2019-11-05 Nr. AB-21115-3-62-3-01514-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1131-261/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01514-2017-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 24.7; 34.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Odore“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Odore“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2017 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. T-415 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „Odore“ priklausančiame bare (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Skunde pareiškėjas nurodė, kad atsakovas ginčijamu sprendimu nusprendė apriboti mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiką pareiškėjui priklausančiame bare, uždraudžiant prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 14 val. iki 10 val. Pareiškėjas nuo 2013 metų vykdo viešojo maitinimo veiklą bare, esančiame (duomenys neskelbtini), turi licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais visą parą. Kauno miesto savivaldybės parengtame Tarybos sprendimo projekte buvo numatyta apriboti mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiką minėtame bare nuo 22 val. iki 8 val.

Projekto aiškinamajame rašte buvo nurodyta, jog toks ribojimas būtinas dėl policijos iškvietimų, susijusių su baro veikla, statistikos ir kriminogeninės padėties blogėjimo. Jokių faktinių aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų projekto aiškinamajame rašte nebuvo nurodyta. Pareiškėjas apie ketinamus taikyti ribojimus nebuvo informuotas. Ginčijamu Sprendimu prekybos alkoholiniais gėrimais laikas buvo apribotas dar labiau, nei siūlyta projekte – leista prekiauti tik dienos metu ir tik 4 valandas, kai visi žmonės dirba ir bare niekas nesilanko.

Pareiškėjo teigimu, tokio ribojimo praktikoje nėra buvę, o Tarybos teisė riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nėra absoliuti. Taryba neanalizavo pateiktų teisės aktų pažeidimų statistikos, todėl negalėjo daryti išvadų apie tokių pažeidimų sąsajas su pareiškėjo veikla ir būtinybe ją riboti. Statistiniai duomenys siejami su pareiškėjui priklausančio baro prieigomis, o ne tik su pareiškėjo vykdomos veiklos vieta. Pareiškėjas apie teisės aktų pažeidimus taip pat nebuvo informuotas. Vos keturi pažeidimai per pusantrų metų buvo padaryti neblaivaus asmens, tačiau juos galėjo padaryti iš parduotuvės „Šilas“ išėjęs asmuo, todėl patikimų duomenų apie baro lankytojų daromus pažeidimus nėra.

Prašymas dėl prekybos alkoholiniais gėrimais pareiškėjui priklausančiame bare ribojimo seniūnijoje gautas tik 2017 m. liepos 10 d., t. y. vėliau nei parengtas ginčijamo Sprendimo projektas. Iš surinktų gyventojų parašų negalima nustatyti, dėl kokios prekyvietės žmonės kreipėsi. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, jog priimant Sprendimą nebuvo laikytasi Tarybos 2015 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. T-125 patvirtinto Tarybos reglamento (toliau – ir Reglamentas), projekto svarstymas į darbotvarkę buvo įtrauktas per vėlai. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) raštas, kuriame nurodyta, kad nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 9 d. pareiškėjui priklausančio baro prieigose nebuvo registruota įvykių, situacijos nekeičia, nes šis raštas nedarė įtakos ginčijamo Sprendimo priėmimui, anksčiau taip pat buvo laikotarpių, kai policija į baro prieigas nebuvo kviečiama.

Be to, neaišku, kokios informacijos savivaldybė prašė, nes rašto, į kurį buvo atsakyta, atsakovas į bylą nepateikė. Ginčijamas Sprendimas taip pat neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, gero viešojo administravimo principo, pažeidžia sąžiningos konkurencijos laisvę ir diskriminuoja pareiškėją. Pareiškėjas nurodė, kad 2013–2015 metais tarp atsakovo ir pareiškėjo buvo nagrinėjamas analogiškas ginčas, kurį pareiškėjas laimėjo.

3. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsiliepime nurodė, kad viešojo administravimo subjektas pagal jam suteiktą kompetenciją bei numatytus uždavinius privalo vykdyti savo funkcijas siekdamas saugoti ir ginti viešąjį interesą. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad savivaldybių tarybos, siekdamos užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą ir įvertinusios prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovu, asociacijų ar kitu institucijų raštu pareikštą nuomone, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teise riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais.

Savivaldybės taryba, įgyvendindama paminėtas Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas, turi teisę taikyti atitinkamą apribojimą ir neprivalo remtis visais 18 straipsnio 9 dalyje nurodytais kriterijais, tačiau visais atvejais turi atsižvelgti į paminėtus kriterijus tiek, jog būtų galima priimti pagrįstą sprendimą. Atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, neturėjo pareigos vertinti, ar pareiškėjas yra baustas dėl pažeidimų, nurodytų Alkoholio kontrolės įstatyme, nes pakanka nustatyti viešojo intereso pažeidimą. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje nėra įtvirtinta jokių konkrečių ir objektyvių kriterijų (išskyrus prekybos alkoholiniais gėrimais vietą), pagal kuriuos savivaldybės taryba turi teisę priimti sprendimą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo.

Šioje teisės normoje vardijami tik atitinkamos informacijos, kuri turėtų tapti pagrindu sprendimui dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo priimti, šaltiniai, t. y. tam tikrų asmenų raštu pareikšta nuomonė, policijos komisariatų pasiūlymai. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalis atsakovui suteikia plačią diskrecijos teisę. Būtent savivaldybių tarybos turi geriausią galimybę įvertinti, kokiose vietose prekyba alkoholiniais gėrimais turėtų būti apribota siekiant pozityvių, teisėtų ir visuomeniškai pagrįstų tikslų, kitų konstitucinių vertybių (visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos, žmogaus sveikatos ir kt.) apsaugos.

Ginčo Sprendime nurodytos tiek teisės normos, kuriomis vadovautasi, tiek faktiniai duomenys, kuriais remtasi. Atsakovas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, vertino Kauno AVPK, Dainavos seniūnijos pateiktą informaciją, kuri yra tiesiogiai susijusi su pareiškėjo vykdoma veikla, gyventojų skundus, kuriuose skundžiamasi nesaugia aplinka, nes apgirtę asmenys kabinėjasi prie mažamečių, vykdomi apiplėšimai ir vagystės bei prašoma riboti barų darbo laiką. Atsakovo pateiktos nuotraukos taip pat patvirtina, kad pareiškėjo prekybos vietoje yra tik keli staliukai, kurie atskirti grotomis nuo personalo, tai įrodo, kad baro klientų bijo ir patys darbuotojai.

Atsakovas negali ir neturi teisės rizikuoti žmonių saugumu, priešingai – turi pareigą rūpintis gyventojų sveikata ir socialine gerove, užtikrinti saugią aplinką ir šią pareigą vykdo. Iš 28 policijos iškvietimų 16 yra susiję su prekybos vietos veikla, buvo iškvietimas dėl kūno sužalojimo, plėšimų, todėl Taryba turėjo imtis priemonių. Policijos rašte nurodytas laikas, kada pažeidimai padaryti, sprendimo projekte buvo pasiūlymas riboti prekybos alkoholiu laiką nuo 22 val. iki 8 val., tačiau Tarybos posėdžio metu pasiūlius projekte nurodytą ribojimo laiką pakeisti, jam buvo pritarta be pastabų.

Ginčijamas Sprendimas buvo priimtas išsamiai ištyrus ir įvertinus faktines aplinkybes. Tiek visuomenės atstovų kreipimaisi, tiek policijos pranešimai įpareigojo atsakovą imtis skubių ir neatidėliotinų veiksmų, siekiant didesnio visuomeninio gėrio. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas neįpareigoja individualų administracinį aktą priimančios institucijos informuoti apie ketinamus priimti sprendimus. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta tik pareiga ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo akto priėmimo raštu pranešti apie individualaus administracinio akto priėmimą ir tai buvo padaryta.

Ginčijamu Sprendimu nėra apribojama jokia kita pareiškėjo veikla, darbo laikas ar pan., skundžiamas Sprendimas nėra diskriminacinio pobūdžio. Atsakovas, palaipsniui įgyvendindamas Alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnio 1 dalies tikslus (mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui), veikdamas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatytomis sąlygomis, turėjo diskrecijos teisę pasirinkti atitinkamais požymiais apibrėžtą subjektų ratą, kurie verčiasi prekyba alkoholiniais gėrimais, ir riboti jų prekybos alkoholiu laiką.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. sausio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino – panaikino Tarybos Sprendimą.

6. Vadovaudamasis Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalies nuostatomis, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad savivaldybės diskrecijos teisė riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, apibrėžiama tomis pačiomis sąlygomis, kurios vienodai reikšmingos ir priimant sprendimą neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Įstatyme įtvirtintų sąlygų visuma – tai prekybos alkoholiniais gėrimais vietos pobūdis, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikšta nuomonė, policijos komisariatų pasiūlymai – reiškia būtent viešojo intereso, visuomenės apsaugą nuo galimų neigiamų prekybos alkoholiu ir jo vartojimo padarinių. Paminėtas teisinis reglamentavimas skirtas nustatyti tinkamą visuomenės ir verslo interesų pusiausvyrą. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje nustatytomis sąlygomis suteikiant savivaldos institucijai teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, sudaroma galimybė apginti viešąjį interesą, pašalinti jo pažeidimus, kai išduodant licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais lieka neįvertintos reikšmingos aplinkybės, vėliau nulėmusios visuomenės interesų pažeidimą.

7. Atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, veikdamas bendruomenės interesais ir jos naudai bei vykdydamas teisės aktais pavestas funkcijas bei numatytus uždavinius, privalo pagal kompetenciją reaguoti į Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje išvardintų subjektų pareikštas nuomones ir pasiūlymus dėl neigiamų su prekyba alkoholiniais gėrimais susijusių faktų, taip pat gali apriboti ūkio subjektui alkoholio pardavimo laiką, taip siekdamas saugoti ir ginti viešąjį interesą. Vis dėlto atsakovui suteikta diskrecijos teisė nėra absoliuti, ją įgyvendinant negalima piktnaudžiauti suteiktais įgaliojimais, taip pat turi būti laikomasi viešojo administravimo srityje imperatyviai taikomų objektyvumo, nediskriminavimo, proporcingumo principų bei administracinių sprendimų priėmimo tvarkos procedūrinių reikalavimų. Viešojo administravimo subjektų priimami administraciniai aktai, kuriais apribojamos asmens teisės, turi būti ne tik pagrįsti įstatymais, bet ir atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o jais taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams ir neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Svarbu ir tai, kad savivaldybės institucijų priimti sprendimai bendruomenės naudai neturi pažeisti įstatymų garantuotų atskirų gyventojų teisių. Iš to seka išvada, kad pagal nurodytų principų ir teisės normų prasmę, siūlymas riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką savivaldybės įgaliotai institucijai nėra privalomas, o pateikta informacija dar nėra besąlyginis pagrindas atsakovui priimti sprendimą dėl apribojimo alkoholiniais gėrimais prekybos laiko.

8. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ginčijamas Sprendimas priimtas nesilaikant paminėtų principų, todėl nėra pakankamo pagrindo jį pripažinti teisėtu bei motyvuotu. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas oficialiai nebuvo informuotas apie klausimo dėl ribojimo prekiauti alkoholiu jam priklausančiame bare nagrinėjimą, jam nebuvo sudaryta reali galimybė pateikti paaiškinimus ar pasiruošti galimiems ribojimams, kurie Bendrovei turi lemiamą ekonominę reikšmę. Atsakovo parengtame ginčijamo Sprendimo projekte Nr. TR-561, taip pat 2017 m. liepos 5 d. Aiškinamajame rašte Nr. 27-19-49, kurie buvo pateikti svarstyti atsakovui 2017 m. liepos 11 d. posėdyje, prekybos alkoholiu ribojimas buvo numatytas tik nuo 22 val. iki 8 val. Aiškinamasis raštas taip pat buvo parengtas (jame aptartos reikšmingos aplinkybės) dėl draudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 val. iki 8 val. Išanalizavęs paminėtų dokumentų turinį, teismas pritarė pareiškėjo atstovo argumentams, kad tik Tarybos posėdžio metu nemotyvuotai pasiūlius apriboti prekybos alkoholiu laiką nuo 14 val. iki 10 val., atsakovas balsavimu (balsų dauguma) pritarė šiam siūlymui ir priėmė ginčijamą Sprendimą. Taigi priimant pareiškėjui nepalankų Sprendimą, akivaizdžiai buvo pažeista jo teisė būti išklausytam, jam nebuvo sudaryta reali galimybė pateikti paaiškinimus ar kitus įrodymus, galinčius turėti įtakos Sprendimo priėmimui. Tokie atsakovo teisiškai netikėti veiksmai realiai užkirto kelią pareiškėjui pasiruošti esminiam veiklos ribojimui ir tai akivaizdžiai prieštarauja bendriesiems teisės principams, pažeidžia pareiškėjo teisėtus lūkesčius. Teismo vertinimu, tokie atsakovo veiksmai visiškai nesiderina su gero administravimo bei atsakingo valdymo imperatyvais, mažina visuomenės ir jos narių pasitikėjimą valdžios įstaigomis.

9. Teismas atkreipė dėmesį, kad galimybė išreikšti savo poziciją asmeniui, kuriam yra taikoma teisinio poveikio priemonė, įtvirtinta ir Gero administravimo kodekse, patvirtintame 2007 m. birželio 20 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Nr. 7 (2007), kurio 14 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog valdžios institucijoms priimant sprendimą, kuris tiesiogiai ir neigiamai paveiks privačių asmenų teises, tokiems asmenims, jei tai nėra akivaizdžiai nebūtina, turi būti suteikta galimybė per protingą terminą ir nacionalinėje teisėje nustatytu būdu išreikšti savo požiūrį, jei prieš tai jiems tokia galimybė nebuvo suteikta. Teisė būti išklausytam užtikrina kiekvienam asmeniui galimybę deramai ir realiai pareikšti savo nuomonę per administracinę procedūrą ir iki sprendimo, galinčio neigiamai paveikti jo interesus, priėmimo. Šios chartijos nuostatos išreiškia bendro pobūdžio teisines vertybes, į kurias, sprendžiant dėl gero administravimo principo turinio Lietuvoje, gali būti atsižvelgiama kaip į papildomą teisės aiškinimo šaltinį.

10. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, akivaizdžiai nesilaikė ir Reglamento reikalavimų. Tarybos posėdžio metu pateikto pasiūlymo apriboti pareiškėjo prekybos alkoholiu laiką nuo 14 val. iki 10 val. negalima laikyti teikiamomis pataisomis dėl į darbotvarkę tik Tarybos posėdžio pradžioje įtraukto sprendimo projekto (Reglamento 78 p.), kadangi šiuo siūlymu iš esmės buvo pakeistas pateikto sprendimo projekto turinys – vietoje numatyto taikyti apribojimo prekybos alkoholiu laiko nuo 22 val. iki 8 val., pareiškėjui teisiškai netikėtai buvo priimtas sprendimas dvigubai prailginti apribojimo prekybos alkoholiu laiką (nuo 14 val. iki 10 val.). Šis siūlymas turėjo būti vertinamas kaip sprendimo projektas, alternatyvus į posėdžio darbotvarkę įrašytam sprendimo projektui. Reglamento 98 punktas nustato, kad alternatyvūs sprendimų projektai privalo būti parengti Reglamento VIII skyriuje nustatyta tvarka ir pateikti merui, frakcijų seniūnams bei pirminio sprendimo projekto rengėjui ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki posėdžio. Nagrinėjamu atveju tai nebuvo padaryta. Taigi ginčijamas Sprendimas buvo priimtas nesilaikant jo priėmimo tvarkos procedūrų, todėl negali būti pripažintas motyvuotu ir pagrįstu. Teismas pažymėjo, kad jam visiškai neaišku, kokiais pagrindais ir kuo remiantis prekybos laikas apribotas žymiai labiau nei buvo numatyta ginčijamo Sprendimo projekte, pateiktame svarstyti atsakovui. Iš atsakovo 2017 m. liepos 11 d. posėdžio protokolo Nr. TP-7 turinio taip pat nėra galimybės spręsti dėl šioje byloje ginčijamo sprendimo priėmimo konkrečių motyvų, nes protokole jie išdėstyti abstrakčiai ir tik deklaratyviomis frazėmis. Atsakovas teismui nepateikė įrodymų, jog egzistuoja objektyvi grėsmė visuomenės saugumui, viešajai tvarkai ar viešajam interesui dėl pareiškėjo kavinės veiklos, susijusios su prekyba alkoholiu. Atsakovas nepateikė duomenų, kad pareiškėjas (kaip juridinis asmuo) arba pareiškėjo kavinės darbuotojai buvo daug kartų bausti dėl Alkoholio kontrolės įstatyme nustatytų ribojimų pažeidimo, todėl joks visuomenės bei verslo interesų pusiausvyros apsaugos pažeidimas negalėjo būti nustatytas.

11. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog teismas negali spręsti klausimo dėl ginčo Sprendimu pareiškėjui nustatyto prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo pakeitimo (pakeisti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą), nes tai yra atsakovo kompetencijai teisės aktais priskirta funkcija.

III. 12. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

13. Apeliaciniame skunde palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytą poziciją. Pažymi, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad iš Kauno AVPK rašto turinio negalima daryti pagrįstos ir vienareikšmiškos išvados, kad visi iškvietimai yra susiję būtent su pareiškėjo vykdoma alkoholio prekyba, kadangi Kauno AVPK 2017 m. birželio 30 d. rašte nurodyta, kad 2016 m. sausio 1 d. – 2017 m. birželio 20 d. policijoje registruoti 28 iškvietimai, susiję su prekybos vietos veikla: 5 dėl kūno sužalojimų; 4 dėl konfliktų, girtų, neadekvačiai besielgiančių asmenų viešosios tvarkos pažeidimų; 2 dėl plėšimo; 1 dėl turto sugadinimo; 4 bare nustačius nusižengimus pagal Lietuvos Respublikos administracinių pažeidimų kodekso 164 straipsnį bei Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 168 straipsnį.

Taigi dominuoja pakankamai sunkūs nusikaltimai, o tai patvirtina, jog dėl prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos vietos prieigos tampa nesaugios visuomenei. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį, kad Viešojo administravimo įstatymas neįpareigoja informuoti apie ketinamą priimti sprendimą. Pats teismas nurodė, kad pareiškėjo galimybė nustatytu būdu išreikšti savo požiūrį į ketinamą priimti sprendimą turi būti įtvirtinta nacionalinėje teisėje ir konstatavo, kad Pagrindinių teisių chartijos nuostatos išreiškia tik bendro pobūdžio teisines vertybes, į kurias gali būti atsižvelgiama kaip į papildomą teisės aiškinimo šaltinį, tačiau teismas visiškai nemotyvuotai ir nenurodydamas jokių konkrečių teisės normų nusprendė, jog Taryba pažeidė objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principus, nesilaikė gero administravimo.

Teismas nenurodė įstatyminio pagrindo, dėl kurio pažeidimo Tarybos Sprendimas galėtų būti pripažintas neteisėtu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui buvo tinkamai pranešta apie priimtą Sprendimą, nurodytos jo nevykdymo pasekmės, išaiškinta apskundimo tvarka. Taigi pareiškėjas turėjo galimybę pertvarkyti savo veiklą taip, kad patirtų kuo mažiau neigiamų pasekmių. Atsakovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prekybos alkoholiu laiko apribojimas yra esminis pareiškėjo veiklos apribojimas, kadangi pareiškėjas deklaruoja užsiimantis viešojo maitinimo veikla.

Taryba niekaip neapribojo Bendrovės veiklos ar jos darbo laiko. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į aplinkybę, kad pareiškėjo valdomoje prekybos vietoje nėra sudarytos sąlygos kultūringai vartoti alkoholinius gėrimus vietoje, personalas nuo klientų atskirtas grotomis. Taryba nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pasiūlymas apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 14 val. iki 10 val. laikytinas alternatyviu pasiūlymu. Atsakovo teigimu, šis pasiūlymas tik numatė kitą ribojimo intervalą ir nepakeitė sprendimo projekto esmės. Reglamente yra įtvirtinta galimybė Tarybos posėdžio darbotvarkę pildyti likus 24 valandoms iki posėdžio.

14. Pareiškėjas UAB „Odore“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame skunde išdėstytą poziciją ir argumentus, apeliacinį skundą prašo atmesti.

15. Atsiliepime pareiškėjas nurodo, kad apeliaciniame skunde nepateikiamas nė vienas pagrįstas argumentas, patvirtinantis, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas pažeidus materialiosios ir (ar) proceso teisės normas. Taryba, atkartodama jau naudotus argumentus bei naudodama nepagrįstus teiginius, nepaneigia pirmosios instancijos teismo argumentų bei išvadų. Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas tinkamai išnagrinėjus ir įvertinus byloje atskleistas faktines aplinkybes, todėl yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamas ginčas šioje byloje kilo dėl Tarybos Sprendimo, kuriuo prekybos alkoholiu laikas Bendrovei priklausančiame bare buvo apribotas nuo 14 val. iki 10 val.

17. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino konstatavęs, kad priimant šioje byloje ginčijamą Sprendimą buvo pažeistas Kauno miesto savivaldybės tarybos Reglamentas.

18. Atsakovas, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinį skundą grindžia nesutikimu dėl teisės taikymo bei aiškinimo šio ginčo santykiams.

19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrinusi teismo sprendimą iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir prižįsta jas pakankamomis priimti teismo sprendimą, todėl nekartodamas pirmosios instancijos teismo išvadų jas tik papildo atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus.

20. Byloje nustatyta ir nėra ginčo, kad ginčijamo Sprendimo projektas Nr. TR-561 svarstymo metu Taryboje buvo pakeistas. Todėl reikšminga aplinkybė šiam ginčui yra tai, ar Sprendimo projekto pakeitimas Tarybos posėdyje priimto Sprendimo apimtyje buvo galimas pagal nustatytą sprendimų priėmimo procedūrą.

21. Šiam ginčui taikytinas teisės reguliavimas nustatytas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnyje bei Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. T-125 patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento IX skyriuje.

22. Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 5 dalimi nustatyta, kad savivaldybės tarybos posėdyje svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais merui pateikia komitetai, komisijos, tarybos nariai, tarybos narių frakcijos ir grupės, savivaldybės kontrolierius, savivaldybės administracijos direktorius. Savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių Reglamento nustatyta tvarka yra pateikti sprendimų projektai. Pateikti sprendimų projektai yra registruojami reglamento nustatyta tvarka ir ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną po registracijos paskelbiami savivaldybės interneto svetainėje.

23. Reglamento IX skyriaus normos, nustatančios sprendimų priėmimą Tarybos posėdyje tvarką, nenustato į darbotvarkę įtraukto sprendimo projekto pataisų galimybės. Projekto taisymas galimas tik Reglamento VIII skyriaus nustatyta tvarka iki Tarybos posėdžio.

24. Tarybos 2017 m. liepos 11 d. posėdžio protokolo Nr. TP7 6 punktas patvirtina, kad siūlymas apriboti mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiką pareiškėjui priklausančiame bare, uždraudžiant prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 14 val. iki 10 val., buvo pateiktas posėdžio metu, nors parengtame Sprendimo projekte Nr. TR-561 ribojimo laikas buvo numatytas nuo 22 val. iki 8 val.

25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog toks siūlymas pripažintinas alternatyviu Sprendimo projektu ir tokiam projekto parengimui turėjo būti taikomos jo parengimo procedūros, nustatytos Reglamento VIII skyriuje. Jų neatlikus, siūlomas Sprendimo projektas negalėjo būti priimtas 2017 m. liepos 11 d. posėdyje, nes, kaip minėta, Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 5 dalimi nustatyta, jog savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių Reglamento nustatyta tvarka yra pateikti sprendimų projektai.

26. Minėtas pažeidimas pripažintinas esminiu sprendimų priėmimo procedūros pažeidimu, todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamą teisės aktą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str. 1 d. 3 p.).

27. Panaikinus skundžiamą aktą dėl esminio procedūrinio pažeidimo jį priimant, teismas nevertina Sprendimo priėmimo pagrindų, kadangi atsakovas turi teisę pakartoti procedūrą ir priimti jo kompetencijai priskirtą sprendimą dėl prekybos alkoholiu laiko iš naujo.

28. Pripažinus, kad atsakovo Sprendimas panaikintas pagrįstai, apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius