2019-10-14 Nr. CB-10213-2-58-3-00120-2017-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. 3P-1695/2019

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00120-2017-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. spalio 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė) ir Andžej Maciejevski,

susipažinusi su 2019 m. spalio 8 d. gautu suinteresuoto asmens E. G. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Suinteresuotas asmuo E. G. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Tvorų tiekimas“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Idėjų rinka“ pareiškimą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Tvorų tiekimas“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismas pažeidė CPK 178 straipsnį ir 179 straipsnio 2 dalį, nes teismo teisę rinkti įrodymus interpretavo kaip pareigą, paneigė šalies pareigą įrodinėti aplinkybes, kuriomis ši remiasi, taip pat nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos aiškinant šias teisės normas. Kasatorius teigia, kad teismas ginčo sprendimą panaikino tik formaliais pagrindais, be pagrindo grąžino bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą bylai reikalingus dokumentus išsireikalauti iš bankroto administratoriaus, nes būtent bankroto administratorius turėjo imtis aktyvių veiksmų įrodinėjant reikšmingas aplinkybes. Tai, kad bankroto administratorius nepateikė reikalingų įrodymų, leidžia daryti išvadą, kad jų nėra, todėl teismas negalėjo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas padarė procesinį pažeidimą. Skunde teigiama, kad teismas, manydamas, jog pirmosios instancijos teismas sandorius analizavo netinkamai, turėjo pareigą pats įvertinti sandorius pagal byloje esančius įrodymus, o ne gražinti bylą nagrinėti iš naujo.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindų padarytomis išvadomis, daro išvadą, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas, kasatoriaus nuomone, pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentai apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos yra nekonkretūs ir neinformatyvūs, jais nepagrindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atkreiptinas dėmesys, kad kasaciniame skunde nėra nurodyti visi byloje dalyvaujantys asmenys.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Gražina Davidonienė

Andžej Maciejevski