2024-06-12 Nr. AB-9470-3-63-3-02781-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-84-463/2024

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02781-2022-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. birželio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas P. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovo atstovas, Klaipėdos AVPK) 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2022 m. vasario 26 d. iki 2022 m. rugsėjo 24 d. buvo laikomas Klaipėdos AVPK areštinėje (toliau – ir areštinė) žeminančiomis sąlygomis. Pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 24 d. su skundu dėl netinkamų laikymo sąlygų kreipėsi į Klaipėdos AVPK viršininką. Gautame atsakyme nurodytos melagingos aplinkybės. 2022 m. rugsėjo 12 d. pareiškėjas pastebėjo, kad jam duodamas perpus mažesnis maisto kiekis nei priklauso. Po pateikto skundo pareiškėjas pradėjo gauti pilną jam priklausančią porciją. Nuo 2022 m. vasario 26 d. pasivaikščiojimo kiemelis buvo be stogo, buvo tik stogelis nuo lietaus. Vėliau buvo įrengtas stogas, kuris trukdo grožėtis gamta ir kvėpuoti grynu oru, nėra oro cirkuliacijos, vasaros metu pasivaikščiojimo kiemelyje oro temperatūra būna iki 35 laipsnių šilumos ir daugiau. Kamerose vienam asmeniui nebuvo 5 kv. m ploto. Pareiškėjas nuo 2000 m. serga (duomenys neskelbtini), o kamerose trūko oro, neveikė ventiliacija. Pareiškėjui pagrindine problema buvo oro nebuvimas, nes tai labai pavojinga sergant (duomenys neskelbtini). Kamerų langai neatsidarė, iš lauko pritvirtinti nepermatomi stiklai, todėl trūko dienos šviesos. Tualetai buvo įrengti netinkamai, nevisiškai izoliuoti nuo kameros patalpos. Budintis pareigūnas pareiškėją, būnantį tualete, stebėjo vaizdo kamera. Kamerose šviesa erzina akis nuo 6 val. ryto iki 22 val. vakaro. Pareiškėjas teigė dėl netinkamų laikymo sąlygų kreipęsis į areštinės administraciją, tačiau niekas nepasikeitė. Netinkamos laikymo sąlygos kenkė jo sveikatai, pažeidė nervus, jam kilo depresinės nuotaikos.

3. Atsakovo atstovas Klaipėdos AVPK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas areštinėje buvo laikomas nepažeidžiant nustatyto minimalaus 5 kv. m gyvenamojo ploto vienam asmeniui. Areštinės kamerose įrengtos 170 cm sanitarinio mazgo atskiriamosios pertvaros su 120 cm varstomomis durimis, metaliniai unitazai ir sanitarinio mazgo oro ventiliacijos sistema. Šias aplinkybes patvirtina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento (toliau – ir NVSC) patikrinimų aktai. Pasivaikščiojimo kiemeliai buvo pripažinti tinkamais Lietuvos policijos generaliniam komisarui išdavus leidimą areštinės eksploatavimui. Areštinės kamerose įrengta mechaninė patalpų vėdinimo sistema, yra galimybė išvėdinti patalpas per langus. Areštinėje laikomiems asmenims maistą teikia uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Neringos logistika“. Esant būtinumui, valgiaraštyje numatytas maistas pakeičiamas vegetarišku, dietiniu arba sausu daviniu. Klaipėdos AVPK vaizdo kamerų pagalba leista stebėti asmenis, laikomus areštinės kamerose, siekiant apsaugoti juos nuo kitų asmenų galimo sveikatos sužalojimo ar paties laikomo asmens bandymo nusižudyti ar susižaloti. Vaizdo stebėjimo kameros areštinėje įrengtos taip, kad vaizdo stebėjimas būtų vykdomas ne didesnėje patalpos ar teritorijos dalyje ir renkama ne daugiau vaizdo duomenų, negu tai yra būtina. Vaizdo stebėjimo kameros nestebi vietų, kuriose asmens stebėjimas žemintų žmogaus orumą (sanitarinio mazgo patalpoje). Ginčo laikotarpiu Klaipėdos AVPK raštų ar kitokių pranešimų iš Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) apie pažeidimus negavo, o pareiškėjas Inspekcijai skundų taip pat neteikė. Areštinės kamerų dirbtinė apšvieta yra ne mažesnė kaip 200 lx. Natūralios apšvietos dydžiui teisės aktuose nėra nustatytų reikalavimų. Nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjui būtų kilusios neigiamos pasekmės ar, kad pareiškėjas būtų laikomas areštinėje blogesnėse sąlygose nei kiti sulaikyti asmenys.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimu pareiškėjo P. A. skundą patenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui 300,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos AVPK.

6. Teismas nustatė, kad nuo 2022 m. vasario 28 d. iki 2022 m. rugsėjo 9 d. tam tikrais laikotarpiais pareiškėjas buvo laikomas Klaipėdos AVPK areštinėje.

7. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 m. balandžio 3 d. įsakymo Nr. 1V-247 „Dėl teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 58 punktą policijos areštinės kameroje vienam areštantui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas).

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Klaipėdos AVPK areštinėje buvo laikomas laikotarpiais: nuo 2022 m. vasario 28 d. iki 2022 m. kovo 4 d., nuo 2022 m. birželio 8 d. iki 2022 m. birželio 10 d.; nuo 2022 m. birželio 20 d. iki 2022 m. birželio 22 d.; nuo 2022 m. rugpjūčio 12 d. iki 2022 m. rugpjūčio 19 d.; nuo 2022 m. rugpjūčio 22 d. iki 2022 m. rugpjūčio 26 d.; nuo 2022 m. rugsėjo 5 d. iki 2022 m. rugsėjo 9 d. Nurodytais laikotarpiais pareiškėjui teko nuo 5,0 iki 5,9 kv. m ploto. Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjui buvo užtikrinta nustatyta minimali areštinės kameros ploto norma.

9. Teismas aptarė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) nuostatas dėl kamerų apšvietimo ir vėdinimo. Tarnybiniu pranešimu atsakovo atstovas nurodė, jog Klaipėdos AVPK areštinės kamerose yra įrengta mechaninė patalpų vėdinimo sistema, yra galimybė išvėdinti patalpas per langus. Kamerų langų stiklai yra skaidrūs, užtikrinantys natūralų kamerų apšvietimą. Saugumui užtikrinti ant kamerų išorinių grotų sumontuotos skaidraus plastiko apsauginės uždangos. Į bylą pateikti 2017 m. gegužės 24 d., 2018 m. rugsėjo 19 d. ir 2020 m. rugsėjo 28 d. patikrinimo aktai dėl dalies gyvenamųjų patalpų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas. Aktais konstatuota, kad HN 134:2015 reikalavimų pažeidimų nenustatyta. Nors ginčo laikotarpis patenka į 2022 m., tačiau teismas vertino, kad nėra pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis ir spręsti, jog ginčo laikotarpiu areštinės kameros neatitiko HN 134:2015 14 ir 17 punktų reikalavimų.

10. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė konkrečios datos ir kurioje konkrečioje areštinės kameroje tariamai buvo oro trūkumas ir netinkama apšvieta. Pareiškėjas nenurodė kokias pasekmes patyrė dėl tariamo oro trūkumo ir tariamos netinkamos apšvietos. Nors pareiškėjas ir teigia, kad jam sergant (duomenys neskelbtini) pavojingas oro trūkumas, tačiau byloje nėra duomenų, kad jis kreipėsi į medicinos darbuotojus dėl nurodytų sveikatos sutrikimų. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas pareiškėjo argumentus dėl kamerų oro trūkumo ir netinkamos apšvietos atmetė.

11. Teismas nurodė, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 5-V-783 patvirtintų Policijos areštinių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 19.5 papunktyje numatyta, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,8 m aukščio pertvara. Esant galimybei, sanitarinis mazgas gali būti ir visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto, pertvaras įrengiant iki lubų. Atsakovo atstovas nurodė, jog areštinės kamerose įrengtos 170 cm sanitarinio mazgo atskiriamosios pertvaros su 120 cm varstomomis durimis. Teismas sprendė, kad atsakovo atstovas neužtikrino nustatyto reikalavimo sanitarinio mazgo patalpą atitverti nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,8 m aukščio pertvara.

12. Teismas atkreipė dėmesį, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje nenurodo, jog asmenų, esančių laisvės atėmimo įstaigose, stebėjimas vaizdo kameromis yra visais atvejais draudžiamas, tačiau toks stebėjimas turi turėti aiškų tikslą ir turi būti numatytas teisės aktuose. Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, ir dėl ribojimų, kurie yra neišvengiamai susiję su laisvės apribojimo režimu, pareiškėjui absoliutaus privatumo užtikrinimas objektyviai neįmanomas. EŽTT praktikoje taip pat yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu. Taisyklių 19.4 papunktyje numatyta, kad kameroje turi būti vidinio ryšio sistema (vaizdo stebėjimo kameros (įrengiamos taip, kad nebūtų stebima sanitarinio mazgo zona), telefonspynės, aliarminio iškvietimo mygtukai).

13. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 5-V-139 patvirtintos Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) (akto redakcija, galiojanti nuo 2021 m. rugsėjo 1 d.) 3.3 papunktyje nurodyta, jog nuotolinio asmenų stebėjimo sistema – vaizdo stebėjimo bei ryšio tarp areštinės kamerose laikomų asmenų ir policijos areštinės budėtojo funkcijas atliekančio pareigūno sistema, kai areštinės kamerose įrengiamos vaizdo stebėjimo kameros (su filmavimo galimybe) ir susisiekti su policijos areštinės budėtojo funkcijas atliekančiu pareigūnu, stebinčiu areštinės kameras vaizdo monitoriuje, skirtos telefonspynės. Instrukcijos 39 punkte numatyta, kad policijos areštinėje laikomų asmenų apsauga vykdoma tame tarpe periodiškai juos stebint (jei nėra skirtas nuolatinis stebėjimas).

14. Teismas sprendė, kad nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtina galimybę suimtųjų priežiūrai pasitelkti technines priemones bei vykdyti jų vaizdo stebėjimą, tačiau vaizdo stebėjimo kameros turi būti įrengiamos taip, kad nebūtų stebima sanitarinio mazgo zona. Atsakovo atstovas nepateikė į bylą duomenų (pvz., kamerų fotonuotraukų ir kt.) paneigiančių pareiškėjo teiginius, kad sanitariniame mazge jis buvo filmuojamas ir stebimas pareigūnų. Įvertinęs atsakovo atstovo nurodytą aplinkybę, kad sanitarinis mazgas atskirtas 1,7 m sienele su 1,2 m durimis, teismas vertino, jog pareiškėjas, būdamas sanitariniame mazge, galėjo patekti į vaizdo kameros stebėjimo lauką, tuo pažeidžiant jo teisę į privatumą.

15. Teismas nurodė, kad pareiškėjas teigė, jog 2022 m. rugsėjo 12 d. jis pastebėjo, kad jam duodamas perpus mažesnis maisto kiekis nei priklauso, tačiau po pateikto skundo situacija pagerėjo. Iš pareiškėjo pateiktos 2022 m. rugpjūčio 23 d. registracijos kortelės Nr. 281 nustatyta, kad jis į atsakovo atstovą kreipėsi dėl priklausančio pietų davinio vykstant į teismą. Atsakovo atstovas nurodė, kad maistą Klaipėdos AVPK areštinei teikia UAB „Neringos logistika“. Pareiškėjui pripažįstant, kad po pateikto skundo Kauno AVPK situacija dėl teikiamo maisto kiekio pagerėjo, teismas vertino, kad šioje dalyje netinkamų laikymo sąlygų dėl atsakovo atstovo kaltės nenustatyta.

16. Teismas nustatė, kad Klaipėdos AVPK pasivaikščiojimo kiemeliai buvo pripažinti tinkamais Lietuvos policijos generaliniam komisarui 2015 m. gruodžio 22 d. išdavus leidimą areštinės eksploatavimui. Pareiškėjas nenurodė konkrečių tariamų pažeidimų datų, todėl jo teiginiai dėl nurodytų pažeidimų vertintini kaip deklaratyvūs ir atmestini.

17. Teismas pažymėjo, jog Klaipėdos AVPK 2022 m. rugsėjo 21 d. atsakyme pareiškėjui į jo skundus dėl laikymo sąlygų areštinėje jam išaiškinta šio rašto apskundimo tvarka ir terminas. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas nustatyta tvarka ir terminais teiktų skundą dėl minėto rašto.

18. Teismas konstatavo, kad laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 28 d. iki 2022 m. rugsėjo 9 d. 23 paras pareiškėjo teisė į privatumą sanitariniame mazge buvo pažeista.

19. Teismas sprendė, jog atsakovo atstovo neteisėti veiksmai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme pareiškėjui sukėlė atitinkamas neigiamas pasekmes, todėl jis patyrė neturtinę žalą. Nustatytas pažeidimas nebuvo trumpalaikis ar mažareikšmis, todėl pareiškėjui neturtinė žala turi būti priteista pinigais.

20. Teismas, atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį, trukmę, į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti nurodyta 25 000 Eur suma. Teismas konstatavo, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 300 Eur, todėl skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos AVPK, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

III. 21. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Klaipėdos AVPK apeliaciniame skunde prašo: 1) ištirti naujus įrodymus (areštinės kameros fotonuotraukas), kurių pateikimo būtinybė iškilo tik po pirmos instancijos teismo sprendimo; 2) panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

22. Atsakovo atstovo vertinimu, teismas, spręsdamas dėl pažeidimo įrengiant sanitarinį mazgą, netinkamai taikė Taisykles, nes Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. 5-V-783 punkte Nr. 2 yra įtvirtinta, kad Taisyklių nuostatos yra taikomos naujai statomoms, rekonstruojamoms ar kapitališkai remontuojamoms policijos areštinėms. Lietuvos policijos generalinis komisaras 2015 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 5-V-1186 leido pradėti eksploatuoti Klaipėdos AVPK areštinę nuo 2015 m. gruodžio 28 d. Minėto įsakymo 29 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas su ne žemesne kaip 160–180 cm aukščio atskiriamąja pertvara ir varstomomis 120 cm durimis. Areštinė nuo 2015 m. gruodžio 28 d. iki dabar nėra rekonstruojama ar kapitališkai remontuojama ir atitinka minėtu įsakymu nustatytus reikalavimus. Nustatytus reikalavimus areštinė atitinka, nes kamerose įrengti sanitariniai mazgai su 170 cm aukščio atskiriamąja pertvara ir varstomomis 120 cm durimis.

23. Atsakovo atstovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje ir 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija atlieka Reglamente (ES) 2016/679 nustatytas priežiūros institucijos užduotis ir nagrinėja skundus dėl Reglamento (ES) 2016/679, šio įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, pažeidimų. Teismas nenurodė argumentų, dėl kurių atmetė Klaipėdos AVPK pateiktus įrodymus dėl to, kad areštinės kamerose vaizdo stebėjimo kameros nestebi vietų, kuriose asmens stebėjimas žemintų žmogaus orumą (areštinės vyr. specialistės tarnybinis pranešimas su priedais). Ginčo laikotarpiu Klaipėdos AVPK iš vaizdo stebėjimo teisėtumą kontroliuojančios institucijos Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos pranešimų apie pažeidimus negavo, o pareiškėjas dėl jo privatumo pažeidimų turėjo teisę ir galimybę pateikti skundą Inspekcijai, tačiau nepateikė. Teismas neįvykdė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 87 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų reikalavimų ir dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą.

24. Atsakovo atstovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad atstovas nepateikė į bylą duomenų (pvz., kamerų fotonuotraukų ir kt.), paneigiančių pareiškėjo teiginius, kad sanitariniame mazge jis buvo filmuojamas ir stebimas pareigūnų, žinojo, jog Klaipėdos AVPK turi galimybę pateikti kamerų fotonuotraukas, kuriomis galima įrodyti bylai reikšmingas aplinkybes ir manydamas, kad šie įrodymai yra būtini nustatant reikšmingas bylai aplinkybes, tačiau netaikė ABTĮ 56 straipsnio 5 dalyje ir 80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto aktyvaus teismo principo, nepasiūlė atsakovo atstovui pateikti papildomus įrodymus ir dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą.

25. Klaipėdos AVPK atsižvelgdamas mano, kad šių įrodymų (areštinės kameros fotonuotraukų) pateikimo būtinybė iškilo tik pirmosios instancijos teismui priėmus skundžiamą teismo sprendimą ir prašo juos prijungti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Ginčas byloje kilo dėl 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildino iš netinkamų jo laikymų sąlygų Klaipėdos AVPK areštinėje.

27. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies per priteisė jam iš atsakovo 300 Eur, konstatavęs, kad atsakovo atstovas neužtikrino nustatyto reikalavimo sanitarinio mazgo patalpą atitverti nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,8 m aukščio pertvara, kaip nustatyta Taisyklių 19.5 papunktyje. Kadangi sanitarinis mazgas kameroje atskirtas 1,7 m sienele su 1,2 m durimis, teismas vertino, jog pareiškėjas, būdamas sanitariniame mazge, galėjo patekti į vaizdo kameros stebėjimo lauką, tuo pažeidžiant jo teisę į privatumą. Todėl teismas konstatavo, kad laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 28 d. iki 2022 m. rugsėjo 9 d. 23 paras pareiškėjo teisė į privatumą sanitariniame mazge buvo pažeista. Kitą pareiškėjo skundo dalį pirmosios instancijos teismas atmetė.

28. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde teigia, kad Taisyklių nepažeidė, nes pagal Taisyklių 2 punktą jos taikomis tik naujai statomoms, rekonstruojamoms ar kapitališkai remontuojamoms policijos areštinėms, be to, teismas nebuvo pakankamai aktyvus ir neišsireikalavo iš atsakovo reikšmingų įrodymų – kamerų nuotraukų, kurios paneigia aplinkybę, kad stebint kameras per vaizdo stebėjimo sistemą sanitariniame mazge gali būti pažeidžiamas asmens privatumas.

29. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka nėra jos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas ar pareiškėjo skundo argumentų tyrimas iš naujo. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1127/2014, 2022 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1284-492/2022). ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

30. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. 5-V-783 „Dėl Policijos areštinių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pavirtinimo“ 2 punkte nustatyta, kad Taisyklių nuostatos yra taikomos naujai statomoms, rekonstruojamoms ar kapitališkai remontuojamoms policijos areštinėms. Šiuo įsakymu patvirtintų Taisyklių 2 punkte yra įtvirtinta iš esmės ta pati nuostata: „Taisyklių nuostatos taikomos naujai statomoms, rekonstruojamoms ar kapitališkai remontuojamoms policijos areštinėms. Veikiančioms policijos areštinėms gali būti taikomi tik tie Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų remonto darbais.“. Taisyklių 19.5 punkte nustatyta, kad areštinės kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,8 m aukščio pertvara. Esant galimybei, sanitarinis mazgas gali būti ir visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto, pertvaras įrengiant iki lubų. Sanitarinio mazgo patalpos vidinė dalis turi būti padengta lengvai valoma drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Sanitarinio mazgo patalpoje įrengiami antivandalinis praustuvas, į kurį tiekiamas vanduo turi atitikti geriamojo vandens kokybės reikalavimus, ir antivandalinis klozetas. Sanitarinio mazgo patalpa turi turėti atskirą oro ventiliacijos sistemą ir apšvietimą.

31. Byloje nustatyta, kad Lietuvos policijos generalinis komisaras 2015 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 5-V-1186 leido pradėti eksploatuoti Klaipėdos AVPK areštinę nuo 2015 m. gruodžio 28 d., o areštinės kamerose įrengtos 170 cm sanitarinio mazgo atskiriamosios pertvaros su 120 cm varstomomis durimis.

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą reguliavimą ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentai, jog Taisyklių 19.5 nuostatos areštinės kamerų sanitarinių mazgų įrengimui netaikytinos, pagrįsti, kadangi areštinė buvo įrengta iki Taisyklių įsigaliojimo ir buvo veikianti, o naujo sanitarinio mazgo, atitinkančio Taisyklių reikalavimus, įrengimas būtų susijęs su pastato ar patalpų remonto darbais. Iki 2017 m. balandžio 4 d. galiojusių Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 7.13 punktas nustatė, kad policijos areštinėje laikomi asmenys turi teisę naudotis tualetu, kuris turi būti įrengtas taip, kad nebūtų žeminama žmogaus garbė ir orumas. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė atsakovo atstovo pažeidimą sanitarinio dėl sanitarinio mazgo įrengimo areštinės kamerose.

33. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad dėl to, jog sanitarinis mazgas kameroje atskirtas 1,7 m sienele su 1,2 m durimis, pareiškėjas, būdamas sanitariniame mazge, galėjo patekti į vaizdo kameros stebėjimo lauką, tuo pažeidžiant jo teisę į privatumą.

34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principais bei pripažindama pagrįstais atsakovo atstovo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus dėl naujų įrodymų prijungimo, įvertinusi atsakovo atstovo pateiktas nuotraukas su vaizdo stebėjimo kamerų duomenimis iš areštinės kamerų (ABTĮ 142 str. 3 d.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui naudojantis areštinės kamerose įrengtais sanitariniais mazgais galėjo būti pažeistas jo privatumas.

35. Pažymėtina, kad ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog tais atvejais, kai sanitarinio mazgo zona nuo likusios kameros dalies yra atskirta tiek pertvara, tiek varstomomis durimis, pripažįstama, jog pareiškėjo privatumas nebuvo pažeistas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1851-502/2018). Antai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje vertinama, kad areštinės kamerose įrengtos 170 cm sanitarinio mazgo atskiriamosios pertvaros su 120 cm varstomomis durimis užtikrina pakankamą privatumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2292-502/2018; 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1362-415/2020; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2211-438/2020).

36. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei CK 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą.

37. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad byloje nustatyti atsakovo atstovo neteisėti veiksmai ir dėl to pareiškėjui padaryta žala. Nenustačius neteisėtų veiksmų (neveikimo) nėra būtinųjų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti (CK 6.271 str. 1 d.). Todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą.

38. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atsakovo atstovo skundą tenkina iš dalies ir pakeičia skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos AVPK.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo P. A. skundą atmesti“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Jolanta Malijauskienė

Egidijus Šileikis