2018-08-30 Nr. AB-14931-4-45-3-00242-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-5193-261/2018

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00242-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugpjūčio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui K. T. (K. T.) ir jo atstovei advokatei Astai Astrauskienei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Natalijai Ivanovskai,

vertėjams I. S., P. K.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio K. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. liepos 20 d. sprendimo byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio K. T. sulaikymo pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus su teikimu, kuriuo prašė pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečio K. T. (K. T.) (toliau – ir Užsienietis) sulaikymo Centre terminą iki 2018 m. spalio 21 d.

2. Teikime Centras nurodė, kad 2017 m. spalio 30 d. Lazdijų rajono apylinkės teismas priėmė sprendimą sulaikyti Užsienietį Centre, kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje, bet neilgiau kaip iki 2018 m. balandžio 30 d. Švenčionių rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) piliečiui K. T. iki 2018 m. balandžio 30 d. skyrė alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendino jį Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. 2018 m. sausio 17 d. Užsienietis, neturėdamas reikiamų dokumentų, kirto Lietuvos–Lenkijos valstybės sieną, todėl Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2018 m. sausio 21 d. sprendimu buvo sulaikytas Centre, kol bus baigta jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje nustatymo procedūra, bet ne ilgiau kaip iki 2018 m. liepos 21 d. Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas turėtų būti baigtas iki 2018 m. rugpjūčio 24 d.

3. Teismo posėdyje Užsieniečio atstovė prašė Centro teikimo netenkinti, paaiškino, jog Užsieniečio sulaikymas trunka neproporcingai ilgą laiką vien dėl to, kad kompetentingos institucijos nenagrinėja jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo.

II. 4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2018 m. liepos 20 d. sprendimu tenkino Centro teikimą – pratęsė Užsieniečio sulaikymo Centre terminą iki 2018 m. spalio 21 d.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: Užsieniečio tikslas buvo patekti į bet kurią Europos Sąjungos valstybę neteisėtai, kadangi jis turėjo asmens dokumentą ir Rusijos Federacijos vizą; Lazdijų rajono apylinkės teismas 2018 m. spalio 30 d. priėmė sprendimą sulaikyti Užsienietį iki bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau, kaip iki 2018 m. balandžio 30 d.; Švenčionių rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimu sulaikymą pakeitė alternatyvia sulaikymui priemone – apgyvendinimu Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų; pasinaudojęs judėjimo laisve, Užsienietis pažeidė taisykles ir nustatytu laiku negrįžo į Centrą, buvo sulaikytas neteisėtai kertantis Lietuvos–Lenkijos valstybės sieną; Alytaus rajono apylinkės teismas 2018 m. sausio 21 d. sprendimu sulaikė Užsienietį Centre iki bus baigta jo teisinės padėties nustatymo procedūra, bet ne ilgiau kaip iki 2018 m. liepos 21 d.; Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2018 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. (15/6-11)43PR-23 prašymo suteikti Užsieniečiui prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo terminas pratęstas iki 2018 m. gegužės 24 d., užsienietis informuotas apie uždelsimą priimti sprendimą dėl didelio darbo krūvio, jam paaiškinta, jog tikimasi, kad sprendimas bus priimtas iki 2018 m. rugpjūčio 24 d.

6. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Užsienietis piktnaudžiavo prieglobsčio procedūra, nes neteisėtai bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos, nesulaukęs sprendimo dėl prieglobsčio jam (ne)suteikimo. Pirmosios instancijos teismas sutiko su Alytaus apylinkės teismo 2018 m. sausio 21 d. sprendime išdėstytais sulaikymo motyvais ir pagrindais bei sprendė, kad situacija nėra pasikeitusi, kadangi užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog prieglobsčio prašytojo statusas nesuteikia teisės Užsieniečiui palikti Lietuvos Respublikos teritoriją neturint kelionės dokumento, kol neišspręstas klausimas dėl jo prašymo suteikti prieglobstį. Todėl, kol neišspręstas klausimas ir neišsiaiškinti visi motyvai, kuriais grindžiamas prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, būtina Užsieniečiui pratęsti sulaikymo terminą, kad jis, turėdamas teisę tam tikram laikui išvykti iš Centro, bet neturėdamas teisės išvykti iš šalies, pakartotinai nepasinaudotų galimybe išvykti iš šalies ir pasislėpti. Sulaikymas šiuo atveju yra būtinas, nes faktas, jog užsienietis jau kartą iš Lietuvos Respublikos išvyko neteisėtai ir buvo sulaikytas Lenkijos Respublikos valstybės pareigūnų, rodo, jog šis asmuo akivaizdžiai piktnaudžiauja prieglobsčio prašytojo teise.

III. 7. (duomenys neskelbtini) pilietis K. T. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. liepos 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Centro teikimo netenkinti.

8. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog Užsienietis pažeidė Laikinojo užsieniečių apgyvendinimo Centre sąlygas, tačiau būtina įvertinti tokio poelgio motyvus, o ne apsiriboti formaliu situacijos vertinimu. Nagrinėjamu atveju Užsienietis nebuvo tikras dėl savo teisinės padėties, kadangi, nors sprendimas nagrinėti jo prieglobsčio prašymą priimtas dar 2017 m. lapkričio 24 d., Užsienietis dar nebuvo apklaustas Migracijos departamente. Be to, asmuo, atgabenęs Užsienietį į Lietuvos Respubliką, grasino Užsieniečio šeimos nariams.

Dėl informacijos trūkumo ir kalbos barjero, patirto streso bei išgąsčio, tinkamai nesuprasdamas ir nežinodamas savo teisių, pareigų bei teisinių terminų, nesitikėdamas gauti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, taip pat dėl žinių stokos Užsienietis teigia pažeidęs laikino išvykimo iš Centro taisykles, tačiau daugiau tokios klaidos nebekartos. Užsieniečiui yra žinoma, kad jo prieglobsčio prašymas kitoje Europos Sąjungos valstybėje nebūtų nagrinėjamas, o jis pats būtų grąžintas į Lietuvos Respubliką, todėl išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę jam nėra tikslinga.

Užsieniečio išsiuntimo / grąžinimo klausimas vis dar nėra išspręstas, todėl jis yra suinteresuotas gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir neketina pasislėpti ar kitaip pažeisti teisės aktų reikalavimus. Apeliaciniame skunde Užsienietis taip pat remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-5454-1062/2017, kuriame esą išaiškinta, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 114 straipsnio 5 dalį užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip šešiems mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš Lietuvos Respublikos vykdyti.

Užsieniečio įsitikinimu, maksimalus jo sulaikymo terminas galėjo būti iki 2018 m. liepos 19 d. Migracijos departamentas 2018 m. liepos 19 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-13)12PR-118, kuriuo nesuteikė Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Šis Migracijos departamento sprendimas yra apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, taigi jo vykdymas yra sustabdytas. Vadinasi, klausimai dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos nėra sprendžiami ir Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta išimtis negali būti taikoma.

Pirmosios instancijos teismas neįrodė ir tinkamai nepagrindė, kad egzistuoja realus pagrindas manyti, jog Užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje buvo pateiktas tik siekiant atidėti ar sutrukdyti įvykdyti sprendimą dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada paremta tik prielaidomis.

9. Atsiliepime į apeliacinį skundą Centras palaiko teikime išdėstytus argumentus, apeliacinio skundo prašo netenkinti.

10. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju yra visos Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintos sąlygos, kadangi Užsieniečio sulaikymas yra būtinas, siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta jo nesulaikius), be to, yra pagrindas manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Ginčas byloje kilo dėl Užsieniečio sulaikymo pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Pirmosios instancijos teismas tenkino Centro teikimą ir pratęsė Užsieniečio sulaikymo Centre terminą iki 2018 m. spalio 21 d.

13. Užsienietis su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, savo apeliacinį skundą iš esmės grindžia aplinkybe, kad pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį galėjo būti sulaikytas ne ilgesniam nei 6 mėnesių terminui, kuris baigėsi 2018 m. liepos 19 d., o Migracijos departamentui 2018 m. liepos 19 d. priėmus sprendimą Nr. (15/6-13)12PR-118 dėl prieglobsčio Užsieniečiui nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos bei Užsieniečiui šį sprendimą apskundus, jo (sprendimo) vykdymas yra sustabdytas, todėl negalima taikyti Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos išimties dėl suėmimo pratęsimo 12 mėnesių. Šiuos savo argumentus pareiškėjas grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-5454-1062/2017 pateiktais išaiškinimais.

14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, aiškindamas 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB „Dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse“ (toliau – ir Direktyva 2008/115) 15 straipsnį „Sulaikymas“, pažymėjo, kad Direktyvoje 2008/115 reglamentuojamam sulaikymui išsiuntimo tikslu ir prieglobsčio prašytojo sulaikymui, taikomam dar tik vykdant prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės procedūras metu, nustatytas skirtingas teisinis režimas. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas konstatavo, kad laikotarpis, kai asmuo buvo laikomas laikinojo apgyvendinimo centre remiantis prieglobsčio prašytojams taikomų nacionalinės ir Bendrijos teisės nuostatų pagrindu priimtu sprendimu, neturi būti laikomas sulaikymu išsiuntimo tikslu Direktyvos 2008/115 15 straipsnio prasme (žr., pvz., 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimą byloje Nr. C-357/09 Said Shamilovich Kadzoev (Huchbarov)).

15. Atsižvelgdama į šiuos Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. N858-90/2014 konstatavo, jog Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjas, įgyvendindamas Direktyvos 2008/115 15 straipsnio nuostatas, Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje (iki 2016 m. sausio 1 d. galiojusios Įstatymo redakcijos 114 str. 4 d.) įtvirtino maksimalų 18 mėnesių užsieniečių sulaikymo terminą, kuris, nors ir apima 6 mėnesių terminą, kai užsienietis gali būti sulaikytas Įstatymo 113 straipsnyje nustatytais pagrindais, tačiau gali būti pratęstas iki 12 mėnesių, jeigu vyksta procedūros dėl užsieniečio išsiuntimo ir (ar) yra priimtas sprendimas išsiųsti užsienietį (nesvarbu, ar šis sprendimas yra apskųstas) ir egzistuoja 114 straipsnio 5 dalyje nustatytos sąlygos.

16. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismas 2018 m. sausio 21 d. sprendimu Užsieniečiui skyrė sulaikymą kol bus baigta jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje nustatymo procedūra, bet ne ilgiau nei 6 mėnesiams. Taigi teismas pareiškėjui pagal Įstatymo 113 straipsnį skyrė sulaikymą tol, kol bus baigta jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo iš esmės procedūra. Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, jog pastaroji baigta 2018 m. liepos 19 d. Migracijos departamentui priėmus sprendimą Nr. (15/6-13)12PR-118 dėl prieglobsčio Užsieniečiui nesuteikimo ir jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Taigi 2018 m. liepos 19 d. buvo pradėta Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra.

17. Anksčiau nurodytus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinimus įvertinus nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatytų aplinkybių kontekste, darytina išvada, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2018 m. sausio 21 d. sprendimu Užsieniečiui skirtas 6 mėnesių sulaikymo terminas galėjo būti pratęstas ne ilgiau kaip 12 mėnesių, jeigu būtų nustatytos Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos sąlygos. Šios išvados niekaip nekeičia Užsieniečio apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad Migracijos departamento 2018 m. liepos 19 d. sprendimas Nr. (15/6-13)12PR-118 dėl prieglobsčio nesuteikimo ir išsiuntimo iš šalies yra apskųstas apeliacine tvarka. Kaip minėta, užsieniečių sulaikymas nagrinėjant prašymą dėl prieglobsčio suteikimo ir sulaikymas jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos tikslu savo esme yra skirtingos procedūros, o vykdant užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūrą sulaikymo pratęsimas iki 12 mėnesių yra galimas net ir tais atvejais, kai sprendimas dėl išsiuntimo yra apskųstas, kadangi pagal Įstatymo 127 straipsnio 2 dalį šie sprendimai yra vykdomi nedelsiant.

18. Pažymėtina, jog teismas, nagrinėdamas bylas, teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir jas siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-229/2012 ir kt.). Įvertinusi Užsieniečio apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes bei jo asmens byloje pateiktus duomenis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra aktualūs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. N858-90/2014, o ne Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-5454-1062/2017 pateikti išaiškinimai.

19. Šioje nutartyje (žr. nutarties 15–17 pastraipas) nustačius, kad, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia Užsienietis, Įstatyme yra įtvirtinta jo sulaikymo pratęsimo vykdant išsiuntimo procedūras galimybė, būtina nustatyti, ar tokiam pratęsimui egzistavo Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos sąlygos.

20. Vadovaujantis Įstatymo 114 straipsnio 5 dalimi, užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui.

21. Byloje nustatyta, kad Užsienietis, netrukus po to, kai Švenčionių rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimu jam skirtą sulaikymą pakeitė alternatyvia sulaikymui priemone – apgyvendino jį Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, mėgino neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir buvo sulaikytas Lenkijos Respublikoje. Taigi vos tik panaikinus judėjimo laisvės apribojimus bei atsiradus galimybei Užsienietis, suprasdamas, kad pažeidžia teisės aktais nustatytą tvarką (nustatytu laiku negrįžo į Centrą, keliavo slapta, gulėdamas ant automobilio grindų tarp sėdynių) ketino išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes. Vadinasi, Užsieniečio apgyvendinimas Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų neleido užtikrinti, kad jis savavališkai nepasišalintų iš Centro ir neišvyktų iš Lietuvos Respublikos iki pradėtos jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo procedūros pabaigos, todėl tikimybė, kad pareiškėjas vėl slėpsis, trukdydamas įvykdyti ir pradėtą jo išsiuntimo iš šalies procedūrą bei vengdamas grąžinimo į (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į jo elgesį ir Užsieniečio asmens byloje esančią informaciją, kad jo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – tranzitas, yra akivaizdi. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, toks Užsieniečio elgesys pripažintinas vengimu bendradarbiauti Įstatymo 114 straipsnio 5 dalies prasme, todėl konstatuotina, kad Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje nustatyto termino neviršijantis pareiškėjo sulaikymas Centre yra objektyvi būtinybė.

22. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad Užsienietis laikinojo užsieniečių apgyvendinimo Centre sąlygas ir tvarką pažeidė dėl žinių stokos, grasinimų bei bijodamas negauti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, taip pat kad dabar jam yra žinoma, kad jo prieglobsčio prašymas kitoje Europos Sąjungos valstybėje nebūtų nagrinėjamas, o jis būtų grąžintas į Lietuvos Respubliką, todėl išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę jam nėra tikslinga, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia ankstesnės išvados, kad Užsienietis, atsiradus galimybei, dar kartą nebandys neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, taip trukdydamas įvykdyti sprendimą dėl jo grąžinimo į (duomenys neskelbtini).

23. Atsižvelgdama nustatytas aplinkybes, aptartą teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pratęsti Užsieniečio sulaikymo Centre terminą iki 2018 m. spalio 21 d. šiuo konkrečiu atveju yra pagrįstas, kadangi nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad Užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti galimo grąžinimo į kilmės valstybę, taigi jo sulaikymas, kol bus užbaigtos procedūros dėl jo išsiuntimo, yra objektyviai reikalingas ir tai yra proporcinga priemonė pagal byloje nustatytas aplinkybes siekiamam tikslui. Todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. liepos 20 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio K. T. (K. T.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. liepos 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Arūnas Sutkevičius