409bfba5-83ed-4d84-8260-e2dfe862edec · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-327-843/2014Teisminio proceso Nr. 1-10-9-00382-2012-0Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. kovo 4 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja AuÅ¡ra Valinskienė,sekretoriaujant Agnei GrizevičiÅ«tei, Aldonai Daudaitei,dalyvaujant prokurorui Valentui Gritei, kaltinamajam G. A.,kaltinamojo gynėjai advokatei Ingai AbramavičiÅ«tei,nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui N. S. (N. S.),vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje:

G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Elektrėnuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukÅ¡tojo neuniversitetinio iÅ¡silavinimo, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), Elektrėnuose, deklaruota gyv. vieta ten pat, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalyje.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : G. A. vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , o bÅ«tent: jis 2012 m. spalio 25 d., apie 09:00 val., važiuodamas Geležinio Vilko gatvėje, Vilniuje, centro link, antra eismo juosta, tyčia užblokavo N. S. automobilį „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojantį pirma eismo juosta, ir iÅ¡lipęs iÅ¡ savo automobilio „Audi“, valstybinis   Nr. (duomenys neskelbtini) pribėgo prie nukentėjusiojo N. S. automobilio, atidarė priekines vairuotojo pusės dureles ir toliau demonstruodamas įžūlų elgesį aplinkinių atžvilgiu ir pažeisdamas vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ staigiai trenkė kumščiu nukentėjusiajam į veidÄ ir pataikęs į nosį padarė nukentėjusiajam N. S. nosies sumuÅ¡imÄ , kas specialisto buvo konstatuota kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Taip G. A. padarė BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ . Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. A. savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad 2012-10-12 apie 8.00 val. važiuodamas Geležinio Vilko gt. į Vilnių, pravažiavus Vilkpėdės žiedÄ , ties pirmu Å¡viesoforu pamatė priekyje viduryje kelio važiuojantį Opel automobilį. Ä®spėjo jį garsiniu signalu ir Opel pasitraukė. Jam jį lenkiant Opel automobilis pradėjo jį spausti prie kairio kelkraščio. Buvo privažiavęs prie pat automobilio, tačiau nesilietė.

Tai truko 5-10 sekundžių. Tai jį labai sutrikdė, iÅ¡gÄ sdino. Po kiek laiko susidarė kamÅ¡tis ir Opel sustojo pirmoje juostoje. Jis pavažiavęs kiek toliau taip pat sustojo. Stovėjo antroje juostoje. Ä®jungė avarinį signalÄ ir nuėjo pažiÅ«rėti, kaip taip žmogus gali vairuoti, norėjo jį sudrausminti. Opel vairuotojas atidarė dureles. Jis atėjo iÅ¡ priekio ir sustojo prieÅ¡ais jas. Pasiteiravo, kaip taip galima vairuoti, į kÄ Opel vairuotojas nieko neatsakė, tik nusiÅ¡ypsojo.

Tuomet kamštis pajudėjo ir jis (G. A.) nuėjo prie savo automobilio. Jokio fizinio kontakto tarp jo ir Opel vairuotojo nebuvo, jo atžvilgiu jis nesikeikė, nerėkė. Nebuvo visiškai ramus, buvo sutrikęs. Nukentėjusysis buvo linksmas, sumušimų jo veide nebuvo. Jis mašinoje buvo vienas. Jo paties (G. A.) mašinoje važiavo jo brolis, kuris sėdėjo priekyje, bei šio draugai, kurie sėdėjo gale. Kaltinamojo sustojimas eismui trukdė minimaliai, nes priekyje buvo spūstis, jokių garsinių signalų iš kitų automobilių nebuvo.

Bendravimas su nukentėjusiuoju užsibaigė, nes pirma juosta pajudėjo automobiliai ir nukentėjusysis iÅ¡važiavo. Jis (G. A.) yra baustas administracine tvarka už Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimus. Nukentėjusįjį matė pirmÄ kartÄ , jokių ryÅ¡ių jie neturi. IÅ¡ kur pas nukentėjusįjį atsirado sumuÅ¡imas paaiÅ¡kinti negali. Su civiliniais ieÅ¡kiniais nesutiko. Nukentėjusysis N. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2012-10-12 ar  14 d., prieÅ¡ 9.00 val., jis važiavo Geležinio Vilko gt. centro link.

Ä®vykis buvo ties viaduku, kuris eina virÅ¡ gatvės, vedančios į Savickio gatvę. Vyko kelio darbai, todėl pirma eismo juosta buvo uždaryta. Eismas judėjo, bet labai lėtai. Antra juosta automobiliai važiavo kiek greičiau, todėl jis, važiuodamas pirma juosta, likus apie 500 metrų iki kelio susiaurėjimo bandė persirikiuoti, nes žinojo, kad toliau vyksta kelio darbai. Tarp automobilių pamatė gan didelį tarpÄ , įjungė posÅ«kį, Å¡iek tiek įvažiavo į antrÄ juostÄ , tačiau iÅ¡ galo važiuojantis automobilis, kurį vairavo G.

A., garsiniu signalu parodė, kad jo nepraleis. Jis grįžo į savo juostÄ . Po to pabandė antrÄ kartÄ persirikiuoti taip pat, tik tarpas tarp automobilių buvo mažesnis ir jo greitis buvo didesnis. Jo automobilio ratai kirto skiriamÄ jÄ juostÄ , tačiau pilnai automobilis persirikiavęs nebuvo, jo vėl nepraleido tas pats gale esantis automobilis. Jų automobiliai susigretino, jis pažiÅ«rėjo į vairuotojÄ , po ko Å¡is jį aplenkė ir sustojo skersai užblokavęs beveik dvi eismo juostas. G. A. priėjo prie nukentėjusiojo automobilio, atidarė dureles, sustojo jų vidinėje pusėje, suÅ¡uko kažkÄ necenzÅ«riniais žodžiais, kad jis nemoka vairuoti.

Jis (N. S.) bandė jį nuraminti, sakė: „Žmogau, apsiramink“. Po Å¡ių žodžių vairuotojas trenkė jam kaire ranka į veidÄ , pateikė tiesiai į nosį ir nuėjo. Po smÅ«gio jis labai sutriko, vos neprarado sÄ monės, prasidėjo kraujavimas. MaÅ¡inos priekyje nuvažiavo gal 50-100 m. ir jis uždarė dureles bei nuvažiavo darbo link. Paskambino 112 ir pranešė apie įvykį. Bandė įsiminti maÅ¡inos numerius, tačiau pasakė jį neteisingai. Vėliau pats per „Regitra“ duomenų bazę rado teisingÄ numerį.

Policija jį nukreipė į 2 policijos komisariatÄ , kur liepė paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ . Po to jis nuvažiavo į darbÄ , tačiau dirbti negalėjo. Tuomet nuvažiavo į ligoninę, kur jam padarė rentgeno nuotraukÄ , nusiuntė pas neurologus. Po mėnesio jis buvo atvykęs pas tyrėjÄ apklausai. Po jos buvo akistata su kaltinamuoju, kurios metu Å¡is pripažino smogęs, nes norėjo pamokyti, kaip reikia teisingai vairuoti. Vėliau Å¡i akistata iÅ¡ bylos dingo. Taip pat nurodė, kad dėl įvykio visos maÅ¡inos A. automobilio gale buvo sustabdytos.

Buvo aplinkinių reakcija. Moteris iÅ¡ maÅ¡inos, stovinčios gale, Å¡Å«ktelėjo: „KÄ jÅ«s darot“? Jis pats (N. S.) nemano pažeidęs KET, nebent tada, kai antrÄ kartÄ bandė persirikiuoti neparodęs posÅ«kio signalo. Palaiko civilinį ieÅ¡kinį. Neturtinė žala pasireiÅ¡kė tuo, kad kolegos matė jį sumuÅ¡tÄ , teko imti nedarbingumo pažymėjimÄ , gydytis namie, jis patyrė pergyvenimus dėl sveikatos, dėl gydymo. Teko keisti nosies tamponus. Nedarbingas buvo iki savaitės, sumuÅ¡imo žymės matėsi apie savaitę.

Liudytojas A. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2012-10-25 jam paskambino jo sÅ«nus N. S. ir paaiÅ¡kino, kad gavo smÅ«gį į veidÄ ir vyksta į komisariatÄ . Trumpai telefonu pasakojo, kad ryte važiavo į darbÄ , vyko statybos darbai ir buvo kelio susiaurėjimas. Jis bandė persirikiuoti į kitÄ juostÄ , tačiau viena maÅ¡ina jam užkirto keliÄ taip sustabdydama. Tas asmuo atidarė sÅ«naus automobilio dureles ir be žodžių smÅ«giavo į veidÄ . Po to sÅ«nus dar kartÄ paskambino ir pasakė, kad blogai jaučiasi ir važiuoja į ligoninę.

Ten jam buvo suteikta pagalba ir jis grįžo namo. KitÄ dienÄ kreipėsi į poliklinikÄ ir savaitę ar 10 d. buvo nedarbingas, gulėjo namuose. Tuo metu jis gyveno kartu su sÅ«numi ir ryte jis iÅ¡važiavo į darbÄ be jokių sužalojimų. Pirmas dienas po įvykio sÅ«nui labai kraujavo iÅ¡ nosies, jis daug miegojo, svaigo galva. Liudytojas R. R. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dirba Vilniaus miesto 2 policijos komisariate tyrėju. Jo žinioje buvo nukentėjusiojo N. S. pareiÅ¡kimas dėl kÅ«no sužalojimo.

Teko bendrauti su pareiÅ¡kėju bei kaltinamuoju. PareiÅ¡kimo tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, tad kaltinamas asmuo, vadovaujantis Policijos veiklos įstatymu, buvo įspėtas dėl atsakomybės už neleistinÄ elgesį. Nukentėjusiojo ir kaltinamojo akistatos nebuvo. Liudytoja L. I. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2012 m. rudenį N. S. atvyko į darbÄ stipriai pavėlavęs. Pasakojo, kad važiavo į darbÄ , užlindo ir tai nepatiko kitÄ automobilį vairavusiam asmeniui. Jis prisivijęs atidarė dureles ir smogė jam į veidÄ .

TÄ dienÄ N. S. akys, nosis buvo paraudę, kraujo nematė, buvo susinervinęs. DienÄ prieÅ¡ jis sumuÅ¡tas nebuvo. Ä®vykio dienÄ jis pakabėjo su vadovybe ir išėjo iÅ¡ darbo. Po to apie porÄ dienų nėjo į darbÄ . N. S. apibÅ«dino kaip draugiÅ¡kÄ , komunikabilų, nekonfliktiÅ¡kÄ . Liudytojas P. A. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad maždaug prieÅ¡ metus jis pats, jo brolis G. A., D. R. ir M. A. važiavo Geležinio Vilko gatve Audi automobiliu. Vairavo G. A.. PrieÅ¡ juos Opel vairuotojas važiavo vidury kelio tarp pirmos ir antros eismo juostos be posÅ«kių.

Jis pradėjo juos spausti prie metalinių pertvarų. Jie sustojo. Gintaras iÅ¡lipo, apėjęs Audi iÅ¡ galo nuėjo prie maÅ¡inos, kažkÄ paÅ¡nekėjo. Pokalbis truko akimirkÄ . Jo metu Gintaras stovėjo prie atidarytų durelių. Nematė, kas konkrečiai atidarė dureles – G. A. ar pats Opel vairuotojas. Pastarasis iÅ¡lipęs nebuvo. Po to maÅ¡inos pradėjo važiuoti, nes buvo spÅ«stis, ir brolis grįžo į automobilį. Ä®vykį liudytojas stebėjo nuolat, žiÅ«rėjo į tÄ pusę.

Sėdėjo priekyje, Å¡alia vairuotojo ir jam gerai viskas matėsi. Jų automobilis stovėjo antroje juostoje, o Opel – pirmoje. Jų automobilis buvo labiau priekyje, gal 1-2 metrų atstumu nuo Opelio. Ä® pirmÄ juostÄ jis įsukęs nebuvo. Po pokalbio G. A. buvo pasipiktinęs vairuotojo elgesiu. Tuo metu, kai Opelis juos spaudė, G. A. buvo iÅ¡sigandęs. Po to, kai brolis grįžo, Opelio liudytojas nebestebėjo. ApibÅ«dino kaltinamÄ jį kaip ramesnio bÅ«do.Liudytojas D. R. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad datos tiksliai nepamena.

Buvo rytas, apie 8.00 val. Jie važiavo Geležinio Vilko gatve, antra juosta. Ä®vykis buvo prieÅ¡ Å¡viesoforÄ . Buvo taisomas kelias ir toliau buvo atidaryta tik viena kelio juosta. Jų automobilio greitis buvo apie 60 km/h. PrieÅ¡ juos važiavo maÅ¡ina per vidurį kelio. Jie pasignalino ir maÅ¡ina pasitraukė. Jie jÄ aplenkė. Susidarė spÅ«stis ir jie sustojo. Jų maÅ¡ina buvo priekyje, o nukentėjusiojo – gale. Automobiliai stovėjo tiesiai, gal per vienÄ maÅ¡inÄ . G. A. buvo susinervinęs dėl avarinės situacijos.

Jis iÅ¡lipo ir nuėjo pasikalbėti. Jo ir aplenkto automobilio vairuotojo tarpusavio bendravimas truko 1-2 minutes. Jie galimai barėsi, ranka mojavo. Jis (D. R.) kelis kartus buvo atsisukęs. Aplenkto automobilio durelės buvo atidarytos, G. A. stovėjo prie jų. Jis (D. R.) sėdėjo gale keleivio pusėje, M. A. sėdėjo Å¡alia jo, o P. A. sėdėjo Å¡alia Gintaro, priekyje. Jam (D. R.) vaizdÄ kiek užstojo automobilio konstrukcija. Smurtinių veiksmų iÅ¡ G. A. pusės kito vairuotojo atžvilgiu, kiek matė, nebuvo.

Po to Gintaras sugrįžo ir priekyje stovėję automobiliai pradėjo judėti. Patvirtino pagarsintus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Liudytojas M. A. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2012 m. lapkričio mėn., ryte, apie 8.00 val., jie važiavo Geležinio Vilko gt. Jis sėdėjo gale už vairuotojo, P. A. sėdėjo priekyje prie vairuotojo G. A., o D. R. sėdėjo gale, liudytojui iÅ¡ deÅ¡inės. Pastebėjo viduryje kelio važiuojančiÄ maÅ¡inÄ . Papypseno ir jÄ pralenkė. Vėliau jie vėl susilygino ir maÅ¡ina pradėjo juos spausti prie kairio kelkraščio.

Jie jÄ aplenkė. Susidarė spÅ«stis. G. A. sustojo kairėje juostoje, o nukentėjusio automobilis – deÅ¡inėje. Jų automobilis buvo labiau priekyje, tarp jų buvo apie 3 metrus. G. A. iÅ¡lipo iÅ¡ maÅ¡inos ir nuėjo pakalbėti su to automobilio vairuotoju. Matė, kaip pastarasis atidarė dureles, Gintaras tarė kelis žodžius ir grįžo į maÅ¡inÄ . Jų bendravimÄ jis stebėjo pro galinį stiklÄ nuolat, be pertraukos. Gintaras stovėjo prie priekinės lempos, prieÅ¡ais dureles. Nukentėjusysis iÅ¡lipęs nebuvo.

Negirdėjo, apie kÄ buvo kalbama. Pokalbis truko neilgai, pasakė kelis žodžius. Smurtinių veiksmų nebuvo, tai tvirtina kategoriÅ¡kai. IÅ¡lipdamas ir grįžęs G. A. buvo ramus. Priekyje jų maÅ¡inos buvo nuvažiavusios 5-10 metrų. Už jų automobilio maÅ¡inų nebuvo. Jie nuvažiavo pirmiau nukentėjusiojo. Daugiau pastarojo automobilio nematė. 2012-11-22 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 2641/12(01) nurodyta, kad atlikus medicininių dokumentų tyrimÄ nustatyta, jog N. S. galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2012-10-25) buvo padarytas nosies sumuÅ¡imas su kraujosruvomis akių srityje paveikus kietu buku daiktu.

Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 20). BIRT ataskaitų žiÅ«rylės duomenimis N. S. bendrosios pagalbos numeriu skambino 2012-10-25 9.45 val., pranešė apie smÅ«gį jam į veidÄ (b. l. 8, 9). Bendrosios pagalbos centro pateiktas praneÅ¡imo garso įraÅ¡as, įraÅ¡ytas į kompaktinį diskÄ , buvo apžiÅ«rėtas ikiteisminio tyrimo metu, apžiÅ«ros duomenys fiksuoti 2013-08-02 apžiÅ«ros protokole. IÅ¡ protokolo matyti, kad N. S. bendrosios pagalbos telefono numeriu pranešė apie tai, kad jam važiuojant Geležinio Vilko gatve jis du kartus bandė persirikiuoti, nerodė posÅ«kio signalo, po ko automobilio Audi vairuotojas užkirto jam keliÄ , sustabdė, atidarė duris ir smogė jam į veidÄ (22, 23-24).Teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs visumÄ byloje surinktų duomenų, pateikia Å¡iÄ jų analizę.

Nukentėjusysis N. S. davė kaltinamÄ jį G. A. kaltinančius parodymus tvirtindamas, kad Å¡is važiuojant Geležinio Vilko gatvėje, Vilniuje, centro link, tyčia užblokavo jo vairuojamÄ automobilį Opel, važiuojantį pirma eismo juosta, po ko iÅ¡lipęs iÅ¡ savo automobilio pribėgo prie nukentėjusiojo automobilio, atidarė priekines vairuotojo pusės dureles ir smogė ranka jam į veidÄ , pataikė į nosį, padarydamas jos sumuÅ¡imÄ . Å iuos nukentėjusiojo N. S. parodymus patvirtina ir pateikta specialisto iÅ¡vada, kurioje konstatuota, kad N. S. galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2012-10-25) buvo padarytas nosies sumuÅ¡imas su kraujosruvomis akių srityje paveikus kietu buku daiktu, sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir byloje esantys BIRT ataskaitų žiÅ«rylės duomenys bei jo skambučio bendrosios pagalbos centrui įraÅ¡as, kurio turinys fiksuotas apžiÅ«ros protokole. Å iuose dokumentuose užfiksuota, kad N. S. 2012-10-25 9.45 val., tai yra neužilgo po nukentėjusiojo nurodyto smÅ«gio sudavimo, skambino bendrosios pagalbos telefonu ir nurodė analogiÅ¡kas įvykio aplinkybes. Nukentėjusiojo parodymus patvirtino ir liudytojų A. S. ir L. I. parodymai. A. S. patvirtino, kad įvykio dienÄ iÅ¡važiuodamas iÅ¡ namų į darbÄ N. S. sumuÅ¡tas nebuvo, tuo tarpu liudytoja L.

I. patvirtino, kad atvykęs į darbÄ N. S. jau buvo su sumuÅ¡imo žymėmis: jam buvo paraudusio akys ir nosis. Ji taip pat patvirtino, kad dienÄ prieÅ¡ Å¡ių žymių nebuvo. Be to, ir Å¡iems asmenims N. S. nurodė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas įvykio aplinkybes. Tiek nukentėjusysis N. S., tiek liudytojai A. S., L. I. parodymus davė bÅ«dami įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimÄ , jų parodymai yra nuoseklÅ«s. Taigi, visuma Å¡ių iÅ¡vardytų duomenų sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitÄ , tad teismas Å¡iuos duomenis pripažįsta patikimais įrodymais ir jais vadovaujasi nustatydamas įvykio faktines aplinkybes.

Tuo tarpu kaltinamasis G. A. davė prieÅ¡ingus nei N. S. parodymus, o bÅ«tent jis tvirtino, kad įvykio metu nukentėjusiajam į veidÄ nesmogė. Liudytojai P. A., D. R. bei M. A. teismui taip pat nenurodė įvykio metu buvus kokiems nors smurtiniams G. A. veiksmams nukentėjusiojo atžvilgiu. Vertindamas Å¡iuos duomenis teismas atsižvelgia į tai, kad liudytojas D. R. nurodė, jog stebėjo stovintį prie nukentėjusiojo automobilio G. A. kelis kartus į jį atsigręždamas. Ä®vertinęs aukščiau aptartų įrodymų visumÄ teismas sprendžia, kad liudytojas nagrinėjamam įvykiui reikÅ¡mingo smurtinio veiksmo panaudojimo nepastebėjo.

Teismas vertina, kad smurto nepastebėjo ir liudytojas P. A.. Å iÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė atsižvelgęs į nepakankamÄ Å¡io liudytojo parodymų kategoriÅ¡kumÄ . Be to, kaip jis pats nurodė, G. A. jis stebėjo iÅ¡ priekyje stovinčio automobilio priekinės keleivio vietos, atsigręždamas. Tuo tarpu liudytojas M. A. teismui kategoriÅ¡kai tvirtino, kad smÅ«giuota nebuvo. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ , netiki kaltinamojo bei liudytojo M. A. teiginiais, nes jie prieÅ¡tarauja kitiems aukščiau įvardytiems įrodymams, kuriuos teismas vertino kaip patikimus.

Kaltinamasis negalėjo įvardyti, kaip ant nukentėjusiojo veido atsirado sumuÅ¡imas, kurį, be kita ko, patvirtina objektyvus įrodymas – specialisto iÅ¡vados duomenys. Be to, teismas atsižvelgia ir į tai, kad Å¡ie asmenys vyko vienu automobiliu, M. A. yra kaltinamojo brolio draugas. Tai leidžia pagrįstai manyti apie pastarojo asmens suinteresuotumÄ padėti traukiamam baudžiamojon atsakomybėn G. A.. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo G. A. bei liudytojo M. A. parodymai buvo žinomai melagingi, todėl negali bÅ«ti vertinami kaip patikimi įrodymai ir jais nesivadovauja.

Kaip minėta, byloje surinktų įrodymų pagrindu nustatyta, kad G. A. smÅ«gį N. S. sudavė vieÅ¡oje vietoje, įvykį stebint kitiems asmenims, dėl menkavertės priežasties. Iki tol jokie tarpusavio santykiai jų nesiejo. Å ių veiksmų pasėkoje nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Toks elgesys, visų pirma, akivaizdžiai Å¡okiravo patį nukentėjusįjį, kurio dienos eiga buvo sutrikdyta, jis buvo priverstas kviestis policijos bei medikų pagalbos. Be to, kaltinamojo veiksmai sukėlė neigiamÄ ir kitų įvykio vietoje buvusių asmenų reakcijÄ .

Kaip nurodė nukentėjusysis, kurios parodymus, kaip minėta, teismas vertino kaip patikimÄ Ä¯rodymÄ , į kaltinamojo smÅ«gį Å¡Å«ktelėdama sureagavo gretimam automobilyje buvusi moteris, automobilio užblokavimas sukėlė kelyje papildomÄ spÅ«stį. Å ių duomenų pagrindu teismas kaltinamojo veiksmus vertina kaip įžūlius, jais G. A. pademonstravo savo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Veika baigta. Asmuo veikė tiesiogine tyčia. Remiantis tuo, kas pasakyta, spręstina, kad nustatyti kaltinamojo veiksmai pagal BK 284 straipsnio 1 dalį buvo kvalifikuoti teisingai.

Atsižvelgus į gynybos argumentus teismas pažymi, kad nustačius vieÅ¡o smurto, kurio pasėkoje asmeniui nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, faktÄ veika negali bÅ«ti kvalifikuojama kaip administracinis teisės pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnyje (nedidelis chuliganizmas), nes tokios veikos pavojingumo laipsnis ir pobÅ«dis aiÅ¡kiai peržengia administracinės atsakomybės ribas. Gynybos įvardytu dokumentu, o bÅ«tent įspėjimu (b. l. 11), G.

A. nebuvo patrauktas nei administracinėn, nei baudžiamojon atsakomybėn, o tik įspėtas apie tam tikro pobÅ«džio veiksmų teisines pasekmes, tad pagrindo iÅ¡vadai esant dvigubam baudžiamumui nėra.Teismas paÅ¡alino iÅ¡ kaltinimo kaip nepasitvirtinusias faktines aplinkybes, jog G. A. veikdamas tyčia ir piktybiÅ¡kai neleido N. S., vairuojančiam automobilį „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojančiam iÅ¡ pirmos juostos, įvažiuoti į antrÄ kelio juostÄ . Byloje surinkti minėti įrodymai patvirtina, kad G.

A. iki įvykio vietos nuolat važiavo antra eismo juosta. Pareigos įleisti į Å¡iÄ juostÄ iÅ¡ pirmos juostos persirikiuojantį N. S. vairuojamÄ automobilį jis neturėjo, tuo labiau, kad ir pats nukentėjusysis patvirtino, jog persirikiavimo manevrÄ jis darė nesaugiai, tai yra neparodęs posÅ«kio signalo, esant nedideliam tarpui tarp automobilių bei važiuodamas didesniu greičiu. Nesaugų nukentėjusiojo elgesį patvirtina ir jo paties paaiÅ¡kinimai, pateikti skambinant bendrosios pagalbos telefonu, kas užfiksuota garso įraÅ¡e bei jo apžiÅ«ros protokole.

Kartu teismas, atsižvelgęs į gynybos argumentus, pažymi, kad nukentėjusiojo padaryti KET pažeidimai negali bÅ«ti pripažinti kaip provokuojantis ar neatsargus elgesys, apibrėžtas BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, nes minėtais veiksmais nukentėjusysis nei sÄ moningai skatino smurto jo atžvilgiu panaudojimÄ , nei apskritai galėjo numatyti, kad tokie veiksmai iÅ¡provokuos vieÅ¡Ä smurtÄ jo atžvilgiu.Teismas, konstatuodamas faktines aplinkybes, taip pat pakoregavo kaltinime nurodytÄ Ä¯vykio datÄ iÅ¡ 2012-10-12 į 2012-10-25, nes bÅ«tent tokiÄ datÄ patvirtina raÅ¡ytiniai byloje surinkti įrodymai.

MinėtÄ netikslumÄ teismas vertina kaip raÅ¡ymo apsirikimÄ , įtakojusį ir asmenų parodymuose nurodytÄ Ä¯vykio datÄ . Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimÄ , veika yra baigta, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Nagrinėjamos veikos metu buvo vieÅ¡ai suduotas vienas smÅ«gis, kurio pasėkoje asmeniui padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamojo elgesį iÅ¡ dalies įtakojo nukentėjusiojo padaryti KET pažeidimai. Å ios aplinkybės apibÅ«dina padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamojo asmenybę: G. A. yra neteistas, baustas administracine tvarka, dirba, turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ . VÅ¡Ä® Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VÅ¡Ä® Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas, Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinėje įskaitoje neįraÅ¡ytas. Visuma Å¡ių aplinkybių leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ skiriant baudÄ , nustatant jos dydį, artimesnį minimaliam.

Civilinis ieÅ¡kovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiÅ¡kė 74,94 Lt civilinį ieÅ¡kinį už nukentėjusiojo N. S. gydymÄ (b. l. 48-49). Kaltinamasis su ieÅ¡kiniu nesutiko. ReiÅ¡kiamo reikalavimo dydį pagrindžia pateiktas gydymo paslaugų apskaitos iÅ¡raÅ¡as (b. l. 50). Nukentėjusysis buvo sužalotas kaltų nusikalstamų kaltinamojo veiksmų pasėkoje, atsiradę padariniai su kaltinamojo veiksmais sietini tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu, nukentėjusiojo gydymas buvo apmokėtas iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.283 straipsnio 1 dalimi, 6.280 straipsniu, reiÅ¡kiamas reikalavimas yra tenkinamas pilnai.

Nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas N. S. byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 560 Lt turtinės žalos ir 8000 Lt neturtinės žalos priteisimo (b. l. 115-117). Pagrįsdamas reikalaujamÄ neturtinės žalos atlyginimÄ nukentėjusysis ieÅ¡kinyje nurodė, kad dėl G. A. veiksmų patyrė fizinį skausmÄ , stiprius dvasinius iÅ¡gyvenimus ir sukrėtimus, buvo sužalotas vieÅ¡oje vietoje, iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, dėl menkavertės ir abejotinos dingsties, matant paÅ¡aliniams asmenims.

Jis patyrė nepatogumų, tai yra buvo sugadinta jo darbo diena, nepagrįstai sugaiÅ¡tas laikas Å¡alinant sužalojimų pasekmes ligoninėje, taip pat ikiteisminio tyrimo įstaigoje, ilgÄ laikÄ jis negalėjo efektyviai dirbti, 6 dienas dėl patirtų sužalojimų buvo nedarbingas ir gydėsi, lankėsi pas gydytojus, jam buvo iÅ¡duota nedarbingumo pažyma iki 2011-11-03. Dėl patirtos galvos traumos, t. y. nosies sumuÅ¡imo, kraujavimo, veido sumuÅ¡imo jis kentė fizinį skausmÄ , reikėjo nuolatinio tvarsčių keitimo, medikamentų, dėl veido patinimo ir akivaizdžių sužalojimų jis negalėjo rodytis vieÅ¡umoje.

Å ie akivaizdÅ«s sužalojimai jį nuolat trikdė prieÅ¡ kitus žmones, bendradarbius, nes jie iÅ¡liko ilgesnį laikÄ nei jis buvo nedarbingas, o į darbÄ jis privalėjo eiti. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis papildomai nurodė, kad sumuÅ¡imo žymės matėsi savaitę. Nukentėjusysis jo įvardijamÄ neturtinę žalÄ patyrė dėl kaltinamojo padaryto nusikaltimo, atsiradusi žala sietina tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu su kaltinamojo veiksmais, todėl N. S. turi teisę į neturtinės žalos atlygimÄ (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis).

Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įvardytus tokio pobÅ«džio žalos apskaičiavimo kriterijus – į neturtinės žalos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nagrinėjamo įvykio metu buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, sužalojimų pobÅ«dis bei jų gydymas neabejotinai sietinas su skausmo, dvasinių iÅ¡gyvenimų, nepatogumų patyrimu, be to, sužalojimai buvo padaryti veido srityje, tai yra ribotai pridengiamoje kÅ«no vietoje, kas neabejotinai turėjo papildomai neigiamai įtakoti nukentėjusiojo darbinio ir asmeninio gyvenimo kokybę.

Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis buvo nedarbingas iki 2012-11-03, tai yra 6 dienas (b. l. 20), sumuÅ¡imo žymės matėsi savaitę. Padarytų sužalojimų gydymas, vykęs ikiteisminio tyrimo procesas neabejotinai sietinas ir su atitinkamomis laiko sÄ naudomis. Žala padaryta tyčiniais kaltinamojo veiksmais. N. S. buvo sužalotas vieÅ¡ai, matant kitiems asmenims, kas papildomai sukėlė jam ir pažeminimo jausmÄ . G. A. dirba, iÅ¡laikytinių neturi. Be Å¡ių aplinkybių teismas mano esant tikslinga atsižvelgti ir į suformuotÄ teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose.

Ä®vertinęs visumÄ minėtų aplinkybių teismas pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį tenkina tik iÅ¡ dalies, o bÅ«tent 1500 Lt sumoje. Pagrįsdamas reikalaujamÄ turtinės žalos atlyginimÄ nukentėjusysis nurodė, kad 500 Lt jis sumokėjo už teisinės advokato pagalbos suteikimÄ , o 60 Lt – už valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vados pateikimÄ . Nurodytas iÅ¡laidas atitinkamai pagrindžia pateikta sÄ skaita bei kvitas (b. l. 118, 119) ir specialisto iÅ¡vada (b. l. 20) (paslaugos kaina, reglamentuota Valstybinės teismo medicinos tarnybos direktoriaus 2011-05-31 įsakymu Nr. 153, skelbiamai vieÅ¡ai).

Atsižvelgęs į Å¡ių iÅ¡laidų prigimtį teismas jas pripažįsta proceso iÅ¡laidomis bei priteisia iÅ¡ kaltinamojo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 103 straipsnio 1, 6 punktai, 104 straipsnio 2 dalis, 105 straipsnio 1 dalis, 106 straipsnio 2 dalis). IÅ¡laidas už valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vados pateikimÄ teismas priteisia pilnai, tačiau nukentėjusiajam priteistina jo pasitelktos teisinės advokato pagalbos apmokėjimo suma yra mažintina iki 160 Lt.

Å iÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-01-22 nutarimu Nr. 69 numatytus už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ ir koordinavimÄ mokamus užmokesčio dydžius (14.4.1 punktas), taip pat įvertinęs teisinės pagalbos veiksmų kiekį bei mastÄ , kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos sunkumÄ , kaltės laipsnį ir pobÅ«dį, bylos apimtį, duomenis apie kaltinamojo ir nukentėjusiojo turtinę padėtį, nukentėjusiajam padarytos žalos pobÅ«dį ir dydį.

BÅ«tinybę įvertinti Å¡ių kriterijų visumÄ numato ir teismų praktika (pvz. kasacinė nutartis Nr. 2K-306/2010 ir kitos). Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam nebuvo paskirta kardomoji priemonė. Pagrindo jÄ skirti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos taip pat nėra. Daiktas, turintis reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tai yra kompaktinis diskas su garso įraÅ¡u (bylos virÅ¡elis), paliktinas saugoti prie bylos medžiagos. Prokuroras praÅ¡o teismo spręsti liudytojo M. A. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už žinomai melagingų parodymų davimÄ klausimÄ , tačiau baudžiamojo persekiojimo inicijavimas ir jo vykdymas nėra teismo funkcija.

Ikiteisminį tyrimÄ pradeda prokuroras arba ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas. G. A. baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisminiame procese prokuroras dalyvavo, tad pagrindo priimti BPK 257 straipsnyje numatytÄ nutartį nėra. Vadovaujantis BPK 169 straipsnio 1 dalimi prokuroras, nustatęs nusikalstamos veikos požymius, pradeda ikiteisminį tyrimÄ .Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismasn u s p r e n d ž i a : G. A. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ ir skirti 20 MGL, tai yra 2600 (dviejų tÅ«kstančių Å¡eÅ¡ių Å¡imtų) Lt baudÄ .Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti iÅ¡ G.

A. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 74,94 Lt turtinei žalai atlyginti.N. S. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ Gintaro A. N. S. naudai 1500 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 220 Lt proceso iÅ¡laidų.G. A. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos kardomosios priemonės neskirti. DaiktÄ , o bÅ«tent kompaktinį diskÄ su Bendrojo pagalbos centro pateiktu garso įraÅ¡u, palikti saugoti prie bylos.IÅ¡aiÅ¡kinti G. A., kad paskirta bauda turi bÅ«ti sumokėta per du mėnesius nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ Nr. LT 247300010112394300, esančiÄ AB „Swedbank“, įmokos kodas 6801.

Ä®mokos kvitÄ bÅ«tina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus iÅ¡ieÅ¡kota priverstinai.Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                     AuÅ¡ra ValinskienėÂ