40a101e7-03ad-4fa2-87c7-e30a80f4e976 · Panevėžio apygardos teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr                                                                   Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-290-185/2015                                                                Teisminio proceso Nr. 4-11-3-00090-2015-6                                                                                                        Procesinio sprendimo kategorija 79.1. (S)                                             PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 12 d.

 Panevėžys                                        Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Å imkus, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs V. M. (V. M.) apeliacinį skundÄ dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,n u s t a t ė :                                         Skundžiamu nutarimu V.

M. nubaustas už teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 171 str. 1 d., padarymÄ ir jam paskirta administracinė nuobauda – 1448 Eur bauda.              V. M. nubaustas už tai, kad 2015-03-04 apie 12.15 val. kontrolinio užpirkimo metu degalinėje „Lukoil“, esančioje Statybininkų g. 1, Visagine, iÅ¡ pirmos kolonėlės, neturėdamas licencijos, pardavė 50 litrų benzino, taip pažeidė Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012-03-02 įsakymu Nr. 1-41 patvirtintų Prekybos naftos produktais taisyklių 7 d.             Apeliaciniu skundu V.

M. praÅ¡o panaikinti apylinkės teismo nutarimÄ ir bylÄ nutraukti. Nurodo, kad teismo nutarimas yra neteisėtas. Teigia, jog susitarė su nepažįstamu vyriÅ¡kiu, kad jis (nepažįstamas vyriÅ¡kis) įsipils iÅ¡ degalinės kolonėlės kuro, pinigus atiduos jam (apeliantui), o jis atsiskaitys su degaline. Taip viskas ir buvo ir, kaip mano, tokie jo veiksmai nepagrįstai kvalifikuoti kaip benzino pardavimas, nes, akivaizdu, kad kurÄ pardavė degalinė, o ne jis. Nagrinėjamu atveju nėra vieningos nuomonės tik dėl to, kas nupirko šį kurÄ iÅ¡ degalinės. Nurodo, kad degalinė visiems yra skelbianti pasiÅ«lymÄ Ä¯sigyti naftos produktus.

Kuro pripylimu į bakÄ pylėjas savo konkliudentiniais veiksmais iÅ¡reiÅ¡kia akceptÄ , t. y. sutikimÄ sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, o kuro pripylimo į bakÄ metu yra sudaroma ir įvykdoma kuro pirkimo-pardavimo sutartis, kurios Å¡alys yra pardavėjas – degalinė ir pirkėjas – asmuo, kuris užsipila kurÄ . Po kuro užpilimo lieka tik pareiga sumokėti kuro kainÄ kasoje. Todėl kuro pirkimo-pardavimo sutartis turi bÅ«ti laikoma sudaryta ne kasoje, o kuro užpylimo metu. Aptariamo įvykio metu 50 litrų benzino įsipylė pats Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) darbuotojas ir ne į automobilio talpÄ , o į kilnojamus bakus.

Jis (apeliantas) degalinės pistoleto pats nelietė. Todėl aptariamo įvykio metu degalinė, o ne jis, VMI darbuotojui pardavė šį kurÄ . Nurodo, kad jis VMI darbuotojui benzino nepardavinėjo ir nepardavė. Jo vaidmuo buvo tik toks, kad jis sumokėjo už VMI darbuotojÄ savo turima kortele ir iÅ¡ jo paėmė 5 Eur mažiau. Pažymi, kad prievolių įvykdymas už kitus asmenis yra leistinas dalykas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.50 str. Ä®statymai nenumato, kad už įsipiltÄ kurÄ degalinėje privalo atsiskaityti asmeniÅ¡kai kuro įsigijėjas.

Tarp jo ir VMI darbuotojo buvo susitarimas, kad jis įsipils 50 litrų kuro, o už jį prievolę sumokėti kasoje įvykdys jis (apeliantas). Pažymi, kad turima kortele jis galėjo įsigyti tik benzinÄ arba dujas, o jam reikėjo dyzelinio kuro. Todėl jis, norėdamas gauti grynųjų pinigų ir įsigyti dyzelinio kuro, apmokėjo savo kortele už VMI darbuotojo pirktÄ benzinÄ ir taip gavo iÅ¡ jo grynųjų pinigų. Taigi jis nepadarė jokių veiksmų, kurie gali bÅ«ti vertinami kaip kuro pardavimas arba perpardavimas, nes neturėjo pardavimo objekto (kuro), jo sau nepirko, sau neėmė ir jo niekam nepardavinėjo, todėl jo veiksmuose nėra veikos – naftos produktų pardavimo.             Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas Visagino policijos komisariatas praÅ¡o apylinkės teismo nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir apeliacinio skundo netenkinti.

Mano, kad apylinkės teismas V. M. atžvilgiu priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutarimÄ . Nutarimas priimtas vadovaujantis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais, remiantis teisės normomis, įtvirtintomis Lietuvos Respublikos įstatymuose, bei objektyviai įvertinus visas bylos aplinkybes.              Tenkinama apeliacinio skundo dalis.             V. M. skundžiamu apylinkės teismo nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 171 str. 1 d., kuriame įtvirtinta atsakomybė už naftos produktų pardavimÄ neturint licencijos.             Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo, V.

M. pripažįsta tai, kad susitarė su nepažįstamu vyriÅ¡kiu (VMI darbuotoju) parduoti jam kurÄ (benzinÄ ), tuo tikslu su juo susitiko degalinėje, kurioje VMI darbuotojas pats iÅ¡ kolonėlės į neÅ¡iojamas kuro talpas prisipylė benzino, už kurį jis (apeliantas) savo turima kortele atsiskaitė kasoje, paėmė iÅ¡ VMI darbuotojo už įsipiltÄ benzinÄ 5 Eur mažiau, taip įgijo grynųjų pinigų, už kuriuos ketino įsigyti dyzelinio kuro, kurio bÅ«tent jam ir reikėjo, nes kortele atsiskaityti jis galėjo tik už benzinÄ ir dujas, tačiau nesutinka su jo veiksmų vertinimu ATPK 171 str. 1 d. prasme, mano, kad jis jokio teisės pažeidimo nepadarė, kuro pats asmeniÅ¡kai neįsigijo, jo nepardavė ir neperpardavė, jį pardavė degalinė, o jis tik įvykdė prievolę už kurÄ sumokėti kasoje.

             Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ administracinės teisės pažeidimÄ , visuma. Jei nėra bent vieno iÅ¡ Å¡ių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).             ATPK 284 str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas, kartu ir teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar Å¡is asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Å ioms aplinkybėms nustatyti nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ renkami atitinkami įrodymai. Ä®rodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti (ATPK 256 str. 1 d.). ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu.

IÅ¡ paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. Taigi įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.             AukÅ¡tesnės instancijos teismas, iÅ¡analizavęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismas V. M. administracinio teisės pažeidimo byloje nesilaikė ATPK 248 str.

įtvirtintų administracinių teisės pažeidimų bylos teisenos uždavinių visapusiÅ¡kai, pilnai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinti visas bylos aplinkybes, jog ji bÅ«tų iÅ¡spręsta tiksliai pagal įstatymÄ .Pažymėtina, kad asmens kaltė turi nekelti jokių abejonių, o jeigu tokių abejonių yra ir yra iÅ¡naudotos visos galimybės jas paÅ¡alinti, iÅ¡kilusios abejonės turi bÅ«ti vertinamos pažeidėjo naudai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali bÅ«ti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-05-28 nutarimas).Kaip minėta, apeliaciniu skundu V.

M. nesutinka su tuo, kad jo veiksmai patenka į ATPK 171 str. 1 d. sudėtį, teigia, kad jis pats asmeniÅ¡kai kuro (benzino) neįsigijo, jo nepardavė ir neperpardavė, kurÄ pardavė pati degalinė, o jo veiksmai pasireiÅ¡kė tik tuo, kad jis turima UAB (duomenys neskelbtini) kuro apmokėjimo kortele atsiskaitė už kurÄ (benzinÄ ) kasoje, taip iÅ¡ kito asmens įgijo grynųjų pinigų, už kuriuos savo automobiliui bÅ«tų pirkęs dyzelino, nes turima kortele atsiskaityti jis galėjo tik už benzinÄ ir dujas.

IÅ¡ esmės tokios pozicijos apeliantas laikėsi nuo pat pradžių, t. y. tokie jo parodymai yra užfiksuoti ir pirminiame jo paaiÅ¡kinime, tačiau, aukÅ¡tesniojo teismo nuomone, nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nesiėmė priemonių galimiems įrodymams, kurie patvirtintų arba paneigtų tokius V. M. parodymus, surinkti, skundžiamÄ nutarimÄ priėmė pažeidęs ATPK 257 str. ir 284 str. nuostatas, nutarimÄ priėmė skubotai, iÅ¡samiai neiÅ¡tyręs bei neiÅ¡siaiÅ¡kinęs visų reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, visapusiÅ¡kai ir objektyviai neiÅ¡tyręs byloje esančių įrodymų bei neįvertinęs jų pagal ATPK 257 str. nustatytas taisykles.

ATPK 283 str. numatyta, kad tik pradėjus nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylÄ , kolegialaus organo posėdžio pirmininkas arba bylÄ nagrinėjantis pareigÅ«nas paskelbia, kokia byla bus nagrinėjama, kas traukiamas administracinėn atsakomybėn, iÅ¡aiÅ¡kina dalyvaujantiems nagrinėjant bylÄ asmenims jų teises ir pareigas. Po to paskelbiamas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Posėdyje iÅ¡sprendžiami praÅ¡ymai, iÅ¡klausomi dalyvaujantys nagrinėjant bylÄ asmenys ir iÅ¡tiriami įrodymai.

Minėti procesiniai veiksmai turi atsispindėti teismo posėdžio protokole (ATPK 285 str.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo bylÄ nagrinėjantis apylinkės teismas privalo raÅ¡yti teismo posėdžio protokolÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-07-12 nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1333/2007). Joje konstatuota, kad administracinė atsakomybė pagal savo pobÅ«dį yra panaÅ¡i į baudžiamÄ jÄ atsakomybę, todėl bylose, kuriose gali bÅ«ti taikoma baudžiamajai atsakomybei artima sankcija, asmeniui turėtų bÅ«ti suteikiamos ne mažesnės jo teisių apsaugos garantijos.

Baudžiamojo proceso metu teisiamajame posėdyje privalo bÅ«ti raÅ¡omas protokolas. Teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamÄ ir sÄ Å¾iningÄ teismo procesÄ . Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimÄ grįs tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡tirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos raÅ¡ytinio proceso tvarka, todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančiÄ medžiagÄ .

Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teismo atliktÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , juo labiau kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas priimtas remiantis vien tik raÅ¡ytine bylos medžiaga. Nagrinėjamu atveju, nors skundžiamame nutarime pirmosios instancijos teismas nurodė, kad V. M. savo kaltę dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo pripažino ir apylinkės teismas tai laikė jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau tiek iÅ¡ pirminio V.

M. paaiÅ¡kinimo, esančio byloje, tiek ir iÅ¡ apeliacinio skundo turinio, akivaizdu, kad apeliantas pripažįsta ne patį pažeidimÄ , bet tik faktines įvykio aplinkybes, o nustatyti, kokius parodymus V. M. davė bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nėra galimybių, kadangi teismo posėdžio protokolas nebuvo raÅ¡omas, teismo posėdžio garso įraÅ¡o taip pat nėra. Apylinkės teismas turėjo visas procesines galimybes patikrinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. M. paaiÅ¡kinime iÅ¡dėstytÄ versijÄ , t. y. pats apklausti liudytojus – asmenį, galimai pirkusį degalus, degalinės operatorius, tačiau nesiėmė jokios iniciatyvos ir priemonių, kad gautų teisingam sprendimui priimti reikalingus duomenis.

Pirmosios instancijos teismas nepatikrino ir nesiaiškino, dėl kokių priežasčių V. M. nepasikeitė kuro kortelės, nuo kada apeliantas pradėjo naudotis automobiliu „Opel Sintra“, varomu dyzeliniu kuru, į teismo posėdį nekvietė ir neapklausė UAB (duomenys neskelbtini) atstovų apie aplinkybes, susijusias su tuo, kiek apeliantui buvo skirta degalų, kiek šių degalų buvo sunaudota, kaip vykdoma V. M. skirtų degalų kontrolė bei jų apskaita įmonėje, taip pat nesiaiškino, ar V.

M. turėjo teisę pasikeitęs automobilį, naudotis ta pačia kuro kortele, ar apeliantas, tokiu bÅ«du pirkdamas dyzelinį kurÄ , veikė su UAB (duomenys neskelbtini) leidimu ir žinia, ar buvo kokių nors kitokių alternatyvų apeliantui įsigyti reikiamo dyzelinio kuro savo transporto priemonei. Visos Å¡ios bei kitos galimos aplinkybės yra reikÅ¡mingos, siekiant tinkamai įvertinti bei nustatyti, ar V. M. veiksmai atitinka jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 171 str. 1 d., sudėtį, ypač subjektyviuosius Å¡io teisės pažeidimo požymius, ar apelianto veiksmuose galimai nėra kito teisės pažeidimo, susijusio su disponavimo svetimu jam patikėtu turtu, pažeidimais, sudėties.

Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju skundžiamas nutarimas yra priimtas tik formaliai išdėsčius nutarime pateiktus įrodymus, jie yra visiškai nevertinti, neanalizuoti ir teismas jokių motyvų dėl savo sprendimo neišdėstė.Taigi darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai ir visapusiškai ištirtos ir įvertintos bylos aplinkybės ir motyvuotai paneigta arba patvirtinta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. M. versija.

AukÅ¡tesniojo teismo nuomone, iÅ¡ byloje esančių duomenų vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados dėl pažeidimo, numatyto ATPK 171 str. 1 d., sudėties V. M. veiksmuose buvimo Å¡iuo metu daryti negalima.             Įvertinus tai, kad skundžiamas nutarimas visiÅ¡kai nemotyvuotas, kad iÅ¡vada dėl V. M. kaltės padaryta skubotai, nesurinkus ir neiÅ¡tyrus visų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių bei nepaÅ¡alinus prieÅ¡taravimų ir abejonių, daroma iÅ¡vada, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas negali bÅ«ti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikinamas, o administracinė byla grÄ Å¾inama iÅ¡ naujo nagrinėti skundžiamÄ nutarimÄ priėmusiam teismui.

             Teismas, vadovaudamasis ATPK 30212 str. 1 d. 4 p., n u t a r ė : Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutarimÄ panaikinti ir grÄ Å¾inti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti Å¡iame apylinkės teisme.             Ši nutartis neskundžiama. Teisėjas                                                                  Pranas Å imkus