2017-03-29 Nr. AB-7058-3-61-3-00389-2016-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3721-662/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00389-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija: 57.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko (pranešėjas) ir Artūro Drigoto, rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. Z. skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. Z. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo pakeitimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja A. Z. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama pakeisti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas) 2016 m. sausio 12 d. sprendimą ir pareiškėjai išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nurodant, kad: 1) leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje yra keičiamas (o ne išduodamas); 2) keičiamo leidimo laikinai gyventi terminas yra 2 metai; 3) keičiamas leidimas laikinai gyventi galioja nuo 2015 m. gruodžio 14 d.

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašė pareiškėjos skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 12 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

II. Pareiškėja A. Z. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jos skundą.

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašė pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. liepos 14 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 9 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino visiškai ir priteisė pareiškėjai iš atsakovo 598,19 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme.

III. Pareiškėja A. Z. pateikė prašymą atlyginti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacine tvarka.

Pareiškėja prašo iš atsakovo priteisti 300 Eur išlaidų, patirtų rengiant apeliacinį skundą.

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašo sumažinti pareiškėjos prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas pažymi, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir vadovaudamasis protingumo principu, pirmiausia turi nustatyti bylinėjimosi išlaidų dydį, o ne vien tik vadovautis proceso šalies atliktais mokėjimais. Nors pašymas priteisti 300 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nustatyto maksimalaus dydžio, bet jis laikytinas akivaizdžiai neprotingu ir nepagrįstu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) redakcija, galiojusia nuo 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija), kadangi byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta po 2016 m. liepos 1 d. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 1–3 d.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja A. Z. siekia prisiteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atlieka kelias pagrindines funkcijas: pirma, padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą, veiksmingą ir kokybišką procesą, nes priešingu atveju proceso šalys, žinodamos, kad net ir laimėjusios bylą negalės gauti patirtų išlaidų atlyginimo, vengtų administracinį procesą pasirinkti kaip vieną iš ginčo sprendimo formų, taip pat samdytis profesionalius atstovus ir pan.; antra, atlieka svarbų prevencinį vaidmenį, nes žinojimas, kad pralaimėjimo atveju šalis turės sumokėti ne tik savo, bet ir bylą laimėjusios šalies išlaidas, apsaugo nuo nepagrįstų skundų ar atsiliepimų į skundus pareiškimo ir pan.; trečia, padeda reguliuoti šalių procesinį elgesį, nes rizika apmokėti kitos šalies išlaidas advokatų pagalbai atgraso nuo nepagrįsto ir ilgo bylinėjimosi; ketvirta, kompensuoja dėl kaltos proceso šalies patirtas išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-529/2012, 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-624-438/2016). ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010, 2016 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-653-822/2016). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 pažymėjo, kad, pagal ABTĮ 40 straipsnį, šalis, dėl kurios priimtas nepalankus teismo sprendimas, laikytina pralaimėjusia šalimi, kuri neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir kuriai atitinkamai gali tekti atlyginti proceso šalies, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad, sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, ABTĮ 39‑41 straipsnių nuostatų prasme priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016). Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, negu yra nustatyta Rekomendacijose.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Be to, pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

Pareiškėja teismui pateikė 2015 m. rugpjūčio 19 d. teisinių paslaugų teikimo sutartį Nr. AP-2015-08/39, sudarytą su advokate Aurelija Puziniene, 2016 m. balandžio 26 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 16/04/40, iš kurios matyti, kad pareiškėja advokatei už apeliacinio skundo parengimą turėjo sumokėti 300 Eur (3 val. x 100 Eur), ir 2016 m. balandžio 26 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 832459, patvirtinantį, kad pareiškėja šią sumą advokatei sumokėjo. Taigi, pareiškėja patyrė 300 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu apeliacine tvarka.

Pagal pareiškėjos pateiktus duomenis, ji išlaidas dėl apeliacinio skundo parengimo patyrė 2016 m. II ketvirtį. Taigi, remiantis Rekomendacijų 7 punktu, pareiškėjai priteistinų bylinėjimosi išlaidų maksimalūs dydžiai apskaičiuotini pagal 2015 m. IV ketvirtį buvusius vidutinius mėnesinius bruto darbo užmokesčius šalies ūkyje (be individualių įmonių). Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis ir Rekomendacijų 8 punkte nurodytais koeficientais, pareiškėjai už apeliacinio skundo parengimą priteistinų išlaidų maksimalus dydis – 1 892,25 Eur (756,90 Eur x 2,5). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos prašomų priteisti išlaidų už apeliacinio skundo parengimą dydis – 300 Eur – neviršija vadovaujantis Rekomendacijomis nustatyto maksimalaus dydžio.

Teisėjų kolegija, įvertinusi Rekomendacijų 2 punkte išvardytus kriterijus, t. y. kad advokatė A. Puzinienė pareiškėjai parengė tik apeliacinį skundą, o skundą pirmosios instancijos teismui surašė kitai advokatų kontorai atstovaujanti advokato padėjėja, ir kad apeliacinio skundo turinys reikšmingai skiriasi nuo skundo turinio, taip pat atsižvelgdama į tai, kad atsakovas nepateikė jokių argumentų, kodėl pareiškėjos prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma turėtų būti pripažinta neprotinga ir nepagrįsta, sprendžia, jog pareiškėjos prašymas atlyginti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacine tvarka, yra tenkintinas visiškai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 40 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos A. Z. prašymą tenkinti.

Pareiškėjai A. Z. priteisti išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu apeliacine tvarka, atlyginimą – 300 Eur (tris šimtus eurų).

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas