409d7353-43ed-4d76-b33c-e89559b14b3a · Varėnos rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2YT-622-922/2017Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00406-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2.VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 5 d.Varėna Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Janiulytė, sekretoriaujant Rasai Osinskienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjų atstovui advokatui Stanislovui RauluÅ¡aičiui, nedalyvaujant pareiÅ¡kėjams L. Ž., S. Ž. ir L. Ž., suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonės Turto banko atstovui, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų L.

Ž., S. Ž. ir L. Ž. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.Teismasn u s t a t ė:pareiÅ¡kėjai kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kuriuo praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad sutuoktinė L. Ž. ir palikėjo mirties metu nepilnamečiai vaikai S. Ž. ir L. Ž., atstovaujami įstatyminės atstovės L. Ž., po (duomenys neskelbtini) mirusio R. Ž. mirties, priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdami paveldimÄ turtÄ valdyti.

Nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė R. Ž., kuris buvo pareiškėjos L. Ž. sutuoktinis ir pareiškėjų S. Ž. bei L. Ž. tėvas. Iki mirties jis gyveno (duomenys neskelbtini), Po jo mirties liko jo turtas: ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), jo asmeniniai daiktai, įrankiai, piniginės lėšos. R. Ž. mirties metu pareiškėjai S. Ž. ir L. Ž. buvo nepilnamečiai, tačiau liko gyventi tame pačiame bute, jį išlaikė, remontavo kartu su motina L. Ž.. Visas pinigines mirusiojo santaupas naudojo savo reikmėms tenkinti, naudojosi mirusiojo asmeniniais daiktais, įrankiais ir kt., t. y. pareiškėjai po R.

Ž. mirties priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdami paveldimÄ turtÄ valdyti. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjų atstovas palaikė pareiÅ¡kimÄ ir prašė jį tenkinti. Patvirtino pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes.Suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Turto banko atstovas posėdyje nedalyvavo, atsiliepimuose nurodė, jog neprieÅ¡tarauja, kad bÅ«tų nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, sprendimÄ praÅ¡o priimti teismo nuožiÅ«ra. Taip pat atsiliepimuose praÅ¡o bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant.PareiÅ¡kimas tenkintinas.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad R.

Ž., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Santuokos sudarymo akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad santuoka tarp R. Ž. ir L. Ž. sudaryta (duomenys neskelbtini). Iš gimimo įrašų matyti, kad pareiškėjai – S. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), yra L. Ž. ir mirusio R. Ž. vaikai. Iš Varėnos rajono savivaldybės administracijos Varėnos seniūnijos pažymos matyti, kad R. Ž. nuo (duomenys neskelbtini) iki mirties ((duomenys neskelbtini)), gyveno (duomenys neskelbtini).

Iš Varėnos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymos matyti, kad L. Ž. nuo (duomenys neskelbtini) deklaravusi ir gyvena gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Testamentų ir palikimo faktų nėra užregistruota. VĮ Registrų centro duomenimis butas, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas L. Ž. vardu nuo 1994-10-18. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, todėl šioje byloje taikomos materialinės teisės normos įtvirtintos 1964 m. civiliniame kodekse (toliau – CK).

Palikėjui nesuraÅ¡ius testamento, paveldėjimo santykiai atsiranda pagal įstatymÄ (1964 m. CK 567 straipsnio 2 dalis). Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį buvo laikoma, kad įpėdinis palikimÄ priėmė, kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti. Å iÄ aplinkybę leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalo įrodyti pareiÅ¡kėjai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis). PareiÅ¡kėjai kitokia tvarka negali gauti dokumentų, patvirtinančių jog jie po sutuoktinio ir tėvo mirties priėmė jo palikimÄ .

Todėl Å¡is juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 445 straipsnis). PareiÅ¡kėjai nurodė, kad jie po sutuoktinio ir tėvo mirties priėmė palikimÄ , t. y. liko gyventi tame pačiame bute, jo asmeniniais daiktais, įrankiais, piniginėmis lėšomis ir kt. naudojosi kaip savo.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo.

Pagal CK 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius, kreipėsi į teismÄ iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . AnalogiÅ¡kai Å¡iuos santykius reglamentavo ir 1964 CK - 587 straipsnis. Atsižvelgiant į įstatymo reikalavimus, matyti, kad sutuoktinė L.

Ž. ir jos bei mirusiojo vaikai S. Ž. bei L. Ž., tuo metu bÅ«dami nepilnamečiai, po R. Ž. mirties likusį palikimÄ priėmė, nes pradėjo jį valdyti, naudotis ir disponuoti, tačiau pareiÅ¡kėja L. Ž. dėl paveldėjimo reikalų sutvarkymo į notarų biurÄ nesikreipė, todėl pareiÅ¡kėjai negali pilnai įgyvendinti nuosavybės teisių į paveldimÄ turtÄ , gauti paveldėjimo teisės liudijimų.Palikimo priėmimo faktas gali bÅ«ti nustatytas teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , jei nuo to priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis).

Tokio fakto nustatymas gali sukurti pareiÅ¡kėjams teisinius padarinius – paveldėjimo teisės fakto įregistravimÄ .Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra pažymima, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvÅ«s įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ ; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtÄ kaip palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytÄ terminÄ , nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimÄ si turtu ir turto priežiÅ«rÄ , pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikÅ¡miÅ¡kai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiÅ¡kai naujÄ stadijÄ â€“ naudojimÄ si, valdymÄ ir disponavimÄ turtu kaip nuosavybe.

Todėl asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , ir pradėjo valdyti palikėjo turtÄ kaip savo.Bylos duomenys patvirtina pareiÅ¡kėjų nurodytas aplinkybes, kad pareiÅ¡kėjai yra R. Ž. pirmos eilės įpėdiniai, atlikę aktyvius palikimo priėmimo veiksmus. Nepaisant to, kad pareiÅ¡kėjai į notaro biurÄ nesikreipė, tačiau jie priėmė palikimÄ per įstatymų numatytÄ terminÄ pradėję jį faktiÅ¡kai valdyti.

Teiginį, kad jie priėmė palikimÄ , atsiradusį po sutuoktinio ir tėvo mirties, pradėję jį faktiÅ¡kai valdyti patvirtina bylos duomenys. Ginčo dėl teisės į palikimÄ nėra.Vertinant visumÄ Ä¯rodymų konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pakankamai tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjų nurodomi faktai egzistavo – todėl laikytina įrodyta bei nustatytinas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, jog pareiÅ¡kėjai po R.

Ž. mirties (duomenys neskelbtini), kaip palikėjo pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai, priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdami paveldimÄ turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis kaip savo turtu (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytinas nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu (CPK 448 straipsnio 1 dalis).Vadovaudamasis CK 5.50, 5.51 straipsniais ir CPK 259-270, 442-448 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a:pareiÅ¡kimÄ patenkinti.Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjai L.

Ž., gim. (duomenys neskelbtini), S. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), po R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdami paveldimÄ turtÄ valdyti. Turintis juridinę reikÅ¡mę faktas nustatomas nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu. Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Varėnos rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                     Loreta Janiulytė