N-444-1216-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. N444-1216/2012

Teisminio proceso Nr. 4-63-3-00427-2010-2

Procesinio sprendimo kategorija 45.4.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugpjūčio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutarimo L. I. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. L. I. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad jis 2010 m. liepos 8 d., apie 11.56 val., Elektrėnų savivaldybėje, kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda 38 kilometre, vairuodamas automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo 93,9 km/h greičiu ir viršijo leistiną 70 km/h greitį 23,9 km/h, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 135 punkto reikalavimus. Atsižvelgiant tai, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro (toliau – ir Institucija) 2010 m. rugsėjo 14 d. nutarimu L. I. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą buvo paskirta 300 Lt bauda.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 25 d. nutarimu minėtą Institucijos nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė. Ištyręs bei įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas konstatavo, kad byloje nesurinkta pakankamai neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, jog įvykio metu automobilį vairavo ir nagrinėjamą pažeidimą padarė būtent L. I.. Pažymėjo, kad greičio matavimo protokole visiškai nesimato automobilį vairuojančio asmens, o uždaroji akcinė bendrovė „Klaista“ (toliau – ir UAB „Klaista“), kuriai priklauso automobilis Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsakydama į Institucijos paklausimą dėl 2009 m. lapkričio 27 d., apie 09.50 val., tuo pačiu automobiliu padaryto kito pažeidimo, nurodė, jog 2009 m. lapkričio 27 d., 09.50 val., minėta transporto priemone galėjo naudotis darbuotojai L. I. arba A. P.. Tačiau teismas pabrėžė, kad Institucija neklausė informacijos dėl nagrinėjamo 2010 m. liepos 8 d., apie 11.56 val., padaryto pažeidimo ir dėl šio pažeidimo neapklausė UAB „Klaista“ darbuotojo A. P.. Taip pat nurodė, jog Institucija nepateikė jokio greičio matavimo protokole užfiksuoto asmens atvaizdo palyginimo su L. I. atvaizdo duomenimis, gautais iš Gyventojų registro, be to, nei savo tarnybiniame pranešime, nei apklaustas liudytoju pirmosios instancijos teisme apie atvaizdų palyginimo atlikimą nieko nenurodė ir administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs pareigūnas G. K.. Atkreipė dėmesį, kad aplinkybė, jog L. I., vairuodamas automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra ne kartą viršijęs leistiną važiavimo greitį, nereiškia, kad būtent jis minėtą automobilį vairavo ir nagrinėjamo pažeidimo padarymo metu. Tai įvertinęs, teismas konstatavo, jog Institucijos išvada, kad nagrinėjamą pažeidimą padarė būtent L. I., yra paremta tik prielaidomis, kadangi patys pareigūnai automobilį vairuojančio asmens nematė, jokių vairuotoją mačiusių liudytojų nėra, o greičio matavimo sistema užfiksuotoje nuotraukoje vairuotojo taip pat nematyti. Atsižvelgęs į tai, teismas visas abejones vertino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai ir padarė išvadą, kad rinkti naujus įrodymus nėra jokios protingos galimybės, todėl administracinio teisės pažeidimo bylą L. I. atžvilgiu nutraukė.

II. Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą. Mano, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra neteisėtas, kadangi teismas nesivadovavo byloje esančia spalvota greičio matavimo protokolo versija, iš kurios aiškiai matyti, jog nagrinėjamo pažeidimo padarymo metu automobilį vairavo būtent L. I.. Teigia, jog nagrinėjamu atveju teismas turėjo būti aktyvus ir skirti fotografijos ekspertizę, kurios metu būtų pašalintos visos abejonės.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą L. I. prašo palikti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutarimą nepakeistą. Mano, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas pagrįstas, priimtas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjus visas bylai reikšmingas aplinkybes bei tinkamai pritaikius teisės normas. Pažymi, jog Institucija nepateikė prašymo skirti fotografijos ekspertizę, todėl teismas pagrįstai vadovavosi byloje esančiais įrodymais, kurie nėra pakankami asmens kaltei padarius jam inkriminuotą pažeidimą pagrįsti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Apeliacinis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju L. I. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už ATPK 124 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 124 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 20, bet ne daugiau kaip 30 kilometrų per valandą, užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 Lt iki 300 Lt.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006).

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, sudarančių pagrindą konstatuoti, jog nagrinėjamo įvykio metu automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo ir ATPK 124 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą padarė būtent L. I.. Priimdamas ginčijamą nutarimą, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Pažymėtina, kad iš byloje esančio UAB „Klaista“ 2010 m. sausio 11 d. rašto Nr. 4 (b. l. 47) ir 2010 m. vasario 4 d. rašto Nr. 18 (b. l. 46) matyti, jog automobiliu Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudojasi keli šioje įmonėje dirbantys darbuotojai, tačiau duomenų, kas minėtą automobilį vairavo nagrinėjamo įvykio metu, t. y. 2010 m. liepos 8 d., apie 11.56 val., byloje nėra. Tuo tarpu byloje esančiose nuotraukose matyti tik pažeidimą padariusio asmens veido kontūrai, iš kurių negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kas minėto pažeidimo padarymo metu vairavo automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai neskyrė fotografijos ekspertizės. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad byloje kilusios abejonės būtų pašalintos, o byla būtų išspręsta teisingai. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog nuo nagrinėjamo pažeidimo padarymo dienos praėjo gana ilgas laiko tarpas ir nėra jokių realių galimybių surinkti naujus L. I. kaltę padarius jam inkriminuotą pažeidimą patvirtinančius įrodymus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju buvo išnaudotos visos protingos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir pašalinti byloje egzistuojančias abejones dėl asmens kaltės.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, todėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinio skundo netenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Virgilijus Valančius