Legislator Case Law & Legislation
40889ea9-930f-4c68-bce7-103bdec550fd AI generated

40889ea9-930f-4c68-bce7-103bdec550fd · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 40889ea9-930f-4c68-bce7-103bdec550fd
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

C., ir n u s t a t ė :I. Ginčo esmėPareiÅ¡kėjas Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ kreipėsi į teismÄ su pakartotiniu pareiÅ¡kimu ir prašė priimti nutartį iÅ¡ varžytynių parduoti A. C. ir G. V. C. nuosavybės teise priklausantį turtÄ : 128,02 kv.m. butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) bei automobilių stovėjimo aikÅ¡telę plane pažymėta G1, pagal naudojimosi tvarkÄ stovėjimo vieta, plane pažymėta Nr. P42 ir Nr. P43, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančiÄ (duomenys neskelbtini); ne ginčo tvarka iÅ¡ A.

Legislator headnote

AI generated

40889ea9-930f-4c68-bce7-103bdec550fd · Vilniaus apygardos teismas: Nurodo, kad apelianto ir banko sudaryta 2004-04-19 kredito sutartis Nr. BS1133040103 yra laikytina vartojimo sutartimi, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas, tikrindamas Danske Bank A/S Lietuvos filialo reikalavimo pradėti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagrįstumÄ , privalėjo savo iniciatyva patikrinti sutarties sÄ lygų, kurios buvo nutraukimo pagrindu, atitikimÄ sÄ Å¾iningumo reikalavimams, kadangi bÅ«tent toks vienaÅ¡alis sutarties nutraukimas sudarė banko praÅ¡ymo reikalaujamÄ sumÄ iÅ¡ieÅ¡koti priverstine tvarka pagrindÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2S-1133-302/2013Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10759-2013-7Procesinio sprendimo kategorijos: 128.17; 122.2; 122.3. VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 17 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto A. C. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutarties, civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo (kreditoriaus) Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ pakartotinį pareiÅ¡kimÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, suinteresuotas asmuo (skolininkas) A.

C., ir n u s t a t ė :I. Ginčo esmėPareiÅ¡kėjas Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ kreipėsi į teismÄ su pakartotiniu pareiÅ¡kimu ir prašė priimti nutartį iÅ¡ varžytynių parduoti A. C. ir G. V. C. nuosavybės teise priklausantį turtÄ : 128,02 kv.m. butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) bei automobilių stovėjimo aikÅ¡telę plane pažymėta G1, pagal naudojimosi tvarkÄ stovėjimo vieta, plane pažymėta Nr. P42 ir Nr. P43, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančiÄ (duomenys neskelbtini); ne ginčo tvarka iÅ¡ A.

C., kaip skolininko iÅ¡ieÅ¡koti Banko naudai 675 002,01 Lt, 142 Lt sumokėto žyminio mokesčio už laikotarpį nuo pareiÅ¡kimo dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo padavimo hipotekos skyriui iki visiÅ¡ko skolos sumokėjimo Bankui nuo negrÄ Å¾intos skolos priskaičiuotų 11 proc. metinių palÅ«kanų. Nurodė, kad hipoteka užtikrinta prievolė – 2004 m. balandžio mėn. 19 d. kredito sutarties Nr. BS1133040103, – iki Å¡iol neįvykdyta. SkolÄ sudaro: 146 259,68 EUR negrÄ Å¾into kredito, 8 089,66 EUR nesumokėtų palÅ«kanų, 40 659,04 EUR delspinigių, iÅ¡ viso: 195 008,38 EUR.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėVilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 2 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ pakartotinį pareiÅ¡kimÄ patenkino ir nutarė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ A. C. Danske Bank A/S naudai skolÄ : 146 259,68 EUR negrÄ Å¾into kredito, 8 089,66 EUR nesumokėtų palÅ«kanų, 40 659,04 EUR delspinigių, iÅ¡ viso: 195 008,38 EUR. Atsižvelgiant į Banko nustatytÄ komercinį euro ir lito kursÄ (1 EUR=3,4614LTL), skola bankui yra 675 002,01 LTL, bei 142,00 Lt žyminio mokesčio iÅ¡laidų bei 11 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ , skaičiuojant palÅ«kanas nuo pakartotinio pareiÅ¡kimo gavimo dienos, t. y. nuo 2013-03-29, iki visiÅ¡ko skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo dienos, nukreipiant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įkeistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ; priverstinai parduoti iÅ¡ varžytynių A.

C. ir G. V. C. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ turtÄ â€“ 128,02 kv. m. ploto butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 2484/317866 dalis automobilių stovėjimo aikÅ¡telės G-1, turinčios 3178,66 kv. m. ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentaiApeliantas A. C. pateikė atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutarties ir praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ nutartį, ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės- pareiÅ¡kėjo pakartotinį pareiÅ¡kimÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo atmesti.

Apelianto teigimu, 2012 m. balandžio 25 d. raÅ¡tas dėl kredito sutarties nutraukimo yra neteisėtas ir nesÄ Å¾iningas apelianto atžvilgiu, kadangi prieÅ¡tarauja bendriesiems sutarčių sÄ Å¾iningumo reikalavimams ir iÅ¡ esmės pažeidžia Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ , apelianto, kaip vartotojo nenaudai. Pažymi, kad prašė pareiÅ¡kėjo netaikyti banko 2012 m. balandžio 25 d. raÅ¡te numatytų veiksmų ir sankcijų, nukelti susidariusio įsiskolinimo sumokėjimÄ iki 2014 m. sausio 1 d., panaikinti nesÄ Å¾iningai priskaičiuotus ir nesumokėtus delspinigius.

Pažymi, kad 2012 m. birželio 15 d. informavo bankÄ , kad nepavykus suderinti abiems pusėms priimtino susidariusios skolos padengimo grafiko, atnaujino einamuosius mokėjimus pagal Sutarties mokėjimų grafikÄ , ir pervedė 2012 m. birželio 1 d. įmokÄ AB SEB banko pavedimu pagal mokėjimų grafikÄ apie 2 432,46 Lt, taip pat informavo, kad mokėjimus padengiančius susidariusiÄ anksčiau skolÄ , galės atlikti, tik kai bankas panaikins arba sumažins priskaičiuotus neprotingai didelius delspinigius ir atnaujins paskolos sutarties galiojimÄ .

Nurodo, kad apelianto ir banko sudaryta 2004-04-19 kredito sutartis Nr. BS1133040103 yra laikytina vartojimo sutartimi, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas, tikrindamas Danske Bank A/S Lietuvos filialo reikalavimo pradėti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagrįstumÄ , privalėjo savo iniciatyva patikrinti sutarties sÄ lygų, kurios buvo nutraukimo pagrindu, atitikimÄ sÄ Å¾iningumo reikalavimams, kadangi bÅ«tent toks vienaÅ¡alis sutarties nutraukimas sudarė banko praÅ¡ymo reikalaujamÄ sumÄ iÅ¡ieÅ¡koti priverstine tvarka pagrindÄ .

Apelianto įsitikinimu, kredito sutarties sÄ lygos prieÅ¡tarauja bendriesiems sÄ Å¾iningumo reikalavimams ir iÅ¡ esmės pažeidžia Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ , apelianto, kaip vartotojo, ne naudai. Nurodo, kad ginčo atveju apelianto ir Danske Bank A/S Lietuvos filialo sudarytos kredito Sutarties sÄ lygas nustatančias kreditoriaus teisę nutraukti sutartį dėl termino praleidimo bei jos įgyvendinimo pagrindus ir tvarkÄ , pripažįstant nesÄ Å¾iningomis, banko 2012-04-25 raÅ¡tas Dėl kredito sutarties nutraukimo turėjo bÅ«ti vertinamas taikant Civilinio kodekso 6.209 ir 6.217 straipsnių nuostatas, o to pasak apelianto pirmosios instancijos teismas nepadarė.

Apelianto manymu, 2004-04-19 kredito sutartį vertinant kaip vartojimo sutartį, prieÅ¡ imdamasis kokių nors veiksmų bankas turėjo įvertinti tokių veiksmų pagrįstumÄ tiek sutarties nuostatų, tiek apelianto, kaip vartotojo, teisių ir interesų apsaugos atžvilgiu. Apeliantas neneigia tos aplinkybės, kad 2010 metais turėjo sunkumų vykdant 2004-04-19 kredito sutartį ir pažymi, kad tokia situacija susiklostė dėl objektyvių, nuo apelianto valios visiÅ¡kai nepriklausančių aplinkybių - visÄ pasaulį apėmusi ekonominė krizė turėjo esminės įtakos apelianto gaunamoms pajamoms.

Pažymi, kad dėl to, jog bankui sumokėjus jo reikalaujamus didelius delspinigius, apeliantas patirs didelius materialinius nuostolius, taip pat, kad banko vienaÅ¡aliÅ¡kas bÅ«sto paskolos sutarties neteisėtas nutraukimas ir apelianto duomenų perdavimas skolininkų informacinei sistemai, kuriÄ valdo ir tvarko UAB „Creditinfo Lietuva'', taip pat padarė didelę neturtinę žalÄ apeliantui bei jo Å¡eimai. PareiÅ¡kėjas Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ per teismo nustatytÄ terminÄ nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados                 Atskirasis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 1-2 d., 338 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. C. užtikrindamas iki 2037-04-19 suteikto kredito grÄ Å¾inimÄ , hipotekos lakÅ¡tu Nr. 01120050019118, 2005-09-28 įregistruotu Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriuje su vėlesniu pakeitimu, įkeitė AB Sampo bankui (dab. Danske Bank A/S) skolininkui ir G. V. C. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ turtÄ â€“ 128,02 kv. m. ploto butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini), ir 2484/317866 dalis automobilių stovėjimo aikÅ¡telės G-1, turinčios 3178,66 kv. m. ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. birželio 14 d. nutartimi minėtas įkeistas nekilnojamasis turtas buvo areÅ¡tuotas. Nutartis skolininkui (įkeisto turto savininkams) A. C. ir G. V. C. įteikta 2012-06-23. Nutartis įsiteisėjusi (Vilniaus apygardos teismo 2013-02-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-504-431/2013). Kadangi pirmosios instancijos teismas klausimÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto sprendė pagal procesinės ir materialiosios teisės normas, galiojusias iki 2012-07-01, apeliacine tvarka nagrinėjant atskirÄ jį skundÄ , taikomos procesinio sprendimo priėmimo metu galiojusios proceso ir materialiosios teisės normos, reglamentavusios priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto procedÅ«ras.

Hipotekos kreditoriaus pareiÅ¡kimo dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sÄ lygos numatytos skundžiamos nutarties priėmimo metu galiojusiame CPK 558 str. Pagal tuo metu galiojusias civilinio proceso kodekso nuostatas priverstinis skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas buvo vykdomas dviem etapais: CPK 558 str. 1 d. pagrindu hipotekos kreditoriaus paduotas pareiÅ¡kimas dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo arba teisės administruoti įkeistÄ daiktÄ suteikimo buvo pagrindas įkeistam turtui areÅ¡tuoti, o CPK 558 str. 2 d. numatyta tvarka pateiktas hipotekos kreditoriaus pakartotinis pareiÅ¡kimas – pagrindas perduoti įkeistÄ ir jau areÅ¡tuotÄ turtÄ realizuoti arba administruoti.Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ byloje esančių duomenų nustatė, jog kreditorius skolininko atžvilgiu jau antrÄ kartÄ kreipiasi į teismÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko turto.

Kaip teigia apeliantas, pirmÄ kartÄ kreditoriui kreipiantis dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko turto, Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-208-881/2012 pripažino 2010 m. rugsėjo 3 d. kreditoriaus sprendimÄ nutraukti Sutartį kaip prieÅ¡taraujanti bendriesiems sÄ Å¾iningumo reikalavimams, bei pažeidžianti kreditoriaus ir skolininko teisių ir pareigų pusiausvyrÄ skolininko nenaudai. Å iuo atveju (antrÄ kartÄ ) kreditoriui 2012 m. balandžio 25 d. nutraukus Kredito sutartį su skolininku, atskirajame skunde apeliantas teigia, kad kreditorius 2012 m. balandžio 25 d. neteisėtai ir nesÄ Å¾iningai nutraukė Kredito sutartį, negavęs papildomų dokumentų, reikalingų priimant banko sprendimÄ dėl tolesnio Sutarties vykdymo sÄ lygų.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia apelianto pozicija ir pažymi, kad nuo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 24 d. nutarties, kai 2010-09-03 kreditoriaus sprendimas nutraukti Sutartį, buvo pripažintas, kaip prieÅ¡taraujantis bendriesiems sÄ Å¾iningumo reikalavimams, bei pažeidžiantis kreditoriaus ir skolininko teisių ir pareigų pusiausvyrÄ skolininko nenaudai, praėjo daugiau kaip vieneri metai ir nuo to laiko skolininko įsipareigojimas kreditoriui tik padidėjo. Pastebėtina, jog priimant Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartį, negrÄ Å¾into kredito suma 2010-09-02 buvo 1 342,64 EUR, 839,66 EUR priskaičiuotų ir nesumokėtų palÅ«kanų bei 98,55 EUR priskaičiuotų ir nesumokėtų delspinigių ( t. 1 b. l. 91), o 2012-04-25 negrÄ Å¾into kredito - 9 990,30 EUR, 5 839,55 EUR priskaičiuotų ir nesumokėtų palÅ«kanų bei 4 321 99 EUR priskaičiuotų ir nesumokėtų delspinigių, taip pat 546 35 Lt nekilnojamojo turto draudimo įmokos ( t. 3 b. l. 4).

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog apeliantas nepateikė įrodymų, kad jis vykdo savo prisiimtus įsipareigojimus kreditoriui bei, kad iÅ¡ viso stengiasi įvykdyti prisiimtas prievoles. Apelianto atskirojo skundo argumentai, jog jis ne kartÄ kreipėsi į bankÄ ir prašė aptarti tolesnio bendradarbiavimo sÄ lygas, yra niekuo nepagrįsti, nors apeliantas atskirajame skunde ir smulkiai iÅ¡dėstė visas faktines aplinkybes, tačiau iÅ¡ esmės jų nepagrindė jokiais įrodymais. Byloje esantis 2012-06-15 mokėjimo nurodymas, kuriuo apeliantas pervedė į kreditoriaus sÄ skaitÄ 2 432,46 Lt paskolos dengimui, apeliacinės instancijos teismo manymu, iÅ¡ esmės neįrodo to fakto, jog apeliantas tinkamai vykdo prisiimtus įsipareigojimus.

Pažymėtina ir tai, kad skolininkas atskirajame skunde neginčija, kad jis nevykdo sutartinių įsipareigojimų, nurodydamas, jog savo mokėjimus padengiančius susidariusiÄ skolÄ , galės atlikti, tik kai bankas panaikins arba sumažins priskaičiuotus delspinigius ir atnaujins paskolos sutarties galiojimÄ . Atsižvelgiant į byloje esančius banko raÅ¡tus, kuriuose buvo nustatomi vis nauji skolos grÄ Å¾inimo terminai, manytina, jog bankas pakankamai daug kartų nustatė skolininkui papildomÄ (įspėjimo) terminÄ Ä¯sipareigojimams pagal minėtÄ paskolos sutartį įvykdyti, tačiau ir per šį terminÄ skolininkas mokėjimų neatliko.

Nors Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 24 d. nutartyje pripažino Å¡alių sudarytÄ Kredito sutartį vartojimo sutartimi, tačiau atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , nėra pagrindo konstatuoti, kad vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukiant kreditavimo sutartį, kreditoriaus elgesys buvo nesÄ Å¾iningas ir kad kreditavimo sutartis nutraukta neteisėtai.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kredito gavėjų sistemingas prievolių nevykdymas laikytina esminiu kreditavimo sutarties pažeidimu. Nors vartotojų teisių apsauga skirta iÅ¡vengti stipresnės Å¡alies primestų sÄ lygų, taip siekiant atkurti Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ , tačiau kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad Å¡i papildoma apsauga nedaro iÅ¡imčių iÅ¡ vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 str.), todėl nereiÅ¡kia, kad vartotojai gali tam tikra apimtimi nevykdyti hipoteka užtikrintų prievolių ar naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekiant nesÄ Å¾iningai iÅ¡vengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad finansų sistemos stabilumas yra vieÅ¡asis interesas, todėl griežtas paskolos sÄ lygų laikymasis, atsižvelgiant į kreditavimo verslo specifikÄ , turi esminę reikÅ¡mę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje A.P. ir D.P. v AB DnB NORD bankas, bylos Nr. 3K-3-58/2012). Nagrinėjamu atveju skolininkui sistemingai nevykdant prievolės mokėti įmokas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bankas įgijo teisę prieÅ¡ laikÄ nutraukti pagrindinę sutartį bei pradėti priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«ras iÅ¡ įkeisto turto.Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad jis manydamas, jog jo teisės, susijusios su minėtos kreditavimo sutarties sÄ lygų bei jos nutraukimo teisėtumu, taip pat delspinigių dydžiu yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismÄ su atitinkamais reikalavimais pagal bendrÄ sias ginčo teisenos taisykles siekdamas apginti, jo manymu, pažeistas teises.

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas, patenkinęs kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ nutartį. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių Å¡i nutartis turėtų bÅ«ti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje iÅ¡dėstytų absoliučių Å¡ios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Teismas, vadovaudamasis LR Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 dalies 1 p., n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                       Romualda Janovičienė