4080a016-6b4a-40f1-bfbd-e2772b05232e · Panevėžio apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-471-283/2016Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00260-2013-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.16.2.; 1.16.5.; 3.21.(S) PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugpjūčio 16 d.Panevėžys Panevėžio apygardos administracinis teismas, pirmininkaujant teisėjai Dalytei Zlatkuvienei,sekretoriaujant Danei Gvildienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. N. skundÄ dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo atsakovui Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas E. N. 2013 m. spalio 17 d. skundu kreipėsi į administracinį teismÄ ir prašė iÅ¡ atsakovo Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato priteisti neiÅ¡mokėtÄ 41,25 Eur (142,44 Lt ) darbo užmokesčio dalį už 2009 m. rugpjūčio 1 d. - 2010 m. sausio 31 d. laikotarpį (toliau – ir ginčo laikotarpis). PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad ginčo laikotarpiu dirbo Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Utenos AVPK) VieÅ¡osios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio virÅ¡ininku, Å¡iai pareigybei buvo nustatytas A lygis, 11 kategorija.

PareiÅ¡kėjas teigė, kad darbo užmokesčio nepriemoka susidarė dėl 2009 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – ir Seimas) priimto Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo (įsigaliojo nuo 2009 m. gegužės 1 d.), kuriuo buvo sumažinti aukÅ¡tesnės nei 14 kategorijų valstybės tarnautojų pareigybių pareiginės algos koeficientai ir dėl 2009 m. liepos 17 d. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo (įsigaliojo nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d.), kuriuo dar kartÄ buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai 11 ir aukÅ¡tesnių pareigybių kategorijų valstybės tarnautojams, taikymo.

Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2013 m. liepos 1 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – ir 2013 m. liepos 1 d. nutarimas), pareiškėjas teigė, kad dalis darbo užmokesčio jam buvo neišmokėta neteisėtai ir nepagrįstai (2-10 b. l.).

 Atsakovas Utenos AVPK atsiliepimu prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti. Utenos AVPK nurodė, kad Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime konstatavo, jog įstatymų leidėjas privalo nustatyti asmenų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ . Todėl atsakovas neturi teisės perimti kompetentingam teisėkÅ«ros subjektui numatytų įgaliojimų spręsti dėl pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio sumos iÅ¡mokėjimo sÄ lygų, bÅ«do, laikotarpio. Atsakovo tvirtinimu, kad tik įstatymų leidėjas turi diskrecijÄ susidariusių sumų iÅ¡mokėjimo sÄ lygas pasirinkti, atsižvelgdamas į valstybės ir visuomenės iÅ¡teklius, materialines ir finansines galimybes, paisydamas kitų svarbių veiksnių.

Atsakovas teigė, kad pareiÅ¡kėjui dalis darbo užmokesčio buvo neiÅ¡mokėta, nes taikė iki 2013 m. spalio 1 d. galiojusius teisės aktus, reguliavusius darbo užmokesčio valstybės tarnautojams mokėjimÄ , t. y. policijos įstaiga veikė taip, kaip privalėjo veikti. Dėl Å¡ios priežasties pareiÅ¡kėjo negauta darbo užmokesčio dalis priteistina iÅ¡ tinkamo atsakovo - Lietuvos valstybės. Be to, Utenos AVPK prašė pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikyti 3 metų senaties terminÄ (19-21 b. l.).Skundas atmetamas.

Bylos raÅ¡ytiniais duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas E. N. 2008 m. spalio 1 d. – 2010 m. sausio 31 d. laikotarpiu dirbo Utenos AVPK, jo užimamai pareigybei ginčo laikotarpiu buvo nustatytas A lygis, 11 kategorija (22 b. l.). Utenos AVPK parengtos pažymos „Apie nepriskaičiuotÄ darbo užmokestį dėl mažintų pareiginių algų koeficientų“ duomenimis, pareiÅ¡kėjui nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2010 m. sausio 31 d. buvo neiÅ¡mokėta 41,25 Eur (142,44 Lt) darbo užmokesčio (12-13 b. l.).Byloje nagrinėjamas ginčas dėl valstybės tarnautojo darbo užmokesčio, kuris buvo sumažintas taikant Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatas, nustačiusias sumažintus valstybės tarnautojų atlyginimus dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės ir finansinės padėties, dalies priteisimo.Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas) ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas).

Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ , Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios valstybės tarnautojų darbo užmokestį, statutiniams valstybės tarnautojams taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja Statutas ar Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymas.Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2009 m. kovo 10 d. įstatymo Nr. XI-186 redakcija) 23 straipsnyje nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedai;

3) priemokos;

4) apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ . To paties įstatymo 24 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategorijÄ ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientÄ . Koks koeficientas taikomas kiekvienos kategorijos pareigybėms, nustato Å¡is įstatymas (1 priedas). Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsniu, valstybės tarnautojams mokami Å¡ie priedai:

1) už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä ;

2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategorijÄ ;

3) už laipsnį arba tarnybinį rangÄ ;

4) už diplomatinį rangÄ ;

5) pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas. Priedai už laipsnį arba tarnybinį rangÄ ir kvalifikacinę kategorijÄ gali bÅ«ti mokami tik statutiniams valstybės tarnautojams statutuose nustatyta tvarka. Priedas už kvalifikacinę klasę nemokamas statutiniams valstybės tarnautojams, iÅ¡skyrus valstybės tarnautojus, kurių tarnybÄ reglamentuoja Diplomatinės tarnybos įstatymas (Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 6 dalis).Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo redakcijoje, galiojusioje iki 2009 m. balandžio 30 d., buvo įtvirtinti tokie 1–20 pareigybių kategorijų pareiginių algų koeficientai: 1 kategorijos – 3,0; 2 kategorijos – 3,2; 3 kategorijos – 3,4; 4 kategorijos – 3,6; 5 kategorijos – 3,8; 6 kategorijos – 4,0; 7 kategorijos – 4,2; 8 kategorijos – 4,4; 9 kategorijos – 4,6; 10 kategorijos – 4,8; 11 kategorijos – 5,2; 12 kategorijos – 5,7; 13 kategorijos – 6,3; 14 kategorijos – 7,0; 15 kategorijos – 7,8; 16 kategorijos – 8,7; 17 kategorijos – 9,7; 18 kategorijos – 10,8; 19 kategorijos – 11,9; 20 kategorijos – 13. 2009 m. gegužės 1 d.

įsigaliojo Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimai (2009 m. balandžio 23 d. įstatymas Nr. XI-227), buvo nustatyti tokie 15–20 pareigybių kategorijų pareiginių algų koeficientai: 15 kategorijos – 7,6; 16 kategorijos – 8,4; 17 kategorijos – 9,1; 18 kategorijos – 9,9; 19 kategorijos – 10,7; 20 kategorijos – 11,4. Nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas buvo dar kartÄ pakeistas (2009 m. liepos 17 įstatymas Nr. XI-363), nustatant tokius 11–20 pareigybių kategorijų pareiginių algų koeficientus: 11 kategorijos – 5,17; 12 kategorijos – 5,64; 13 kategorijos – 6,2; 14 kategorijos – 6,86; 15 kategorijos – 7,41; 16 kategorijos – 8,1; 17 kategorijos – 8,69; 18 kategorijos – 9,35; 19 kategorijos – 10; 20 kategorijos – 10,54.Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo pakeitimais (2010 m. birželio 30 d.

įstatyme Nr. XI-944; 2011 m. lapkričio 22 d. įstatyme Nr. XI-1721; 2012 m. gruodžio 20 įstatyme Nr. XII–114) buvo nustatyta, kad sumažinti pareiginių algų koeficientai galioja iki 2013 m. gruodžio 31 d., tačiau 2013 m. rugsėjo 19 d. priėmus Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymÄ Nr. XII-517, kuris įsigaliojo 2013 m. spalio 1 d., buvo nustatyti pareiginių algų koeficientų dydžiai, galioję iki 2009 m. gegužės 1 d.PareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalies susidarymo pagrindu buvęs teisinis reguliavimas įvertintas Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarime.

Konstitucinis Teismas pripažino, kad:

1) Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas (2009-04-23 redakcija, įsigaliojusi 2009-05-01, Žin., 2009, Nr. 49-1937), kuriame buvo nustatyti sumažinti 15–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu buvo neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui;

2) Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis (2009-04-23 redakcija, Žin., 2009, Nr. 49-1937; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4297; 2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7038; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7993) prieÅ¡tarauja (prieÅ¡taravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui;

3) Valstybės tarnybos įstatymas 1 priedas (2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918), kuriame nustatyti sumažinti 11–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui;

4) Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalis (2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4298; 2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7036; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7992) prieÅ¡tarauja (prieÅ¡taravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui;

5) Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalis (2009-07-17 redakcija, įsigaliojusi 2009-08-01, Žin., 2009, Nr. 91-3918) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui;

6) Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis (2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4298; 2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7036; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7992) prieÅ¡tarauja (prieÅ¡taravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui.Nagrinėjamoje byloje pateikti duomenys patvirtina, kad Utenos AVPK ginčo laikotarpiu E. N. neiÅ¡mokėjo dalies darbo užmokesčio, kadangi taikė Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatas, nustačiusias sumažintus valstybės tarnautojų atlyginimus dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės ir finansinės padėties.

Įvertinus teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus ginčo šalių argumentus, daroma išvada, kad tarp bylos proceso dalyvių iš esmės yra kilęs ginčas dėl to, kokia tvarka ir kokia apimtimi turi būti kompensuojami dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo pareiškėjo patirti praradimai. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.

Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi bÅ«ti keičiama ir naujos teisės aiÅ¡kinimo taisyklės analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose gali bÅ«ti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neiÅ¡vengiama ar objektyviai bÅ«tina. Atsižvelgęs į Å¡ias įstatymines nuostatas, teismas sprendžia, kad sprendžiant nagrinėjamoje administracinėje byloje kilusį ginÄÄ , taikomos teisės aiÅ¡kinimo taisyklės, suformuluotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinių teisėjų kolegijų 2016 m. vasario 15 d. sprendimuose, priimtuose administracinėse bylose Nr. A602-668/2016 ir Nr. A602-669/2016.

Šiuose sprendimuose pateikto teisės aiškinimo buvo laikomasi ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose analogiškos kategorijos bylose (pvz., 2016 m. vasario 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2484- 602/2016, 2016 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2475-520/2016, 2016 m. kovo 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-111-520/2016, 2016 m. vasario 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-278-552/2016, 2016 m. kovo 7 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-22-520/2016 ir kt.).

PareiÅ¡kėjo teisinė padėtis, nagrinėjamos administracinės bylos faktinės ir teisinio pobÅ«džio aplinkybės, kuriomis grindžiamas pareiÅ¡kėjo reikalavimas, yra iÅ¡ esmės panaÅ¡ios aplinkybėms, kuriomis buvo grindžiami pareiÅ¡kėjų reikalavimai aukščiau paminėtose bylose. Dėl Å¡ios priežasties nėra pagrindo nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių.  Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2016 m. vasario 15 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A602-669/2016, apibendrinusi Konstitucinio Teismo jurisprudencijÄ dėl asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų kompensavimo, pabrėžė, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog:

1) įstatymų leidėjas turi pareigÄ nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ ;

2) kompensavimo mechanizmas turi bÅ«ti nustatytas per protingÄ laikotarpį (inter alia atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui);

3) asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais;

4) minėtų praradimų kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui atidėjimas vieneriems metams – iki 2015 m. gegužės 1 d. – neprieÅ¡tarauja Konstitucijai ir nėra laikytinas nepagrįstu delsimu. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinis teismas, atsižvelgęs į Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarime, 2014 m. balandžio 16 d. sprendime ir 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus, 2016 m. vasario 15 d. sprendimuose padarė iÅ¡vadÄ , kad Konstitucinis Teismas, pripažinęs, jog įstatymų nuostatos, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieÅ¡tarauja inter alia Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, kartu nustatė konkretų Å¡io prieÅ¡taravimo pasekmių Å¡alinimo bÅ«dÄ â€“ įpareigojimÄ Ä¯statymų leidėjui nustatyti mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį (administracinės bylos Nr. A602-668/2016 ir Nr. A602-669/2016).Ä®statymų leidėjas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ Nr. XII-1927 (toliau – ir GrÄ Å¾inimo įstatymas).

Å io įstatymo preambulėje nurodyta, kad jis priimtas, siekiant atlyginti tuos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtus praradimus, kurie nebÅ«tų buvę patirti, jeigu bÅ«tų buvęs užtikrintas tolygus ir proporcingas darbo užmokesčio (atlyginimo) mažinimas pirmiau nurodytu mastu. GrÄ Å¾inimo įstatymo 1 straipsnyje nustatytos kategorijos asmenų, kuriems taikomas Å¡is įstatymas, tarp jų – ir asmenys, kuriems buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas), vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo nuostatomis, galiojusiomis 2009 m. gegužės 1 d.

– 2013 m. rugsėjo 30 d., Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalies nuostatomis, galiojusiomis 2009 m. rugpjūčio 1 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d. (1 ir 2 punktai). Be to, GrÄ Å¾inimo įstatymas nustatė dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) mokėjimo patirtų praradimų apskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo tvarkÄ (2 straipsnis), iÅ¡mokėtinų sumų finansavimo tvarkÄ . Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime ir 2014 m. balandžio 16 d. sprendime konstatavo, jog asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal KonstitucijÄ gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais.

Atsižvelgus į nurodytÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , daroma iÅ¡vada, kad įstatymų leidėjas, priimdamas GrÄ Å¾inimo įstatymÄ , nustatė konkretų mechanizmÄ , skirtÄ kompensuoti dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtus praradimus. Taigi, Utenos AVPK, kuriame ginčo laikotarpiu dirbo pareiÅ¡kėjas, turi pareigÄ dėl jo patirtų darbo užmokesčio praradimų kompensavimo spręsti GrÄ Å¾inimo įstatymo įtvirtintomis sÄ lygomis ir tvarka. Nustačius, kad dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimui yra priimtas GrÄ Å¾inimo įstatymas, nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu.

Utenos AVPK reikalavimui priteisti susidariusiÄ darbo užmokesčio nepriemokÄ praÅ¡o taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .Teismas, spręsdamas dėl atsakovo pateikto praÅ¡ymo taikyti senaties terminÄ , pažymi, kad teisės norma, įtvirtina Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje yra bendroji. Atsižvelgus į tai, jog įstatymo leidėjas nustatė neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies kompensavimo mechanizmÄ ir jį įtvirtino specialiajame teisės akte, t. y.

GrÄ Å¾inimo įstatyme, taikomos pastarojo teisės akto normos. Dėl Å¡ios priežasties atsakovo praÅ¡ymas taikyti 3 metų senaties terminÄ netenkinamas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo E. N. skundÄ atmesti.Sprendimas apeliacine tvarka per vienÄ mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                            Dalytė Zlatkuvienė