409194fd-b650-4e5f-a8ae-b7a436c4a754 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-248-254/2014;proceso Nr. 2-51-3-00453-2013-9 procesinio dokumento kategorijos: 14.1; 18.2.2; 121.18. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                                    2014 m. kovo 25 d.                                                                               KaunasKauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Dalės Burdulienės (pranešėja), Leono Jachimavičiaus ir Egidijaus TamaÅ¡ausko (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Vaidai Litvaitei, dalyvaujant apelianto atstovui advokatui Viktorui Onačko, ieÅ¡kovės atstovui advokatui Aurimui KeidÅ«nui, apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo D. R. apeliacinį skundÄ dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-662-445/2013 pagal ieÅ¡kovo PAAS LT, UAB ieÅ¡kinį atsakovui D.

R. dėl Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2013 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. DGKS-1429, priimto darbo byloje Nr. APS-36-6085, pripažinimo negaliojančiu, irnustatė: I. Ginčo esmėIeÅ¡kovas, vadovaudamasi Darbo kodekso (toliau DK) 296 straipsniu, nepraleisdamas 1 mėnesio termino Darbo ginčų komisijos sprendimui apskųsti, 2013 m. birželio 6 d. pareiÅ¡kė Varėnos rajono apylinkės teismui ieÅ¡kinį, kuriuo prašė 2 340 Lt dienpinigių dalyje panaikinti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos (toliau Darbo ginčų komisija) 2013 m. gegužės 2 d. sprendimÄ Nr. DGKS-1429, priimtÄ darbo byloje Nr. APS-36-6085, ir Å¡ioje dalyje atsakovo reikalavimÄ atmesti.Darbo ginčų komisijos 2013 m. gegužės 2 d. sprendimu, ieÅ¡kovui paaiÅ¡kinus, jog dėl apyvartinių lėšų trÅ«kumo su ieÅ¡kovu negalėjo atsiskaityti, nes darbų užsakovai vėluoja atsiskaityti už atliktus darbus, buvo nuspręsta iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui 2 860 Lt dienpinigius (65 Lt x 44 d.) ir 596,1 Lt (338,08 Lt + 258,02 Lt) darbo užmokestį už balandžio mėnesį bei kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas (suma neatskaičius mokesčių).IeÅ¡kovas, apskųsdamas šį Darbo ginčų komisijos sprendimÄ teismui, nurodė, jog faktiÅ¡kai atsakovo komandiruotėje praleistÄ dienų skaičių sudaro 40 dienų, todėl už šį laikotarpį jam buvo priskaičiuota 2 600 Lt (65 Lt x 40 d.) dienpinigių.

Kadangi priimant 2013 m. gegužės 2 d. Darbo ginčų komisijos sprendimÄ ieÅ¡kovė atsakovui buvo nesumokėjusi tik 520 Lt dienpinigių (kuriuos sumokėjo 2013 m. gegužės 14 d.), nes 2 080 Lt (2 600 Lt - 520 Lt) dienpinigiai apeliantui buvo iÅ¡mokėti kartu su darbo užmokesčiu 2013 m. kovo 1 d. - 455 Lt; 2013 m. kovo 18 d. ir 2013 m. balandžio 9 d. - 1 625 Lt (b. I. 13, 15, 17), prašė sprendimÄ dėl 2 340 Lt (2 860 Lt - 520 Lt) dienpinigių iÅ¡ieÅ¡kojimo atsakovui panaikinti ir jo reikalavimÄ Å¡ioje dalyje atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėVarėnos rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino ir panaikino Darbo ginčų komisijos 2013 m. gegužės 2 d. sprendimÄ dėl 2 340 Lt dienpinigių iÅ¡ieÅ¡kojimo bei atsakovo reikalavimÄ Å¡ioje dalyje atmetė. Salių sudarytos darbo sutarties 3 punkto sÄ lyga nurodo, kad priedas mokamas nuo įmonės (ieÅ¡kovės) darbo rezultatų. IeÅ¡kovės pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai (2013-03-14 direktoriaus įsakymas Nr. 48/PA „Dėl montavimo darbų įkainių ir atlikimo termino objekte", 2013-08-08 raÅ¡ytinis darbo užmokesčio ir priedo skaičiavimų paaiÅ¡kinimas) patvirtino faktÄ , kad pagal bendrovėje susiklosčiusiÄ tvarkÄ priedas priklausė nuo objekto kainos, pagal kurį apskaičiuojami darbų įkainiai ir jame atliekamų montuotojo darbų kiekio.

Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad pagal 1 137,02 Lt sumos apskaičiavimo metodikÄ ir iÅ¡mokėjimo tvarkÄ ieÅ¡kovės 2013 m. rugpjūčio 8 d. pažymoje (b. 1.

70) nurodyta premija atitiko susitarto mokėti už produktyvumÄ ir efektyvų darbo laiko panaudojimÄ priedo esmę, kuri yra kaip papildomas uždarbis montuotojui prie nekintamosios darbo užmokesčio dalies. Atsakovo pozicija, kad jam iÅ¡mokėtos sumos, virÅ¡ijančios 1 000 Lt (susitartÄ MMA kaip pagrindinį atlygį) yra tik priedas prie darbo užmokesčio, o dienpinigiai nebuvo iÅ¡mokėti, teismo nuomone, neturi objektyvaus pagrindimo, t. y. atsakovas nepateikė įrodymų, jog susitarta, kaip nurodė, dėl 4 000 Lt atlygio per mėnesį, taip pat atsakovas nenuginčijo ieÅ¡kovo nurodytų darbų apimties (CPK 178 straipsnis).Apeliantas nepaneigė aplinkybės, neįrodinėjo, jog nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovo nurodytos iÅ¡dirbio normos yra neįmanomos ar nepagrįstos, ar buvo tartasi dėl kitokių darbo apimčių pagrindiniam atlyginimui gauti (CPK 178 straipsnis).

Atsakovas nekėlė ginčo dėl priedo skaičiavimo dirbdamas įmonėje ir ikiteisminio ginčo nagrinėjimo metu.Bankinio mokėjimo pavedimo paskirtis „Darbo užmokestis", nesudaro teisinio pagrindo traktuoti, kad tuo buvo mokamas tik darbo užmokestis.Darbo kodekso (toliau DK) 220 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad komandiruotės metu mokamas darbo užmokestis, dienpinigiai ir įstatyme nėra nurodyta, kad dienpinigių ir darbo užmokesčio sumos negali bÅ«ti sumokėtos vienu pavedimu, todėl atsakovo argumentas, kad nenurodžius atskirai sumokėtos dienpinigių dalies, laikytina, kad atsakovui buvo iÅ¡mokėtas tik darbo užmokestis, neturi teisinio pagrindo.Teismas nepripažino oficialios mokesčių internetinės skaičiuoklės rezultatų, nurodydamas, kad jie neįrodo dienpinigių nemokėjimo ar neteisingo jų apskaičiavimo.Teismui nustačius žiniaraÅ¡tyje nurodytų atsakovo faktiÅ¡kai dirbtų dienų skaičių, įvertinus surinktus įrodymus, tiek dėl laisvos dienos suteikimo, atsakovo neatvykimo į darbÄ , atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepateikė ataskaitos apie komandiruotę, t. y. byloje neįrodžius aplinkybės dėl neteisingos darbo laiko apskaitos, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas kartu su atlyginimu mokėjo atsakovui ir dienpinigius, ir priedÄ (b. 1. 12, 13-18).III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentaiAtsakovas (toliau apeliantas) apeliaciniu skundu praÅ¡o 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį atmesti Å¡iais argumentais:             1. Nors teismas sprendime konstatavo, kad priedas prie darbo užmokesčio priklauso nuo darbo rezultatų, tačiau vertinant ieÅ¡kovės 2013-08-08 paskaičiavimus atrodo, kad jis priklauso nuo objekto kainos, pagal kurį skaičiuojami darbų įkainiai ir atliekamų montuotojo darbų kiekio.

Apeliantas mano, kad įkainiai savo dalimi lemia objekto sÄ matinę vertę bei nebuvo susitarimo su darbuotoju, kad už pagrindinį atlyginimÄ (1000 Lt) jis turi atlikti tam tikrÄ darbų kiekį. Atsakovo darbo sutartyje buvo sutarta dirbti pilnÄ darbo savaitę (40 valandų, kas yra 5 darbo dienos), nenustatant jokių kitų darbinės veiklos rodiklių, dėl ko vien už Å¡ias darbe praleistas valandas darbdaviui - ieÅ¡kovui atsirado prievolė mokėti MMA, nepriklausomai nuo jokios darbo apimties ar kiekio, kuriuos atsakovas atliks per šį laikÄ .

IeÅ¡kovas ieÅ¡kinio negrindė 2013-08-08 paaiÅ¡kinimu dėl priedų paskaičiavimo ir, kad buvo susitarta dėl iÅ¡dirbio normų, nes jis buvo pateiktas tik teisminio bylos nagrinėjimo metu. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas buvo supažindintas su dokumentu apie tokias normas, žinojo ar turėjo apie jas žinoti, todėl jų ir neginčijo. Ä® bylÄ yra pateiktas įsakymas tik apie darbų įkainius, su kuriuo visi tame objekte dirbę darbuotojai buvo supažindinti. Tačiau analogiÅ¡ko įsakymo dėl iÅ¡dirbio normų nėra.

IeÅ¡kovas nepaaiÅ¡kino ir nepateikė į bylÄ jokių įrodymų, iÅ¡ ko jis nustatė, kad atsakovas per savo darbo laikÄ atliko montavimo darbų 104,17 m2 apimties. IeÅ¡kovo paaiÅ¡kinime nurodomas tik 1 088,53 m2 apÅ¡iltintas fasado plotas, kas užfiksuota Atliktų darbų iki 2013-03-29 d. akte. Tuo tarpu pagal pateiktÄ objekto sÄ matÄ pilnas apÅ¡iltinto fasado plotas sudaro 1 578,00 m2, kÄ atsakovas su kitais darbininkais pilnai padarė iki 2013-04-10 d. Be to, fasado Å¡iltintojais dirbo tik Å¡eÅ¡i darbininkai, kÄ byloja įsakymai dėl komandiruočių, o ne deÅ¡imt, kaip nurodoma paaiÅ¡kinime.

Dėl Å¡ių aplinkybių, 2013-08-08 ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimas turi niekinę įrodomÄ jÄ vertę, nes skaičiavimo pagrindu paimta mažesnė, nei atlikta, darbo apimtis, padalinta iÅ¡ didesnio, ne dirbo iÅ¡ tikrųjų, darbininkų skaičiaus.             2. Teismo sprendime, pagrindžiant iÅ¡dirbio normų egzistavimÄ , teigiama, kad atsakovas nekėlė ginčo dėl priedo skaičiavimo dirbdamas įmonėje ir ikiteisminio ginčo nagrinėjimo metu. PrieÅ¡ pateikdamas tokį argumentÄ , teismas turėjo įvertinti tÄ aplinkybę, nurodytÄ atsakovo atsiliepime į ieÅ¡kinį, kad ieÅ¡kovas, pažeisdamas DK 202 str. reikalavimus, neteikė darbininkams atsiskaitymo lapelių, kur turėjo bÅ«ti nurodyta, kiek tÄ mėnesį darbuotojui iÅ¡mokėta pagrindinio darbo užmokesčio, kiek priedo, kiek dienpinigių už komandiruotę, bei kitų iÅ¡mokų.

Negaunant iÅ¡ darbdavio tokio dokumento, o tik banko pavedimus į sÄ skaitÄ su nuoroda, kad tai darbo užmokestis, nėra duomenų ir pagrindo spręsti, kad priedas mokamas neteisingai ir kelti dėl to ginÄÄ . Jeigu atsakovas kas mėnesį gautų atsiskaitymo lapelį, jis matytų, ar visa per mėnesį jo gauta pinigų suma atitinka jam priklausančių iÅ¡ darbo santykių iÅ¡mokų sumÄ . Tada, galimai, atsirastų pagrindas ginčui. Atsakovas gavo tik vienos paskirties mokėjimus, t. y. darbo užmokestį ir darbdavys nei raÅ¡tu, nei žodžiu nebuvo jo informavęs, kad Å¡iuo mokėjimu mokamas ne tik darbo užmokestis, bet ir kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos.             3.

DK nereguliuoja nei buhalterinių, nei mokestinių darbo santykių aspektų. Todėl jo normų laisvu aiÅ¡kinimu keisti elgesio taisykles, kurios jau yra nustatytos kitų teisės aktų, pvz.: Buhalterinės apskaitos ir Gyventojų pajamų mokesčių įstatymų bei kitais teisės aktais, yra nepagrįsta ir neteisėta. Be abejo, visi mokėjimai darbuotojui yra susiję su jo darbu ir darbo sutartimi, kaip teisiniu tokių santykių pagrindu. Tačiau atskiros iÅ¡mokos, susijusios su darbu, turėdamos bendrÄ jį minėtÄ teisinį pagrindÄ , turi ir savo specifinį, skirtingÄ nuo kitų teisinį pagrindÄ .

Dėl to, skirtingų išmokų atskiras atvaizdavimas buhalterinėje apskaitoje turi būti atitinkamai perduodamas ir darbuotojo žinion, kas daroma nuorodomis mokėjimo dokumentuose ir atsiskaitymo lapelių forma (DK 202 str.). Darbo užmokestis turi savo mokestinę bazę, dienpinigiai savo (tam tikrais atvejais apskritai neapmokestinami), o kompensacijos iš viso neapmokestinamas. Ieškovės sumokėtos sumos, kaip darbo užmokestis ir dienpinigiai, neatitinka sumokėtų mokesčių. Teismas nepripažino oficialios mokesčių internetinės skaičiuoklės rezultatų, nurodydamas, kad jie neįrodo dienpinigių nemokėjimo ar neteisingo jų apskaičiavimo, tuo tarpu ieškovo pateiktos rašytinės pažymos patikimumu neabejojo.

             4. Teismo argumentai nepaneigia ir Darbo ginčų komisijos padarytos iÅ¡vados apie komandiruotės trukmę. Teismas daro prielaidÄ , kad atsakovas komandiruotėje nedirbo nuo 7 val. ryto, nes toks darbo režimas nustatytas tik objektuose Vilniuje, teismas pasigedo įrodymų, kada apeliantas atvykdavo į darbo objektÄ ir kada iÅ¡ jo iÅ¡vykdavo. Taigi, visos aplinkybės, kurias turėjo nuginčyti ieÅ¡kovas, nesutikdamas su Darbo ginčų komisijos sprendimu ir to nepadaręs, be jokio pagrindo traktuojamos, kaip nepatikimi įrodymai.             5.

Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes jų nevertino objektyviai, visapusiÅ¡kai, sprendimÄ grindė ieÅ¡kovės pateiktais subjektyviais ir tikrovės neatitinkančiais skaičiavimais ir paaiÅ¡kinimais, o atsakovo paaiÅ¡kinimai, pagrįsti oficialiais raÅ¡ytiniais dokumentais, nebuvo priimti.              IeÅ¡kovė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, o sprendimÄ palikti nepakeistÄ Å¡iais argumentais:             1. Byloje nustatyta, kad apeliantas 2013-02-08 buvo priimtas dirbti fasadų Å¡iltintuoju ir Å¡ias pareigas ėjo iki atleidimo iÅ¡ darbo 2013-04-11.

Å alys sudarė darbo sutartį, kurios 3 punkte susitarė, kad darbdavys mokės darbuotojui Vyriausybės nustatytÄ MMA ir priedÄ priklausantį nuo įmonės darbo rezultatų. Priedo dydis ir mokėjimo tvarka, buvo nustatyta įmonės vadovo 2013 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. 48/PA, su kuriuo pasiraÅ¡ytinai buvo supažindintas ir apeliantas, t. y. Å¡alys susitarė, jog darbuotojui kiekvienÄ mėnesį bus apskaičiuojamas ir iÅ¡mokamas darbo užmokestis, kurį sudarys dvi dalys: pastovi (Vyriausybės nustatyta MMA) ir kintama, priklausanti nuo darbuotojo atlikto darbo apimties.

Tokios darbo užmokesčio sudedamosios dalys atitinka ir teisminę praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-12-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2008, 2009-07-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2009). Darbuotojas įvykdęs nustatytas normas, įgyja subjektinę teisę reikalauti priedo, o darbdavys – pareigÄ jį mokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-09-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2006).

             2. Teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyręs į bylÄ pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus neginčitinai nustatė, kad faktiÅ¡kai komandiruotėje praleistas dienų skaičius - 40 d. Kadangi apeliantas komandiruotėje Latvijoje praleido 40 d., už šį laikotarpį jam buvo priskaičiuota 2 600 Lt dienpinigiai (65 Lt x 40 d.). Dienpinigiai darbuotojui buvo iÅ¡mokėti kartu su mokamu darbo užmokesčiu 600 Lt - 2013 03 01; 500 Lt 2013 03 18, 980 Lt 2013 04 09 d., likusi suma 520 Lt - 2013 05 14 d.

Minėtų sumų iÅ¡mokėjimÄ ir priskaitymÄ patvirtina į bylÄ pateikti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai ir sumų iÅ¡mokėjimÄ Ä¯ apelianto sÄ skaitÄ mokėjimo dokumentai, kurie į bylÄ pateiktais dokumentais nebuvo nuginčyti ar kaip nors kitaip paneigti.             3. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, LRV 2004 m. lapkričio mėn. 3 d. nutarime Nr. 1365 „Dėl iÅ¡laidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos" dienpinigių ir darbo užmokesčio mokėjimas kartu yra leidžiamas.

Minėto nutarimo 5 straipsnyje yra numatyta, kad „darbdavys privalo visiÅ¡kai atsiskaityti su grįžusiu iÅ¡ komandiruotės darbuotoju ne vėliau kaip darbo užmokesčio mokėjimo dienÄ ." IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad įmonėje esama dienpinigių mokėjimo praktika atitinka LRV nustatytÄ dienpinigių priskaičiavimo ir mokėjimo tvarkÄ . Dienpinigių iÅ¡mokėjimas darbuotojui kartu su jam priskaičiuotu darbo užmokesčiu niekaip nepakeičia priskaičiuotų ir iÅ¡mokamų dienpinigių paskirties ir Å¡ių sumų priskirti prie mokamo darbo užmokesčio nėra jokio teisinio pagrindo.IV.

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas kildinamas iš tarp šalių kilusio individualaus darbo ginčo.Darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus, jeigu įstatymai nenustato kitokios individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos (LR DK 286 str.).

Darbo ginčų komisijos 2013-05-02 sprendime nurodyta, kad atsakovas kreipėsi dėl dienpinigių už komandiruotėje Latvijos Respublikoje bÅ«tas dienas, o po to papildė savo reikalavimÄ dėl nesumokėto galutinio atsiskaitymo – darbo užmokesčio už 2013 m. balandį bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas, kadangi darbo santykiai nutrÅ«kę (b.l. 5-6). Darbo ginčų komisijos 2013-05-02 sprendime buvo konstatuota, jog „iÅ¡ieÅ¡kotinas galutinis atsiskaitymas pagal atsakovo pateiktas buhalterines pažymas – darbo užmokestis už 2013 m. balandį – 338,08 Lt bei kompensacija už nepanaudotas atostogas 258,02 Lt (sumos neatskaičius mokesčių).

Taigi, Darbo ginčų komisijos 2013-05-02 sprendimas dėl dalies, nesusijusios su ginču, t.y. dėl darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas (338,08 Lt + 258,02 Lt) išieškojimo, yra įsiteisėjęs ir gali būti vykdomas priverstinai (DK 297, 298 str., CPK 587 str. 9 p.). Darbo ginčų komisija darbo ginčo byloje, kurioje buvo priimtas skundžiamas sprendimas, nesprendė darbo ginčo, susijusio su atsakovui priskaičiuoto ir išmokėto darbo užmokesčio ir priedų pagal Darbo sutarties 3 p. paskaičiavimo pagrįstumo ir teisingumo, todėl apeliantas, ginčydamas ieškovės apskaitos duomenis dėl jam priskaičiuoto darbo užmokesčio ir priedo, iš esmės apeliaciniame skunde kelia naujus reikalavimus, kurie nebuvo ir negalėjo būti ginčo dalyku pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad aplinkybės dėl darbo užmokesčio dydžio ir jo priedo nagrinėjamu atveju yra reikšmingos tiek, kad pagal jas bus galima spręsti ar atsakovui priklausantys išmokėti dienpinigiai buvo sumokėti. Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „PAAS“ nesutiko su Darbo ginčų komisijos 2013-05-02 sprendimu dalyje dėl išieškojimo atsakovo naudai 2340 Lt dienpinigių, todėl šioje byloje turėjo būti sprendžiama tik dėl šios sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo (DK 296 str.).

Å iuo aspektu Darbo ginčų komisijos sprendimo motyvuojamojoje dalyje buvo nurodyta, kad „už, pagal atsakovo įsakymus, Latvijos Respublikoje bÅ«tas 44 kalendorines dienas ieÅ¡kovui iÅ¡ieÅ¡kotina 2860,00 Lt (130 Lt dienpinigių norma : 2 x 65 Lt x 44 + 2860,00 Lt)“. Byloje nėra ginčo, kad dienpinigių norma už vienÄ komandiruotėje Latvijoje iÅ¡bÅ«tÄ dienÄ yra 65 Lt (Darbo tvarkos taisyklių 5.4 p.), tačiau ieÅ¡kovė nesutiko su Darbo ginčų komisijos sprendimu, kad atsakovas komandiruotėje Latvijoje iÅ¡buvo 44 kalendorines dienas ir dėl to buvo pagrindas iÅ¡ jo iÅ¡ieÅ¡koti 2860 Lt (130 Lt :

2) x 44 = 2860 Lt) dienpinigių. Apeliantas skunde teigia, kad bylÄ nagrinėjęs teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, rėmėsi tik ieÅ¡kovės nurodytais teiginiais, neteisingai nustatė bylai reikÅ¡mingas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais neturi pagrindo sutikti. Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12 straipsnis). Å is principas reiÅ¡kia, kad įrodinėjimo dalykÄ byloje nustato ginčo Å¡alys, o teismas, spręsdamas bylÄ , vertina tik Å¡alių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus.

Bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė įtvirtinta CPK 178 straipsnyje. Jame nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Å . v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-381/2009; 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v.

UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; kt.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus ir abiejų Å¡alių paaiÅ¡kinimus neturėjo pagrindo pritarti atsakovo argumentams, kad iÅ¡mokėti dienpinigiai yra ne dienpinigiai, o darbo užmokestis. Byloje nustatyta, kad atsakovas pagal 2013-02-08 terminuotÄ darbo sutartį Nr. 54 nuo 2013-02-11 pradėjo dirbti pas ieÅ¡kovę fasadų Å¡iltintoju. Darbo sutarties terminas buvo nustatytas iki 2013-05-07 (imtinai).

Darbdavys įsipareigojo atsakovui mokėti LR Vyriausybės patvirtintÄ MMA ir priedÄ , priklausantį nuo įmonės darbo rezultatų. Darbo užmokestis jam turėjo bÅ«ti mokamas du kartus per mėnesį: pirmoji dalis (avansas) - 20-Ä mėnesio dienÄ , antroji – sekančio mėnesio 10 d., pervedant į asmeninę sÄ skaitÄ banke. Be to, ieÅ¡kovė įsipareigojo atsakovui mokėti priedÄ , priklausantį nuo įmonės darbo rezultatų. Darbo tvarkos taisyklių, su kuriomis apeliantas buvo supažindintas, 5.1 punkte buvo nurodyta, kad darbo užmokestis priklauso nuo darbo kiekio ir kokybės, įmonės veiklos rezultatų bei darbo paklausos ir pasiÅ«los darbo rinkoje.

IeÅ¡kovė dėl priedo prie darbo užmokesčio nustatymo pateikė 2013-03-14 direktoriaus įsakymÄ Nr. 48/PA „Dėl montavimo darbų įkainių ir atlikimo termino“, su kuriuo apeliantas buvo supažindintas pasiraÅ¡ytinai. IeÅ¡kovė pateikė į bylÄ 2013-08-03 Darbo užmokesčio ir priedo skaičiavimų paaiÅ¡kinimÄ (b.l. 70), pagal kurį priskaičiavo atsakovui 1137,80 Lt darbo užmokesčio priedÄ . Šį skaičiavimÄ pagrįsti į bylÄ pateikė duomenis apie objekte atliktų darbų apimtį, jame dirbusius 10 asmenų, kurie taip pat buvo supažindinti pasiraÅ¡ytinai su 2013-03-14 įsakymu Nr. 48/PA.

Atsakovas nepateikė kitų įrodymų, kurie bÅ«tų pagrindu konstatuoti, kad jo darbo užmokestis buvo didesnis negu MMA, ar priedas turėjo bÅ«ti skaičiuojamas kitokia tvarka. Darbo sutartis buvo nutraukta atsakovo pareiÅ¡kimu 2013-04-11 įsakymu Nr. P-31 (DK 127 str. 1 p.). Teisėjų kolegija negali sutikti su apeliantu, kad jis komandiruotėje Latvijoje iÅ¡buvo 44 kalendorines dienas, kaip ir nurodyta Darbo ginčų komisijos sprendime. Å iÄ jo nuostatÄ paneigia byloje esantys ieÅ¡kovės įsakymai ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiai. 2013 m. vasario 22 d.

įsakymu Nr. K-4 (b. 1.

9) apeliantas buvo išsiųstas į komandiruotę 15 kalendorinių dienų - nuo 2013 m. vasario 22 d. iki 2013 m. kovo 8 d. Visos 15 komandiruočių dienų yra apskaitytos darbo laiko apskaitos žiniaraštyje (b.l. 30).    2013 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. K-8 (b. 1.

10) apeliantas buvo išsiųstas į komandiruotę 17 kalendorinių dienų - nuo 2013 m. kovo 12 d. iki 2013 m. kovo 28 d. 2013 m. kovo 27 d. įsakymu P-26 (b. 1.

19) apeliantui 2013 m. kovo 28 d. buvos suteikta laisva diena, nemokant už Å¡iÄ dienÄ darbo užmokesčio. Tačiau neatvykimas į darbÄ Å¡iame įsakyme nurodytiems darbuotojams darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje yra pažymėtas ne 2013-03-28, o 03-29 (sutartinis žymėjimas ND, b.l. 30). Todėl komandiruotėje atsakovas iÅ¡buvo 17 kalendorinių dienų. 2013 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. K-13 (b. 1.

11) apeliantas buvo išsiųstas į komandiruotę 13 kalendorinių dienų - nuo 2013 m. balandžio 2 d. iki 2013 m. balandžio 14 d. Apeliantui 2013 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. P-29 (b. 1.

20) paskirta drausminė nuobauda - papeikimas, Å¡i diena laikyta pravaikÅ¡ta ir atitinkamai atžymėta darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje (b.l. 31, sutartinis žymėjimas PB). Atsakovas 2013-04-10 praÅ¡yme, įteiktame Darbo ginčų komisijai prašė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ darbdavio dienpinigius ir darbo užmokestį nuo 2013-02-20 iki 2013-04-10 (b.l. 51), taigi pats neneigė, kad neiÅ¡buvo komandiruotėje iki 2013-04-14, todėl jo pastaroji komandiruotė tęsėsi ne 13, o tik 8 kalendorines dienas. Apibendrinant pirmiau nurodytus duomenis teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad Darbo ginčų komisija 2013-05-02 sprendime neturėjo jokio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas pagal darbdavio įsakymus komandiruotėse faktiÅ¡kai iÅ¡buvo 44 kalendorines dienas, nes tuomet tektų konstatuoti, kad darbo santykiai su atsakovu nutrÅ«ko ne 2013-04-11 (įsakymas Nr. P-31), ko jis pats neginčija, o tik po 2013-04-14, kuri pagal 2013-03-29 įsakymÄ Nr. K-13 (b. 1.

11) turėjo būti paskutinė komandiruotės diena. Tuomet už 40 kalendorinių dienų komandiruotes atsakovui turėjo būti priskaičiuota ne 2860 Lt, o 2600 Lt (130 Lt :

2) x 40 = 2860 Lt) dienpinigių. Bylos duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovė, priimant 2013-05-02 Darbo ginčų komisijos sprendimÄ , atsakovui nebuvo iÅ¡mokėjusi 520 Lt dienpinigių, todėl tik Å¡ioje dalyje skundžiamas Darbo ginčų komisijos 2013-05-02 sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.   Sprendžiant dėl apelianto argumentų, kad ieÅ¡kovės pateikti įrodymai gali bÅ«ti nepatikimi pažymėtina, kad ir Darbo ginčų komisija, priimdama sprendimÄ dėl nesumokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos taip pat rėmėsi 2013-04-22 ieÅ¡kovės parengta pažyma, apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bei kitas iÅ¡mokas (b.l. 12).

BÅ«tent Å¡ioje pažymoje nurodyta, kad atsakovui priskaičiuotas darbo užmokestis už 2013 m. balandžio mėn. yra tik 338,08 Lt. ir atsakovas sprendimo Å¡ioje dalyje neginčijo. Å ioje pažymoje taip pat nurodyta kiek kiekvienÄ mėnesį atsakovui buvo priskaičiuota iÅ¡mokėti darbo užmokesčio, priedų bei dienpinigių, taip pat 258,02 Lt priskaičiuota kompensacija už nepanaudotas atostogas (sumos neatskaičius mokesčių). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡ioje buhalterinėje pažymoje atspindėtos visos atsakovui su jo darbo santykiais pas ieÅ¡kovÄ susijusios iÅ¡mokos, teisingai nurodyti duomenys apie jo dirbtÄ laikÄ pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenis, byloje esančius ieÅ¡kovės įsakymus dėl komandiruočių ir atsakovui skirtos drausminės nuobaudos, dėl kurios panaikinimo nebuvo kreiptasi į Darbo ginčų komisijÄ .

DK 202 straipsnis reglamentuoja, kad visiems darbuotojams darbdavys turi įteikti atsiskaitymo lapelius. Į atsiskaitymo lapelius įrašoma informacija apie darbuotojui apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto laiko trukmę, atskirai nurodant viršvalandinių darbų trukmę. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų įteikusi atsakovui atsiskaitymo lapelius, tačiau vien šis faktas nesuponuoja išvados, kad byloje esantys įrodymai yra nepatikimi.  Atsakovui buvo priskaičiuota iš viso 1 988,08 Lt darbo užmokesčio (39 darbo dienos), 1 137,02 Lt priedo prie darbo užmokesčio (31 d. d.), 2 600 Lt dienpinigiai (40 kalendorinės dienos) ir 258,02 Lt kompensacija už nepanaudotas atostogas.

Atskaičius mokesčius, atsakovui turėjo bÅ«ti iÅ¡mokama 5110,49 Lt. Byloje yra duomenys apie atsakovui ieÅ¡kovės iÅ¡mokėtas lėšas tokiu bÅ«du, kuriuo buvo susitarta darbo sutartyje - pervedimai į atsakovo asmeninę sÄ skaitÄ banke (3 p.). IeÅ¡kovė atliko Å¡iuos pervedimus į atsakovo asmeninę sÄ skaitÄ :_2013-03-01 - 600 Lt (b. 1.13), 2013-03-12 - 517,70 Lt (b. 1. 14); 2013-03-18 - 500 Lt (b. 1. 15), 2013-04-09 - 2 024,26 Lt (b. 1.

17) ir po darbo sutarties nutraukimo - 2013-05-14 - 968,48 Lt ( b. 1. 18). Be to, 2013-03-25 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 229 atsakovui buvo išmokėtas 500 Lt avansas už 2013-03 mėn. (b. 1. 16). Todėl iš viso atsakovui buvo pervesta 5 110,44 Lt. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad atliekant pervedimus nebuvo konkrečiai nurodyta, kokia išmoka, susijusi su darbo santykiais, pervedama (ar avansas – pirmoji darbo užmokesčio dalis, ar antroji, ar priedas prie darbo užmokesčio, ar dienpinigiai), tačiau nenurodymas konkrečiai mokėjimo pavedimuose piniginių lėšų sudėties, neduoda pagrindo visas išmokas atsakovui priskirti prie jo darbo užmokesčio, kuomet jo dydis neatitiktų šalių raštu sudarytoje darbo sutartyje nurodyto darbo užmokesčio dydžio.

Kol nėra nustatyta, kad ieÅ¡kovė turėjo mokėti atsakovui didesnį darbo užmokestį bei jo priedÄ , nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad ji nėra sumokėjusi jam 2 600 Lt dienpinigių (suma neatskaičius mokesčių). Apelianto argumentai dėl to, kad ieÅ¡kovė galėjo neteisingai apskaičiuoti privalomus mokėti mokesčius, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, kad tai patvirtina darbo sutarties Å¡alių susitarimÄ dėl kitokio, nei nurodyta darbo sutartyje, darbo užmokesčio dydžio.Tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai panaikino LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2013-05-02 sprendimÄ , kuriuo iÅ¡ ieÅ¡kovės buvo nuspręsta iÅ¡ieÅ¡koti 2340 Lt dienpinigių ir atsakovo reikalavimÄ Å¡ioje dalyje atmetė.

Nors Darbo ginčų komisijos sprendimas priimtas dėl dienpinigių, tačiau skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, matyt dėl raÅ¡ymo apsirikimo, nurodyti delspinigiai, todėl ji patikslinama. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo                       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 str. 1 d.).                       IeÅ¡kovės atstovas apeliacinės instancijos teismui pateikė 2013-11-05 sÄ skaitÄ apie ieÅ¡kovės patirtas 350 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas (b.l. 161-162).

Å i suma priteisiama iÅ¡ atsakovo, nes nevirÅ¡ija 2004-04-02 LR teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau Rekomendacijos) nurodyto maksimalaus dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ (8.11 p.). IeÅ¡kovės atstovavimas apeliacinės instancijos teisme, bylÄ nagrinėjant žodinio proceso tvarka, truko 2 val., todėl maksimalus iÅ¡laidų už atstovavimÄ teisme dydis bÅ«tų 300 Lt.

Atstovas pateikė teismui dvi sÄ skaitas apie 900 Lt ieÅ¡kovės atstovavimo teisme iÅ¡laidas, kurios virÅ¡ija Rekomendacijose nurodytÄ maksimalų Å¡ių iÅ¡laidų dydį (8.18 p.). Be to, vienas teismo posėdis buvo atidėtas, ieÅ¡kovei pateikus raÅ¡ytinius įrodymus ne valstybine tvarka, todėl teismas sprendžia, kad už ieÅ¡kovės atstovavimÄ teisme iÅ¡ atsakovo priteistina tik 150 Lt, o bendra priteisiama iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti suma - 500 Lt (CPK 98 str., 93 str. 4 d.).                        Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,nutaria: apeliacinį skundÄ atmesti ir Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , patikslinant sprendimo dalį, kuria panaikintas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2013-05-02 sprendimas Nr. DGKS-1429, priimtas darbo byloje Nr. APS-36-6085 dėl 2340 litų delspinigių iÅ¡ieÅ¡kojimo ir vietoje delspinigių nurodyti dienpinigius.Priteisti iÅ¡ apelianto D.

R. ieškovei PAAS LT“, UAB (juridinio asmens kodas 302495802) 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Teisėjai:             Dalė BurdulienėLeonas JachimavičiusEgidijus Tamašauskas