Legislator Case Law & Legislation
40a2a295-4e06-4b99-94e6-684cef1e2908 AI generated

40a2a295-4e06-4b99-94e6-684cef1e2908 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 40a2a295-4e06-4b99-94e6-684cef1e2908
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo K. S. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio, kuriuo K. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 28 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 1 dalį ir, pritaikius BK 28 straipsnio 4 dalį, BK 62 straipsnio

Legislator headnote

AI generated

40a2a295-4e06-4b99-94e6-684cef1e2908 · Lietuvos apeliacinis teismas: 2 dalies 5 punktÄ , paskirta bausmė laisvės atėmimas Å¡eÅ¡eriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr

                                                                                        Baudžiamoji

byla Nr. 1A-491/2010

                                                                                        Procesinio

sprendimo kategorija 1.1.5.1.2

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S.

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gruodžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės, teisėjų: Valdimaro Bavėjano, Elenos Vainienės, sekretoriaujant Gabrielei Samaškienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Karčinskui,

gynėjai advokatei Rasai Malinauskienei,

nuteistajam

K. S.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo K. S. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio, kuriuo K. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 28 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 1 dalį ir, pritaikius BK 28 straipsnio 4 dalį, BK 62 straipsnio

2 dalies 5 punktÄ , paskirta bausmė laisvės atėmimas Å¡eÅ¡eriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

           Priteista iš K. S. nukentėjusiajai G. K. 828 Lt turtinei žalai ir 51 975 Lt neturtinei žalai atlyginti.

           Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos civilinis ieškinys patenkintas ir priteista iš K. S. 8025 Lt.

           Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

n u s t a t ė :

K. S. nuteistas už tai, kad jis, peržengdamas bÅ«tinosios ginties ribas, nužudė kitÄ Å¾mogų, o bÅ«tent:

2009 m. rugpjūčio 23 d., apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini) kaime, O. S. priklausančio gyvenamojo namo virtuvėje, tarpusavio konflikto su motinos sugyventiniu V.

K. metu, Å¡iam puolus K. S. su Å¡akėmis ir jomis įdÅ«rus į rankÄ , peržengdamas bÅ«tinosios ginties ribas tyčia peiliu K.

S. dÅ«rė vienÄ kartÄ V. K. į krÅ«tinę, padarydamas jam durtinį-pjautinį kiauryminį kairės krÅ«tinės pusės sužalojimÄ su kairio V-o Å¡onkaulio kremzlinės dalies pažeidimu, Å¡irdiplėvės pažeidimu, deÅ¡inio Å¡irdies skilvelio ir tarpskilvelinės pertvaros pažeidimais, kas komplikavosi vidiniu kraujavimu į Å¡irdiplėvės ir kairę krÅ«tinplėvės ertmes, Å¡irdies tamponada,

nukraujavimu bei Å¡oku. V. K. nusisukus ir pasilenkus, K. S. tyčia peiliu dÅ«rė dar du kartus jam į nugarÄ ,

padarydamas V. K. durtinį-pjautinį aklÄ kairės nugaros pusės sužalojimÄ , kurio kanalas aklas ir baigiasi nugaros raumenyse ties XII Å¡onkauliu, bei durtinį-pjautinį kiauryminį deÅ¡inės nugaros pusės sužalojimÄ , kurio kanalas prasideda durtine pjautine odos žaizda, einančia per nugaros paodę, raumenis, XI-Ä tarpÅ¡onkaulinį tarpÄ ir aklinai pasibaigiantį deÅ¡iniame pleuros sinuse. Nuo durtinio-pjautinio kiauryminio kairės krÅ«tinės pusės sužalojimo V. K. įvykio vietoje mirė.

         Nuteistasis K. S. apeliaciniu skundu praÅ¡o priimti teisingÄ sprendimÄ . Nurodo, kad jis nužudyti V. K. nenorėjo, tai padarė gindamasis. Dėl to, kas įvyko labai gailisi, tačiau jis neturėjo kitos iÅ¡eities. V. K. bÅ«tų jį nužudęs, jeigu jis bÅ«tų nesigynęs. 2009 m. rugpjūčio 23 d., 14.30 val., tuo metu, kai jis buvo virtuvėje ir pjaustė bulves, namo sugrįžo jo motina ir V. K., ir užlipę į namelio antrÄ aukÅ¡tÄ pradėjo bartis. Jis girdėjo, kaip jo motina

šaukė ir kvietė, kad jis ateitų į viršų. Tačiau jis žinojo, kad V. K. viršuje laikė šakes ir kirvį, todėl nėjo. Neužilgo jo

motina pati nusileido žemyn. Jai iÅ¡ nosies bėgo kraujas. Jis liepė motinai kviesti policijÄ . Tačiau po kelių minučių nusileido ir pats V.

K. Å is rankoje laikė Å¡akes su mediniu kotu. V. K. jam pagrasino ir iÅ¡ karto po to dÅ«rė Å¡akėmis į pilvÄ . Jis, gindamasis, norėdamas iÅ¡vengti galimų pasekmių, kaire ranka sugriebė už Å¡akės virbalų, tačiau jam vienas virbalas perdÅ«rė delnÄ . Å akių kotas buvo vis dar pas V.

K. Todėl jis peiliu, kurį turėjo rankoje, nes pjaustė bulves, nesitaikydamas dūrė V. K. į krūtinę. V.

K. nenukrito ir užsimojo kotu norėdamas jam suduoti. Tada jis išsitraukė šakes iš delno, kurį jam labai skaudėjo, bėgo kraujas, ir nežiūrėdamas numetė

Å¡akes V. K. už nugaros, ir bandė atimti kotÄ , kuriuo V. K. mėgino suduoti jam. Tačiau V. K. pasisuko

ir lenkėsi norėdamas kažkÄ paimti iÅ¡ numestų įrankių. Jis manė, kad V. K. nori paimti kažkokį įrankį, ir vėl jį puls bei užmuÅ¡.

Tuo metu jis, nieko negalvodamas, norėdamas tik apginti savo gyvybę, dar du kartus dÅ«rė peiliu V. K. į nugaros sritį. Jam tuo metu buvo labai silpna. V. K. nukrito. Jis atvertė šį ant deÅ¡iniojo Å¡ono, kad Å¡is neuždustų, ir pamatė daug kraujo. Tada jis iÅ¡ karto nubėgo pas kaimynÄ V. S., pasakė, kad papjovė V. K. ir reikia kviesti medikus, policijÄ . Tačiau, kai medikai (juos jis pats iÅ¡kvietė) atvyko, V. K. jau buvo miręs. Medikai jam suteikė pagalbÄ , subintavo Å¡akėmis pradurtÄ rankÄ .

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nuteistasis K. S. ir jo gynėja praÅ¡o tenkinti nuteistojo apeliacinį skundÄ , prokuroras praÅ¡o nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti.

           Nuteistojo

K. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl K. S. priimto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio panaikinti ar pakeisti, atsižvelgiant į nuteistojo K. S. apeliacinio skundo argumentus, nėra teisinio pagrindo. Kvalifikuojant nuteistojo nusikalstamÄ veikÄ teismas teisingai pritaikė tiek BK bendrosios, tiek specialiosios dalių normas, paskyrė nuteistajam teisingÄ bausmę, tinkamai iÅ¡sprendė ir kitus nuosprendžio klausimus.

           Pirmosios

instancijos teismas nustatė, kad K. S. nužudė V. K. peržengdamas būtinosios ginties ribas ir K. S. nuteisė pagal BK 28 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio

1 dalį. Teisėjų kolegija, patikrinusi Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, neturi pagrindo kitaip vertinti byloje surinktų įrodymų ir daryti iÅ¡vados, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino K. S. veiksmus kaip padarytus peržengus bÅ«tinosios ginties ribas. Tiesa, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nurodė gan prieÅ¡taringus teisinius argumentus, motyvuodamas tokį baudžiamojo įstatymo taikymÄ .

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje įvertinęs K. S. veiksmus kaip gynybÄ ir pripažinęs juos kaip padarytus peržengus bÅ«tinosios ginties ribas, kitoje nuosprendžio dalyje nurodė, kad byloje nėra jokio objektyvaus pagrindo teigti, kad K. S. veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis ir neperžengė bÅ«tinosios ginties ribų. Pažymėtina, kad peržengti bÅ«tinosios ginties ribas yra įmanoma tik tada, kai bÅ«tinosios ginties situacija yra nepasibaigusi. Baudžiamojoje byloje Nr. 2K-175/2004 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija nurodė, kad, nesant bÅ«tinosios ginties situacijos, nėra pagrindo kalbėti apie bÅ«tinosios ginties ribų peržengimÄ .

Pirmosios instancijos teismas, padaręs iÅ¡vadÄ , kad K. S. veikė ne bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, negalėtų konstatuoti, jog suduodant tuos smÅ«gius peiliu buvo peržengtos bÅ«tinosios ginties ribos. IÅ¡vada apie bÅ«tinosios ginties ribų peržengimÄ gali bÅ«ti daroma tik tuo atveju, kai ginamasi nuo pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi, tačiau gynyba aiÅ¡kiai neatitinka kėsinimosi pobÅ«džio ir pavojingumo, be to, besiginantis asmuo suvokia, kad jo atliekami gynybos veiksmai nėra bÅ«tini tokiam kėsinimuisi atremti, tačiau nori ir siekia besikėsinančiajam sunkiai sutrikdyti sveikatÄ ar jį nužudyti.

Taikant BK 28 straipsnio 3 dalį konstatuoti, kad sunkus sveikatos sutrikdymas ar nužudymas peržengiant bÅ«tinosios ginties ribas padaryti tiesiogine tyčia, yra bÅ«tina. Tai yra nuosprendžio suraÅ¡ymo trÅ«kumas. Vis dėlto Å¡is nuosprendžio trÅ«kumas nėra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , kvalifikuodamas K. S. nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 28 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 1 dalį. Nepaisant tokių teismo iÅ¡vadų prieÅ¡taringumo, tai nekeičia skundžiamo nuosprendžio esmės, nes iÅ¡ nuosprendžio turinio, iÅ¡analizavus teismo nuosprendyje nurodytas nusikalstamos veikos, pripažintos įrodyta, aplinkybes, galima suprasti, kad teismas nustatė, jog K.

S. veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, tik nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nurodė prieÅ¡taringas iÅ¡vadas dėl Å¡ių aplinkybių. Be to, pagal byloje surinktus įrodymus kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad K. S. veikė bÅ«tinosios ginties situacijoje, t. y., kad V. K. kėsinosi į jo sveikatÄ bei gyvybę ir tas kėsinimasis buvo pavojingas, akivaizdus ir realus. Pagal nuteistojo K. S. pirmosios instancijos teisme duotus parodymus nustatyta, kad įvykio dienÄ V. K. ir jo motina O. S. grįžo namo, užlipo į antrÄ aukÅ¡tÄ ir pradėjo konfliktuoti.

Jis girdėjo triukÅ¡mÄ , sklindantį iÅ¡ kambario antrame aukÅ¡te. Jo motina Å¡aukė: ,,durniau, nesidaužyk“, kvietė jį ateiti į viršų. Kadangi jis žinojo, kad V. K. kambaryje turi Å¡akes ir kirvį, pas juos į antrÄ aukÅ¡tÄ nėjo. Tačiau netrukus jo motina nusileido laiptais į pirmÄ aukÅ¡tÄ . Ji rankomis buvo susiėmusi už nosies, nes jai iÅ¡ nosies bėgo kraujas. Jis liepė motinai kviesti policijÄ . Tačiau motina numojo ranka ir išėjo iÅ¡ namų. Po kokių kelių minučių nulipo ir V.

K. Å is deÅ¡inėje rankoje laikė keturių virbų Å¡akę su mediniu kotu ir laikydamas Å¡akę ėjo link jo. Tuo metu jis virtuvėje stovėjo netoli išėjimo durų ir prie spintelės pjaustė bulves, jo deÅ¡inėje rankoje buvo virtuvinis peilis. Priėjęs V. K. jam pasakė: ,,oži, ,,mentams“ tu dirbi“, ir Å¡akėmis dÅ«rė į jį. V. K. Å¡akėmis jam taikė durti į pilvÄ , tačiau jis kaire ranka gindamasis griebė už Å¡akės virbalų. Jam Å¡akės vienas

virbas įdÅ«rė į kairės rankos delnÄ ir šį perdÅ«rė. Pačios Å¡akės liko jo kairės

rankos delne. Tada jis dešine ranka, kurioje laikė peilį, ištraukė iš kairės rankos šakes, ir jas numetė virtuvėje netoli lango, už V. K. nugaros.

Jam pasidarė silpna, iš delno bėgo kraujas. Jam iš karto kilo mintis, kad V. K. jį gali užmušti, nes šakės kotas liko pas V. K. rankoje. Todėl jis gindamasis, nieko negalvodamas ir nesitaikydamas

peiliu dÅ«rė V. K.. Kai jis iÅ¡traukė peilį, V. K. rankoje laikytu kotu tuo metu dar užsimojo. Jis suprato, kad Å¡is nori jam Å¡iuo kotu suduoti. Tada jis sugriebė už koto ir šį atėmęs iÅ¡ V. K. nusviedė už pastarojo nugaros. Kolegija neturi pagrindo abejoti tokių K. S. duotų parodymų apie Å¡ias įvykio aplinkybes ir gynybÄ nuo V. K. teisingumu. Nuteistasis K. S. iÅ¡ esmės panaÅ¡iai Å¡ias aplinkybes aiÅ¡kino ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjo ir ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, be to juos patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Tokie K. S. parodymai apie jam padarytų sužalojimų pobÅ«dį, lokalizacijÄ , V. K. neblaivumÄ , agresyvumÄ Ä¯vykio metu neprieÅ¡tarauja ir kitiems byloje surinktiems įrodymams. Liudytojas V. S., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, patvirtino, kad V. K. buvo labai Å«maus bÅ«do, iÅ¡gėręs bÅ«davo agresyvus, muÅ¡davosi, griebdavosi peilio. Taip pat nurodė, kad jam po įvykio K. S. sakė, jog jis peiliu gindamasis

nudūrė V. K., nes šis jį puolė su šakėmis. Liudytoja O. S., apklausiama pirmosios instancijos teisme, nieko

konkretaus apie įvykio aplinkybes negalėjo pasakyti, tačiau patvirtino, jog ji ir V. K. įvykio dienÄ gėrė alkoholinius gėrimus, o, kai jie grįžo namo, tarp jų kilo konfliktas, kurio metu jai V. K. sudavė ranka vienÄ kartÄ Ä¯ nosį. Po ko ji išėjo iÅ¡ namų ir grįžo apie 15.45 val. namo. Namuose buvo policija, o V. K. gulėjo ant grindų miręs. Pagal liudytojos O. S. parodymus, V. K. namo antrame aukÅ¡te miegamajame kambaryje laikė keturių virbų Å¡akę. IÅ¡ byloje esančios specialisto iÅ¡vados Nr. M 902/09 (02) matyti, jog lavono tyrimo metu V. K. lavono kraujyje rasta 2,21 promilių etilo alkoholio, Å¡lapime – 2,69 promilių alkoholio, stiklakÅ«nyje – 2,42 promilių etilo alkoholio, kas atitinka vidutinį neblaivumÄ (t. 1, b. l.

30-35). Specialisto išvadoje Nr. G 2931/09 (02) konstatuota, kad K. S. 2009 m. rugpjūčio 23 d. padarytos durtinės žaizdos

kairėje plaÅ¡takoje galėjo bÅ«ti padarytos įvykio vietoje paimtos Å¡akės pirÅ¡tais jo nurodytomis aplinkybėmis, o toks sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ (t. 2, b. l. 3). IÅ¡ to, kas iÅ¡dėstyta, kolegijai abejonių dėl to, kad įvykio metu V.

K. buvo girtas, agresyviai nusiteikęs ir puolė su Å¡ake K. S., pastarajam padarydamas sužalojimÄ , kuris atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ , nekyla. Akivaizdu, kad pats

V. K., bÅ«damas neblaivus, agresyviai elgdamasis ir durdamas su Å¡ake K. S., savo veiksmais sudarė tokiÄ situacijÄ , kuriÄ K. S. visiÅ¡kai pagrįstai įvertino kaip ne tik tiesiogiai gresiantį, bet ir realiai pradėtÄ pavojingÄ kėsinimÄ si į jo sveikatÄ ar netgi gyvybę (V.

K. buvo girtas, agresyviai elgėsi, dÅ«rė K. S. su Å¡ake), ir jis, manydamas, kad pavojingas kėsinimasis vis dar nepasibaigęs ir gali bÅ«tų neblaivaus, agresyviai nusiteikusio V. K. vėl užpultas ir sužalotas (Å¡akės virbui perdÅ«rus K. S. plaÅ¡takÄ , Å¡akės kotas liko vis dar pas V. K.), kolegijos nuomone, teisėtai pasinaudojo teisę į gynybÄ . Susiklosčiusi situacija savo esme kėlė pavojų K. S. sveikatai, kėsinimasis buvo realus ir akivaizdus, ir tai rodo jam padarytų sužalojimų pobÅ«dis. Tačiau vis dėlto pagal tas aplinkybes, kurios byloje nustatytos, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje situacijoje gynyba K. S. savigynai panaudojus peilį ir padarius V. K. tris durtinius pjautinius sužalojimus, iÅ¡ kurių vienas buvo mirtinas, aiÅ¡kiai neatitiko kėsinimosi pobÅ«džio ir pavojingumo. Skunde nepagrįstai teigiama, kad bÅ«tinosios

ginties ribos peržengtos nebuvo. Pagal anksčiau aptartus nuteistojo K. S. parodymus nustatyta, kad tuo metu, kai jis dūrė peiliu

V. K., Å¡is Å¡akės nebeturėjo, pastarojo rankose buvo likęs tik Å¡akės kotas, o Å¡akę, kurios vienas virbas įdÅ«rė K. S. į plaÅ¡takÄ , K. S. buvo numetęs prie lango, už V. K. nugaros, ir V. K. Å¡akės kotÄ tik

laikė rankoje. Visa tai rodo, kad V. K. kėsinimasis K. S. sveikatai ir gyvybei šioje konkrečioje situacijoje nebuvo

toks jau pavojingas kaip pradžioje, jog šias vertybes būtų galima apginti tik atimant gyvybę V. K. Tai patvirtina ir tolesnė įvykių

eiga. Kaip matyti iš aptartų K. S. parodymų, jis, kai V. K. užsimojo jam trenkti šakės kotu, po to, kai jis dūrė

peiliu V. K. į krÅ«tinę, kotÄ sugriebė ir atėmęs iÅ¡ V. K. rankų numetė. Be to, ir pats nuteistasis K. S., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios

instancijos teisme, iš esmės pripažino, kad jis peiliu dūrė V.

K. į krūtinę tik dėl to, kad jis tik instinktyviai jautė grėsmę savo gyvybei dėl to, kad šakės kotas buvo likęs pas V. K., o jis buvo sužeistas, jam buvo silpna, V. K. tuo metu jo

nepuolė. Todėl, kolegijos nuomone, tokia gynyba, atsižvelgiant į tai, kad V. K. turėtas įrankis – šakės kotas nebuvo toks įrankis, kurio

vien turėjimas rankoje šioje konkrečioje situacijoje būtų kėlęs didesnę grėsmę nuteistajam ir šis tai suvokė (V. K. užsimojus šakės kotu

norint trenkti K. S., Å¡is Å¡akės kotÄ laisvai atėmė iÅ¡ V. K. ir numetė), kokiÄ panaudojo K. S.,

aiÅ¡kiai nebeatitiko kėsinimosi pobÅ«džio ir pavojingumo. Toje situacijoje smÅ«gio į krÅ«tinę ir dar peiliu, ir juo labiau ne vienÄ smÅ«gį, nebuvo bÅ«tina suduoti. Kaip nustatyta byloje remiantis teismo medicinos specialisto iÅ¡vada Nr. M 902/09 (02), nukentėjęs patyrė net tris durtinius-pjautinius

sužalojimus, iÅ¡ kurių du smÅ«gius K. S. sudavė V. K. į nugarÄ , ir kuriuos, kaip pripažino pats nuteistasis K. S., jis sudavė esant jau beginkliam (Å¡akės koto V. K. rankoje nebeturėjo, šį K. S. buvo

atėmęs) ir tuo metu jau sužeistam neatliekančiam jokių puolamųjų veiksmų V. K. Pagal K. S. parodymus, po pirmo

smÅ«gio peiliu į krÅ«tinę, V. K. nusisukus nugara į jį, jis dar du kartus dÅ«rė Å¡iam peiliu į nugarÄ , po ko V. K. kiek

pastovėjo, pradėjo svirduliuoti. Tiesa, šioje dalyje nuteistojo K. S. parodymai nebuvo vienodi viso proceso metu. Nuteistasis

K. S., apklaustas pirmosios instancijos teisme, pradėjo tvirtinti, kad jis du kartus dar dÅ«rė peiliu V. K. į nugarÄ , nes Å¡is lenkėsi paimti kotÄ ir jis pamanė, jog V. K. vėl ji puls. Todėl jis, norėdamas apsisaugoti nuo V. K., kad Å¡is vėl jo neužpultų, ir dÅ«rė dar du kartus į nugarÄ . PanaÅ¡iai K.

S. aiÅ¡kina ir apeliaciniame skunde. Nuteistasis K. S. apeliaciniame skunde tvirtina, kad jis V. K. dÅ«rė dar du kartus į nugarÄ tik dėl to, kad buvo įsitikinęs, jog V. K. vėl ketina jį pulti. Apelianto teigimu, V. K. pasisuko ir

lenkėsi norėdamas kažkÄ paimti iÅ¡ numestų įrankių, dėl to jis manė, kad V. K. nori paimti kažkokį įrankį, ir vėl jį puls bei užmuÅ¡.

Todėl tuo metu jis, nieko negalvodamas, norėdamas tik apginti savo gyvybę, dar du kartus dūrė peiliu V. K. į nugaros sritį. Tačiau kolegijai kyla abejonių dėl tokių K. S. duotų parodymų dėl šių aplinkybių teisingumo, nes apie tokias aplinkybes, kad V.

K. lenkėsi ir norėjo paimti kažkokį įrankį, dėl to jis dar du kartus dÅ«rė Å¡iam į nugarÄ , K. S. nurodė pirmÄ kartÄ apklaustas tik pirmosios instancijos teisme. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no neužilgo po įvykio 2009 m. rugpjūčio 24 d., K. S. nenurodė tokių aplinkybių, kad V. K. bÅ«tų lenkiÄ sis ir norėjęs paimti ant žemės numestÄ kokį nors įrankį. Pagal K. S. Å¡ios apklausos metu duotus parodymus, po jo suduoto smÅ«gio peiliu V.

K. į krÅ«tinę, Å¡is pasisuko į jį nugara ir atsirėmė rankomis į kriauklę, ir tada jis dÅ«rė dar du kartus V. K. į nugarÄ , kad Å¡is

negriebtų daugiau šakės ir jam nedurtų (t. 2, b. l. 33-35). Tokius parodymus K. S. ikiteisminio tyrimo metu pakartojo ir apklausiamas 2009

m. rugpjūčio 25 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo, taip pat dar kartÄ 2010 m. vasario 10 d. ir 2010 m. balandžio 23 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo

pareigÅ«nų (t. 2, b. l. 43-45, 47-48). Parodymų patikrinimo vietoje metu K. S. taip pat nenurodė, kad prieÅ¡ tÄ momentÄ , kai jis dÅ«rė V. K. į nugarÄ peiliu, Å¡is bÅ«tų ketinęs dar jį pulti ir

lenkėsi paimti nuo grindų ten gulėjusias Å¡akes ar jų kotÄ . K.

S. pripažino, kad šakė ir kotas gulėjo ant žemės, o V. K. sužeistas stovėjo nusisukęs į jį nugara ir atsirėmęs į kriauklę, ir jo

nepuolė, jis tik instinktyviai jautė grėsmę ir įsivaizdavo, kad V. K. gali paimti ant žemės gulintį kokį nors daiktÄ ir jį

vėl pulti (t. 2, b. l. 50-54). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atliekant teismo psichiatrinę – psichologinę ekspertizę K. S. taip pat nenurodė tokios aplinkybės, kuriÄ dabar mini apeliaciniame skunde ir nurodė pirmosios instancijos teisme. Jis prisipažino, kad po to, kai jis iÅ¡traukė peilį iÅ¡ V. K. krÅ«tinės, ir pamatė, jog Å¡is iÅ¡kėlė kotÄ , labai įnirÅ¡o, įsiuto, griebė už koto ir iÅ¡traukė, po to, V.

K. pasisukus, dar smogė dar Å¡iam peiliu į nugaros sritį. Todėl, atsižvelgdama, kad tokia aplinkybė (lenkėsi paimti ant žemės gulinčio įrankio) anksčiau nebuvo nurodyta nei vienos K. S. apklausos metu, ji pirmÄ kartÄ buvo nurodyta tik pirmosios instancijos teisme, tai yra po įvykio praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui, pats K. S. yra prisipažinęs, kad tokius jo veiksmus – dÅ«rius į nugarÄ iÅ¡ esmės sÄ lygojo įnirÅ¡is, kai V. K. norėjo jam suduoti dar Å¡akės kotu, tokius

K. S. aiÅ¡kinimus kolegija vertina tik kaip bandymÄ suklaidinti teismÄ , tokiu bÅ«du siekiant iÅ¡vengti atsakomybės už įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ , ir vadovaujasi anksčiau aptartais K. S. ikiteisminio

tyrimo teisėjui duotais parodymais apie aplinkybes, kuomet jis dÅ«rė V. K. į nugarÄ peiliu, kurie, kaip jau buvo minėta,

faktiÅ¡kai sutapo su jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos jis pakartojo analogiÅ¡kai kelis kartus, ir kartu patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Tai, kad K. S. galėjo įvertinti jam gresiantį pavojų ir tinkamai į jį reaguoti, kolegijai abejonių taip pat nekyla. Ekspertų komisija, susipažinusi su bylos medžiaga, medicininiais dokumentais, patikrinusi K. S. psichinę bei psichologinę bÅ«senÄ , davė iÅ¡vadÄ , kad K. S. yra psichiÅ¡kai sveikas. Nusikalstamos veikos padarymo metu bei atliekant ekspertizę jis nesirgo ir neserga jokia psichikos liga, galėjo ir gali suvokti nusikalstamos veikos pavojingumÄ , suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti. Jis nebuvo fiziologinio afekto bÅ«senos. Be to, kaip pažymėta ekspertizės akto tiriamojoje dalyje, susidariusios aplinkybės K. S. nebuvo netikėtos ir itin sudėtingos. Jis nusikalstamos veikos buvo pilnai orientuotas. Po pirmojo smÅ«gio į krÅ«tinės sritį, K. S. elgesys nepasikeitė, jis nejautė emocinės įtampos kritimo (t. 2, b. l. 93-95).

K. S. pasirinktas gynybos įrankis buvo pavojingas V. K. sveikatai ir gyvybei ir šios aplinkybės K. S., suduodamas smūgį peiliu nukentėjusiajam į kairės krūtinės pusę, kur yra gyvybiškai itin svarbūs žmogaus organai, negalėjo nesuprasti. Nors nuteistasis tvirtina, kad konkrečiai nesiekė nukentėjusiojo mirties, o dūrė tik norėdamas apsiginti, galvodamas, kad

V. K. jį kitaip nužudys, jis privalėjo suvokti, jog tokie jo veiksmai gali sukelti itin sunkias pasekmes. Pats  smurto pobÅ«dis, sužalojimo padarymo lokalizacija, panaudotas įrankis rodo, kad jis iÅ¡ties veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, tai yra nuteistasis suvokė veikos pavojingumÄ , bet nesuvokė konkretaus padarinių pavojingumo laipsnio, t. y. jį tenkino bet kokio laipsnio padariniai, jų sÄ monėje nedetalizuojant ir vienodai norint bet kokių iÅ¡ jų atsiradimo. Tiesioginės neapibrėžtos tyčios atveju veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius. Dėl to K. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 28 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį, nes jis tyčia, peržengdama bÅ«tinosios ginties ribas, nužudė V. K.

Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus visas bylos aplinkybes ir teismo nuosprendyje aptartas aplinkybes reikšmingas skiriant K. S. bausmę, K. S. paskirta bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taisykles (BK 61 straipsnis), bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) ir yra teisinga.

K. S. paskirtÄ bausmę – Å¡eÅ¡erius metus laisvės atėmimo, kuri yra mažesnė, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytÄ nusikaltimÄ , dar labiau Å¡velninti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

           Nuteistojo K. S. apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos

pirmininkė                                                                                 Â

Regina Gaudutienė

Teisėjai                 Â

                                                                                     Valdimaras

Bavėjanas

                                                                                                                 Â

  Elena Vainienė