40a2a295-4e06-4b99-94e6-684cef1e2908 · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo K. S. apeliacinį skundÄ dÄl Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsÄjo 29 d. nuosprendžio, kuriuo K. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 28 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 1 dalį ir, pritaikius BK 28 straipsnio 4 dalį, BK 62 straipsnio
Legislator headnote
AI generated40a2a295-4e06-4b99-94e6-684cef1e2908 · Lietuvos apeliacinis teismas: 2 dalies 5 punktÄ , paskirta bausmÄ laisvÄs atÄmimas Å¡eÅ¡eriems metams, bausmÄ atliekant pataisos namuose.
Full text
Baudžiamoji byla Nr
                                                                                        Baudžiamoji
byla Nr. 1A-491/2010
                                                                                        Procesinio
sprendimo kategorija 1.1.5.1.2
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S.
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gruodžio 30 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkÄs Reginos GaudutienÄs, teisÄjų: Valdimaro BavÄjano, Elenos VainienÄs, sekretoriaujant Gabrielei SamaÅ¡kienei,
dalyvaujant prokurorui Dariui KarÄinskui,
gynÄjai advokatei Rasai Malinauskienei,
nuteistajam
K. S.,
teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo K. S. apeliacinį skundÄ dÄl Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsÄjo 29 d. nuosprendžio, kuriuo K. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 28 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 1 dalį ir, pritaikius BK 28 straipsnio 4 dalį, BK 62 straipsnio
2 dalies 5 punktÄ , paskirta bausmÄ laisvÄs atÄmimas Å¡eÅ¡eriems metams, bausmÄ atliekant pataisos namuose.
           Priteista iÅ¡ K. S. nukentÄjusiajai G. K. 828 Lt turtinei žalai ir 51 975 Lt neturtinei žalai atlyginti.
           Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos civilinis ieškinys patenkintas ir priteista iš K. S. 8025 Lt.
           TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ ,
n u s t a t Ä :
K. S. nuteistas už tai, kad jis, peržengdamas bÅ«tinosios ginties ribas, nužudÄ kitÄ Å¾mogų, o bÅ«tent:
2009 m. rugpjÅ«Äio 23 d., apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini) kaime, O. S. priklausanÄio gyvenamojo namo virtuvÄje, tarpusavio konflikto su motinos sugyventiniu V.
K. metu, Å¡iam puolus K. S. su Å¡akÄmis ir jomis įdÅ«rus į rankÄ , peržengdamas bÅ«tinosios ginties ribas tyÄia peiliu K.
S. dÅ«rÄ vienÄ kartÄ V. K. į krÅ«tinÄ, padarydamas jam durtinį-pjautinį kiauryminį kairÄs krÅ«tinÄs pusÄs sužalojimÄ su kairio V-o Å¡onkaulio kremzlinÄs dalies pažeidimu, Å¡irdiplÄvÄs pažeidimu, deÅ¡inio Å¡irdies skilvelio ir tarpskilvelinÄs pertvaros pažeidimais, kas komplikavosi vidiniu kraujavimu į Å¡irdiplÄvÄs ir kairÄ krÅ«tinplÄvÄs ertmes, Å¡irdies tamponada,
nukraujavimu bei Å¡oku. V. K. nusisukus ir pasilenkus, K. S. tyÄia peiliu dÅ«rÄ dar du kartus jam į nugarÄ ,
padarydamas V. K. durtinį-pjautinį aklÄ kairÄs nugaros pusÄs sužalojimÄ , kurio kanalas aklas ir baigiasi nugaros raumenyse ties XII Å¡onkauliu, bei durtinį-pjautinį kiauryminį deÅ¡inÄs nugaros pusÄs sužalojimÄ , kurio kanalas prasideda durtine pjautine odos žaizda, einanÄia per nugaros paodÄ, raumenis, XI-Ä tarpÅ¡onkaulinį tarpÄ ir aklinai pasibaigiantį deÅ¡iniame pleuros sinuse. Nuo durtinio-pjautinio kiauryminio kairÄs krÅ«tinÄs pusÄs sužalojimo V. K. įvykio vietoje mirÄ.
         Nuteistasis K. S. apeliaciniu skundu praÅ¡o priimti teisingÄ sprendimÄ . Nurodo, kad jis nužudyti V. K. nenorÄjo, tai padarÄ gindamasis. DÄl to, kas įvyko labai gailisi, taÄiau jis neturÄjo kitos iÅ¡eities. V. K. bÅ«tų jį nužudÄs, jeigu jis bÅ«tų nesigynÄs. 2009 m. rugpjÅ«Äio 23 d., 14.30 val., tuo metu, kai jis buvo virtuvÄje ir pjaustÄ bulves, namo sugrįžo jo motina ir V. K., ir užlipÄ Ä¯ namelio antrÄ aukÅ¡tÄ pradÄjo bartis. Jis girdÄjo, kaip jo motina
Å¡aukÄ ir kvietÄ, kad jis ateitų į viršų. TaÄiau jis žinojo, kad V. K. virÅ¡uje laikÄ Å¡akes ir kirvį, todÄl nÄjo. Neužilgo jo
motina pati nusileido žemyn. Jai iÅ¡ nosies bÄgo kraujas. Jis liepÄ motinai kviesti policijÄ . TaÄiau po kelių minuÄių nusileido ir pats V.
K. Å is rankoje laikÄ Å¡akes su mediniu kotu. V. K. jam pagrasino ir iÅ¡ karto po to dÅ«rÄ Å¡akÄmis į pilvÄ . Jis, gindamasis, norÄdamas iÅ¡vengti galimų pasekmių, kaire ranka sugriebÄ už Å¡akÄs virbalų, taÄiau jam vienas virbalas perdÅ«rÄ delnÄ . Å akių kotas buvo vis dar pas V.
K. TodÄl jis peiliu, kurį turÄjo rankoje, nes pjaustÄ bulves, nesitaikydamas dÅ«rÄ V. K. į krÅ«tinÄ. V.
K. nenukrito ir užsimojo kotu norÄdamas jam suduoti. Tada jis iÅ¡sitraukÄ Å¡akes iÅ¡ delno, kurį jam labai skaudÄjo, bÄgo kraujas, ir nežiÅ«rÄdamas numetÄ
Å¡akes V. K. už nugaros, ir bandÄ atimti kotÄ , kuriuo V. K. mÄgino suduoti jam. TaÄiau V. K. pasisuko
ir lenkÄsi norÄdamas kažkÄ paimti iÅ¡ numestų įrankių. Jis manÄ, kad V. K. nori paimti kažkokį įrankį, ir vÄl jį puls bei užmuÅ¡.
Tuo metu jis, nieko negalvodamas, norÄdamas tik apginti savo gyvybÄ, dar du kartus dÅ«rÄ peiliu V. K. į nugaros sritį. Jam tuo metu buvo labai silpna. V. K. nukrito. Jis atvertÄ Å¡Ä¯ ant deÅ¡iniojo Å¡ono, kad Å¡is neuždustų, ir pamatÄ daug kraujo. Tada jis iÅ¡ karto nubÄgo pas kaimynÄ V. S., pasakÄ, kad papjovÄ V. K. ir reikia kviesti medikus, policijÄ . TaÄiau, kai medikai (juos jis pats iÅ¡kvietÄ) atvyko, V. K. jau buvo mirÄs. Medikai jam suteikÄ pagalbÄ , subintavo Å¡akÄmis pradurtÄ rankÄ .
Teismo posÄdyje apeliacine tvarka nuteistasis K. S. ir jo gynÄja praÅ¡o tenkinti nuteistojo apeliacinį skundÄ , prokuroras praÅ¡o nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti.
           Nuteistojo
K. S. apeliacinis skundas atmestinas.
DÄl K. S. priimto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio panaikinti ar pakeisti, atsižvelgiant į nuteistojo K. S. apeliacinio skundo argumentus, nÄra teisinio pagrindo. Kvalifikuojant nuteistojo nusikalstamÄ veikÄ teismas teisingai pritaikÄ tiek BK bendrosios, tiek specialiosios dalių normas, paskyrÄ nuteistajam teisingÄ bausmÄ, tinkamai iÅ¡sprendÄ ir kitus nuosprendžio klausimus.
           Pirmosios
instancijos teismas nustatÄ, kad K. S. nužudÄ V. K. peržengdamas bÅ«tinosios ginties ribas ir K. S. nuteisÄ pagal BK 28 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio
1 dalį. TeisÄjų kolegija, patikrinusi Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, neturi pagrindo kitaip vertinti byloje surinktų įrodymų ir daryti iÅ¡vados, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ . Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino K. S. veiksmus kaip padarytus peržengus bÅ«tinosios ginties ribas. Tiesa, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nurodÄ gan prieÅ¡taringus teisinius argumentus, motyvuodamas tokį baudžiamojo įstatymo taikymÄ .
Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje įvertinÄs K. S. veiksmus kaip gynybÄ ir pripažinÄs juos kaip padarytus peržengus bÅ«tinosios ginties ribas, kitoje nuosprendžio dalyje nurodÄ, kad byloje nÄra jokio objektyvaus pagrindo teigti, kad K. S. veikÄ bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis ir neperžengÄ bÅ«tinosios ginties ribų. PažymÄtina, kad peržengti bÅ«tinosios ginties ribas yra įmanoma tik tada, kai bÅ«tinosios ginties situacija yra nepasibaigusi. Baudžiamojoje byloje Nr. 2K-175/2004 Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo teisÄjų kolegija nurodÄ, kad, nesant bÅ«tinosios ginties situacijos, nÄra pagrindo kalbÄti apie bÅ«tinosios ginties ribų peržengimÄ .
Pirmosios instancijos teismas, padarÄs iÅ¡vadÄ , kad K. S. veikÄ ne bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, negalÄtų konstatuoti, jog suduodant tuos smÅ«gius peiliu buvo peržengtos bÅ«tinosios ginties ribos. IÅ¡vada apie bÅ«tinosios ginties ribų peržengimÄ gali bÅ«ti daroma tik tuo atveju, kai ginamasi nuo pavojingo, realaus ir akivaizdaus kÄsinimosi, taÄiau gynyba aiÅ¡kiai neatitinka kÄsinimosi pobÅ«džio ir pavojingumo, be to, besiginantis asmuo suvokia, kad jo atliekami gynybos veiksmai nÄra bÅ«tini tokiam kÄsinimuisi atremti, taÄiau nori ir siekia besikÄsinanÄiajam sunkiai sutrikdyti sveikatÄ ar jį nužudyti.
Taikant BK 28 straipsnio 3 dalį konstatuoti, kad sunkus sveikatos sutrikdymas ar nužudymas peržengiant bÅ«tinosios ginties ribas padaryti tiesiogine tyÄia, yra bÅ«tina. Tai yra nuosprendžio suraÅ¡ymo trÅ«kumas. Vis dÄlto Å¡is nuosprendžio trÅ«kumas nÄra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad teismas netinkamai pritaikÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ , kvalifikuodamas K. S. nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 28 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 1 dalį. Nepaisant tokių teismo iÅ¡vadų prieÅ¡taringumo, tai nekeiÄia skundžiamo nuosprendžio esmÄs, nes iÅ¡ nuosprendžio turinio, iÅ¡analizavus teismo nuosprendyje nurodytas nusikalstamos veikos, pripažintos įrodyta, aplinkybes, galima suprasti, kad teismas nustatÄ, jog K.
S. veikÄ bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, tik nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nurodÄ prieÅ¡taringas iÅ¡vadas dÄl Å¡ių aplinkybių. Be to, pagal byloje surinktus įrodymus kolegijai nekyla abejonių dÄl to, kad K. S. veikÄ bÅ«tinosios ginties situacijoje, t. y., kad V. K. kÄsinosi į jo sveikatÄ bei gyvybÄ ir tas kÄsinimasis buvo pavojingas, akivaizdus ir realus. Pagal nuteistojo K. S. pirmosios instancijos teisme duotus parodymus nustatyta, kad įvykio dienÄ V. K. ir jo motina O. S. grįžo namo, užlipo į antrÄ aukÅ¡tÄ ir pradÄjo konfliktuoti.
Jis girdÄjo triukÅ¡mÄ , sklindantį iÅ¡ kambario antrame aukÅ¡te. Jo motina Å¡aukÄ: ,,durniau, nesidaužykâ, kvietÄ jį ateiti į viršų. Kadangi jis žinojo, kad V. K. kambaryje turi Å¡akes ir kirvį, pas juos į antrÄ aukÅ¡tÄ nÄjo. TaÄiau netrukus jo motina nusileido laiptais į pirmÄ aukÅ¡tÄ . Ji rankomis buvo susiÄmusi už nosies, nes jai iÅ¡ nosies bÄgo kraujas. Jis liepÄ motinai kviesti policijÄ . TaÄiau motina numojo ranka ir iÅ¡Äjo iÅ¡ namų. Po kokių kelių minuÄių nulipo ir V.
K. Å is deÅ¡inÄje rankoje laikÄ keturių virbų Å¡akÄ su mediniu kotu ir laikydamas Å¡akÄ Äjo link jo. Tuo metu jis virtuvÄje stovÄjo netoli iÅ¡Äjimo durų ir prie spintelÄs pjaustÄ bulves, jo deÅ¡inÄje rankoje buvo virtuvinis peilis. PriÄjÄs V. K. jam pasakÄ: ,,oži, ,,mentamsâ tu dirbiâ, ir Å¡akÄmis dÅ«rÄ Ä¯ jį. V. K. Å¡akÄmis jam taikÄ durti į pilvÄ , taÄiau jis kaire ranka gindamasis griebÄ už Å¡akÄs virbalų. Jam Å¡akÄs vienas
virbas įdÅ«rÄ Ä¯ kairÄs rankos delnÄ ir šį perdÅ«rÄ. PaÄios Å¡akÄs liko jo kairÄs
rankos delne. Tada jis deÅ¡ine ranka, kurioje laikÄ peilį, iÅ¡traukÄ iÅ¡ kairÄs rankos Å¡akes, ir jas numetÄ virtuvÄje netoli lango, už V. K. nugaros.
Jam pasidarÄ silpna, iÅ¡ delno bÄgo kraujas. Jam iÅ¡ karto kilo mintis, kad V. K. jį gali užmuÅ¡ti, nes Å¡akÄs kotas liko pas V. K. rankoje. TodÄl jis gindamasis, nieko negalvodamas ir nesitaikydamas
peiliu dÅ«rÄ V. K.. Kai jis iÅ¡traukÄ peilį, V. K. rankoje laikytu kotu tuo metu dar užsimojo. Jis suprato, kad Å¡is nori jam Å¡iuo kotu suduoti. Tada jis sugriebÄ už koto ir šį atÄmÄs iÅ¡ V. K. nusviedÄ už pastarojo nugaros. Kolegija neturi pagrindo abejoti tokių K. S. duotų parodymų apie Å¡ias įvykio aplinkybes ir gynybÄ nuo V. K. teisingumu. Nuteistasis K. S. iÅ¡ esmÄs panaÅ¡iai Å¡ias aplinkybes aiÅ¡kino ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisÄjo ir ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, be to juos patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Tokie K. S. parodymai apie jam padarytų sužalojimų pobÅ«dį, lokalizacijÄ , V. K. neblaivumÄ , agresyvumÄ Ä¯vykio metu neprieÅ¡tarauja ir kitiems byloje surinktiems įrodymams. Liudytojas V. S., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, patvirtino, kad V. K. buvo labai Å«maus bÅ«do, iÅ¡gÄrÄs bÅ«davo agresyvus, muÅ¡davosi, griebdavosi peilio. Taip pat nurodÄ, kad jam po įvykio K. S. sakÄ, jog jis peiliu gindamasis
nudÅ«rÄ V. K., nes Å¡is jį puolÄ su Å¡akÄmis. Liudytoja O. S., apklausiama pirmosios instancijos teisme, nieko
konkretaus apie įvykio aplinkybes negalÄjo pasakyti, taÄiau patvirtino, jog ji ir V. K. įvykio dienÄ gÄrÄ alkoholinius gÄrimus, o, kai jie grįžo namo, tarp jų kilo konfliktas, kurio metu jai V. K. sudavÄ ranka vienÄ kartÄ Ä¯ nosį. Po ko ji iÅ¡Äjo iÅ¡ namų ir grįžo apie 15.45 val. namo. Namuose buvo policija, o V. K. gulÄjo ant grindų mirÄs. Pagal liudytojos O. S. parodymus, V. K. namo antrame aukÅ¡te miegamajame kambaryje laikÄ keturių virbų Å¡akÄ. IÅ¡ byloje esanÄios specialisto iÅ¡vados Nr. M 902/09 (02) matyti, jog lavono tyrimo metu V. K. lavono kraujyje rasta 2,21 promilių etilo alkoholio, Å¡lapime â 2,69 promilių alkoholio, stiklakÅ«nyje â 2,42 promilių etilo alkoholio, kas atitinka vidutinį neblaivumÄ (t. 1, b. l.
30-35). Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 2931/09 (02) konstatuota, kad K. S. 2009 m. rugpjÅ«Äio 23 d. padarytos durtinÄs žaizdos
kairÄje plaÅ¡takoje galÄjo bÅ«ti padarytos įvykio vietoje paimtos Å¡akÄs pirÅ¡tais jo nurodytomis aplinkybÄmis, o toks sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ (t. 2, b. l. 3). IÅ¡ to, kas iÅ¡dÄstyta, kolegijai abejonių dÄl to, kad įvykio metu V.
K. buvo girtas, agresyviai nusiteikÄs ir puolÄ su Å¡ake K. S., pastarajam padarydamas sužalojimÄ , kuris atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ , nekyla. Akivaizdu, kad pats
V. K., bÅ«damas neblaivus, agresyviai elgdamasis ir durdamas su Å¡ake K. S., savo veiksmais sudarÄ tokiÄ situacijÄ , kuriÄ K. S. visiÅ¡kai pagrįstai įvertino kaip ne tik tiesiogiai gresiantį, bet ir realiai pradÄtÄ pavojingÄ kÄsinimÄ si į jo sveikatÄ ar netgi gyvybÄ (V.
K. buvo girtas, agresyviai elgÄsi, dÅ«rÄ K. S. su Å¡ake), ir jis, manydamas, kad pavojingas kÄsinimasis vis dar nepasibaigÄs ir gali bÅ«tų neblaivaus, agresyviai nusiteikusio V. K. vÄl užpultas ir sužalotas (Å¡akÄs virbui perdÅ«rus K. S. plaÅ¡takÄ , Å¡akÄs kotas liko vis dar pas V. K.), kolegijos nuomone, teisÄtai pasinaudojo teisÄ Ä¯ gynybÄ . SusiklosÄiusi situacija savo esme kÄlÄ pavojų K. S. sveikatai, kÄsinimasis buvo realus ir akivaizdus, ir tai rodo jam padarytų sužalojimų pobÅ«dis. TaÄiau vis dÄlto pagal tas aplinkybes, kurios byloje nustatytos, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarÄ pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje situacijoje gynyba K. S. savigynai panaudojus peilį ir padarius V. K. tris durtinius pjautinius sužalojimus, iÅ¡ kurių vienas buvo mirtinas, aiÅ¡kiai neatitiko kÄsinimosi pobÅ«džio ir pavojingumo. Skunde nepagrįstai teigiama, kad bÅ«tinosios
ginties ribos peržengtos nebuvo. Pagal anksÄiau aptartus nuteistojo K. S. parodymus nustatyta, kad tuo metu, kai jis dÅ«rÄ peiliu
V. K., Å¡is Å¡akÄs nebeturÄjo, pastarojo rankose buvo likÄs tik Å¡akÄs kotas, o Å¡akÄ, kurios vienas virbas įdÅ«rÄ K. S. į plaÅ¡takÄ , K. S. buvo numetÄs prie lango, už V. K. nugaros, ir V. K. Å¡akÄs kotÄ tik
laikÄ rankoje. Visa tai rodo, kad V. K. kÄsinimasis K. S. sveikatai ir gyvybei Å¡ioje konkreÄioje situacijoje nebuvo
toks jau pavojingas kaip pradžioje, jog Å¡ias vertybes bÅ«tų galima apginti tik atimant gyvybÄ V. K. Tai patvirtina ir tolesnÄ Ä¯vykių
eiga. Kaip matyti iÅ¡ aptartų K. S. parodymų, jis, kai V. K. užsimojo jam trenkti Å¡akÄs kotu, po to, kai jis dÅ«rÄ
peiliu V. K. į krÅ«tinÄ, kotÄ sugriebÄ ir atÄmÄs iÅ¡ V. K. rankų numetÄ. Be to, ir pats nuteistasis K. S., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios
instancijos teisme, iÅ¡ esmÄs pripažino, kad jis peiliu dÅ«rÄ V.
K. į krÅ«tinÄ tik dÄl to, kad jis tik instinktyviai jautÄ grÄsmÄ savo gyvybei dÄl to, kad Å¡akÄs kotas buvo likÄs pas V. K., o jis buvo sužeistas, jam buvo silpna, V. K. tuo metu jo
nepuolÄ. TodÄl, kolegijos nuomone, tokia gynyba, atsižvelgiant į tai, kad V. K. turÄtas įrankis â Å¡akÄs kotas nebuvo toks įrankis, kurio
vien turÄjimas rankoje Å¡ioje konkreÄioje situacijoje bÅ«tų kÄlÄs didesnÄ grÄsmÄ nuteistajam ir Å¡is tai suvokÄ (V. K. užsimojus Å¡akÄs kotu
norint trenkti K. S., Å¡is Å¡akÄs kotÄ laisvai atÄmÄ iÅ¡ V. K. ir numetÄ), kokiÄ panaudojo K. S.,
aiÅ¡kiai nebeatitiko kÄsinimosi pobÅ«džio ir pavojingumo. Toje situacijoje smÅ«gio į krÅ«tinÄ ir dar peiliu, ir juo labiau ne vienÄ smÅ«gį, nebuvo bÅ«tina suduoti. Kaip nustatyta byloje remiantis teismo medicinos specialisto iÅ¡vada Nr. M 902/09 (02), nukentÄjÄs patyrÄ net tris durtinius-pjautinius
sužalojimus, iÅ¡ kurių du smÅ«gius K. S. sudavÄ V. K. į nugarÄ , ir kuriuos, kaip pripažino pats nuteistasis K. S., jis sudavÄ esant jau beginkliam (Å¡akÄs koto V. K. rankoje nebeturÄjo, šį K. S. buvo
atÄmÄs) ir tuo metu jau sužeistam neatliekanÄiam jokių puolamųjų veiksmų V. K. Pagal K. S. parodymus, po pirmo
smÅ«gio peiliu į krÅ«tinÄ, V. K. nusisukus nugara į jį, jis dar du kartus dÅ«rÄ Å¡iam peiliu į nugarÄ , po ko V. K. kiek
pastovÄjo, pradÄjo svirduliuoti. Tiesa, Å¡ioje dalyje nuteistojo K. S. parodymai nebuvo vienodi viso proceso metu. Nuteistasis
K. S., apklaustas pirmosios instancijos teisme, pradÄjo tvirtinti, kad jis du kartus dar dÅ«rÄ peiliu V. K. į nugarÄ , nes Å¡is lenkÄsi paimti kotÄ ir jis pamanÄ, jog V. K. vÄl ji puls. TodÄl jis, norÄdamas apsisaugoti nuo V. K., kad Å¡is vÄl jo neužpultų, ir dÅ«rÄ dar du kartus į nugarÄ . PanaÅ¡iai K.
S. aiÅ¡kina ir apeliaciniame skunde. Nuteistasis K. S. apeliaciniame skunde tvirtina, kad jis V. K. dÅ«rÄ dar du kartus į nugarÄ tik dÄl to, kad buvo įsitikinÄs, jog V. K. vÄl ketina jį pulti. Apelianto teigimu, V. K. pasisuko ir
lenkÄsi norÄdamas kažkÄ paimti iÅ¡ numestų įrankių, dÄl to jis manÄ, kad V. K. nori paimti kažkokį įrankį, ir vÄl jį puls bei užmuÅ¡.
TodÄl tuo metu jis, nieko negalvodamas, norÄdamas tik apginti savo gyvybÄ, dar du kartus dÅ«rÄ peiliu V. K. į nugaros sritį. TaÄiau kolegijai kyla abejonių dÄl tokių K. S. duotų parodymų dÄl Å¡ių aplinkybių teisingumo, nes apie tokias aplinkybes, kad V.
K. lenkÄsi ir norÄjo paimti kažkokį įrankį, dÄl to jis dar du kartus dÅ«rÄ Å¡iam į nugarÄ , K. S. nurodÄ pirmÄ kartÄ apklaustas tik pirmosios instancijos teisme. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no neužilgo po įvykio 2009 m. rugpjÅ«Äio 24 d., K. S. nenurodÄ tokių aplinkybių, kad V. K. bÅ«tų lenkiÄ sis ir norÄjÄs paimti ant žemÄs numestÄ kokį nors įrankį. Pagal K. S. Å¡ios apklausos metu duotus parodymus, po jo suduoto smÅ«gio peiliu V.
K. į krÅ«tinÄ, Å¡is pasisuko į jį nugara ir atsirÄmÄ rankomis į kriauklÄ, ir tada jis dÅ«rÄ dar du kartus V. K. į nugarÄ , kad Å¡is
negriebtų daugiau Å¡akÄs ir jam nedurtų (t. 2, b. l. 33-35). Tokius parodymus K. S. ikiteisminio tyrimo metu pakartojo ir apklausiamas 2009
m. rugpjÅ«Äio 25 d. ikiteisminio tyrimo teisÄjo, taip pat dar kartÄ 2010 m. vasario 10 d. ir 2010 m. balandžio 23 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo
pareigÅ«nų (t. 2, b. l. 43-45, 47-48). Parodymų patikrinimo vietoje metu K. S. taip pat nenurodÄ, kad prieÅ¡ tÄ momentÄ , kai jis dÅ«rÄ V. K. į nugarÄ peiliu, Å¡is bÅ«tų ketinÄs dar jį pulti ir
lenkÄsi paimti nuo grindų ten gulÄjusias Å¡akes ar jų kotÄ . K.
S. pripažino, kad Å¡akÄ ir kotas gulÄjo ant žemÄs, o V. K. sužeistas stovÄjo nusisukÄs į jį nugara ir atsirÄmÄs į kriauklÄ, ir jo
nepuolÄ, jis tik instinktyviai jautÄ grÄsmÄ ir įsivaizdavo, kad V. K. gali paimti ant žemÄs gulintį kokį nors daiktÄ ir jį
vÄl pulti (t. 2, b. l. 50-54). Atkreiptinas dÄmesys į tai, kad atliekant teismo psichiatrinÄ â psichologinÄ ekspertizÄ K. S. taip pat nenurodÄ tokios aplinkybÄs, kuriÄ dabar mini apeliaciniame skunde ir nurodÄ pirmosios instancijos teisme. Jis prisipažino, kad po to, kai jis iÅ¡traukÄ peilį iÅ¡ V. K. krÅ«tinÄs, ir pamatÄ, jog Å¡is iÅ¡kÄlÄ kotÄ , labai įnirÅ¡o, įsiuto, griebÄ už koto ir iÅ¡traukÄ, po to, V.
K. pasisukus, dar smogÄ dar Å¡iam peiliu į nugaros sritį. TodÄl, atsižvelgdama, kad tokia aplinkybÄ (lenkÄsi paimti ant žemÄs gulinÄio įrankio) anksÄiau nebuvo nurodyta nei vienos K. S. apklausos metu, ji pirmÄ kartÄ buvo nurodyta tik pirmosios instancijos teisme, tai yra po įvykio praÄjus pakankamai ilgam laiko tarpui, pats K. S. yra prisipažinÄs, kad tokius jo veiksmus â dÅ«rius į nugarÄ iÅ¡ esmÄs sÄ lygojo įnirÅ¡is, kai V. K. norÄjo jam suduoti dar Å¡akÄs kotu, tokius
K. S. aiÅ¡kinimus kolegija vertina tik kaip bandymÄ suklaidinti teismÄ , tokiu bÅ«du siekiant iÅ¡vengti atsakomybÄs už įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ , ir vadovaujasi anksÄiau aptartais K. S. ikiteisminio
tyrimo teisÄjui duotais parodymais apie aplinkybes, kuomet jis dÅ«rÄ V. K. į nugarÄ peiliu, kurie, kaip jau buvo minÄta,
faktiÅ¡kai sutapo su jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos jis pakartojo analogiÅ¡kai kelis kartus, ir kartu patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Tai, kad K. S. galÄjo įvertinti jam gresiantį pavojų ir tinkamai į jį reaguoti, kolegijai abejonių taip pat nekyla. Ekspertų komisija, susipažinusi su bylos medžiaga, medicininiais dokumentais, patikrinusi K. S. psichinÄ bei psichologinÄ bÅ«senÄ , davÄ iÅ¡vadÄ , kad K. S. yra psichiÅ¡kai sveikas. Nusikalstamos veikos padarymo metu bei atliekant ekspertizÄ jis nesirgo ir neserga jokia psichikos liga, galÄjo ir gali suvokti nusikalstamos veikos pavojingumÄ , suprasti savo veiksmų esmÄ bei juos valdyti. Jis nebuvo fiziologinio afekto bÅ«senos. Be to, kaip pažymÄta ekspertizÄs akto tiriamojoje dalyje, susidariusios aplinkybÄs K. S. nebuvo netikÄtos ir itin sudÄtingos. Jis nusikalstamos veikos buvo pilnai orientuotas. Po pirmojo smÅ«gio į krÅ«tinÄs sritį, K. S. elgesys nepasikeitÄ, jis nejautÄ emocinÄs įtampos kritimo (t. 2, b. l. 93-95).
K. S. pasirinktas gynybos įrankis buvo pavojingas V. K. sveikatai ir gyvybei ir Å¡ios aplinkybÄs K. S., suduodamas smÅ«gį peiliu nukentÄjusiajam į kairÄs krÅ«tinÄs pusÄ, kur yra gyvybiÅ¡kai itin svarbÅ«s žmogaus organai, negalÄjo nesuprasti. Nors nuteistasis tvirtina, kad konkreÄiai nesiekÄ nukentÄjusiojo mirties, o dÅ«rÄ tik norÄdamas apsiginti, galvodamas, kad
V. K. jį kitaip nužudys, jis privalÄjo suvokti, jog tokie jo veiksmai gali sukelti itin sunkias pasekmes. Pats  smurto pobÅ«dis, sužalojimo padarymo lokalizacija, panaudotas įrankis rodo, kad jis iÅ¡ties veikÄ tiesiogine neapibrÄžta tyÄia, tai yra nuteistasis suvokÄ veikos pavojingumÄ , bet nesuvokÄ konkretaus padarinių pavojingumo laipsnio, t. y. jį tenkino bet kokio laipsnio padariniai, jų sÄ monÄje nedetalizuojant ir vienodai norint bet kokių iÅ¡ jų atsiradimo. TiesioginÄs neapibrÄžtos tyÄios atveju veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius. DÄl to K. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 28 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį, nes jis tyÄia, peržengdama bÅ«tinosios ginties ribas, nužudÄ V. K.
TeisÄjų kolegijos nuomone, įvertinus visas bylos aplinkybes ir teismo nuosprendyje aptartas aplinkybes reikÅ¡mingas skiriant K. S. bausmÄ, K. S. paskirta bausmÄ atitinka bendruosius bausmÄs skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), bausmÄs skyrimo, kai yra atsakomybÄ lengvinanÄių ir sunkinanÄių aplinkybių, taisykles (BK 61 straipsnis), bausmÄs paskirtį (BK 41 straipsnis) ir yra teisinga.
K. S. paskirtÄ bausmÄ â Å¡eÅ¡erius metus laisvÄs atÄmimo, kuri yra mažesnÄ, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytÄ nusikaltimÄ , dar labiau Å¡velninti nÄra pagrindo.
TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
           Nuteistojo K. S. apeliacinį skundÄ atmesti.
Kolegijos
pirmininkÄÂ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â
Regina GaudutienÄ
TeisÄjai                 Â
                                                                                     Valdimaras
BavÄjanas
                                                                                                                 Â
  Elena VainienÄ