408ea8ca-c9eb-4a40-aa2b-e0d9e9218338 · Kauno apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2-524-944/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16279-2016-4Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.2.6; 2.6.2.4.3; 2.6.2.8; 2.6.5.2.1; KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. liepos 13 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja AuÅ¡ra BarÅ¡kietytė, sekretoriaujant Marijai TamoÅ¡auskaitei,dalyvaujant ieÅ¡kovei I. K., jos atstovei advokatei Danai Žvingilienei,atsakovui R. K., jo atstovei advokatei Sigridai Eglei Å alÅ«gaitei,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės I.

K. ieÅ¡kinį atsakovui R. K. dėl santuokos nutraukimo, santuokos metu įgyto turto padalijimo, bei atsakovo R. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei I. K. dėl santuokos nutraukimo ir santuokos metu įgyto turto padalijimo. Teismas n u s t a t ė: ieÅ¡kovė prašė nutraukti santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės; palikti santuokines pavardes; padalyti santuokos metu įgytÄ turtÄ : ieÅ¡kovei priteisti 3,3000 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), automobilį OPEL MERIVA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini);

R. K. priteisti ½ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 1,8200 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), automobilį MAZDA MILLENIA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 763 Eur kompensacijÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės; bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad santuokÄ iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. PaaiÅ¡kino, kad Å¡alys faktiÅ¡kai yra pasidalijusios automobilius. Žemės sklypus esančius (duomenys neskelbtini) praÅ¡o po santuokos nutraukimo palikti to sutuoktinio vardu, kieno vardu registruoti, o žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) padalyti po ½, nes jis įsigytas santuokos metu, pirkimo–pardavimo sutartyje nurodoma, kad jis įsigyjamas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė nutraukti santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės; palikti santuokines pavardes; padalyti santuokos metu įgytÄ turtÄ : ieÅ¡kovei priteisti automobilį OPEL MERIVA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 3,3000 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį santaupų – 1542 Eur; atsakovui priteisti automobilį MAZDA MILLENIA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1,8200 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ½ santaupų – 1542 Eur, 0,1005 ha gyvenamosios paskirties žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini); priteisti atsakovui 973,93 Eur piniginę kompensacijÄ už kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ ; 1452,01 Eur piniginių lėšų.

Nurodė, kad neprieštarauja, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Paaiškino, kad tarp sutuoktinių ginčo dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), ginčo nėra. Pažymi, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo sumokėta atsakovo investiciniais čekiais, t. y. šis žemės sklypas buvo paskirtas jam tuo metu, kai jis nebuvo sudaręs santuokos su ieškove. Paaiškino, kad santuokos metu įvyko ginčo žemės sklypo teisinė registracija, iš bendrų lėšų buvo apmokėta tik 11,30 Lt, todėl šis žemės sklypas turi būti priteistas jam asmeninės nuosavybės teise, ieškovei nepriteisiant kompensacijos.

Pažymi, kad santuokos nutraukimo metu ieÅ¡kovės sÄ skaitoje buvo 3083,95 Eur suma, o atsakovo 89,99 Eur suma. Å ios lėšos turi bÅ«ti padalytos santuokos nutraukimo atveju po ½. Kadangi ieÅ¡kovei atitenka didesnės vertės nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, todėl atitinkamai atsakovui turi bÅ«ti priteista kompensacija.Teismo posėdžio metu Å¡alys sutiko dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nenurodant konkrečių santuokos iÅ¡irimo priežasčių. IeÅ¡kovė likusius reikalavimus palaikė, prašė tenkinti reikalavimus pagal patikslintÄ ieÅ¡kinį.

Papildomai nurodė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas santuokos metu todėl jai, kaip sutuoktinei priklauso pusė Å¡io sklypo. PaaiÅ¡kino, kad Å¡iame sklype Å¡alys planavo statyti namÄ . Nesutiko su jos sÄ skaitoje esančių lėšų padalijimu. Nurodė, kad ji rÅ«pinosi namų Å«kiu, atsakovas nedirbo, todėl neteisinga ir nesÄ Å¾ininga Å¡ias lėšas dalyti. Atsakovas teismo posėdžio metu palaikė prieÅ¡ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytas aplinkybes. Nurodė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo skirtas jam, jis sumokėjo už jį investiciniais čekiais, tik nebuvo sudaryta sutartis.

PaaiÅ¡kino, kad atliekant kadastrinius matavimus, Å¡is sklypas padidėjo 5 kv. m, todėl buvo nurodytas, kaip bendroji sutuoktinių nuosavybė. Teismas k o n s t a t u o j a: ieÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinys tenkintini iÅ¡ dalies.IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad Å¡alys 2007-06-28 sudarė santuokÄ Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, akto įraÅ¡o Nr. 1020 (el. b. t. 1, b. l. 7). IeÅ¡kovės vardu registruotas 3,3000 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (e. b. t. 1, b. l. 13–14), 1/8 žemės sklypo ir 7/32 statinių, esančių (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, b. l. 15–18).

Ieškovės ir atsakovo vardu registruotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, b. l. 19). Atsakovo vardu registruotas 1,8200 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, b. l. 21). Ieškovės vardu registruotos transporto priemonės MAZDA MILLENIA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), OPEL MERIVA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, b. l. 23). Atsakovo vardu nėra registruotų transporto priemonių. Dėl santuokos nutraukimo.Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose.

Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinei materialiosios paramos, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi vaikais ir visa Å¡eima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Nagrinėjamu atveju teisminio proceso metu Å¡alys taikytis termino neprašė, nurodė, kad realiai nebegyvena ir atkurti Å¡eiminių santykių nėra galimybės. Teisminio proceso metu pripažino, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų kaltės, teismo prašė nenurodyti konkrečių priežasčių. Pagal CK 3.63 straipsnį abiejų sutuoktinių praÅ¡ymu teismas, nutraukdamas santuokÄ , sprendime nenurodo konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, o tik konstatuoja, kad santuoka iÅ¡iro dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės. Esant tokiai situacijai teismas konstatuoja, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo.Teismas nurodo, kad spręsdamas nutraukti santuokÄ teismas kartu turi iÅ¡spręsti vienÄ iÅ¡ santuokos nutraukimo padarinių – padalyti turtÄ , kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė.

Pažymėtina, kad turtas įgytas paveldėjimo bÅ«du laikytinas asmenine nuosavybe, todėl santuokos nutraukimo atveju nedalytinas (CK 3.89 str. 1 d. 2 p.). dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovės vardu registruotas turtas įgytas paveldėjimo bÅ«du santuokos nutraukimo byloje nedalytinas, nes yra jos asmeninė nuosavybė. Pažymėtina, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iÅ¡kėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos, arba, esant vieno sutuoktinio praÅ¡ymui, iki sutuoktinių pradėjimo gyventi skyriumi (CK 3.127 straipsnio 1, 2 dalys).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad teismas privalo padalyti visÄ sutuoktinių turtÄ , nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, kurioje iÅ¡vardyti Å¡eimos santykių teisinio reglamentavimo principai, įtvirtintas sutuoktinių lygiateisiÅ¡kumo principas.

Jis detalizuojamas kituose CK trečiosios knygos straipsniuose. Pagal įstatymÄ preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Nuo Å¡ios taisyklės galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Å alys nei procesiniuose dokumentuose, nei bylos nagrinėjimo metu neprašė nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, todėl visas santuokos metu įgytas turtas dalytinas po lygiai. Nagrinėjamu atveju po santuokos sudarymo sutuoktinių vardu registruoti trys žemės sklypai ir dvi transporto priemonės, bei piniginės lėšos.

Tarp Å¡alių kilo ginčas dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Pagal bylos duomenis nustatyta, kad Å¡is žemės sklypas įsigytas 2008-03-20 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi, kaip bendroji sutuoktinių nuosavybė. TÄ pačiÄ dienÄ pasiraÅ¡ytas valstybinės žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktas Nr. A-262. IeÅ¡kovė praÅ¡o šį žemės sklypas padalyti lygiomis dalimis, atsakovas nurodo, kad Å¡is žemės sklypas įsigytas už asmenines atsakovo lėšas, todėl turi bÅ«ti priteisiamas natÅ«ra jam, be kompensacijos iÅ¡mokėjimo ieÅ¡kovei.

IÅ¡aiÅ¡kintina, kad pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį įstatymo nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiÅ¡kia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Kasacinis teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad Å¡i įstatymo nustatyta prezumpcija įtvirtina santuokinio turto teisinio režimo apibrėžtumo siekį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. M. v.

S. M. , bylos Nr. 3K-3-342/2014). Kilus ginčui dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad konkretus turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, turi paneigti Å¡iÄ Ä¯statymo nustatytÄ prezumpcijÄ (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtÄ , jeigu to turto įgijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įgyti turtÄ asmenine nuosavybe.

Ä®statymo nenustatyta prezumpcijos, kad tam tikras turtas yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, todėl kiekvienu abejotinu atveju bÅ«tina įrodyti, jog konkretus daiktas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. CK 3.89 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad faktas, kad tam tikras turtas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, gali bÅ«ti įrodomas tik raÅ¡ytiniais įrodymais, t. y. turi bÅ«ti pagrįstas leistinos įrodinėjimo priemonės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje R.

K. v. P. K. , bylos Nr. 3K-3-491/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje D. K. v. D. K. ,bylos Nr. 3K-3-52/2012; kt.).Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad 1991-06-10 VÄ® susivienijimo (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius įsakymu nustatė pasodybinio sklypo dydį 10 arų; žemės sklypus skyrė individualių gyvenamųjų namų statybai nurodytiems asmenims, tarp jų (duomenys neskelbtini) apylinkės taryba 1991-06-25 sprendimu „Dėl žemės sklypų įsigyjamų gyvenamųjų namų statybai skyrimo“ nusprendė patvirtinti VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 1991-06-10 įsakymÄ Nr. 110;

įpareigojo atsakovÄ sudaryti techninę dokumentacijÄ , žemės naudojimo sutartį (el. t. 1, b. l. 62). Už minėtÄ sklypÄ atsakovas mokėjo mokesčius, kurie iÅ¡ pradžių buvo įvardijamai, kaip žemės mokestis, vėliau, kaip žemės nuomos mokestis (el. b. t. 1, l. 49–54, 57), atsakovas taip pat mokėjo už komunikacijas (el. b. t. 1, l.

61) bei 2815 rub. sumokėjo už žemės sklypÄ (el. b. t. 1, b. l. 65). Visi Å¡ie veiksmai buvo atlikti iki Å¡alių santuokos sudarymo. Byloje ginčo, kad atsakovo sumokėtos 2815 rub. lėšos buvo jo asmeninės, ginčo nėra, t. y. ieÅ¡kovė į Å¡ias lėšas nepretenduoja. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai iÅ¡ esmės patvirtino tas aplinkybes, kad žemės sklypas buvo skirtas atsakovui, jis tuo metu už jį sumokėjo, tačiau nebuvo susitvarkęs dokumentų, o santuokos metu buvo įforminta sutartis dėl žemės pirkimo–pardavimo.

Po santuokos sudarymo Å¡alių pasiraÅ¡ytoje 2008-03-20 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartyje nurodoma, kad už perkamÄ Å¾emės sklypÄ sumokama 28,15 Lt valstybės vienkartinėmis iÅ¡mokomis ir 11,30 Lt grynais pinigais. Darytina iÅ¡vada, kad santuokos metu įsigyjant žemės sklypÄ atsakovo sumokėta 2815 rub. suma buvo užskaityta, kaip dalies žemės sklypo kainos sumokėjimas, papildomai buvo sumokėta tik 11,30 Lt suma. Teismas nurodo, kad pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, t. y.

Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 12 straipsnyje nustatyta, kad valstybės vienkartinės iÅ¡mokos buvo skiriamos visiems Lietuvos Respublikos piliečiams atitinkamomis proporcijomis. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1991 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 108 ,,Dėl valstybės vienkartinės iÅ¡mokos skyrimo Lietuvos Respublikos piliečiams” patvirtino skiriamÄ piliečiui vienkartinę iÅ¡mokÄ pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, t. y. patvirtino konkrečiÄ pinigų sumÄ ir nustatė Å¡ių iÅ¡mokų skyrimo tvarkÄ .

Valstybės vienkartinės iÅ¡mokos buvo skiriamos kiekvienam piliečiui asmeniÅ¡kai. Darytina iÅ¡vada, kad valstybės vienkartinės iÅ¡mokos yra asmeninė kiekvieno asmens nuosavybė. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis bei tuo metu buvusį teisinį reglamentavimÄ , pripažintina, kad atsakovas panaudojo savo asmenines lėšas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui, ir iÅ¡ esmės Å¡iomis lėšomis sumokėjo už ginčo žemės sklypÄ . Teismo vertinimu vien tas faktas, kad žemės sklypas buvo apmokėtas valstybės vienkartinėmis iÅ¡mokomis nesudaro pagrindo šį žemės sklypÄ laikyti, kaip atsakovui priklausantį asmeninės nuosavybės teise.

Pirmiausia pažymėtina, kad pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta santuokos metu, Å¡i sutartis patvirtinta notarine tvarka, todėl Å¡alims turėjo bÅ«ti iÅ¡aiÅ¡kintos teisinės pasekmės dėl sutarties sudarymo ir pasirinkto turto teisinio rėžimo. Pažymėtina, kad byloje ginčo, reikalavimo dėl Å¡ios sutarties sÄ lygų pakeitimo ar pan. nėra pareikÅ¡ta. Darytina iÅ¡vada, kad abu sutuoktiniai sutiko, kad ginčo žemės sklypas bÅ«tų laikomas bendrÄ jÄ sutuoktinių nuosavybe. Atkreiptinas dėmesys, kad Å¡alims nebuvo kliūčių pasirinkti kitÄ turto teisinį režimÄ Ä¯sigyjamam turtui.

Atsakovo nurodytos aplinkybes, kad buvo perskaičiuotas žemės klypo plotas ir jis padidėjo 5 kv. m, todėl turėjo bÅ«ti pirkimo–pardavimo sutartyje nurodoma, kad sklypas įsigyjamas, kaip bendroji sutuoktinių nuosavybė, nėra pagrįstos jokiais duomenimis. Teismo nurodo, kad teismo posėdžio metu atsakovas duodamas paaiÅ¡kinimus nurodė, kad Å¡io sklypo vertė yra 23000 Eur, tačiau jis sutiktų gauti kompensacijÄ tik už penkis arus. Darytina iÅ¡vada, kad ir teisminio bylos nagrinėjimo metu atsakovas žemės klypo vertę dalija per pusę, t. y. vadovaudamasis sutuoktinių lygių dalių principu.

Tokie atsakovo paaiÅ¡kinimai tik patvirtina, kad sutuoktinių valia buvo įsigyti šį žemės sklypÄ bendrÄ ja sutuoktinių nuosavybe. Jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tÄ sutuoktinio valiÄ Ä¯gyti turtÄ asmenine nuosavybe nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, įvertinus Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, raÅ¡ytinius duomenis pripažintina, kad sudarant 2008-03-20 pirkimo–pardavimo sutartį Å¡alių valia buvo įsigyjamam turtui nustatyti bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį rėžimÄ , todėl Å¡is turtas turi bÅ«ti dalijamas santuokos nutraukimo metu pagal CK 3.117 straipsnio nuostatas.Teismas aptarė, kad atsakovas dalį žemės klypo kainos apmokėjo savo asmeninėmis lėšomis, t. y. valstybės vienkartinėmis iÅ¡mokomis.

Teismas nurodo, kad pagal CK 3.98 straipsnio 2 dalį sutuoktinis turi teisę į kompensacijÄ taip pat tais atvejais, kai turtui, kuris yra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinio lėšos. Pagal bylos duomenis buvo panaudotos 2815 rub., kurie 2008-03-20 pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti, kaip 28,15 Lt (8,15 Eur) valstybės vienkartinės iÅ¡mokos. Akivaizdu, kad dėl valiutų keitimo, jos nuvertėjimo atsakovo asmeninės lėšos Å¡iuo metu neatitinka realios tuo metu buvusios perkamosios vertės, todėl Å¡ios sumos konvertavimas į eurus neatitiktų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų principų.

Teismas spręsdamas dėl kompensacijos atsakovui už panaudotas asmenines lėšas laiko reikšmingomis šias aplinkybes. Pirmiausia, valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartyje nurodoma žemė sklypo kaina – 4523 Lt (sutarties 3.1 p.). Antra, ši suma nurodoma, kad sumokama 28,15 Lt valstybės vienkartinėmis išmokomis ir 11,30 Lt grynais pinigais. Darytina išvada, kad 2008-03-20 sutarties sudarymo metu abu sutuoktiniai vietoj nurodytos 4523 Lt sumos, abu sumokėjo tik 11,30 Lt, o likusi mokėtina suma buvo užskaityta dėl atsakovo anksčiau sumokėtos sumos.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad atsakovo turtinė teisė 2008-03-20 pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu prilygo 4511,70 Lt sumai. Dėl Å¡ios priežasties teismo vertinimu teisinga ir sÄ Å¾ininga bÅ«tent tokio dydžio sumÄ kompensuoti atsakovui – 4511,70 Lt arba 1306,68 Eur. Teismo vertinimu, atsakovas nepagrįstai kompensacijos dydį dėl Å¡io žemės sklypo apskaičiuoja pagal Å¡iuo metu esančiÄ turto rinkos vertę, nes jis buvo įsigytas už indeksuotÄ Å¾emės sklypo vertę.

Kompensacijos dydžio skaičiavimas pagal turto rinkos vertęs neatitiktų teisingumo protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų (CK 1.5 straipsnis), nes atsakovas ne tik atgautų savo asmenines lėšas, tačiau praturtėtų kito sutuoktinio sÄ skaita. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) turi bÅ«ti padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, atitinkamai atsakovui kompensuojant 1306,68 Eur sumÄ , kaip asmenines lėšas įsigyjant žemės sklypÄ . Pagal bylos duomenis ir Å¡alių paaiÅ¡kinimus nustatyta, kad Å¡alys įgijo du žemės sklypus esančius (duomenys neskelbtini) Å alys sutiko, kad tie žemės sklypai po santuokos nutraukimo bÅ«tų priteisti tam sutuoktiniui, kurio vardu registruotas žemės sklypas.

Pagal byloje esančius duomenis ieškovės vardu registruotas žemės sklypas 3.3000 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė nurodoma – 1079 Eur. Ieškinyje ir priešieškinyje šio sklypo vertė nurodoma 2810 Eur (el. b. t. 1, b. l. 121). Pagal byloje esančius duomenis atsakovo vardu registruotas žemės sklypas 1,8200 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė nurodoma 473 Eur. Ieškinyje ir priešieškinyje šio sklypo vertė nurodoma 1200 Eur (el. b. t. 1, b. l. 123).

Darytina iÅ¡vada, kad Å¡alys sutinka dėl dalijamų minėtų sklypų vertės ir kam jie turi priklausyti po santuokos nutraukimo. Kadangi Å¡alys sutinka su dalies turto pasidalijimu ir jo verte, todėl teismas sudarydamas turo balansÄ atsižvelgia į Å¡alių valiÄ . Å alys santuokos metu įgijo dvi transporto priemones. IeÅ¡kovės vardu registruotos dvi transporto priemonės: OPEL MERIVA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir MAZDA MILLENIA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad faktiÅ¡kai transporto priemone OPEL MERIVA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudojasi ieÅ¡kovė, o MAZDA MILLENIA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudojasi atsakovas.

Å alys sutarė dėl Å¡ių transporto priemonių padalijimo, t. y., kad po santuokos nutraukimo jos turi atitekti pagal faktinių jų naudojimÄ si, tačiau nesutarė dėl Å¡ių transporto priemonių vertė. Pagal VÅ¡Ä® „Emprekis“ raÅ¡tÄ pagal vidutinę transporto priemones vertę MAZDA MILLENIA kaina su PVM nurodoma 2450 Eur. Å i transporto priemonė buvo įsigyta 2014-04-26, jos kaina pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta 2027,34 Eur (7000 Lt). IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu nurodo Å¡ios transporto priemonės vertę 2025 Eur pagal VÅ¡Ä® „Emprekis“, tačiau Å¡i kaina yra be PVM.

Tuo tarpu atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu Å¡ios transporto priemonės vertę nurodo 1642,15 Eur. TokiÄ pozicijÄ grindžia tuo, kad Å¡i transporto priemonė yra senesnė, todėl kasmet jos nusidėvėjimas yra didesnis. Pagal VÅ¡Ä® „Emprekis“ raÅ¡tÄ pagal vidutinę transporto priemones vertę OPEL MERIVA kaina su PVM nurodoma 2350 Eur. Å i transporto priemonė buvo įsigyta 2015-04-11, jos kaina pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta 2200 Eur. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu nurodo Å¡ios transporto priemonės vertę 1941 Eur pagal VÅ¡Ä® „Emprekis“, tačiau Å¡i kaina yra be PVM. Tuo tarpu atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu Å¡ios transporto priemonės vertę nurodo 1980 Eur.

Å i transporto priemonė yra naujesnė, todėl Å¡ios transporto priemonės nusidėvėjimas per metus laiko nėra ženklus. CK 3.119 straipsnyje nurodyta, jog dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Bendroji jungtinė nuosavybė į šį turtÄ pasibaigia tik nutraukiant santuokÄ ir padalijus šį turtÄ teismo sprendimu (CK 3.100 straipsnio 4 ir 6 punktai). Dėl to dalijamo sutuoktinių turto vertė nustatytina pagal rinkos kainas, kurios galiojo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo priėmimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2009 ir joje nurodyta praktika).

Turto vertė gali būti nustatoma remiantis valstybės įmonės Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006). Šiuo atveju atsakovas objektyvaus pobūdžio duomenų dėl dalytinų automobilių vertės nepateikia, jo paaiškinimai dėl turto nusidėvėjimo ir pan. nesudaro pagrindo pripažinti, kad VšĮ „Emprekis“ pateikti duomenys neatitinka transporto priemonių vertės. Kadangi ieškovė nurodo šių transporto priemonių vertę be PVM, o tiek perkant, tiek perleidžiant minėtas mokestis turi būti mokamas minėtas mokestis, laikytina, kad galima šių transporto priemonių vertė galėtų būti VšĮ „Emprekis“ pateikta informacija, kurioje nurodoma transporto priemonių kaina su PVM.

Ä®vertinus VÅ¡Ä® „Emprekis“ ir transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartyse nurodomas kainas pripažintina, kad jos sutartyje nurodytos kainos yra mažesnės, todėl teismo vertinimu Å¡iuo atveju transporto priemonių vertė nustatytina pagal jų įsigijimo kainÄ , t. y. MAZDA MILLENIA – 2027,34 Eur, OPEL MERIVA 2200 Eur.Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o padalyti santuokos metu ieÅ¡kovės sÄ skaitoje esančias pinigines lėšas. IeÅ¡kovė nesutinka sus atsakovo reikalavimu, nes jis Å¡ios lėšos yra iÅ¡ jos gauto darbo užmokesčio ir nedarbingumo paÅ¡alpos.

CK 3.88 straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardytas turtas, kuris pripažįstamas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Ä®statymų leidėjas Å¡ioje teisės normoje vartoja bendrÄ jÄ sÄ vokÄ â€žturtas“. Turtas kaip civilinių teisių objektas – tai visos turtinės vertybės, į kurias asmenys (civilinės teisės subjektai) įgyja teises ir (arba) dėl kurių Å¡iems subjektams atsiranda pareigų. Turtas gali bÅ«ti tiek materialus (daiktai, pinigai, vertybiniai popieriai), tiek nematerialus (turtinės teisės).

Remiantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos pajamos, sudarius santuokÄ gautos iÅ¡ darbinės ar intelektinės veiklos, pensijos, paÅ¡alpos bei kitokios iÅ¡mokos, iÅ¡skyrus tikslinės paskirties iÅ¡mokas. Darytina iÅ¡vada, kad pajamos gautos iÅ¡ darbinės veiklos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl turi bÅ«ti dalijamos. Teismas nurodo, kad ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės, kad ji visÄ laikÄ dirbo, gavo pajamas ir tokiu bÅ«du iÅ¡laikė Å¡eimÄ nepaneigia CK 3.88 straipsnio 1 d. nurodytos teisinio turto rėžimo.

Atkreiptinas dėmesys, kad iÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų, liudytojų parodymų matyti, kad oficialios atsakovo pajamos iÅ¡ darbinės veiklos visÄ laikÄ buvo mažos, duomenų kokio dydžio pajamomis atsakovas disponavo atlikdamas darbus kaimynams ir kt. asmenimis nėra pateikta. Teismo vertinimu svarbia aplinkybe laikytina tai, kad atsakovo elgesys nepasikeitė nei santuokos metu, nei tuo metu, kai Å¡alys pradėjo gyventi atskirai. Darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė sudarydama santuoka žinojo apie atsakovo darbo pobÅ«dį ir pan., tačiau nesudarė nei ikivedybinės, nei povedybinės sutarties, kurioje bÅ«tų numatytos darbo pajamų teisinis rėžimas.

Esant tokio pobÅ«džio aplinkybėms, nėra teisinio skirtumo, kas faktiÅ¡kai iÅ¡laikė Å¡eimÄ , gaudavo pastovias pajamas ir kt., nes santuokos metu sukauptos lėšos patenka į dalytino turto balansÄ . IeÅ¡kovė nurodė, kad į Å¡iÄ sumÄ patenka ir ligos paÅ¡alpa, kuri buvo mokėta dėl ieÅ¡kovės nedarbingumo. Pažymėtina, kad pagal ieÅ¡kovės banko sÄ skaitÄ matyti, kad visÄ laikÄ buvo gaunamos tam tikros lėšos, bei atitinkami dalis Å¡ių lėšų buvo iÅ¡leidžiama.

Kadangi nėra galimybės nustatyti kokios konkrečiai lėšos buvo iÅ¡leidžiamos, todėl dalytinos visos jos sÄ skaitoje buvusios lėšos. Pagal byloje esančius banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡us matyti, kad ieÅ¡kovės banko sÄ skaitoje faktinio gyvenimo skyrium pabaigoje buvo 2993,96 Eur (el. b. t. 1, b. l. 140), tuo tarpu atsakovo –89,99 Eur (el. b. t. 1, b. l. 143). Darytina iÅ¡vada, kad bendra dalytina suma sudarė 3083,95 Eur sumÄ . Pastebėtina, kad duomenų pagrindžiančių kiek galimai atsakovas turėjo grynais pinigai piniginių lėšų nėra pateikta.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes pripažintina, kad sutuoktiniai įgijo šį dalytinÄ turtÄ : žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) (23 000 Eur vertės); žemės sklypÄ 3.3000 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (2810 Eur vertės); žemės sklypÄ 1,8200 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), (1200 Eur vertės); transporto priemones: MAZDA MILLENIA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (2027,34 Eur vertės), OPEL MERIVA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (2200 Eur vertės); 3083,95 Eur piniginių lėšų sumÄ .

Å is turtas sudaro sutuoktinių turto balansÄ (CK 3.118 straipsnis), todėl kiekviena sutuoktiniui priklauso po ½ Å¡io turto vertės.CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natÅ«ra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Tokiu atveju sutuoktiniai tampa nebe jungtinės nuosavybės teisės, o bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo natÅ«ra bÅ«das yra laikomas prioritetiniu, tačiau tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali bÅ«ti padalytas natÅ«ra dėl objektyvaus pobÅ«džio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniÅ¡kai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali bÅ«ti padalytas natÅ«ra dėl subjektyvaus pobÅ«džio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektÄ , dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D.

V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-26/2006 ir kt.). Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad vien tik buvusių sutuoktinių konfliktiÅ¡ki tarpusavio santykiai, nesant kitų kasacinio teismo praktikoje iÅ¡vardytų veiksnių, neturėtų nulemti turto padalijimo natÅ«ra bÅ«do netaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. K. T., bylos Nr. 3K-3-259-378/2015). Nustačius, kad sutuoktinių pageidavimai dėl konkretaus turto padalijimo bÅ«do nesiskiria arba kai vienam iÅ¡ sutuoktinių pareiÅ¡kus savo pageidavimÄ dėl turto padalijimo bÅ«do antrasis sutuoktinis jo neginčija arba nepareiÅ¡kia kitokio pageidavimo, teismas padalija turtÄ tuo bÅ«du, dėl kurio tarp Å¡alių nėra ginčo.

Teismas pripažino, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), patenka į santuokos metu įgyto dalytino turto balansÄ , todėl turi bÅ«ti dalijamas abiem sutuoktiniams po lygiai. Teisminio bylos nagrinėjimo metu abi Å¡alys iÅ¡ esmės neprieÅ¡taravo Å¡io sklypo padalijimui natÅ«ra, taip neprieÅ¡taravo dėl kompensacijos priteisimo. Kadangi Å¡ios sklypo vertė yra 23000 Eur, duomenų, kad kuris nors iÅ¡ sutuoktinių galėtų sumokėti pusę Å¡ios sumos kitam iÅ¡ sutuoktinių, todėl Å¡is sklypas dalytinas natÅ«ra po ½ kiekvienam iÅ¡ sutuoktinių.Darytina iÅ¡vada, kad po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei atitektų žemės sklypas 3,3000 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), (2810 Eur vertės), transporto priemonė OPEL MERIVA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (2200 Eur vertės) bei ½ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (11500 Eur vertė) bei pusė piniginių lėšų, kurios yra pas ieÅ¡kovę – 1541,98 Eur, t. y. iÅ¡ viso turto už 18051,98 Eur sumÄ .

Atsakovui tuo tarpu turėtų atitekti žemės sklypas 1,8200 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), (1200 Eur vertės) ir transporto priemonė MAZDA MILLENIA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (2027,34 Eur vertės), bei pusė piniginių lėšų, esančių pas ieÅ¡kovę – 1541,98 Eur, t. y. turto už 16269,32 Eur sumÄ . Kadangi ieÅ¡kovei atitenkančio turto vertė didesnė, todėl ji turi atsakovui mokėti papildomai 1782,66 Eur dydžio kompensacijÄ , kuri susidarė dėl sklypo ir transporto priemonės mažesnės vertės. Be to, teismui pripažinus, kad atsakovas panaudojo savo asmeninės lėšas žemės klypo, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui 1306,68 Eur suma priteistina iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui.

Darytina iÅ¡vada, kad bendra kompensacijos suma – 3089,34 Eur. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos Å¡alių turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Pagal bylos duomenis ieÅ¡kovė patyrė Å¡ias bylinėjimosi iÅ¡laidas: 417 Eur žyminį mokestį (el. b. t. 1, b. l. 30), 1000 Eur iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (el. b. t. 1, b. l. 81–83).Å alių reikalavimas dėl santuokos nutraukimo patenkintas, tačiau abiem sutinkant, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų kaltės, todėl už šį reikalavimÄ vienai kitai žyminio mokesčio dalys nepriteistinos.

Teismas nurodo, kad reikalavimas dėl santuokos nutraukimo apmokamas 31 Eur žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 7 dalis). Turtinio pobÅ«džio reikalavimai apmokėti 286 Eur (nuo 2810+7950+1941 Eur sumų 3 proc., nuo gautos sumos mokama 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), bendra mokėtina žyminio mokesčio dalis sudarė 317 Eur, o ieÅ¡kovės sumokėjo 417 Eur, todėl žyminio mokesčio permoka – 100 Eur grÄ Å¾intina ieÅ¡kovei. IÅ¡aiÅ¡kintina, kad žyminį mokestį grÄ Å¾ina valstybė mokesčių inspekcija (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).

IeÅ¡kovės reikalavimai dėl jai priteistino turto patenkinti, tačiau iÅ¡ jos priteista kompensacija ne 763 Eur, o 4640,32 Eur suma, kuriÄ sudaro kompensacija ir piniginės lėšos. Ä®vertinus Å¡iuos duomenis pripažintina, kad ieÅ¡kinio reikalavimai patenkinti dviem trečdaliais, todėl iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistina 214,50 Eur žyminio mokesčio ir 750 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti Pagal bylos duomenis atsakovas patyrė Å¡ias bylinėjimosi iÅ¡laidas: 150 Eur žyminio mokesčio (el. b. t. 1, b. l. 159), 750 Eur iÅ¡laido advokato pagalbai apmokėti (el. b. t. 1, b. l. 174).

Atsakovo reikalavimas priteisti jam asmeninės nuosavybės teise žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), atmestas, Å¡is turtas padalytas po ½. Darytina iÅ¡vada, kad pagal prieÅ¡ieÅ¡kinio pareikÅ¡tus reikalavimus ir teismo patenkintus, atsakovo reikalavimai patenkinti dviem trečdaliais. Dėl Å¡ios priežasties iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteistinas 79 Eur žyminis mokestis bei 500 Eur iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies:nutraukti ieÅ¡kovės I.

K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuokÄ , sudarytÄ 2007-06-28 Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, akto įraÅ¡o Nr. 1020, dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei I. K. palikti santuokinę pavardę – „K.“, atsakovui R. K. palikti esamÄ pavardę – „K.“.Padalyti santuokos metu įgytÄ turtÄ : IeÅ¡kovei I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti žemės sklypÄ 3,3000 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (2810 Eur vertės);

½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (11500 Eur vertės); transporto priemonę OPEL MERIVA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (2200 Eur vertės); Atsakovui R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti žemės sklypÄ 1,8200 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (1200 Eur vertės); ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (11500 Eur vertės) ir transporto priemonę MAZDA MILLENIA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (2027,34 Eur vertės).Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės I.

K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1541,98 Eur piniginių lėšų ir 3089,34 Eur dydžio kompensacijÄ .KitÄ ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį atmesti.Priteisti iÅ¡ atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir 214,50 Eur žyminio mokesčio ir 750 Eur iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 79 Eur žyminio mokesčio ir 500 Eur iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovei I.

K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100 Eur žyminio mokesčio permokÄ . Å oÄ sprendimo dalį pavesti vykdyti valstybinei mokesčių ionspekcijai. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                           AuÅ¡ra BarÅ¡kietytė