408ccb27-9727-4a20-918d-b3dd2bdaa84b · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1719-789/2014Proceso Nr. 3-61-3-04226-2013-3Procesinio sprendimo kategorija 16.2, 16.5, 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. liepos 10 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos R. P. skundÄ atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, ir PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė :

Teismas 2013-10-08 nutartimi priėmė pareiÅ¡kėjos R. P. skundo dalį, kurioje praÅ¡oma priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas), neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį – 679,15 Lt (b. l. 1–5, 38–39).PareiÅ¡kėja skunde paaiÅ¡kino, kad darbo užmokesčio nepriemoka susidarė dėl pareiginės algos koeficiento mažinimo. Nurodė, kad Departamente valstybės tarnautojos pareigas eina nuo 2012-11-26.

Savo reikalavimus grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2013-07-01 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – ir Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimas), nes jis, pareiškėjos nuomone, patvirtina, kad nuo 2009 m. pareiginės algos koeficientai buvo sumažinti nepagrįstai, t. y.

šis sumažinimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija). Atsakovas Departamentas, atstovaujantis ir atsakovei Lietuvos valstybei, 2013-10-18 (b. l. 41–42) ir 2014-06-11 (b. l. 70–71) atsiliepimuose nurodė, kad laikotarpiu nuo 2012-11-26 iki 2013-09-30 pareiškėjai neišmokėjo dalies darbo užmokesčio (679,15 Lt) dėl to, kad vykdė tuo metu galiojusius teisės aktus, kuriais buvo sumažintas pareiginės algos koeficientas. Paaiškino, kad pareiškėja eina Departamento Finansų skyriaus vedėjo pavaduotojos (A lygio 14 kategorijos) pareigas.

Mano, kad įstatymų leidėjo veiksmai rengiant / priimant dėl darbo užmokesčio sumažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ nustatančius teisės aktus yra pagrįsti. Prašė atidėti metams teismo sprendimo vykdymÄ , nes Departamentas Å¡iemet neturi valstybės biudžeto asignavimų. Skundas tenkintinas.Ginčas kilo dėl pareiÅ¡kėjai laikotarpiu nuo 2012-11-26 iki 2013-09-30 neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies, kuri susidarė valstybėje ekonominiu sunkmečiu sumažinus valstybės tarnautojų darbo užmokestį, priteisimo.Remiantis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, nustatyta, kad pareiÅ¡kėja Departamento direktoriaus 2012-11-23 įsakymu nuo 2012-11-26 priimta į Departamento Finansų skyriaus vedėjo pavaduotojos (A lygio 14 kategorijos) pareigas (b. l. 9).Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas, kurio 23 str. 1 d. nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai, priemokos ir apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ .

Pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategorijÄ , pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientÄ . Koks koeficientas taikomas kiekvienos kategorijos pareigybėms, nustato Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas (Valstybės tarnybos įstatymo 24 str. 1–2 d.). Pagal iki 2009-08-01 galiojusį Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedÄ valstybės tarnautojui, kurio pareigybės kategorija 14, buvo nustatytas 7,0 pareiginės algos koeficientas, o pagal nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 galiojusiÄ Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo redakcijÄ â€“ 6,86.Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjos pareigybę (A lygio 14 kategorija), ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėja gavo sumažintÄ pareiginę algÄ dėl sumažinto pareiginės algos koeficiento.

Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarime, kuris „Valstybės žiniose“ paskelbtas 2013-10-01, be kita ko, pripažino, kad:

1) Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo 3 str. 2 d.        (2009-04-23 redakcija, Žin., 2009, Nr. 49-1937; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4297;      2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7038; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7993) prieÅ¡tarauja (prieÅ¡taravo) Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui;

2) Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas (2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918), kuriame nustatyti sumažinti 11–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieÅ¡tarauja Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui;

3) Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 str. 3 d. (2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4298; 2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7036; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7992) prieÅ¡tarauja (prieÅ¡taravo) Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui;

4) Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 str. 2 d.     (2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4298;      2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7036; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7992) prieÅ¡tarauja (prieÅ¡taravo) Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui.Pagal Konstitucijos 107 str.

Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali bÅ«ti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieÅ¡tarauja Konstitucijai. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galiÄ ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigÅ«nams ir piliečiams, o visos valstybės institucijos bei jų pareigÅ«nai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu.

Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu pripažinus, kad Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas, kuriame nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieštarauja (prieštaravo) Konstitucijai, nurodyti koeficientai negali būti taikomi.

Pažymėtina, kad ginčui aktualių įstatymo nuostatų pripažinimas prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai asmens teisių pažeidimo pasekmių savaime nepaÅ¡alina. Dėl prieÅ¡taraujančia Konstitucijai pripažintos įstatymo nuostatos taikymo susidariusi darbo užmokesčio nepriemoka pareiÅ¡kėjai neiÅ¡mokėta iki Å¡iol. Ä®statymų leidėjas, nustatęs Konstitucijai prieÅ¡taraujantį teisinį reguliavimÄ , neteisėtai apribojo pareiÅ¡kėjos teisę ginčo laikotarpiu gauti teisingÄ atlyginimÄ už atliktÄ darbÄ , o Å¡io ribojimo tiesioginė pasekmė – darbo užmokesčio nepriemoka.

Veiksmingas pareiškėjos teisių gynimas būtų su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusio pažeidimo pasekmių pašalinimas, t. y. darbo užmokesčio nepriemokos, susidariusios dėl prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažintų nuostatų taikymo, priteisimas. Tokia išvada daroma vadovaujantis Konstitucijos 107 str. 1 d., 110 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 1 d., kuriose nustatyta, kad teisėjas (teismas) negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad šiuo Konstitucijos 110 str. įtvirtintu teisiniu reguliavimu yra siekiama, kad nebūtų taikomas Konstitucijai prieštaraujantis teisės aktas (jo dalis); kad dėl tokio teisės akto (jo dalies) taikymo neatsirastų antikonstitucinių teisinių padarinių; kad nebūtų pažeistos asmens teisės (Konstitucinio Teismo 2003-12-30 nutarimas ir kt.). Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad teisės aktas (jo dalis), pripažintas prieštaraujančiu kuriam nors aukštesnės galios teisės aktui, inter alia (ir pirmiausia) Konstitucijai, yra visam laikui pašalinamas iš Lietuvos teisės sistemos, jis niekada negalės būti taikomas (2006-03-28 nutarimas ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje dėl asmens pažeistų teisių teisminės gynybos, pripažinus įstatymÄ prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, yra konstatavęs, kad asmens teisės turi bÅ«ti ginamos (2014-01-09 iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1788/2013). LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2003-06-27 nutartyje administracinėje byloje Nr. A5-264/2003 nurodė, kad, pagal Konstitucijos 107 straipsnį, Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama tik į ateitį.

Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. nustatyta, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Iš to darytina išvada, kad teisės aktai, Konstitucinio Teismo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, negali būti taikomi santykiams, atsirandantiems po Konstitucinio Teismo sprendimo dėl šių aktų prieštaravimo Konstitucijai oficialaus paskelbimo, tačiau iki šio momento taikant teisės aktus priimtiems sprendimams šių aktų pripažinimas prieštaraujančiais Konstitucijai reikšmingas tiek, kiek šie sprendimai nėra įvykdyti – nesukėlę realių teisinių pasekmių.

LVAT 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 konstatavo, kad iki to momento, kada teisė pareikÅ¡ti skundÄ ar ieÅ¡kinį teisme gali bÅ«ti įgyvendinta, valstybės tarnautojui atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka negali bÅ«ti laikoma įvykdytu sprendimu. Pažymėtina, kad Å¡ios pozicijos LVAT laikosi ir vėlesnėje praktikoje.Pagal Konstitucijos 6 str. Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas bei kiekvienas asmuo savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija. PareiÅ¡kėjos pažeistos teisės gynimas teisme nėra priklausomas nuo jokio papildomo veiksmo, t. y. specialaus kompensavimo klausimus galimai sureguliuosiančio, įstatymo projekto parengimo ir paties įstatymo priėmimo.

PareiÅ¡kėja neprivalo susilaikyti nuo kreipimosi į teismÄ , iki bus priimtas pažeistas teises atkursiantis įstatymas. PrieÅ¡ingas situacijos vertinimas ne tik prieÅ¡tarautų tiesioginiam pažeistų konstitucinių teisių gynimo principui, bet ir sukurtų neapibrėžtumo situacijÄ pareiÅ¡kėjai, kuri nebÅ«tų tikra, kada jos pažeistos teisės bus atkurtos legislatyviniu aktu ir ar jos apskritai bus atkurtos. TokiÄ teismo pozicijÄ patvirtina Konstitucinio Teismo 2014-04-16 priimtas sprendimas „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo kai kurių nuostatų iÅ¡aiÅ¡kinimo“, kuriame Konstitucinis Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimÄ turėtų bÅ«ti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytÄ mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį;

įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ arba jį nustačius neteisingÄ (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiÅ«riu), asmenys, patyrę Å¡iuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka. Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad Konstitucija netoleruoja tokios situacijos, kai atitinkamas teisėkÅ«ros subjektas vengia, delsia priimti teisės aktus, kuriais bÅ«tų atitinkamai pakoreguotas pripažintas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai teisinis reguliavimas (2008-02-01 sprendimas ir kt.).

Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teisinio reguliavimo spragas galima užpildyti ad hoc, teismams pagal kompetencijÄ sprendžiant bylas dėl individualaus visuomeninio santykio ir taikant bei aiÅ¡kinant teisę, teismai turi konstitucinę teisę užtikrinti asmens, kuris kreipiasi į teismÄ dėl savo teisių ir laisvių pažeidimo, teises, laisves, kitas konstitucines vertybes (2008-02-01 sprendimas ir kt.).Pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo oficialus paskelbimas buvo atidėtas trims mėnesiams.

Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinio Teismo paskelbimo atidėjimas yra taikomas tik esant iÅ¡skirtinėms aplinkybėms, tai nėra įprastas reiÅ¡kinys. Kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, oficialaus paskelbimo atidėjimas – iÅ¡ Konstitucijos kylanti prielaida iÅ¡vengti tam tikrų visuomenei ir valstybei, žmonių teisėms ir laisvėms nepalankių padarinių, kurie galėtų atsirasti, jeigu atitinkamas Konstitucinio Teismo nutarimas bÅ«tų oficialiai paskelbtas tuoj pat po jo vieÅ¡o paskelbimo Konstitucinio Teismo posėdyje ir tÄ jo oficialaus paskelbimo dienÄ Ä¯sigaliotų (Konstitucinio Teismo 2005-08-23 ir kt. nutarimai).

Kaip nurodyta 2013-07-01 nutarime, Konstitucinis Teismas atidėjo nutarimo paskelbimÄ , atsižvelgdamas į tai, kad jam įgyvendinti, t. y. atitinkamai perskirstyti valstybės finansinius iÅ¡teklius ir pakeisti teisinį reguliavimÄ , kuriuo nustatyti valstybės biudžeto asignavimai asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, darbo užmokesčiui, ir (arba) priimti įstatymų pakeitimus, pagal kuriuos bÅ«tų nustatytas toks asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, kuriuo nebÅ«tų iÅ¡kreiptos iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytų atlyginimų dydžių proporcijos, įstatymų leidėjui reikalingas tam tikras laikas.

Tačiau kartu nurodyta, kad laikas, per kurį įstatymų leidėjas turi priimti reikiamus įstatymų pakeitimus, negali bÅ«ti ilgas, nes Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimas yra susijęs su konstitucinės žmogaus teisės į teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ , kuri yra prielaida įgyvendinti daugelį kitų konstitucinių teisių, inter alia viena svarbiausių prielaidų įgyvendinti konstitucinę teisę į nuosavybę, apsauga. Nuo Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo priėmimo praėjo jau daugiau nei metai, tačiau įstatymų leidėjas, turėdamas teisę ir pareigÄ iÅ¡spręsti su kompensavimo mechanizmu susijusius klausimus priimdamas tai reglamentuojantį teisės aktÄ , Å¡ios pareigos iki Å¡iol nėra įvykdęs, t. y. iki Å¡iol nėra priimtas kompensavimo mechanizmÄ nustatantis įstatymas, nėra parengtas net jo projektas, taigi jokie klausimai, susiję su kompensavimo mechanizmo nustatymu, nėra iÅ¡spręsti.

Byloje surinkti įrodymai leidžia teigti, kad jie nėra sprendžiami pakankamai operatyviai, jų sprendimas yra atidėtas. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjos teisė į jos pažeistų teisių gynimÄ teisme negali priklausyti nuo jokio papildomo veiksmo, t. y. specialaus kompensavimo klausimus galimai sureguliuosiančio įstatymo priėmimo. Vykdant konstitucinę teismo pareigÄ užtikrinti asmens, kuris kreipiasi į teismÄ dėl savo teisių ir laisvių pažeidimo, teises, laisves, kitas konstitucines vertybes, pareiÅ¡kėjos teisės gintinos priteisiant jai neteisėtai neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, kuri apskaičiuojama, taikant pareiginės algos koeficientÄ , galiojusį iki Konstitucijai prieÅ¡taraujančio (sumažinto) koeficiento nustatymo, t. y. 7,0 pareiginės algos koeficientÄ vietoj taikyto 6,86 pareiginės algos koeficiento.Departamento parengtos pažymos patvirtina, kad dėl prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai pripažinto teisinio reguliavimo taikymo pareiÅ¡kėjai laikotarpiu nuo 2012-11-26 iki 2013-09-30 susidarė 679,15 Lt (300,30 + 378,85) dydžio darbo užmokesčio nepriemoka (b. l. 43–44).

PraÅ¡ydama priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, pareiÅ¡kėja vadovaujasi nurodytomis pažymomis. Ginčo dėl darbo užmokesčio nepriemokos dydžio byloje nėra. Teismui taip pat nėra pagrindo abejoti pažymose apie pareiÅ¡kėjai neiÅ¡mokėtÄ valstybės tarnautojo atlyginimo skirtumÄ , susidariusį tarp faktiÅ¡kai apskaičiuoto darbo užmokesčio ir darbo užmokesčio, kuris bÅ«tų buvęs mokamas pagal teisės aktus, reglamentavusius valstybės tarnautojo darbo užmokestį iki 2009-05-01 (apskaičiavimams buvo taikomas ginčo laikotarpiu galiojęs 450 Lt bazinis dydis), teisingumu, nes duomenų teisingumÄ savo paraÅ¡ais patvirtino darbo užmokestį apskaičiuojančios ir mokančios institucijos atsakingi darbuotojai.

Nagrinėjamu atveju laikotarpis, už kurį pareiÅ¡kėja praÅ¡o priteisti su darbo santykiais susijusias sumas, nevirÅ¡ija Darbo kodekso 301 str. nustatyto trejų metų termino. Be to, pareiÅ¡kėja į teismÄ kreipėsi nepraleidęs reikalavimams dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo taikytino trejų metų ieÅ¡kinio senaties termino (Darbo kodekso 27 str. 2 d.). Taigi pareiÅ¡kėjai priteistina pažymose nurodyta darbo užmokesčio nepriemokos suma. Priteistina neiÅ¡mokėto atlyginimo dalies suma nurodyta neiÅ¡skaičiavus gyventojų pajamų mokesčio ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų, kurie turi bÅ«ti iÅ¡skaičiuoti vykdant sprendimÄ .PareiÅ¡kėja susidariusiÄ darbo užmokesčio nepriemokÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Departamento (b. l. 1–5).

Teismas 2014-05-26 nutartimi nutarė atsakovu įtraukti ir DepartamentÄ (b. l. 66–67). Nors pareiÅ¡kėja tarnybos teisiniais santykiais tiesiogiai yra susijusi su Departamentu, tačiau jos teisių pažeidimas kyla dėl to, kad Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybės tarnautojo darbo užmokesčio mokėjimo klausimus. PareiÅ¡kėjos turtinių interesų pažeidimÄ sukėlė teisėtomis laikytos ir vėliau prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai pripažintos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos.

Pažymėtina, kad LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama administracinę bylÄ dėl neiÅ¡mokėtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo, nurodė, kad pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimas kyla dėl to, jog Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybės pensijos mokėjimo klausimus; pareiÅ¡kėjo turtinių interesų pažeidimÄ sukėlė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatos.

Atsižvelgusi į tai, iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė Å¡ioje byloje dėl sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo turėtų bÅ«ti Lietuvos valstybė, o ne Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (LVAT 2013-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013). Naujausioje LVAT praktikoje atsakovo klausimas yra sprendžiamas panaÅ¡iai. 2014-05-20 nutartyje administracinėje byloje               Nr. A146-1252/2014 nurodyta, kad nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo teisėjų atlyginimų už virÅ¡valandinį darbÄ , už darbÄ Å¡venčių ir poilsio dienomis mokėjimo klausimus, todėl valstybė yra laikytina atsakinga už tokių garantijų realų įvykdymÄ .

Teismas konstatavo, kad neiÅ¡mokėta kompensacija už budėjimÄ poilsio dienomis priteistina iÅ¡ Lietuvos valstybės, o ne iÅ¡ institucijos, kurioje asmuo dirba. Nagrinėjamoje byloje pripažintina, kad pareiÅ¡kėjos turtinių teisių pažeidimas atsirado dėl netinkamo darbo užmokesčio mokėjimo klausimų reglamentavimo, kuris nepriklausė nuo Departamento valios pasirinkti kitokį klausimų sprendimo bÅ«dÄ . Atsižvelgęs į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad darbo užmokesčio nepriemoka priteistina iÅ¡ Lietuvos valstybės. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-07-07 nutarimo Nr. 992 2 p. nustatyta, kad valstybei (Vyriausybei) Lietuvos Respublikos teismų nagrinėjamose bylose dėl žalos, darbo užmokesčio dalies, neiÅ¡mokėtos pagal priimtus teisės aktus, siejamus su sunkia valstybės ekonomine, finansine padėtimi, kai pagal pareikÅ¡tus ieÅ¡kinius (skundus, praÅ¡ymus) kaip atsakovė (trečiasis asmuo, trečiasis suinteresuotas asmuo) įtraukta valstybė (Vyriausybė), atstovauja valstybės institucijos (įstaigos), mokėjusios darbo užmokestį (atlyginimÄ ).

Atsižvelgiant į tai, neišmokėta darbo užmokesčio dalis pareiškėjai priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Departamento.Teismo priimtas sprendimas turi būti toks, kurį būtų galima realiai įvykdyti, tačiau nesukeliant neproporcingų ir reikšmingų visuomenei ar jos daliai sunkumų. Administracinių bylų teisenos įstatymo 851 str. nustatyta, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso normomis.

Pagal Civilinio proceso kodekso 284 str. 1 d. teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti, taip pat pakeisti sprendimo įvykdymo tvarkÄ ; jeigu teismo sprendimui, kuriuo iÅ¡ Lietuvos valstybės priteistinos mokėtinos sumos, įvykdyti reikalingos sumos nenumatytos patvirtintame valstybės biudžete, Å¡io sprendimo įvykdymas atsakovo praÅ¡ymu gali bÅ«ti atidėtas kitiems biudžetiniams metams.

Atsiliepime (b. l. 41–42) Departamentas prašė atidėti metams teismo sprendimo vykdymÄ , nes Å¡iemet neturi valstybės biudžeto asignavimų. Atsižvelgęs į atsakovo praÅ¡ymÄ , į tai, kad teismo sprendimo Å¡ioje byloje įvykdymas reikalauja papildomų lėšų, taip pat įvertinęs darbo užmokesčio fondui skiriamų lėšų tvarkÄ , teismas konstatuoja, kad yra bÅ«tinybė atidėti Å¡io teismo sprendimo vykdymÄ iki 2015-12-31.Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85?87 str., 88 str. 2 p., 851 str., 127 ir 129 str., teismasn u s p r e n d ė:

PareiÅ¡kėjos R. P. skundÄ tenkinti.Priteisti pareiÅ¡kėjai R. P. iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, 679,15 Lt (Å¡eÅ¡is Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt devynis litus 15 ct) neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalį, susidariusiÄ laikotarpiu nuo 2012-11-26 iki 2013-09-30.Priteista neiÅ¡mokėto atlyginimo dalies suma nurodyta neiÅ¡skaičiavus gyventojų pajamų mokesčio ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų, kurie turi bÅ«ti iÅ¡skaičiuoti vykdant sprendimÄ .Sprendimo vykdymÄ atidėti iki 2015-12-31.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                         Rasa Ragulskytė-Markovienė