40a9771a-e1b5-4e31-bd7a-228c9bdb66ee · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2-18-603/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01475-2013-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.3.2; 2.4.2.2.; 2.4.2.7; 2.4.2.13 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 7 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, sekretoriaujant Danguolei Dubakienei, dalyvaujant ieÅ¡kovų atstovui J. L., atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovės S. P., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų R.

V., E. J. ir S. D. J. ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl kompensacijos priteisimo.     Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovai R. V., E. J. ir S. D. J. ieÅ¡kiniu atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, praÅ¡o teismo priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovų naudai lygiomis dalimis 709 565 Eur kompensacijÄ už nacionalizuotas meno vertybes, kurios naudojamos visuomenės poreikiams tenkinti.Nurodė, kad pirminės ieÅ¡kovės F.

L. B. P. sutuoktiniui A. A. B. P., jo tėvams J. F. ir J. B. iki 1940 metų nuosavybės teisėmis priklausė Å vėkÅ¡nos ir Vilkėnų dvarams priklausanti žemė, rÅ«mai, taip pat juose jų įsigytos meno vertybės, Å¡eimos relikvijos. 1940 metais Sovietų SÄ jungai okupavus LietuvÄ , tuometinė sovietinė valdžia prievarta nacionalizavo visÄ P. priklausantį turtÄ , taip pat ir paveikslus, skulptÅ«ras, kitas unikalias meno vertybes, tuo metu saugotas Å vėkÅ¡nos ir Vilkėnų dvaruose. Visos meno vertybės, buvusios Å vėkÅ¡nos ir Vilkėnų dvaruose, buvo nacionalizuotos ir iÅ¡vežtos bei didžioji jų dalis - 58 meno kÅ«riniai (48 kÅ«riniai nacionalizuoti iÅ¡ Å vėkÅ¡nos dvaro ir 10 iÅ¡ Vilkėnų dvaro) - perduota TelÅ¡ių muziejui „Alka“, kuriame saugomos meno vertybės yra valstybės nuosavybė.

Teigė, kad kÅ«rinių sÄ raÅ¡as bei jų vertė nustatyta nepriklausomos dailėtyros ekspertės dr. J. Å . ir kitų teismo paskirtų ekspertų. P. Å¡eima, netekusi jai priklausančio turto, jos nariai patyrė represijas, jie buvo iÅ¡varyti iÅ¡ namų, persekiojami, dėl to buvo priversti slapstytis, negalėjo legaliai gyventi savo namuose. J. P. mirė netrukus po Lietuvos okupacijos, 1940 m. Kaune. J. F. B. P. buvo iÅ¡tremtas į Komijos RespublikÄ , Syvtykaro rajonÄ ir mirė tremtyje 1943 m. vasario 1 d.

IeÅ¡kovės sutuoktinis A. A. B. P. 1941 m. buvo įtrauktas į sÄ raÅ¡us asmenų, numatytų iÅ¡tremti iÅ¡ LSSR. Jam pavyko iÅ¡vengti tremties slapstantis. 1997 m. spalio 14 d. jis mirė. Po sutuoktinio mirties vienintele turto paveldėtoja, taip pat ir nacionalizuotų meno vertybių, tapo F. L. B. P.. Ji paveldėjo Å vėkÅ¡nos bei Vilkėnų dvarus su visomis juose buvusiomis vertybėmis. IeÅ¡kovei iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas į buvusius dvaro rÅ«mus ir žemę pagal įstatymÄ .

IeÅ¡kovė iki Å¡iol negali atgauti nacionalizuotų ir iÅ¡likusių meno vertybių arba gauti tinkamÄ kompensacijÄ už nusavintÄ ir visuomenės poreikiams tenkinti naudojamÄ turtÄ - meno vertybes. IeÅ¡kovė, siekdama susigrÄ Å¾inti nacionalizuotas meno vertybes, per įgaliotus asmenis daug kartų kreipėsi į Lietuvos valstybinės valdžios institucijas, vėliau į teismÄ , tačiau meno vertybės natÅ«ra nebuvo grÄ Å¾intos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002-11-18 nutartimi atmetė vindikacinį ieÅ¡kinį ir nurodė, kad pagal Muziejų įstatymo 5 str. 2 d. muziejinės vertybės ankstesniems savininkams negrÄ Å¾inamos.

Esant tokiai įstatyminei nuostatai ir teismų praktikai dėl nacionalizuotų meno vertybių grÄ Å¾inimo, ieÅ¡kovė savo konstitucinę teisę į nuosavybę gali apginti tik praÅ¡ydama teismo priteisti iÅ¡ atsakovo - Lietuvos valstybės - kompensacijÄ už nacionalizuotas ir iÅ¡likusias meno vertybes, naudojamas visuomenės poreikiams tenkinti. Dėl kompensacijos priteisimo buvo kreiptasi į Å iaulių apygardos teismÄ . Å iaulių apygardos teismas 2013-06-28 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė kaip pareikÅ¡tÄ ne tam atsakovui.

Po F. L. B. P. mirties (2015-10-26) palikimo perėmėjai testamento pagrindu įgijo teisę į nacionalizuotų meno vertybių sugrÄ Å¾inimÄ , o jų negrÄ Å¾inus, į kompensacijos priteisimÄ Ä¯statymo nustatyta tvarka.Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1991 m. birželio 18 d. įstatymu „Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ nustatė, kad nuosavybės teisė į turtÄ , nacionalizuotÄ pagal LTSR teisės aktus ar kitaip neteisėtai suvisuomenintÄ turi bÅ«ti atkuriama ir vykdoma nustatyta tvarka ir sÄ lygomis.

Buvęs masinis prievartinis nuosavybės teisių pažeidimas neleido tuo metu pilnai ir teisingai įgyvendinti teisių į nusavintÄ turtÄ ir tam trÅ«ko priimtų teisės aktų, todėl nusavintam turtui kai kuriais atvejais iki specialių įstatymų priėmimo buvo taikoma ribota restitucija. Konstitucinis Teismas 1996 m. lapkričio 12 d. nutarime konstatavo, kad valstybė, priimdama įstatymÄ â€žDėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“, privatinės teises konstitucinis institutas jau yra atstatytas ir jis turi bÅ«ti realiai įgyvendintas.

Kartu buvo įtvirtinta principinė nuostata, kad okupacijos metu pažeistos nuosavybės teisės atkuriamos į iÅ¡likusį turtÄ grÄ Å¾inant jį natÅ«ra. Kai turto įstatyme numatytomis sÄ lygomis grÄ Å¾inti negalima, turto savininkui kompensuojama įstatyme numatytais bÅ«dais, t. y. kompensuojama to turto vertė. Jeigu iÅ¡likusio turto grÄ Å¾inti natÅ«ra nėra galimybės, teisinga kompensacija taip pat užtikrina nuosavybės teisių atstatymÄ . Konstitucinio Teismo nutarime akcentuota ir tai, kad teisingas atlyginimas už turtÄ , kuris buvo neteisėtai nacionalizuotas ar kitais neteisėtais bÅ«dais nusavintas, kuris paimamas visuomenės poreikiams - už jį turi bÅ«ti atlyginta taip, kaip nustatyta Konstitucijos 23 str.

Teisingas atlyginimas yra toks, kuris yra lygiavertis paimtai nuosavybei. Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarime taip pat konstatuota, kad ribojant nuosavybės teisę visais atvejais turi bÅ«ti laikomasi Å¡ių sÄ lygų: nuosavybės teisė ribojama tik įstatymu, ribojant turi bÅ«ti apsaugotos kitų asmenų teisės ir laisvės, įtvirtintos Konstitucijoje, ribojimas turi atitikti visuomenei bÅ«tinus ir konstituciÅ¡kai pagrįstus tikslus. Bet kokiu ribojimu negalima paneigti nuosavybės teisės esmės. Jeigu teisė apribojama taip, kad jÄ Ä¯gyvendinti pasidaro neįmanoma, jeigu ji suvaržoma peržengiant protingai suvokiamas ribas arba neužtikrinamas jos teisinis gynimas, tai bÅ«tų pagrindas teigti, jog pažeidžiama pati teisės esmė, o tai tolygu Å¡ios teisės neigimui.Konstitucinis Teismas 1999-03-16 nutarime konstatavo, „kad 1990 m. kovo 11 d.

Aukščiausiajai Tarybai - Atkuriamajam Seimui priėmus AktÄ dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo, taip pat kitus pamatinio pobÅ«džio teisės aktus, buvo atstatytas privačios nuosavybės teisės institutas. Tačiau visiÅ¡kai atkurti 1940 m. buvusios nuosavybės santykių sistemos buvo objektyviai neįmanoma [...] Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad kol atitinkamos valstybės institucijos remdamosi įstatymu nėra priėmusios sprendimo dėl nuosavybės teisių atstatymo, asmenys, kurių turtas okupacijos metais buvo nusavintas, realiai neturi subjektinių nuosavybės teisių (Konstitucinio Teismo 1994-05-27 nutarimas).

Tokio turto kaip meno vertybės restitucijai įgyvendinti buvo reikalingas specialus įstatymas. Ir tai įstatymų leidėjo prerogatyva“. Minėtame nutarime taip pat buvo konstatuota: „Muziejinės vertybės - svarbi nacionalinės kultÅ«ros dalis. Siekiant užtikrinti tokių vertybių apsaugÄ , kaip to reikalauja Å¡alies Konstitucija“ nuosavybės teisių į kultÅ«ros vertybes atkÅ«rimo klausimu gali bÅ«ti nustatytas specialus teisinis reguliavimas. Muziejų įstatymo 5 str. 2 d. normų tikslas - iÅ¡saugoti sukauptas kultÅ«ros vertybes ateities kartoms, nes kiekvienas vertybės praradimas, sunaikinus, neiÅ¡saugojus jų kultÅ«rinės vertės, negrÄ Å¾inamai iÅ¡vežus iÅ¡ Lietuvos - didelė žala visuomenei.

Atsižvelgiant į tai, taip pat į nutarime aptarto teisinio reguliavimo savitumus, darytinos tokios iÅ¡vados: pirma, įstatymų leidėjas įstatymiÅ¡kai neįtvirtino galimybės atkurti nuosavybės teisės į muziejines vertybes; antra, yra prielaidų Muziejų įstatymo 5 str. 2 d. vertinti kaip specialų įstatyminį sureguliavimÄ , nustatantį, kad valstybinių muziejų fonde esančios kultÅ«ros vertybės negrÄ Å¾inamos savininkams, kurie jų neteko dėl okupacinės valdžios įvykdytos visuotinės nacionalizacijos arba kitokio neteisėto nusavinimo.

Taigi remiantis iÅ¡dėstytais argumentais ir atsižvelgiant į tai, kad įstatymas dėl nuosavybės teisių į muziejines vertybes atkÅ«rimo nepriimtas, darytina iÅ¡vada, jog Muziejų įstatymų 5 str. 2 d. ta apimtimi, kuria nustatyta, kad iki 1990 m. kovo 11 d. nusavintos muziejinės vertybės ankstesniems savininkams negrÄ Å¾inamos, neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 23 str.“Konstitucinis Teismas 1994-05-27 nutarime taip pat konstatavo, kad „...okupacinės valdžios savivalės aktų pagrindu negalėjo atsirasti ir neatsirado teisėta valstybinė nuosavybė, nes neteisės pagrindu negali atsirasti teisė.

Todėl ir tokiu bÅ«du iÅ¡ žmonių atimtas turtas laikytinas tik faktiÅ¡kai valstybės valdomu turtu.“ Taip pat Å¡iame nutarime buvo konstatuota: ,,Pripažindama nuosavybės teisės tęstinumÄ , Aukščiausioji Taryba 1990-11-15 taip pat konstatavo, jog galimos situacijos, kai neįmanoma viso iÅ¡likusio turto grÄ Å¾inti natÅ«ra, tokiu atveju buvo numatyta galimybė gauti kompensacijÄ . Konstitucinis Teismas pažymi, jog nustatyta, kad jei negalima grÄ Å¾inti turto natÅ«ra, turi bÅ«ti skiriama kompensacija, tas neprieÅ¡tarauja neliečiamumo ir nuosavybės teisių gynimo principams, nes teisinga kompensacija taip pat užtikrina nuosavybės teisių atstatymÄ .Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) 2008 m. balandžio 24 d. byloje Case of Todorova and others v.

Bulgaria visų keturių pareiÅ¡kėjų atvejais konstatavo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio pažeidimÄ . 2007 m. kovo 15 d. byloje Case of Velikovy and others v. Bulgaria EŽTT nustatė, kad Bulgarijos komunistų valdžia visuomenės poreikiams atėmė nekilnojamÄ jį turtÄ iÅ¡ Todorov‘os, tai kompensuodama kitu turtu; demokratinė valdžia šį turtÄ atėmė iÅ¡ Todorov'os ir grÄ Å¾ino buvusiems savininkams (iÅ¡ kurių Å¡is turtas komunistų valdžios buvo nacionalizuotas), gi Todorova už visuomenės poreikiams komunistų valdžios paimtÄ savo turtÄ jokios kompensacijos negavo.

N. B. teismas vadovavosi Bulgarijos Restitucijos įstatymu, Bulgarijos civiliniu įstatymu ir Bulgarijos Vyriausybės įstatymu, Å¡ios pareiÅ¡kėjos teisės į nuosavybę buvo pripažintos negaliojančiomis, kas atskleidė visos įstatymų bazės trÅ«kumus.EŽTT konstatavo, kad valstybė atsako už jos priimtų ydingų įstatymų pasekmes ir kad, teismo nuomone, proporcingumo principas reikalauja iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjams kompensacijÄ protingai (nuosaikiai) susietÄ su turto rinkos verte. EŽTT vertinimu, įstatymų, reglamentuojančių ir turto restitucijÄ , ir kompensacijas už atimtÄ turtÄ , leidybas bÅ«tina vykdyti kartu, žiÅ«rint į jas kaip į visumÄ .

EŽTT konstatavo, kad Å¡ių pareiÅ¡kėjų nuosavybės teisės iÅ¡tisus deÅ¡imtmečius buvo neatlygintos, nes nebuvo padaryta tai, kas buvo bÅ«tina, - priimtais įstatymais užtikrinti teisingÄ pusiausvyrÄ tarp bendrojo visuomenės poreikio ir prievolės apginti pagrindines asmens teises. Konvencijos 1 protokolo 1 dalimi nors ir negarantuojama asmeniui teisė į iÅ¡ jo nusavintos (eksproprijuotos) nuosavybės grÄ Å¾inimÄ , tačiau kompensacija už jÄ asmeniui garantuojama (todėl EŽTT pareiÅ¡kėjams priteisė iÅ¡ Bulgarijos trÅ«kstamÄ likutį iki vidutinės turto rinkos kainos arba sumokėti visai nemokėtÄ vidutinės turto rinkos kainos kompensacijÄ ).Nacionalizuotų meno vertybių atveju analogiÅ¡kÄ pusiausvyrÄ Lietuvoje užtikrina Konstitucijos 23 str., restitucijÄ ribojantis Muziejų įstatymas, o kompensacijos dydis nustatytinas pagal CK 4.100 straipsnio (Nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams) taisykles, taikant įstatymo analogijÄ , kadangi atitinkamo specialaus įstatymo dėl nacionalizuotų meno vertybių nėra.

Teisingumas reikalauja už daugiau kaip prieÅ¡ 76 metus nacionalizuotas meno vertybes, naudojamas visuomenės poreikiams, atlyginti taip pat, kaip ir už Å¡iuo metu paimamÄ visuomenės poreikiams tokį pat turtÄ . Tai turėtų atitikti Konstitucijos 23 straipsnio teikiamas garantijas, nes Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1995 m. spalio 26 d. nutarime priminė, kad ,,Demokratinėje visuomenėje prioritetas teikiamas žmogui, todėl viskas, kas susiję su pagrindinėmis žmogaus teisėmis ir laisvėmis, reguliuojama įstatymais”.

Tik tokiu bÅ«du, t. y. sumokant teisingo dydžio kompensacijÄ , bus užtikrintas ieÅ¡kovų nuosavybės teisių atkÅ«rimas bei užtikrinti nuosavybės teisių neliečiamumo ir gynimo principai.Vilniaus apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs kompensacijos priteisimo už nacionalizuotas meno vertybes klausimÄ , priėmė sprendimÄ (c. b. 2-39-560/2010), kuriame pažymėjo: „Kitaip tariant, įstatymo leidėjas iki Å¡iol nėra įvykdęs savo konstitucinės priedermės - iÅ¡leisti specialų įstatymÄ .

Tačiau nepaisant to, kad nėra specialaus įstatymo, kuris sureguliuotų nuosavybės teisių į muziejines vertybes fiziniams asmenims atkÅ«rimo klausimÄ , teismas neturi teisės atsisakyti spręsti Å¡iÄ bylÄ remdamasis teisės normos nebuvimu, tai yra - teisės spraga, nes tai reikÅ¡tų, jog teismas atsisako vykdyti savo konstitucinę priedermę - teisingumÄ â€œ. Byloje teismas taikė analogijÄ - ieÅ¡kinį tenkino priteisdamas piniginę kompensacijÄ už nacionalizuotas ir negrÄ Å¾intas meno vertybes.

Apeliacinė instancija teismo sprendimÄ paliko galioti.Dėl termino ieÅ¡kiniui pateikti senaties nurodo, kad CK 1.127 str. 3 d., reglamentuojančio ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ , nustatyta, kad jeigu prievolės įvykdymo terminas nenustatytas, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo reikalavimo įvykdyti prievolę pareiÅ¡kimo momento. Nurodytos teisės normos 5 d. nustatyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti) ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ .

Ä®statyme įtvirtintas objektyvaus pobÅ«džio kriterijus, kuris pilnai atitinka Å¡iÄ situacijÄ . Pažymi, kad atkÅ«rus nuosavybę į nacionalizuotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ pirminė ieÅ¡kovė, jos įgaliotas atstovas ėmė rÅ«pintis ir nusavintų meno vertybių grÄ Å¾inimu. Per tÄ laikotarpį daugelį kartų kreipėsi į įvairias valstybines, teisines institucijas, vėliau į teismÄ . IeÅ¡kovė buvo įteikusi teismui vindikacinį ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama grÄ Å¾inti jai natÅ«ra nacionalizuotas meno vertybes.

Teismai, iÅ¡nagrinėję bylÄ , taip pat ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002-11-18 nutartimi ieÅ¡kinį atmetė, vadovaudamiesi Muziejų įstatymo 5 str. bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999-03-16 nutarimu. Minėtu 1999-03-16 nutarimu Konstituciniam Teismui nustačius, kad muziejinės vertybės, paimtos iki 1990 m. kovo 11 d. ir esančios muziejuose, jų buvusiems savininkams negrÄ Å¾inamos, ieÅ¡kovė, nepraleidusi termino, pagrįstai kreipėsi į teismÄ , kad bÅ«tų priteista kompensacija už nusavintÄ ir negrÄ Å¾intÄ (naudojamÄ visuomenės poreikiams) turtÄ , kaip tÄ numato Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str., CK 4.100 str.

IeÅ¡kovai, įgiję teises į neteisėtai nusavintÄ turtÄ , į teismÄ kreipėsi laiku. CK 1.127 str. 5 d. nustato, kad jei teisių pažeidimas yra tęstinis, jis vyksta kiekvienÄ dienÄ atsakovui faktiÅ¡kai valdant meno kÅ«rinius nesumokėjus teisingos kompensacijos.Dėl teisingo kompensacijos dydžio už nacionalizuotus meno kÅ«rinius nurodo, kad pirminei ieÅ¡kovei atkÅ«rus nuosavybės teises į visÄ neteisėtai nacionalizuotÄ nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ taikant konstitucinės nuosavybės apsaugos garantijas bei teisės analogijÄ , ieÅ¡kovai turi teisę į teisingÄ kompensacijÄ už nacionalizuotas ir naudojamas visuomenės poreikiams meno vertybes.

Nustatydamas kompensacijos dydį, teismas turėtų vadovautis bendraisiais teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 str.), iÅ¡ kurių iÅ¡plaukia, jog asmeniui už negrÄ Å¾inamÄ turtÄ turi bÅ«ti atlyginta taip, kad jis už gautÄ kompensacijÄ galėtų įsigyti lygiavertį turtÄ . Tapybos ir grafikos kÅ«riniai, nacionalizuoti okupacinės valdžios 1940 m. (48 iÅ¡ Å vėkÅ¡nos dvaro dailės kolekcijos ir 10 iÅ¡ Vilkėnų dvaro dailės kolekcijos), yra visiÅ¡kai iÅ¡likę ir saugomi muziejuje.

IeÅ¡kovų atstovo praÅ¡ymu dailėtyrininkė, KultÅ«ros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerijos Kilnojamųjų kultÅ«ros vertybių ekspertų tarybos narė, senosios tapybos ekspertė dr. J. Å . apžiÅ«rėjo ir nustatė kiekvieno meno kÅ«rinio rinkos vertę 2011 m. rugsėjo - spalio mėn. Vertinime nurodyta minimali ir maksimali kiekvieno kÅ«rinio vertė. Sprendžiant kompensacijos priteisimo klausimÄ , atsižvelgtina ir į tai, kad neteisėtai nacionalizuotais meno kÅ«riniais atsakovas 76 metus naudojosi visuomenės poreikiams tenkinti be jokios kompensacijos ieÅ¡kovams.Kiekvienas meno kÅ«rinys rinkos vertės nustatymo aktuose įvertintas atskirai, nurodant autorių, kÅ«rinio pavadinimÄ , jo sukÅ«rimo laikÄ , atlikimo technikÄ , muziejaus inventorinį numerį bei minimaliÄ ir maksimaliÄ kÅ«rinio vertę.

Kadangi prie ieÅ¡kinio pridedamas ekspertės kiekvieno kÅ«rinio rinkos vertinimas, ieÅ¡kinyje kÅ«riniai ir jų vertinimas atskirai nenurodomi. Sprendžiant kompensacijos klausimÄ reikia vadovautis kÅ«rinių vertinimo aktu. Visos nacionalizuotos kolekcijos - iÅ¡ viso 58 kÅ«rinių minimali rinkos vertė ieÅ¡kinio padavimo dienÄ sudaro 2 005 200 Lt, maksimali Å¡ių kÅ«rinių rinkos vertė 2 890 800 Lt. Nacionalizuotų meno vertybių iÅ¡ Å vėkÅ¡nos ir Vilkėnų dvarų vidutinė rinkos vertė sudaro 2 448 000 Lt.

TokiÄ sumÄ praÅ¡oma priteisti kaip kompensacijÄ ieÅ¡kovams už nacionalizuotas meno vertybes, paskirstant priteistÄ sumÄ lygiomis dalimis.II. Atsiliepimo į ieÅ¡kinį esmė Atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodyta, kad atsakovas neginčija, jog iÅ¡ viso 58 meno vertybės pateko 1940 m. į Žemaičių muziejų ,,Alka“ iÅ¡ nacionalizuotų Å vėkÅ¡nos ir Vilkėno (- ų) dvarų – atitinkamai 48 meno vertybės iÅ¡ Å vėkÅ¡nos dvaro ir 10 meno vertybių iÅ¡ Vilkėno (-ų) dvaro, nes tokiÄ informacijÄ pateikė Žemaičių muziejus ,,Alka“, tačiau ir toliau palaiko reikalavimÄ ieÅ¡kovams įrodyti, kuriame Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymÄ , iÅ¡duoto F.

L. B. P. 1999 m. kovo mėn. punkte yra nurodyti Å vėkÅ¡nos ir Vilkėnų dvarai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kitoje civilinėje byloje Nr. 2-349-267/2013, kuri buvo nagrinėjama Å iaulių apygardos teisme, ieÅ¡kovė, atlikus meno vertybių vertinimÄ penkiems meno vertintojams (ministerijos pasiÅ«lytiems ir teismo paskirtiems ekspertams), sutiko sumažinti bendrÄ ieÅ¡kinio sumÄ nuo 2 448 000 Lt iki 1 341 550 Lt, kas atitiktų 708 989,80 Eur ir 388 539,70 Eur, tačiau teismas 2013-6-28 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, kaip pareikÅ¡tÄ ne tam atsakovui.Dėl 30 meno vertybių (muziejaus eksponatų), kurie nebuvo atskirai vertinti dviejų ministerijos pasiÅ«lytų ir teismo paskirtų eksperčių, nes su ieÅ¡kove buvo sutarta, kad ginčo nėra (tai akcentuota ir atsakovės 2017-05-08 atsiliepime Nr. S2-1227 į patikslintÄ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, bÅ«tina pabrėžti, kad bendra Å¡ių meno vertybių suma buvo tiek ieÅ¡kovo dailėtyrininkės J.

Å ., tiek ministerijos pasiÅ«lytų 5 ekspertų vertinta panaÅ¡iai, ir skiriasi nežymiai, tik 1, 49 (vienu ir keturiasdeÅ¡imt devyniomis deÅ¡imtosiomis) tÅ«kst. eurų suma, todėl atsakovas sutiktų arba su ieÅ¡kovės pasiÅ«lyta bendra 30 meno vertybių suma, kuri sudaro 188,76 tÅ«kst. eurų suma, arba su 5 meno vertintojų nurodyta 30 meno vertybių suma, kuri sudaro 187, 27 tÅ«kst. eurų sumÄ , tačiau nesutinka, kad ieÅ¡kovė pasirinktinai iÅ¡sirinktų iÅ¡ tų 30 meno vertybių 5 meno vertintojų pasiÅ«lytas didžiausias meno vertybių kainas, kurios bÅ«tų sudedamos kartu su didžiausiomis ieÅ¡kovės pusės menotyrininkės nurodytomis kitomis meno vertybių kainomis, t. y. nesutinka su tokiu meno vertybių vertės nustatymo principu, kad bÅ«tų atmesta mažiausia nurodyta ieÅ¡kovės ar ministerijos pasiÅ«lytų 5 ekspertų įvertintų vertybių kaina, nes tai nebÅ«tų nei nuoseklu, nei logiÅ¡ka, nei teisinga.Mano, kad Å¡iuo atveju teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti dėl 30 meno vertybių, kai akivaizdu, jog ieÅ¡kovės ar 5 ekspertų iÅ¡tisinis atliktas vertinimas civilinio proceso Å¡alių prieÅ¡taravimų nei skiriant trečiÄ jÄ ekspertizę, nei dabartiniu metu nesukėlė ir sukelti negali.Dėl likusių 28 meno vertybių matyti, kad ieÅ¡kovės pasiÅ«lytas įvertinimas yra didžiausias, sudaro 501,44 tÅ«kst. eurų, atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė teikia didžiausiÄ vertę K.

R. paveikslui „Pjovėja“ (toliau - ginčo paveikslas) (130,3 tÅ«kst. eurų). 5 ekspertai 28 meno vertybių kainÄ nustatė 198,33 tÅ«kst. eurų, iÅ¡ kurių ginčo paveikslo vertę nustatė 23,17 tÅ«kst. eurų, o trečioji ekspertizė nustatė ir iÅ¡vedė matematinį vidurkį tarp didžiausios ir mažiausios kainos 219, 89 tÅ«kst. eurų, o ginčo paveikslui nustatė mažiausiÄ kainÄ 1,75 tÅ«kst. eurų sumÄ .Teismui apklausus ekspertus, akivaizdu, kad jie ginčo paveikslÄ vertino įvairiai - istoriniu, muziejiniu, meniniu požiÅ«riu, tačiau Å¡iuo atveju pasakytina, kad ministerija pritaria paskutinės atliktos ekspertizės rezultatams ir laikosi tokios nuomonės, kad ji labiausiai atitinka meno vertybių tikrÄ jÄ vertę, nes buvo vertinta 2 eksperčių, turinčių ne vien menotyrininkių patirtį.

Ekspertės R. J. darbinė veikla kaip tik yra susijusi su laikotarpiu, kuomet buvo nutapytas ginčo paveikslas, o pagrindinė mokslinių tyrinėjimų sritis yra XIX a. Lietuvos dailės istorija, Vilniaus meno mokyklos profesorių ir mokinių kÅ«ryba. Kitos ministerijos pasiÅ«lytos ekspertės S. M. patirtis ne mažiau vertinga, nes ji nuo 2007 metų iki dabar dirba UAB „Meno rinkos agentÅ«ra“ direktore, yra Vilniaus aukciono - vienintelių Lietuvoje reguliariai veikiančių aukciono namų - bei meno galerijos „Kuntskamera“ vadovė, leidybinės programos „Vilniaus aukciono biblioteka“ koordinatorė, remiantis turimais ministerijos duomenimis iki 2014 m. kuravo 22 žymių Lietuvos menininkų parodas, ir turi neįkainojamÄ patirtį vertinant meno vertybes meno rinkoje.IeÅ¡kovai patikslintame ieÅ¡kinyje (6 lapas) pažymi, kad priteisiant kompensacijÄ bÅ«tina atsižvelgti ir į tÄ aplinkybę, kad meno kÅ«riniais valstybėje buvo naudojamasi 76 metus, nesumokant jokios už tai kompensacijos tikriesiems Å¡ių meno vertybių savininkams.Å iuo atveju bÅ«tina pažymėti, kad valstybė minėtas meno vertybes iÅ¡saugojo, jų bÅ«klės nepablogino, atvirkščiai, jomis rÅ«pinosi, jas tinkamomis sÄ lygomis saugojo, o Å¡ių meno vertybių iÅ¡laikymas valstybei taip pat kainavo.

Valstybei kainavo ne tik meno vertybių paruoÅ¡imas tinkamam eksponavimui, bet ir Å¡ių meno vertybių saugojimas ir restauravimas.PraÅ¡o sprendimo vykdymÄ iÅ¡dėstyti 2018 m. I ir II ketvirtį, atitinkamai, priklausomai nuo tolimesnių teismo sprendimų, kitais ketvirčiais, nes bet kuriuo atveju, procedÅ«riniai sprendimai ir jų realizacija pagal praktiÅ¡kai taikomas procedÅ«ras gali užtrukti 3 – 4 mėnesius.Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė patikslino, jog nepraÅ¡o spręsti klausimo dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo nagrinėjamoje byloje.

Teismas k o n s t a t u o j a :              III. Sprendimo argumentai Šioje byloje yra sprendžiamas klausimas – teisingo atlyginimo ieškovams už visuomenės poreikiams paimtų meno vertybių dydžio nustatymo klausimas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybė neliečiama, o šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosavybės teises saugo įstatymai. Pagal Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalį, nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama.

Pagal Muziejų įstatymo 8 straipsnio 1 dalį muziejų fondo vertybės ankstesniems savininkams negrÄ Å¾inamos, iÅ¡skyrus atvejus, kai jos muziejų fondui yra neteisėtai atitekusios po 1990 m. kovo 11 d., taip pat jei Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatyta kitaip (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2003-06-20).Pažymėtina, kad iki nurodytos sprendimo 26 punkte įstatymo redakcijos, Muziejų įstatymo 5 straipsnio 2 dalis nustatė, kad valstybinių muziejų fondas yra valstybinė nuosavybė ir Å¡io fondo muziejinės vertybės ankstesniems savininkams negrÄ Å¾inamos.

 Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. kovo 16 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Muziejų įstatymo 5 straipsnio 2 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos muziejų įstatymo 5 straipsnio 2 dalis ta apimtimi, kuria nustatyta, jog okupacijos laikotarpiu (iki 1990 m. kovo 11 d.) nusavintos ir valstybinių muziejų fonde sukauptos kultÅ«ros vertybės negrÄ Å¾inamos ankstesniems savininkams, neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nurodydamas, kad pagal Konstitucijos 47 straipsnio 4 dalį Lietuvos Respublikai iÅ¡imtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikÅ¡mės kultÅ«ros objektai, o tai reiÅ¡kia, kad konstitucinės normos neatmeta galimybės atskirus nacionalinės reikÅ¡mės kultÅ«ros objektus paversti valstybės nuosavybe; kita vertus, toks kultÅ«ros vertybių suvalstybinimas galėtų bÅ«ti vykdomas tik laikantis Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalies reikalavimų.Be to, Lietuvos apeliacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tai, jog įstatymų leidėjas nepriėmė specialaus įstatymo, numatančio teisingo atlyginimo už negrÄ Å¾intas ankstesniems savininkams muziejines vertybes tvarkÄ , neužkerta kelio individualioje byloje tiesiogiai taikyti Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalį (Konstitucijos 6 str.); prieÅ¡ingu atveju įstatymų leidėjui bÅ«tų suteikta galimybė piktnaudžiauti jam visuomenės patikėtomis galiomis (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-633/2011).

Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡is įstatymas nustato valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkÄ bei sÄ lygas, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus Å¡ioje srityje tiek, kiek to nereglamentuoja kiti Å¡io turto valdymo ir (ar) naudojimo bei (ar) disponavimo juo įstatymai. Pagal Å¡io įstatymo 4 straipsnio 2 dalį savivaldybių ilgalaikis materialusis turtas yra: žemė, pastatai ir statiniai, įrenginiai ir kiti nekilnojamieji daiktai, nuosavybės teise priklausantys savivaldybei; vietinės reikÅ¡mės kilnojamosios ir nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės ir paminklai, nuosavybės teise priklausantys savivaldybei; kitas ilgalaikis materialusis turtas.

CK 4.67 straipsnis nustato, kad valstybei paimti daiktÄ iÅ¡ savininko visuomenės poreikiams teisingai atlyginant, taip pat valstybei neatlygintinai paimti daiktÄ , kaip sankcijÄ už teisės pažeidimÄ , leidžiama tik įstatymų numatytais atvejais ir tvarka.Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko bei byloje esantys duomenys patvirtina, kad Å iaulių apygardos teismas 2013 m. birželio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-349-267/2013 pagal ieÅ¡kovės F. L. B. P. ieÅ¡kinį atsakovei TelÅ¡ių rajono savivaldybei, tretieji asmenys Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerijos, TelÅ¡ių rajono savivaldybės administracijos, TelÅ¡ių rajono savivaldybės Žemaičių muziejaus ,,Alka“, dėl kompensacijos priteisimo už P.Å¡eimai nuosavybės teise priklausančių meno vertybių nusavinimÄ visuomenės reikmėms, ieÅ¡kinį atmetė, konstatuojant, jog ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas netinkamam atsakovui.

Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. liepos 7 d. nutartimi minėtÄ Å iaulių apygardos teismo 2013 m. birželio 28 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ ir taip pat konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, tarp jų, kad ieÅ¡kovė F. L. B. P. yra sutuoktinė ir vienintelė turto paveldėtoja A. A. B. Platerio, mirusio 1997 m. spalio 14 d., kuriam 1991 m. birželio 18 d. įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo“ pagrindu buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1940 metais nusavintÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , tarp kurio buvo ir Å vėkÅ¡nos bei Vilkėnų dvarai, o 58 paveikslai iÅ¡ Å vėkÅ¡nos ir Vilkėnų dvarų 1940 metais okupacinės valdžios buvo nuvežti į TelÅ¡ių rajono savivaldybės Žemaičių muziejų „Alka“, kur Å¡iuo metu yra eksponuojami.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog ginčo meno vertybės buvo paimtos visuomenės poreikiams ir tai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1361/2002 pagal ieÅ¡kovės F. L. B. P. kasacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2002 m. vasario 28 d. sprendimo ir Å iaulių apygardos teismo 2002 m. balandžio 9 d. nutarties peržiÅ«rėjimo, konstatuotos aplinkybės, tarp jų, kad ieÅ¡kovės vyrui priklausę meno kÅ«riniai buvo paimti kaip kultÅ«ros paminklai; kad negalima sutikti, jog ginčo daiktai, paimant juos saugoti į muziejų, neperėjo valstybės nuosavybėn; pažymėjo, kad turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, jog kultÅ«ros vertybės turi visuomeninę vertę, todėl, esant ypatingam nuosavybės objektui, bÅ«tinas ir specialus teisinis reguliavimas, o tai yra įstatymo leidėjo prerogatyva.Galiausiai Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. liepos 7 d. nutartyje sprendė, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog ieÅ¡kinys nagrinėjamoje byloje turi bÅ«ti reiÅ¡kiamas Lietuvos valstybei, kuri gali sureguliuoti kompensacijos už nusavintų meno kÅ«rinių atlyginimo klausimÄ , kad tai, jog įstatymų leidėjas nesureguliavo nurodyto klausimo, neužkerta kelio Å¡ioje byloje tiesiogiai taikyti Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalį, numatančiÄ , kad nuosavybė gali bÅ«ti paimama visuomenės poreikiams, teisingai atlyginant.

Pagal Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas bei, turint omenyje Konstitucinio Teismo 1999-03-16 nutarimo iÅ¡vadas, konstitucinis nuosavybės teisės apsaugos garantijos principas įpareigoja Lietuvos valstybę, kuri faktiÅ¡kai valdo nacionalizuotÄ piliečio turtÄ , paimtÄ visuomenės poreikiams ir negrÄ Å¾intÄ piliečiui natÅ«ra, sumokėti piliečiui teisingo dydžio kompensacijÄ už paimtÄ turtÄ , ir trečiųjų asmenų muziejaus ,,Alka“ ir KultÅ«ros ministerijos apeliacinės instancijos teismui pateikti raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai bei 2014-01-31 Žemaičių muziejaus ,,Alka“ savininko turtinių ir neturtinių teisių ir pareigų perdavimo ir priėmimo kopija akto kopija patvirtina, jog nuo 2014 m. sausio 8 d. muziejus ,,Alka“ tapo valstybiniu muziejumi, o jo steigėjas – KultÅ«ros ministerija; ir buvo padaryta iÅ¡vada, jog yra pagrindo teigti, kad Å¡iuo metu ginčo meno vertybės priklauso Lietuvos valstybei.

Pažymėtina, kad atsakovas, atstovaujamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2018-01-10 atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį, nurodė bei atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovas iÅ¡ esmės neginčija, jog iÅ¡ viso 58 meno vertybės pateko 1940 m. į Žemaičių muziejų ,,Alka“ iÅ¡ nacionalizuotų Å vėkÅ¡nos ir Vilkėno (ų) dvarų – atitinkamai 48 meno vertybės iÅ¡ Å vėkÅ¡nos dvaro ir 10 meno vertybių iÅ¡ Vilkėno (ų) dvaro, nes bÅ«tent tokiÄ informacijÄ pateikė ir Žemaičių muziejus ,,Alka“ (b. l. 138 – 139, 3 t.).

Ir, kaip minėta Å¡io sprendimo 31 punkte, Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. liepos 7 d. nutartimi Å iaulių apygardos teismo 2013 m. birželio 28 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ bei konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, tarp jų, kad ieÅ¡kovė F. L. B. P. (nagrinėjamoje byloje – pirminė ieÅ¡kovė) yra sutuoktinė ir vienintelė turto paveldėtoja A. A. B. P., mirusio 1997 m. spalio 14 d., kuriam 1991 m. birželio 18 d. įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo“ pagrindu buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1940 metais nusavintÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , tarp kurio buvo ir Å vėkÅ¡nos bei Vilkėnų dvarai, o 58 paveikslai iÅ¡ Å vėkÅ¡nos ir Vilkėnų dvarų 1940 metais okupacinės valdžios buvo nuvežti į TelÅ¡ių rajono savivaldybės Žemaičių muziejų „Alka“, kur Å¡iuo metu yra eksponuojami (CPK 182 str. 2 p.).Nagrinėjamoje byloje tarp Å¡alių kilo ginčas dėl Å¡io sprendimo 33 punkte nurodytų iÅ¡ buvusių Å vėkÅ¡nos ir Vilkėnų dvarų kolekcijų 58 meno kÅ«rinių vertės. IeÅ¡kovai į bylÄ pateikė menotyrininkės, dailėtyros mokslų daktarės J.

Å . (KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos senosios tapybos ekspertės, Lietuvos kultÅ«ros tyrimų instituto direktorės) atliktÄ ginčo meno vertybių rinkos vertinimÄ 2011 m. rugsėjo – spalio mėn. ir nustatyta nuo 580 746,06 iki 837 233,55 Eur (2 005 200 iki 2 890 800 Lt) kolekcijos rinkos vertė (b. l. 4 – 17, 1 t.). Atsakovas, įrodinėdamas 58 meno vertybių rinkos kainÄ , pateikė Å iaulių apygardos teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartimi minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-787-71/2012 paskirtos ekspertizės metu dailėtyrininko O.

D. (Nacionalinio M. K. Č. dailės muziejaus direktoriaus), dailėtyrininkės V. K. (Nacionalinio M. K. Č. dailės muziejaus l. e. p. vaizduojamosios dailės skyriaus vedėjos), dailėtyrininkės I. M. (Lietuvos dailės muziejaus vaizduojamosios dailės rinkinio saugotojos – tyrinėtojos), dailėtyrininkės D. T. (Lietuvos dailės muziejaus vaizduojamosios dailės rinkinio saugotojos – tyrinėtojos) bei dailėtyrininkės G. G. (Lietuvos dailės muziejaus Taikomosios dailės rinkinio saugotojos - tyrinėtojos) atliktÄ 58 meno vertybių rinkos vertinimÄ 2013 m. vasario – kovo mėn. ir nustatyta 388 539,74 Eur (1 341 550 Lt) dydžio kolekcijos rinkos vertė (b. l. 35 – 38, 2 t., 177 – 179, 1 t., 1 t.). Nagrinėjamoje byloje kilus ginčui dėl ženklaus dalies meno vertybių turto vertės skirtumo pagal Å¡alių pateiktus įrodymus, Vilniaus apygardos teismo 2015-09-25 nutartimi buvo paskirta turto vertės nustatymo ekspertizė, pavedant jÄ atlikti ekspertėms dailėtyros dr. (HP) R.

J. ir dailėtyros dr. S. M. bei 2015-10-22 buvo pateikta ekspertinė iÅ¡vada dėl meno vertybių rinkos vertės, autorystės, kt. (b. l. 85 – 115, 2 t.).Atsakant į klausimÄ , kokia yra Å¡iuo metu žemiau nurodytų Å vėkÅ¡nos dvaro dailės kÅ«rinių rinkos vertė, ekspertės pateikė tikėtinas kiekvieno vertinto meno kÅ«rinio kainos jo pardavimo antrinėje rinkoje atveju nustatymÄ , kuri yra nurodyta tam tikrame intervale eurais (estimacija): V. J. B. P. (1715-1769) portretas. Dailininkas nežinomas (Lietuva, XIII a.).

ŽAM GEK 3138 - 15 000 – 20 000 Eur.P. N. (Nagorska) - B. P. (1730 - 1790) portretas. Dailininkas nežinomas Lietuva, XVIII a.). ŽAM GEK 2881 - 15 000 – 20 000 Eur.J. B. P. (1810-1836) portretas. Dailininkas nežinomas (Lietuva, XIX a.). ŽAM GEK 3094 - 8 000 – 10 000 Eur.A. B. P. portretas. Dailininkas nežinomas (Lietuva, XIX a.). ŽAM GEK 1569 - 2 000 – 3 000 Eur.Nežinomo grafo P. portretas. Dailininkas nežinomas (Lietuva, XIX a.). ŽAM GEK 2778 - 3 000 – 5 000 Eur.Grafo J. B. P. (po 1750 - 1825) portretas.

Dailininkas nežinomas (Lietuva, XIX a.). ŽAM GEK 2862 - 5 000 – 7 000 Eur.J. A. V. B. P. portretas (1750 - 1825). Dailininkas nežinomas (Lietuva, XIX a.). ŽAM GEK 2895 - 5 000 – 7 000 Eur.J. ir K. G. - B. P. dukros portretas. Dailininkas nežinomas (Lietuva, ?). ŽAM GEK 3163 - 8 000 – 10 000 Eur.Nežinomo grafo P. (G. V. P. B. P., 1841 – 1912 (?)) portretas. Dailininkas nežinomas (Lietuva, XIX a.). ŽAM GEK 3129 - 2 000 – 3 000 Eur.Grafo J. B. P. portretas (po 1750 - 1825). Dailininkas nežinomas (Lietuva, XVIII a.).

ŽAM GEK 3115 - 8 000 – 10 000 Eur.Grafo E. S. L. P. (1799 - 1864) portretas. Dailininkas nežinomas (Lietuva, XIX a.). ŽAM GEK 2867 - 8 000 – 10 000 Eur.Lūšis nešasi kiškį. Dailininkas nežinomas (XIX a.). ŽAM GEK 3131 - 1 000 – 1 500 Eur.Piršlybos. Nežinomas XX a. per. Litografas (pagal M. V. (1848 – 1935) 1897 m. kūrinį ,,D. H.“. ŽAM GEK 1292 - 200 – 300 Eur.Karalių pagarbinimas. Dailininkas nežinomas (tikėtina Vokietijos, XVI a. (?)). ŽAM GEK 2760 - 20 000 – 30 000 Eur.Kaukazas.

Dailininkas P. V. (1834 - 1886). ŽAM GEK 1285 - 25 000 – 35 000 Eur.Jaunos moters portretas. Dailininkas A. V. – G. (1818-1899). ŽAM GEK 3150 - 1 500 – 2 500 Eur.Kelias per Pompėjos griuvėsius. Dailininkas Gioacchino La Pira (kūrė apie 1839-1870). ŽAM GEK 1330 - 2 000 – 4 000 Eur.Kunigaikščio P. S. (1772 - 1829) portretas. Dailininkas M. A. (XIX a. I p.). ŽAM GEK 2973 - 5 000 – 7 000 Eur.L. V. N. (1814 - 1891) kūrinio ,,Atgailaujanti M. M.“ (1842), kuris, savo ruožtu, kopija. Nežinomas kopijuotojas (tikėtina, kažkas iš P. giminės).

ŽAM GEK 1308 - 800 – 1000 Eur.E. P. (1806-1831). Francois de Villain litografijos, 1832 – 1837 m. sukurtos pagal A. D. (1800 - 1857) piešinį, kopija. (duomenys neskelbtini) - 80 – 120 Eur.E. P.. E. S., Drezdenas. ŽAM GEK 5115 - 130 – 150 Eur.Kryžius. Gioacchino La Pira (kūrė apie 1839 - 1870). ŽAM GEK 4676 - 2 000 – 4 000 Eur.Vyro portretas. Dailininkas V. S. (1837 - 1909). ŽAM GEK 2891 - 15 000 – 20 000 Eur.Pjovėja (K. R. (1800 - 1860) kūrinio ,,Pjovėja“ (1844) laisva kopija.

Nežinomas kopijuotojas (XIX a. II p.). ŽAM GEK 1274 - 1 500 – 2 000 Eur.Neapolis. Dailininkas K. R. (1800 - 1860). ŽAM GEK 3061 - 20 000 – 30 000 Eur.Kautynių scena. Dailininkas Louis – Nicolas van Blarenberghe (1716 – 1794). ŽAM GEK 1295 - 2 000 – 3 000 Eur.K. G. (1770 - 1820) portretas. Dailininkas nežinomas (XVIII a. II p.) ŽAM GEK 3147 - 8 000 – 10 000 Eur.Kambario interjeras. Dailininkas Charles C. R. (1759 - 1846). ŽAM GEK 1535 300 – 700 Eur.Pateiktoje eksperčių iÅ¡vadoje nustatyta bendra 28 meno kÅ«rinių kolekcijos vertė yra: 183 510 – 256 270 Eur dydžio intervale suma ir atsakovo teigimu, nustatant Å¡io sprendimo 38 punkte numatytų kÅ«rinių kainÄ , yra pagrindas vadovautis eksperčių nustatytų vertinimu, iÅ¡vedant nurodyto intervalo skaičių vidurkį.Pažymėtina, kad atsakovas neprieÅ¡taravo dėl kitų meno kÅ«rinių vertinimo pagal ieÅ¡kovų byloje pateiktÄ dailėtyros mokslų daktarės J.

Å . (KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos senosios tapybos ekspertės, Lietuvos kultÅ«ros tyrimų instituto direktorės) atliktÄ Å vėkÅ¡nos ir Vilkėnų dvarų meno vertybių rinkos kainos vertinimÄ : Grafų P. giminės genealoginis medis. Dailininkas nežinomas. GEK 3101 - 2000 – 3000 Lt.Grafų P. herbas. Autorius nežinomas. 1914. Siuvinėjimas. ŽAM GEK 1338 - 1500 – 2000 Lt.Moterų grupė ant jÅ«ros kranto. Dailininkas K. R.. 1866. ŽAM GEK 2935 - 20 000 – 30 000 Lt.Piemenų idilija.

Dailininkas J. R. (1726-1805). 1763. ŽAM GEK 1286 - 30 000 – 50 000 Lt.Piemenų idilija. Dailininkas J. R. (1726-1805). 1763. ŽAM GEK 1287 - 30 000 – 50 000 Lt.Didiko pramoga. Dailininkas G. A. (1850-1934). ŽAM GEK 5112 - 15 000 – 20 000 Lt.Å uo. Dailininkas nežinomas. ŽAM GEK 1296 - 10 000 – 15 000 Lt.Amalfi uosto ir grotos vaizdas. Dailininkas nežinomas. ŽAM GEK 4995 - 15 000 – 20 000 Lt.Senutė veria siÅ«lÄ . Dailininkas V. S. (1837-1909). 1860. ZAM GEK 1278 - 100 000 – 140 000 Lt.Vengrijos ir Bohemijos karalienė M.

T. (1717-1780). Dailininkas ir graveris nežinomi. ŽAM GEK 2917 - 1000 – 1500 Lt.Romeo ir Džuljeta. Dailininkas ir graveris nežinomi. ŽAM GEK 4592 - 1000 – 1500 Lt.Anglijos karalienė M. S. (1689-1694). Piešė L. R. (1795-1882), raižė T. D.. ŽAM GEK 3034 - 1500 – 2000 Lt.Varšuva. Litografija pagal Miulerio piešinį. ŽAM GEK 2856 - 1000 – 1500 Lt.B. N. (967-1025) nurodo savo karalystės ribas. Pagal P. S. piešinį. ŽAM GEK 2864 - 3000 – 5000 Lt.Rudens malonumai. Pagal F. B. (1703-1770) piešinį.

ŽAM GEK 2824 – 700 – 1000 Lt.Senovės raiteliai. Dailininkas D. F.. 1826. ŽAM GEK 3031 – 5000 – 7000 Lt. Lenkijos karaliaus ir Švedijos kunigaikščio V. Z. (1566-1632) portretas. Dailininkas ir graveris nežinomi. ŽAM GEK 2916 - 2000 – 3000 Lt.S. A. P. (1764-1798) portretas. Pagal F. E. N. piešinį. ŽAM GEK 2815 - 1000 – 1500 Lt.S. A. P. (1764-1798) portretas. Pagal F. E. N. piešinį. ŽAM GEK 4528 - 1000 – 1500 Lt.Bajorai puotauja. Popierius, oleografija. ŽAM GEK 1280 - 500 – 800 Lt.

Olandijos peizažas. Dailininkas C. G.. XIX a. pab. ZAM GEK 1534 - 7000 – 10 000 Lt.Olandijos peizažas. Dailininkas C. G.. XIX a. pab. ŽAM GEK 1533 - 7000 – 10 000 Lt.Ž. (1763-1814) biustas. Skulptorius nežinomas. Marmuras, h 63. ŽAM GEK 5550 - 70 000 – 100 000 Lt.L. (1776-1810) biustas. Skulptorius nežinomas. Marmuras, h 59. ŽAM GEK 5546 - 70 000 – 100 000 Lt.J. W. Goethe's (1749-1822) biustas. Skulptorius nežinomas. Marmuras, h 48. ŽAM GEK 5553 - 100 000 – 140 000 Lt.Veidrodis. Venecijos stiklas. 140x95, h 210.

ŽAM GEK 1342 - 20 000 – 30 000 Lt.Å irma. Medis, drožyba, siuvinėjimas, h 78. ŽAM GEK 4578 - 5000 – 7000 Lt.Stalas. Medis, drožyba, tapyba, h 73. Mensa - 39x58. ŽAM GEK 1353 - 2000 – 3000 Lt.RytietiÅ¡ka vaza. Bronza, h 140. ŽAM GEK 4604 - 5000 – 7000 Lt). RytietiÅ¡ka vaza. Bronza, h 140. ŽAM GEK 4605 - 5000 – 7000 Lt.Kasacinis teismas 2017 m. sausio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017 (žr. nutarties 49 punktÄ ) yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismo pareiga kritiÅ¡kai vertinti ekspertizės iÅ¡vadÄ yra siejama su, pirma, nustatytais ekspertinio tyrimo eigos (proceso) trÅ«kumais, antra, iÅ¡vados turinio trÅ«kumais (iÅ¡vados prieÅ¡taringumu, prieÅ¡taravimu kitiems byloje esantiems įrodymams ir pan.).

Dėl ekspertizės iÅ¡vadoje tiriamų klausimų specifikos teismui galimybės nustatyti specialių žinių reikalaujančio tyrimo procesÄ , jo iÅ¡samumo lygį ar iÅ¡vadų santykį su kitais byloje esančiais įrodymais yra ribotos. Todėl teismo paskirtas ekspertas tam tikra prasme tampa kvaziarbitru, nuo kurio iÅ¡vados didele dalimi priklauso bylos baigtis. Atsižvelgiant į tai, eksperto skyrimo procedÅ«ra civilinėse bylose turi atitikti esminius civilinio proceso principus, be kita ko, garantuojančius Å¡alių lygiateisiÅ¡kumÄ (CPK 17 straipsnis).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės iÅ¡vada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto iÅ¡vada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl tiriamojo pobÅ«džio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų Å¡altiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto iÅ¡vadai, kaip įrodymų Å¡altiniui, CPK nenustatyta iÅ¡ankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi bÅ«ti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimÄ kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis).

Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto iÅ¡vados turi susiformuoti visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡tyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiÅ¡kia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto iÅ¡vadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimÄ atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumÄ , detalumÄ , iÅ¡samumÄ , patikimumÄ , prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindÄ eksperto iÅ¡vadÄ vertinti kaip patikimÄ Ä¯rodymÄ arba prieÅ¡ingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto iÅ¡vados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015, 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016).Pažymėtina, kad jeigu tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo mokslinio tiriamojo pobÅ«džio, gauta iÅ¡vada negali bÅ«ti laikoma įrodymu – eksperto iÅ¡vada – civilinio proceso kodekso 216 straipsnio prasme.

Toks dokumentas atitinka kitÄ Ä¯rodinėjimo priemonės rūšį, numatytÄ procesinio įstatymo – raÅ¡ytinį įrodymÄ , kadangi jame gali bÅ«ti žinių apie aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai (CPK 197 str.). Teismas taip pat pažymi tÄ aplinkybę, kad nagrinėjamoje byloje viena iÅ¡ trijų iÅ¡vadų apie meno kÅ«rinių vertę yra gauta CPK nustatyta tvarka, t. y. teismui paskyrus atitinkamÄ ekspertizę, ir kaip minėta, ieÅ¡kovai pateikė jų pačių užsakymo pagrindu gautÄ vertinimÄ , bei atsakovas pateikė kitoje civilinėje byloje paskirtos ekspertizės kÅ«rinių vertei nustatyti iÅ¡vadÄ .

Teismo vertinimu, nustatant ginčo turto rinkos vertę, yra pagrindas vadovautis ekspertizės aktu, kurį parengė ekspertės dr. S. M. (UAB ,,Meno rinkos agentÅ«ra“ direktorė) ir dr. (HP) R. J. (VDA Dailėtyros instituto Senosios dailės tyrimų skyriaus vedėja), kadangi dėl ekspertizę atlikusių eksperčių kvalifikacijos, jų iÅ¡vadų pagrįstumo nei vienas iÅ¡ proceso dalyvių iÅ¡ esmės nepareiÅ¡kė objektyvių ir pagrįstų abejonių. Ekspertizę atliko asmenys, turintys reikiamÄ kvalifikacijÄ iÅ¡vadai duoti (b. l. 53 – 56, 58 – 59, 2 t.).

Pažymėtina, kad esminis nesutikimas tarp Å¡alių kilo dėl ekspertizės akte nurodytos meno kÅ«rinio (sprendimo 38 punktas) - Pjovėja K. R. (1800 - 1860) kÅ«rinio ,,Pjovėja“ (1844) laisvos kopijos. Nežinomas kopijuotojas (XIX a. II p.). ŽAM GEK 1274 - turto vertės, nes ieÅ¡kovų teigimu, Å¡is kÅ«rinys yra bÅ«tent K. R. darbas, ir jo vertė yra laikytina 400 000 – 500 000 Lt pagal dailėtyros dr. J. Å . atliktÄ vertinimÄ . Å ioms aplinkybėms pagrįsti ieÅ¡kovai pateikė dailėtyros dr. J.

Å . 2016-01-21 vertinimÄ (b. l. 195 – 198, 2 t.), kuriame nurodyta, jog paveikslas ,,Pjovėja“ (1844 m., drobė, aliejus; 150x120; saugomas TelÅ¡ių ,,Alkos“ muziejuje) yra K. R. kÅ«rinys, ir Å¡ias aplinkybes dailėtyros dr. J. Å . tvirtino teismo posėdžio metu (apklausta kaip liudytoja). Pateiktame vertinime dailėtyrininkė dr. J. Å . remiasi dailėtyrininko V. D. monografijoje ,,K. R.“ p. 159 nurodyta iÅ¡trauka. Tačiau, pirma, kaip matyti iÅ¡ nurodyto teksto, monografijos autorius nepateikia kategoriÅ¡kos iÅ¡vados dėl kÅ«rinio autorystės. Antra, monografijoje autoriaus prielaida padaryta ne Å¡ios nagrinėjamos bylos tirtinų ginčo aplinkybių kontekste, ir galiausiai nėra duomenų, patvirtinančių, kad V.

D. bÅ«tų atlikęs metodiÅ¡kai pagrįstÄ tyrimÄ ginčo kÅ«rinio autoriui nustatyti, kas bÅ«tent nesudaro pagrindo iÅ¡vadai dėl K. R. autorystės. Pažymėtina, kad ir dr. J. Å . vertinime nurodytos K. R. laiÅ¡kuose aplinkybės dėl ,,Pjovėjos“ kopijos taip pat nepatvirtina, jog konkrečiai buvo raÅ¡oma apie ginčo kÅ«rinį. Pažymėtina, kad įrodymų skirstymas į tiesioginius ir netiesioginius turi didelę reikÅ¡mę sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimÄ . Tiesioginiai įrodymai yra susiję su įrodinėjamais faktais taip, kad leidžia daryti vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ apie tai, egzistuoja įrodinėjamas faktas ar ne.

Netiesioginiai įrodymai tokios vienareikÅ¡mės iÅ¡vados padaryti neleidžia. Jie turi silpnesnę įrodomÄ jÄ galiÄ . Tai svarbu darant iÅ¡vadÄ , ar pateiktų netiesioginių įrodymų pakanka tam tikrai aplinkybei patvirtinti arba jÄ paneigti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. K. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-540/2009). Kasacinis teismas taip pat pripažįsta, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neiÅ¡vengiamas.

Dėl to svarbu, kad viena ar kita prielaida bÅ«tų motyvuota, t. y. kad ji bÅ«tų patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai bÅ«tų pagrįsta, jog prieÅ¡ingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo Z. K. pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-147/2005; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo A. K. pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-552/2010).

Atsakovas į bylÄ pateikė ginčo paveikslo technologinių tyrimų ataskaitÄ (b. l. 4 – 69, 3 t.), teismo posėdžio metu apklaustos ekspertės dr. S. M. ir dr. (HP) R. J. patvirtino, kad Å¡iuo nagrinėjamu atveju yra labai svarbus cheminis tiriamojo paveikslo ir kitų palyginamųjų paveikslų tyrimas, nes nustatyta (tyrimo 26 p.), kad tiriamajame paveiksle naudotas vienintelis pigmentas – sintetinis ultramarinas, kurio nėra palyginamųjų paveikslų tapyboje, ir tokiu bÅ«du, jų vertinimu, nors sintetinis ultramarinas buvo iÅ¡rastas 1828 m. ir K.

R., keliaudamas po EuropÄ , turėjo galimybę jo įsigyti, tačiau cheminių tyrimų metu esant nustatytai minėtai aplinkybei dėl ultramarino naudojimo tik tiriamajame paveiksle, rodo, kad ginčo paveikslas yra kito autoriaus. Taip pat teismo posėdžio metu apklaustos ekspertės paaiÅ¡kino, jog vizualiai apžiÅ«rėjus tiriamuosius darbus, jie labai skiriasi, nes skiriasi tapymo maniera, ginčo paveiksle tapymas yra labai ,,kietas“, yra anatominių klaidų; klostės, drapiruotės krenta visiÅ¡kai nepalyginamai kaip K.

R. darbe, kuris visas yra ,,minkÅ¡tas“, labai jautrus. Be to, nurodė, kad technologinių tyrimų metu padarytos nuotraukos bei mikronuotraukos rodo kitÄ braiÅ¾Ä , t. y. kito dailininko ,,rankÄ â€œ, ir taip pat tvirtino, kad ginčo kÅ«rinio įgudimo / meistriÅ¡kumo lygis yra žemesnis nei K. R.. IÅ¡ esmės tapačias aplinkybes patvirtino ir kiti teismo posėdžio metu apklausti liudytojais asmenys, atlikę kitoje minėtoje civilinėje byloje ekspertinį vertinimÄ dėl kÅ«rinių vertės. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, nėra pagrindo abejoti nagrinėjamoje byloje atliktame ekspertiniame vertinime padaryta iÅ¡vada dėl ginčo kÅ«rinio autorystės bei vertės nustatymo, nors ir, kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovų pateikto vertinimo ir atliktos ekspertizės yra prieÅ¡taravimai; tačiau atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, teismo vertinimu, ekspertizės akte duomenys yra laikytini patikimesni, tuo labiau nagrinėjamoje byloje nebuvus tinkamai pareikÅ¡to praÅ¡ymo dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas vadovaujasi ekspertinėje iÅ¡vadoje Å¡io sprendimo 38 punkte nurodytų meno kÅ«rinių verte, kurios dydis iÅ¡vedus intervalo matematinį vidurkį, yra 219 890 Eur, ir Å¡iÄ sumÄ ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovo priteisia lygiomis dalimis.  Kaip minėta Å¡io sprendimo 40 punkte, atsakovas neprieÅ¡taravo dėl kitų meno kÅ«rinių vertinimo pagal ieÅ¡kovų byloje pateiktÄ dailėtyros mokslų daktarės J. Å . (KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos senosios tapybos ekspertės, Lietuvos kultÅ«ros tyrimų instituto direktorės) atliktÄ Å vėkÅ¡nos ir Vilkėnų dvarų meno vertybių rinkos kainos vertinimÄ (CPK 182 straipsnio 1 dalis), ir visiÅ¡kai sutiktina su atsakovo pozicija, jog ieÅ¡kovų siekis kolekcijos vertę nustatyti pagal visų trijų byloje esančių tyrimų numatytus didžiausius įvertinimus kiekvieno meno kÅ«rinio atžvilgiu, bÅ«tų nenuoseklu, ir, be abejo, prieÅ¡tarautų CK 1.5 str. nustatytiems sÄ Å¾iningumo, teisingu ir protingumo principams.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovų naudai už Å¡io sprendimo 40 punkte numatytus meno kÅ«rinius lygiomis dalimis yra priteisiama 188 760 Eur kompensacija, kurios dydis taip pat yra paskaičiuojamas pagal dailėtyros mokslų daktarės J. Å . nustatytÄ intervalų matematinį vidurkį.Bylos nagrinėjimo metu patirta 1815 Eur iÅ¡laidų, susijusių su ekspertizės atlikimu. Kadangi pagal Å¡ios bylos rezultatÄ ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies (57,59 proc.), tai Å¡ių bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas valstybei priteistinas iÅ¡ ieÅ¡kovo proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai – 770 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 ir 293 straipsniais, n u s p r e n d ž i a:              IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ieÅ¡kovų R. V., E. J. ir S. D. J. naudai lygiomis dalimis 408 650 Eur kompensacijÄ už visuomenės poreikiams paimtÄ turtÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų R. V., E. J. ir S. D. J. lygiomis dalimis valstybės naudai 770 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660.Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per šį apygardos teismÄ .

Teisėja                                       Loreta Bujokaitė