4090f3fb-9ac6-4f44-8bc9-e311bcd22ff6 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2S-826-430/2020 Teisminio proceso Nr. 2-39-3-01325-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.6.2; 3.3.2.3; 3.5.21.5 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 11 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo suinteresuoto asmens B. A. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Å irvintų rÅ«mų 2020 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos Vilniaus teritorinės muitinės pareiÅ¡kimÄ dėl skolininko Z.

A. (Z. A.) turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys B. A., antstolė Tereza Gerasimovič. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Antstolė Tereza Gerasimovič vykdo Vilniaus teritorinės muitinės sprendimÄ dėl 4 276,54 Eur iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko Z. A.. Antstolė vykdymo procese nustatė, kad skolininkas neturi asmeninės nuosavybės teise turto ir piniginių lėšų, tačiau buvo sudaręs santuokÄ su B. A., su kuria turi bendrÄ turtÄ â€“ butÄ (duomenys neskelbtini).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3206-558/2017 nutraukė Z. ir B. A. santuokÄ , tačiau liko nepadalintas santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas, kuris įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Antstolė areÅ¡tavo skolininko ir jo buvusios sutuoktinės bendrojoje dalinėje nuosavybėje esantį butÄ ir 2019 m. rugsėjo 18 d. patvarkymu pasiÅ«lė skolininkui pateikti sutikimÄ dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintų notarine tvarka.

Skolininkas per nustatytÄ terminÄ tokio sutikimo nepateikė. Tuomet antstolė pasiÅ«lė iÅ¡ieÅ¡kotojui kreiptis į teismÄ dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo. Å ia teise iÅ¡ieÅ¡kotoja Vilniaus teritorinė muitinė pasinaudojo ir pateikė praÅ¡ymÄ dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartimi iÅ¡ieÅ¡kotojos pareiÅ¡kimas tenkintas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. kovo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-1260-880/2020 pareiÅ¡kėjos Vilniaus teritorinės muitinės praÅ¡ymÄ tenkino – nustatė, kad Z. A., priklauso 1/2 dalis vieno kambario buto (unikalus (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini).

3. Teismas pažymėjo, kad sutuoktinių turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu bÅ«du. Dėl to teismas vertino, kad nutraukus skolininko Z. A. ir suinteresuoto asmens B. A. santuokÄ , jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasikeitė į bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, kurioje bendraturčių dalys nenustatytos.

4. Teismas nustatė, kad butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), buvo įgytas skolininko Z. A. ir B. A. santuokos metu ir sutuoktiniai valdė jį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Šis turtas santuokos nutraukimo metu nebuvo padalintas.

5. Teismas sprendė, kad nei skolininkas Z. A., nei suinteresuotas asmuo B. A. nepaneigė lygių dalių prezumpcijų, dėl to teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad skolininkui priklauso 1/2 Å¡io buto. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 6. Apeliantė B. A. pateikė atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-1260-880/2020, praÅ¡ydama panaikinti nutartį.

7. Apeliantė nurodo, kad ginčo butÄ Ä¯sigijo esant santuokoje su Z. A., bet Å¡is butas jai parduotas apgaulės bÅ«du. Pažymėjo, kad apeliantė norėjo pasiskolinti iÅ¡ fizinio asmens pinigų, reikalingų skoloms padengti, tačiau liko apgauta – iÅ¡ jos buvo iÅ¡viliotas butas Vilniuje, o jai parduotas butas Akmenės rajone. Apeliantė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ dėl paskolos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, buto ir žemės sklypo Vilniuje sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1884-794/2019 ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies. Apeliantė pateikė dėl Å¡io sprendimo apeliacinį skundÄ , kuris iki Å¡iol dar nėra iÅ¡nagrinėtas.

8. Apeliantės manymu, kad kol nebus priimtas galutinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1884-794/2019, tol negali būti sprendžiamas klausimas dėl ginčo buto padalinimo, nes šio buto pirkimo–pardavimo sandoris buvo apsimestinis.

9. Suinteresuotas asmuo antstolė Tereza Gerasimovič atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nesutinka su skundu, praÅ¡o jį atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

10. Suinteresuoto asmens manymu, apeliantės skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Teigia, kad apeliantė iÅ¡kreipia skolininko ir iÅ¡ieÅ¡kotojo teisių ir pareigų pusiausvyrÄ bei pažeidžia iÅ¡ieÅ¡kotojos teisę pasinaudoti įstatyme įtvirtinta galimybe kreiptis į teismÄ dėl skolininko turto, kuris yra bendra su kitais nuosavybė, dalies nustatymo.

11. Pasisako, kad apeliantės nurodyta civilinė byla nėra besÄ lygiÅ¡kai susijusi su Å¡ia nagrinėjama byla ir netrukdo jas iÅ¡nagrinėti atskirai vienÄ nuo kitos, nes visus teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus galima nustatyti Å¡ioje civilinėje byloje. Å ios bylos iÅ¡nagrinėjimas netrukdo iÅ¡nagrinėti civilinės bylos Nr. e2-1884-794/2019. Be to, Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 31 d. sprendimu atmetė B. A. ieÅ¡kinį dalyje dėl pirkimo–pardavimo sutarties, dėl to nėra pagrindo konstatuoti, jog butas (duomenys neskelbtini), nepriklauso skolininkui ir apeliantei nuosavybės teise.

12. Atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju panaikinus skundžiamÄ nutartį, bÅ«tų pažeisti protingumo, sÄ Å¾iningumo, proceso operatyvumo ir ekonomiÅ¡kumo principai ir Å¡alių teisės ir teisėti interesai, nes iÅ¡ieÅ¡kotoja nepagrįstai turės pakartotinai kreiptis dėl skolininko turto dalies nustatymo, jeigu B. A. apeliacinis skundas bus atmestas. Antstolės manymu, nagrinėjamu atveju apeliantė pasirinko netinkamÄ savo teisių gynimo bÅ«dÄ , nes, norėdama, kad nebÅ«tų realizuojamas jai priklausomas turtas, turėjo kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir stabdyti ginčijamo turto realizavimÄ , o ne praÅ¡yti teismo naikinti iÅ¡ esmės teisėtÄ Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartį.

13. PareiÅ¡kėja Vilniaus teritorinės muitinė atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nesutinka su skundu, praÅ¡o jį atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

14. Teigia, kad Å¡iuo atveju antstolė, vykdydama iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ skolininko turto, ėmėsi visų teisėtų priemonių iÅ¡ieÅ¡kotojo interesams tinkamai apginti ir nepažeidė kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. Pažymi, kad apeliantė neginčija esminės aplinkybės, jog minėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ butÄ , įgijo santuokos metu ir Å¡is turtas nebuvo pasidalintas santuokos nutraukimo metu, dėl to pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad Å¡is turtas buvo įgytas skolininko ir jo sutuoktinės santuokos metu ir jie jį valdė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Pabrėžia, kad nei apeliantė, nei skolininkas nepaneigė prezumpcijos, jog sutuoktinių bendro turto dalys į šį butÄ yra lygios, dėl to pirmosios instancijos teismas nustatė teisingÄ skolininkui priklausančiÄ turto dalį.

15. Pareiškėjos manymu, nagrinėjama byla nėra susijusi su apeliantės nurodyta Vilniaus apygardos teismo civiline byla Nr. e2-1884-794/2019, dėl kurios sprendimo pateiktas apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui, kadangi apeliantė B. A. nėra pateikusi ieškinio dėl buto (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Apeliantės pateikti kitoje byloje argumentai, jog minėta pirkimo–pardavimo sutartis galimai sudaryta apsimestinai, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai.

PareiÅ¡kėjos manymu, visi Å¡ie apeliantės veiksmai rodo jos neapdairų, neatidų, neatsakingÄ ir nerÅ«pestingÄ elgesį, dėl to teisėta pirmosios instancijos teismo nutartis neturi bÅ«ti panaikinta. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ analizuojant skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

17. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek Å¡alių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau Å¡i teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas iÅ¡imtiniais atvejais.

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindÄ spręsti, jog bylÄ yra bÅ«tina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad bÅ«tų galima įvertinti Å¡io teismo procesinio sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei padaryti iÅ¡vadÄ , ar byla buvo iÅ¡spręsta teisingai, yra pakankami.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

18. IÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

19. Apeliacijos objektÄ sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2VP-1260-880/2020, kuria patenkintas iÅ¡ieÅ¡kotojos Vilniaus teritorinės muitinės praÅ¡ymas dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

20. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad antstolė Tereza Gerasimovič vykdo 4 276,54 Eur skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ skolininko Z. A. iÅ¡ieÅ¡kotojos Vilniaus teritorinės muitinės naudai (vykdomoji byla Nr. 0045/17/00016). Antstolė nustatė, kad skolininkas niekur nedirba, asmeninio turto, iÅ¡ kurio gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma, neturi, iÅ¡ jo areÅ¡tuotų banko – kredito įstaigų lėšų negauta. Antstolė taip pat nustatė, kad skolininkui Z. A. ir apeliantei B. A. priklauso pagal 2017 m. kovo 30 d. pirkimo–pardavimo sutartį vieno kambario butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3206-558/2017 nutraukė Z. A. ir B. A. santuokÄ , tačiau 2017 m. kovo 30 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įgytas turtas liko nepadalintas. 2018 m. rugpjūčio 27 d. antstolė Tereza Gerasimovič priėmė Turto areÅ¡to aktÄ Nr.3.5.-S017391, kuriuo areÅ¡tavo butÄ (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugsėjo 18 d. antstolė priėmė patvarkymÄ Nr. S-19-45-18031, kuriuo pasiÅ«lė skolininkui Z. A. ir B. A. pateikti sutikimÄ dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.

Per antstolės nustatytÄ terminÄ sutikimas iÅ¡ skolininko nebuvo gautas, dėl to antstolė pasiÅ«lė iÅ¡ieÅ¡kotojui kreiptis į teismÄ dėl turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo. IÅ¡ieÅ¡kotojas pateikė per nustatytÄ terminÄ praÅ¡ymÄ dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. kovo 19 d. nutartimi tenkino iÅ¡ieÅ¡kotojo praÅ¡ymÄ ir nustatė, kad skolininkui Z. A. priklauso 1/2 dalis buto (duomenys neskelbtini).

21. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad prieÅ¡ pradedant vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal vykdomÄ jį dokumentÄ , kuriame kaip skolininkas nurodytas vienas iÅ¡ sutuoktinių, antstoliui pagal prievolės teisinę prigimtį bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar iÅ¡ieÅ¡kojimas turi bÅ«ti vykdomas iÅ¡ bendro sutuoktinių turto, ar iÅ¡ skolininko asmeninio turto. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnyje įtvirtinta sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpcija.

Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Kai sprendimas, kuriuo priteista konkreti suma, įstatymo nustatyta tvarka perduotas vykdyti antstoliui ir Å¡is negali nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimo į skolininkui priklausančiÄ bendrosios jungtinės nuosavybės dalį, nes nėra nustatyta skolininko dalis, į kuriÄ nukreiptinas iÅ¡ieÅ¡kojimas, antstolis kreditoriui (iÅ¡ieÅ¡kotojui), o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui pasiÅ«lo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ dėl skolininko jungtinės nuosavybės dalies nustatymo.

CPK 667 straipsnio paskirtis – ne padalyti bendrÄ ja nuosavybe esantį turtÄ , o tik nustatyti skolininko dalį tam, kad iÅ¡ jo bÅ«tų galima iÅ¡ieÅ¡koti ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimÄ (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-684/2018).

22. Nagrinėjamu atveju dėl sutuoktinių turto teisinio režimo pirmosios instancijos konstatavo, jog nutraukus santuokÄ , bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigė, bet turto nepadalijus, buvę sutuoktiniai nenustojo bÅ«ti jo bendraturčiais, t. y. nutraukus santuokÄ ir buvusiems sutuoktiniams nepadalijus santuokoje įgyto turto, turto teisinis režimas iÅ¡ bendrosios jungtinės nuosavybės pasikeitė į bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia pirmosios iÅ¡vada, kadangi tokios praktikÄ formuoja kasacinės instancijos teismas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2011).

Taigi, tokiu atveju buvę sutuoktiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektÄ valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu ir kiekvienam jų tenkančiÄ bendrosios dalinės nuosavybės teisę galima atidalinti, nustačius kiekvienam iÅ¡ jų priklausančiÄ turto dalį. Kol bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų dalys nenustatytos, galioja prezumpcija, kad jų dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Å i lygių dalių prezumpcija gali bÅ«ti paneigta ir nustatytas kitoks dalių dydis.

23. Apeliantė neneigia, kad ginčo butÄ Ä¯sigijo esant santuokoje su Z. A., neginčija lygių dalių prezumpcijos, bet nurodo, jog butas jai parduotas apgaulės bÅ«du. Pažymėjo, kad apeliantė norėjo pasiskolinti iÅ¡ fizinio asmens pinigų, reikalingų skoloms padengti, tačiau liko apgauta – iÅ¡ jos buvo iÅ¡viliotas butas Vilniuje, o jai parduotas butas Akmenės rajone. Apeliantė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ dėl paskolos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, buto ir žemės sklypo Vilniuje sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.

Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1884-794/2019 ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies. Apeliantė pateikė dėl Å¡io sprendimo apeliacinį skundÄ , kuris iki Å¡iol dar nėra iÅ¡nagrinėtas. Apeliantės manymu, kad kol nebus priimtas galutinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1884-794/2019, tol negali bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl ginčo buto padalinimo, nes Å¡io buto pirkimo–pardavimo sandoris buvo apsimestinis.

24. Apeliacinės instancijos teismui susipažinus su apeliantės nurodytos civilinės bylos Nr. e2-1884-794/2019 neįsiteisėjusiu 2019 m. spalio 31 d. sprendimu, nustatyta, kad minėtoje civilinėje byloje tos bylos ieÅ¡kovė B. A. nereiÅ¡kė reikalavimo dėl 2017 m. kovo 30 d. pirkimo–pardavimo sutarties, kuria įsigijo ginčo butÄ (duomenys neskelbtini), pripažinimo negaliojančia, o reiÅ¡kė reikalavimus:

1) pripažinti negaliojančia Panevėžio rajono 3-iojo notarų biuro notaro P. D. patvirtintÄ 2017 m. balandžio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. PD-1717), kuria M. R. pardavė, o V. J. nusipirko butÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), ir 197/1149 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), ir taikyti restitucijÄ â€“ priteisti M. R. butÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), ir 197/1149 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini);

2) pripažinti negaliojančia Panevėžio rajono 3-iojo notaro biuro patvirtintÄ 2017 m. balandžio 4 d. pirkimo–pardavimo sutartį (notaro registro Nr. PD-1669), kuria B. A. pardavė, o M. R. nusipirko butÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), ir 197/1149 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio (duomenys neskelbtini), ir taikyti restitucijÄ â€“ priteisti ieÅ¡kovei B. A. butÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), ir 197/1149 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini);

3) pripažinti negaliojančia 2017 m. balandžio 7 d. paskolos sutartį, sudarytÄ tarp B. A. ir M. R.. Nors ieÅ¡kovė minėtoje civilinėje byloje buvo nurodžiusi aplinkybes dėl to, kad 2017 m. kovo 30 d. pirkimo–pardavimo sutartį taip pat sudarė dėl akių (fiktyviai), tačiau reikalavimų, susijusių su Å¡ia pirkimo–pardavimo sutartimi nesuformulavo. Taigi, iÅ¡ butas (duomenys neskelbtini), nėra kitos nagrinėjamos bylos ginčo dalyku. Dėl to darytina iÅ¡vada, kad apeliantės nurodyta civilinė byla nėra susijusi su Å¡ia nagrinėjama byla ir netrukdo jas iÅ¡nagrinėti atskirai vienÄ nuo kitos, nes visus teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus galima nustatyti Å¡ioje civilinėje byloje. Pažymėtina, ir tai, kad pagal pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ CPK 667 straipsnio pagrindu praÅ¡oma ne padalyti bendrÄ jÄ nuosavybe esantį turtÄ , o tik nustatyti skolininko dalį tam, kad iÅ¡ jo bÅ«tų galima iÅ¡ieÅ¡koti ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimÄ .

25. Pagal suformuotÄ kasacinio teismo praktikÄ , teismas, nustatęs, kad sandoris, kuriuo remiasi viena iÅ¡ bylos Å¡alių, prieÅ¡tarauja imperatyvioms teisės normoms, turi ex officio pripažinti sandorį niekiniu ir negaliojančiu ir taikyti atitinkamus teisinius padarinius, neatsižvelgdamas į bylos dalyvių reikalavimus (CK 1.75 straipsnio 5 dalis). Tačiau savo iniciatyva, nesant ginčo Å¡alies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio teisinius padarinius tik tada, kai nagrinėjant bylÄ pagrindas pripažinti sandorį niekiniu tampa akivaizdus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis 9 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2015).

Nagrinėjamu atveju, nors pirmosios instancijos teismo sprendimas 2019 m. spalio 31 d. nėra įsiteisėjęs, tačiau akivaizdaus niekinio sandorio nenustatyta, apeliaciniame skunde taip pat nekeliamas klausimas dėl dar kito buto pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo niekine. Be to, jeigu vis dėl to Lietuvos apeliacinis teismas nustatytų kitokias aplinkybes ir atsirastų konkretus įstatyme nustatytas teisinis pagrindas, apeliantė galėtų kreiptis su prašymu dėl proceso atnaujinimo (CPK 366 straipsnis).

Taip pat apeliantė turi teisę teikti antstoliui motyvuotÄ praÅ¡ymÄ dėl vykdymo bylos sustabdymo ar vykdymo veiksmų atidėjimo.

26. Europos Žmogaus Teisių Teismas nuolat pabrėžia valstybių – Konvencijos dalyvių – pareigÄ nustatyti tokiÄ teismų sprendimų vykdymo sistemÄ , kad ji bÅ«tų teisiÅ¡kai ir praktiÅ¡kai veiksminga ir užtikrintų sprendimų vykdymÄ be nereikalingų delsimų, didelių tolesnių diskusijų teisės ir fakto klausimais be pakankamo pagrindo (pvz., Fuklev v. Ukraine, No. 71186/01; Zagrebačka Banka D. D. v. Croatia, No. 39544/05). Taigi, pagal konvencinę teisę į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ svarbu asmeniui, turinčiam reikalavimo teisę į skolos grÄ Å¾inimÄ , užtikrinti efektyvų jos įgyvendinimÄ (pasirinkti veiksmingiausiÄ (greičiausiÄ , ekonomiÅ¡kiausiÄ ir pan.) „procesinį keliÄ â€œ reikalavimui patenkinti).

Delsiant įvykdyti sprendimÄ , kuriuo iÅ¡ieÅ¡kotojui priteista konkreti suma, gali bÅ«ti pažeidžiamos nuosavybės teisės, saugomos Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio nuostatų. Atsižvelgdamas į faktinės bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas, neturėdamas pagrįstų duomenų, jog ginčo butas gali nepriklausyti skolininkui ir jo sutuoktinei (ar šį butÄ Ä¯sigijus neteisėtai), pagrįstai nustatė skolininko dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje pagal CPK 667 straipsnyje nustatytÄ tvarkÄ .

27. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamÄ teismo nutartį, dėl to skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Apeliantės B. A. atskirÄ jį skundÄ atmesti. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Loreta Braždienė