2013-12-02 Nr. AB-9409-3-63-3-00100-2013-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A442-1987/2013

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00100-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Dainiaus Raižio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo BĮ Palangos miesto rinkliavų centro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo BĮ Palangos miesto rinkliavų centro prašymą atsakovui A. L. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo A. L. 605 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.

Pareiškėjas paaiškino, kad Palangos miesto savivaldybės taryba 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. T2-263 2 punktu yra patvirtinusi Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), remiantis kuriais pareiškėjui yra pavesta rinkti, administruoti, išieškoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Palangos miesto savivaldybės teritorijoje. Vietinės rinkliavos mokėtojai yra komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus juridinius asmenis ir jų padalinius, turinčius leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykti savivaldybės organizuojamoje atliekų tvarkymo sistemoje. Pareiškėjo teigimu, atsakovas nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Palangos m., kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji, tačiau už minėtą laikotarpį atsakovas nesumokėjo 605 Lt ginčo vietinės rinkliavos: už 2010 m. pareiškėjas turi 121 Lt rinkliavos įsiskolinimą, už 2011 m. – 242 Lt ir už 2012 m. – 242 Lt dydžio įsiskolinimus.

Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.

Nurodė sutinkantis su 311 Lt dydžio rinkliavos įsiskolinimu. Paaiškino, kad ginčo rinkliava už metus yra 144 Lt, tačiau 121 Lt rinkliavos sumą jis yra sumokėjęs, todėl ši suma turėtų būti atimta iš 432 Lt sumos, t.y. sumos, kuri būtų mokama už 3 metus (3 x 144 Lt = 432 Lt).

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 17 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies priteisė iš atsakovo A. L. pareiškėjui 121 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. ir 121 Lt vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., viso 242 Lt, kitą pareiškėjo prašymo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktu, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsniu, Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu ir 12 straipsnio 1-2 punktais, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija, nurodė, jog vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje ir jos dydis nėra siejamas su konkrečios paslaugos suteikimu. Nurodė, jog pagal Nuostatų 6 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojai yra komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias TIPK. Nuostatų pakeitimų, patvirtintų Palangos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-320, 6 punkte vietinės rinkliavos mokėtojai taip pat siejami su turimu nekilnojamuoju turtu Palangos miesto savivaldybės teritorijoje. Vietinės rinkliavos mokėtojų registre registruojami nekilnojamojo turto savininkai ar naudotojai, jų valdomas nekilnojamasis turtas, jo plotas, pagrindinė naudojimo paskirtis. Nuostatų 16 punkte nurodyta, jog vietinė rinkliava skaičiuojama pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos vietinės rinkliavos parametrus. Fiziniai asmenys moka nustatytą mokestį nuo turtinio vieneto.

Teismas nustatė, kad 84/100 dalys pastato – gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Palangos m., kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (dviejų butų pastatai), nuosavybės teise priklauso atsakovui, todėl, remiantis Nuostatų 6 punkto nuostatomis, atsakovas yra ginčo vietinės rinkliavos mokėtojas. Iš pažymos apie atsakovo įsiskolinimus dėl vietinės rinkliavos už 2010-2012 metus nustatė, kad už 2010 m. atsakovas yra nesumokėjęs 121 Lt rinkliavos, už 2012 m. – taip pat 121 Lt dydžio rinkliavos. Pažymėjo, kad šie duomenys iš dalies neatitinka vėliau pareiškėjo pateiktų duomenų, kad už 2011 ir 2012 metus pareiškėjas yra įsiskolinęs po 242 Lt už kiekvienus metus. Nustatė, kad už 2011 m. atsakovui paskaičiuota 121 Lt rinkliavos suma yra sumokėta, todėl pareiškėjo reikalavimą priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimą ir už 2011 m. laikė nepagrįstu. Pažymėjo, kad Palangos miesto savivaldybės taryba 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. T2-263 patvirtino Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, kurių 1 priedo 1 punkte nustatė, kad už dviejų butų gyvenamąjį namą – pastatą, metinė rinkliava yra 144 Lt. Šis Nuostatų 1 priedo 1 punktas galiojo ir 2010, 2011 bei 2012 metais. 144 Lt rinkliavos dydis ir buvo pagrįstai taikomas apskaičiuojant ginčo vietinės rinkliavos dydį. Atsižvelgęs į pareiškėjo prašymo reikalavimo turinį, teismas vertino, kad 121 Lt skola už 2010 m. ir 121 Lt skola už 2012 m. pareiškėjo apskaičiuota teisingai ir pagrįstai. Teismas nurodė, kad kiti pareiškėjo skaičiavimai, kuriais už 2011 metus ir 2012 metus pareiškėjas jau iš esmės dvigubina mokėtiną vietinės rinkliavos sumą, laikytini faktiškai ir juridiškai nepagrįstais, todėl pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo po 121 Lt vietinės rinkliavos skolos už 2010 m. ir 2012 m.

III. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo iš dalies panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 17 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai interpretavo pateiktą pažymą apie skolą dėl vietinės rinkliavos už 2010-2012 m. Nr. (3.35)- C29-515 ir netinkamai taikė materialinės teisės normas. Tarybos 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. T2-350 1 priedo, 1 punkte buvo suformuluotas naujas dviejų butų gyvenamųjų namų apibrėžimas, t. y. kad dviejų butų gyvenamasis namas yra pastatas, skirtas gyventi dviem šeimoms, kurių visas naudingasis plotas, didžioji jo dalis ar bent pusė naudingojo ploto yra gyvenamosios patalpos. Vienai namų valdai priklauso vienas butas dviejų butų gyvenamajame name ir kitos paskirties pastatai, esantys tos pačios namų valdos sklype. Vietinės rinkliavos administravimo parametru buvo laikoma viena namų valda, apmokestinant vieną namų valdą 144 Lt dydžio metine vietine rinkliava. Taigi iš apibrėžimo galima suprasti, jog dviejų butų gyvenamasis namas susideda iš dviejų namų valdų. Todėl vietinės rinkliavos dydis už dviejų butų gyvenamuosius butus iš viso siekia 288 Lt, o atsakovo įsiskolinimas už vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. siekia 484 Lt (288.00 Lt x 0.84% = 242 Lt). Pasak pareiškėjo, atsakovo teiginiai, kad jis yra apmokėjęs 121 Lt vietinės rinkliavos įsiskolinimą už 2011 m., yra neteisingi, pareiškėjas jokių įmokų iš atsakovo už vietinę rinkliavą nėra gavęs. Pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo pareiškėjo pažymą Nr. (3.35.)-C29-515 ir klaidingai kreditinio pranešimo sumą, nurodytą pažymoje, laikė apmokėta suma.

Atsakovas su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl vietinės rinkliavos dydžio apskaičiavimo atsakovui už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d iki 2012 m. gruodžio 31 d.

Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iš atsakovo A. L. 605 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą: už 2010 m. – 121 Lt rinkliavos įsiskolinimą, už 2011 m. – 242 Lt ir už 2012 m. – 242 Lt dydžio įsiskolinimus.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistina 121 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už 2010 m. ir 121 Lt už 2012 m. Nurodė, kad atsakovas vietinę rinkliavą už 2011 m. yra sumokėjęs.

Nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuoja Rinkliavų įstatymas ir Atliekų tvarkymo įstatymas bei su jų įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai. Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava – savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 punktas taip pat numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Palangos miesto savivaldybės taryba 2009 m. lapkričio 12 d. priėmė sprendimą Nr. T2-263, kuriuo patvirtino Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai).

Nuostatų 5 punktas vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą apibrėžė kaip Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatytą privalomą įmoką, galiojančią Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti nuostatuose nustatyta tvarka. Nuostatų 6 punkte buvo apibrėžti vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus juridinius asmenis ir jų padalinius, turinčius leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje atliekų tvarkymo sistemoje. Pagal Nuostatų 16 punktą, vietinė rinkliava skaičiuojama pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos nustatytus Vietinės rinkliavos parametrus, kurie nurodyti šių Nuostatų 1 ir 2 prieduose. Fiziniai asmenys, vietinės rinkliavos mokėtojai, moka nustatytą mokestį nuo turtinio vieneto.

Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovui Palangos miesto savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise priklauso 84/100 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (dviejų butų pastatas) (b. l. 10-11). Ši aplinkybė leidžia konstatuoti, jog atsakovas yra vietinės rinkliavos mokėtojas, t. y. jis turi pareigą mokėti Palangos miesto savivaldybės tarybos nustatytą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. T2-263 patvirtintų Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų 1 priedo 1 punkte buvo numatyta, kad metinė vietinė rinkliava už dviejų butų gyvenamąjį namą-pastatą, skaičiuojama turtiniam vienetui, yra 144 Lt.

Palangos miesto savivaldybės taryba 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. T2-350 pakeitė Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų, patvirtintų Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. T2-263, 1 ir 2 priedus. Naujai patvirtinto Nuostatų 1 priedo, galiojusio nuo 2011 m. sausio 1 d., 1 punkte buvo įtvirtinta, kad 144 Lt dydžio metinė vietinė rinkliava už dviejų butų gyvenamąjį namą-pastatą, skirtą gyventi dviem šeimoms, kurių visas naudingasis plotas, didžioji jo dalis ar bent pusė naudingojo ploto yra gyvenamosios patalpos (vienai namų valdai priklauso vienas butas dviejų butų gyvenamajame name ir kitos paskirties pastatai, esantys tos pačios namų valdos sklype), skaičiuojama vienai namų valdai. Taigi apskaičiuojant atsakovo mokėtinos vietinės rinkliavos dydį už 2011 m. ir 2012 m., turėjo būti vadovaujamasi nuo 2011 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Nuostatų 1 priedo parametrais. Tačiau pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas atsakovo mokėtinos rinkliavos dydį už 2011 m. ir 2012 m., nepagrįstai rėmėsi tik Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. T2-263 patvirtintais Nuostatais ir Nuostatų 1 priedu. Teismas neįvertino pasikeitusio vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą teisinio reglamentavimo, dėl ko neteisingai apskaičiavo rinkliavos dydį už 2011 m. ir 2012 m.

Kaip minėta, pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. T2-350 patvirtinto Nuostatų 1 priedo 1 punktą, 144 Lt dydžio metinė vietinė rinkliava skaičiuojama vienai namų valdai, esančiai dviejų butų gyvenamajame name-pastate, skirtame gyventi dviem šeimoms, kurių visas naudingasis plotas, didžioji jo dalis ar bent pusė naudingojo ploto yra gyvenamosios patalpos; vienai namų valdai priklauso vienas butas dviejų butų gyvenamajame name ir kitos paskirties pastatai, esantys tos pačios namų valdos sklype.

Iš byloje esančio nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b. l. 10-11) matyti, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio 84/100 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (dviejų butų pastatas), naudingas plotas sudaro 166,50 kv. m, o gyvenamasis plotas – 23,66 kv. m. Taigi (duomenys neskelbtini) esančio namo gyvenamasis plotas akivaizdžiai sudaro mažiau nei pusę naudingojo namo ploto. Todėl apskaičiuojant atsakovo A. L. mokėtinos vietinės rinkliavos dydį už 2011 m. ir už 2012 m., pareiškėjo nurodomo Nuostatų 1 priedo 1 punkte įtvirtinto dviejų butų gyvenamajam namui nustatyto rinkliavos dydžio taikymas taip pat nėra pagrįstas. Dėl to bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti, kurie Palangos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. T2-350 patvirtinto Nuostatų 1 priedo parametrai taikytini apskaičiuojant rinkliavos dydį atsakovui už 2011 m. ir 2012 m.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovas įvykdė dalį prievolės ir sumokėjo už 2011 m. susidariusią skolą. Iš pirmosios instancijos teismo nurodytos pažymos apie atsakovo įsiskolinimą (b. l. 6) nėra vienareikšmiškai aišku, ar 121 Lt dydžio skolos dalis buvo apmokėta. Pažymėtina, kad atsakovui teigiant, jog dalį skolos jis yra sumokėjęs, pirmosios instancijos teismas turėjo pasiūlyti A. L. pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius jo argumentus, taip pat pats aktyviai dalyvauti papildomų įrodymų rinkimo procese (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnis).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai neištyrė ir neįvertino visų šių reikšmingų bylai aplinkybių, todėl priimtas sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir yra naikintinas. Apeliacinės instancijos teismas šioje byloje negali priimti naujo sprendimo, nes reikia rinkti ir tirti papildomus įrodymus, kurie padėtų nustatyti, ar buvo teisingai apskaičiuota rinkliava už nurodytą laikotarpį, taip pat kokie mokėjimai buvo atlikti, todėl, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, byla grąžinama nagrinėti iš naujo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 141 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo BĮ Palangos miesto rinkliavų centro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 17 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys