2026-02-04 Nr. AB-2833-3-64-3-03128-2025-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Prezidento kaceliarijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2026-02-04 Nr. AB-2833-3-64-3-03128-2025-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Regionų administracinis teismas 2025 m. spalio 27 d. nutartimi pareiškėjo P. V. skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
Full text
Administracinė byla Nr. eAS-133-968/2026
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03128-2025-9
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2026 m. vasario 4 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Prezidento kaceliarijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) kad teismui / teisėjui, nedviprasmiškai taptų aišku dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą; 2) pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale bei neatitinka faktinės tikrovės; 3) pripažinti teismo elgseną kaip atsisakymą vykdyti teisingumą, t. y. savavaldžiavimu; 4) panaikinti viešojo administravimo subjekto 2025 m. sausio 22 d. raštą Nr. (1D-3633)-2D-335 (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti viešojo administravimo subjektą iš naujo tinkamai išnagrinėti pareiškėjo kreipimąsi (dėl Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, mero, administracijos veiksmų (neveikimo); 5) priteisti iš atsakovo žyminį mokestį (22,50 Eur) mokestį.
II. Regionų administracinis teismas 2025 m. spalio 27 d. nutartimi pareiškėjo P. V. skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
Teismas vertino, kad pareiškėjas skunde prašė panaikinti Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos 2025 m. sausio 22 d. Raštą. Pažymėjęs, kad pareiškėjo prašomas panaikinti Raštas yra informacinio pobūdžio (juo pareiškėjui pateikta bendro pobūdžio informacija apie atitinkamų institucijų kompetenciją nagrinėjant savivaldybių veiklos teisėtumą) ir pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia, teismas nurodė, jog skundas dėl Rašto panaikinimo ir išvestinis reikalavimas įpareigoti instituciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo kreipimąsi nenagrinėtinas administracinių teismų.
Teismas pabrėžė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos 2025 m. sausio 22 d. Raštas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu ir nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka (žr., pvz., 2025 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-501-552/2025, 2025 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-488-520/2025, 2025 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-711-968/2025, 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-764-502/2025, 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-761-463/2025, 2025 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1133-415/2025).
Spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimų pripažinti, kad tam tikri Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. KT177-A-N14/2021 teiginiai neatitinka tikrovės, bei pripažinti kad atsisakoma vykdyti teisingumą, teismas nurodė, kad administracinių teismų funkcija nėra konstatuoti tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar vertinti teisės aktų turinio atitikties faktinei tikrovei. Buvo atkreiptas dėmesys, kad pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Konstitucinio Teismo teisėjų veiklos. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, jog pareiškėjo skundo reikalavimai, kuriais prašoma pripažinti tam tikrus faktus, nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Teismas netenkino pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, kadangi, teismo vertinimu, šis prašymas neaiškus, jame nenurodyta, koks teisės aktas ar jo nuostata kelia abejonių dėl atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Teismas nesprendė žyminio mokesčio grąžinimo klausimo, kadangi nustatė, kad pareiškėjo 2025 m. vasario 9 d. sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo klausimą Regionų administracinis teismas išsprendė kitoje administracinėje byloje.
III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo: 1) kreiptis į Konstitucinį Teismą; 2) pripažinti, kad Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. KT177-A-N14/2021 išaiškinimai neatitinka tikrovės; 3) panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 27 d. nutartį ir grąžinti jo skundo priėmimo klausimą nagrinėti spręsti ne tam pačiam (teisėjui) teismui; 4) sustabdyti besitęsiantį maratoną ir priimti atskirąją nutartį dėl teisės į teisminę gynybą (praleisto termino, pareigos išnagrinėti (ABTĮ 10–11 str.) bylą), ją pateikiant Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui (ABTĮ 110 str. 1 d.), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui, Teisėjų Garbės teismui.
Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sąmoningai sudaro kliūtis pareiškėjui įgyvendinti jo konstitucinę teisę į pažeistų teisių teisminę gynybą.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.
Nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą, teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinama tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo siekiamo ginčyti Prezidento kanceliarijos Rašto turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas, nesukeliantis pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Rašte pateikta bendro pobūdžio informacija apie valstybės institucijų kompetenciją nagrinėjant ir vertinant savivaldybių veiklos teisėtumą, pareiškėjui nurodyti kitų institucijų įgaliojimai šioje srityje, tuo paaiškinant pareiškėjui, kaip jis gali ginti savo galbūt pažeistas teises ar teisėtus interesus, tačiau nesuformuluota jokių privalomo pobūdžio patvarkymų, tiesiogiai darančių įtaką pareiškėjo teisiniam statusui ir sukeliančių jam teisines pasekmes, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Raštas nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjo atskiruosius skundus dėl analogiškų reikalavimų kaip ir šioje administracinėje byloje (žr., pvz., 2025 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-501-552/2025, 2025 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-488-520/2025, 2025 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-711-968/2025, 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-764-502/2025, 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-761-463/2025), laikėsi pozicijos, jog Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Raštas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Šiuo atveju įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais yra nustatyta aplinkybė, kad pareiškėjo skundžiamas Raštas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu ir todėl nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, išnagrinėtas tapatus klausimas dėl skundo (pareiškimo), kuriuo prašoma panaikinti Raštą ir įpareigoti Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliariją atlikti veiksmus, nepriimtinumo nagrinėti, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.
Akcentuotina ir tai, kad pareiškėjas, 2025 m. spalio 25 d. kreipdamasis į teismą dėl Prezidento kanceliarijos 2025 m. sausio 22 d. priimto Rašto panaikinimo, yra akivaizdžiai praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui paduoti, todėl yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo skundą ir ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu.
Dėl pareiškėjo procesinio pobūdžio prašymų kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, priimti atskirąją nutartį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pasisakė, nagrinėdamas pareiškėjo atskiruosius skundus, kuriuose nurodytos tapačios aplinkybės, kaip ir šiame atskirajame skunde (žr., pvz., 2025 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-838-662/2025, 2025 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-752-520/2025). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas kreiptis į Konstitucinį Teismą ar priimti atskirąją nutartį, naujų argumentų, kurie teismo nebūtų įvertinti, nenurodė. Todėl minėti prašymai netenkinami.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo pripažinti, kad Konstitucinio Teismo nutarime pateikti išaiškinimai neatitinka tikrovės. Toks reikalavimas nenagrinėtinas teismuose (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), kadangi pareiškėjas administracinėje byloje iš esmės siekia Konstitucinio Teismo nutarimo peržiūros. Konstitucinio Teismo nutarimai ir juose pateikiama argumentacija negali būti ginčo jokiame teisme dalyku (nepatenka į jokio kito teismo jurisdikciją).
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas – atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Beata Martišienė
Egidijus Šileikis