2022-10-26 Nr. AB-25881-3-62-3-00717-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-695-552/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00717-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 7.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. B. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriui, trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja E. B. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus (toliau –Alytaus skyrius) (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Kauno skyrius) direktoriaus 2020 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. VPE_SP5-624 „Dėl E. B. socialinio draudimo našlių pensijos permokos išieškojimo“, 2020 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. VPE_SP5-625 „Dėl E. B. nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių pensijos permokos išieškojimo“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2021 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. (18.2E)I-1549 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus 2020-09-25 sprendimų Nr. VPE_SP5-624 ir Nr. VPE_SP5-625“ ir įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėjai iš jai mokamų pensijų minėtais sprendimais kas mėnesį po 10 procentų išskaitytas sumas.

2. Pareiškėja nurodė, kad Alytaus skyriaus sprendimu jai nuo 1997 m. vasario 27 d. buvo skirta nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlių pensija, o nuo 1997 m. liepos 14 d. skirta socialinio draudimo našlių pensija už mirusį vyrą V. B., kadangi jis atitiko tuo metu galiojusius Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymų reikalavimus. Šias pensijas Alytaus skyrius teisėtai paskyrė ir mokėjo iki 2020 m. balandžio 30 d. ir 2020 m. gegužės 31 d. Negavusi pensijų daugiau nei du mėnesius, pareiškėja 2020 m. gegužės 25 d. elektroniniu paštu kreipėsi į Alytaus skyrių, prašydama paaiškinti, kodėl nutrauktas pensijų mokėjimas. Alytaus skyrius 2020 m. birželio 25 d. atsiuntė pareiškėjai raštą Nr. (10.4) DV_S-9189 „Dėl žalos valstybinio socialinio draudimo biudžetui atlygimo geruoju“ bei 2020 m. birželio 2 d. sprendimus Nr. VPE_SP2-3593, Nr. VPE_SP-3592, Nr. VPE_SP5-354 ir Nr. VPE_SP5-353 dėl nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių pensijos ir socialinio draudimo našlių pensijos mokėjimo nutraukimo bei 11 812,59 Eur dydžio šių pensijų permokų nustatymo. 2020 m. birželio 28 d. pareiškėja kreipėsi į Alytaus skyrių su prašymu atstatyti nutrauktų pensijų mokėjimą, tačiau Alytaus skyriui 2020 m. liepos 2 d. raštu Nr. (10.4)DV_S-9584) atsisakius tai padaryti, pareiškėja kreipėsi į VSDFV. VSDFV 2020 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. (6.5) I-5754 pareiškėjos skundas buvo atmestas.

3. 2020 m. rugsėjo 2 d. pareiškėja pateikė Alytaus skyriui bei VSDFV pareiškimą dėl ieškinio senaties taikymo periodinių išmokų išieškojimui. 2020 m. rugsėjo 11 d. Alytaus skyrius rašte Nr. 10.4 DV_S-14219 informavo, kad pakeitė terminą permokų išieškojimui nuo 2015 m. birželio 1 d. ir 2020 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. (10.1)DV-S-15176 atsiuntė 2020 m. rugsėjo 25 d. sprendimus Nr. VPE_SP56-624 ir Nr. VPE_SP5-625 dėl socialinio draudimo našlių ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių pensijų permokų išieškojimo iš E. B. Šiuos raštus pareiškėja apskundė VSDFV, kuri 2021 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. (18.2E) 1-1549 skundą atmetė.

4. Pareiškėjos teigimu, ginčijami Alytaus skyriaus ir VSDFV sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti. Pateikdama prašymus skirti našlių ir nukentėjusiųjų asmenų našlių pensijas, pareiškėja pateikė dokumentus už mirusį vyrą V. B., nes jis atitiko tuo metu galiojusių įstatymų reikalavimus. Pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 1997 m. liepos 1 d.) 33 straipsnio 1 dalį, teisę gauti valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją turėjo mirusiojo asmens sutuoktinis arba našlys, neturėjęs su mirusiuoju sutuoktiniu vaikų, tik tuo atveju, jei nuo santuokos įregistravimo iki sutuoktinio mirties dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai. Pagal šios redakcijos 34 straipsnio 3 dalį našliui, gaunančiam našlių pensiją, pensijos mokėjimas nutraukiamas naujai susituokus. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad įstatyme neapibrėžta ir nereglamentuota, už kurį vyrą našlė turi teisę kreiptis dėl pensijos skyrimo, o įstatymo reikalavimus atitiko miręs sutuoktinis V. B. Pareiškėja pažymėjo, kad pagal tuo metu galiojančius įstatymus nereikėjo pateikti jokios papildomos informacijos, kuri nebuvo išvardinta nei prašymo formoje, nei įstatyme. Po V. B. mirties pareiškėja buvo sudariusi naują santuoką, tačiau po antrojo sutuoktinio mirties, tapo dviejų sutuoktinių našle. Dokumentų pildymo dieną abu sutuoktiniai buvo mirę, todėl pareiškėja manė, kad Alytaus skyriaus specialistams priimant sprendimus dėl pensijų skyrimo bus išnagrinėtos visos aplinkybės, turinčios įtakos teisei į pensijas. Pareiškėja pabrėžė, kad nesiekė neteisėtos finansinės naudos ir neslėpė kitos santuokos sudarymo fakto. Pareiškėja pažymėjo, kad abu mirę sutuoktiniai nebuvo išsituokę, todėl kitam asmeniui našlių pensija negalėjo būti paskirta ir mokama. Pareiškėja nurodė, kad, gaudama našlių pensijas už mirusį vyrą V. B., ji nepažeidė įstatymo reikalavimų, t. y. po pensijos paskyrimo nebuvo dar kartą ištekėjusi, todėl žalos atsakovui nepadarė.

5. Atsakovas VSDFV Kauno skyrius atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti.

6. Atsakovas paaiškino, kad 2020 m. gegužės 1 d. gavo iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis apie našlių pensijų gavėjus, kurie šio registro duomenimis sudarė naują santuoką. Iš pateiktos informacijos buvo matyti, kad E. B. ir M. A. susituokė 1992 m. (duomenys neskelbtini), o duomenys Gyventojų registre įvesti 2020 m. balandžio 30 d. Atsižvelgiant į tai, Alytaus skyrius priėmė sprendimus nutraukti našlių pensijos mokėjimą pareiškėjai nuo 2020 m. birželio 1 d., o nukentėjusiųjų asmenų našlių pensijos mokėjimą nuo 2020 m. gegužės 1 d.

7. Atsakovas paaiškino, kad permokos susidarė dėl to, kad E. B. neinformavo apie aplinkybes, turinčias įtakos teisei į socialinio draudimo našlių bei nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlių pensiją nustatyti. Atsakovo teigimu, tiek skirdamas pareiškėjai nukentėjusiųjų asmenų našlių pensiją, tiek skirdamas socialinio draudimo našlių pensiją, Alytaus skyrius neturėjo pagrindo abejoti pareiškėjos sąžiningumu bei pateiktų dokumentų ir informacijos teisingumu (pareiškėjos pavardė buvo pirmojo sutuoktinio, pateikė santuokos liudijimą ir kitus dokumentus, kurie taip pat nekėlė abejonių), todėl netikrino pateiktų dokumentų teisingumo, be to, 1997 m. vasario 27 d. prašyme dėl nukentėjusiųjų asmenų našlių pensijos skyrimo ir 1997 m. liepos 14 d. prašyme dėl našlių pensijų skyrimo buvo nurodytos aplinkybės, turinčios įtakos nukentėjusiųjų asmenų našlių ir našlių pensijų mokėjimui (taip pat ir aplinkybė apie naujos santuokos sudarymą). Be to, 1997 m. vasario 27 d. Alytaus skyriui E. B. raštu patvirtino, kad jai yra žinoma, jog našlių pensijos „mokėjimas nutraukiamas naujai susituokus“, kad „laiku nepranešus apie naujos santuokos įregistravimą, permokėta suma bus išieškoma“ ir kad apie minėtą aplinkybę per 10 dienų privalo pranešti. Taigi, tuo patvirtino, kad jai yra žinoma, jog naujos santuokos sudarymas yra aplinkybė, turinti įtakos našlių pensijos mokėjimui, ir įsipareigojo apie tai pranešti našlių pensijas mokančiam skyriui.

8. Alytaus skyrius, siekdamas išvengti pensijų permokų, 2015–2016 metais atliko našlių pensijų paskyrimo teisėtumo patikrinimą. Patikrinus Lietuvos valstybės istorijos archyve esančius dokumentus apie E. B. ir V. B. santuoką, buvo nustatyta, kad žymos apie šios santuokos nutraukimą dokumentuose nėra. Dokumentuose nebuvo ir informacijos apie tai, jog po V. B. mirties E. B. sudarė naują santuoką. Duomenų apie pareiškėjos santuoką su M. A. nebuvo ir Gyventojų registre. Alytaus skyrius atliko visus tuo metu įmanomus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti dokumentų ar informacijos apie E. B. santuokas tikrumą. Duomenys apie E. B. 1992 m. (duomenys neskelbtini) su M. A. sudarytą santuoką buvo įrašyti į Gyventojų registrą tik 2020 m. balandžio 30 d.

9. Atsakovo nuomone, nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlių pensija ir našlių pensija už mirusį pirmąjį sutuoktinį V. B. pareiškėjai buvo paskirtos bei atitinkamai 1996 m. liepos 31 d. – 2020 m. balandžio 30 d. ir 1997 m. liepos 1 d. – 2020 m. gegužės 31 d. laikotarpiais mokamos neteisėtai, kadangi po V. B. mirties ((duomenys neskelbtini)) pareiškėja 1992 m. (duomenys neskelbtini) sudarė naują santuoką su M. A. ir prarado V. B. našlės statusą (tapo M. A. sutuoktinė), todėl teisės gauti našlių pensijas už pirmąjį sutuoktinį V. B. neturėjo.

II. 10. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimu tenkino pareiškėjos skundą, panaikino Alytaus skyriaus 2020 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. VPE_SP5-624 „Dėl E. B. socialinio draudimo našlių pensijos permokos išieškojimo“, 2020 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. VPE_SP5-625 „Dėl E. B. nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių pensijos permokos išieškojimo“ bei VSDFV 2021 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. (18.2E) I-1549 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus 2020-09-25 sprendimų Nr. VPE_SP5-624 ir Nr. VPE_SP5-625“. Teismas įpareigojo Kauno skyrių grąžinti pareiškėjai nuo 2020 m. spalio 1 d. išskaitytas iš jos senatvės pensijos socialinio draudimo našlių pensijos ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių pensijos permokos sumas.

11. Teismas nustatė, kad pareiškėja 1997 m. vasario 27 d. Alytaus skyriui pateikė prašymą skirti jai nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlių pensiją, o 1997 m. liepos 14 d. – skirti valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją už mirusį sutuoktinį V. B. Tuo metu galiojusio Pensijų įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad kreipiantis dėl pensijos, privaloma pateikti visus Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nurodytus dokumentus, būtinus pensijai paskirti. Pareiškėja, kreipdamasi į Alytaus skyrių dėl našlių ir nukentėjusiųjų asmenų našlių pensijos skyrimo, kartu su prašymu pateikė savo gimimo liudijimą, V. B. mirties liudijimo kopiją, santuokos liudijimo kopiją bei prašymuose ir pasižadėjime savo parašu patvirtino, kad žino apie aplinkybes, susijusias su našlių pensijų mokėjimu.

12. Teismas nurodė, kad tuo metu galiojusio Pensijų įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punktas numatė, kad teisę gauti socialinio draudimo našlių pensiją turi asmenys, sutuoktinio mirties metu sukakę 5 metais mažesnį už senatvės pensijos amžių ar vyresni arba pripažinti invalidais. Šio straipsnio 3 dalis numatė, kad paskirtosios našlių pensijos mokėjimas nutraukiamas dar kartą susituokus. Pareiškėjos prašymo dėl pensijos skyrimo pateikimo metu galiojusios redakcijos Valstybinių pensijų įstatymo 14 straipsnyje buvo nurodyta, kad nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlių ir našlaičių pensija skiriama nukentėjusių asmenų našlėms, nesukūrusioms kitos santuokos, sukakusioms senatvės pensijos amžių arba pripažintoms invalidėmis.

13. Teismas nustatė, kad Alytaus skyrius apie pareiškėjos sudarytą santuoką su M. A. sužinojo, kai Išmokų taikomojoje sistemoje suformavus pagalbinę ataskaitą „Našlių pensijų gavėjai, kurie Gyventojų registro ar SODROS duomenimis sudarė naują santuoką“, 2020 m. gegužės 4 d. buvo gauti duomenys iš Gyventojų registro apie pareiškėjos ir M. A. 1992 m. (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką. Alytaus skyrius kreipėsi į Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių dėl pareiškėjos ir M. A. santuokos akto išrašo pateikimo. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius 2020 m. gegužės 28 d. raštu pateikė minėtą santuokos išrašą.

14. Teismas konstatavo, kad, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, Alytaus skyrius pagrįstai ir teisėtai nutraukė pareiškėjai našlių pensijų mokėjimą ir nustatė našlių pensijos permoką dėl išmokos gavėjos kaltės, kadangi pareiškėja, 1997 metais pateikdama prašymą skirti našlių pensijas ir jas gaudama už (duomenys neskelbtini) mirusį sutuoktinį V. B., neinformavo Alytaus skyriaus, kad 1992 m. (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi naują santuoką su M. A. ir pagal tuo metu galiojusią Pensijų įstatymo 34 straipsnio 3 dalį bei Valstybinių pensijų įstatymo 14 straipsnį, neturėjo teisės gauti našlių pensiją už sutuoktinį V. B.

15. Teismas nustatė, kad Alytaus skyrius, gavęs VSDFV pritarimą, 2020 m. rugsėjo 25 d. priėmė sprendimą Nr. VPE_SP5-624 „Dėl E. B. socialinio draudimo našlių pensijos permokos išieškojimo“, kuriame pritaikė našlių pensijos permokos išieškojimui 5 metų senaties terminą ir nusprendė nuo 2020 m. spalio 1 d. iš E. B. gaunamų pensijų išskaityti po 10 procentų kiekvieną mėnesį iki VSDFV biudžetui bus atlyginta 1 341,21 Eur našlių pensijos permoka. Taip pat 2020 m. rugsėjo 25 d. Alytaus skyrius priėmė sprendimą Nr. VPE_SP5-625 „Dėl E. B. nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių pensijos permokos išieškojimo“, kuriame pritaikė nukentėjusių asmenų našlių pensijos permokos išieškojimui 5 metų senaties terminą ir nusprendė nuo 2020 m. spalio 1 d. iš E. B. gaunamų pensijų išskaityti po 10 procentų kiekvieną mėnesį iki VSDFV bus atlyginta 1 576,80 Eur nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių pensijos permoka.

16. Teismas nurodė, kad sprendimas dėl paskirtų našlių pensijų permokų išieškojimo iš pareiškėjos priimtas remiantis 1991 m. gegužės 21 d. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (redakcija, galiojusi ginčijamų sprendimų priėmimo metu) normomis. Teismas vadovavosi šio įstatymo 21 straipsniu, 40 straipsnio 8 dalimi, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015 (37–39 p.) ir nurodė, kad nagrinėjamu atveju sprendimai nutraukti pareiškėjai paskirtų našlių pensijų mokėjimą, o vėliau ir skundžiami sprendimai išieškoti susidariusią našlių pensijos permoką buvo priimti įvertinus pareiškėjos pateiktus našlių pensijai skirti dokumentus, kurių pagrįstumas buvo patikrintas tik po ilgo laikotarpio, pradėjus duomenis kaupti Gyventojų registre. Alytaus skyrius, gavęs duomenis iš Gyventojų registro, sprendė, kad pareiškėjai palankus sprendimas prieš 23 metus buvo priimtas nepagrįstai. Tai, kad institucija nusprendė panaikinti savo priimtus sprendimus dėl pensijų skyrimo, lėmė taip pat ir minėta priežastis (Registro įsteigimas ir duomenų jame kaupimas), taigi priežastis, susijusi su valstybės institucijų įsteigimu, veiklos pagrindais. Jeigu institucijos sprendimo panaikinimas yra lemiamas, be kita ko, pačių valstybės valdžios institucijų veiklos ypatumais, dėl kurių priimant administracinį sprendimą faktiškai nebuvo surinkti visi faktiniai duomenys, turintys užtikrinti sprendimo pagrįstumą, tai negali būti vertinama kaip faktinis pagrindas, leidžiantis institucijai spręsti dėl jos priimto sprendimo panaikinimo. Toks institucijos veikimas neatitinka gero administravimo principo. Institucija, nustačiusi, kad administracinis sprendimas turi būti panaikintas ne vien dėl asmens, besikreipusio dėl tokio sprendimo, kaltės, bet iš dalies ir dėl institucijos veiksmų, paprastai neturėtų naikinti savo priimto administracinio sprendimo, nes toks panaikinimas yra nesuderinamas su gero administravimo principu.

17. Teismas konstatavo, kad dėl administracinio sprendimo dėl pensijos skyrimo panaikinimo praėjus labai ilgam laiko tarpui – net 23 metams, visa administracinio sprendimo panaikinimo našta negali būti perkelta pareiškėjai, nes toks sprendimas priklausė ne tik nuo pareiškėjos elgesio, bet ir nuo institucijos veiklos ypatumų, taikytos administracinės praktikos. Be to, visos administracinio sprendimo panaikinimo naštos perkėlimas pareiškėjai yra neproporcingas atsižvelgiant ir į pareiškėjos turtinę padėtį (gaunamas pajamas), sveikatos būklę, amžių. Teismas vertino atsakovo taikytas priemones kaip neproporcingas, todėl turėjo pagrindą tenkinti pareiškėjos skundą ir panaikinti ginčijamus administracinius aktus. Patenkinęs šiuos skundo reikalavimus ir panaikinęs sprendimus dėl našlių pensijos permokos išieškojimo tais pačiais motyvais ir pagrindais teismas tenkino ir reikalavimą įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėjai nuo 2020 m. spalio 1 d. išskaitytas iš senatvės pensijos sumas.

III. 18. Atsakovas VSDFV Kauno skyrius apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjos skundą.

19. Atsakovas nesutinka su teismo argumentais, kad našlių pensijų permokos pareiškėjai susidarė ne vien dėl pareiškėjos, bet iš dalies ir dėl paties atsakovo netinkamų veiksmų – pareiškėjos pateiktų našlių pensijai skirti dokumentų pagrįstumas buvo patikrintas tik po ilgo laikotarpio, pradėjus duomenis kaupti Lietuvos Respublikos gyventojų registre, o toks institucijos veikimas yra nesuderinamas su gero administravimo principu. Atsakovas pažymi, kad Gyventojų registro valdytoja yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, o Gyventojų registro tvarkytojas yra valstybės įmonė Registrų centras, kuris yra ir asmens duomenų tvarkytojas. VSDFV ir jos teritorinių skyriai yra tik šių duomenų gavėjai, gaunantys duomenis, reikalingus jų funkcijoms vykdyti, pagal sudarytą su valstybės įmone Registrų centras duomenų teikimo sutartį, ir šio registro duomenis gauna (mato) tokius, kokie jie yra įrašyti atitinkamu momentu. Duomenys apie pareiškėjos 1992 m. (duomenys neskelbtini) sudarytą naują santuoką (t. y. santuoką su M. A.) Gyventojų registre atsirado tik 2020 m. balandžio 30 d., todėl tik po šios datos Alytaus skyriui tapo žinoma aplinkybė, turinti lemiamą reikšmę pareiškėjos teisei gauti našlių pensiją. Pareiškėjos kreipimosi dėl našlių pensijos metu jos pateikti duomenys apie santuoką su V. B. valdybos nustatyta darbo procedūrų tvarka buvo sutikrinti su Gyventojų registro duomenimis, tačiau tuo metu šiame registre buvo tik duomenys apie pareiškėjos santuoką 1958 m. (duomenys neskelbtini) su V. B., o duomenų apie jos 1992 m. (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką su M. A., kurie būtų pagrindas neskirti pareiškėjai našlių pensijos, tuo metu Gyventojų registre nebuvo.

20. Atsakovas nurodo, kad Alytaus skyrius 2015–2016 metais atliko našlių pensijų paskyrimo teisėtumo patikrinimą. Patikrinus Lietuvos valstybės istorijos archyve esančius dokumentus apie E. B. ir V. B. santuoką, buvo nustatyta, kad žymos apie šios santuokos nutraukimą dokumentuose nėra. Nebuvo dokumentuose ir informacijos apie tai, jog po V. B. mirties E. B. sudarė naują santuoką. Atsakovas daro išvadą, kad Alytaus skyrius buvo aktyvus, atliko visus tuo metu įmanomus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti dokumentų ar informacijos apie E. B. santuokas tikrumą, todėl nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovas pažeidė gero administravimo principą. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėja, 1997 m. vasario 27 d. pateikdama prašymą Alytaus skyriui, raštu patvirtino, jog jai yra žinoma, kad našlių pensijos „mokėjimas nutraukiamas naujai susituokus“, kad „laiku nepranešus apie naujos santuokos įregistravimą, permokėta suma bus išieškoma“ ir kad apie minėtą aplinkybę per 10 dienų privalo pranešti, todėl tuo patvirtino, kad jai yra žinoma apie tai, jog naujos santuokos sudarymas yra aplinkybė, turinti įtakos našlių pensijos mokėjimui, ir įsipareigojo apie tai pranešti jai našlių pensijas mokančiam skyriui.

21. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos pavardė buvo pirmojo sutuoktinio, kartu su prašymu pateikti dokumentai (santuokos su V. B. liudijimas ir šio asmens mirties liudijimas) nekėlė abejonių dėl juose esančios informacijos teisingumo. Atsakovas pažymi, kad teikdama 1997 m. vasario 27 d. prašymą skirti našlių pensiją pareiškėja buvo 64 metų amžiaus, turinti aukštąjį išsilavinimą, didžiąją gyvenimo dalį dirbusi savivaldybėje. Teikdama Alytaus skyriui prašymus dėl našlių pensijų skyrimo už mirusį V. B., pareiškėja žinojo (turėjo žinoti) apie tai, kad po jo mirties ((duomenys neskelbtini)) 1992 m. (duomenys neskelbtini) sudarė naują santuoką ir tapo M. A. sutuoktinė, tačiau vis tiek, nebūdama V. B. našlė, kreipėsi dėl našlių pensijų už šį asmenį skyrimo. Atsakovo vertinimu, šios aplinkybės įrodo, kad pareiškėjos amžius ir išsilavinimas leido suvokti, jog po V. B. mirties sudariusi naują santuoką su M. A., ji neteko V. B. našlės statuso ir teisės į našlių pensijas už mirusį V. B. neturėjo, tad našlių pensijos jai buvo paskirtos neteisėtai ir šių pensijų permokos susidarė dėl jos kaltės. Atsakovo teigimu, pareiškėja, 1997 m. vasario 27 d. pateikdama prašymus dėl našlių pensijų skyrimo už mirusį V. B. ir nutylėdama santuokos su M. A. sudarymą, nebuvo sąžininga.

22. Atsakovas pažymi, kad aplinkybė, jog pareiškėja 2020 m. rugsėjo 2 d. Alytaus skyriui pateikė prašymą pritaikyti penkerių metų priverstinio išieškojimo senaties terminą, patvirtina, jog pareiškėja sutinka, jog našlių pensijos permoka atsirado būtent dėl jos kaltės. Atsakovas nurodo, kad Alytaus skyrius atsižvelgė į pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 2 d. prašymą pritaikyti penkerių metų priverstinio išieškojimo senaties terminą ir pritaikė senaties terminą permokų išieškojimui bei apskaičiavo pensijų permokų sumas tik už 5 metus, sumažindamas išieškomą bendrą sumą nuo 11 812,59,00 Eur iki 2 918,01 Eur. Atsakovo vertinimu, pareiškėjos pensinis amžius nėra pakankamas įrodymas, kad pareiškėjos sunki ekonominė (socialinė) padėtis. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėja jokių dokumentų, patvirtinančių aplinkybes, dėl kurių nustatytos našlių pensijų permokos negalėtų būti iš jos išieškomos, atsakovui nepateikė. Teismui bylos nagrinėjimo metu pareiškėja nurodė, kad ji neatitinka sąlygų, nurodytų Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 40 straipsnio 6 dalyje, t. y. turimas turtas neįrodo jos sunkios finansinės padėties. Atsakovas daro išvadą, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog visos administracinio sprendimo panaikinimo naštos perkėlimas pareiškėjai yra neproporcingas, atsižvelgiant ir į pareiškėjos turtinę padėtį (gaunamas pajamas).

23. Pareiškėja E. B. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

24. Pareiškėja, nesutikdama su atsakovo apeliaciniu skundu, nurodo, kad prašymų skirti našlių pensijas teikimo metu atsakovas turėjo jai pateikti konkrečius klausimus raštu apie aplinkybes, turinčias esminės įtakos pensijai skirti, bei nurodyti konkrečius dokumentus, reikalingus šiam sprendimui priimti. Prieš priimant sprendimą atsakovas privalėjo patikrinti visų reikalingų dokumentų ir aplinkybių teisingumą. Tam įstatyme yra numatytas terminas sprendimui priimti. Jokios kitos valstybinės institucijos, nei pensijos gavėjas šios prievolės atlikti negalėjo. Todėl atsakomybė už visų reikiamų dokumentų gavimą, pensijos skyrimą ir mokėjimą priklauso atsakovui. Pareiškėja nesutinka, kad atsakovas buvo aktyvus, ir pažymi, kad atsakovas net 23 metus neatliko savo administracinių veiksmų, t. y. netikrino ir neišsiaiškino visų reikiamų aplinkybių, neapklausė pensijos gavėjos E. B. – pirminio ir pagrindinio informacijos teikėjo.

25. Pareiškėja nurodo, kad 1997 m. vasario 27 d. ji pasirašė, jog žino aplinkybę, kad pagal įstatymo nuostatas asmeniui, gaunančiam našlių pensiją, pensijos mokėjimas nutraukiamas naujai susituokus. Paskyrus našlių pensijas, E. B. šio įstatymo reikalavimo nepažeidė iki šiol, t. y. po pensijų skyrimo niekada nebuvo naujai susituokusi, todėl nieko neturėjo pranešti. Pareiškėja pabrėžia, kad ji, 1997 m. teikdama prašymus skirti našlių pensijas, buvo ir iki šiol yra V. B. našlė, nes niekada nebuvo su juo išsituokusi, kartu pragyveno virš 25 metų ir užaugino šioje santuokoje du sūnus. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad tuo metu galiojusiame Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme nebuvo nuostatos, nurodančios, kad pensija negali būti skiriama dar kartą susituokus po sutuoktinio mirties, o tik paskirtos pensijos mokėjimas galėjo būti nutraukiamas dar kartą susituokus, todėl atsakovas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėja buvo nesąžininga.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VSDFV Alytaus skyriaus sprendimų, priimtų dėl socialinio draudimo našlių pensijos bei nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių pensijos permokos išieškojimo, taip pat dėl VSDFV sprendimo, priimto išnagrinėjus ginčą privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo.

27. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad VSDFV Alytaus skyrius pagrįstai nutraukė našlių pensijų mokėjimą pareiškėjai, tačiau nepagrįstai nusprendė susidariusią pensijų permoką išieškoti iš pareiškėjos.

28. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, pripažįstant VSDFV Alytaus skyriaus sprendimus dėl permokos išieškojimo neteisėtais, ir teigia, kad našlės pensijų permoka susidarė dėl pareiškėjos kaltės, nes ji pateikė neteisingą informaciją bei elgėsi nesąžiningai, kadangi nuslėpė aplinkybę, kad po pirmo sutuoktinio mirties 1992 m. (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi santuoką su kitu asmeniu, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjos kaltės nėra, atitinkamai priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

29. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Tuo tarpu apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, apeliantas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str.), sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja, tačiau atsižvelgdama į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, nenustačiusi pagrindo, vadovaujantis ABTĮ 140 straipsniu, peržengti apeliacinio skundo ribas, juos papildo.

30. Visų pirma, pažymėtina, kad ginčui yra aktualūs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015 pateikti išaiškinimai, kuriuos aptarė skundžiamame sprendime ir pirmosios instancijos teismas. Ši praktika yra plėtojama ir kitose bylose (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1629-502/2015).

31. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (redakcijos, galiojusios skundžiamų sprendimų dėl permokos išieškojimo priėmimo metu (2020 m. rugsėjo mėn.), 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu socialinio draudimo išmokos neteisėtai išmokėtos dėl jų gavėjų kaltės, susidariusi permoka Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus sprendimu išieškoma iš bet kurios gavėjo gaunamos socialinio draudimo išmokos, mokamos tam asmeniui iš Fondo lėšų. Išieškomos sumos dydis per mėnesį negali viršyti 50 procentų gavėjui priklausančios socialinio draudimo išmokų sumos. Jeigu asmuo jokių socialinio draudimo išmokų negauna, permoka išieškoma teismo tvarka. Pagal minėto įstatymo 40 straipsnio, įtvirtinančio Fondo administravimo įstaigų teises, 8 dalį Fondo valdybos teritorinių skyrių direktoriai ir jų pavaduotojai turi teisę priimti sprendimus dėl socialinio draudimo išmokų gavėjų kaltės permokėtų socialinio draudimo ir kitų išmokų, kurių skyrimas ir mokėjimas pavestas šiems teritoriniams skyriams, sumų išieškojimo, neapribojant kokiu nors terminu.

32. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015, aiškindama tapačias teisės normas, konstatavo, kad būtina prielaida bei sąlyga įgaliotos Fondo administravimo įstaigos teisei priimti sprendimus dėl permokėtų socialinio draudimo išmokų sumų išieškojimo iš jas gavusio asmens – nustatymas, jog šias išmokas gavęs asmuo kaltas dėl permokos susidarymo. Nurodytos sąlygos – asmens kaltės – buvimas turi būti itin atidžiai ir rūpestingai įvertintas, atsižvelgiant ne tik į objektyvias aplinkybes, dėl kurių susidarė atitinkama socialinio draudimo išmokų permoka ar asmens elgesio objektyvius požymius, tačiau ir į asmens elgesio subjektyvaus pobūdžio aplinkybes, kurios, be kita ko, apsprendžiamos ir tokių asmenį individualizuojančių savybių, kaip amžius, išsilavinimas, patirtis ir pan. Tais atvejais, kai asmens, kuriam buvo permokėtos atitinkamos išmokos, galima kaltė pasireiškia tuo, jog jis nepateikė atitinkamos informacijos ar duomenų, turi būti itin atidžiai įvertinta, ar yra pagrįstų ir pakankamų duomenų teigti, jog asmuo buvo informuotas ir / ar žinojo apie pareigą pateikti minėtus duomenis bei tai, jog šie duomenys yra esmingai reikšmingi atitinkamos socialinio draudimo išmokos paskyrimui, mokėjimui ar jos dydžiui. Nesant tokių duomenų, tai galėtų būti pakankamas pagrindas išvadai apie nesąžiningumo asmens veiksmuose nebuvimą, taigi ir išvadai, jog asmuo nėra kaltas dėl permokos susidarymo (37 p.).

33. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015 konstatavo, kad net nustačius išmokų gavėjo kaltę, t. y. nustačius įstatyme numatytą būtiną sąlygą, kuriai esant Fondo valdybos teritoriniam skyriui įstatymas suteikia įgaliojimus spręsti klausimą dėl permokos išieškojimo iš ją gavusio asmens, tai neatleidžia įgaliotos institucijos nuo pareigos minėtą klausimą spręsti atsižvelgiant į konkrečią susiklosčiusią situaciją, užtikrinant, be kita ko, kad taikoma poveikio priemonė – permokos išieškojimas – būtų proporcinga. Tiek įgaliotai Fondo administravimo įstaigai sprendžiant klausimą dėl permokėtų socialinio draudimo išmokų išieškojimo iš asmens galimybės, tiek nagrinėjant ginčą dėl priimtų įgaliotos institucijos sprendimų nurodytu klausimu teisėtumo bei pagrįstumo, turi būti vertinama ir tai, ar konkretaus asmens atžvilgiu pritaikyta priemonė nesukelia jam pernelyg didelės naštos (38 p.). Vertinant Fondo administravimo įstaigos galimybę priimti sprendimą dėl socialinio draudimo išmokų permokos išieškojimo iš jų gavėjo, turi būti atidžiai įvertinta ir tai, ar ši institucija, kuriai įstatymais pavesta inter alia užtikrinti teisingą socialinio draudimo išmokų paskyrimą ir mokėjimą gavėjams, tinkamai atliko jai priskirtas funkcijas, ar spręsdama klausimą dėl atitinkamos išmokos (taip pat ir socialinio draudimo pensijos) skyrimo, atidžiai ir rūpestingai įvertino pateiktus dokumentus. Be to, vertinant nurodyto pobūdžio sprendimus proporcingumo aspektu, būtina įvertinti ir įgaliotos institucijos veiksmus iš gero administravimo principo kylančio reikalavimo veikti operatyviai aspektu, todėl tais atvejais, kai tam tikrų sumų permokėjimas nustatomas praėjus itin reikšmingam laiko tarpui nuo šių išmokų paskyrimo ir išmokėjimo, turi būti išsamiai įvertinta, ar to nelėmė įgaliotos institucijos nepakankamai atidus ir rūpestingas funkcijų atlikimas, kontrolės nebuvimas ir pan., dėl ko visos naštos perkėlimas asmeniui konkrečioje situacijoje galėtų būti vertinamas kaip neatitinkantis socialinio teisingumo bei proporcingumo principų (39 p.).

34. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog našlių pensijos permoka susidarė nė dėl pareiškėjos nesąžiningumo, o dėl atsakovo netinkamų veiksmų.

35. Atsakovas neginčija aplinkybės, kad VSDFV Alytaus skyrius nustatė našlių pensijų permoką ir nutraukė našlių pensijos pareiškėjai mokėjimą tuo pagrindu, kad 2020 m. gegužės 1 d. gavo duomenis iš Gyventojų registro apie 1992 m. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos sudarytą santuoką su M. A., kuri pasibaigė dėl sutuoktinio mirties iki paskiriant našlių pensijas. Taigi VSDFV Alytaus skyrius faktiškai panaikino savo ankščiau priimtus administracinius sprendimus, kurių pagrindu pareiškėja buvo įgijusi teises valstybinio socialinio draudimo srityje. Atsakovas teigia, jog sprendimą pripažinti VSDFV Alytaus skyriaus ankstesnius sprendimus neteisėtais lėmė priežastis, susijusi su kitų valstybės institucijų įsteigimu bei jų veiklos specifika.

36. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad jeigu institucijos sprendimo panaikinimas yra lemiamas, be kita ko, pačių valstybės valdžios institucijų veiklos ypatumais, dėl kurių priimant administracinį sprendimą faktiškai nebuvo surinkti visi faktiniai duomenys, turintys užtikrinti sprendimo pagrįstumą, tai negali būti vertinama kaip faktinis pagrindas, leidžiantis institucijai spręsti dėl jos priimto sprendimo panaikinimo. Toks institucijos veikimas neatitinka gero administravimo principo. Institucija, nustačiusi, kad administracinis sprendimas turi būti panaikintas ne vien dėl asmens, besikreipusio dėl tokio sprendimo, kaltės, bet iš dalies ir dėl institucijos veiksmų, paprastai neturėtų naikinti savo priimto administracinio sprendimo, nes toks panaikinimas yra nesuderinamas su gero administravimo principu. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-261-602/2018). Minėtoje nutartyje Lietuvos vyriausiais administracinis teismas yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo institucijos, atlikdamos savo funkcijas, turėtų imtis priemonių, užtikrinančių sprendimų teisėtumą. Sprendimų teisėtumas viešojo administravimo srityje yra viešas interesas, kuris įgyvendinamas institucijose joms priimant sprendimus. Dėl būtinumo saugoti viešąjį interesą gali būti ribojamos asmens teisės.

37. Nagrinėjamu atveju pagrįstai konstatuota, kad nustačius, jog pareiškėja neatitinka įstatyme nustatytų sąlygų našlių pensijoms gauti, šių pensijų mokėjimas turėjo būti nutrauktas. Nustačius įstatymo pažeidimą, institucija galėjo svarstyti dėl pareiškėjos teisių ribojimo ir už praėjusį laikotarpį, tačiau taip pat buvo būtina svarstyti, ar toks ribojimas yra proporcingas.

38. Nustatyta, kad sprendimai nutraukti pareiškėjai paskirtų našlių pensijų mokėjimą, o vėliau išieškoti susidariusią našlių pensijų permoką, buvo priimti praėjus dvidešimt trejiems metams nuo pensijų paskyrimo, įvertinus pareiškėjos pateiktus našlių pensijai skirti dokumentus ir naujai surinktus duomenis. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovo sprendimai yra nulemti ir paties atsakovo, kaip valstybės valdžios institucijos, veiklos ypatumų, dėl kurių, priimant administracinį sprendimą dėl našlės pensijos skyrimo, faktiškai nebuvo surinkti bei patikrinti visi būtini duomenys, turintys užtikrinti sprendimo pagrįstumą. Toks institucijos veikimas neatitinka gero administravimo principo. Be to, byloje nenustatyta, kad pareiškėja, 1997 m. vasario 27 d. pateikdama prašymą dėl našlių pensijos skyrimo už mirusį sutuoktinį V. B., sąmoningai nuslėpė faktą apie jos santuokos su M. A. 1992 m. sudarymą, kuri iki pensijų skyrimo jau buvo pasibaigusi dėl antrojo sutuoktinio mirties. Pareiškėja nurodė, kad buvo suklaidinta dėl prašyme skirti našlių pensiją suformuluoto įspėjimo, kad pensijos mokėjimas bus nutraukiamas, sudarius naują santuoką. Pareiškėjos teigimu, ji manė, jog tokios pasekmės kils, jei ji sudarys naują santuoką po pensijos skyrimo. Įvertinusi byloje pateiktų pareiškėjos pildytų dokumentų turinį, teisėjų kolegija pripažįsta, jog pareiškėja galėjo būti suklaidinta šiuose dokumentuose naudojamų formuluočių, kas taip pat neatitinka gero administravimo principo.

39. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjai skirta priemonė yra neproporcinga ir teigia, jog pareiškėja pati prašė taikyti išieškojimo senatį, todėl buvo išieškoma pensijos permoka tik už paskutinius penkerius metus. Šis apeliacinio skundo teiginys atmestinas kaip nepagrįstas, nes pareiškėja prašymą taikyti ribotą pensijos permokos išieškojimą siejo su teisminio ginčo vengimu, bet nėra pripažinusi savo kaltės. Byloje surinkti ir įvertinti duomenys apie pareiškėjos gaunamas menkas pajamas,amžių, sveikatos būklę, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai pripažino, jog atsakovo sprendimas išieškoti pensijos permoką iš pareiškėjos neatitinka proporcingumo principo.

40. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, nenukrypo nuo suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, todėl atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes nėra pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ar jį panaikinti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė