40b7370c-9a80-489f-bfac-58df29fce82e · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-613-173/2015Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00138-2014-0Procesinio sprendimo kategorija (S) 30.3.; 30.9.; 34.3.; 121.21. KAUNO APYGARDOSTEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015m. balandžio 10 d. Kaunas              Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Virginijos Lozoraitytės (pirmininkė), Nijolės Indreikienės, Leono Jachimavičiaus (pranešėjas) teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

A. apeliacinį skundÄ dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-261-547/2014 pagal ieÅ¡kovo A. A. ieÅ¡kinį atsakovei S. Č. dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymÄ dalyje panaikinimo, nuosavybės teisės liudijimo panaikinimo ir VÄ® Registrų centras duomenų panaikinimo, tretieji asmenys M. K., D. P., G. A., J. A., Varėnos I-asis notarų biuras, VÄ® Registrų centro Alytaus filialas, Varėnos rajono savivaldybės administracija.             Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :

                                      I.Ginčo esmė IeÅ¡kovas A. A. pateikė teismui ieÅ¡kinį atsakovei S. Č., tretieji asmenys M. K., D. P., G. A., J. A., Varėnos I-asis notarų biuras, VÄ® Registrų centro Alytaus filialas, Varėnos rajono savivaldybės administracija, kuriuo prašė (t.1, b. l. 4-8):I) panaikinti 2004-11-09 iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ , notarinio registro Nr. 10428V, dalyje, kuria S. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) paveldėjo pagal įstatymÄ :

1) ½ dalį gyvenamosios (vieno buto pastatų) paskirties pastato - gyvenamojo namo, plane pažymėto I A1, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas 71.01 kv. m., 2) ½ dalį pagalbinio Å«kio paskirties pastato - kluono, plane pažymėto 21m, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 63 kv. m., 3) ½ dalį pagalbinio Å«kio paskirties pastato - Å«kinio pastato, plane pažymėto 611 m, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 24 kv. m., 4) ½ dalį pagalbinio Å«kio paskirties pastato - Å«kio pastato, plane pažymėto 811p, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 126 kv. m., 5) ½ dalį pagalbinio Å«kio paskirties pastato - Å«kinio pastato, plane pažymėto 911 m, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 33 kv. m., esančių (duomenys neskelbtini).II) Panaikinti 2004-11-09 iÅ¡duotÄ nuosavybės teisės liudijimÄ notarinio registro Nr. 10433V, kuriuo liudijama, kad S. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) kartu su pergyventu sutuoktiniu S. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusiu 1998-12-16, bendrosios jungtinės nuosavybės teise po ½ dalį priklauso Å¡is turtas:

1) gyvenamosios (vieno buto pastatų) paskirties pastatas - gyvenamasis namas, plane pažymėtas I A1, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas 71.01 kv.m., 2) pagalbinio ūkio paskirties pastato - kluono, plane pažymėtas 21m, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 63 kv. m., 3) pagalbinio ūkio paskirties pastatas - ūkinis pastatas, plane pažymėtas 611m, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 24 kv.m.,4) pagalbinio ūkio paskirties pastato - ūkio pastato, plane pažymėto 811p, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 126 kv. m., 5) pagalbinio ūkio paskirties pastato - ūkinio pastato, plane pažymėto 911 m, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 33 kv. m., (duomenys neskelbtini).III) Panaikinti VĮ Registrų centro 2004-11-22 Nekilnojamojo turto registre įregistruoto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 71.01 kv. m., vidutinė rinkos vertė 2920,00 Lt; pagalbinio ūkio paskirties pastato - kluono, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 63 kv. m., vidutinė rinkos vertė 747,00 Lt;

Å«kinio pastato, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 24 kv. m., vidutinė rinkos vertė 257,00 Lt; Å«kio pastato, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 126 kv. m., vidutinė rinkos vertė 1980,00 Lt; Å«kinio pastato, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 33 kv. m., vidutinė rinkos vertė 896,00 Lt; esančių (duomenys neskelbtini).IV) pripažinti K. A., (duomenys neskelbtini), mirusiai 1996 m. sausio 1 d. nuosavybės teisę į gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 71.01 kv. m., vidutinė rinkos vertė 2920,00 Lt; pagalbinio Å«kio paskirties pastatÄ - kluonÄ unikalus numeris (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 63 kv. m., vidutinė rinkos vertė 747,00 Lt;

Å«kinį pastatÄ kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 24 kv. m., vidutinė rinkos vertė 257,00 Lt; Å«kio pastatÄ kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 126 kv. m., vidutinė rinkos vertė 1980,00 Lt; Å«kinį pastatÄ kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 33 kv. m., vidutinė rinkos vertė 896,00 Lt; esančius (duomenys neskelbtini).V) priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.   Nurodė, kad 2013 m. paaiÅ¡kėjo, kad jo seneliams ir S. Č. bei M.

K. tėvams K. ir J. A. priklausiusį nekilnojamÄ jį turtÄ - gyvenamÄ jį namÄ su Å«kiniais pastatais, nuosavybės teise valdo S. Č.Nurodė, kad J. A., mirė 1975 m. sausio 16 d.. K. A., (duomenys neskelbtini), mirė 1996 m. sausio 1 d. Seneliai turėjo 4 vaikus: jo tėvÄ M. A., mirusį 2000 m. vasario 6 d; J. A., mirusį 1980 m. kovo 21 d.; M. K. ir S. Č. Paveldėjimo atsiradimo metu galiojusio LR CK 573 straipsnis numatė, kad paveldint pagal įstatymÄ Ä¯pėdiniai lygiomis dalimis yra: pirmosios eilės-mirusiojo vaikai (jų tarpe ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai); prie pirmosios eilės įpėdinių priskiriamas taip pat ir mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties.

Todėl visÄ senelių turtÄ lygiomis dalimis paveldėti turėjo jų vaikai.Po K. A. mirties pagal 2007 m. sausio 22 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimus (duomenys neskelbtini) S. Č., M. K. ir ieÅ¡kovas paveldėjo po 1/3 dalį žemės sklypo, kurio plotas 12,5400 ha, esančio (duomenys neskelbtini). Tuo metu kreiptis į notarų biurÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimų iÅ¡davimo kitam K. A. ir J. A. turtui „nematė reikalo“, nes tuo turtu (namu ir Å«kiniais pastatais) naudojosi teta S. Č..

Be to, jam buvo žinoma, kad neatlikti Å¡io turto kadastriniai matavimai, o be jų negalima iÅ¡duoti paveldėjimo liudijimų. 2013 metų vasarÄ paaiÅ¡kėjo, kad dar 2004 m. lapkričio 9 d. notarės D. K. iÅ¡duoto paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymÄ , (duomenys neskelbtini), pagrindu S. Č. paveldėjo jo seneliams priklausančiÄ sodybÄ . Tačiau paveldėjimo liudijime nurodoma, jog S. Č. paveldi ne savo tėvų, o savo mirusio sutuoktinio S. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) turtÄ t. y. sodybÄ (duomenys neskelbtini) (senelių sodybÄ ).

Su minėtu paveldėjimo teisės liudijimu nesutinka. Apie savo interesų pažeidimÄ ir tai, kad senelių palikimÄ priėmė S. Č. sužinojo tik 2013 m. vasarÄ .K. A. ir J. A. iki mirties asmeninės nuosavybės teise be kito turto (duomenys neskelbtini) turėjo gyvenamÄ jį namÄ plane pažymėtÄ lAlm, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas 71,01 kv. m.; pagalbinio Å«kio paskirties pastatÄ - kluonÄ plane pažymėtÄ 211m, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 63 kv. m.; pagalbinio Å«kio paskirties pastatÄ - Å«kinį pastatÄ plane pažymėtÄ 611 m., kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 24 kv. m.; pagalbinio Å«kio paskirties pastatÄ - Å«kio pastatÄ plane pažymėto 81Ip, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 126 kv. m.; pagalbinio Å«kio paskirties pastatÄ - Å«kinį pastatÄ plane pažymėtÄ 911 m, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 33 kv. m.

Pastatai pastatyti 1920, 1931, 1945, 1988 metais. S. Č. seneliams priklausančioje sodyboje pradėjo gyventi tik po santuokos su S. 1974 metais. 1998 m. gruodžio 16 d. S. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė. Dėl ieÅ¡kovui nesuprantamų priežasčių ir nežinomomis aplinkybėmis, (duomenys neskelbtini) 2004-08-18 iÅ¡davė pažymÄ Nr. SR-1-14, kurioje nurodyta, kad jo senelių sodyba priklauso S. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) Praėjus mėnesiui nuo seniÅ«nijos pažymos iÅ¡davimo, t. y. 2004-09-16, jo senelių K. ir J.

A. sodyba buvo įregistruota S. Č. vardu, įregistravimo pagrindu nurodant minėtÄ seniÅ«nijos pažymÄ . Po nepilnų trijų mėnesių nuo (duomenys neskelbtini) pažymos iÅ¡davimo, t. y. 2004-11-22, senelių sodyba įregistruojama S. Č. vardu. Å ios registracijos pagrindu nurodomas 2004-11-09 paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas (duomenys neskelbtini) ir 2014-11-09 nuosavybės teisės liudijimas (duomenys neskelbtini). 2004-11-09 paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad po sutuoktinio S. Č. mirties, S. Č. be kito jam priklausiusio turto, paveldi ir ½  dalį senelių sodybos.2014-11-09 nuosavybės teisės liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad S. Č. yra pergyvenusi savo sutuoktinį S. Č. ir jai priklauso nuosavybės teise pusė bendro turto, įgyto jiems gyvenant santuokoje.

Toliau nurodoma, kad bendrai į jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtÄ , kurio pusės nuosavybės teisė tvirtinama S. Č. Å¡iuo liudijimu, sudaro: gyvenamosios (vieno buto pastatų) paskirties pastatas - gyvenamasis namas, plane pažymėtas IAlm, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), viso bendras plotas 71.01 kv. m., pagalbinio Å«kio paskirties pastatas - kluonas, plane pažymėtas 211m, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), viso užstatytas plotas 63 kv. m., pagalbinio Å«kio paskirties pastatas - Å«kinis pastatas, plane pažymėtas 611m, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), viso užstatytas plotas 24 kv. m., pagalbinio Å«kio paskirties pastatas - Å«kio pastatas, plane pažymėtas 811p, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), viso užstatytas plotas 126 kv. m., pagalbinio Å«kio paskirties pastatas - Å«kinis pastatas, plane pažymėtas 911m, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), viso užstatytas plotas 33 kv. m., esantys (duomenys neskelbtini), t. y. jo senelių statyta ir puoselėta sodyba.Viena S. Č. paveldėti viso senelių A. turto negalėjo, nes tam nebuvo jokio pagrindo.

Visi A. vaikai ar mirus kuriam vaikui, vaikaičiai, lygiomis dalimis turėjo paveldėti visÄ senelių turtÄ . Žemės sklypus įpėdiniai taip ir paveldėjo. IeÅ¡kovas yra vieno iÅ¡ A. vaikų - M. A. sÅ«nus, todėl teisę paveldėti šį seneliams priklausiusį turtÄ turi ir jis.Apie 2004-11-09 paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimų Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014-11-09 nuosavybės teisės liudijimų Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡davimÄ ieÅ¡kovui praneÅ¡ta nebuvo. Apie juos sužinojo tik 2013 m. vasarÄ kai Varėnos raj.

I-ajame notarų biure kartu su kitais bendraturčiais pradėjo nustatinėti naudojimosi tvarkÄ kitu senelių turtu.2004-11-09 iÅ¡duotas paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014-11-09 iÅ¡duotas nuosavybės teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duoti S. Č. vardu dalyje naikintini bei juos panaikinus naikintini ir Nekilnojamojo turto registro (duomenys neskelbtini) duomenys.Atsiliepimu į ieÅ¡kinį atsakovė S. Č. prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį ir ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (t.1, b.l. 52-57).Atsiliepimu į ieÅ¡kinį Varėnos rajono savivaldybės administracija prašė sprendimÄ priimti teismo nuožiÅ«ra, nes jai nėra žinomos aplinkybės, turinčios įtakos jos teisėms ir pareigoms (t.1, b.l. 48-49).

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė          Varėnos rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė (t.2, b.l. 38-49). IÅ¡ ieÅ¡kovo A. A. atsakovei S. Č. priteisė 1500 Lt atstovavimo iÅ¡laidų. Valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisė 88,38 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų.              Teismas nustatė, kad K. A. ir S. Č. bei S. Č. Å¡eima sudarė kolÅ«kinį kiemÄ ir turtas jiems priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 132 str. 1964 m. redakcija.) Pagal įraÅ¡us Å«kinėse knygose matyti, kad J.

A. 1973-1974 metų Å«kinėse knygose buvo nurodomas, kaip kolÅ«kiečio kiemo Å¡eimos galva ir jo Å¡eimÄ tuo metu sudarė žmona K. A., bei dukra S. A., kuri dirbo kolÅ«kyje ,,KrÅ«miniai“. Prie S. A. yra pastaba, kad ji sudarė atskirÄ Å¡eimÄ , o J. A. 1975-01-16 numirė (b. l. 101). 1975-01-01 šeimos galva buvo nurodytas S. Č., o jo Å¡eimÄ sudarė S. Č., Å¡eima nurodyta – darbininkų ( b. l. 102). Po J. A. mirties K. A. buvo nurodoma, kaip kolÅ«kiečių Å¡eimos galva ir jos Å¡eimÄ sudarė ji viena. 1979-07-19 ji iÅ¡sikėlė į (duomenys neskelbtini) kaimÄ (b. l. 100). 1976-1979-06-01 Å«kinėse knygose nurodytas Č.

S. kolÅ«kiečio kiemo Å¡eimos galva, jis su žmona dirbo kolÅ«kyje ,,T.Lietuva“. Taip pat buvo nurodoma, kad Å¡iam Å«kiui priklausė pastatai: gyvenamasis namas, tvartas, daržinė, svirnas (b. l. 99). AnalogiÅ¡ki įraÅ¡ai apie S. Č. kolÅ«kinį kiemÄ buvo padaryti ir Å«kinėse knygose 1986-1990 (b. l.

90) ir 1991-1995 metais (b. l.103-104). Pagal įraÅ¡us esančius Å«kinėse knygose matyti, kad K. A. į (duomenys neskelbtini) kaimÄ pas savo dukrÄ M. iÅ¡sikėlė 1979 m. liepos 19 d. ir gyveno ten iki mirties, nors lankydavosi ir savo dukters S. - atsakovės namuose. Apsigyvenę Č. prie namo pristatė verandÄ , remontavo namÄ . Nurodė, kad faktiÅ¡kai buvo susikÅ«rę du kolÅ«kiniai kiemai: K. A. ir S. Č.. Tai atitiko CK 138 str. 1 d. (1964 m. red., kad dalijant kolÅ«kiečių kiemÄ , jo turtas padalijamas tarp naujai sudaromų kiemų pagal jų narių dalis, kartu atsižvelgiant į Å«kines kiekvieno iÅ¡ tų kiemų poreikius.

Natūralu, kad jaunai Č. šeimai atiteko didesnė dalis turto, nes jie iš esmės ir ėmėsi ūkininkauti. Tuo tarpu K. A. jau buvo pensininkė, gyveno viena, tad jos galimybės dirbti jau buvo ribotos. T. y. tuo metu jau buvo įvykęs faktinis kolūkinių kiemų atsiskyrimas, tačiau turtas tarp jų nebuvo padalintas, nes iš esmės pagal įrašus ūkinėse knygose matyti, kad tas pats turtas nurodomas ir K. A. ūkyje ir S. Č. ūkyje. K. A. 1979 metais liepos 19 d. išvyko iš ūkio.

Kaip nurodė S. Č. mama, jai sakė, kad namai lieka jai ir liepė susitvarkyti dokumentus, ko ji tuo metu nepadarė. KolÅ«kiečio kiemo, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės teisės objekto, teisinį statusÄ bei Å¡io kiemo narių teises ir pareigas reglamentavo 1964 m. CK 132-141 straipsnių normos. Toks teisinis reglamentavimas galiojo iki 1990-11-27 priimto įstatymo. Priėmus 1990 m. lapkričio 27 įstatymÄ Nr. I-806 ,,Dėl kaimo vietovėje nuosavybės teise turinčių namus savininkų žemėnaudos ir bendrosios jungtinės nuosavybės teisės“, kolÅ«kiečio kiemo bendrosios jungtinės nuosavybės teisė buvo panaikinta.

Kartu buvo nustatyta, kad panaikinus nurodytÄ nuosavybės teisės formÄ , nuosavybės santykiams taikomos atitinkamai privatinės (asmeninės) arba sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisės normos. KolÅ«kiečio kiemo nariams, kol nepasibaigęs bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo įstatymo įsigaliojimo dienos (įstatymas įsigaliojo jo priėmimo dienÄ , t. y. 1990-11-27), įtvirtinta teisė reikalauti nustatyti jų dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, taip pat padalyti ar atidalyti jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtÄ remiantis 1964 m.

CK 132-141 straipsniais, galiojusiais iki Å¡io įstatymo priėmimo. Pagal naujai priimto (1990 m. įstatymo normas kolÅ«kiečio kiemo nuosavybė nebuvo nei kieno nors paimta, nei nusavinta, jai tik buvo nustatytas kitas teisinis režimas.K. A. numirė 1996 m. sausio 1 d. Nuo 1979-07-19 kuomet ji iÅ¡sikėlė iÅ¡ savo buvusių namų (duomenys neskelbtini) kaime iki mirties, 17 metų ji nekėlė jokių turtinių reikalavimų savo dukrai S. ir jos Å¡eimos nariams. Taigi ji per įstatymo nurodytÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ ginčų neiÅ¡kėlė.

Tokių reikalavimų nekėlė ir tuo metu buvę gyvi bei dabar dar esantys gyvi atsakovės S. Č. broliai ir seserys. IÅ¡ esmės S. Č. broliai ir seserys negalėjo reikalauti nustatyti jiems dalį bendroje nuosavybėje, nes jie nebuvo kolÅ«kinio kiemo nariai, jie visi gyveno kitose vietose, kituose naujai pastatytuose namuose. K. A. iÅ¡sikėlus visu turtu rÅ«pinosi atsakovės S. Č. Å¡eima. Teismas sprendė, jog byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad K. A. ir nereikalavo savo dalies bendrame turte, o tai kaip tik patvirtina atsakovės teigimÄ , jog dar bÅ«dama gyva, motina jai liepė užsiraÅ¡yti turtÄ savo vardu.

J. A. mirė 1980-03-21, t. y. dar galiojant kolÅ«kinio kiemo normoms. Jo įpėdiniai ir teisme nurodė, kad nereiÅ¡kia jokių pretenzijų į S. Č. vardu registruotÄ turtÄ , t. y. į gyvenamÄ jį namÄ ir Å«kio pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) kaime. Jo žmona G. A. nurodė, kad namai liko S. Č.. IeÅ¡kovo tėvas, M. A. mirė 2000-02-06, t. y. jau po savo motinos K. A. mirties. Jis nei motinai gyvai esant, nei po jos mirties jokių turtinių pretenzijų nereiÅ¡kė nei K. A., nei S. Č..             K.

A. kiti vaikai: M., J. ir M. Å¡iuo likusiu turtu visiÅ¡kai nesirÅ«pino. Kiekvienas sudaręs santuokÄ išėjo gyventi atskirai ir rÅ«pinosi tik savo turėtais namais.              IeÅ¡kovas buvo iniciatorius 2005 metais, kuomet M. K., A. A. ir S. Č. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad K. A. yra M. A., M. K. ir S. Č. motina. Tokio fakto reikėjo, nes, kaip nurodė pareiÅ¡kime, po motinos K. A. mirties liko turto – 1999 m. spalio 19 d.

Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimu Nr. 38-6723 atkurta nuosavybės teisė į 12,54 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini). Šį turtÄ siekė paveldėti. Kito turto nenurodė, nes manė kad tai nėra svarbu. Todėl teismas sprendė, jog dar 2005 metais A. A. žinojo, kad jo senelių namai priklauso tetai S. Č. ir tÄ faktÄ pripažino bei jo neginčijo.              K. A. mirties momentu galiojo 1964 m. redakcijos CK, kurio 84 str. numatė bendrÄ trejų metų ieÅ¡kinio senatį.

Kodekso 90 str. numatė, kad ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kiniui atmesti. AnalogiÅ¡ka nuostata yra įtvirtinta ir dabar galiojančiame CK 1.131 str. 1 d. Apie tai, kad namai priklauso atsakovei ieÅ¡kovui buvo žinoma jau 2004 metais, nes tuo metu jis lankėsi notarės D. K. biure ir teiravosi apie namo paveldėjimÄ . Tuo metu jau buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės ir nuosavybės teisės liudijimai S. Č. į ginčo turtÄ , todėl atsakovas, žinodamas tokias aplinkybes, ilgÄ laikÄ niekur ir nesikreipė.

Be to, 2007 metais ieÅ¡kovas gavo paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ K. A. turtÄ â€“ žemę ir tuo metu notarė privalėjo iÅ¡aiÅ¡kinti visus paveldėjimo klausimus, kaip to reikalauja įstatymas. Ant kai kurių ieÅ¡kovo teismui pateiktų dokumentų yra UAB ,,Archyvų sistemos“ spaudas patvirtinantis, kad jis jau 2011-07-13 buvo iÅ¡sireikalavęs dokumentus, tad bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas žmogus, turėjo galimybę iÅ¡ karto kreiptis į teismÄ , tačiau ir po to jis dar dvejus su puse metų į teismÄ nesikreipė. Todėl teismas laikė, kad ieÅ¡kovas praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ .             Paveldėjimo teisės liudijime pagal įstatymÄ , iÅ¡duotame 2004-11-09 nurodyta, kad pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) ½ dalis priklausė S. Č. asmeninės nuosavybės teise pagal VÄ® Registrų centro Alytaus filialo pažymÄ Nr.44-449003, iÅ¡duotÄ 2004-09-17 ir pažymėjimÄ apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimÄ Nekilnojamojo turto registre, registro įraÅ¡o Nr. 60/32429, iÅ¡d. 2004-09-16 (b. l. 94). 2002-06-04 Varėnos rajono Matuizų seniÅ«no pažymoje Nr.143 apie S. Č. namų valdÄ nurodoma, kad pagal Matuizų seniÅ«nijos (duomenys neskelbtini) Å«kio knygÄ Nr. 18, sÄ skaitos Nr.979 S. Č. priklauso gyvenamasis namas 1A1m su veranda 1a1ž statytas 1920 m., kurio bendras naudingas plotas 71,01 kv.m. ir kiti Å«kiniai pastatai, kurie statyti 1931 – 1988 metais (b. l. 82).

Kita ½ dalis pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso S. Č. 2004-11-09, tai patvirtinama notarės 2004-11-09 iÅ¡duotu nuosavybės teisės liudijimu (b. l. 95).             2002-06-04 Varėnos rajono vyr. inspektorius A. J. taip pat surašė pažymÄ Nr. 123 dėl naudojamo statinio registravimo Nekilnojamojo turto registre, kurioje nurodė, kad inspekcijos tarnyba neprieÅ¡tarauja dėl S. Č., (mirusio 1998-12-16) naudojamo statinio gyvenamojo namo ir Å«kio pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Matuizų sen., Varėnos rajone įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.

IeÅ¡kovas pateiktu ieÅ¡kiniu neginčija nuosavybės teisės atsiradimo pagrindo, t. y. 2002-06-04 Matuizų seniÅ«no pažymos, kuri buvo pagrindas įregistruotos asmeninės nuosavybės teisės S. Č. į ginčijamus pastatus.              Pripažinus, kad nėra teisinio pagrindo naikinti paveldėjimo teisės ir nuosavybės teisės liudijimus į ginčo turtÄ , negali bÅ«ti tenkinamas kitas ieÅ¡kovo reikalavimas – pripažinti nuosavybės teisę K. A. į gyvenamÄ jį namÄ ir Å«kinius pastatus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ esmė              1979 m. liepos 19 d. K. A., bÅ«dama pensininke, visiÅ¡kai iÅ¡vyko iÅ¡ Å«kio į (duomenys neskelbtini), kur gyveno pas dukterį M. K.. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas A. A. praÅ¡o panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2014-11-12 sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (t.2, b.l. 52-60).             Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

             1) K. A. mirė 1996 m. sausio 1 d., t.y. tuo metu, kai Lietuva jau buvo atgavusi nepriklausomybę ir socialistinę (kolÅ«kinę) nuosavybę buvo pakeitusi privati nuosavybė. T.Y. 1996 metais jau negalėjo bÅ«ti ir nebuvo kolÅ«kiečių kiemo. K. A. ir S. Č. bei S. Č. Å¡eima nesudarė kolÅ«kinio kiemo ir turtas jiems nepriklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise.             2) Negalima sutikti su Teismo iÅ¡vadomis, kad K. A. į (duomenys neskelbtini) kaimÄ pas savo dukrÄ M. iÅ¡sikėlė 1979 m. liepos 19 d. ir gyveno ten iki mirties.

Teisme K. A. dukra M. K. paliudijo, kad mama buvo Å¡eimininkė, kad eidavo į (duomenys neskelbtini); atsakovė S. Č. paliudijo, kad motina daugiau gyveno pas jÄ ; marti G. A. teisme paliudijo, kad K. daugiau gyveno savo namuose, t.y. (duomenys neskelbtini); kad senelė gyveno pas abi dukras patvirtino ir vaikaitės R. Ž. bei L. M., kaimynas J. S..             3) KolÅ«kiečių kiemo turtas priklausė jo nariams bendrosios jungtinės nuosavybės teise (1964 m. CK 132 straipsnis). AiÅ¡kinant Å¡iÄ normÄ , buvo pripažįstama, kad į Å¡eimos narių, sudarančių kolÅ«kiečių kiemÄ , sudėtį gali įeiti ir ne kolÅ«kio nariai.

Svarbu, kad bent vienas iš kolūkiečių kiemo narių būtų buvęs kolūkio narys. Iš kitų kolūkiečių kiemo narių, nesančių kolūkio nariais, buvo reikalaujama, kad jie darbu ir lėšomis dalyvautų tvarkant kiemo ūkį. Kolūkiečių kiemo šeimoje gimęs vaikas savaime tapdavo kiemo nariu. Todėl nagrinėjamu atveju nebuvo ir negalėjo būti susikūrę du kolūkiečių kiemai. Pažymėtina, kad kolūkiečių kiemo nariai kolūkių laikais buvo ne tik atsakovė su sutuoktiniu, bet ir ieškovo tėvas M.

A. bei ieÅ¡kovo, atsakovės ir trečiųjų asmenų motina K. A., mirusi 1996 m. sausio 1 d. Jeigu K. A. ir Č. Å¡eima sudarė vienÄ kolÅ«kiečių kiemÄ (arba ir du kiemus), tai K. A., tuo metu jau buvusiai nedarbingai dėl savo amžiaus, vis tiek priklausė dalis kolÅ«kiečių kieme.             4) KolÅ«kiečių kiemo nario dalies dydis buvo nustatomas vadovaujantis tuo, kad visų kiemo narių, įskaitant ir nepilnamečius bei nedarbingus, dalys buvo lygios(1964 m. CK 136 straipsnio 2 dalis).

Net ir pripažinus, kad K. A. trejus metus iÅ¡ eilės nedalyvavo savo darbu ir lėšomis tvarkant kiemo Å«kį, jai priklausė dalis kolÅ«kiečių kieme. Todėl kolÅ«kiečių kiemo nuosavybė negalėjo tapti atsakovės ir jos sutuoktinio asmenine nuosavybe.             5) 1990 m. lapkričio 27 d. įstatymu Nr. 1-806 buvo panaikinta kolÅ«kiečių kiemo bendrosios jungtinės nuosavybės teisė, tačiau jÄ panaikinus nuosavybės santykiams taikomos atitinkamai privatinės (asmeninės) arba sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisės normos.

Jeigu buvę kolÅ«kiečių kiemo nariai dalies nenusistatė, turto nepasidalijo ar neatsidalijo, panaikinus kolÅ«kiečių kiemo nuosavybės teisę bei nuosavybės teisiniams santykiams pradėjus taikyti privatinės (asmeninės) nuosavybės teisės normas, tai jų turėta nuosavybės teisė (Å¡ios bylos atveju - kolÅ«kiečių kiemo nuosavybės teisė) transformavosi į bendrosios dalinės nuosavybės teisę. Teismo iÅ¡vada, kad K. A. nesikreipimas dėl jai priklausiusios dalies nustatymo sukuria situacijÄ , pagal kuriÄ visas ginčo turtas tampa asmenine Č. nuosavybe, prieÅ¡tarauja bendrosios dalinės nuosavybės teisiniam reglamentavimui.             6) Valios palikti turtÄ konkrečiam asmeniui iÅ¡reiÅ¡kimas yra numatytas įstatymu - jÄ galima iÅ¡reikÅ¡ti sudarant testamentÄ , dovanojant turtÄ , sudarant rentos sutartis ir kitais bÅ«dais.

Ä®statyme nėra numatyta, kad nekilnojamÄ jį turtÄ galima perleisti žodžiu. Bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjo, kad tik po 8 metų (2004 metais) nuo palikimo atsiradimo dienos atsakovė kreipėsi dėl teisių į ginčo turtÄ Ä¯registravimo. Tik 2007 metais atsakovė priėmė A. palikimÄ . Tuo metu negaliojo kolÅ«kiečių kiemo turtÄ reglamentuojančios teisės normos (1964 CK) ir civiliniai santykiai privalėjo bÅ«ti reguliuojami tuo metu galiojančio LR civilinio kodekso, kuris nenumato kolÅ«kiečių kiemo nuosavybės teisės, o aptariami turtiniai santykiai yra reguliuojami bendrosios dalinės nuosavybės teisės normomis.             7) NeaiÅ¡ku kuo remdamasis teismas padarė iÅ¡vadas, jog ieÅ¡kovui apie tai, jog namai priklauso atsakovei buvo žinoma jau 2004 metais, nes tuo metu jis lankėsi notarės D.

K. biure ir teiravosi apie namo paveldėjimÄ . Tuo metu jau buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės ir nuosavybės teisės liudijimai S. Č. į ginčo turtÄ .             8) Teismas teisingai nurodė, kad ieÅ¡kovas buvo iniciatorius 2005 metais, kuomet M. K., A. A. ir S. Č. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad K. A. yra M. A., M. K. ir S. Č. motina. Tačiau viso palikėjos turto nenurodymas pareiÅ¡kime dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo negali bÅ«ti siejamas su ieÅ¡kinio senaties pradžios momentu.

Å i aplinkybė niekuo nepagrįsta, yra tik spėjama.             9) Kaip nurodė bylos nagrinėjimo metu, ieÅ¡kovas 2013 m. su kitais bendraturčiais - S. Č. ir M. K. kreipėsi į Varėnos rajono I notarų biurÄ dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo. Iki kreipimosi pas notarÄ reikėjo paruoÅ¡ti atidalijimo planus, surinkti visÄ eilę dokumentų, kurių dalis buvo dingę, todėl 2011 metais ir kreipėsi į UAB “Archyvų sistemos”.

Tokiu bÅ«du 2011 metais gauti dokumentai buvo pateikti Varėnos rajono apylinkės teismui nagrinėjamoje byloje, tačiau pateiktuose dokumentuose nėra jokių duomenų, kad sodyba priklauso atsakovei.             10) Teismas, spręsdamas, jog ieÅ¡kovas praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ , visiÅ¡kai neatsižvelgė į atsakovės pakviestų liudytojų paaiÅ¡kinimus. Atsakovės dukra L. M. nurodė, kad apie ketinimus dalintis turtÄ sužinojo maždaug prieÅ¡ du metus, kita dukra R.

Ž. (gyvenanti tame pačiame kaime) nurodė, kad apie ieÅ¡kovo norÄ dalintis turtÄ sužinojo 2013-2014 metais. Taigi atsakovės dukros patvirtino faktÄ , kad apie pažeistas teises ieÅ¡kovas sužino 2013 metais.             11) Varėnos rajono apylinkės teismas teisingai nurodo, kad pateiktu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas neginčijo pirminio dokumento - Matuizų seniÅ«nijos 2004-08-18 pažymos, kuria pripažinta, jog turtas yra S. Č. ir kurios pagrindu buvo iÅ¡duoti kiti dokumentai bei atlikta teisinė registracija.

LR CPK 312 straipsnis draudžia apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. Todėl praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.             Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė paÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Varėnos rajono apylinkės teismo 2014-11-12 sprendimÄ palikti nepakeistÄ (t.2, b.l. 65-70).              Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:

             1) IeÅ¡kovas ginčija teismo nustatytas aplinkybes, kad atsakovės - S. ir S. Č. ir K. A. Å¡eima sudarė kolÅ«kinį kiemÄ , nes K. A. mirusi 1996 metais ir tuo metu negalėję bÅ«ti kolÅ«kinio kiemo ir turtas priklausyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Tokie argumentai atmestini, nes pats ieÅ¡kovas savo ieÅ¡kinyje nurodė faktines aplinkybes apie ginčo turto priklausomybę nuo 1974-1975 m, nepagrįstai praÅ¡ydamas taikyti paveldėjimo teisės santykius.             2) IÅ¡ byloje pateiktų Alytaus apskrities archyvo pažymos Nr. ( 7.11) - A-167, iÅ¡rašų iÅ¡ Å«kinių knygų matyti, kad ginčo sodyboje (duomenys neskelbtini) kaime, Varėnos raj .atsakovė gyvena visÄ laikÄ . 1974-08-24 sudarė santuokÄ su S. Č..

Po tėvo J. A., mir. 1975-01-16, mirties sodyboje liko gyventi atsakovė su vyru ir atsakovės motina K. A., kuri 1979-07-19 persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini) kaimÄ . Atsakovė su vyru kaip ir jos tėvai buvo „KrÅ«minių“ (T. Lietuva) kolÅ«kio kolÅ«kiečiai. Mirus tėvui, atsakovės vyras S. Č. tapo kolÅ«kinio kiemo Å¡eimos galva, o K. A. buvo kolÅ«kio pensininkė, ji sudarė atskirÄ kolÅ«kinį kiemÄ , tačiau tik iki 1979-06-01. Jau 1976-1978 Å«kio knygoje S. Č. vardu registruotas gyvenamasis namas daržinė, svirnas.

Atitinkamai Å¡ie patys pastatai nurodyti ir 1986-1990 Å«kinėje knygoje. Tokie pat įraÅ¡ai yra ir 1991-1995 m. Å«kinėje knygoje. IÅ¡ Å¡ių įrašų matyti, kad ginčo turtas perėjęs atsakovės Å¡eimai, ir naudojamas kolÅ«kinio kiemo Å«kinėje veikloje. Jau Å¡iuo laikotarpiu K. A. nereiÅ¡kė jokių pretenzijų į jų kolÅ«kinio kiemo turtÄ . Å ie įraÅ¡ai patvirtina, kad atsakovės( S. Č.) Å¡eima sudarė kolÅ«kiečių Å¡eimÄ (kolÅ«kinį kiemÄ ), ir turto registracija Å«kinėse knygose atspindėjo, kad turtas yra valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teise kaip kolÅ«kiečių kiemo turtas.

Nuo 1979 m. susiklostę santykiai dėl turto valdymo nesikeitė iki pat 1990 m,, nes visÄ laikÄ turto valytoju ir savininku buvo nurodomas S. Č. (kolÅ«kinio kiemo galva). Nėra jokių įrodymų, kad po 1990-11-27 įstatymo „Dėl kaimo vietovėje nuosavybės teise turinčių namus savininkų žemėnaudos ir bendrosios jungtinės nuosavybės teisės“, priėmimo, kai buvo panaikinta bendroji jungtinė nuosavybė, turtas bÅ«tų perėjęs K. A. asmeninėn nuosavybėn, nustatyta kokia tai jai priklausanti dalis turte.             3) Kad atsakovės motina K.

A. iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, patvirtina byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai. Byloje surinktais įrodymais patvirtinama, kad per visÄ Å¡Ä¯ laikÄ namÄ ir Å«kio pastatus valdėme tik atsakovė su Å¡eima.              4) Teismas teisingai taikė susiklosčiusiems santykiams teisės normas (1964 m. CK 132-140 straipsnių nuostatas), reglamentavusioms kolÅ«kinio kiemo teisinį statusÄ režimÄ , nes sprendė dėl santykių susiklosčiusių nuo 1975 iki K. A. iÅ¡sikraustymo iÅ¡ ginčo namo-1979 m. ir vėliau iki jos mirties 1996 m.             5) Kaip matyti iÅ¡ byloje surinktų įrodymų, ir pasibaigus kolÅ«kiniam kiemui po 1990-11-27 įstatymo priėmimo, K.

A. savo dalies nurodytame kieme nereikalavo ir į turtÄ nepretendavo, ji nereiÅ¡kė jokių pretenzijų į turtÄ neiÅ¡reiÅ¡kė jokios valios dėl turto valdymo, juo nesinaudojo ir netvarkė, todėl negalėjo kažkokiu tai bÅ«du jos anksčiau apie 1979 metus, palikta dalis transformuotis į dalinę nuosavybę. Tai reiÅ¡kia, kad buvusių kolÅ«kiečių kiemų nariai turėjo imtis teisinių veiksmų savo nuosavybės teisei į visÄ kolÅ«kiečių kiemo turtÄ ar jo atitinkamÄ dalį įteisinti.

Byloje nėra duomenų, jog K. A. tokių veiksmų ėmėsi.              6) Pats ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad 2007-01-22 gavo paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ K. A. žemę, tačiau tvarkyti paveldėjimo į gyvenamÄ jį namÄ â€žnematė reikalo“, nes žinojo kad nėra padaryta kadastrinių matavimų byla, o pastatais naudojasi atsakovė. Po K. A.. IÅ¡ paties ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog apie tai, kad ginčo turtas registruotas atsakovės vardu, jis žinojo ir 2004 m.

IÅ¡ UAB „Archyvų sistemos“ 2011-07-13 iÅ¡reikalautų dokumentų matyti, jog juose buvo duomenys apie K. A. priklausantį turtÄ . Jei bÅ«tų pretendavęs į ginčo turtÄ , tai be abejonės bÅ«tų nurodęs 2005 metų pareiÅ¡kime dėl juridinio fakto nustatymo. Ginčo turto kadastrinių matavimų bylos naujesnė versija buvo parengta jau 2002-04-25, o turtas įregistruotas atsakovės vardu 2004-11-22, todėl ieÅ¡kovas galėjo kreiptis į Matuizų seniÅ«nijÄ ir VÄ® Registrų centras, pasitikrindamas kam priklauso turtas.

Byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad tik 2012-2013 m. ieÅ¡kovas pradėjo kelti pretenzijas dėl nurodyto ginčo namo, o ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė 2014 -02-07. Po savo tėvo M. A. mirties 2000-02-06 ieÅ¡kovas tvarkė jo turto paveldėjimo reikalus, paveldėjo ir gyvenamÄ jį namÄ su Å«kio pastatais tame pat (duomenys neskelbtini) kaime. IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad jis žinojo kokia tvarka yra paveldimas turtas. Tokiu bÅ«du kaip apdairus ir rÅ«pestingas žmogus jau tada turėjo realiÄ galimybę sužinoti kieno vardu registruotas turtas.

Å iais įrodymais ir argumentais patvirtinamas faktas, kad ieÅ¡kovas turėjo sužinoti apie savo tariamÄ teisės pažeidimÄ ne vėliau kaip 2000 -2002 m. m., ir Å¡iuo metu yra praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ .             7) IeÅ¡kovas civilinėje byloje neginčijo nuosavybės įregistravimo pagrindo, nors tokiÄ galimybę turėjo. Todėl nepagristai reikalauja Å¡iuo metu perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, iÅ¡ esmės siekdamas pareikÅ¡ti naujus reikalavimus.          IV.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).  KolÅ«kiečių kiemo, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės teisės objekto, teisinį statusÄ bei Å¡io kiemo narių teises ir pareigas reglamentavo 1964 m.

CK 132-141 straipsnių normos.   KolÅ«kiečių kiemas buvo Å¡eimyninis darbinis susivienijimas asmenų, kurių bent vienas yra kolÅ«kio narys, kolÅ«kio įstatų nustatytose ribose sodybiniame sklype bendrai tvarko pagalbinį Å«kį. KolÅ«kiečių kiemo turtas priklausė visiems kiemo nariams bendrai, yra jų nuosavybė, kurioje nė vienas iÅ¡ kiemo narių neturi iÅ¡ anksto nustatytos dalies.        Priėmus 1990 m. lapkričio 27 d. įstatymÄ Nr. I-806 „Dėl kaimo vietovėje nuosavybės teise turinčių namus savininkų žemėnaudos ir bendrosios jungtinės nuosavybės teisės“, kolÅ«kiečių kiemo bendrosios jungtinės nuosavybės teisė buvo panaikinta.

Kartu buvo nustatyta, kad, panaikinus nurodytÄ nuosavybės teisės formÄ , nuosavybės santykiams taikomos atitinkamai privatinės (asmeninės) arba sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisės normos. Tačiau kolÅ«kiečių kiemo nariams, kol nepasibaigęs bendrasis 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo įstatymo įsigaliojimo dienos (įstatymas įsigaliojo jo priėmimo dienÄ , t. y. 1990 m. lapkričio 27-Ä jÄ ; įstatymo 6 straipsnis), įtvirtinta teisė reikalauti nustatyti jų dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, taip pat padalyti ar atidalyti jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtÄ remiantis 1964 m.

CK 132-141 straipsniais, galiojusiais iki šio įstatymo priėmimo. Jeigu buvę kolūkiečių kiemo nariai turto dalies nenusistatė, turto nepasidalijo ar neatsidalijo panaikinus kolūkiečių kiemo nuosavybės teisę bei nuosavybės teisės santykius pradėjus reglamentuoti privatinės (asmeninės) nuosavybės teisės normoms, tai jų turėta nuosavybės teisė transformavosi į bendrosios dalinės nuosavybės teisę. Pagal 1964 m. CK 140 straipsnį ir galiojančio CK 4.73 straipsnio 3 dalį jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios.Pirmosios instancijos teismui pateikti 1973 – 1979 m., 1986 – 1990 m. išrašai iš ūkinių knygų dėl J.

A., K. A., S. Č. ir S. Č. kolÅ«kiečių kiemo turto turėto turto, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Varėnos rajone (b. l. 97 – 104, t.1). Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog K. A. ir S. Č. bei S. Č. Å¡eima sudarė kolÅ«kinį kiemÄ ir turtas jiems priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 132 straipsnis, 1964 m. redakcija). Teismas yra padaręs ir prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , t.y., jog buvo du kolÅ«kiečių kiemai – K. A. ir S. Č. (b. l. 46, t.2). Pastaroji iÅ¡vada yra nepagrįsta.

IÅ¡ byloje esančių namų Å«kio knygos iÅ¡rašų matyti, jog nuo 1975 m. S. Č. ir S. Č. nurodomi kolÅ«kiečių kiemo nariais, sudarantys atskirÄ Å¡eimÄ . Atskira Å¡eima nereiÅ¡kia, jog buvo du kolÅ«kiečių kiemai. S. Č., iki santuokos – S. A., iki 1974 m. rugpjūčio 24 d. susituokiant su S. Č., su J. A. ir K. A. sudarė vienÄ kolÅ«kiečių kiemÄ . Po santuokos kolÅ«kiečių kieme apsigyveno ir S. A.. Byloje nėra įrodymų, jog buvo du kolÅ«kiečių kiemai (CK 138 straipsnis, 1964 m. redakcija).

Tiek J. A. ir K. A., tiek S. Č. ir S. Č. naudojosi tuo pačiu gyvenamuoju namu ir Å«kiniais pastatais, bendrai tvarkė pagalbinį Å«kį.J. A. mirė 1975 m. sausio 16 d. Pagal 1964 m. redakcijos CK 601 straipsnį, mirus kolÅ«kiečių kiemo nariui, paveldėjimas kiemo turte neatsiranda. 1979 m. liepos 19 d. K. A., bÅ«dama pensininke, visiÅ¡kai iÅ¡vyko iÅ¡ Å«kio į (duomenys neskelbtini) kaimÄ , kur gyveno pas dukterį M. K., bet ji neprarado teisės į dalį kolÅ«kiečių kiemo turte (1964 m. redakcijos CK 140 straipsnis).Po 1990 m. lapkričio 27 d., kai buvo priimtas įstatymas Nr. I-806 „Dėl kaimo vietovėje nuosavybės teise turinčių namus savininkų žemėnaudos ir bendrosios jungtinės nuosavybės teisės“, kuriuo kolÅ«kiečių kiemo bendrosios jungtinės nuosavybės teisė buvo panaikinta, K.

A. nepasinaudojo įstatymu įtvirtinta teisė reikalauti nustatyti jos dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, taip pat padalyti ar atidalyti jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtÄ . TÄ ji galėjo padaryti bendrosios ieÅ¡kininės senaties terminu, kuris buvo treji metai (1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalis). Dėl ko K. A. ir S. Č. bei S. Č. turto dalys buvo lygios.       Po K. A. mirties 1996 m. sausio 1 d. atsirado teisė į paveldėjimÄ . Å ia teise galėjo pasinaudoti jos vaikai M.

A., miręs 2000m. vasario 6 d., M. K. ir S. Č.. Byloje yra Varėnos rajono Matuizų seniÅ«no 2000m. vasario 8 d. pažyma Nr. 39 „Dėl K. A. paskutinės gyvenamosios vietos“, kurioje nurodoma, jog po K. A. mirties palikimÄ priėmė ir valdo jos vaikai M. A., S. Č. ir M. K.. Bet nė vienas iÅ¡ jų nesikreipė į notarÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo. Byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų, jog M. A. po motinos K. A. mirties priėmė ir valdo konkretų turtÄ .

IÅ¡ iÅ¡dėstyto darytina iÅ¡vada ieÅ¡kovas A. A. neturi teisės į K. A. palikimÄ .  Kolegija sprendė, jog ieÅ¡kovas neturi teisės į K. A. palikimÄ , todėl jis CK 5. 8 straipsnio pagrindu negali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumÄ bei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ , kadangi tokiÄ teisę turi tik pretenduojantis į palikimÄ . Dėl ieÅ¡kinio senaties CK 5. 8 straipsniu nustatyta, jog asmuo, pretenduojantis į palikimÄ , gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumÄ bei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ , pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį palikimÄ priėmusiam asmeniu per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimÄ priėmė kitas asmuo.

IeÅ¡kovas negali pasinaudoti Å¡ia įstatymo norma, kadangi jis nepretenduoja į K. A. palikimÄ .      Dėl nuosavybės teisės pripažinimo K. A. IeÅ¡kovas A. A. negali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumÄ bei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ , todėl jis negali reikÅ¡ti ir ieÅ¡kinio dėl K. A. galimos teisės į buvusį turtÄ .      Dėl papildomų įrodymų. Atsakovė S. Č. apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomÄ raÅ¡ytinį įrodymÄ 2015 m. sausio 5 d.

Alytaus apskrities archyvo pažymÄ Nr. 7.11 A2 su priedais – iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ Å«kinių knygų. Tai pertekliniai dokumentai, kuriais apeliacinės instancijos teismas nesivadovauja.      Kiti apeliacinio skundo motyvai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi teisingai iÅ¡spręstai bylai, todėl kolegija dėl jų plačiau nepasisako.       Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1punktu, n u t a r i a : apeliacinį skundÄ atmesti. Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Kolegijos teisėjai                                                    Nijolia Indreikienė                                                                  Leonas Jachimavičius                                                                  Virginija Lozoraitytė