Legislator Case Law & Legislation
407ecead-5bda-43ca-a466-43875caed9d0 AI generated

407ecead-5bda-43ca-a466-43875caed9d0 · Å iaulių apygardos teismas

Case Number 407ecead-5bda-43ca-a466-43875caed9d0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Civilinė byla Nr. e2A-392-856/2022 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03689-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos 2.4.2.9.1; 3.1.1.2.22; 3.1.7.6; 3.2.4.9.1.1; 3.2.4.9.3.3; 3.3.1.18.4. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 5 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės ir Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D.

Legislator headnote

AI generated

407ecead-5bda-43ca-a466-43875caed9d0 · Å iaulių apygardos teismas: IeÅ¡kovė nuolat gyvena Turkijoje, labai retai atvyksta į LietuvÄ , paveldėtu turtu pati faktiÅ¡kai nesinaudoja, turtÄ iÅ¡laiko tik atsakovai. IeÅ¡kovės praÅ¡ymas atidalyti jai priklausančias 3/8 dalis bendrosios dalinės nuosavybės, atitinka CK 4.80 straipsnio 1 dalies reikalavimÄ su sÄ lyga, kad tam neprieÅ¡tarauja atsakovai. Tačiau ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovų tokiÄ didelę kompensacijÄ , yra neteisėtas ir reiÅ¡kia atsakovų nuosavybės teisių pažeidimÄ , nes atsakovai neprašė atidalyti ieÅ¡kovei priklausančio turto iÅ¡mokant jai kompensacijÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2A-392-856/2022 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03689-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos 2.4.2.9.1; 3.1.1.2.22; 3.1.7.6; 3.2.4.9.1.1; 3.2.4.9.3.3; 3.3.1.18.4. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 5 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės ir Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D.

B.-K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2022 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-734-723/2022 pagal ieÅ¡kovės D. B.-K. ieÅ¡kinį (patikslintÄ ) atsakovams K. G. ir D. G., atstovaujamiems įstatyminių atstovų (tėvų) E. G. ir A. V., dėl nekilnojamojo turto dalies atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir piniginės kompensacijos priteisimo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė D. B.-K. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį vėliau patikslino, nepilnamečiams atsakovams K. G. ir D. G., kuriuo prašė: nutraukti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę tarp ieÅ¡kovės ir atsakovų ir atidalyti ieÅ¡kovei priklausančias 3/8 dalis bendrosios dalinės nuosavybės, esančios (duomenys neskelbtini), pripažįstant ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančias 3/8 nekilojamojo turto dalis, esančias (duomenys neskelbtini), atsakovams, t. y. kiekvienam atsakovui po 3/16 dalis; priteisti ieÅ¡kovei 43 125 Eur kompensacijÄ iÅ¡ atsakovų už atsakovams tenkančiÄ turto dalį, t. y. iÅ¡ kiekvieno po 21 562,50 Eur; priteisti ieÅ¡kovei patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kinyje nurodė, kad ji 2018-05-25 Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu paveldėjo nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį adresu: (duomenys neskelbtini), t. y. 3/8 dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,1853 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turto vertė 28 000 Eur; 3/8 dalis gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 163,94 m2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turto vertė 46 600 Eur; 3/8 dalis Å«kinio pastato, užstatytas plotas 9,00 m2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turto vertė 468 Eur; 3/8 dalis tvarto, užstatytas plotas 43,00 m2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turto vertė 2560 Eur; 3/8 dalis garažo, užstatytas plotas 39,00 m2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turto vertė 2 620 Eur; 3/8 dalis Å«kinio pastato, užstatytas plotas 34,00 m2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turto vertė 2 300 Eur; 3/8 dalis Å«kinio pastato, užstatytas plotas 10,00 m2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turto vertė 231 Eur; 3/8 dalis lauko virtuvės, užstatytas plotas 60,00 m2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turto vertė 4 130 Eur; 3/8 dalis kiemo statinių, užstatytas plotas 60,00 m2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turto vertė 16 Eur.

3. Pagal tÄ patį Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ iÅ¡vardintÄ turtÄ paveldėjo ir kiti bendraturčiai - A. G. paveldėjo ¼ dalį nekilnojamojo turto, o E. G. paveldėjo 3/8 dalis nekilnojamojo turto. Vėliau E. G. 2018-06-13 Dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) jam priklausančiÄ turto dalį padovanojo savo nepilnamečiams vaikams K. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir D. G. (gim. (duomenys neskelbtini)), kuriems atiteko po 3/16 dalį nekilnojamojo turto.

4. Bendraturtė A. G. 2018 m. pabaigoje kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl atidalinimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės ir su atnaujintu bendro turto duomenų įregistravimu susijusių iÅ¡laidų. Vilniaus apygardos teismas 2020-02-18 priėmė nutartį Nr. e2-638-577/2020, kuria patvirtino Å¡alių pasiraÅ¡ytÄ taikos sutartį ir bylÄ nutraukė, pripažino K. G. ir D. G. asmeninės nuosavybės teisę į priklausančiÄ A. G. - po 1/8 turto dalį kiekvienam. Tokiu bÅ«du atsakovams K. G. ir D. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas sudaro lygiomis dalimis, t. y. po 5/16 dalis. Taip pat teismas nurodė, kad atsakovai už jiems perleidžiamÄ dalį solidariai įsipareigoja sumokėti A. G. 23 000 Eur kompensacijÄ . Taigi Å¡iai dienai minėtas nekilnojamasis turtas priklauso: ieÅ¡kovei - 3/8 dalys, o atsakovams - po 5/16 dalis.

5. IeÅ¡kovė gyvena Turkijoje, kur yra sukÅ«rusi Å¡eimÄ . IeÅ¡kovė ginčo turtu visiÅ¡kai nesunaudoja jau 3 metus, todėl jai turėti tik 3/8 dalis yra neracionalu ir nuostolinga. Buvusi turto bendrasavininkė A. G. 2018 m. teismui pateiktu ieÅ¡kiniu siekė, jog visas nekilnojamasis turtas bÅ«tų priteistas jai vienai, kitiems bendraturčiams iÅ¡mokant kompensacijas. Tačiau byla baigėsi taikos sutartimi. Pasibaigus bylai, atsakovams K. G. ir D. G. atiteko didžioji dalis nekilnojamojo turto, o pačiai A.

G. buvo sutarta iÅ¡mokėti kompensacijÄ pinigais. Taigi, iÅ¡ atsakovų, taip pat jų įstatyminio atstovo E. G. veiksmų akivaizdu, jog Å¡ie bendraturčiai parodė aiÅ¡kiÄ valiÄ iÅ¡pirkti nekilnojamÄ jį turtÄ . Po teismo proceso ginčo objekte apsigyveno atsakovai su savo įstatyminiais atstovais, todėl akivaizdu, jog ieÅ¡kovei turėti tik formalias tokio turto 3/8 dalis labai neapsimoka ir nenaudinga. Juolab, jog turto naudojimosi tvarkos nustatyta nėra, vadinasi, kiti nekilnojamojo turto bendrasavininkai naudojasi visu nekilnojamuoju turtu, o ne tik jiems priklausančia turto dalimi.

IeÅ¡kovė net raktų neturi nuo namo ir paprasčiausiai bÅ«tų ten neįleista. Naudojimosi tvarkos nustatymas nekilnojamuoju turtu neiÅ¡spręstų visų ginčų, nes norint namÄ remontuoti, statyti naujÄ tvorÄ ar atlikti kitus svarbesnius kapitalinio remonto darbus, bÅ«tų reikalingas kito bendraturčio sutikimas.

6. IeÅ¡kovės įgaliotas asmuo ne kartÄ kalbėjosi su nekilnojamojo turto pardavimo brokeriu dėl 3/8 dalių turto pardavimo, tačiau brokeris nurodė, kad tokį turtÄ parduoti kitiems pirkėjams, o ne bendraturčiams, praktiÅ¡kai neįmanoma, juolab, kad nėra nustatyta turto naudojimosi tvarka. Be to, nauji pirkėjai turėtų teisę reikÅ¡ti pretenzijas atsakovams į bet kuriÄ namo kambario ar kitų statinių dalį, kas sudarytų didelių nepatogumų ne tiek ieÅ¡kovei ar naujiesiems turto savininkams, kiek patiems atsakovams.

7. IeÅ¡kovės užsakymu 2022-02-22 buvo atliktas nekilnojamojo turto vertinimas, kurio iÅ¡vadoje nurodyta bendra viso turto vertė 115 000 Eur, todėl ieÅ¡kovei tenkanti kompensacija yra 43 125 Eur (115 000 Eur/8 x 3), t. y. iÅ¡ kiekvieno atsakovo po 21 562,50 Eur. IeÅ¡kovės nuomone, jos reikalavimo tenkinimas nelaikytinas pažeidžiančiu kitų bendraturčių interesus, nes patys bendraturčiai ar jų įstatyminiai atstovai iÅ¡reiÅ¡kė norÄ ir valiÄ gauti didesnę turto dalį iÅ¡ kitos bendraturtės A. G., taigi, akivaizdu, jog Å¡iuo metu atsakovai su tėvais gyvendami ginčo name naudojasi visu turtu - namu, žeme ir kitais pastatais pilna apimtimi. Tai yra naudojasi ir ieÅ¡kovės dalimis neatlygintinai.

8. Atsakovų K. G. ir D. G. įstatyminiai atstovai A. V. bei E. G. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė su atsakovų atstovais nesvarstė ir nederino variantų dėl savo dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad kreipėsi pas bendraturčius ir išnaudojo visas galimybes dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės be teismo, dėl ko proceso dalyviams gali atsirasti papildomu nepagrįstų finansinių išlaidų.

IeÅ¡kovė nuolat gyvena Turkijoje, labai retai atvyksta į LietuvÄ , paveldėtu turtu pati faktiÅ¡kai nesinaudoja, turtÄ iÅ¡laiko tik atsakovai. IeÅ¡kovės praÅ¡ymas atidalyti jai priklausančias 3/8 dalis bendrosios dalinės nuosavybės, atitinka CK 4.80 straipsnio 1 dalies reikalavimÄ su sÄ lyga, kad tam neprieÅ¡tarauja atsakovai. Tačiau ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovų tokiÄ didelę kompensacijÄ , yra neteisėtas ir reiÅ¡kia atsakovų nuosavybės teisių pažeidimÄ , nes atsakovai neprašė atidalyti ieÅ¡kovei priklausančio turto iÅ¡mokant jai kompensacijÄ .

IÅ¡ pateikto ieÅ¡kinio matyti, jog ieÅ¡kovė nesiekia atsidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, bet faktiÅ¡kai nori parduoti savo turtÄ kaip galima brangiau. Atsakovų atstovas E. G. dėl COVID-19 pandemijos prarado darbÄ ir buvo priverstas registruotis darbo biržoje, jau daugiau kaip metai jis be pajamų ir darbo, todėl Å¡eimai ir nepilnamečiams vaikams atsirado papildomų finansinių problemų. Atsakovų atstovė A. V. laikinai nedirba, nes prižiÅ«ri mažametį vaikÄ . Taigi, atsakovai kol kas netgi neturi priežasčių svarstyti galimybę apie kompensacijos sumokėjimÄ ieÅ¡kovei, nebent kompensacijos sumokėjimÄ galima bus iÅ¡dėstyti ilgesniam laikotarpiui.

Nesutinka su ieÅ¡kovės paskaičiuota jos dalies turto verte, nes ji yra nepagrįsta. IÅ¡ 2021-09-07 VÄ® Registrų centras iÅ¡raÅ¡o matyti, kad viso ginčo turto vertė bylos nagrinėjimo metu yra 82 414 Eur. Vidutinės rinkos vertės nustatymas atliktas 2018-05-24. Nekilnojamojo turto registre nurodyta rinkos kaina, kol nenuginčyta teisme, laikytina teisinga. Pagal Nekilnojamojo turto registre nurodyta rinkos vertę, bendras ieÅ¡kovės turtas sudaro 30 905,25 Eur. IeÅ¡kovės į bylÄ pateikta turto vertinimo ataskaita, nesant bendraturčių sutikimo, nebuvo tinkamai įregistruota vieÅ¡ame Nekilnojamojo turto registre.

Be to, Å¡i ataskaita yra tik informacinio pobÅ«džio dokumentas, o joje nurodyta turto vertė yra gerokai didesnė nei turto vertė, nurodyta notaro patvirtintuose 2018-05-24 ieÅ¡kovės paveldėjimo teisės liudijime, taip pat VÄ® Registrų centro 2021-09-07 iÅ¡duotame pažymėjime. Atsakovų nuomone, ieÅ¡kovė siekia tik praturtėjimo atsakovų sÄ skaita. Visi ieÅ¡kovės veiksmai aiÅ¡kiai rodo, jog naudojimasis paveldėtu turtu nėra jai esminis interesas, asmeniniam faktiniam gyvenimui ginčo butas jai nėra bÅ«tinybė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 9. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mai 2022 m. kovo 22 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – nutraukė bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę tarp ieÅ¡kovės D. B.-K. ir atsakovų K. G. ir D. G. ir priteisė ieÅ¡kovei priklausančias 3/8 dalis bendrosios dalinės nuosavybės, esančios (duomenys neskelbtini), pripažįstant ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančias 3/8 nekilojamojo turto dalis, esančias (duomenys neskelbtini), atsakovams K.

G. ir D. G., t. y. kiekvienam atsakovui po 3/16 turto dalis bendroje dalinėje nuosavybėje; priteisė ieÅ¡kovei D. B.-K. 30 905,25 Eur kompensacijÄ iÅ¡ atsakovų K. G. ir D. G. (įstatyminiai atsakovų atstovai – E. G. ir A. V.) už atsakovams tenkančiÄ turto dalį, t. y. iÅ¡ kiekvieno po 15 452,62 Eur, sumokant kompensacijÄ per 48 mėnesius, mokant ieÅ¡kovei iÅ¡ kiekvieno kas mėnesį po 321,93 Eur; priteisė ieÅ¡kovei D. B.-K. 400 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ atsakovų K. G. ir D. G. (įstatyminiai atsakovų atstovai – E. G. ir A.

V.) solidariai, kitoje dalyje ieškinio netenkino.

10. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė pripažįsta, jog parduoti tretiems asmenims jai priklausančio turto negalinti ir vieninteliai suinteresuoti asmenys dėl Å¡io turto gali bÅ«ti tik bendrasavininkai. Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė negali parduoti turto pagal maksimaliÄ rinkos kainÄ , nes jis yra nepaklausus, realiai niekam, iÅ¡skyrus bendrasavininkus, nereikalingas. Tokiu bÅ«du reikalauti maksimalios rinkos kainos yra neteisinga ir nesÄ Å¾ininga.

11. Teismas atkreipė dėmesį, jog ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kad prieÅ¡ šį teismo procesÄ bÅ«tų kreipusis į atsakovų įstatyminius atstovus dėl Å¡io teisinio santykio sureguliavimo derybų keliu, turto atidalijimo abiejų Å¡alių sutarimu – ieÅ¡kovė su atsakovų atstovais nesvarstė ir nederino variantų dėl savo dalies atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės; nesikreipė į bendraturčius ir neiÅ¡naudojo visų galimybių dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės be teismo, kas akivaizdžiai brangina Å¡alių iÅ¡laidas, kad pasiekti kompromisÄ . Atsakovų atstovai pripažįsta, kad tarp Å¡alių ginčas dėl turto visgi egzistuoja, nes jie laiko, jog praÅ¡oma kompensacija yra galima tik jos kaina yra ženkliai per didelė atsižvelgiant ne tik į buvusiÄ turto rinkos kainÄ , bet ir į realiÄ padėtį, kai objektyviai realių kitų pirkėjų nebuvo ir nėra.

12. Teismas darė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės siekia ne atsidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, bet faktiÅ¡kai nori parduoti savo turtÄ atsakovams be jokio ginčo dėl turto realios kainos, nes ji remiasi formaliomis turto vertėmis, o ne nustatyta realia kaina, kai turtas už tÄ kainÄ galėtų bÅ«ti parduotas bet kokiems tretiems asmenims, t. y. ieÅ¡kovė siekia atsikratyti paveldėto nekilnojamojo turto už jį gaunant maksimaliÄ ir teismo nuomone neteisingÄ piniginę kompensacijÄ .

13. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė pateikė į bylÄ 2022-02-22 Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurios matyti, jog viso ginčo turto vertė yra 115 000 Eur, todėl ieÅ¡kovės dalies vertė - 43 125 Eur (115 000 Eur/8 x 3). Gi atsakovai nesutinka su ieÅ¡kovės paskaičiuota jos dalies turto verte ir praÅ¡o vadovautis 2021-09-07 VÄ® Registrų centras iÅ¡raÅ¡o duomenimis, kad viso ginčo turto vertė yra 82 414 Eur (vidutinės rinkos vertės nustatymas atliktas 2018-05-24), tad ieÅ¡kovės 3/8 turto dalys yra vertos 30 905,25 Eur.

Teismas kritiÅ¡kai vertino ieÅ¡kovės pateiktÄ turto vertinimÄ , nes jis yra ne tik formalus, bet ir yra ieÅ¡kovės užsakymo pasekmė, kas negali bÅ«ti objektyvu, kai Å¡iame turto vertinime neužsimenama apie objektyviÄ 3/8 turto dalies pardavimo galimybę, kuri realiai neegzistuoja. Kai negalima daikto parduoti už rinkos kainÄ , tai kaina nepasilieka to paties dydžio, kurio pardavėjas pageidauja, o krenta, jau nekalbant apie tai, kad to daikto iÅ¡ viso niekas nepirktų ir už mažesnę kainÄ .

14. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra įrodymų, kad atsakovai sugebėtų sumokėti ieÅ¡kovės reikalaujamo dydžio kompensacijÄ iÅ¡ karto arba bent per metus laiko. Be to, atsakovai nurodė, kad susiduria su tikrais finansiniais sunkumais – atsakovų atstovas E. G. dėl COVID-19 pandemijos prarado darbÄ ir buvo priverstas registruotis darbo biržoje, jau daugiau kaip metai jis be pajamų ir darbo, todėl Å¡eimai ir nepilnamečiams vaikams atsirado papildomų finansinių problemų; atsakovų atstovė A. V. laikinai nedirba, nes prižiÅ«ri mažametį vaikÄ . Taigi, atsakovai gebėtų kompensacijÄ mokėti tik tokiu atveju, jei jos sumokėjimas bÅ«tų iÅ¡dėstytas ilgesniam laikotarpiui.

15. Teismas nurodė, kad jeigu tenkinti bet kokios kompensacijos priteisimÄ nenustatant ilgesnio jos termino iÅ¡mokėjimo, tai toks sprendimas sukeltų viso turto pardavimo varžytinėse situacijÄ ir tai sumažintų gaunamÄ turto kainÄ bei suponuotų situacijÄ , kai mažesnio turto savininko interesai bÅ«tų patenkinti, o didesnio turto dalies bendrasavininkai netektų nekilnojamojo turto, o gautų tik dalį turto vertės pinigais, lyginant su formalia kaina, kuriÄ siekia gauti ieÅ¡kovė. Tai akivaizdžiai pažeistų visų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrÄ . To teismas Å¡iuo atveju negali leisti įvykti.

16. Teismas vertino, kad atsisakant tenkinti ieÅ¡kovės reikalavimus dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, Å¡alys paliekamos tęstinio ginčo situacijoje. Å iuo atveju ieÅ¡kovė negali naudotis jai priklausančiu turtu, to turto negalima atidalyti natÅ«ra visais įmanomais bÅ«dais nesukeliant kitam bendrasavininkui nepatogumų. Lieka vienintelis bÅ«das, kad iÅ¡vengti ginčų ateityje, tai priteisti ieÅ¡kovės turto 3/8 dalis atsakovams, priteisiant po 3/16 jos turto dalies, ir priteisiant ieÅ¡kovei piniginę kompensacijÄ , kuri bus teisinga Å¡ioje situacijoje neatsižvelgiant į formaliÄ turto dalies rinkos kainÄ , o atsižvelgiant į realiÄ situacijÄ , kai kitų pirkėjų nėra ir kai kompensacijos iÅ¡mokėjimas bÅ«tų ilgesnį laikÄ , kas leistų įvykdyti teismo sprendimÄ atsakovų atstovams.

17. Teismas nurodė, kad atsakovai paaiÅ¡kino, jog nesutinka su ieÅ¡kovės paskaičiuota jos dalies turto verte ir praÅ¡o vadovautis 2021-09-07 VÄ® Registrų centro iÅ¡raÅ¡o duomenimis, kad viso ginčo turto vertė yra 82414 Eur (vidutinės rinkos vertės nustatymas atliktas 2018-05-24).Tokiu bÅ«du galima ieÅ¡kovės 3/8 turto dalis bÅ«tų 30 905,25 Eur. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad tokia piniginė kompensacija yra atsakovų atstovams teisinga, o su didesne kompensacija jie nesutinka. Todėl teismas priteisė ieÅ¡kovei 30905,25 Eurų piniginė kompensacijÄ už jos turto dalį bendroje dalinėje nuosavybėje su atsakovais.

18. Teismas sutiko su atsakovų atstovų pozicija, kad jie neturi realios galimybės sumokėti kompensacijos iÅ¡ karto dėl savo realios materialinės padėties. Taip pat jie negali sumokėti priteistÄ sumÄ ir per artimiausius dvylika mėnesių. Todėl atsakovai gebėtų kompensacijÄ mokėti tik tokiu atveju, jei jos sumokėjimas bÅ«tų iÅ¡dėstytas ilgesniam laikotarpiui. Teismas suteikė atsakovams 48 mėnesių laikotarpį sumokėti ieÅ¡kovei 30905,25 Eur piniginę kompensacijÄ , mokant kas mėnesį jai 643,86 Eur, t. y. po 321,93 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 19. IeÅ¡kovė D. B.-K. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2022 m. kovo 22 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kinį tenkinti pilna apimtimi; priteisti apeliantei jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 19.1. Atsakovai gauna maksimaliÄ naudÄ , jie naudojasi pilna apimtimi visu turtu (tame tarpe ir apeliantės dalimi nemokamai) ir galės parduoti visÄ turtÄ , kaip paklausų už rinkos kainÄ , o apeliantė negali naudotis turtu ir negali gauti rinkos turto vertės. Juk atsakovams bÅ«nant turto bendrasavininkais, nebus jokių kliūčių parduoti visÄ turtÄ ir gauti 115 000 Eur, o tuo tarpu apeliantei bus iÅ¡mokėję kompensacijÄ tik 30 905,25 Eur (t. y. 3/8 dalys nuo 82 414 Eur vidutinės rinkos vertės, nustatymas atliktas 2018-05-24).

Tokiu bÅ«du atsakovams atsiranda galimybė akivaizdžiai pasipelnyti apeliantės sÄ skaita, kas negali bÅ«ti laikoma teisinga ir sÄ Å¾ininga. 19.2. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepagrįstai apeliantės veiksmus – kad ji nesikreipė prieÅ¡ teismo procesÄ Ä¯ atsakovus dėl turto atidalinimo ir neiÅ¡naudojo visų galimybių dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės be teismo – laikė kaip nesÄ Å¾iningu elgesiu. Visų pirma, tai ne pirma byla dėl turto atidalinimo, ir jau tuomet tarp visų Å¡alių buvo ginčai, ir pats teismas konstatuoja, kad atsakovų atstovai pripažįsta, kad tarp Å¡alių ginčas dėl turto visgi egzistuoja, nes jie laiko, kad praÅ¡oma kompensacija yra galima tik jos kaina yra ženkliai per didelė.

Teismo minima kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-780/2003, Nr. 3K-3-213/2011; Nr. 3K-3-255-248/2018; Nr. e3K-3-204-248/2019) yra netinkama Å¡iam ginčui, nes minėtose bylose tarp Å¡alių buvo ginčas, kokiu bÅ«du baigti bendrÄ dalinę nuosavybę – ar natÅ«ra, ar priteisiant vienam bendraturčiui visÄ turtÄ , o kitam kompensacijÄ . Visose Å¡iose bylose bÅ«tent buvo ginčai ir todėl kasacinis teismas formavo praktikÄ , kad bendraturčiai turi iÅ¡naudoti visas galimybes suderinti valiÄ dėl turto atidalinimo ir nepiktnaudžiauti.

Å iuo atveju ginčo dėl atidalijimo bÅ«do nėra. 19.3. Pirmosios instancijos teismas padarė visiÅ¡kai nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ sprendimo 13 punkte, nurodydamas, kad apeliantei, kaip bendraturtei, nevykdžius pareigos bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieÅ¡koti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo bÅ«do bei optimaliausio atidalijimo varianto, teismas atsižvelgia į tokiÄ ieÅ¡kovės pozicijÄ ir jÄ vertins bylos kontekste atsakovų naudai. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014, tačiau Å¡ios bylos faktinės aplinkybės yra visiÅ¡kai kitos. 19.4.

Tuo metu, kai atsakovai mokėjo kompensacijÄ bendrasavininkei A. G., jai už 1/8 dalį buvo sumokėta 23 000 Eur. Å i suma buvo nustatyta ne pagal vidutinę rinkos kainÄ , kuriÄ skelbia VÄ® Registrų centras, o pagal ir Å¡ioje byloje esančiÄ 2018 m. liepos 4 d. Turto vertinimo ataskaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini)(viso ginčo nekilnojamojo turto vertė buvo įvertinta 103 000 Eur suma, kas atitiktų 25 750 Eur (103 000 Eur/4, nes priklausė ¼ dalis). Kadangi Å¡alys bylÄ baigė taikos sutartimi, tai akivaizdu, kad 2 750 Eur buvo nusiderėta suma iki 23 000 Eur.

Jeigu skaičiuotume nuo VĮ Registrų centro 82 414 Eur vidutinės rinkos vertės, kurios nustatymas atliktas 2018-05-24, kompensacija būtų 20 603,50 Eur. 19.5. Teismas visiškai nepagrįstai nesivadovavo turto vertės nustatymo ataskaita, o vadovavosi VĮ Registrų centro pasenusiais duomenimis. Kodėl teismas nesivadovavo 2018 m. liepos 4 d. Turto vertinimo ataskaita Nr. 18/07-04:02, kurios pagrindu buvo pareikštas pirminis ieškinys ir buvo prašoma 38 625 Eur kompensacijos, skundžiamame sprendime nėra nurodyta.

Å iuo atveju priteisus kompensacijÄ pagal VÄ® Registrų centro senus duomenis, apeliantės turtiniai interesai yra akivaizdžiai pažeisti, nes kompensacija yra gerokai mažesnė nei jos turima turto vertė. Apeliantei turto priklausė už 43 125 Eur, todėl ir kompensacija turėjo bÅ«ti priteista bÅ«tent tokia. 19.6. Su priteistos kompensacijos iÅ¡dėstymu apeliantė nesutinka, nes terminas yra per ilgas. Apeliantė sutiktų, kad 43 125 Eur kompensacijÄ atsakovai iÅ¡mokėtų per vienerių metų terminÄ , mokant po 3 595,75 Eur, t. y. kiekvienas po 1 796,88 Eur.

Patys atsakovų atstovai net nenurodė konkretaus termino ir teismo neprašė iÅ¡dėstyti bÅ«tent 4 metams. Atsakovų atstovai tik abstrakčiai nurodė, kad nėra galimybių sumokėti iÅ¡ karto visÄ sumÄ , tačiau domėjosi paskolos galimybėmis. Atsakovų atstovas (tėvas) teismo posėdžio metu nurodė, kad konsultavosi dėl paskolos gavimo įkeičiant bÅ«tent ginčo turtÄ , tik Å¡iuo metu trukdo tai, kad yra bendrasavininkė – apeliantė. Tačiau byla ir yra dėl to, kad apeliantė nebÅ«tų turto savininkė.

Teismui atidalinus turtÄ , nebeliko apeliantės kaip savininkės, vadinasi, nebeliko kliÅ«ties gauti banko paskolÄ ir sumokėti kompensacijÄ visÄ iÅ¡ karto. Å ių aplinkybių pirmos instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino, o tik savo iniciatyva iÅ¡dėstė priteistÄ sumÄ 48 mėnesiams, nors atsakovai nebuvo pateikę jokių savo finansinę padėtį pagrindžiančių dokumentų. 19.7. Toks sprendimo iÅ¡dėstymas pažeidžia jos teisėtus lÅ«kesčius, nes ji turto nebeturi, tačiau neturi ir pinigų sumos, kuriÄ galėtų panaudoti savo ir savo Å¡eimos poreikių tenkinimui (apeliantė taip pat turi du nepilnamečius vaikus).

Apeliantė, gavusi kompensacijÄ , galėtų jÄ panaudoti turto įsigijimui Lietuvoje, kadangi jokio turto apeliantė Lietuvoje neturi, o grįžti gyventi norėtų, tačiau kol kas nėra jokių galimybių. Gavus visÄ kompensacijÄ iÅ¡ karto, tokios galimybės akivaizdžiai atsirastų.

20. Atsakovų K. G. ir D. G. įstatyminiai atstovai A. V. bei E. G. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 20.1. Apeliantė, praÅ¡ydama iÅ¡ atsakovų tokio dydžio kompensacijos, siekia tik praturtėjimo atsakovų sÄ skaita. Visi ieÅ¡kovės veiksmai aiÅ¡kiai rodo, jog naudojimasis paveldėtu turtu nėra jai esminis interesas, apeliantė nori parduoti savo turtÄ kaip galima brangiau, o ne pusvelčiui, kaip ieÅ¡kinyje nurodė ieÅ¡kovė. 20.2.

Pirmos instancijos teismo sprendimas dėl 30 905,25 Eur priteisimo iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovei, yra pagrįstas, objektyvus, teisėtas ir atitinkantis teismų praktikai bei bylos medžiagai. 20.3. Akivaizdu, kad netgi pardavus esamÄ turtÄ , atsakovai negalės už gautus pinigus įsigyti bent kokio naujo bÅ«sto normaliam gyvenimui ir vystymui. Jie tokiu atveju taptų benamiais. 20.4. Apeliantė nei ieÅ¡kininiam pareiÅ¡kime, nei teismo posėdžio metu nėra pasisakuosi dėl termino kompensacijos iÅ¡mokėjimui, tokio reikalavimo iÅ¡ apeliantės nebuvo. 20.5.

BÅ«tent atsakovai savo atsiliepime į ieÅ¡kinį ir teismo posėdžio metu akcentavo, kad atsakovai kol kas neturi realios galimybės sumokėti kompensacijos iÅ¡ karto dėl savo realios materialinės padėties, nebent kompensacijos sumokėjimÄ galima bus iÅ¡dėstyti ilgesniam laikotarpiui. Taigi, pirmos instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai priėmė sprendimÄ dėl kompensacijos mokėjimo iÅ¡dėstymo. 20.6. Kadangi apeliantės pateiktas naujas reikalavimas apie kompensacijos iÅ¡mokėjimÄ per vienerių metų terminÄ nebuvo svarstytas pirmos instancijos teisme, todėl ir negali bÅ«ti nagrinėjimas apeliacine tvarka.

Teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 21. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Dėl kompensacijos dydžio 22. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo bÅ«do, tai pagal bet kurio bendraturčio ieÅ¡kinį daiktas padalijamas natÅ«ra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iÅ¡ atidalijamų bendraturčių gauna kompensacijÄ pinigais.

Taigi, įstatymas pirmenybę teikia atidalijimui natÅ«ra ir tik nesant atidalijimo natÅ«ra galimybės, t. y. nesant galimybės suformuoti atskirÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , atidalijama paskiriant kompensacijÄ pinigais. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės paskiriant kompensacijÄ pinigais yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo iÅ¡imtis – visų pirma turi bÅ«ti sprendžiamas jo atidalijimo natÅ«ra galimumas, net padarant atitinkamÄ (proporcingÄ ) žalÄ daikto paskirčiai.

Tik nesant galimybės atidalyti daikto natÅ«ra arba jei atidalijant natÅ«ra daiktÄ bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali bÅ«ti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

23. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad atidalijimas priteisiant piniginę kompensacijÄ yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrÄ jÄ atidalijamos dalies vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Dėl to, prieÅ¡ atidalijant bendraturčio dalį, bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio ir parinkti teisingÄ kompensacijos dydį. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014; 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556-687/2017; 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017).

Nors paprastai kompensacija gali bÅ«ti pripažinta teisinga jei ji atitinka daikto dalies rinkos vertę, tačiau tai neeliminuoja teismo pareigos, atsižvelgiant į bÅ«tinumÄ užtikrinti bendraturčių, kaip turto savininkų, interesus, sprendžiant, kokia kompensacija konkrečiu atveju yra teisinga, atsižvelgti ir į kitus reikÅ¡mingus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969-2017).

24. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos kompensacijos dydį, rėmėsi atsakovų paaiÅ¡kinimais, kad jie nesutinka su ieÅ¡kovės paskaičiuota jos dalies turto verte ir praÅ¡o vadovautis 2021-09-07 VÄ® Registrų centro iÅ¡raÅ¡o duomenimis, jog viso ginčo turto vertė yra 82 414 Eur, tokiu bÅ«du galima ieÅ¡kovės 3/8 turto dalis bÅ«tų 30 905,25 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė iÅ¡vadÄ , kad tokia piniginė kompensacija yra atsakovų atstovams teisinga, o su didesne kompensacija jie nesutinka.

Be to, pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvavo, kodėl būtent VĮ Registrų centro nustatyta turto verte vadovavosi. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad nustatydamas priteistinos kompensacijos dydį pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi aukščiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais. Apeliantės apeliacinio skundo argumentai pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų nepaneigia, todėl teisėjų kolegijai nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados dėl priteistinos kompensacijos dydžio.

Dėl atsakovų galimybės sumokėti kompensacijÄ 25. Piniginės kompensacijos sumokėjimas yra leistinas esant atidalijamo bendraturčio sutikimui, tuo tarpu nesant bendraturčių sutarimo dėl Å¡io nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«do, jis paprastai gali bÅ«ti taikomas tik tuo atveju, kai nėra galimybės nei atidalyti turtÄ natÅ«ra nepadarius jam neproporcingos žalos, nei nustatyti naudojimosi turtu tvarkÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012).

26. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad esant interesų iÅ¡siskyrimui, labai svarbu ieÅ¡koti visoms Å¡alims priimtino sprendimo bÅ«do, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sÄ skaita. Interesų suderinimui bÅ«tinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitÄ bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartį priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartį priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012).

Taigi, teismas, nagrinėdamas Å¡ios kategorijos bylas ir spręsdamas skirtingų savininkų tarpusavio interesų suderinimo klausimÄ , taip pat turi siekti interesų pusiausvyros, interesus įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasverti, ar vieno iÅ¡ bendraturčių interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartį priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-695/2016, 34 punktas; 2018 m. sausio 11 d. nutartį priimtÄ civilinėje byloje Nr. e3K-3-107-248/2018).

27. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė nepilnamečiams vaikams, o pagal teismų praktikÄ , vaikų interesų virÅ¡enybės principo įgyvendinimas yra vieÅ¡ojo intereso apsaugos sudedamoji dalis. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vaikas turi teisę į nuosavybę, kuriÄ saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡is ir kiti įstatymai. Nepilnametis, nesvarbu kokio jis yra amžiaus, gali bÅ«ti turto savininkas.

Nors nepilnametis yra lygiateisis nuosavybės teisinių santykių subjektas, tačiau dėl visiÅ¡ko civilinio veiksnumo neturėjimo jo nuosavybės teisės įgyvendinimas turi tam tikrÄ specifiÅ¡kumÄ , t. y. nepilnametis vaikas, bÅ«damas nuosavybės teisinių santykių subjektas, turi su turtu susijusias teises bei pareigas, kurias dažniausiai įgyvendina per savo atstovus pagal įstatymÄ ar jų sutikimu (CK 2.7, 2.8 straipsniai). CK 3.185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtÄ , kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis.

Teisė turi saugoti, kad tėvai nešvaistytų vaikams priklausančio turto, kurio vaikas dėl neveiksnumo ar dalinio veiksnumo negali tvarkyti savarankiškai; kad tvarkant turtinius klausimus nepilnamečio vaiko vardu, vaikui neatsirastų daugiau žalos negu naudos (2011 m. birželio 30 d. Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo teisiniuose santykiuose (Teismų praktika Nr. 35).

28. Pagal CK 3.157 straipsnio 1 dalį, tėvai yra savo neveiksnių nepilnamečių vaikų atstovai pagal įstatymÄ . CK 2.7 straipsnio 1 dalis nustato, kad už nepilnamečius iki keturiolikos metų sandorius jų vardu sudaro tėvai arba globėjai, o to paties straipsnio 2 dalis nustato, kad tėvai ar globėjai, sudarydami ir vykdydami sandorius, privalo veikti iÅ¡imtinai dėl nepilnamečių interesų. CK 3.188 straipsnyje nustatyta, kad be iÅ¡ankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės perleisti, įkeisti savo nepilnamečių vaikų turtÄ ar kitaip suvaržyti teises į jį; sudaryti nepilnamečių vaikų turto nuomos sutartį ilgesniam nei penkerių metų terminui; nepilnamečių vaikų vardu sudaryti paskolos sutartį, jeigu sutarties suma virÅ¡ija keturių minimalių algų dydį; investuoti nepilnamečių vaikų pinigines lėšas, jeigu jų suma virÅ¡ija deÅ¡imties minimalių mėnesinių algų dydį.

Taigi, išvardytiems sandoriams su vaikui priklausančiu turtu, tarp jų ir įgytu paveldėjimo būdu, reikalingas teismo leidimas.

29. Nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kad atsakovus, kurie yra nepilnamečiai vaikai (dešimties ir keturių metų amžiaus), atstovaujantys tėvai (įstatyminiai atstovai) sutiko su kompensacijos mokėjimu ieškovei, tačiau svarbu pažymėti, kad ši kompensacija priteista iš nepilnamečių vaikų, o pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo, ar kompensacijos priteisimas iš nepilnamečių vaikų nepažeis nepilnamečių vaikų teisių ir interesų, nepablogins jų padėties.

Nors CK 3.186 straipsnio 1 dalis ir numato, kad tėvai (įstatyminiai atstovai) privalo tvarkyti savo nepilnamečių vaikų turtÄ iÅ¡imtinai vaikų interesais, todėl pareiga padengti įsiskolinimÄ tenka bÅ«tent nepilnamečio atstovams pagal įstatymÄ (žr. pvz., Å iaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-161-154/2014), tačiau pažymėtina, kad Å¡iuo konkrečiu bylos atveju nepilnamečių vaikų įstatyminiams atstovams nemokant priteistos kompensacijos, Å¡ios kompensacijos mokėjimo (įsiskolinimo) iÅ¡ieÅ¡kojimas bÅ«tų nukreipiamas į pilnametystės sulaukusius atsakovus.

Teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant visapusiÅ¡kai ir teisingai iÅ¡nagrinėti bylÄ , pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis vaikų interesų virÅ¡enybės principu, tačiau to nepadarė, dėl ko iÅ¡ esmės galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡nagrinėta byla.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl atsakovų galimybės sumokėti kompensacijÄ ieÅ¡kovei, sprendime apsiribojo bendrų faktinių aplinkybių iÅ¡dėstymu, be kita ko, nurodydamas, jog byloje nėra įrodymų, kad atsakovai (iÅ¡ sprendimo formuluotės galima suprasti, jog turima omenyje ne nepilnamečius vaikus, o jų tėvus) sugebėtų sumokėti ieÅ¡kovės reikalaujamo dydžio kompensacijÄ iÅ¡ karto arba bent per metus laiko, tačiau nedetalizuodamas, ar toks atidalijimo bÅ«das priteisiant ieÅ¡kovei 30 905,25 Eur kompensacijÄ iÅ¡ atsakovų apskritai atitiktų pačių atsakovų, kaip nepilnamečių vaikų, interesus, taip pat ar atsakovai, atstovaujami įstatyminių atstovų (savo tėvų), realiai bÅ«tų pajėgÅ«s sumokėti tokio dydžio kompensacijÄ net ir iÅ¡dėsčius kompensacijos mokėjimÄ 48 mėnesių terminui.

Pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino nei nepilnamečių atsakovų galimybių mokėti kompensacijÄ (galimai jie turi kito turto ar pajamų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima mokėti kompensacijÄ ), nei įstatyminių atstovų finansinių galimybių sumokėti kompensacijÄ ieÅ¡kovei, teismas, nagrinėdamas bylÄ , nereikalavo aktualių duomenų apie atsakovų pajamas, turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , transporto priemones. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021-12-14 pateikė teismui 2021-12-13 Socialinės paramos Å¡eimai informacinės sistemos duomenų bazės iÅ¡raÅ¡o kopijÄ , 2021-12-14 SODRA – duomenų bazės iÅ¡raÅ¡o kopijas, 2021-12-14 NDNT informacinės sistemos – duomenų bazės iÅ¡raÅ¡o kopijas, 2021-12-14 Užimtumo tarnybos – duomenų bazės iÅ¡raÅ¡o kopijas.

Atsižvelgiant į tai, kad nuo minėtų domenų teismui pateikimo iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo dienos praėjo daugiau nei trys mėnesiai, Å¡ie duomenys yra neaktualÅ«s vertinat atsakovų įstatyminių atstovų finansinę padėtį ir pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , negalėjo jais vadovautis.

31. Dar daugiau, iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų apeliacinės instancijos tesimas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 18 d. nutartimi patvirtino 2020 m. vasario 17 d. taikos sutartį, sudarytÄ tarp ieÅ¡kovės A. G. ir atsakovų K. G. bei D. G., atstovaujamų įstatyminių atstovų E. G. ir A. V., civilinę bylÄ Nr. e2-638-577/2020 nutraukė. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi pradinė ieÅ¡kovė A. G. pakeista jos teisių perėmėja O.

D. ir nutarta iÅ¡duoti ieÅ¡kovei O. D. vykdomÄ jį raÅ¡tÄ dėl 11 500 Eur kompensacijos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ atsakovų K. G. ir D. G. pagal Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 18 d. nutarties 6.2 punktÄ civilinėje byloje Nr. e2-638-577/2020. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi iÅ¡davė ieÅ¡kovei O. D. vykdomÄ jį raÅ¡tÄ dėl 0,05 procentų dydžio delspinigių, skaičiuojamų nuo 11 500 Eur nesumokėtos kompensacijos dalies už kiekvienÄ vėlavimo dienÄ , ir dėl 0,05 procentų dydžio delspinigių, skaičiuojamų nuo 5 000 Eur nesumokėtos kompensacijos dalies už kiekvienÄ vėlavimo dienÄ , iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ atsakovų K.

G. ir D. G., kurių įstatyminiai atstovai A. V. ir E. G., pagal Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-638-577/2020 patvirtintos taikos sutarties 7 punktÄ . Nutartis įsiteisėjusi. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos faktinės aplinkybės aktualios vertinant atsakovų galimybę mokėti priteistÄ kompensacijÄ ir nagrinėjamos bylos atveju.

32. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog priteisdamas iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovei 30 905,25 Eur kompensacijÄ ir iÅ¡dėstydamas atsakovų prievolę sumokėti ieÅ¡kovei kompensacijÄ per 48 mėnesių terminÄ , pirmosios instancijos teismas neįvertino nei nepilnamečių atsakovų, nei jų įstatyminių atstovų finansinių galimybių – nereikalavo duomenų apie jų pajamas, nekilnojamÄ jį turtÄ , transporto priemones, todėl nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovai, atstovaujami įstatyminių atstovų, pagal savo turtinę padėtį turi galimybę sumokėti ieÅ¡kovei 30 905,25 Eur už jiems tenkančias nekilnojamojo turto dalis, kompensacijos mokėjimÄ iÅ¡dėstant per 48 mėnesių laikotarpiui.

Dėl bylos procesinės baigties 33. Aukščiau nurodytos aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų ieÅ¡kinio reikalavimo dėl kompensacijos priteisimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingų aplinkybių, nesivadavo vaikų interesų virÅ¡enybės principu, buvo nustatytos ne visos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės, neiÅ¡reikalauti įrodymai, dėl ko buvo neatskleista bylos esmė – nebuvo iÅ¡ esmės tinkamai įvertinta nepilnamečių atsakovų/jų įstatyminių atstovų galimybė sumokėti ieÅ¡kovei kompensacijÄ (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

Esant Å¡ioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas negali bÅ«ti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Kadangi, atsižvelgiant į byloje tirtinų aplinkybių mastÄ bei pobÅ«dį, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, o tai neatitiktų apeliacijos tikslų, apribotų Å¡alių teisę į pačiÄ apeliacijÄ (Å¡alis, nesutikdama su teismo iÅ¡vadomis, prarastų galimybę jas skųsti apeliacine tvarka), o apeliacinės instancijos teismas turėtų nagrinėti tai, ko pirmosios instancijos teismas net nenagrinėjo, teisėjų kolegija, remdamasi CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, daro iÅ¡vadÄ , kad pagal byloje pateiktus įrodymus Å¡ios bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme.

Dėl nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nagrinėjant šį ginÄÄ iÅ¡ naujo bÅ«tina nustatyti Å¡ioje nutartyje nurodytas aplinkybes, pareikalauti iÅ¡ atsakovų, atstovaujamų jų įstatyminių atstovų, papildomų įrodymų. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo 34. Kadangi byla grÄ Å¾inama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a: Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2022 m. kovo 22 d. sprendimÄ panaikinti ir civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės D. B.-K. ieÅ¡kinį (patikslintÄ ) atsakovams K. G. ir D. G., atstovaujamiems įstatyminių atstovų (tėvų) E. G. ir A. V., dėl nekilnojamojo turto dalies atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir piniginės kompensacijos priteisimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo.

Pirmosios instancijos teismui kartu su perduodama nagrinėti iÅ¡ naujo byla perduoti spręsti Å¡alių byloje patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjos Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė Lina Muchtarovienė Irena StasiÅ«nienė