž. turto pagrobimą) laisvės atėmimu trejiems metams, 178 straipsnio 3 dalį (už 2012 m. liepos 13 d. įvykdytą A. P. turto pagrobimą) laisvės atėmimu dvejiems metams dešimčiai mėnesių, 178 straipsnio 3 dalį (už nuo 2012 m. rugsėjo 29 d. iki 2012 m. spalio 2 d. įvykdytą R. K. turto pagrobimą) laisvės atėmimu trejiems metams, 178 straipsnio 3 dalį (už nuo 2012 m. spalio 7 d. iki 2012 m. spalio 8 d. įvykdytą E. V. turto pagrobimą) laisvės atėmimu trejiems metams, 178 straipsnio 3 dalį (už nuo 2012 m. spalio 7 d. iki 2012 m. spalio 8 d. įvykdytą V. T. turto pagrobimą) laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir nustatyta galutinė bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams aštuoniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Skundžiamas ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 9 d. nuosprendis, kuriuo:

pakeistas Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. nuosprendis iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinant, kad A. Ž., E. S. ir R. V. A. P., R. Ž., R. K., E. V., V. T. turto vagystes (šešias nusikalstamas veikas) padarė organizuota grupe;

panaikinta Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. nuosprendžio rezoliucinė dalis, kuria A. Ž., R. V. ir E. S. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (po šešias veikas kiekvienam nuteistajam), už šias nusikalstamas veikas jiems paskirtos bausmės bei išspręsti bausmių bendrinimo klausimai, ir:

A. Ž. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) ir 178 straipsnio 2 dalį (trys veikos), 178 straipsnio 4 dalį (viena veika), perkvalifikavus jo nusikalstamas veikas iš BK 178 straipsnio 3 dalies (šešios veikos), ir jam paskirtos bausmės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (už nuo 2011 m. gegužės 4 d. iki 2011 m. gegužės 6 d. įvykdytą A. P. turto pagrobimą) laisvės atėmimas trejiems metams, pagal 178 straipsnio 2 dalį (už 2011 m. gegužės 13 d. įvykdytą R. Ž. turto pagrobimą) laisvės atėmimas trejiems metams, pagal 178 straipsnio 1 dalį (už 2012 m. liepos 13 d. įvykdytą A. P. turto pagrobimą) laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams, pagal 178 straipsnio 2 dalį (už 2012 m. rugsėjo 29 d. iki 2012 m. spalio 2 d. įvykdytą R. K. turto pagrobimą) laisvės atėmimas dvejiems metams aštuoniems mėnesiams, pagal 178 straipsnio 1 dalį (už nuo 2012 m. spalio 7 d. iki 2012 m. spalio 8 d. įvykdytą E. V. turto pagrobimą) laisvės atėmimas vieneriems metams septyniems mėnesiams, pagal 178 straipsnio 4 dalį (už nuo 2012 m. spalio 7 d. iki 2012 m. spalio 8 d. įvykdytą V. T. turto pagrobimą) areštas trisdešimčiai parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, 6 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, šios bausmės bei Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. nuosprendžiu pagal 187 straipsnio 1 dalį (už nuo 2011 m. gegužės 4 d. iki 2011 m. gegužės 6 d. įvykdytą J. Š. ir A. P. turto sugadinimą) paskirta bausmė subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta ketverių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. nuosprendžiu paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausme ir A. Ž. paskirta galutinė penkerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

R. V. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) ir 178 straipsnio 2 dalį (trys veikos), 178 straipsnio 4 dalį (viena veika), perkvalifikavus jo nusikalstamas veikas iš BK 178 straipsnio 3 dalies (šešios veikos), ir jam paskirtos bausmės pagal 178 straipsnio 2 dalį (už nuo 2011 m. gegužės 4 d. iki 2011 m. gegužės 6 d. įvykdytą A. P. turto pagrobimą) laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams, 178 straipsnio 2 dalį (už 2011 m. gegužės 13 d. įvykdytą R. Ž. turto pagrobimą) laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, 178 straipsnio 1 dalį (2012 m. liepos 13 d. įvykdytą A. P. turto pagrobimą) laisvės atėmimas vieneriems metams dviem mėnesiams, 178 straipsnio 2 dalį (už nuo 2012 m. rugsėjo 29 d. iki 2012 m. spalio 2 d. įvykdytą R. K. turto pagrobimą) laisvės atėmimas dvejiems metams trims mėnesiams, 178 straipsnio 1 dalį (už nuo 2012 m. spalio 7 d. iki 2012 m. spalio 8 d. įvykdytą E. V. turto pagrobimą) laisvės atėmimas vieneriems metams vienam mėnesiui, 178 straipsnio 4 dalį (už nuo 2012 m. spalio 7 d. iki 2012 m. spalio 8 d. įvykdytą V. T. turto pagrobimą) areštas dvidešimt penkioms paroms.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, šios bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Skundžiamu Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. nuosprendžiu taip pat nuteisti E. S., M. K., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, kuris pakeistas apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, nes nepagrįstai buvo nustatyta kvalifikuojanti aplinkybė, jog vagystės padarytos veikiant organizuota grupe, A. Ž., R. V. nuteisti už tai, kad:

1.1. A. Ž. subūrus bendrininkų grupę ir vadovavus jos nariams – suradus E. S. ir R. V. turtui pagrobti, taip pat sodybą, kurią reikia apvogti, parinkus vagystės laiką, pagrobtų daiktų slėpimo vietą, pasirūpinus priemone nusikaltimui įvykdyti – davus jo žinioje buvusį mikroautobusą „Fiat Ducato“ pagrobtam turtui gabenti, nuo 2011 m. gegužės 4 d. iki 2011 m. gegužės 6 d., naktį, Kazlų Rūdos sav., (duomenys neskelbtini), E. S. ir R. V. A. Ž. nurodymu į įvykio vietą atvarius mikroautobusą „Fiat Ducato“, A. Ž. nuo J. Š. priklausančio gyvenamojo namo nuplėšus devynis stogo skardos lakštus 289,62 Eur (1 000 Lt) vertės, suplėšius lauko sienų izoliacinę plėvelę 75,30 Eur (260 Lt) vertės, nuo sienos nuplėšus apšiltinimo vatą 579,24 Eur (2 000 Lt) vertės ir taip sugadinus nukentėjusiosios J. Š. 944,16 Eur (3 260 Lt) turtą, toliau tęsiant nusikalstamą veiką, turint tikslą pagrobti A. P. turtą, A. Ž. išlaužus dvi lauko durų spynas 57,92 Eur (200 Lt) vertės, sugadinus lauko durų staktas 43,44 Eur (150 Lt) vertės, A. Ž., E. S. ir R. V., veikdami bendrininkų grupe, įsibrovė į A. P. priklausantį vasarnamį, kur A. Ž., siekdamas pagrobti baro stalviršį, sugriovė 3 metrų ilgio plytinį barą 43,44 Eur (150 Lt) vertės, taip sugadindamas 144,81 Eur (500 Lt) vertės turtą, ir pagrobė įvairių daiktų, kurių bendra vertė 3 035,22 Eur (10 480 Lt). Visus pagrobtus daiktus A. Ž., R. V. ir E. S. sukrovus į mikroautobusą „Fiat Ducato“, jį vairuojant A. Ž., o R. V. automobiliu BMW važiuojant priekyje ir stebint, ar kelyje nėra policijos pareigūnų, pagrobtus daiktus nuvežus į sodybą Vilkaviškio r., (duomenys neskelbtini), taip bendrais veiksmais pagrobė nukentėjusiajam A. P. priklausantį 3 035,22 Eur (10 480 Lt) vertės turtą, o A. Ž. sugadino A. P. 144,81 Eur (500 Lt) vertės ir J. Š. 944,16 Eur (3 260 Lt) vertės turtą.

1.2. Jie ir E. S., A. Ž. subūrus bendrininkų grupę ir vadovavus jos nariams – suradus E. S., R. V. bei kitus asmenis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas išskirtas, turtui pagrobti, taip pat sodybą, kurią reikia apvogti, parinkus vagystės laiką, numačius pagrobtų daiktų slėpimo vietą, pasirūpinus priemone nusikaltimui įvykdyti – davus jo žinioje buvusį mikroautobusą „Fiat Ducato“, 2011 m. gegužės 13 d., naktį, E. S., R. V., A. Ž., veikdami bendrininkų grupe kartu su kitais asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas išskirtas, automobiliais „Audi A6“, vairuojamu R. V., ir „Fiat Ducato“, vairuojamu A. Ž., nuvyko į R. Ž. sodybą, esančią Marijampolės r., (duomenys neskelbtini), kur, turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, įsibrovė į sodybos pastatus ir pagrobė 7 198,51 Eur (24 855 Lt) vertės daiktų. Pagrobtus daiktus A. Ž., R. V., E. S. kartu su kitais asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas išskirtas, sukrovus į mikroautobusą „Fiat Ducato“, jį vairuojant A. Ž., o R. V. automobiliu „Audi A6“ važiuojant priekyje ir stebint, ar kelyje nėra policijos pareigūnų, nuvežė į sodybą Vilkaviškio r., (duomenys neskelbtini), ir taip bendrais veiksmais pagrobė nukentėjusiajam R. Ž. priklausantį 7 198,51 Eur (24 855 Lt) vertės turtą.

1.3. Jie ir E. S., A. Ž. subūrus bendrininkų grupę ir vadovavus jos nariams – suradus E. S., R. V. ir kitą asmenį, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, turtui pagrobti, taip pat sodybą, kurią reikia apvogti, parinkus vagystės laiką, numačius pagrobtų daiktų slėpimo vietą, pasirūpinus priemone nusikaltimui įvykdyti – davus A. Ž. žinioje buvusį mikroautobusą „Fiat Ducato“, davus įrankį nusikalstamai veikai daryti – raktus tvoros segmentams atsukti, E. S., R. V. ir A. Ž. kartu su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, 2012 m. liepos 13 d., veikdami bendrininkų grupe, naktį automobiliais BMW, vairuojamu R. V., ir „Fiat Ducato“, vairuojamu A. Ž., nuvyko į A. P. sodybą Kazlų Rūdos sav., (duomenys neskelbtini), ir iš sodybos pavogė 2 183,73 Eur (7 540 Lt) vertės daiktų. Visus daiktus sukrovė į mikroautobusą „Fiat Ducato“, jį vairuojant A. Ž., o R. V. automobiliu BMW važiuojant priekyje ir stebint, ar kelyje nėra policijos pareigūnų, pagrobtus daiktus nuvežė į sodybą Vilkaviškio r., (duomenys neskelbtini), ten iškrovė ir taip bendrais veiksmais pagrobė nukentėjusiajam A. P. priklausantį 2 183,73 Eur (7 540 Lt) vertės turtą.

1.4. Jie ir M. K., E. S., A. Ž. subūrus bendrininkų grupę ir vadovavus jos nariams – suradus E. S., R. V., M. K. bei A. P., kuris pagal BK 391 straipsnį atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, turtui pagrobti, taip pat sodybą, kurią reikia apvogti, parinkus vagystės laiką, numačius pagrobtų daiktų slėpimo vietą, pasirūpinus priemone nusikaltimui įvykdyti – davus A. Ž. žinioje buvusius mikroautobusą „Renault Espace“ ir „Opel Sintra“, M. K., E. S., R. V., A. Ž. ir A. P. nuo 2012 m. rugsėjo 29 d. iki 2012 m. spalio 2 d., naktį, veikdami bendrininkų grupe, automobiliais „Opel Sintra“, vairuojamu A. Ž., bei „Renault Espace“, vairuojamu E. S., nuvyko į R. K. priklausančią sodybą, esančią Vilkaviškio r., (duomenys neskelbtini), kur, turėdami tikslą pagrobti turtą, įsibrovė į ūkinį pastatą ir iš jo pagrobė 572 Eur (1 975 Lt) vertės daiktų. Daiktus sukrovė į automobilius „Opel Sintra“ ir „Renault Espace“, nuvežė į sodybą Vilkaviškio r., (duomenys neskelbtini), kur visi iškrovė ir taip bendrais veiksmais pagrobė nukentėjusiojo R. K. 572 Eur (1 975 Lt) vertės turtą.

1.5. Jie ir E. S., A. P., kuris pagal BK 391 straipsnį atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kartu su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, A. Ž. subūrus bendrininkų grupę ir vadovavus jos nariams – suradus E. S., R. V., A. P. bei kitą asmenį, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, turtui pagrobti, taip pat sodybą, kurią reikia apvogti, parinkus vagystės laiką, numačius pagrobtų daiktų slėpimo vietą, pasirūpinus priemone nusikaltimui įvykdyti – davus A. Ž. žinioje buvusį mikroautobusą „Fiat Ducato“, E. S., R. V., A. Ž., A. P. bei asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, veikdami bendrininkų grupe, nuo 2012 m. spalio 7 d. iki 2012 m. spalio 8 d., naktį, automobiliais „Mercedes Benz ML“ ir „Fiat Ducato“ nuvyko prie statomo E. V. gyvenamojo namo, esančio Marijampolės r., (duomenys neskelbtini), kur iš antro namo aukšto nukėlė ir į mikroautobusą „Fiat Ducato“ pakrovė 400 vnt. šiferio lapų 1 681,72 Eur (5 806,63 Lt) vertės. Po to, mikroautobusą vairuojant A. Ž., o E. S. automobiliu „Mercedes Benz ML“ važiuojant priekyje ir stebint, ar kelyje nėra policijos pareigūnų, pagrobtą turtą nuvežus į sodybą Vilkaviškio r., (duomenys neskelbtini), iškrovė ir taip bendrais veiksmais pagrobė nukentėjusiajai E. V. priklausantį turtą – šiferio lapų 1 681,72 Eur (5 806,63 Lt) vertės.

1.6. Jie ir E. S., A. P., kuris pagal BK 391 straipsnį atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, bei asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, A. Ž. subūrus bendrininkų grupę ir vadovavus jos nariams – suradus E. S., R. V., A. P. bei asmenį, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, turtui pagrobti, taip pat sodybą, kurią reikia apvogti, parinkus vagystės laiką, numačius pagrobtų daiktų slėpimo vietą, pasirūpinus priemone nusikaltimui įvykdyti – davus jo žinioje buvusį mikroautobusą „Fiat Ducato“, nuo 2012 m. spalio 7 d. iki 2012 m. spalio 8 d., naktį, veikdami bendrininkų grupe, A. Ž. vairuojamu automobiliu „Fiat Ducato“ nuvyko prie V. T. sodybos Marijampolės r., (duomenys neskelbtini), kur A. Ž. liko automobilyje ir įvairavo į kiemą, o jo nurodymu R. V., E. S., A. P. bei asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, iš sodybos kiemo paėmė ir į automobilį „Fiat Ducato“ sukrovė vienuolika apšiltinimo vatos „Paroc“ pakų 165,66 Eur (572 Lt) vertės, mikroautobusą „Fiat Ducato“ vairuojant A. Ž., nuvežė į sodybą Vilkaviškio r., (duomenys neskelbtini), kur iškrovė ir taip bendrais veiksmais pagrobė V. T. priklausantį 165,66 Eur (572 Lt) vertės turtą.

2. Kasaciniu skundu nuteistasis A. Ž. prašo pakeisti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 9 d. nuosprendį dėl bausmių subendrinimo.

Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, subendrindamas pagal BK 64 straipsnio taisykles bausmes, paskirtas jam pagal naują nuosprendį ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. nuosprendį, netinkamai taikė bausmių subendrinimą reglamentuojančias teisės normas. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. nuosprendžiu jis yra nuteistas už vėliau įvykdytą nusikalstamą veiką nei nusikalstamos veikos, už kurias jis yra nuteistas Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. nuosprendžiu.

Svarbu ir tai, kad Lazdijų rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 4 d. nuosprendžiu prie paskirtos nauju nuosprendžiu bausmės pridėdamas dalį neatliktos Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjo didesnę bausmės dalį nei buvo paskirta Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. nuosprendžiu. Kasatorius pažymi, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. nuosprendžiu jam paskirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, šią bausmę jis atliko 2014 m. rugpjūčio 28 d., todėl Lazdijų rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 4 d. nuosprendyje padarydamas išvadą, kad bausmė neatlikta, padarė nepagrįstą išvadą.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, 2015 m. liepos 9 d. nuosprendžiu pakeitusi Lazdijų rajono apylinkės tesimo 2015 m. kovo 4 d. nuosprendyje padarytas išvadas dėl jo veikos kvalifikavimo ir paskyrusi už jas bausmes bei jas subendrinusi tiek tarpusavyje, tiek su Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, kurių kvalifikavimas nebuvo pakeistas, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu pagal BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių taisykles subendrino su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi.

Pagal BK 63 straipsnio 9 dalį, kai bausmės subendrinamos pagal šios dalies taisykles, į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Jau minėta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. nuosprendžiu jis nuteistas už veiką, kuri padaryta vėliau, nei veikos, už kurias jis nuteistas Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. nuosprendžiu. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. nuosprendžiu, paskirtą bausmę jis atliko dar iki Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. nuosprendžio priėmimo, todėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija turėjo arba į galutinę subendrintą bausmę įskaityti visiškai atliktą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. nuosprendį arba negalėjo bendrinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės su Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme.

Dėl to bausmes netinkamai bendrino ir apeliacinės instancijos teismas.

3. Kasaciniu skundu nuteistasis R. V. prašo Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 9 d. nuosprendį pakeisti ir jam paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas esant pagrindui netaikė jam BK 75 straipsnio, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Pagal BK 75 straipsnį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu, gali būti atidėtas šios bausmės vykdymas, jei tenkinamos šiame straipsnyje nurodytos sąlygos, tarp kurių teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ir atidėjus nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą bus įgyvendinti bausmės tikslai. Pagal teismų praktiką baudžiamasis įstatymas nedraudžia teismui taikyti bausmės vykdymo atidėjimo ir tada, kai asmuo anksčiau yra padaręs nusikalstamas veikas, turi neišnykusį teistumą.

Teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi būti pagrįsta net tik bylos duomenimis, tiesiogiai apibūdinančiais kaltininko asmenybę, bet ir bylos aplinkybėmis, kurios sudaro pagrindą įvertinti, ar nuteistojo padarytas nusikaltimas (nusikaltimai) padarytas atsitiktinai, ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar dėl kitų asmenų įtakos. Vertindamas duomenis apie kaltininko asmenybę, teismas turi ypatingą dėmesį kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybės baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo parengta Teismų praktikos taikant bausmių vykdymo atidėjimą apžvalga (Baudžiamojo kodekso 75 ir 92 straipsniai)).

Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į dvi kasatoriaus atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t. y. kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kad atlygino dalį nukentėjusiesiems priteistos žalos (iš viso šiek tiek daugiau nei 3000 Eur), kad jis nebuvo nusikalstamų veikų iniciatorius, pats jokios naudos neturėjo, vykdė A. Ž. nurodymus, tačiau manė, kad tai nesuteikia pagrindo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Kasatoriaus nuomone, ši išvada nepagrįsta, nes apeliacinės instancijos teismas neįvertino, kad jis po nusikalstamų veikų padarymo padarė išvadas dėl netinkamo elgesio ir bausmės tikslai jam buvo įgyvendinti dar iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, nes jis pradėjo realiai dirbti, gauti pajamas, iš kurių jis atlygino apie trečdalį visos nukentėjusiesiems priteistos žalos, nors ši žala priteista iš visų nuteistųjų šioje byloje.

Be to, apeliacinės instancijos teismas neįvertino, kad jis yra dirbantis ir realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas sukels neigiamus padarinius ne tik jam, bet ir nukentėjusiesiems, nes, jam pradėjus atlikti bausmę, jis neteks pajamų, iš kurių anksčiau nukentėjusiesiems atlygino žalą. Dėl to, įvertinus visas pirmiau nurodytas aplinkybes, yra pagrindas jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, o apeliacinės instancijos teismas to nepadarydamas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Rimvydas Valentukevičius atsiliepime į kasacinį skundą prašo nuteistojo R. V. kasacinį skundą atmesti, o nuteistojo A. Ž. tenkinti. Vadovaujantis BPK 382 straipsnio 6 punktu, pakeisti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. nuosprendį, panaikinant jo rezoliucinės dalies dalį dėl nuteistajam A. Ž. paskirtos subendrintos penkerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės subendrinimo su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme taikant BK 64 straipsnio 1, 3 dalis dalinio sudėjimo būdu ir paskiriant subendrintą bausmę – laisvės atėmimą šešeriems metams ir aštuoniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose; pakeisti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 9 d. nuosprendį, panaikinant jo rezoliucinės dalies dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu A. Ž. paskirta ketverių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. nuosprendžiu paskirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės dalimi ir A. Ž. paskirta galutinė penkerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Likusią šio nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

4.1. Prokuroras nurodo, kad nuteistojo R. V. kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo BK 75 straipsnio taikymo nepagrįsti. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas teisingai ir pagrįstai nurodė, kad skirdamas bausmę jis ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytas nusikalstamas veikas bei apie kaltąjį asmenį. Motyvuodamas bausmės skyrimą kasatoriui, teismas atsižvelgė į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys), kasatoriaus atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, nustatė recidyvą (BK 27 straipsnio 1 dalis), veikų padarymą esant neišnykusiam teistumui, kitas bausmės skyrimui ir bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes, tačiau pagrindų taikyti BK 75 straipsnį nenustatė. Priešingai nei teigia kasatorius, teismas neprivalėjo jam taikyti bausmės vykdymo atidėjimo, nes taikyti šį institutą yra teismo diskrecinė teisė, o ne pareiga. Dėl to teismui nekyla pareiga kiekvieną kartą teismo baigiamajame akte pateikti argumentus, kodėl bausmės vykdymas neatidedamas. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas negali būti taikomas. Be to, BK 75 straipsnio taikymas yra galimas tik tada, kai yra įstatymo numatyta sąlygų visuma ir teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kiekvienas sprendimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo turi atitikti BK 41, 54 ir kituose straipsniuose įtvirtintus reikalavimus skiriamai bausmei. Įvertinus apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio išvadas dėl bausmės skyrimo R. V. ir jų pagrįstumą, prokuroro nuomone, nėra pagrindo manyti, kad šiuo atveju kasatoriui paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Dėl šių argumentų nėra ir pagrindo tenkinti kasatoriaus reikalavimą pakeisti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir skirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

4.2. Prokuroras teigia, kad nuteistojo A. Ž. kasacinis skundas turėtų būti patenkintas. Iš Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad teismas, paskyręs bausmę už šiuo nuosprendžiu nustatytas A. Ž. nusikalstamas veikas, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrino su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. nuosprendžiu A. Ž. paskirta ir neatlikta bausme, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėdamas neatliktos bausmės dalį, ir paskyrė galutinę bausmę. Šis teismo sprendimas vertintinas kaip netinkamas BK 64 straipsnio taikymas, nes iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kasatorius Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį už nusikalstamą veiką, padarytą 2011 m. gruodžio 25 d., teismui paskiriant už ją vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas buvo atidėtas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Šios bausmės vykdymas baigėsi 2014 m. rugpjūčio 28 d., todėl A. Ž. buvo visiškai atlikęs bausmę dar iki Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. nuosprendžio priėmimo. Dėl to Lazdijų rajono apylinkės teismas neturėjo pagrindo taikyti BK 64 straipsnį. Į šią aplinkybę pagrįstai atkreipė dėmesį apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

4.3. Bylą apeliacine tvarka išnagrinėjusi Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. liepos 9 d. nuosprendžiu pakeitė Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. nuosprendžio dalį dėl penkių A. Ž. nusikalstamų veikų, joms taikė kitą baudžiamąjį įstatymą ir skyrė jam bausmes, kurias naujai subendrino, tačiau ir šis teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad A. Ž. paskirta galutinė subendrinta bausmė turi būti subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalių taisykles.

Apeliacinės instancijos teismo motyvas, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. nuosprendis įsiteisėjo 2013 m. vasario 27 d., o A. Ž. nusikalstamos veikos, už kurias jis nuteistas šioje byloje, padarytos nuo 2011 m. gegužės 4 d. iki 2012 m. spalio 8 d., t. y. iki nuosprendžio priėmimo pirmojoje byloje, yra teisingas, tačiau nesuteikia pagrindo prie galutinės subendrintos bausmės pridėti dalį Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pagal baudžiamąjį įstatymą tais atvejais, kai yra padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę.

Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Pagal tokias pat taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio priėmimo pirmojoje byloje padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Atsižvelgus į tai, kas paminėta, taip pat į sisteminį BK bendrosios dalies nuostatų dėl bausmių skyrimo, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, BPK nuostatų dėl nuosprendžio vykdymo aiškinimą ir aplinkybę, kad kasatorius realiai Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatliko, o, pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikui, šis nuosprendis buvo įvykdytas ir A.

Ž. laikytas atlikusiu jam paskirtą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę iki Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. nuosprendžio priėmimo, bendrinti šią bausmę su pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo A. Ž. paskirtomis subendrintomis bausmėmis nebuvo teisinio pagrindo.

5. Nuteistųjų R. V. ir A. Ž. kasaciniai skundai tenkintini.

Dėl BK 63 straipsnio 9 dalies taikymo

6. BK 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles bausmės bendrinamos tada, kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas. BK 63 straipsnis įtvirtina bausmių subendrinimo taisykles tiems atvejams, kai nuteistasis padaro kelias nusikalstamas veikas, tarp jų ir tuo atveju, kai asmuo už šias kelias nusikalstamas veikas yra nuteisiamas skirtingais teismų apkaltinamaisiais nuosprendžiais. BK 63 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad subendrinta bausmė skiriama pagal šio straipsnio taisykles ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

7. Nagrinėjamoje byloje kasatorius A. Ž. mano, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai subendrino jam šioje byloje priimtais nuosprendžiais paskirtas bausmes su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nes netinkamai taikė BK 63, 64 straipsnių nuostatas.

Kasatoriaus argumentai pagrįsti. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. nuosprendžiu A. Ž. nuteistas už nusikalstamas veikas, padarytas nuo 2011 m. gegužės 4–6 d. iki 2012 m. spalio 7–8 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. nuosprendžiu A. Ž. nuteistas už nusikalstamą veiką, padarytą 2011 m. gruodžio 25 d. Taigi akivaizdu, kad visas nusikalstamas veikas A. Ž. padarė iki 2013 m. vasario 6 d. nuosprendžio priėmimo, todėl Lazdijų rajono apylinkės teismas, 2015 m. kovo 4 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrindamas su 2013 m. vasario 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 64 straipsnio taisykles, netinkamai taikė šio straipsnio nuostatas.

Kolegija atkreipia kasatoriaus A. Ž. dėmesį, kad šią BK 64 straipsnio taikymo klaidą ištaisė apeliacinės instancijos teismas panaikindamas tokį bausmių subendrinimą ir minėtais nuosprendžiais paskirtas bausmes subendrino taikydamas BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas. Kolegija pažymi, kad BK 63 straipsnio 9 dalies nuostata dėl bausmių subendrinimo pagal šio straipsnio taisykles turi būti aiškinama sistemiškai su kita to paties straipsnio dalies taisykle, kad šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

Taigi teismas privalo nustatyti, kokia pirmesniu nuosprendžiu paskirta bausmė, ar ji visiškai ar iš dalies atlikta, jei buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, tuomet ji įskaitoma į paskirtos bausmės laiką, o kitos paskirtos ir atliktos bausmės įskaitomos taikant BK 65 straipsnio taisykles. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. nuosprendžiu (kuris įsiteisėjo 2013 m. vasario 27 d.) A. Ž. buvo nuteistas vienerių metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, atidėtas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

A. Ž. įvykdė jam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, todėl pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies nuostatas yra atlikęs šią bausmę. Nustačius šias aplinkybes, nebuvo teisinio pagrindo pagal 2013 m. vasario 6 d. nuosprendį paskirtą ir atliktą bausmę bendrinti su bausmėmis, paskirtomis už nusikalstamas veikas, už kurias A. Ž. nuteistas šioje byloje. Taigi apeliacinės instancijos teismo 2015 m. liepos 9 d. nuosprendžio dalis, kuria A. Ž. paskirta subendrinta bausmė BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalių pagrindu subendrinta su 2013 m. vasario 6 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi, naikintina dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

8. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

9. Pagal teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012).

10. Kasatorius R. V. prašo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, nes jo padarytos nusikalstamos veikos ir už jas paskirta subendrinta bausmė atitinka formalius BK 75 straipsnio reikalavimus, be to, jis padarė tinkamas išvadas, jo socialiniai ryšiai tvirti, todėl yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai jam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Kolegijos nuomone, šie kasatoriaus argumentai pagrįsti. Šioje byloje R. V. nuteistas už šešių tyčinių nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą, iš kurių du nesunkūs nusikaltimai, trys apysunkiai nusikaltimai ir vienas baudžiamasis nusižengimas. Už padarytas nusikalstamas veikas jam paskirta subendrinta trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, todėl jo padarytos veikos ir už jas jam paskirta bausmė atitinka BK 75 straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio.

R. V. policijos pareigūnai 2013 m. rugsėjo mėnesį apibūdino kaip asmenį, bendraujantį su asmenimis, priklausančiais organizuotoms nusikalstamoms grupuotėms, todėl 2013 m. liepos 29 d. įspėtą pagal Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą. Šių duomenų patikimumas kelia pagrįstų abejonių, nes R. V. buvo kaltinamas, kad vagystes padarė organizuota grupe, tačiau apeliacinės instancijos teismas šios kvalifikuojančios aplinkybės nepatvirtino. R. V. asmenybę apibūdina tai, kad tris nusikalstamas veikas jis padarė būdamas neteistas (žemesnės instancijos teismai neteisingai nurodė, kad dvi), tačiau kitas tris veikas padarė būdamas teistas (nuosprendis priimtas 2011 m. rugsėjo 22 d.), bausmės atlikimo metu, t. y.

šios veikos sudaro recidyvą. Atkreiptinas dėmesys, kad R. V. teistumas susijęs su jo nuteisimu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą, t. y. veiką, kuri savo pobūdžiu iš esmės skirtinga nei veikos, už kurias R. V. yra nuteistas šioje byloje. Jo asmenybę taip pat apibūdina tai, kad R. V. ne kartą baustas administracinėmis nuobaudomis už įvairius administracinės teisės pažeidimus, tačiau, pagal bylos duomenis, ėmus tirti jo nusikalstamas veikas, dėl tokio savo elgesio padarė išvadas ir nuo 2013 m. spalio mėnesio iki 2014 m. rugsėjo mėnesio (naujesnių duomenų byloje nėra) naujų nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų nepadarė.

R. V. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas bendrininkų grupe, tačiau teismas nustatė, kad jis nebuvo nusikalstamų veikų iniciatorius, veikų padarymui nevadovavo, vykdė kito nuteistojo nurodymus, jokios naudos iš padarytų nusikalstamų veikų negavo, taigi jo, kaip bendrininko, vaidmuo buvo antraeilis. Be šių duomenų byloje R. V. asmenybę apibūdina tai, kad nusikalstamų veikų padarymo metu jis buvo jauno amžiaus (gim. 1990 m.), nors nusikalstamų veikų padarymo metu nedirbo, tačiau 2014 m. gruodžio 16 d.

įsidarbino vilkiko vairuotoju UAB „Seslita“ ir, bylos duomenimis, toliau dirba šį darbą, iš gauto darbo užmokesčio atlygina nukentėjusiesiems šių patirtą turtinę žalą. Iš viso nukentėjusiesiems atlygino 3000 Eur padarytos turtinės žalos ir tai apeliacinės instancijos teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. R. V. atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažinta ir tai, kad jis jau ikiteisminio tyrimo metu prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytų veikų, o tai patvirtina ir realūs jo veiksmai atlyginant nukentėjusiesiems patirtą žalą.

Iš aptartų duomenų darytina išvada, kad R. V., susidūręs su realia laisvės atėmimo bausmės taikymo jam galimybe, padarė išvadas dėl savo elgesio, naujų nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų nebedarė, įsidarbino, kiekvienam nukentėjusiajam atlygino po trečdalį padarytos žalos. Jo darbo kaip vilkiko vairuotojo užsienio valstybėse pobūdis sudaro pagrindą manyti, kad ateityje jis nebepalaikys ryšių su buvusiais bendrininkais. Įvertinus R. V. pastangas keisti savo gyvenimo būdą, jo socialinius ryšius, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai R.

V. bus pasiekti ir be realaus jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo atidėjus paskirtos bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kad R. V. padarytos veikos yra susijusios su turtinės žalos padarymu nukentėjusiesiems, atidėjus bausmės vykdymą R. V. skirtini įpareigojimai tęsti darbą ir atlyginti nukentėjusiesiems bei civiliniams ieškovams šioje byloje priteistą ir neatlygintą turtinę žalą, nes ji priteista solidariai iš visų bendrininkų. Bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams.

11. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a:

Pakeisti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 9 d. nuosprendį:

panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 9 d. nuosprendžio dalį, kuria, pritaikius BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalis, A. Ž. šiuo nuosprendžiu paskirta ketverių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. nuosprendžiu paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė penkerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 9 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, 6 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, A. Ž. paskirtą subendrintą bausmę – laisvės atėmimą ketveriems metams šešiems mėnesiams – laikyti galutine subendrinta bausme;

pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 5 punktą, R. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant per šį laikotarpį tęsti darbą. Remiantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – per dvejus metus atlyginti nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams šioje byloje priimtais nuosprendžiais solidariai priteistą ir neatlygintą turtinę žalą.

Kitas Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 9 d. nuosprendžių dalis palikti nepakeistas.

Teisėjai Gintaras Goda

Dalia Bajerčiūtė

Vytautas Masiokas