2018-02-28 Nr. AB-3996-4-45-3-00011-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-3699-438/2018

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00011-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui G. B. (G. B.), jo atstovei – advokatei Astai Astrauskienei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Natalijai Ivanovskai,

vertėjui Giedriui Kašubai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) piliečio G. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. vasario 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio G. B. sulaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmuose 2018 m. sausio 8 d. gautas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centro (toliau – ir URC) teikimas Nr. (21/26)-7K-15, kuriuo prašoma: 1) pakartotinai svarstyti (duomenys neskelbtini) piliečio G. B. (toliau – ir Užsienietis), gim. 1987 m. sausio 24 d. sulaikymą VSAT Užsieniečių registracijos centre; 2) palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimą dėl Užsieniečio sulaikymo VSAT Užsieniečių registracijos centre (b. l. 1–3).

2. Teikime VSAT URC nurodė, kad Užsienietis 2016 m. rugsėjo 14 d. buvo pateikęs prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) 2017 m. vasario 14 d. priėmė sprendimą nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio ir jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Minėtas sprendimas yra įsiteisėjęs. Užsienietis 2017 m. rugpjūčio 23 d., pasinaudodamas laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, pasišalino iš VSAT URC ir neteisėtai išvyko į Vokietiją. 2017 m. gruodžio 5 d. 14.10 val. į VSAT Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardos Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punktą iš Frankfurto, pagal Dublino III reglamentą Užsienietis grąžintas su Laissez-passer Nr. (duomenys neskelbtini), išduotu Vokietijoje. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimu Užsienietis sulaikytas VSAT URC tol, kol jo atžvilgiu bus priimti sprendimai dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau kaip iki 2018 m. kovo 7 d. Užsienietis 2017 m. gruodžio 14 d. pateikė pakartotinį prieglobsčio prašymą. Departamentas 2017 m. gruodžio 28 d. priėmė sprendimą nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio. Teikime VSAT URC taip pat nurodė, kad Užsienietis, piktnaudžiaudamas prieglobsčio suteikimo procedūra, siekia visais įmanomais būdais sutrukdyti įvykdyti sprendimą išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos. Pasak VSAT URC nagrinėjamu atveju egzistuoja Užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktuose.

II. 3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2018 m. vasario 5 d. sprendimu VSAT URC teikimą patenkino ir paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimą sulaikyti Užsienietį VSAT Užsieniečių registracijos centre (b. l. 12–14).

4. Teismas nurodė, kad šiuo metu Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, nes Departamento 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimas nėra įsiteisėjęs. Teismas nustatė, kad Užsienietis pateikė pakartotinį prašymą suteikti prieglobstį, kai pirminis prašymas dėl prieglobsčio suteikimo buvo išnagrinėtas ir Departamento sprendimas išsiųsti Užsienietį į (duomenys neskelbtini) buvo įsiteisėjęs. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad yra pagrindo manyti, jog Užsienietis pakartotinį prašymą pateikė tik siekdamas atidėti arba sutrukdyti įvykdyti Departamento sprendimą grąžinti jį (duomenys neskelbtini). Be to, Užsienietis pažeidė laikino išvykimo iš VSAT URC tvarką ir nustatytu laiku į URC nesugrįžo. Teismas sprendė, kad tam, jog Užsienietis, bandydamas išvengti galimo jo išsiuntimo, nepasinaudotų laisvo asmenų judėjimo Šengeno erdvėje galimybe, būtina taikyti jam judėjimo laisvės ribojimą. Teismas konstatavo, kad nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad Užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, todėl teismo sprendimą sulaikyti Užsienietį VSAT Užsieniečių registracijos centre paliko galioti. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo Užsieniečiui skirti alternatyvias sulaikymui priemones.

III. 5. (Duomenys neskelbtini) pilietis G. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. vasario 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – VSAT URC teikimo netenkinti (b. l. 17–21).

6. Užsieniečio teigimu, asmeniui pateikus paskesnį prašymą dėl prieglobsčio suteikimo būtina atsižvelgti ir išsamiai įvertinti visus įvykius, įvykusius nuo paskutinio sprendimo dėl prieglobsčio. Užsienietis pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) šiuo aspektu yra išaiškinęs, kad turi būti įvertinta teismo sprendimo priėmimo dieną egzistuojanti padėtis. Užsienietis apeliaciniame skunde paaiškina, kad šiuo metu aplinkybės yra pasikeitusios ir jam kylanti grėsmė kilmės valstybėje yra reali. Užsienietis taip pat paaiškina, kad Lietuvos Respubliką paliko nebūdamas tikras dėl savo teisinės padėties ir gavęs papildomos informacijos dėl grėsmės jo sveikatai ir gyvybei kilmės valstybėje. Užsienietis nurodo, jog tikėjosi, kad kitoje Europos Sąjungos valstybėje jo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo bus tenkintas. Užsienietis taip pat nurodo, kad šiuo metu jis jau žino, kad jo prašymas kitoje valstybėje nebūtų nagrinėjamas. Užsienietis paaiškina, kad yra suinteresuotas gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, todėl tikrai neketina pasislėpti. Teismo išvada, kad Užsieniečio pakartotinis prašymas suteikti prieglobstį buvo pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pasak Užsieniečio, yra nepagrįsta ir paremta tik prielaida.

7. Teismo posėdyje Užsienietis ir jo atstovė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Užsienietis paaiškino, kad bėgo į Vokietiją, nes psichologiškai neišvėrė, sužinojęs, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atsisakė priimti dokumentus, susijusius su naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, įrodančiomis, kad kilmės šalyje Užsieniečiui gresia rimti nemalonumai. Užsienietis nurodė, kad bėgti neketina, nes po to, kai buvo grąžintas iš Vokietijos suprato, kad tai nėra problemos sprendimas. Užsienietis pastebėjo, kad apie 3 mėnesius yra laikomas uždarytas, nors jokio nusikaltimo nepadarė, taip pat paaiškino, kad neturi galimybės naudotis internetu, todėl negali tinkamai ginti savo teisių. Užsieniečio atstovė paaiškino, kad pabėgimo aplinkybės buvo nulemtos tam tikrų aplinkybių ir prašė atsižvelgti į Užsieniečio paaiškinimus.

8. VSAT Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į Užsieniečio apeliacinį skundą prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o Užsieniečio apeliacinį skundą atmesti.

9. VSAT URC atsiliepimą grindžia iš esmės tokiais pačiais argumentais, kuriuos nurodė ir pirmosios instancijos teismui pateiktame teikime. VSAT URC atkreipia dėmesį į tai, kad Užsienietis būdamas sulaikytas pirmą kartą Lietuvos Respublikoje, taip pat grąžintas iš Vokietijos, nei sulaikymo metu, nei vėliau nesikreipė dėl prieglobsčio suteikimo. Tai, pasak VSAT URC, rodo, kad Užsienietis neturėjo tikslo prašyti prieglobsčio, o paskesnio prieglobsčio prašymo pateikimas yra tik būdas pakeisti sulaikymo režimą į laisvą judėjimą šalyje bei Europos Sąjungoje ir nebūti išsiųstam į (duomenys neskelbtini). VSAT URC pažymi, kad Užsieniečio motyvai, jog pas jo tėvą atvyko nurodytas asmuo, kuris grasino, išaiškėjo dar 2017 m. balandžio mėnesį, tačiau po to Užsieniečio skundas buvo nagrinėjamas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, kur jis turėjo galimybę pateikti visas naujai atsiradusias aplinkybes. Vis dėlto, teismas, išnagrinėjęs skundą, 2017 m. rugsėjo 5 d. nutartimi jį atmetė. Iš šių faktinių aplinkybių, pasak VSAT URC, matyti, kad Užsienietis piktnaudžiauja savo teise pateikti pakartotinį prieglobsčio prašymą, siekdamas visais įmanomais būdais likti Europos Sąjungos teritorijoje bei sutrukdyti įvykdyti Departamento sprendimą dėl išsiuntimo.

10. Teismo posėdyje VSAT URC atstovė prašė Užsieniečio apeliacinio skundo netenkinti. Atstovė paaiškino, kad šiuo metu yra pradedama Užsieniečio išsiuntimo procedūra. Atstovė nurodė, kad Užsienietis trukdo įvykdyti sprendimą dėl išsiuntimo. Atstovės nuomone, Užsieniečio nesulaikius, yra didelė tikimybė, kad VSAT URC neteks galimybės išsiųsti jį iš Lietuvos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Užsieniečio sulaikymo teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“.

13. Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečių judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, kad toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

14. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad Užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

15. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčijamo teismo sprendimo priėmimo metu Užsienietis turėjo prieglobsčio prašytojo teisinį statusą. Prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindus nustato Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies nuostatos. Minėto straipsnio 4 dalies 2 punkte yra nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

16. Aptartoje Įstatymo nuostatoje (113 straipsnio 4 dalies 2 punkte) sulaikymo pagrindas apima dvi aplinkybes, t. y. kai prieglobsčio prašytojo nesulaikius nebūtų galima gauti informacijos dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų bei, kai yra pagrindas manyti, kad prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad būtų siekiama išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas prašymas suteikti prieglobstį. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad Departamentas Užsieniečio prašymą dėl prieglobsčio suteikimo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu jau buvo išnagrinėjęs ir dėl jo jau buvo priėmęs sprendimą (VSAT URC byla Nr. GEO1065 (toliau – URC byla), b. l. 121–123). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Užsienietis šiuo pagrindu negalėjo būti sulaikytas. Šiuo aspektu svarbu tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, minėto sulaikymo pagrindo (Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto) sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodė. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime vadovavosi Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3 punktu. Kaip minėta, teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad yra pagrindo manyti, jog Užsienietis pakartotinį prašymą pateikė tik siekdamas atidėti arba sutrukdyti įvykdyti Departamento sprendimą grąžinti jį (duomenys neskelbtini).

17. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3 punkte yra nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas, kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra.

18. Byloje nėra ginčo dėl to, kad Užsienietis Lietuvos Respublikoje jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra ir ja pasinaudojo. Bylos duomenys patvirtina, kad Departamentas iki Užsieniečiui pateikiant dar vieną prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo buvo priėmęs sprendimą Užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) (URC byla, b. l. 124–126). Užsienietis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimu buvo sulaikytas (ne ilgiau kaip iki 2018 m. kovo 7 d.) pagal Įstatymo 113 straipsnio 2 dalį, teismui konstatavus, kad sulaikymas būtinas Departamento sprendimo įvykdymui užtikrinti (URC byla, b. l. 113–115).

19. Įstatymo 118 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad jeigu užsienietis, kuris yra sulaikytas šio Įstatymo 113 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais pagrindais, pateikia prašymą suteikti prieglobstį, VSAT nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją. Taigi, pirmosios instancijos teismas, pakartotinai svarstydamas sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją, turi įvertinti, ar yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje numatyti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai.

20. Sprendžiant, ar nagrinėjamu atveju buvo pagrindas Užsienietį sulaikyti, vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostata, būtina konstatuoti, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog vėlesnis Užsieniečio prašymas buvo pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti Departamento sprendimą grąžinti Užsienietį į (duomenys neskelbtini).

21. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendė, kad toks pagrindas yra. Užsienietis apeliaciniu skundu su tokia teismo išvada nesutinka, teigdamas, kad naujasis prašymas dėl prieglobsčio suteikimo buvo pateiktas todėl, kad Užsienietis gavo papildomos informacijos apie kilmės valstybėje esančią grėsmę jo sveikatai bei gyvybei. Užsieniečio nuomone, teismo išvada dėl rimto pagrindo manyti, kad prašymu buvo siekiama sutrukdyti grąžinti jį (duomenys neskelbtini), yra niekuo nepagrįsta ir paremta tik prielaidomis.

22. Įstatymas nenumato, kokios aplinkybės turi būti vertinamos, sprendžiant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą tik siekdamas sutrukdyti įgyvendinti sprendimą grąžinti jį į užsienio valstybę. Taigi, tai yra sulaikymo klausimą sprendžiančio teismo diskrecija, tačiau teismas kiekvienu atveju turi vertinti konkrečias bylos faktines aplinkybes (jų visumą) ir turi priimti sprendimą, remdamasis ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis.

23. Nagrinėjamu atveju reikšmingos aplinkybės yra šios: tai, kad Užsienietis jau prašėsi prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir jo negavo; tai, kad Užsienietis, nesulaukęs galutinio sprendimo dėl jo prašymo suteikti prieglobstį, pasišalino iš VSAT URC ir išvyko iš Lietuvos (Departamento sprendimas įsiteisėjo 2017 m. rugsėjo 5 d., o Užsienietis išvyko 2017 m. rugpjūčio 23 d.); tai, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką grąžintas iš Vokietijos pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 604/2013; taip pat tai, kad Užsienietis antrą kartą pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, grąžinus jį iš Vokietijos ir priėmus teismo sprendimą Užsienietį sulaikyti (teismo sprendimas priimtas 2017 m. gruodžio 7 d., o Užsienietis prieglobsčio suteikimo prašymą pateikė 2017 m. gruodžio 14 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtas aplinkybes patvirtina URC byloje esantys dokumentai. Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo rimtą pagrindą manyti, kad vėlesnis Užsieniečio prašymas buvo pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti Departamento sprendimą išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), todėl teisėtai ir pagrįstai paliko galioti sprendimą sulaikyti Užsienietį.

24. Teismo išvados nepaneigia teismo posėdyje Užsieniečio pateikti žodiniai paaiškinimai, kad 2017 m. rugpjūčio mėnesį iš Lietuvos į Vokietiją neteisėtai išvyko iš desperatiškos baimės būti išsiųstam į (duomenys neskelbtini). Priešingai, šie paaiškinimai patvirtina teismo išvadą, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog vėlesnis prašymas dėl prieglobsčio suteikimo buvo pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą dėl jo išsiuntimo. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad Užsienietis pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, jog dabar pripažįsta, kad tikriausiai nereikėjo bėgti, bet nežino ir mano, kad dauguma žmonių, kurie bijo dėl savęs, stengiasi to išvengti. Be to, Užsienietis teismo posėdyje patvirtino, kad ir dabar bijo deportacijos.

25. Dėl Užsieniečio argumentų, kad sulaikymas jam trukdys rinkti įrodymus ir ginti savo teises, nes Užsienietis neturi galimybės naudotis internetu, teisėjų kolegija pastebi, kad sprendžiant Užsieniečio prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, Užsienietis yra atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato, kuris turi padėti ginti jo teises (rinkti įrodymus ir kt.).

26. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija nenustatė teisinio pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. vasario 5 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o (duomenys neskelbtini) piliečio G. B. (G. B.) apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė