2013-11-14 Nr. AB-8049-3-61-3-00703-2013-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A502-2115/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00703-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Romano Klišausko ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai ir Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo personalo ir administravimo valdybai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas V. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir Krašto apsaugos ministerija, Ministerija) kanclerio 2013 m. sausio 25 d. sprendimą Nr. VP-17 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir Lietuvos kariuomenės (toliau – ir LK) Jungtinio štabo personalo ir administravimo valdybos 2013 m. sausio 28 d. pranešimą Nr. PAS-86 „Dėl pensijos paskyrimo“ (toliau – ir Pranešimas); 2) įpareigoti atsakovus perskaičiuoti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydį, vidutinį darbo užmokestį skaičiuojant pagal darbo užmokestį iki mokesčių valstybei sumokėjimo ir įtraukiant gautus priedus, taip pat perskaičiuojant laikotarpį, kai pareiškėjas tarnavo taikos įgyvendinimo misijoje, taikant koeficientą trys; 3) įpareigoti atsakovus išmokėti pareiškėjui susidariusį skirtumą dėl klaidingai apskaičiuotos ir mokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos.

Skunde (b. l. 1-8) pareiškėjas paaiškino, kad Sprendime neteisingai apskaičiuotas tarnybos stažas pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti bei darbo užmokesčio dydis, nuo kurio skaičiuojamas valstybinės pensijos dydis. Laikotarpis, kai pareiškėjas dalyvavo taikos įgyvendinimo operacijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje, turi būti apskaičiuojamas pritaikant koeficientą tris, nes remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 736 „Dėl Lietuvos kariuomenės kuopos pasirengimo ir dalyvavimo taikos įgyvendinimo operacijose“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 736) 3.2 punktu, kariui, vykdančiam taikos įgyvendinimo operacijas užsienyje, viena tarnybos diena į tarnybos stažą įskaitoma kaip trys.

Nutarimas yra specialus teisės aktas, suteikiantis specialias teises kariams, išvykstantiems į taikos įgyvendinimo operaciją Bosnijoje ir Hercegovinoje, kuriems užtikrinti skirtos papildomos socialinės garantijos dėl misijos pobūdžio ir pavojingumo. Teisės aktų hierarchijos principas nedraudžia poįstatyminiu teisės aktu suteikti daugiau teisių nei nustato įstatymas. Remiantis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir KASOKTĮ) 61 straipsniu Vyriausybė turi kompetenciją nustatyti specialias sąlygas tarptautinių operacijų metu.

Pareiškėjo teigimu, būtų pažeistas teisėtų lūkesčių principas, jei jam atliekant tarptautinę taikos įgyvendinimo operaciją Bosnijoje ir Hercegovinoje, į tarnybos stažą nebūtų įskaičiuojama viena diena taikos įgyvendinimo misijoje kaip trys darbo dienos. Be to, atsakovas neteisingai apskaičiavo jo vidutinį atlyginimo dydį per laikotarpį nuo 2000 m. rugsėjo mėnesio iki 2001 m. rugpjūčio mėnesio valstybinei pensijai gauti, nes turėjo būti įskaičiuotas priedas už pareigas, susijusias su ypatinga pareigų specifika, kuris skaičiuojamas pagal vidutinį darbo užmokestį iki mokesčių valstybei sumokėjimo.

Pareiškėjo eitos pareigos – gynybos atašė Estijai, Latvijai, Suomijai ir Švedijai nuo 2000 m. rugsėjo mėnesio iki 2001 m. rugpjūčio mėnesio laikytinos pareigomis su ypatinga pareigų specifika, todėl atsakovas netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 32 patvirtinto Profesinės karo tarnybos karių vidutinio atlyginimo apskaičiavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 2.2 punkto nuostatas. Įvertinus gynybos atašė funkcijas ir tai, jog gynybos atašė pareigas gali eiti tik profesinės karo tarnybos karininkas, šios pareigos yra kario pareigos, turinčios ypatingą specifiką.

Neaišku, kuo remdamasis Lietuvos kariuomenės Teisės departamentas (toliau – Teisės departamentas) teigia, jog priedas nėra darbo užmokesčio dalis, nes Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme (toliau – ir Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas, Pensijų įstatymas) ir Apraše nustatyta, jog priedai įskaičiuojami į vidutinį darbo užmokestį. Lietuvos kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdybos darbo užmokesčio pažymėjime yra nurodytas pareiškėjo darbo užmokestis atskaičius mokesčius.

Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme (toliau – ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas) darbo užmokestis traktuojamas kaip darbo užmokestis iki mokesčių atskaitymo. Pareiškėjo nuomone, toks pat darbo užmokesčio vertinimas turėtų būti įtvirtintas ir Pensijų įstatyme. Priedas prie tarnybinio atlyginimo pareiškėjui buvo skirtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 861 „Dėl profesinės karo tarnybos karininkų, paskirtų tarnauti gynybos atašė atstovybėse ir tarptautinėse karinėse ar gynybos institucijose bei karinėse mokymo įstaigose, tarnybos apmokėjimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 861), kas patvirtina, kad karinis laipsnis sietinas su priedo dydžiu priklausomai nuo karinio laipsnio, bet ne su pačia teise gauti priedą dėl karinio laipsnio turėjimo (už karinį laipsnį).

Atsakovas Krašto apsaugos ministerija su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (b. l. 28-31) paaiškino, kad Ministerija, skirdama ir mokėdama pareigūnų ir karių valstybines pensijas, į tarnybos laiką valstybinei pensijai skirti įtraukia tik tą kario tarnybos laiką, į kurį atsižvelgti įpareigoja Pensijų įstatymas bei Vyriausybės patvirtinti Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatai. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, kariui, vykdžiusiam taikos įgyvendinimo operacijas užsienyje, viena diena į darbo stažą įskaitoma kaip trys. Šie teisės aktai nenumato, kad tarnybos laikas valstybinei kario pensijai skirti galėtų būti skaičiuojamas vadovaujantis ir Nutarimu Nr. 736. Todėl šiuo atveju negali būti taikomas minėto nutarimo 3.2 punktas apskaičiuojant pareiškėjo stažą kario valstybinei pensijai gauti. Šis nutarimas negali suteikti daugiau teisių nei suteikia Pensijų įstatymas. Pasak Ministerijos, karo atašė pareigybė nepatenka į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. 1353 „Dėl profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių, taip pat parengtojo rezervo karių tarnybos apmokėjimo sąlygų“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 1353) patvirtintą Profesinės karo tarnybos karių pareigų, susijusių su ypatinga specifika, sąrašą. Aprašo 2 punktas nustato baigtinį sąrašą profesinės karo tarnybos kariams mokamų išmokų, įskaitomų į kario vidutinį tarnybinį atlyginimą, kuriame priedas už karo tarnybą gynybos atašė atstovybėse ir tarptautinėse karinėse ar gynybos institucijose bei karinėse mokymo įstaigose, taip pat gynybos atašė padėjėjais nenustatytas. Atsakovas pažymėjo, kad nei KASOKTĮ 60 straipsnis, nei Aprašo 2 punkte numatyti mokėjimai, įskaitant ir Nutarimo Nr. 861 2 punkte numatytą tarnybinio atlyginimo priedą už karo tarnybą gynybos atašė atstovybėse ir tarptautinėse karinėse ar gynybos institucijose bei karinėse mokymo įstaigose, taip pat gynybos atašė padėjėjais, neturėtų būti įskaitomi į tarnybinio atlyginimo vidurkį kario valstybinei pensijai apskaičiuoti.

Atsakovas Lietuvos kariuomenė su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (b. l. 62-67) paaiškino, kad byla dalyje dėl reikalavimo panaikinti Pranešimą nutrauktina, nes Pranešimas nesukuria pareiškėjui teisinių pasekmių. Pagal pareiškėjo 2012 m. spalio 26 d. prašyme nurodytų dvylikos mėnesių laikotarpį (nuo 2000 m. rugsėjo 1 d. iki 2001 m. rugpjūčio 31 d.) darbo užmokesčio vidurkis pensijai gauti apskaičiuotas vadovaujantis Pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi pagal jo 2000 m. rugsėjo mėn. – 2001 m. rugpjūčio mėn. asmens sąskaitos korteles, atsižvelgiant į krašto apsaugos ministro 2000 m. kovo 22 d. įsakymą Nr. 619-K ir į darbo užmokesčio vidurkį, įskaitant 6 400 Lt dydžio pareiginę algą, neįskaitant įsakymu paskirto gynybos atašė 800 Lt priedo, kurio dydis priklauso nuo karinio laipsnio ir neturi būti įskaitomas į tarnybinio atlyginimo vidurkį kario valstybinei pensijai apskaičiuoti. Be to, pažymėjo, kad pareiškėjui ginčijamu laikotarpiu nebuvo paskirtas „priedas už laipsnį“, o paskirtas „nuo karinio laipsnio priklausantis“ priedas krašto apsaugos ministro 2000 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. 619-K, todėl LK Jungtinio štabo Personalo ir administravimo valdyba 2012 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. PAS-746 grąžino Lietuvos kariuomenės Finansų ir apskaitos departamentui pareiškėjo 2012 m. lapkričio 22 d. darbo užmokesčio pažymėjimą Nr. PD-2937, prašydama patikslinti kario nurodytų dvylikos mėnesių nustatytą darbo užmokestį ir nurodydama, kad 2000–2001 m. profesinės karo tarnybos kariams priedai už karinį laipsnį nebuvo mokami. Pareiškėjo teisės, susijusios su jam priklausančios valstybinės pensijos paskaičiavimu, dydžiu, pensijų stažo laikotarpiais, atsirado jo teisės į pensiją atsiradimo metu, ir teisėtų lūkesčių principas šiuo aspektu nėra pažeistas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 7 d. sprendimu bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Pranešimą nutraukė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 1 punktu, o kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 105-111).

Teismas nurodė, kad Pensijų įstatymo 6 ir 16 straipsniuose įtvirtintas baigtinis sąrašas laikotarpių, kurie įskaitomi į kario tarnybos laiką pensijai skirti. Šių nuostatų išplėsti ir jas atitinkamai vertinti pareiškėjo naudai nėra galimybių, todėl teismas sutiko su Ministerijos pozicija, kad Pensijų įstatymo 6 ir 16 straipsniuose nurodyti tarnybos laikotarpiai į tarnybos stažą pensijai skirti įtraukiami pagal faktiškai ištarnautą laiką, išskyrus 16 straipsnio 3 dalies 4 punktą. Pensijų įstatymas ir jame konkrečiai nurodyti teisės aktai bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 83 patvirtinti Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatai (toliau – ir Nuostatai) apibrėžia, koks kario tarnybos laikas įtraukiamas į tarnybos laiką valstybinei kario pensijai skirti. Šią išvadą patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kad apskaičiuojant pareigūnų ir karių tarnybos laiką valstybinei pensijai skirti turi būti vadovaujamasi Pensijų įstatymu bei jį detalizuojančiais poįstatyminiais teisės aktais (2011 m. spalio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1477/2011). Pensijų įstatymas ir Nuostatai nenustato, jog kariui, vykdžiusiam taikos įgyvendinimo operacijas užsienyje, viena diena į tarnybos stažą įskaitoma kaip trys. Be to, šie teisės aktai nenumato, kad į tarnybos laiką valstybinei kario pensijai skirti galėtų būti skaičiuojama tarnyba gynybos atašė atstovybėse ir tarptautinėse karinėse ar gynybos institucijose bei karinėse mokymo įstaigose ir gynybos atašė padėjėjais. Taigi tik Pensijų įstatymas ir Nuostatai konkrečiai apibrėžia, kurie laikotarpiai įskaitomi į tarnybos laiką, tačiau Nutarimas Nr. 736 nepriskiriamas prie tokių teisės aktų ir jis negali įtvirtinti laikotarpių, kurie specialiuose teisės aktuose, reglamentuosiančiuose pensijos skyrimą, nenustatyti kaip įskaitytini į tarnybos stažą pensijai skirti. Pagal tuo metu galiojusį Lietuvos kariuomenės padalinių dalyvavimo tarptautinėse operacijose įstatymo 8 straipsnį, Lietuvos kariuomenės padalinių, dalyvaujančių tarptautinėse operacijose, karių socialinės garantijos taikomos pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Todėl pritarta atsakovui, kad Nutarimo Nr. 736 3.2 punktas negalėjo būti taikomas apskaičiuojant pareiškėjo tarnybos stažą kario valstybinei pensijai gauti.

Dėl pareiškėjo darbo užmokesčio apskaičiavimo teismas nurodė, kad kiti nei KASOKTĮ 60 straipsnyje ir Aprašo 2 punkte nustatyti mokėjimai, įskaitant ir tarnybinio atlyginimo priedą už karo tarnybą gynybos atašė atstovybėse ir tarptautinėse karinėse ar gynybos institucijose bei karinėse mokymo įstaigose, taip pat gynybos atašė padėjėjais, negali būti įskaitomi į tarnybinio atlyginimo vidurkį kario valstybinei pensijai apskaičiuoti. Todėl pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai dėl jo eitų karo atašė pareigų priskyrimo prie pareigų, susijusių su ypatinga specifika, ir neteisingo vidutinio atlyginimo dydžio apskaičiavimu, yra nepagrįsti. Pareiškėjo darbo užmokesčio vidurkis nustatytas vadovaujantis Lietuvos kariuomenės Finansų ir apskaitos departamento pateiktu 2013 m. sausio 14 d. darbo užmokesčio pažymėjimu Nr. PD-60. Teismas neturėjo pagrindo abejoti šiame pažymėjime pareiškėjui apskaičiuotu vidutiniu 12 mėnesių darbo užmokesčio vidurkiu, kuris sudaro 6 400 Lt. Tai, kad pareiškėjui buvo apskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis kario valstybinei pensijai gauti neatskaičius mokesčių valstybei, patvirtina Lietuvos kariuomenės Finansų ir apskaitos departamento 2013 m. kovo 8 d. raštas bei pateikti atsiskaitymo lapeliai ir asmens sąskaitos kortelių kopijos. Pareiškėjas savo teiginiams pagrįsti kitų duomenų nepateikė.

III. Pareiškėjas V. B. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Taip pat jis reikalauja priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Apeliacinis skundas (b. l. 115-121) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Skaičiuojant pareiškėjo tarnybos stažą visi laikotarpiai turėjo būti įtraukti vadovaujantis Pensijų įstatymu, tačiau konkrečių laikotarpių skaičiavimo tvarką pagal KASOTKĮ 61 straipsnį galėjo nustatyti Vyriausybė.

2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 17 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A146-1477/2011 konstatavo, kad apskaičiuojant pareigūnų ir karių tarnybos laiką valstybinei pensijai skirti, turi būti vadovaujamasi Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymu bei jį detalizuojančiais poįstatyminiais teisės aktais.

3. Laikotarpis, kai pareiškėjas tarnavo Bosnijoje ir Hercegovinoje, įtraukiamas į pareiškėjo tarnybos stažą pagal Pensijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, tuo tarpu Nutarimo Nr. 736 paskirtis yra nustatyti konkretaus laikotarpio, kuris įtraukiamas į tarnybos stažą, skaičiavimo tvarką, t. y. pritaikyti minėtam laikotarpiui koeficientą trys.

4. Pagal Pensijų įstatymo 7 straipsnį, į darbo užmokestį įskaitoma pareiginė alga (tarnybinis atlyginimas), taip pat priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, laipsnį (tarnybinį rangą), kvalifikacinę kategoriją (kvalifikacinį rangą), kai šie priedai mokami įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjui paskirtas priedas (krašto apsaugos ministro 2000 m. kovo 22 d. įsakymu) atitinka priedui, įskaičiuotinam į darbo užmokesčio vidurkį pagal Pensijų įstatymo 7 straipsnį, keliamus reikalavimus.

5. Aiškinant Pensijų įstatymo 7 straipsnį išryškėja akivaizdus skirtumas tarp sąvokų darbo užmokestis ir tarnybinis atlyginimas. Tarnybinis atlyginimas Pensijų įstatymo 7 straipsnio prasme yra tik darbo užmokesčio dalis.

6. Teismas visiškai nevertino byloje esančios pareiškėjo darbo užmokesčio knygelės duomenų, kurie aiškiai parodo, jog minimu laikotarpiu jo darbo užmokestis buvo 7 200 Lt. Nuo šios sumos buvo skaičiuojami visi privalomi mokesčiai. Be to, darbo užmokesčio knygelės duomenys atitinka darbo užmokesčio 2012 m. lapkričio 22 d. pažymėjimo Nr. ID-2937 duomenis.

Atsakovas Ministerija prašo pareiškėjo apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime (b. l. 125-128) pažymi, kad KASOKTĮ 61 straipsnio nuostatos suteikia teisę Vyriausybei nustatyti karių tarnybos rengimosi tarptautinėms operacijoms ir tarptautinių operacijų metu sąlygas tik šios normos ribose, o ne nustatyti ir kario tarnybos stažo pensijai gauti skaičiavimo tvarką. Pensijų įstatymas skirtas ne tik kariams, bet ir kitiems pareigūnams, kurių darbo (tarnybos) santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamos skirtingos sąvokos, apibrėžiančios darbo užmokestį. Aprašo 2 punktas numato baigtinį sąrašą profesinės karo tarnybos kariams mokamų išmokų, įskaitomų į kario vidutinį tarnybinį atlyginimą.

Atsakovas Lietuvos kariuomenė prašo pareiškėjo apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime iš esmės pakartoja savo atsiliepimo pirmosios instancijos teismui argumentus (b. l. 130-134).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo iš pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą skyrimo ir mokėjimo teisinių santykių.

Bylos duomenimis nustatyta, kad krašto apsaugos ministras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 861 „Dėl profesinės karo tarnybos karininkų, paskirtų tarnauti gynybos atašė atstovybėse ir tarptautinėse karinėse ar gynybos institucijose bei karinėse mokymo įstaigose, tarnybos apmokėjimo“ (2000 m. kovo 6 d. nutarimo Nr. 260 redakcija), 2000 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. 619-k skyrė nuo 2000 m. kovo 15 d. gynybos atašė Latvijos Respublikai ir Estijos Respublikai majorui V. B. 6 400 Lt pareiginį atlyginimą, 800 Lt nuo karinio laipsnio priklausantį tarnybinio atlyginimo priedą, 1 920 Lt kompensaciją sutuoktiniui, 960 Lt kompensaciją vaikui iki šešerių metų ir 1 280 Lt kompensaciją vaikui šešerių ir daugiau metų.

Administracinės bylos šalys nesutaria dėl to, ar pareiškėjo gautas tarnybinio atlyginimo priedas, priklausęs nuo jam suteikto karinio laipsnio, turi būti įtrauktas į Pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje išvardytas pajamas, į kurias valstybinę pensiją skirianti institucija privalo atsižvelgti apskaičiuodama pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą dydį.

Pagal KASOKTĮ 60 straipsnio 3 dalį, profesinės karo tarnybos kario tarnybinio atlyginimo dydis priklauso nuo kario laipsnio ir pagal šį laipsnį ištarnautų metų. Tam tikroms profesinės karo tarnybos karių pareigoms, susijusioms su didesne vadų (ne žemesne kaip bataliono vado) atsakomybe ar ypatinga pareigų specifika, nustatomi pareiginiai tarnybinio atlyginimo priedai. Priedai mokami, kol karys eina šias pareigas (KASOKTĮ 60 str. 4 d.). Profesinės karo tarnybos karių tarnybinių atlyginimų dydžius, taip pat pareigų, kurias einant mokamas pareiginis priedas, sąrašą ir šias pareigas atitinkančių priedų dydžius nustato Vyriausybė. Vyriausybė taip pat gali nustatyti priedus kariams, kurie turi ypatingų karinių specialybių kvalifikacines kategorijas (KASOKTĮ 60 str. 5 d.).

Pacituotos nuostatos leidžia tvirtinti, jog pareiginiai tarnybinio atlyginimo priedai laikytini profesinės karo tarnybos kario tarnybinio atlyginimo sudėtine dalimi. Kaip matyti, tarnybinio atlyginimo priedas už karo tarnybą gynybos atašė V. B. buvo skirtas Nutarimo Nr. 861 2 punkto pagrindu, kas neprieštarauja KASOKTĮ 60 straipsnio 5 daliai. Atmesdama atsakovų abejones dėl to, jog minėtas priedas pareiškėjui buvo mokamas už kitas pareigas, nei nurodytos Aprašo 2.2 punkte, teisėjų kolegija pabrėžia, kad Aprašo 2 punktas iš esmės nustato profesinės karo tarnybos kario tarnybinio atlyginimo, į kurį įeina pagrindinis tarnybinis atlyginimas, priedai prie tarnybinio atlyginimo ir premijos, struktūrą, o Aprašo 4 punktas išvardija į pirmąją kategoriją neįskaitytinų išmokų rūšis. Tikrinamu atveju atsakovai nepaneigė fakto, kad ginčo piniginės lėšos pareiškėjui buvo realiai išmokėtos, be to, neįrodė, kad jos pagal savo pobūdį atitinka kurią nors iš Aprašo 4 punkte paminėtų išmokų. Nagrinėjamos bylos aplinkybėmis tai reiškia, jog apskaičiuojant pareiškėjo darbo užmokestį Pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies prasme, tarnybinio atlyginimo priedas, mokėtas jam ryšium su gynybos atašė pareigomis, turi būti įtrauktas į pareiginės algos (tarnybinio atlyginimo) dydį, bet ne traktuojamas kaip priedas už laipsnį (taip buvo nurodyta 2012 m. lapkričio 22 d. darbo užmokesčio pažymėjime Nr. PD-2937) arba gali būti nevertinamas apskritai (2013 m. sausio 14 d. darbo užmokesčio pažymėjimas Nr. PD-60).

Apibendrinant išdėstytus motyvus konstatuotina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nepagrįstai atsisakė ginti pažeistą pareiškėjo teisę gauti Pensijų įstatyme nustatytas sąlygas atitinkančią valstybinę pensiją, todėl teismo 2013 m. gegužės 7 d. sprendimas dalyje keičiamas, Sprendimas naikinamas ir Krašto apsaugos ministerija įpareigojama tinkamai apskaičiuoti pareiškėjo darbo užmokesčio vidurkį bei remiantis šiais duomenimis iš naujo spręsti valstybinės pensijos skyrimo klausimą.

V. B. taip pat siekia, kad viena tarnybos diena, kai nuo 1996 m. spalio 2 d. jis buvo išsiųstas į taikos įgyvendinimo misiją Bosnijoje ir Hercegovinoje, būtų skaičiuojama kaip trys tarnybos dienos valstybinei pensijai skirti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. spalio 17 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A146-1477/2011 konstatavo, kad Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo nuostatų turinys, lingvistinis, sisteminis, loginis jų aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme numatytas pareigūnų ir karių tarnybos laikas pensijai skirti yra savarankiška teisinė kategorija, specialus teisinis institutas, turintis savarankišką paskirtį ir juridinę reikšmę. Taigi kadangi pareigūnų ir karių tarnybos laikas valstybinei pensijai skirti yra reglamentuotas specialiame Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme, apskaičiuojant pareigūnų ir karių tarnybos laiką valstybinei pensijai skirti, turi būti vadovaujamasi Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymu bei jį (Pensijų įstatymą) detalizuojančiais poįstatyminiais teisės aktais, t. y. Nuostatais, tokiu būdu išvengiant objektyviai nepateisinamo pensijos gavėjų padėties diferencijavimo atsižvelgiant į individualius tarnybos eigos ypatumus.

Šiame kontekste pažymėtina, jog Pensijų įstatymo 6 straipsnyje ir Nuostatų 7 punkte, nustatančiuose į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti įskaitytinus laikotarpius nuo 1995 m. sausio 1 d., nėra įtvirtintas reikalavimas vadovautis kario tarnybos krašto apsaugos sistemoje stažo skaičiavimo taisyklėmis (pvz., Nutarimo Nr. 736 3.2 p.), todėl teisėjų kolegija neturi faktinio ir teisinio pagrindo išvadai, jog pareiškėjo tarnybos laikas pensijai skirti (27 m. 2 mėn. ir 14 d.) apskaičiuotas neteisingai.

ABTĮ 45 straipsnio 1 dalis numato, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 7 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo V. B. skundą tenkinti iš dalies.

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos kanclerio 2013 m. sausio 25 d. sprendimą Nr. VP-17 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo“ panaikinti ir įpareigoti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministeriją V. B. iš naujo skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą.

Administracinę bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo personalo ir administravimo valdybos 2013 m. sausio 28 d. pranešimą Nr. PAS-86 „Dėl pensijos paskyrimo“ nutraukti.

Kitoje dalyje skundą atmesti.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Romanas Klišauskas

Virginija Volskienė