408e6cbd-4ada-4da8-ac2f-5df774d7bdf2 · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Viktoras PreikÅ¡asPranešėjas Viktoras PreikÅ¡as             Baudžiamoji byla Nr. 1A-884-327-2013Teisėjas Nerijus Brinevičius             Teisminio proceso Nr. 1-36-1-00189-2012-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.1.; 2.4.6.; 2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gruodžio 3 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ Vik­to­ro PreikÅ¡o (kole­gi­jos pirmininkas), ArÅ«no PaÅ¡tuolio ir Valdo Vitunsko, sekre­to­riau­jant JÅ«ratei VaÅ¡­kevičiÅ«tei, dalyvaujant prokurorui Sauliui StriauÅ¡ai, nuteistojo A.

A. gynė­jai advo­ka­tei Angelei Fominienei, vieÅ¡ame teismo po­sė­dy­je apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo bau­džia­mÄ ­jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. A. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės ra­jo­no apy­lin­kės teis­mo 2013 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. pri­pa­Å¾in­tas kaltu pagal Lie­tu­vos Res­pu­blikos bau­džia­mo­jo kodekso (toliau – BK) 281 str. 1 d. ir nuteistas 38 (trisdeÅ¡imt aÅ¡tuonių) MGL, 4940 (keturių tÅ«kstančių devynių Å¡imtų keturiasdeÅ¡imties) litų, dydžio bauda, kuri turi bÅ«ti su­mo­kė­ta per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Vadovaujantis BK 67 str. 3 d., 68 str., paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – A.

A. uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones trejiems metams.Civilinio ieÅ¡kovo V. K. ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies, iÅ¡ A. A. jo naudai priteista 1000 litų neturtinės žalos.Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys tenkin­tas pilnai, iÅ¡ A. A. priteista 124 litai 25 ct Valstybinės ligonių kasos naudai.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , iÅ¡klausiusi proceso dalyvių nuomonių, n u s t a t ė : A. A. nuteistas už tai, kad pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisyk­les, dėl ko įvyko eismo įvykis ir buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o bÅ«tent: 2012-06-17, apie 1 val. 30 min., kelio (duomenys neskelbtini) 51,850 kilometre, vairuodamas au­to­mo­bilį „Audi A6“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 17 p., 119 p. rei­ka­la­vimÄ , – nepa­klusęs teisėtam pareigÅ«nų reikalavimui sustoti, persekiojamas policijos parei­gÅ«­nų ir siekdamas nuo jų pabėgti, važiuodamas atbulas nedavė kelio iÅ¡ paskos važiavusiam (duomenys neskelbtini) tar­ny­bi­niam automobiliui „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuo­ja­mam (duomenys neskelbtini) Kelių policijos skyriaus Kelių patruliu 2-ojo bÅ«rio vyresniojo patrulio V.

K., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjo V. K., kuriam kons­ta­tuo­tas kairės blauzdos sumu­Å¡i­mas, kraujosruva ir nubrozdinimas kairės blauzdos srityje, kraujosruva kairės Å¡launies sri­tyje, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .Nuteistasis A. A. apeliaciniame skunde praÅ¡o Marijampolės ra­jo­no apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendį panaikinti. Skunde nurodo, kad nuosprendis nepagrįstas, nes buvo pažeisti Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies reikalavimai.

Teis­mo iÅ¡tirti įrodymai neduo­da pagrindo manyti, kad jis padarė kokį nors nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nu­sižengimÄ . Pagrindiniu jo kaltės įrodymu teismas pripažino liudytojų – policijos pareigÅ«nų pa­ro­dy­mus, kurie yra suin­te­re­suoti Å¡ios bylos baigtimi, kadangi jis pats kreipėsi į teisėsaugos organus dėl jų padarytų pažeidimų ar nusikalstamų veikų. Teisminio na­grinėjimo metu nebuvo paÅ¡alinti esminiai prieÅ¡taravimai tarp atliktų veiksmų ir atsiradusių pasek­mių, pateiktos specialisto iÅ¡vados prieÅ¡tarauja faktinėms bylos ap­linkybėms.

Nuteistojo nuomone, policijos pareigÅ«nų automobilis atsitrenkė, kadangi buvo tamsu ir važiuodami iÅ¡ paskos jie nesilaikė saugaus atstumo. Jam sustojus, pareigÅ«nai priėjo ir panaudojo kovinius veiksmus, ko pasėkoje buvo suniokotas jam priklausantis automobilis, o taip pat jis buvo stipriai sužalotas, kÄ pa­tvir­tina specialistų iÅ¡vados. TÄ pa­tvir­tins ir kitoje byloje paskirta ekspertizė. Pažymi, kad yra įsitikinęs, jog nukentėjusysis V. K. kojÄ susižalojo ne autoįvykio metu, bet bandant prievarta jį iÅ¡traukti iÅ¡ automobilio.

Nestoti po­licijos pareigÅ«nams nebuvo jokio pa­grin­do, kadangi buvo blaivus, auto­mo­bilis buvo techniÅ¡kai tvar­kin­gas, su savimi turėjo visus reikalingus dokumentus.Skunde apeliantas taip pat nurodo, kad, jeigu V. K. bÅ«tų susižalojęs autoįvykio metu, jis jaustų skausmÄ ir bÅ«tų negalėjęs savo aktyviais veiksmais naudoti smurtÄ tiek prieÅ¡ jį, tiek niokojant jo automobilį. Be to, sunkiai tikėtina, kad vairuodamas automobilį, V. K. koja galėjo kontaktuoti su kokiomis nors automobilio detalėmis, nes turėjo bÅ«ti prisisegęs saugos diržu.

Kaip jis pats parodė, jo kojos buvo ant pedalo, o ta vieta, kurioje buvo kojos, po autoįvykio de­for­muo­ta nebuvo, todėl tokiu bÅ«du koja negalėjo bÅ«ti sužalota. Kad V. K. galėjo kojÄ susi­Å¾a­lo­ti naudodamas smurtÄ prieÅ¡ jį, patvirtina ir jo paties duoti parodymai, kur jis nurodo, kad įspyrė jam į kojÄ , tik negali konkretizuoti į kuriÄ vietÄ . Tai paneigia galimybę bÅ«ti sužalotam autoįvykio metu, nes tuo metu jis turėjo jausti skausmÄ ir jam bÅ«tų nesunku atriboti ar bent jau nurodyti tiksliÄ Ä¯spyrimo vietÄ .

Sužalojimo aplinkybes dalinai paneigia ir tai, kad tuoj po autoįvykio jis kreipėsi į me­dikus, tačiau medicinos specialistas jam jokių sužalojimų nenustatė. Specialisto iÅ¡va­do­je Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad V. K. klinikiniais duomenimis konstatuotas kai­rės blauzdos sumuÅ¡imas paremtas tik nukentėjusiojo nusiskundimais, o objektyvių sužalojimų nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas. Nors teisminio nagrinėjimo metu, pats V. K. nurodė vietÄ , kuri jo manymu buvo sužalota, t. y. kairės blauzdos priekinė da­lis, tačiau Å¡eimos gydytoja atranda sužalojimus, kurių nenustatė (duomenys neskelbtini) ligoninės medikai.

Po Å¡eimos gydytojo apžiÅ«ros atsiranda įraÅ¡ai medicininiuose dokumentuose apie hematomÄ ir netgi nubrozdinimo žymės, kurias turėjo matyti ir (duomenys neskelbtini) medikai, tačiau jų nekonstatavo. Ä®ver­ti­nus Å¡eimos gydytojo rastus sužalojimus, papildomoje specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) kons­ta­tuojami sužalojimai, apie kuriuos nenurodė pats nukentėjęs V. K.. Å ie prieÅ¡taravimai teis­mo nebuvo analizuojami ir vertinamai. Å ios aplinkybės kelia abejones sužalojimo fakto buvimui, o tuo labiau atsiradimui V.

K. nurodytomis aplinkybėmis. Nesant kvalifikuojančio požy­mio, kÅ«no sužalojimo, negalima ir atsakomybė pagal inkriminuotÄ Baudžiamojo kodekso straipsnį. Tiek nukentėjęs V. K., tiek liudytojas M. L. parodė, kad jį vijosi tamsiu paros metu, kad prieÅ¡ pat autoįvykį jie važiavo paskui jo automobilį neasfaltuotu keliu, nuo kurio kilo dulkės ir matomumas buvo blogas. Tačiau tuo pačiu metu jie nurodo, kad jam važiuojant keliu ir jam pa­si­bai­gus, kadangi priekyje buvo remontuojamas tiltas, jis bandė apsisukti ir šį manevrÄ darė panau­do­da­mas rankinį stabdį.

Jei jis bÅ«tų apsisukinėjęs panaudodamas rankinį stabdį, jie Å¡io veiksmo matyti nebÅ«tų galėję. Teismas privalėjo skirti autoįvykio ekspertizę, kuri atsakytų, kokios buvo autoįvykio kilimo priežastys ir jo mechanizmas. NeiÅ¡tyrus iÅ¡samiai Å¡ių aplinkybių, negalimas ir kaltės nusta­ty­mo klausimas.Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundÄ jame nurody­tais mo­ty­vais.Prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo A.

A. ape­liacinis skundas atmetamas.Pagal Lietuvos Res­pu­blikos bau­džia­mo­jo proceso ko­dekso (toliau – BPK) 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Å ioje įstatymo normoje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įver­ti­na pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡na­gri­nė­ji­mu, vadovaudamiesi įstatymu. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pa­grįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡na­gri­nė­jimu.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų.

Teismas skundžiamu nuos­pren­džiu pripažindamas A. A. kaltu rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka ikiteis­mi­nio tyrimo metu su­rink­tais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais duomenimis. Teismas nuos­prendyje nuo­sek­liai iÅ¡dėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, iÅ¡analizavo ir įver­tino teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus bei padarė iÅ¡vadas atitinkančias faktines aplinkybes.Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo pre­rogatyva, todėl vien tai, kad apeliacinį skundÄ pateikusiam nuteistajam nepriimtinos teismo iÅ¡­va­dos dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įsta­ty­mo tai­ky­mu ar BPK normų pažeidimu.

Nors apeliantas skunde neigia savo kaltę dėl nusikaltimo padarymo, tačiau byloje ji įrodyta objektyviais raÅ¡ytiniais įrodymais bei nuosekliais nukentėjusiojo V. K. parodymais, kuriuos patvirtino ir kiti teisme liudytojais apklausti policijos pareigÅ«nai – E. K., M. Ž., M. L.. Kaip matyti iÅ¡ E. K., M. Ž. ir nukentėjusiojo parodymų, nu­teis­ta­sis buvo stabdomas įjungus tarnybinio automobilio Å¡vyturėlius ir garsinį signalÄ , vėliau per­se­kio­ja­mas apie pusę valandos, prie persekiojimo prisijungė antras tarnybinis automobilis, rei­ka­la­vi­mÄ sustoti iÅ¡reiÅ¡kiant ir per garsiakalbį, todėl nuteistasis A.

A. turėjo suvokti, jog yra stab­do­mas policijos pareigÅ«nų ir Å¡io reikalavimo tyčia nevykdė.Jokiais įrodymais nepagrįsti apelianto skunde nurodyti teiginiai, kad teismas vadovavosi tik prieÅ¡taringais policijos pareigÅ«nų parodymais, nes jie yra suinteresuoti bylos baigtimi. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad policijos pareigÅ«nai dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų kreipėsi pirmiau, negu jis kreipėsi dėl galimai neteisėtų policijos pareigÅ«nų veiksmų. Bylos medžiagoje nenustatyta, o ir pats apeliantas skunde nenurodo jokių kitų pareigÅ«nų Å¡aliÅ¡kumÄ ar suinteresuotumÄ patvirtinti galinčių duomenų.

AukÅ¡tesnysis teismas taip pat neturi jokio pagrindo abejoti keturių policijos pareigÅ«nų parodymais, kurie yra nuoseklÅ«s, iÅ¡samÅ«s ir neprieÅ¡taraujantys vieni kitiems.Kaip nepagrįsti atmestini ir apeliacinio skundo argumentai, kad tiek nukentėjęs V. K., tiek liudytojas M. L. parodė, kad jį vijosi tamsiu paros metu, kad prieÅ¡ pat autoįvykį jie važiavo neasfaltuotu keliu, nuo kurio kilo dulkės ir matomumas buvo blo­gas, todėl jie negalėję matyti tariamo nuteistojo apsisukimo panaudojant rankinį stabdį.

Nors nu­teis­ta­sis aiÅ¡kino, kad Kelių eismo taisyklių nepažeidė, stabdomas policijos parei­gÅ«­nų, transporto prie­mo­nę sustabdė deÅ¡inėje kelio pusėje truputį pasukęs į kairę, greičio nevirÅ¡ijo ir nesuvokė, kad yra stab­domas policijos pa­rei­gÅ«­nų, o policijos tarnybinį automobilį vairavęs V. K., važiuo­da­mas iÅ¡ paskos, pats nesi­lai­kė saugaus atstumo, dėl ko ir įvyko avarija, apylinkės teismas visiÅ¡kai pa­grįs­tai nesirėmė tokiais A.

A. parodymais. Nuteistojo parodymus paneigia ne tik nuken­tė­ju­sio­jo ir liudytojų parodymai, bet ir kitos byloje nustatytos faktinės aplinkybės. IÅ¡ nustatyto transporto prie­monių iÅ¡sidėstymo po eismo įvykio bei nuteistojo vairuotos transporto prie­mo­nės apžiÅ«ros pro­to­kolo, automobilių ap­ga­di­ni­mo pobÅ«džio matyti, kad nuteistojo teigimas, jog avarija įvyko jam sustojus prie deÅ¡i­nio kel­kraščio trans­por­to priemonę pasukus į kairę, yra neteisingas.Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu nuosprendžiu, nurodo, kad teismas privalėjo skir­ti autoįvykio ekspertizę, kuri atsakytų, kokios buvo autoįvykio kilimo priežastys ir jo mechanizmas.

Pažymėtina, kad BPK 286 str. numato teismo teisę paskirti ekspertizę bylos nagrinėjimo dalyvių praÅ¡ymu arba savo iniciatyva, tačiau teismas pats gali spręsti dėl ekspertizės reikalingumo. AukÅ¡­tes­nysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad Å¡ios bylos iÅ¡tyrimui spe­cia­lio­sios žinios nėra reikalingos. Nukentėjusiojo parodymus apie eismo įvykio priežastis ir eigÄ pa­tvir­ti­na visi kiti byloje surinkti įrodymai, teismui nėra jokio pagrindo jais abejoti ir jų pakanka spręsti apie eismo įvykio mechanizmÄ .Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad teisminio na­grinėjimo metu nebuvo paÅ¡alinti esminiai prieÅ¡taravimai tarp atliktų veiksmų ir atsiradusių pasek­mių, pateiktos specialisto iÅ¡vados prieÅ¡tarauja faktinėms bylos aplinkybėms, V.

K. specialisto iÅ¡va­doje Nr. (duomenys neskelbtini) kli­ni­kiniais duomenimis konstatuotas kai­rės blauzdos sumuÅ¡imas paremtas tik nukentėjusiojo nu­sis­kun­dimais, o objektyvių sužalojimų nekonstatuota. AukÅ¡tesnysis teismas Å¡iuos apelianto skundo ar­gu­mentus atmeta kaip nepagrįstus. IÅ¡ apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad teismas Å¡ias ap­lin­ky­bes tinkamai iÅ¡tyrė ir siekdamas paÅ¡alinti kilusius prieÅ¡taravimus teisme apklausė specialisto iÅ¡­va­dÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir papildomÄ specialisto iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini) suraÅ¡iusį specialistÄ , kuris patvirtino savo iÅ¡vadÄ dėl sveikatos sutrikdymo masto ir paaiÅ¡kino, kad hematoma iÅ¡ryÅ¡kėja po pu­sės dienos laiko, todėl pirminės apžiÅ«ros priėmime metu ji neužfiksuota.

Konstatuotina, kad apy­lin­kės teismas pagrįstai vadovavosi papildomai gautais medicininiais dokumentais remiantis spe­cia­lis­to iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) yra nai­ki­na­ma ir laikoma negaliojančia. Teismas nemato pagrindo abejoti Å¡ia specialisto iÅ¡vada ir tuo, kad nukentėjusiam pada­ry­tas svei­katos sutrikdymas yra avarijos pasekmė.Apeliacinio skundo argumentai, kad V. K. negalėjo kojos susižaloti autoįvykio metu, nes bÅ«tų jautęs skausmÄ ir nebÅ«tų galėjęs pats naudoti smurtÄ prieÅ¡ nuteistÄ jį ir niokoti jo au­to­mobilį, kad vairuojant automobilį V.

K. koja negalėjo kontaktuoti su automobilio de­ta­lėmis, bei tai, jog V. K. nekonkretizavo vietos, į kuriÄ nuteistasis jam įspyrė, ir kiti argu­mentai, yra tik nuteistojo prielaidos, kurios nėra pagrįstos, prieÅ¡tarauja byloje nustatytoms fak­ti­nė­ms aplinkybėms ir nesuteikia pagrindo netikėti nukentėjusiojo tvir­ti­ni­mu, kad sužeidimus jis patyrė avarijos metu. Tai, kad nukentėjusysis iÅ¡ karto po įvykio skundėsi skausmu, patvirtino visi į eismo įvykio vietÄ at­vy­kę liudytojai.

Apklausiamas teisme V. K. ant savo kojos parodė vietÄ , kuri buvo suža­lo­ta avarijos metu ir į kuriÄ jam spyrė nuteistasis. Skunde nurodyta aplinkybė, kad dėl įvykio sukelto skausmo nukentėjusysis nebÅ«tų galėjęs atlikti aktyvių veiksmų, paneigtina tuo, kad nuo avarijos ki­li­mo iki nuteistojo pasiprieÅ¡inimo veiksmų praėjo labai trumpas laikas, viskas vyko greitai, spon­taniÅ¡kai ir dėl patirto Å¡oko nukentėjusysis galėjo nejausti skausmo arba jį ig­no­ruo­ti. Kolegija neįžvelgia prieÅ¡taravimų tarp nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų bei kitų teisminio nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių.

Jokių kitų priežasčių, dėl kurių nukentėjusiojo parodymus reikėtų ver­tin­ti kaip nepatikimus, apeliantas skunde nenurodo. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pir­mo­sios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje surinktus atskirus įrodymus ir jų visetÄ , padarė pa­grįstas iÅ¡vadas dėl nuteistojo A. A. kaltės vairavus kelių transporto priemonę, pa­Å¾ei­dus Kelių eismo saugumo taisykles ir sukėlus eismo įvykį, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta V.

K. sveikata. Teismas teisingai taikė nuteistajam baudžiamÄ jį įstatymÄ (BK 281 str. 1 d.).Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ir nuteistajam paskirtos bausmės teisingumu. Skir­da­mas nuteistajam A. A. bausmę – baudÄ bei pritai­ky­da­mas bau­džia­mo­jo poveikio prie­mo­nę – trejiems metams uždrausdamas naudotis specialia teise – vairuoti kelių tran­s­por­to priemones, pir­mo­sios instancijos teismas BK 41, 54, 67, 68 straipsnių reikalavimų nepa­Å¾ei­dė, atsižvelgė į nu­teis­to­jo padarytos nusi­kals­ta­mos veikos pobÅ«dį ir pavo­jin­gu­mo laipsnį, kal­tės for­mÄ ir rūšį, į nu­teistojo asmenybę apibÅ«dinančių aplinkybių visumÄ , į visas by­los aplin­ky­bes, ski­ria­mÄ bausmę tin­kamai mo­tyvavo.Teisėjų kolegija nenustatė, kad by­loje iki­teisminio tyrimo ir jos teisminio nagri­nė­ji­mo me­tu buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais bÅ«tų suvaržytos įstatymų garantuotos nu­teistojo teisės ir kurie bÅ«tų sukliudę teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ .Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įro­dy­mus ir priėmė pagrįstÄ bei teisėtÄ ap­kal­tinamÄ jį nuosprendį, kuriame iÅ¡va­das dėl nuteistojo kaltės, bausmės rÅ«Å¡ies, jos dy­džio ir civilinio ieÅ¡kinio priteisimo pagrindė bylos duomenimis ir tinkamai jas moty­vavo.

Todėl kolegija daro iÅ¡va­dÄ , kad tenkinti nu­teis­tojo A. A. apeliacinį skundÄ jame nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo, nuos­prendis pa­lie­kamas galioti nepakeistas, o skundas atmetamas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a : Nuteistojo A. A. apeliacinį skun­dÄ atmesti. Teisėjai             Viktoras PreikÅ¡as              ArÅ«nas PaÅ¡tuolis              Valdas Vitunskas