2015-11-11 Nr. AB-21907-3-61-3-04953-2015-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1353-143/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04953-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. lapkričio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 20 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ skundą atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl nutarimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Litesko“ (toliau – pareiškėjas, UAB „Litesko“) 2015 m. spalio 12 d. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir atsakovas, Komisija) 2015 m. rugsėjo 11 d. nutarimo Nr. O3-502 „Dėl UAB „Litesko“ reguliuojamos veiklos sąlygų pažeidimo“ (toliau – ir Nutarimas) 3.1 punktą. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Nutarimo 3.1 punkto galiojimą iki bylos nagrinėjimo pabaigos.

Pareiškėjas nurodė, kad Nutarimo 3.1 punktu jam yra taikoma nuobauda, todėl, nesustabdžius jo galiojimo, o vėliau teismuose nuginčijus Nutarimą, patirtų didelę žalą, nes administracinio nubaudimo procedūra jau būtų įvykusi. Tuo atveju, jei nagrinėjant bylą būtų nustatyta, kad 3.1 punktu numatyta nuobauda paskirta nepagrįstai, tiek valstybinės institucijos, tiek ir įmonė jau bus įgyvendinę daugybę su nuobaudos skyrimu ir šilumos kainų perskaičiavimais daugelyje Lietuvos miestų ir rajonų susijusių procesų. Be kita ko, tuo atveju, jei įmonė įvykdytų kitą teisės pažeidimą, galiojant Nutarimo 3.1 punktui, ji jau būtų laikoma bausta, todėl nebūtų galima taikyti švelnesnės poveikio priemonės. Nesustabdžius Nutarimo 3.1 punkto galiojimo, būtų pradėti atlikti ne tik administracinio baudimo procedūros veiksmai, bet ir kiti, su šilumos kainų dedamųjų perskaičiavimu, susiję veiksmai, kurių atkūrimas būtų labai sudėtingas. Nutarimo 3.1 punkto pagrindu perskaičiavus šilumos kainos dedamąsias įmonės struktūriniuose padaliniuose, šie padariniai būtų sunkiai atkuriami palankaus teismo sprendimo atveju. Pareiškėjas turėtų kreiptis į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją dėl šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo procese atsiradusių nuostolių kompensavimo, toks kompensavimas būtų įmanomas tik Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai atkuriant buvusį lygį ir kompensavimui dar padidinant šilumos kainas tam tikriems vartotojams, ir tai geriausiu atveju galėtų būti atlikta tik per keletą metų. Be to, Nutarimo 3.1 punktas yra akivaizdžiai neteisėtas ir daro žalą įmonei bei šilumos tiekimo sektoriui apskritai.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 20 d. nutarties dalimi nepatenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 71 str.).

Teismas vadovavosi ABTĮ 71 straipsnio 1 dalimi, 92 straipsniu, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS492-483/2013.

Teismas nustatė, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, pripažinusi, jog Energijos išteklių rinkos įstatymo 191 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas reguliuojamos veiklos sąlygų pažeidimas buvo mažareikšmis, ginčijamu Nutarimo 3.1 punktu nutarė UAB „Litesko“ skirti įspėjimą.

Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra susiję ne su teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimu ar negalimumu, o su neigiamų pasekmių jam galimu kilimu. Pareiškėjas remiasi prielaidomis, jog jeigu įvykdytų kitą teisės pažeidimą, galiojant Nutarimo 3.1 punktui, jau būtų laikomas baustu, todėl jam nebūtų galima taikyti švelnesnės poveikio priemonės. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismas, spręsdamas dėl būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę konkrečioje situacijoje, turi vadovautis tomis aplinkybėmis, kurios jau yra įvykusios, žinomos. Būtent šios faktinės aplinkybės ir lemia konkrečių teisės normų taikymą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-269/2011). Nutarimu pareiškėjas nėra įpareigotas atlikti šilumos kainos perskaičiavimo veiksmų, o į ateitį nukreipti, negatyviomis prielaidomis grindžiami teiginiai dėl šilumos kainų dedamųjų perskaičiavimo, atmestini kaip nesudarantys objektyvaus pagrindo taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pareiškėjo argumento dėl Nutarimo 3.1 punkto neteisėtumo teismas nelaikė prima facie įrodymu, pagrindžiančiu jo neteisėtumą. Pažymėjo, kad, sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama, todėl prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti grindžiamas su būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo aplinkybėmis, o ne su ginčo sprendimu iš esmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-233/2012).

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, padarė išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai nesudaro teismui pagrindo imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, todėl pareiškėjo prašymo nepatenkino.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 20 d. nutarties dalį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, vertinant, ar pagrįsta stabdyti ginčijamą administracinį aktą, reikia ne tik formaliai nustatyti, ar sprendimo įvykdymas pasunkės, bet ir atsižvelgti į reikalavimo užtikrinimo priemonės adekvatumą siekiamam tikslui, proporcingumo principą ir viešąjį interesą. Skundžiamo administracinio akto galiojimas turėtų būti stabdomas tuo atveju, jei akto vykdymas, nesulaukus, kol bus išspręsta byla, gali sukelti didesnius neigiamus padarinius nei laikinas akto nevykdymas.

2. Nepagrįstai konstatuota, kad Nutarimas nesukelia jam teisinių pasekmių, o prašymas yra pagrįstas prielaidomis dėl galimų negatyvių padarinių. Tokia teismo išvada prieštarauja Lietuvos teisės sistemoje įtvirtintiems ir teismų praktikoje taikomiems ekonomiškumo ir operatyvumo principams. Nutarimo 3.1 punktu jam yra taikoma nuobauda, todėl, nesustabdžius jo galiojimo, o vėliau teismuose nuginčijus Nutarimą, patirtų didelę žalą, nes administracinio nubaudimo procedūra jau būtų įvykusi. Visų neigiamų padarinių, kurie kiltų, jei išnagrinėjus skundą būtų nustatyta, kad priežiūros institucija neteisėtai priėmė Nutarimo 3.1 punktą, būtų galima išvengti sustabdžius Nutarimo dalies galiojimą.

3. Nepagrįstai konstatuota, kad Nutarimu nėra įpareigojama pareiškėją atlikti jokių veiksmų, susijusių su šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimu, todėl Nutarimas nesukelia jam teisinių pasekmių. Tokia teismo išvada yra nepagrįsta, kadangi nesustabdžius Nutarimo galiojimo su šilumos kainų dedamųjų perskaičiavimu susiję veiksmai Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos yra pradedami nepriklausant nuo jo valios, o šių veiksmų atkūrimas tuo atveju, jei Nutarimas būtų panaikintas, būtų labai sudėtingas. Energijos išteklių rinkos įstatymo 191 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas, kurio pažeidimas konstatuotas Nutarime, daro įtaką pareiškėjui nustatomoms diferencijuotų šilumos kainų dedamosioms bei jų perskaičiavimui. Nors Nutarime nėra suformuluoti konkretūs įpareigojimai nei pareiškėjui, nei atsakovui, nesustabdžius Nutarimo galiojimo, atsakovas neturėtų kito pasirinkimo tik vykdyti jam Viešojo administravimo įstatymo 361 straipsnyje įtvirtintas pareigas ir reaguoti į Nutarime konstatuotą pažeidimą, taip pat galbūt atlikti su šilumos kainų dedamųjų perskaičiavimu susijusius veiksmus.

Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su atskiruoju skundu argumentai:

1. Pagrindas teismui svarstyti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą yra tuo atveju, kai iš bylos medžiagos galima daryti pagrįstą prielaidą, kad, nesiėmus užtikrinimo priemonių, administracinis aktas realiai gali sukelti neigiamų pasekmių, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas arba sudėtingas.

2. Įspėjimas yra viena iš Energetikos įstatyme numatytų sankcijų rūšių, kuris neturi piniginės išraiškos ir savo prasme yra priemonė, nukreipta į pažeidimą padariusią įmonę, siekiant parodyti, kad ši nesilaikė ar netinkamai laikėsi teisės aktų reikalavimų, ir skirta skatinti ją ištaisyti nustatytus veiklos trūkumus. Įspėjimas nesukūrė pareigos pareiškėjui mokėti piniginę baudą, todėl nėra aišku, kokias papildomas laiko ir organizacines išlaidas, susijusias su pareiškėjo skundo pagrindu pradėtoje administracinėje byloje priimto teismo sprendimo įgyvendinimu, patirtų pareiškėjas. Todėl visiškai absurdiška teigti, kad, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, t. y. nesustabdžius Nutarimo 3.1 punkto, kuriuo pareiškėjui skiriamas įspėjimas, galiojimo, pareiškėjo skundo reikalavimų patenkinimo atveju teismo sprendimo vykdymas būtų neįmanomas ar taptų sudėtingas.

3. Pareiškėjas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą sieja ne su realia grėsme, jog, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. ne su realia galimybe įvykdyti teismo sprendimą, o su galimomis neigiamomis pasekmėmis pareiškėjui, jeigu Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nuspręstų atlikti šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimą, tai neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje nustatytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygų.

4. Pareiškėjo implikuojamos pasekmės, t. y. pakeistos šilumos kainų dedamosios, galėtų atsirasti tik tuo atveju, jeigu Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija priimtų sprendimą dėl šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo teisės aktų nustatyta tvarka. Paminėtos pasekmės būtų kito administracinio akto, bet ne Nutarimo, priėmimo rezultatas. Nutarimu šilumos kainų dedamosios nėra perskaičiuojamos, o įspėjimo, kaip pačios švelniausios sankcijos, skyrimas bendrovei ir nustatyto įpareigojimo vykdymas niekaip nedaro įtakos šiuo metu galiojančių šilumos kainos dedamųjų dydžiui. Pareiškėjas šiuo atveju visiškai nepagrįstai nurodo prielaidas, galinčias apsunkti teismo sprendimo vykdymą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėjas inicijuoja ginčą dėl administracinio akto dalies – Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015 m. rugsėjo 11 d. nutarimo Nr. O3-502 „Dėl UAB „Litesko“ reguliuojamos veiklos sąlygų pažeidimo“ 3.1 punkto, kuriuo nutarta skirti UAB „Litesko“ įspėjimą už nustatytą reguliuojamos veiklos sąlygų pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo bei prašo laikinai sustabdyti šios akto dalies galiojimą, t. y. taikyti ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pirmiausia reikia pažymėti, kad pareiškėjui paskirtas įspėjimas yra sankcija už padarytą reguliuojamos veiklos sąlygų pažeidimą, paskirta pagal Energetikos įstatymo 36 straipsnį. Ši teisės norma reglamentuoja sankcijas ir jų taikymo tvarką. Energetikos įstatymo 36 straipsnio 17 dalis nustato, kad Komisijos sprendimas dėl sankcijos skyrimo įsigalioja po 30 dienų nuo jo priėmimo dienos, jeigu per šį laiką įstatymų nustatyta tvarka nebuvo apskųstas teismui. Tai leidžia daryti išvadą, kad kreipimasis į teismą sustabdo Komisijos sprendimo dėl sankcijos skyrimo įsigaliojimą.

Taigi pareiškėjui apskundus teismui Komisijos 2015 m. rugsėjo 11 d. nutarimo Nr. O3-502 dalį patenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo, vadovaujantis ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 3 punktu, nėra pagrindo, kadangi taikytinos specialiojo įstatymo – Energetikos įstatymo 36 straipsnio 17 dalies – nustatytos taisyklės.

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutarties dalimi iš esmės teisingai nusprendė nesiimti priemonių reikalavimui užtikrinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 20 d. nutarties dalis iš esmės yra teisinga, todėl jos panaikinti nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 20 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė