2021-10-13 Nr. AB-21079-3-62-3-01490-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-382-968/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01490-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas E. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, (toliau – ir atsakovas) 1 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2019 m. gegužės 17 d. iki 2019 m. liepos 20 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) atliekant bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (toliau – ir atsakovo atstovas, Pravieniškių PN-AK) nebuvo užtikrinimas privatumas naudojantis dušu. Pataisos namų dušinėje nėra įrengta atskirų uždarų maudymosi kabinų, todėl pareiškėją besimaudantį stebėjo kiti nuteistieji. Dėl minėtų aplinkybių jis patyrė neigiamus išgyvenimus, jautėsi žeminamas, buvo sukelti nepatogumai. Dėl šių nepatogumų buvo gydomas psichiatro, kreipėsi pagalbos į psichologą.

3. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovo atstovas nurodė, jog teisės aktai nenumato pataisos įstaigoms pareigos įrengti atskiras dušų kabinas. Pareiškėjas dėl šios aplinkybės į pataisos namų administraciją su skundais nesikreipė. Pataisos namai kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl lėšų skyrimo pertvaroms dušinėse įrengti, jas gavus – pertvaros duše bus įrengtos. Pareiškėjas kreipėsi dėl psichologo konsultacijos suteikimo, tačiau jų atsisakė. Pareiškėjo skundas abstraktus, jame nėra konkrečiai neįvardinta valstybės kaltė, priežastinis ryšys tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo priteisti žalos atlyginimą.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. sausio 7 d. sprendimu pareiškėjo E. V. skundą atmetė.

5. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pataisos namų dušinėje nebuvo įrengtos maudymosi kabinos. Atsižvelgęs į tai, kad nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja pertvarų ar kabinų įrengimo dušo patalpose, aptaręs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką pertvarų duše nebuvimo aspektu, nenustatęs prastų pareiškėjo kalinimo sąlygų (jokios kitos kalinimo sąlygos nebuvo ginčijamos), teismas sprendė, jog minėtų aplinkybių nenustačius, nėra pagrindo vertinti pataisos namų administracijos veiksmus kaip pažeidžiančius Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio nuostatas.

6. Teismas pažymėjo, jog dušo įrengimas be atskirų kabinų yra analogiškas visų viešų įstaigų (sporto klubų, pramogų centrų, baseinų) persirengimo ir dušų patalpų įrengimui ir atitinka bendrąsias visuomenėje galiojančias ir didžiajai daliai visuomenės priimtinas nuostatas dėl tokių patalpų įrengimo. Pravieniškių PN šiuo aspektu nuteistiesiems nėra sudarytos išimtinai kitokios (blogesnės) kalinimo sąlygos, negu likusiai visuomenės daliai. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė pareiškėjo teiginius apie patirtus neigiamus išgyvenimus dėl to, jog jį galėjo stebėti kiti kartu besimaudantys asmenys.

7. Nenustatęs Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų, teismas nusprendė, jog valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą nėra teisinio pagrindo.

III. 8. Pareiškėjas E. V. apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti ir priteisti iš Lietuvos valstybės 1 100 Eur neturtinę žalą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad skundžiamas teismo sprendimas prieštarauja tiek LVAT, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) išaiškinimams, jame pateiktas kitoks požiūris į pareiškėjo privatumą, nei jau priimtuose teismo sprendimuose dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų, jį priimant nebuvo apginti pareiškėjo teisėti interesai, neįvertinti visi byloje esantys įrodymai. Teismas neatsižvelgė į tai, kad viešose įstaigose žmonės nėra apgyvendinami be galimybės rinktis maudymosi vietą. Vertinant pareiškėjo apeliacinį skundą atsižvelgtina į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimą (dėl jurisprudencijos tęstinumo), 2007 m. spalio 24 d. nutarimą (remtis praktika), atkreiptinas dėmesys į LVAT 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2424-629/2018.

9. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodo, kad pareiškėjo apeliacinis skundas visiškai nemotyvuotas, abstraktus, nepagrįstas jokiais argumentais, nenurodyti jokie skundo motyvai, kuriais remiantis pareiškėjas mano, kad teismo sprendimas turėtų būti pakeistas arba panaikintas. Nors pareiškėjas teigia, jog teismas nesivadovavo suformuota teismų praktika kitose bylose, tačiau šių bylų nekonkretizavo, nenurodė jų numerių.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 10. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo E. V. prašomo priteisti neturtinės žalos, kilusios dėl jo laikymo Pravieniškių PN-AK nuo 2019 m. gegužės 17 d. iki 2019 m. liepos 20 d. netinkamomis sąlygomis, atlyginimo.

11. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo skundo, nes byloje nenustatė pagrindo konstatuoti Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų (neveikimo) privatumo užtikrinimo pareiškėjui naudojantis dušu aspektu, o nenustačius vienos iš būtinųjų CK 6.271 straipsnyje įtvirtintų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų (atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų), pareiškėjui negali būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas.

12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo palaiko savo reikalavimą priteisti 1 100 Eur neturtinės žalos, patirtos ginčo laikotarpiu, atlyginimą, nes, jo vertinimu, teismas nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos privatumo duše užtikrinimo aspektu.

13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatyti pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Todėl byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

14. Vertinant, ar pagrįsti pareiškėjo argumentai, kad jo teisė į privatumą prausiantis duše Pravieniškių PN-AK buvo pažeidžiama ginčo laikotarpiu (nuo 2019 m. gegužės 17 d. iki 2019 m. liepos 20 d.), pažymėtina, kad vyraujančioje LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog aplinkybė, kad teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvarų dušuose, nesudaro pagrindo atleisti Pravieniškių PN-AK nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., LVAT 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018; 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019; 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019; 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-172-575/2021; 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-735-624/2021; 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1005-789/2021 ir kt.). Todėl pripažįstama, kad pareiškėjams, naudojantis pertvarų neturinčiu dušu, pažeidžiamas jų privatumas (žr., pvz., LVAT 2021 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1200-602/2021). Vadovaujantis EŽTT formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Konvencijos 8 straipsnio, garantuojančio asmens teisę į privatumą, prasme (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje Szafrański prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12).

15. Šioje byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas prausėsi dušuose, kuriuose nėra pertvarų. Todėl, atsižvelgiant į minėtą LVAT ir EŽTT praktiką, yra pagrindas pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą (pažeistas Konvencijos 8 str.). Visgi nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad minėtas pažeidimas pareiškėjui sudarė tokias kalinimo sąlygas, dėl kurių buvo viršytas neišvengiamai kalinimui būdingas kentėjimo laipsnis, dėl to nėra pagrindo konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą.

16. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog nustačius Pravieniškių PN-AK neteisėtus veiksmus (pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis pertvarų neturinčiu dušu pažeidimą), pareiškėjas patyrė neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

17. Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

18. EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99).

19. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatyto Pravieniškių PN-AK padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (neužtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis dušu laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 17 d. iki 2019 m. liepos 20 d.), pareiškėjo patirto diskomforto dydį (trumpalaikiai nepatogumai; pareiškėjas jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog jis patyrė itin didelę ir ilgalaikę neturtinę žalą, nenurodė) ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (daugiau jokių pažeidimų nebuvo nustatyta; dėl padaryto pažeidimo pareiškėjui kilusių ilgalaikių neigiamų pasekmių nenustatyta), sprendžia, kad tai nagrinėjamu atveju nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija. Pažymėtina, jog tokios pozicijos buvo laikomasi ir LVAT 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. TA-383-624/2021.

20. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta LVAT 2018 m. spalio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2424-629/2018 nėra pagrindo vadovautis, nes joje apeliacinės instancijos teismas vertino, ar pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime prie dušų nėra nusirengimo / apsirengimo kambarių, nėra jokių įrodymų, kad visuose pareiškėjo naudotuose dušuose buvo sienelės, užtikrinančios proporcingą pareiškėjo stebėseną ir jo teisę į privatumą, pagrįstai pareiškėjui priteisė 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą. LVAT nagrinėtoje ir nagrinėjamoje byloje skiriasi ginčo laikotarpiai, kalinimo įstaiga bei kalinimo sąlygos joje, todėl nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjo situacija yra analogiška situacijai minėtoje LVAT išnagrinėtoje byloje.

21. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino pažeidimo dėl pareiškėjo privatumo naudojantis dušu neužtikrinimo ginčo laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 7 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo E. V. skundą tenkinti iš dalies. Pripažinti, kad pareiškėjo E. V. teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje buvo pažeista. Kitą skundo dalį atmesti.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Rytis Krasauskas

Skirgailė Žalimienė