2017-02-01 Nr. AB-2404-3-62-3-02619-2016-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-221-492/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02619-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. vasario 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. V. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas G. V. su 2016 m. gruodžio 9 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. A1-981 dalį dėl G. V. nuosavybės teise valdomų 637/789 žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) dalių, įtraukimo į nenaudojamų žemės sklypų sąrašą (toliau – ir Sąrašas), išbraukiant nurodytą žemės sklypo dalį iš Sąrašo 167 punkto.

Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti. Nurodė, kad apie Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. liepos 14 d. įsakymą Nr. A1-981 sužinojo 2016 m. liepos 30 d., taigi skundas teismui turėjo būti pateiktas iki 2016 m. rugpjūčio 29 d. Pažymėjo, kad terminą kreiptis į teismą praleido dėl svarbių priežasčių, nes iki 2016 m. lapkričio 14 d. nežinojo aplinkybių, į kurias atsižvelgus Žemės sklypas buvo įrašytas į Sąrašą. Pamatęs vaizdinę medžiagą, G. V. suprato, kad Žemės sklypas iki jo įrašymo į Sąrašą buvo nepagrįstai apžiūrėtas tik vieną kartą, nurodant, kad jis bent kartą per mėnesį nėra šienaujamas.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 3 d. nutartimi G. V. prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti netenkino ir jo skundą atsisakė priimti.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Finansų ir ekonomikos skyriaus 2016 m. liepos 15 d. raštas Nr. 09-2-1017, informuojantis apie skundžiamo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. liepos 14 d. įsakymą Nr. A1-981, kartu su šiuo įsakymu G. V. buvo įteiktas 2016 m. liepos 30 d. Taigi, būtent tą dieną jis sužinojo apie ginčijamą įsakymą. Įvertinęs aplinkybę, kad skundas teismui buvo pateiktas 2016 m. gruodžio 14 d., teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Teismas nustatė, kad G. V. dėl informacijos pateikimo į Kauno miesto savivaldybės administracijos Žaliakalnio seniūniją kreipėsi tik 2016 m. spalio 31 d. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjui apie jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo įtraukimą į Sąrašą tapo žinoma dar 2016 m. liepos 30 d., teismas padarė išvadą, kad atidus ir rūpestingas asmuo nebūtų laukęs tris mėnesius ir būtų operatyviai kreipęsis dėl informacijos pateikimo. Be to, Kauno miesto savivaldybės administracijos Finansų ir ekonomikos skyriaus 2016 m. liepos 15 d. rašte Nr. 09-2-1017 yra aiškiai nurodyta, kad asmenys, kurių nuosavybės teise valdomas žemės sklypas įrašytas į Sąrašą, gali per 30 dienų nuo pranešimo apie žemės sklypo įrašymą į Sąrašą išsiuntimo dienos pateikti seniūnijai dokumentus, įrodančius, kad žemės sklypas neatitinka Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos apraše, patvirtintame Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. T-286 (toliau – Aprašas), nurodytų kriterijų, taip pat buvo nurodyti viešai paskelbti norminiai teisės aktai, kuriais remiantis Žemės sklypas buvo įtrauktas į nenaudojamų žemės sklypų sąrašą. Apie tai, kad ginčo žemės sklypo priežiūra neatitinka Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. T-559 (toliau – Taisyklės), pareiškėjui turėjo būti žinoma jau 2016 m. pavasarį, kai Kauno miesto savivaldybės administracijos Žaliakalnio seniūnija Žemės sklypo bendrasavininkus J. B. ir G. V. 2016 m. kovo 14 d. raštu Nr. 23-2-81 informavo apie ketinimą šį sklypą įrašyti į Sąrašą.

Įvertinęs pareiškėjo nurodytas kreipimosi į teismą praleidimo priežastis, teismas padarė išvadą, kad G. V. nebuvo rūpestingas, atidus, nesielgė operatyviai ir ilgai delsė ginti galbūt pažeistas savo teises. Pareiškėjas turėjo visas galimybes domėtis savo teisių gynimu dėl galimai neteisėtų atsakovo veiksmų, tačiau jis buvo pasyvus ir savo teisių į teisminę gynybą per įstatyme nustatytą terminą neįgyvendino dėl subjektyvių priežasčių. Netenkinęs prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti, teismas pareiškėjo prašymą atsisakė priimti. G. V. buvo grąžintas už skundo padavimą sumokėtas 30 Eur žyminis mokestis.

III. Pareiškėjas G. V. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. sprendimą ir atnaujinti terminą skundui paduoti.

Paaiškina, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 637/789 žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio adresu: (duomenys neskelbtini), dalys. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Aprašo 10 punktu, 2016 m. liepos 14 d. priėmė įsakymą Nr. A1-981, kuriuo patvirtino Nenaudojamų žemės sklypų sąrašą ir į jį 167 punktu įtraukė pareiškėjui priklausantį žemės sklypą. Jis su 2016 m. spalio 31 d. prašymu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės Žaliakalnio seniūniją ir prašė pateikti dokumentus, kuriais remiantis Žemės sklypas buvo įtrauktas į Sąrašą, bei nurodyti, kurį iš Aprašo 4.2–4.7 punktuose nurodytų kriterijų šis žemės sklypas atitinka. Kauno miesto savivaldybės administracijos Žaliakalnio seniūnija 2016 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. 23-2-417, kuris buvo gautas 2016 m. lapkričio 14 d., pateikė prašomą medžiagą – fotonuotraukas, darytas 2016 m. birželio 16 d., 2016 m, rugpjūčio 3 d. ir 2016 m. lapkričio 4 d. Tik gavęs minėtą atsakymą bei nuotraukas, G. V. suprato, kad jam priklausantis žemės sklypas į Aprašą buvo įtrauktas nepagrįstai, kadangi tik Kauno miesto savivaldybės administracijos Žaliakalnio seniūnijos 2016 m. spalio 31 d. atsakyme buvo detalizuota, kuo remiantis jis buvo įtrauktas į Sąrašą. Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Žaliakalnio seniūnijos pateiktų fotonuotraukų pareiškėjas sužinojo, kad Žemės sklypas buvo apžiūrėtas tik vieną kartą 2016 m. birželio 16 d., nors teritorija turi būti šienaujama bent kartą per mėnesį. Siekdami objektyviai įrodyti Žemės sklypo nepriežiūrą (jo nešienavimą bent kartą per mėnesį), seniūnijos darbuotojai, iki įrašymo į Sąrašą, jį privalėjo apžiūrėti bent du kartus. Pažymi, kad Žemės sklypas iki jo įrašymo į Sąrašą ir vėliau buvo šienautas, šį darbą padėjo atlikti Ž. J. ir Žemės sklypo bendraturtis J. B., kurio atžvilgiu nebuvo nustatytas didesnis žemės mokesčio tarifas, nors jis atliko tokius pačius Žemės sklypo priežiūros veiksmus.

Pareiškėjas neginčija fakto, kad skundas buvo pateiktas praleidus jo padavimo terminą, tačiau jo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė bei nepakankamai vertino skunde nurodomas aplinkybes dėl to, jog terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo G. V. valios, nes jis tik iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Žaliakalnio seniūnijos 2016 m. lapkričio 9 d. rašto Nr. 23-2-417 sužinojo, kad Žemės sklypas į Sąrašą buvo įtrauktas nenustačius visų teisinę reikšmę turinčių faktų. Apie Žemės sklypo tvarkymo aplinkybių fiksavimą Kauno miesto savivaldybės administracijos Finansų ir ekonomikos skyrius 2016 m. liepos 15 d. rašte pareiškėjo neinformavo, šis raštas bei prie jo pridėti priedai nebuvo aiškūs ir suprantami. Teigia, kad G. V. terminą skundui paduoti praleido ne dėl savo kaltės ar aplaidumo, tačiau dėl to, kad jam objektyviai nebuvo žinomos visos aplinkybės.

Pažymi, kad Kauno apygardos administracinio teismo argumentai, jog pareiškėjas anksčiau galėjo žinoti apie tai, kad Žemės sklypo priežiūra neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, nesudaro pagrindo manyti, jog G. V. buvo žinoma apie tai, kad Žemės sklypas buvo įtrauktas į Sąrašą, nenustačius visų teisinę reikšmę turinčių faktų.

Nurodo, kad 2016 m. birželio 16 d. buvo fotografuotos trys vietos, o 2016 m. rugpjūčio 3 d. – tik viena vieta, esanti prie įvažiavimo (dekoratyviniai krūmai), tačiau nebuvo nufotografuotas Žemės sklypas iš gatvės pusės, kuris tuo metu buvo nušienautas ir prižiūrėtas. 2016 m. lapkričio 4 d. darytos fotonuotraukos akivaizdžiai patvirtina, kad tuo metu Žemės sklypas buvo prižiūrimas, nes krūmai buvo akivaizdžiai praretinti, žolė trumpesnė. Be to, nors Taisyklėse nurodyta, kad žolės aukštis turi būti ne didesnis nei 12 cm, šios aplinkybės Kauno miesto savivaldybės administracijos Žaliakalnio seniūnija nenustatinėjo.

G. V. nuomone, ginčijamas įsakymas negali būti vertinamas kaip pagrįstas teisės aktų nuostatomis ir faktinėmis aplinkybėmis, kadangi jame nebuvo nurodyti argumentai ir įrodymai, kaip neva Žemės sklypo bendrasavininkio padaryti tvarkos pažeidimai buvo fiksuojami ir apie tai jis sužinojo tik 2016 m. lapkričio 15 d., o tai nulėmė ir aplinkybę, kad pareiškėjas praleido nustatytą terminą skundui dėl šio akto paduoti. G. V. mano, kad priimant prašomą panaikinti administracinį aktą, buvo iš esmės pažeisti teisėtumo principo reikalavimai ir Kauno apygardos administracinis teismas turėjo į tai atsižvelgti, o ne vien formaliai terminą skundui paduoti laikyti praleistu. Atkreipia dėmesį, kad sužinojęs apie pažeidimus, iš karto kreipėsi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, o tai patvirtina, kad jis savo teisėmis nepiktnaudžiauja.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija 2016 m. gruodžio 30 d. rašte pažymi, kad pareiškėjo prašymas dėl termino skundui paduoti atnaujinimo turėtų būti atmestas, kadangi jo nurodytos termino skundui paduoti praleidimo priežastys negali būti laikomos svarbiomis. Nurodo, kad G. V. dėl informacijos pateikimo į Kauno miesto savivaldybės administracijos Žaliakalnio seniūniją kreipėsi tik 2016 m. spalio 31 d., nors apie Žemės sklypo įtraukimą į Sąrašą žinojo jau 2016 m. liepos 30 d., taigi jis nebuvo atidus ir rūpestingas. Be to, Kauno miesto savivaldybės administracijos Finansų ir ekonomikos skyriaus 2016 m. liepos 15 d. rašte Nr. 09-2-1017 yra aiškiai nurodyta, kad asmenys, kurių nuosavybės teise valdomas žemės sklypas įrašytas į Sąrašą, gali per 30 dienų nuo pranešimo apie žemės sklypo įrašymą į Sąrašą išsiuntimo dienos pateikti seniūnijai dokumentus, įrodančius, kad žemės sklypas neatitinka Apraše nurodytų kriterijų, taip pat buvo nurodyti viešai paskelbti norminiai teisės aktai, kuriais remiantis Žemės sklypas buvo įtrauktas į nenaudojamų žemės sklypų sąrašą. Apie tai, kad ginčo žemės sklypo priežiūra neatitinka Taisyklių, pareiškėjui turėjo būti žinoma jau 2016 m. pavasarį, kai Kauno miesto savivaldybės administracijos Žaliakalnio seniūnija Žemės sklypo bendrasavininkus J. B. ir G. V. 2016 m. kovo 14 d. raštu Nr. 23-2-81 informavo apie ketinimą šį sklypą įrašyti į Sąrašą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, kuris nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo pareiškėjo atskirąjį skundą, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio nuo 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo G. V. skundą, nustačius, kad praleistas jo padavimo terminas, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daug kartų akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei praleistas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas ir šis terminas neatnaujinamas. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas.

Nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. A1-981, kurio dalį pareiškėjas prašo panaikinti, buvo priimtas 2016 m. liepos 14 d., o G. V. jis buvo įteiktas 2016 m. liepos 30 d. (b. l. 20, 21, 22). Taigi, skundas teismui dėl šio administracinio akto dalies panaikinimo turėjo būti paduotas iki 2016 m. rugpjūčio 30 d. įskaitytinai. Tai reiškia, kad skundą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A1-981 dalies panaikinimo pasiuntinių paštu išsiųsdamas 2016 m. gruodžio 14 d., pareiškėjas buvo praleidęs skundo padavimo terminą.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Kadangi, kaip minėta, įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006, 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje AS492-605/2012, 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012, 2015 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015). Pabrėžtina, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008, 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA520-70/2012, 2016 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-822/2016).

Teisėjų kolegija pažymi, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-564/2013). Šis reikalavimas reiškia, kad pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais teisės aktais bei operatyviai ginčyti su jo teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmus ar sprendimus.

Termino praleidimą pareiškėjas G. V. motyvuoja tuo, kad jis iki 2016 m. lapkričio 15 d. nežinojo, kuo remiantis Žemės sklypas buvo įrašytas į Sąrašą, ir tik pamatęs atsakovo pateiktas fotonuotraukas, suprato, kad Žemės sklypas iki jo įrašymo į Sąrašą buvo nepagrįstai apžiūrėtas tik vieną kartą, be to, nebuvo nustatytas žolės aukštis.

Nustatyta, kad 2016 m. liepos 30 d. gavęs Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. liepos 14 d. įsakymą Nr. A1-981, su kurio dalimi nesutinka, pareiškėjas per nustatytą terminą jo neginčijo, o į Kauno miesto savivaldybės administracijos Žaliakalnio seniūniją dėl papildomų duomenų pateikimo kreipėsi tik su 2016 m. spalio 31 d. prašymu (b. 11). Jeigu gavus prašomą panaikinti įsakymą G. V. trūko kokios nors informacijos ar jo turinys buvo neaiškus, jis į atsakovą turėjo kreiptis kuo skubiau. Priežasčių, sutrukdžiusių jam tai padaryti kuo greičiau, pareiškėjas nenurodė. Teisėjų kolegijos nuomone, G. V. delsimas ir prašymo dėl duomenų bei paaiškinimo pateikimas tik 2016 m. spalio 31 d., t. y. praėjus trims mėnesiams nuo ginčijamo akto gavimo, negali būti laikomas rūpestingu, sąžiningu, atidžiu elgesiu, atitinkančiu pakankamai rūpestingo ir apdairaus asmens elgesio standartą. Priešingas aiškinimas neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų bei sudarytų sąlygas G. V. piktnaudžiauti savo teisėmis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys apibūdina jo subjektyvų situacijos vertinimą bei apsisprendimą elgtis tam tikru būdu ir negali būti laikomos objektyviomis aplinkybėmis.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad G. V. terminą skundui paduoti praleido dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos išimtinėmis, ekstraordinariomis, svarbiomis. Pirmosios instancijos teismas, neatnaujinęs skundo padavimo termino ir dėl to atsisakęs priimti pareiškėjo skundą, priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti. Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartis paliekama nepakeista, o G. V. atskirasis skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 36 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad atskirieji skundai žyminiu mokesčiu nėra neapmokestinami. Nustatyta, kad pateikdamas teismui atskirąjį skundą, G. V. sumokėjo 14 Eur žyminį mokestį (b. l. 38). Kadangi šis pareiškėjo skundas žyminiu mokesčiu nėra apmokestinamas, sumokėtas žyminis mokestis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 8 punktu, jam privalo būti grąžintas. G. V. išaiškinama, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 3 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. liepos 1 d.) 38 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. V. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Pareiškėjui G. V. grąžinti 2017 m. sausio 10 d. sumokėtą 14 Eur (keturiolikos eurų) žyminį mokestį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė