40b42d12-2a32-4caa-ba73-e7913004cf2c · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-136-934/2023 Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00178-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.9.1; 2.6.3; 2.6.37 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. kovo 21 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Romualdos Janovičienės, Dalios Kačinskienės ir Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Martyno investicijų valdymas“ apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2022 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Martyno investicijų valdymas“ ieÅ¡kinį atsakovėms mažajai bendrijai „Debt Legal“ ir bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Gruditos logistika“ dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia ab initio (nuo pradžios) bei restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Martyno investicijų valdymas“ (toliau – ir ieÅ¡kovė arba apeliantė) pateikė ieÅ¡kinį, kuriuo prašė pripažinti 2021 m. spalio 1 d. reikalavimo perleidimo sutarties, sudarytos tarp atsakovės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Debt Legal“ bei atsakovės bankrutavusios UAB (toliau – BUAB) „Gruditos logistika“ (toliau kartu – ir atsakovės), dalį, kuria MB „Debt Legal“ buvo perleista 84 694,15 Eur reikalavimo teisė į UAB „Martyno investicijų valdymas“ (toliau – Reikalavimo perleidimo sutartis), niekine ir negaliojančia ab initio; taikyti restitucijÄ , grÄ Å¾inant atsakoves į pradinę padėtį prieÅ¡ Reikalavimo perleidimo sutarties dalies, kuria MB „Debt Legal“ buvo perleista 84 694,15 Eur reikalavimo teisė į ieÅ¡kovė, sudarymÄ ; priteisti ieÅ¡kovės naudai solidariai iÅ¡ atsakovių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. 2. 2017 m. gegužės 31 d. ieÅ¡kovė ir UAB „Gruditos logistika“, UAB „Grudita“, UAB „Ajoma“ ir UAB „Donkis“ sudarė jungtinės veiklos sutartį (toliau – Jungtinės veiklos sutartis).

Pagal Å¡iÄ sutartį, ieÅ¡kovė turėjo užsiimti investicinių projektų paieÅ¡ka ir (ar) sukÅ«rimu, investavimu į pasirinktus objektus, investicinio projekto iÅ¡vystymo bei administravimo veikla. Å iaulių apygardos teismas 2019  m. birželio 25 d. nutartimi iÅ¡kėlė bankroto bylÄ atsakovei UAB „Gruditos logistika“. Ä®monės nemokumo administratoriumi paskirtas UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“. Å iaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartimi UAB „Gruditos logistika“ pripažinta likviduojama dėl bankroto.

BUAB „Gruditos logistika“ 2021 m. rugsėjo 1 d. įvykusio kreditorių susirinkimo metu, nutarė pritarti MB „Debt Legal“ pateiktam pasiūlymui įsigyti reikalavimo teises ir įpareigojo nemokumo administratorių pasirašyti reikalavimo teisių perleidimo sutartį dėl Žygimanto Kubiliaus 133,65 Eur, UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ 42,28 Eur ir UAB „Martyno investicijų valdymas“ 84 694,15 Eur skolų „tokių kokios yra“ (nepriteistos ir galimai be pagrindžiančių dokumentų).

BUAB „Gruditos logistika“ ir MB „Debt Legal“ 2021 m. spalio 1 d. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kuriÄ UAB „Gruditos logistika“ perleido MB „Debt Legal“ debitorinius įsiskolinimus: Žygimanto Kubiliaus 133,65 Eur; UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ 42,28 Eur ir UAB „Martyno investicijų valdymas“ 84 694,15 Eur.

3. IeÅ¡kovė Reikalavimo perleidimo sutarties dalį, kuria MB „Debt Legal“ buvo perleistos reikalavimo teisės į bendrovę, ginčija Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu. IeÅ¡kovė įrodinėja, kad atsakovė MB „Debt Legal“ įsigijo neegzistuojančiÄ reikalavimo teisę. Reikalavimo teisių perleidimo sutartis buvo sudaryta ir tam, kad M. Å ., kuris buvo atsakovės BUAB „Gruditos logistika“ vadovas, galėtų iÅ¡vengti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo.

Taip pat reikalavimo teisė į bendrovę yra įsigyta asmenų, kurie dalyvavo Å¡alių vykstančiuose teisminiuose ginčuose, kuriuose tikrieji ir galutiniai MB „Debt Legal“ naudos gavėjai, vykdė savo tarnybines pareigas, ir kuriems tokį reikalavimÄ yra draudžiama įsigyti. Atsakovei MB „Debt Legal“ žinant, kad įsigyja neegzistuojančiÄ reikalavimo teisę, ir jÄ Ä¯sigyjant tik dėl to, kad bÅ«tų sustabdytas skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ M. Å ., akivaizdu, kad tokie atsakovės MB „Debt Legal“ ir atsakovės BUAB „Gruditos logistika“ veiksmai prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei.

Ieškovės įsitikinimu, Reikalavimo perleidimo sutartimi dalyje, kuria buvo perleistas neegzistuojantis reikalavimas į ieškovę, yra sukuriama dar viena, galimai nusikalstama schema, tarp tų pačių asmenų, dėl kurių galimai nusikalstamų veikų padarymo yra inicijuojamas ikiteisminis tyrimas. Dėl šių priežasčių Reikalavimo perleidimo sutartis dalyje dėl reikalavimo teisių perleidimo į ieškovę privalo būti pripažinta niekine bei negaliojančia ab initio. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4.

Šiaulių apygardos teismas 2022 m. spalio 3 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.

5. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos reikalavimo teisių perleidimo ribojimo sÄ lygos, t. y. kai toks perleidimas yra negalimas (apribotas) pagal sutartį. Teismas atkreipė dėmesį, kad Jungtinės veiklos sutartyje buvo įtvirtinta nuostata, ribojanti teisę perleisti teises ir pareigas pagal Å¡iÄ sutartį be iÅ¡ankstinio kitos Å¡alies sutikimo.

6. Teismas nustatė, kad aplinkybė, kokiu pagrindu ir kokio dydžio reikalavimo teisę į ieÅ¡kovę atsakovė BUAB „Gruditos logistika“ turėjo ginčijamos Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo momentu, yra ne Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas. Net jei paaiÅ¡kėtų, kad ginčijama sutartimi atsakovė BUAB „Gruditos logistika“ perleido didesnės apimties reikalavimo teisę, negu pati turėjo, Å¡i aplinkybė nereikÅ¡tų ieÅ¡kovės kaip skolininkės teisių pažeidimo, nes ji galėtų nuginčyti naujojo kreditoriaus jai reiÅ¡kiamÄ ginčijama sutartimi įgytÄ reikalavimÄ (jo dalį), teikdama tuos pačius atsikirtimus, kuriuos ji galėtų reikÅ¡ti pradiniam kreditoriui, jeigu reikalavimas nebÅ«tų perleistas.

7. Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį, negalima perleisti neegzistuojančios, negaliojančios reikalavimo teisės, taip pat teisės, kuri jau perleista. Teismas nenustatė, kad buvo perleista neegzistuojanti reikalavimo teisė. Jei asmuo, siekiantis perleisti reikalavimo teisę, ir asmuo, siekiantis jÄ Ä¯gyti, mano, kad tokio reikalavimo teisė yra galiojanti ir Å¡is sandoris atitinka jų interesus, tai, paprastai, nėra pagrindo pripažinti, kad toks sandoris negali bÅ«ti sudarytas ir sukelti teisinių pasekmių (CK 1.2  straipsnis, 1.136 straipsnio 1 dalis, 6.102 straipsnis). Teismo vertinimu, aptartų duomenų pakanka tam, kad galima bÅ«tų konstatuoti ieÅ¡kovės prievolės atsakovams buvimo faktÄ .

8. IeÅ¡kovė sutartį ginčijo tuo pagrindu, kad sandoris prieÅ¡tarauja CK 6.102 straipsnio 2 daliai, kurioje numatyta, kad draudžiama perleisti reikalavimÄ teisėjui, prokurorui ar advokatui, kurie dėl Å¡io reikalavimo iÅ¡keltoje byloje atlieka tarnybines pareigas. Teismas nenustatė, kad advokatas A. A. ir advokato padėjėjas V. M. bÅ«tų įgiję teises pagal Reikalavimo perleidimo sutartį.

9. CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei prieÅ¡taraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. IeÅ¡kovė nurodė, kad ginčijamas sandoris Å¡iÄ Ä¯statymo nuostatÄ pažeidžia tuo, jog atsakovė MB „Debt Legal“, žinodama, kad įgyja neegzistuojančiÄ reikalavimo teisę, jÄ Ä¯sigijo dėl to, kad bÅ«tų sustabdytas sprendimo įvykdymas kitoje byloje. IeÅ¡kovė nurodo, kad ginčijamas sandoris Å¡iÄ Ä¯statymo nuostatÄ esÄ pažeidžia tuo, jog atsakovė MB „Debt Legal“, žinodama, kad įgyja neegzistuojančiÄ reikalavimo teisę, jÄ Ä¯sigijo dėl to, kad bÅ«tų sustabdytas sprendimo įvykdymas kitoje byloje.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 10. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2022 m. spalio 3 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 10.1. Pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, kad tai, kokiu pagrindu ir kokio dydžio reikalavimo teisę į ieÅ¡kovę atsakovė BUAB „Gruditos logistika“ turėjo ginčijamos Reikalavimo perleidimo sutarties momentu, yra ne Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas.

Pagal kasacinio teismo praktikÄ , pirmos instancijos teismas turėjo nustatyti ar pradinis kreditorius UAB „Gruditos logistika“ turėjo teisę, dėl kurios sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, ir ar Å¡i teisė galiojo Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu ir tik tada vertinti Reikalavimo teisių perleidimo sutarties teisėtumÄ kitais kasacinio teismo nurodytais aspektais. 10.2. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad ieÅ¡kovė nėra skolinga jokių piniginių sumų BUAB „Gruditos logistika“.

BUAB „Gruditos logistika“ pervestos sumos buvo panaudotos 2017 m. rugsėjo 29 d. investicijų ataskaitoje nurodytu bÅ«du, kurioje labai aiÅ¡kiai matyti, kur buvo panaudotos BUAB „Gruditos logistika“ piniginės lėšos, taip pat dalis BUAB „Gruditos logistika“ pervestų piniginių lėšų buvo grÄ Å¾inta pačiai BUAB „Gruditos logistika“ ar pervesta jos vystymui, kaip kad tai numatė Jungtinės veiklos sutartis. Tai, kad ieÅ¡kovė nėra skolinga BUAB „Gruditos logistika“ patvirtina ir aplinkybė, kad Jungtinės veiklos sutartis, kurios pagrindu sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, kuria perleistas reikalavimas į ieÅ¡kovę, buvo nutraukta visų Jungtinės veiklos sutarties Å¡alių susitarimu, kurį pasirašė ir BUAB „Gruditos logistika“, pagal kurį susitarta, kad BUAB „Gruditos logistika“ neturi jokių reikalavimų į ieÅ¡kovę.

IeÅ¡kovės vertinimu, pradinis kreditorius perleido reikalavimo teisę, kurios neturėjo (CK 6.102 straipsnio 1 dalis), todėl reikalavimo perleidimo dalykas pagal Reikalavimo perleidimo sutartį neatitiko įmanomumo reikalavimo (CK 6.3 straipsnio 4 dalis). 10.3. Pirmos instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad Jungtinės veiklos sutartis draudžia perleisti teises ir pareigas kitiems asmenims be iÅ¡ankstinio raÅ¡ytinio kitos Å¡alies sutikimo, tačiau į Å¡iÄ sutarties nuostatÄ neatsižvelgė spręsdamas Reikalavimo perleidimo sutarties teisėtumo klausimÄ . 10.4.

MB „Debt Legal“ priklauso advokatui A. A., ir jo kontoroje praktikuojančio padėjėjo V. M. mamai R. M.. Galutinę naudÄ pagal Reikalavimo perleidimo sutartį gaus minėti asmenys, todėl sutartis turėtų bÅ«ti pripažinta negaliojanti pagal CK 6.102 straipsnio 2 dalį, kuri draudžia perleisti reikalavimÄ asmenims, kurie atlieka profesines pareigas. 10.5. Reikalavimo perleidimo sutartis prieÅ¡tarauja vieÅ¡ai tvarkai ir gerai moralei, kadangi sutartimi sudaromos kliÅ«tys įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimÄ .

Atsakovė MB „Debt Legal“ žinojo, kad įsigyja neegzistuojančiÄ reikalavimo teisę dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo sustabdymo iÅ¡ M. Å ., todėl tokie veiksmai prieÅ¡tarauja vieÅ¡ai tvarkai ir gerai moralei. 10.6. Pirmosios instancijos teismas neiÅ¡tyrė ir nepasisakė dėl visų esminę reikÅ¡mę byloje turinčių įrodymų, teismo sprendimas yra nemotyvuotas, sprendime iÅ¡ esmės nėra pasisakoma dėl reikalavimo teisės egzistavimo ginčo byloje. Teismo motyvai yra prieÅ¡taringi, nenuoseklÅ«s. Teismas neiÅ¡sprendė žyminio mokesčio klausimo.

11. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė MB „Debt Legal“ (toliau – ir apeliantė) praÅ¡o skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai: 11.1. Aplinkybę, kad ginčo sutartimi buvo perleista egzistuojanti reikalavimo teisė, pagrindžia byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai. Å alys sudarė Jungtinės veiklos sutartį. Pagal Å¡iÄ sutartį, ieÅ¡kovė turėjo užsiimti investicinių projektų paieÅ¡ka ir (ar) sukÅ«rimu, investavimu į pasirinktus objektus, investicinio projekto iÅ¡vystymo bei administravimo veikla.

Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad atsakovė BUAB „Gruditos logistika“ 2017 m. gegužės 31 d. Jungtinės veiklos sutarties vykdymui ieÅ¡kovei pervedė 76 400,00 Eur. Å iaulių apygardos teisme 2019  m. birželio 25 d. nutartimi atsakovei BUAB „Gruditos logistika“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla. Pagal 6.978 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , jungtinės veiklos sutartis baigiasi tais atvejais, kai vienam iÅ¡ partnerių iÅ¡keliama bankroto byla, ieÅ¡kovė, bÅ«dama Jungtinės veiklos sutarties Å¡alimi, privalėjo grÄ Å¾inti BUAB „Gruditos logistika“ visas jos perduotas įmokas be jokios kompensacijos (Jungtinės veiklos sutarties 6.3 punktas). 11.2.

Ieškovė savo ieškinio reikalavimus įrodinėjo iš esmės vieninteliu įrodymu – 2017 m. rugsėjo 29 d. investicijų ataskaita, kuri neva pagrindžia, kad visos ieškovės iš BUAB „Gruditos logistika“ gautos piniginės lėšos buvo panaudotos pačios BUAB „Gruditos logistika“ veiklos vystymui, todėl pradinė kreditorė BUAB „Gruditos logistika“ pagal Jungtinės veiklos sutartį turi būti laikoma atgavusi visas pinigines lėšas. Atsakovė MB „Debt Legal“ abejoja šios investicijų ataskaitos tikrumu.

Esminis momentas, įrodantis, kad iš BUAB „Gruditos logistika“ gautos piniginės lėšos nebuvo panaudotos pačios BUAB „Gruditos logistika“ veiklos vystymui, yra paties ieškovės vadovo Viniaus apygardos teimo civilinės bylos Nr.  e2-1173-232/2020 nagrinėjimo metu pripažintos aplinkybės, nurodant, kad visos iš investuojančių partnerių surinktos lėšos buvo investuotos į UAB „Žemaitijos daržovės“. 11.3. Nesutiktina su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad Reikalavimo perleidimo sutartyje nurodyta, kad BUAB „Gruditos logistika“ reikalavimo teisė į ieškovę neegzistuoja, kadangi ginčo sutarties preambulėje yra numatyta, jog MB „Debt Legal“ įgyja skolas „tokių, kokios yra (galimai be pagrindžiančių dokumentų)“ (Reikalavimo perleidimo sutarties preambulės 3 punktas).

Å ioje vietoje akivaizdu, kad ieÅ¡kovė, tikėdamasi palankaus procesinio sprendimo byloje, selektyviai iÅ¡ima vienÄ sakinį iÅ¡ bendro sutarties konteksto, jį interpretuodama neteisingai ir iÅ¡imtinai sau naudingai. Sutarties pasiraÅ¡ymo momentu BUAB „Gruditos logistika“ negalėjo pateikti visų raÅ¡ytinių įrodymų naujajam kreditoriui (juos pateikė vėliau), todėl buvo pasirinkta bÅ«tent tokia formuluotė – „tokių, kokios yra (galimai be pagrindžiančių dokumentų)“. 11.4.

Nepaisant aplinkybės, kad Jungtinės veiklos sutartyje buvo įtvirtinta sÄ lyga, kuri draudė perleisti teises ir pareigas pagal Å¡iÄ sutartį kitiems asmenims be iÅ¡ankstinio raÅ¡ytinio kitos Å¡alies sutikimo (Jungtinės veiklos sutarties 11.3 punktas), Å¡ios sÄ lygos pažeidimas, jei toks hipotetiÅ¡kai ir bÅ«tų nustatytas, negali reikÅ¡ti pačios Reikalavimo perleidimo sutarties negaliojimo CK 1.80 straipsnio 1 dalies prasme. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta kreditoriaus teisė be skolininko sutikimo perleisti visÄ reikalavimÄ ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu.

Å ioje normoje vartojama loginė žodžių konstrukcija „jeigu tai neprieÅ¡tarauja sutarčiai“ parodo normos dispozityvumÄ . Taigi net ir tuo atveju, kai sutarties Å¡alys susitaria dėl reikalavimo teisės perleidimo tik esant skolininko sutikimui, toks Å¡alių susitarimas a priori (iÅ¡ anksto) negali bÅ«ti prilyginamas imperatyviajai įstatymo normai. Sutartyje nustatyto draudimo pažeidimas yra sutarties sÄ lygos pažeidimas, dėl kurio gali kilti sutartinė atsakomybė, todėl Å¡ios sÄ lygos pažeidimas negali reikÅ¡ti pačios sutarties negaliojimo. 11.5.

IeÅ¡kovė ginčo sutarties negaliojimo pagrindus įrodinėja argumentais, jog Aranausko advokatų profesinės bendrijos NEXUS advokatas A. A. ir advokato padėjėjas V. M. savo neetiÅ¡kais veiksmais, turint neteisėtų ketinimų, yra įgiję neegzistuojančiÄ reikalavimo teisę į ieÅ¡kovę. Å ie ieÅ¡kovės argumentai buvo iÅ¡nagrinėti ir dėl jų buvo pasisakyta 2022 m. kovo 24 d. Advokatų tarybos posėdžio protokolo iÅ¡raÅ¡e Nr. 4 ir Å¡is įrodymas paneigia ieÅ¡kovės teiginius.

Atsakovės MB „Debt Legal“ vertinimu, Advokatų tarybos posėdyje konstatuotos aplinkybės patvirtina, jog Å¡ioje civilinėje byloje ieÅ¡kovės keliami klausimai dėl advokato A. A. ir advokato padėjėjo V. M. tariamai neetiÅ¡kų ir neteisėtų veiksmų neturi jokio teisinio pagrindimo, tuo pačiu patvirtinat faktÄ , jog tarp MB „Debt Legal“ ir BUAB „Gruditos logistika“ sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis negali bÅ«ti pripažinta prieÅ¡taraujančia CK 6.102 straipsnio 2 daliai.

Reikalavimo perleidimo sutartis nėra susijusi nei su advokatu A. A., nei jo advokatų profesinėje bendrijoje NEXUS praktikÄ atliekančiu advokato padėjėju V. M. asmeniÅ¡kai, t. y. Å¡ie asmenys Reikalavimo teisių perleidimo sutarties nepasirašė ir individualiai jokių reikalavimo teisių iÅ¡ jos nėra įgiję. 11.6. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, bei priėmė motyvuotÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Pirmosios instancijos teismas įvertino tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ reikalavimo teisės egzistavimo aspektu pagrįstai nurodydamas, kad tai yra ne Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas.

Skolininkas turi teisę reikÅ¡ti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikÅ¡ti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo praneÅ¡imÄ apie reikalavimo perleidimÄ (CK 6.107 straipsnio 1 dalis). Todėl tuo atveju, jeigu paaiÅ¡kėtų, kad ginčijama sutartimi atsakovė BUAB „Gruditos logistika“ perleido didesnės apimties reikalavimo teisę, negu pati turėjo, ieÅ¡kovė galėtų nuginčyti naujojo kreditoriaus jai reiÅ¡kiamÄ ginčijama sutartimi įgytÄ reikalavimÄ (jo dalį), teikdama tuos pačius atsikirtimus, kuriuos ji galėtų reikÅ¡ti pradiniam kreditoriui, jeigu reikalavimas nebÅ«tų perleistas.

12. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė BUAB „Gruditos logistika“ praÅ¡o skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai: 12.1. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamo sprendimo, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, procesinės ir materialinės teisės normos pritaikytos tinkamai, pirmosios instancijos teismas pakankamai motyvavo priimtÄ sprendimÄ ir jame iÅ¡dėstytus argumentus. 12.2. Byloje esantys duomenys neleidžia kategoriÅ¡kai teigti, kad buvo perleista neegzistuojanti reikalavimo teisė.

UAB „Gruditos logistika“ pardavė egzistuojančiÄ reikalavimo teisę į UAB „Martyno investicijų valdymas“, bet kadangi skola (kaip ir nurodyta Reikalavimo teisių perleidimo sutartyje) nebuvo priteista, MB „Debt Legal“ įgijo teisę Å¡iÄ skolÄ prisiteisti iÅ¡ UAB „Martyno investicijų valdymas“. 12.3. Atsakovė BUAB „Gruditos logistika“ nesutinka su ieÅ¡kovės pozicija, kad atsakovės MB „Debt Legal“ ir atsakovės BUAB „Gruditos logistika“ veiksmai prieÅ¡tarauja nepriekaiÅ¡tingai ir gerai moralei“.

Jokių kitų aplinkybių, patvirtinančių ginčijamo sandorio prieÅ¡taravimÄ vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei, ieÅ¡kovė neįrodė. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

14. Byloje ginčas iÅ¡ esmės kilo dėl Reikalavimo perleidimo sutarties, sudarytos tarp atsakovių MB „Debt Legal“ ir BUAB „Gruditos logistika“, kuria MB „Debt Legal“ buvo perleista 84 694,15 Eur reikalavimo teisė į UAB „Martyno investicijų valdymas“, pripažinimo niekine ir negaliojančia ab initio. Todėl Å¡ios bylos nagrinėjimo objektÄ sudaro patikrinimas, ar pirmos instancijos teismas tinkamai taikė sandorių negaliojimÄ reglamentuojančias normas ir pagrįstai nepripažino Reikalavimo perleidimo sutarties niekine ir negaliojančia ab initio bei netaikė restitucijos.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo 15. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Kasacinis teismas yra išskyręs tam tikrus kriterijus, kurie turi būti įvertinti sprendžiant, ar yra pagrindas naujiems įrodymams priimti:

1) ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme;

2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo;

3) ar naujai praÅ¡omi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ;

4) ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2021).

16. Atsakovė MB „Debt Legal“ su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateikė praÅ¡ymÄ priimti naujus įrodymus: UAB „KÅ«rybinis avangardas“ 2021 m. lapkričio 30 d. skundÄ Lietuvos advokatÅ«rai dėl neetiÅ¡ko ir neteisėto advokatų ir advokato padėjėjo elgesio (toliau – AdvokatÅ«ros skundas); Lietuvos advokatÅ«ros Advokatų tarybos 2022 m. kovo 24 d. posėdžio protokolo iÅ¡raÅ¡Ä Nr. 4 (toliau – Advokatų tarybos sprendimas) (DOK–10430). Nurodė, kad MB „Debt Legal“ 2022 m. balandžio 25  d. Å¡iuos įrodymus teikė Å iaulių apygardos teismui (DOK–3960), tačiau 2020 m. balandžio 26 d. buvo atsisakyta juos priimti kaip nesusijusius su byla. Atsakovės vertinimu, pateikti duomenys susiję su bylos nagrinėjimo dalyku, todėl teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti.

17. IeÅ¡kovė, atsižvelgdama į apeliacinės instancijos teismo siÅ«lymÄ , 2023 m. kovo 20 d. pateikė nuomonę dėl atsakovės MB „Debt Legal“ su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateiktų įrodymų priėmimo bei jų turinio vertinimo. Nurodė, kad santykiai tarp MB „Debt Legal“ ir UAB „KÅ«rybinis avangardas“ nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, taip pat byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl Lietuvos AdvokatÅ«ros priimto sprendimo teisėtumo, be to, pateiktas tik protokolo iÅ¡raÅ¡as, o ne pats sprendimas, todėl nėra pagrindo priimti praÅ¡omus duomenis.

18. Vien vertus, teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantės argumentais, kad santykių tarp MB „Debt Legal“ ir UAB „Kūrybinis avangardas“ vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, taip pat šioje byloje nėra sprendžiamas Lietuvos Advokatūros priimto sprendimo teisėtumo ir (ar) pagrįstumo klausimas. Kita vertus, atsižvelgdama į tai, kad apeliantės UAB „Martyno investicijų valdymas“ nurodomos aplinkybės panašios su UAB „Kūrybinis avangardas“ 2021 m. lapkričio 30 d. skunde, adresuotame Lietuvos advokatūrai, nurodytomis aplinkybėmis dėl neetiško ir neteisėto advokatų ir advokato padėjėjo elgesio (1 t., b. l. 43–52), taip pat į tai, kad šioje byloje ginčas kilo dėl advokato ir advokato padėjėjo profesinės etikos galimų pažeidimų, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės pateikti duomenys (žr.

Å¡ios nutarties 16 punktÄ ) yra susiję su ginčo dalyku ir gali bÅ«ti reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, todėl jie priimtini ir vertintini visų byloje esančių faktinių aplinkybių kontekste. Priimdama pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija įvertino ir į tai, kad byloje nėra duomenų, kurių pagrindu galima bÅ«tų spręsti, kad atsakovė MB „Debt Legal“, teikdama papildomus įrodymus, sÄ moningai siekia vilkinti procesÄ , piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.

19. Atsakovė MB „Debt Legal“ 2023 m. kovo 13 d. papildomai pateikė praÅ¡ymÄ prijungti prie bylos Lietuvos AdvokatÅ«ros Advokatų tarybos 2022 m. kovo 24 d. sprendimÄ dėl drausmės bylos neiÅ¡kėlimo advokatui A. A., advokatei J. M. ir advokato padėjėjui V. M. (DOK–1143).

20. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovė nenurodė objektyviai pateisinančių priežasčių, kodėl teikiami duomenys negalėjo bÅ«ti pateikti kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ , nutaria atsisakyti priimti naujai pateiktus įrodymus (CPK 314 straipsnis). Atsisakydama priimti atsakovės pateiktÄ Lietuvos AdvokatÅ«ros Advokatų tarybos 2022 m. kovo 24 d. sprendimÄ , teisėjų kolegija įvertino ir tai, kad buvo tenkintas atsakovės praÅ¡ymas dėl Advokatų tarybos 2022 m. kovo 24 d. posėdžio protokolo iÅ¡raÅ¡o bei UAB „KÅ«rybinis avangardas“ 2021 m. lapkričio 30 d. skundo priėmimo (žr.

Å¡ios nutarties 16–18 punktus). Pažymėtina tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovė, nesutikdama su ieÅ¡kovės pozicija, įrodinėjo, kad advokatų atžvilgiu nebuvo priimta sprendimų, kuriuose bÅ«tų konstatuoti advokatų profesinės etikos pažeidimai ir Å¡iai aplinkybei pagrįsti, be kita ko, pateikė Advokatų tarybos 2022 m. kovo 24 d. posėdžio protokolo iÅ¡raÅ¡Ä , kuris buvo priimtas, o Advokatų tarybos 2022 m. kovo 24 d. sprendime nurodytų argumentų pagrįstumo vertinimas nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis).

Dėl Reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir niekine ab initio esant CK 6.102  straipsnio 1 ir 2 dalyje įtvirtintiems draudimams 21. IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu įrodinėja, kad Reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta esant CK 6.102 straipsnyje įtvirtintoms reikalavimo perleidimÄ draudžiančioms sÄ lygoms: perleistas reikalavimas buvo negaliojantis (neegzistuojantis); reikalavimas faktiÅ¡kai buvo perleistas advokatui, kuris iÅ¡keltoje byloje atlieka savo tarnybines pareigas, todėl sandoris pažeidžia imperatyvias įstatymo normas ir yra niekinis bei negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė neįrodė CK 6.102 straipsnio 1 ir 2 dalyje įtvirtintų sÄ lygų, draudžiančių reikalavimo teisės perleidimÄ , pažeidimo.

22. Pirma, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad Reikalavimo perleidimo sutartimi buvo perleistas neegizstuojantis reikalavimas. Pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, kilus Å¡alių ginčui dėl CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto draudimo perleisti tokį reikalavimÄ , kurio atžvilgiu negalimas iÅ¡ieÅ¡kojimas, pažeidimo, visų pirma reikia nustatyti, ar pradinis kreditorius turėjo teisę, dėl kurios sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, ir ar Å¡i jo teisė buvo galiojanti cesijos sutarties sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-611/2019).

Reikalavimo perleidimas nekeičia pradinio sandorio, tačiau yra tiesiogiai su juo susietas, todėl visi ginčai dėl reikalavimo perleidimo sutarties yra taip pat susiję su pradiniu sandoriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo perleidimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, yra nurodęs, kad, vertinant reikalavimo perleidimo teisėtumÄ , reikia įvertinti:

1) prievolę, iš kurios atsirado teisė, esanti reikalavimo perleidimo dalykas;

2) sandorį, kurio pagrindu pradinis kreditorius perduoda naujajam kreditoriui reikalavimo teisę reikalavimo perleidimo forma (perleidimo pagrindÄ );

3) patį reikalavimo perleidimo (cesijos) sandorį, kuriuo perleidžiama reikalavimo teisė (atsisakoma reikalavimo teisės) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019  m.  spalio  28  d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-611/2019).

23. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad reikalavimo perleidimo dalykas kildinamas iš Jungtinės veiklos sutarties (1 t., b. l. 12–16), tarp šalių nekilo. Pagal Jungtinės veiklos sutartį, atsakovė BUAB „Gruditos logistika“ ir kiti investuojantys partneriai (UAB „Ajoma“, UAB „Donkis“ ir UAB „Grudita“) įsipareigojo užsiimti investicine veikla, t. y. investicinių projektų vykdymui skirti lėšas, paslaugas ir (ar) kitokius įnašus (Jungtinės veiklos sutarties 2.1 punktas), o ieškovė įsipareigojo vykdyti investicinius projektus, tinkamai panaudoti kitų partnerių įnašus (Jungtinės veiklos sutarties 2.2 punktas). Jungtinės veiklos sutarties partneriai susitarė, jog įnašai nesudaro bendro partnerių turto ir kad visi įnašai sutarties galiojimo laikotarpį ir po jo pabaigos pilnai išlieka kiekvieno jį įnešusio partnerio privačia nuosavybe (Jungtinės veiklos sutarties 2.5 punktas).

24. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovė BUAB „Gruditos logistika“ Jungtinės veiklos sutarties vykdymui ieÅ¡kovei pervedė 76 400,00 Eur (2 t., b. l. 8–9). Pagal atsakovės BUAB „Gruditos logistika“ pateiktÄ , buhalterinį klientės UAB „Martyno investicijų valdymas“ bÅ«klės iÅ¡raÅ¡Ä , ieÅ¡kovės UAB „Martyno investicijų valdymas“ skola BUAB „Gruditos logistika“ 2018 m. gruodžio 31 d. sudarė 84 694,15 Eur (2 t., b. l. 174–178).

BUAB „Gruditos logistika“ 2019 m. birželio 25 d. buvo iškelta bankroto byla. Atsakovės BUAB „Gruditos logistika“ kreditorių susirinkimas 2021 m. rugsėjo 1 d. nutarė pritarti MB „Debt Legal“ pateiktam pasiūlymui įsigyti reikalavimo teises ir įpareigojo nemokumo administratorių pasirašyti reikalavimo teisių perleidimo sutartį dėl Žygimanto Kubiliaus 133,65 Eur, UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ 42,28 Eur ir UAB „Martyno investicijų valdymas“ 84 694,15 Eur skolų.

Atsakovės BUAB „Gruditos logistika“ ir MB „Debt Legal“ 2021 m. spalio 1 d. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kuriÄ UAB „Gruditos logistika“ perleido MB „Debt Legal“ debitorinius įsiskolinimus, įskaitant ir UAB „Martyno investicijų valdymas“ 84 694,15 Eur įsiskolinimÄ .

25. Taigi, aptartų aplinkybių visuma (žr. Å¡ios nutarties 23–24 punktÄ ), įrodo, kad Reikalavimo perleidimo sutartimi buvo perleista egzistuojanti reikalavimo teisė. Objektyvių duomenų, kurie paneigtų nurodytas aplinkybes, ieÅ¡kovė nepateikė.

26. Ieškovė iš esmės įrodinėjo, kad atsakovės BUAB „Gruditos logistika“ įnašas buvo panaudotas Jungtinės veiklos sutarties objektui, t. y. investicinės veiklos vykdymui, todėl BUAB „Gruditos logistika“ Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu nebeturėjo reikalavimo teisės į ieškovę. Aplinkybę, kad atsakovės BUAB „Gruditos logistika“ išnašas buvo panaudotas atsakovės veiklos vystymui, įrodinėjo 2017 m. rugsėjo 29 d. investicijų ataskaita (1 t., b. l. 17–18).

Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovės pateikti duomenys neįrodo aplinkybės, kad atsakovės BUAB „Gruditos logistika“ iÅ¡naÅ¡as buvo panaudotas atsakovės veiklos vystymui ir (ar) buvo perleista neegzistuojanti reikalavimo teisė. Pirma, 2017 m. rugsėjo 29 d. investicinės veiklos ataskaitoje nurodomi teiginiai, kad lėšos buvo panaudotos „siekiant iÅ¡plėsti <...> logistikos veiklÄ , pritraukti naujų klientų bei pasiÅ«lyti platesnį spektrÄ paslaugų <...> bendrovės konkurencingumui bei patrauklumui logistikos sektoriuje didinti“ neturi objektyvaus pagrindimo, t. y. ieÅ¡kovė nepateikė duomenų (pvz., sÄ skaitų faktÅ«rų, bankinių pavedimų, sutarčių, susiraÅ¡inėjimų ir pan.), kurie patvirtintų, kad lėšos faktiÅ¡kai buvo panaudotos BUAB „Gruditos logistika“ veiklos vystymui.

Antra, byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovės vadovas M. Ž. civilinėje byloje Nr. e2A-121-370/2021 nurodė kitokias aplinkybes, susijusias partnerių įnašų panaudojimu, t. y., nurodė, kad „UAB „Martyno investicijų valdymas“ visas iš investuojančių partnerių surinktas lėšas investavo į UAB „Žemaitijos daržovės.“ (2 t., b. l. 27). Toks ieškovo nurodomų aplinkybių nenuoseklumas papildomai įrodo, kad remiantis vien ieškovo, suinteresuoto bylos baigtimi, paaiškinimų pagrindu teismas negali daryti patikimų išvadų dėl fakto buvimo ar nebuvimo (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

Trečia, byloje taip pat nenustatyta, kad ieškovės pateikti banko išrašai už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 30 d. (1 t., b. l. 27–34) patvirtina, kad ieškovė atsakovės BUAB „Gruditos logistika“ įnašus panaudojo Jungtinės veiklos sutarties objektui – investicinės veiklos vykdymui. Vien aplinkybė, kad ieškovė atsakovei nurodomu laikotarpiu yra pervedusi 192 900,00 Eur, savaime neįrodo, kad atsakovė atsisikaitė su ieškove. Dalis banko išrašuose nurodomų atsakovės BUAB „Gruditos logistika“ pavedimų ieškovei buvo atlikti dar iki 2017 m. gegužės 31 d., t. y. nesudarius Jungtinės veiklos sutarties.

Atsakovės BUAB „Gruditos logistika“ bankiniai pavedimai ieÅ¡kovei buvo atliekami ne Jungtinės veiklos sutarties pagrindu, bet pagal atskirus susitarimus, t. y. pavedimų paskirtyje nurodoma ne Jungtinės veiklos sutartis, o kitų sutarčių numeriai ir jų pobÅ«dis (pvz., paslaugos, lėšos įstatinio kapitalo didinimui). Pagal Jungtinės veiklos sutarties 2.6 punktÄ , partneriai gali suteikti paslaugas arba turtÄ kitam partneriui pagal atskirus susitarimus, tačiau tokios paslaugos ar turto suteikimas nelaikomas įnaÅ¡u į jungtinę veiklÄ , todėl tai, kad atsakovė BUAB „Gruditos logistika“ teikė paslaugas, Å¡i aplinkybė savaime neįrodo, kad teiktos paslaugos buvo susijusios su investicine veikla pagal Jungtinės veiklos sutartį.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės atlikti pavedimai BUAB „Gruditos logistika“ nereiškia, kad lėšos ieškovei buvo pervestos vykdant Jungtinės veiklos sutartį. Ketvirta, teisėjų kolegija taip pat nesutinka su ieškovės interpretacija, kad Reikalavimo perleidimo sutartyje nurodžius, jog MB „Debt Legal“ įgyja skolas „tokių, kokios yra (galimai be pagrindžiančių dokumentų)“ (Reikalavimo perleidimo sutarties preambulės 3 punktas), reiškia, kad buvo perleista neegzistuojanti reikalavimo teisė.

Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, perleidžiant reikalavimÄ nepateikiami reikalavimo pagrindÄ patvirtinantys dokumentai, nereiÅ¡kia, kad reikalavimo teisė neegzistuoja, juolab kad nagrinėjmu atveju byloje nustyta, jog Reikalavimo perleidimo sutartimi buvo perleista egzistuojanti reikalavimo teisė (žr. Å¡ios nutarties 25 punktÄ ).

27. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad atsakovė BUAB „Gruditos logistika“ investicinės veiklos vykdymui buvo įneÅ¡usi įnaÅ¡Ä , o partnerės buvo susitarusios, kad įnaÅ¡ai po sutarties pabaigos pilnai iÅ¡lieka kiekvieno jį įneÅ¡usio partnerio privačia nuosvybe (Jungtinės veiklos sutarties 2.5 punktas) ir ieÅ¡kovei neįrodžius, jog įnaÅ¡as buvo panaudotas investicinės veiklos vykdymui, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės teisingai sprendė, kad Reikalvimo perleidimo sutartimi buvo perleista egzituojanti reikalavimo teisė, todėl nėra pagrindo konstatuoti CK 6.102 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimo.

28. Antra, teisėjų kolegija nesutinka, kad Reikalavimo perleidimo sutartis pažeidžia CK 6.102 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ draudimÄ perleisti reikalavimÄ advokatui, kuris iÅ¡keltoje byloje atlieka tarnybines pareigas. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad taikant CK 6.102 straipsnio 2 dalį bÅ«tina nustatyti:

1) kad asmuo, kuriam perleidžiamas reikalavimas, yra teisėjas, prokuroras ar advokatas;

2) kad iÅ¡keltoje byloje dėl reikalavimo perleidimo Å¡ie asmenys atlieka savo tarnybines pareigas. CK 6.102 straipsnio 2 dalies draudimai įtvirtinti siekiant užtikrinti teisėjo, prokuroro ar advokato profesinę etikÄ . Å iais draudimais siekiama, kad Å¡ie asmenys, atlikdami savo profesines pareigas, veiktų objektyviai ir neÅ¡aliÅ¡kai, bÅ«tų iÅ¡vengta interesų konfliktų ir nesÄ Å¾iningų veiksmų. CK 6.102 straipsnio 2 dalies dispozicijoje įtvirtinta norma yra imperatyvi, ji neaiÅ¡kintina plečiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65-687/2017).

29. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija nenustatė pirmosios CK 6.102 straipsnio 2 dalies taikymui reikalingos sÄ lygos, kadangi asmuo, kuriam perleidžiamas reikalavimas yra MB „Debt Legal“, o ne byloje tarnybines pareigas atliekantis advokatas A. A. ar advokato padėjėjas V. M. (1 t., b. l. 123–125). Vien ieÅ¡kovės subjektyvus situacijos vertinimas, kad Reikalavimo perleidimo sutartį atsakovės sudarė siekiant apsunkinti sprendimo vykdymÄ kitoje byloje ar kad reikalavimo teisų perleidimo sutarties kopijas atsakovės MB „Debt Legal“ advokatas A.

A. ir advokato padėjėjas V. M. dalina kitiems, nereiÅ¡kia, kad advokatas A. A. ar advokato padėjėjas V. M., atlikdami savo profesines pareigas, veiktų neobjektyviai ir Å¡aliÅ¡kai, nesÄ Å¾iningai, esant interesų konfliktui. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės nurodomos aplinkybės savo turiniu sutampa su Lietuvos advokatÅ«rai nurodytomis UAB „KÅ«rybinis avangardas“ 2021 m. lapkričio 30 d. skunde dėl neetiÅ¡ko ir neteisėto advokatų ir advokato padėjėjo elgesio. Skunde nurodoma, kad Reikalavimo perleidimo sutartimi siekiama apsunkinti TelÅ¡ių apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-18-853/2020 (1 t., b. l. 43–52) vykdymÄ , advokatas A.

A. ir advokato padėjėjas V. M. nesilaiko konfidencialumo, nurodoma, kad Reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta neturint reikalavimo teisę patvirtinančių dokumentų tarp atsakovų BUAB „Gruditos logistika“ ir MB „Debt Legal“, kuri priklauso advokatui A. A. ir advokato padėjėjo V. M. mamai. Tačiau iš byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Advokatų taryba nusprendė nekelti advokatui A. A. drausmės bylos (3 t., b. l. 28–32).

30. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad vien aplinkybė, jog reikalavimas buvo perleistas MB „Debt Legal“, kurios narys yra advokatas, neįrodžius jo profesinės etikos, neÅ¡aliÅ¡kumo, objektyvumo pažeidimo, nesudaro pagrindo aiÅ¡kinti CK 6.102 straipsnio 2  dalyje įtvirtintÄ reikalavimo sutarčių sudarymo apribojimÄ plečiamai – draudimÄ taikyti ir maÅ¾Ä jai bendrijai, kurios nariu yra advokatas. Dėl CK 1.80, 1.81 ir 6.101 straipsniu taikymo ir aiÅ¡kinimo 31. Apeliantė nurodė, kad Jungtinės veiklos sutartyje buvo įtvirtinta sÄ lyga, kuri draudžia perleisti teises ir pareigas pagal sutartį be iÅ¡ankstinio raÅ¡ytinio kitos Å¡alies sutikimo (Jungtinės veiklos sutarties 11.3  punktas), tačiau toks sutikimas nebuvo gautas, todėl Reikalavimo perleidimo sutartis turėtų bÅ«ti pripažinta negaliojančia (CK. 1.80 straipsnis). Teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iais apeliantės argumentais.

32. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sÄ lygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sÄ lygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieÅ¡kovo teigimu, prieÅ¡tarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintÄ imperatyvÄ ir kad Å¡io pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6-915/2015).

33. Sandorio pripažinimas negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu yra sutarties laisvės principo iÅ¡imtis, privatinėje teisėje dominuoja dispozityvus, bet ne imperatyvus teisinio reguliavimo metodas, todėl, sprendžiant dėl sandorio negaliojimo aptariamuoju pagrindu, bÅ«tina nustatyti, ar yra toks visuomenės interesas, kuris reikalautų įsikiÅ¡ti į Å¡alių privačius santykius, t. y. ar yra pakankamas pagrindas teigti, kad pamatinis visuomenės interesas reikalauja visuotinai pripažinti tokius sandorius negaliojančiais, nesiejant jo su konkrečiomis Å¡alimis ar konkrečia situacija. Sandorio pripažinimas negaliojančiu pateisinamas, kai interesas, kurį siekiama apginti nuo neigiamų sandorio sudarymo padarinių, svarbesnis už tÄ , kuris bÅ«tų apgintas sandorį iÅ¡saugojus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014).

34. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CK 6.101 straipsnio 1 dalies norma nelaikytina imperatyviÄ ja. Net ir tuo atveju, kai sutarties Å¡alys susitaria dėl reikalavimo teisės perleidimo tik esant skolininko sutikimui, toks Å¡alių susitarimas a priori negali bÅ«ti prilyginamas imperatyviajai įstatymo normai. Sutartyje nustatyto draudimo pažeidimas yra sutarties sÄ lygos pažeidimas, dėl kurio gali kilti sutartinė atsakomybė. Sutarties sÄ lygos pažeidimas negali reikÅ¡ti pačios sutarties negaliojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-684/2019, 19, 21 punktai).

35. Taigi, vertinant apeliantės nurodytus argumentus (žr. Å¡ios nutarties 28 punktÄ ) formuojamos teismų praktikos kontekste, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo Reikalavimo perleidimo sutartį pripažinti negaliojančia (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

36. Apeliantė taip pat nurodė, kad Reikalavimo perleidimo sutarties dalis, kuria MB „Debt Legal“ perleista 84 694,15 Eur reikalavimo teisę į ieÅ¡kovę, prieÅ¡tarauja vieÅ¡ai tvarkai ir gerai moralei, todėl turėtų bÅ«ti pripažinta negaliojančia CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu. Apeliantė įsitikinimu, advokatai vykdo neteisėtus veiksmus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnis), nes sudaro kliÅ«tis įvykdyti teismo sprendimÄ kitoje byloje, o atsakovė MB „Debt Legal“ įsigijo neegzistuojančiÄ reikalavimo teisę į ieÅ¡kovę vien tam, kad sustabdytų skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ kitoje byloje iÅ¡ skolininkų. Teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iais apeliantės argumentais.

37. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, remiantis CK 1.81 straipsniu, turi bÅ«ti įrodyta, jog pagrindinis ir vienintelis sutarties Å¡alių ketinimas buvo skirtas tikslui, prieÅ¡ingam vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Tokius Å¡alių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdÅ«s, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo. Jeigu asmuo sÄ moningai atlieka veiksmus, kuriais yra siekiama iÅ¡vengti įstatyme įtvirtinto reikalavimo, tai vertybiniu požiÅ«riu yra smerktinas elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-313/2020).

38. Visų pirma, teismui konstatavus, kad Reikalavimo perleidimo sutartimi nebuvo pažeistos įstatymo imperatyviosios normos, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad juo buvo siekiama veikti prieÅ¡ingai vieÅ¡osios tvarkos ar geros moralės normoms. Visų antra, apeliantės nurodomos aplinkybės, susijusios su sprendimo kitoje byloje vykdymu, nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas. Kita vertus, apeliantė nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad ieÅ¡kovės minimų asmenų atžvilgiu įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais bÅ«tų konstatuotas veiksmų neteisėtumas, nesÄ Å¾iningumas, profesinės etikos pažeidimas (CPK 178 straipsnis).

39. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieÅ¡kinį dėl Reikalavimo teisės perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančiu CK 1.80 ir 1.81  straipsnių pagrindu, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti ar keisti, remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo. Vien tai, kad apeliantė nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, juos interpretuoja kitaip, nesutinka su teismo iÅ¡vadomis, nesudaro pagrindo konstatuoti įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-469/2022, 53  punktas).

Dėl pareigos motyvuoti teismo sprendimÄ 40. Apeliantė nurodė, kad pirmos instancijos teismas neiÅ¡tyrė ir nepasisakė dėl visų esminę reikÅ¡mę byloje turinčių įrodymų, teismo sprendimas yra nemotyvuotas, sprendime iÅ¡ esmės nėra pasisakoma dėl reikalavimo teisės egzistavimo ginčo byloje. Teismo motyvai yra prieÅ¡taringi, nenuoseklÅ«s. Teisėjų kolegija nesitinka su Å¡iais apeliantės argumentais.

41. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiÅ¡kas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ . Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neiÅ¡samÅ«s, Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo bÅ«ti iÅ¡spręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-403/2022, 34 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 30 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-701/2022, 46 punktas).

42. Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto apeliacinio skundo argumentus ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamÄ jÄ dalį, neturi pagrindo pripažinti, kad apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų. PrieÅ¡ingai, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , teismas jį motyvavo pakankamai iÅ¡samiai, t. y. nurodė nustatytas bylos aplinkybes, įrodymus, kuriais rėmėsi, pozicijÄ dėl ieÅ¡kinio reikalavimų (ne)pagrįstumo, įstatymus, kuriais vadovavosi. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės vertino, ar pradinis kreditorius turėjo teisę į ieÅ¡kovę Jungtinės veiklos sutarties pagrindu, dėl kurios sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, ir ar Å¡i teisė egzistavo Reikalavimo teisės sutarties sudarymo metu.

Todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad apskųsto teismo sprendimas yra be motyvų, o vien tai, kad priimtas teismo sprendimas netenkina apelianto (yra jam nepalankus), nesudaro pagrindo vertinti teismo sprendimÄ kaip nemotyvuotÄ .

43. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieÅ¡kovė nereiÅ¡kė reikalavimų, susijusių su perleisto reikalavimo dydžiu, taip pat reikalavimų dėl Jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia, todėl Å¡ie klausimai nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas. Dėl mokėtino žyminio mokesčio dydžio 44. Apeliantė nurodė, kad pirmos instancijos teismas neiÅ¡sprendė žyminio mokesčio dydžio klausimo. Apeliantės įsitikinimu žyminis mokestis turėjo bÅ«ti skaičiuojamas ne nuo perleistos reikalavimo teisės vertės, t. y. 84 694,15 Eur, bet nuo 3 000,00 Eur, t. y. sumos, kuriÄ MB „Debt Legal“ sumokėjo BUAB „Gruditos logistika“ pagal Reikalavimo perleidimo sutartį už įsigytÄ 84 694,15 Eur reikalavimo teisę. Teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iais apeliantės argumentais.

45. Pirma, prieÅ¡ingai nei nurodė apeliantė, pirmosios instancijos teismas iÅ¡sprendė žyminio mokesčio dydžio nustatymo klausimÄ , priimdamas 2021 m. gruodžio 13 d. nutartį, kurioje nurodyta, kad ginčijama Reikalavimo perleidimo sutartimi perleistos reikalavimo teisės suma sudaro 84 694,15  Eur, todėl ieÅ¡kovas turi sumokėti 1495 Eur žyminio mokesčio dydį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 85 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Tačiau siekdamas pernelyg nesuvaržyti ieÅ¡kovės teisės kreiptis į teismÄ dėl galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybos, teismas iÅ¡ dalies atleido nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nustatydamas 400 Eur mokėtino žyminio mokesčio dydį (CPK 83  straipsnio 3 dalis). Pastaroji nutartis yra įsiteisėjusi.

46. Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad patikslintame ieÅ¡kinyje buvo nurodyta, kad žyminis mokestis turėjo bÅ«ti skaičiuojamas ne nuo 84 694,15 Eur, bet nuo 3 000,00 Eur sumos, kuriÄ MB „Debt Legal“ sumokėjo BUAB „Gruditos logistika“ pagal Reikalavimo perleidimo sutartį, nesudaro pagrindo vertini, kad teismas nesprendė žyminio mokesčio dydžio nustatymo klausimo ar jį nustatė neteisingai.

47. Ginčo pripažinimÄ turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir Å¡alies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobÅ«džio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtÄ , nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014).

48. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ turtiniuose ginčuose už kiekvienÄ ieÅ¡kinį (pradinį ar prieÅ¡ieÅ¡kinį) mokamo žyminio mokesčio dydis apskaičiuojamas nuo ieÅ¡kinio sumos. Remiantis CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktu, ieÅ¡kinio suma bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais nustatoma pagal atsakovo grÄ Å¾intinas sumas arba atsakovo grÄ Å¾intino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu bÅ«tų taikoma restitucija. Pagal kasacinio teismo praktikÄ , CPK 85  straipsnio 1 dalies 11 punkte įtvirtintoje normoje (aiÅ¡kinant jÄ lingvistiÅ¡kai) neapsiribojama bylomis, kuriose reiÅ¡kiami reikalavimai dėl atsakovo ieÅ¡kovui grÄ Å¾intinų sumų arba grÄ Å¾intino turto.

Taigi, sisteminis ir gramatinis CPK 80 straipsnio 1 dalies ir 85 straipsnio 1 dalies 11 punkto normų aiÅ¡kinimas nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad proporciniu žyminiu mokesčiu apmokestinami tik tie reikalavimai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, kuriais praÅ¡oma taikyti restitucijÄ ieÅ¡kovo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2014).

49. Taigi, vertinant apeliantės nurodytas aplinkybes formuojamos teismų praktikos kontekste, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytų žyminio mokesčio dydžiu. PrieÅ¡ingai, nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės siekia panaikinti Reikalavimo perleidimo sutartį ir grÄ Å¾inti perleistÄ reikalavimo teisę, kurios vertė sudaro 84 694,15 Eur, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė mokėtino žyminio mokesčio dydį, susiedamas jį su ginčo objektu, o ne su sumokėta suma už Reikalavimo teisės perleidimÄ .

Dėl bylos procesinės baigties 50. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumÄ bei apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieÅ¡kinį, tinkamai taikė ir aiÅ¡kino CK 1.80 ir 1.81 straipsnių nuostatas, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

51. Ä® esminius apeliantės argumentus atsakyta, dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundÄ , gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R.

T. prieÅ¡ IspanijÄ , peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 52. CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, Å¡i taisyklė taikoma ir žyminiam mokesčiui, kurį Å¡alis sumoka paduodama apeliacinį skundÄ (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

Netenkinus ieškovės UAB „Martyno investicijų valdymas“ apeliacinio skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos.

53. Atsakovė MB „Debt Legal“ pateikė praÅ¡ymÄ priteisti jos patirtas 520,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Martyno investicijų valdymas“. Atsakovė BUAB „Gruditos logistika“ pateikė praÅ¡ymÄ priteisti jos patirtas 300,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Martyno investicijų valdymas“.

54. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Å alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7  punktÄ rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje.

55. Atsakovė MB „Debt Legal“ už teisinę pagalbÄ sumokėjo 2022 m. lapkričio 29 d. mokėjimo nurodymu, todėl pagal Rekomendacijų 8.11 punktÄ , maksimalus rekomenduojamas priteisti užmokestis už advokato teikiamÄ pagalbÄ , rengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , nagrinėjamu atveju sudaro 2 314,65 Eur (1,3 × 1 780,50 Eur). Kadangi praÅ¡omas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis už suraÅ¡ytÄ atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ (520,00 Eur) nevirÅ¡ija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyto rekomenduojamo maksimalaus priteistino dydžio, todėl iÅ¡ apeliantės atsakovės MB „Debt Legal“ naudai priteistina 520,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

56. Atsakovė BUAB „Gruditos logistika“ už teisinę pagalbÄ sumokėjo 2022 m. lapkričio 28 d. mokėjimo nurodymu, todėl pagal Rekomendacijų 8.11 punktÄ , maksimalus rekomenduojamas priteisti užmokestis už advokato teikiamÄ pagalbÄ , rengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , nagrinėjamu atveju sudaro 2 314,65 Eur (1,3 × 1 780,50 Eur). Kadangi praÅ¡omas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis už suraÅ¡ytÄ atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ (300,00 Eur) nevirÅ¡ija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyto rekomenduojamo maksimalaus priteistino dydžio, todėl iÅ¡ apeliantės atsakovės BUAB „Gruditos logistika“ naudai priteistina 300,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Å iaulių apygardos teismo 2022 m. spalio 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Martyno investicijų valdymas“, juridinio asmens kodas 304082859, atsakovės mažosios bendrijos „Debt Legal“, juridinio asmens kodas 305600518, naudai 520,00 Eur (penkis Å¡imtus dvideÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Martyno investicijų valdymas“, juridinio asmens kodas 304082859, atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Gruditos logistika“ juridinio asmens kodas 301537643, naudai 300,00 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Romualda Janovičienė Dalia Kačinskienė Žilvinas Terebeiza