407adbd3-0816-44ec-adb3-e95b2c457e55 · Kauno apygardos teismas

                                                                                   Baudž. byla Nr. 1A-494-593/2016                                                                                   Proceso Nr. 1-03-2-00312-2015-0                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.4.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 29 d.                                                                         Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Arūno Paštuolio, Gyčio Večersko,sekretoriaujant Indrei Karpienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Turauskiui,nuteistajam J.

B., jo gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo J. B. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nuosprendžio, kuriuo J. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 183 str. 1 d. – 5 MGL (188 eurų) dydžio bauda, pagal BK 182 str. 1 d. – 6 MGL (226 eurų) bauda. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., paskirtos bausmės subendrintos jas iÅ¡ dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 8 MGL (301,28 eurų) bauda, įpareigojant Å¡iÄ baudÄ sumokėti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.Taip pat priteista iÅ¡ J.

B.: nukentėjusiosios A. A. naudai 300 eurų neturtinei žalai ir 1012,54 eurų turtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas; nukentėjusiojo R. S. naudai 300 eurų neturtinei žalai ir 720,06 eurų turtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas. Taip pat priteista iš J. B. nukentėjusiosios A. A. naudai 600 eurų, o R. S. naudai 800 eurų advokato darbo apmokėjimui. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. J. B. nuteistas pagal BK 183 str. 1 d. už tai, kad 2014 metų birželio mėnesį pasisavino A. A. 2013 metų gruodžio mėnesį jam patikėtÄ automobilį Renault SCENIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (pirmos registracijos data 1997-01-07), nukentėjusios A. A. įvertintÄ 1738 eurų (6000 litų), interneto svetainės (duomenys neskelbtini) įvertintÄ 750,69 eurų pagal 2013 m. rugsėjo-gruodžio mėn. Å¡ioje svetainėje skelbiamÄ analogiÅ¡kus kriterijus atitinkančių automobilių vidutinę pardavimo kainÄ , o 2015-05-23 nepriklausomo turto vertintojo E. L. iÅ¡duotÄ Transporto priemonės vertinimo iÅ¡vadÄ (duomenys neskelbtini) įvertintÄ 400 eurų, ir šį automobilį perdavė kitam asmeniui.2.

Be to, jis nuteistas pagal BK 182 str. 1 d. už tai, kad apgaule įgijo svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: 2014 metų birželio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) miestelyje, prie garažų, esančių (duomenys neskelbtini) g., apgaule, t. y. žinodamas, kad automobilio „Renault SCENIC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė A. A., kuri Å¡io automobilio parduoti neketina, tačiau paminėtÄ aplinkybę nutylėdamas ir taip suklaidindamas nukentėjusįjį R.

S., šį automobilį už 261,06 eurų (900,- litų) pardavė R. S. ir 2015 m. rugpjūčio mėnesį pažadėjęs automobilio pirkimo-pardavimo sutartį nuvežti pasiraÅ¡yti A. A. į KaunÄ ir su savininkės paraÅ¡u jÄ grÄ Å¾inti R. S., žinodamas, kad A. A. kreipėsi į policijÄ ir pirkimo-pardavimo sutarties nepasiraÅ¡ys, apgaulingai žadėjo R. S. ir K. B., kad sandorį bus galima įregistruoti naujos savininkės K. B. vardu, kol 2015-05-18 policijos pareigÅ«nų automobilis buvo paimtas iÅ¡ K.

B. ir grÄ Å¾intas A. A..3. Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį padarė iÅ¡vadÄ , kad J. B. pasisavino svetimÄ turtÄ (automobilį „Renault M. S.“), o panaudodamas apgaulę siekė gauti turtinės naudos, t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 str. 1 d., 182 str. 1 d., kurios įrodytos nuosprendyje aptartų įrodymų visuma.4. Apeliaciniame skunde J. B. praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį panaikinti ir jį iÅ¡teisinti.   4.1. Skunde jis teigia, kad apylinkės teismas nevertino J.

B. teisinančių įrodymų bei susiklosčiusių aplinkybių civiliniu teisiniu aspektu, o nuosprendį grindė tik jį kaltinančiais įrodymais, jo duotus parodymus vertinant kritiÅ¡kai ir nepaÅ¡alino abejonių. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme jis neigė savo kaltę, kadangi nesiekė tyčia pasisavinti ar užvaldyti svetimÄ turtÄ . 2013 m. gruodžio mėn. sugedus jo buvusios draugės M. T. mamos A. A. automobiliui „Renault M. S.“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) jis draugiÅ¡kai pasiÅ«lė susikeisti automobiliais, kad ji pasiimtų dukros „Mitsubishi“, su kuriuo apeliantas tuo metu važinėjo, o jis pasiimtų automobilį „Renault“.

A. A. sutiko, sakydama, jog jeigu J. B. automobilį užsives ir susitvarkys, tai galės juo naudotis, kÄ apeliantas ir padarė, o Å¡iuo automobiliu važinėjo iki 2014 m. balandžio mėn., kai draugė M. T. jo paklausė, kÄ jis ketina daryti su Å¡iuo automobiliu, nes mama ketina jį parduoti. Apeliantas atsakė, kad gali nupirkti šį automobilį. Su A. A. susitarė, kad automobilį nupirks ir pasiÅ«lė 1500 Lt, ji sutiko, o apeliantas jai tÄ pačiÄ dienÄ padavė kaip avansÄ 500 Lt, bei susitarė, kad iki 2014 m. gegužės mėn. jis sumokės likusius pinigus – 1000 Lt.

Dėl finansinių sunkumų 2014 m. gegužės mėn. nukentėjusiajai negalėjo atiduoti likusios 1000 Lt skolos, bet apie tai informavo nukentėjusiÄ jÄ , kuri tam neprieÅ¡taravo ir sutarė, kad kelių mėnesių laikotarpyje, t. y. iki rudens, minėtÄ pinigų sumÄ apeliantas sumokės. 2014 metų rudenį sužinojo, kad A. A. kreipėsi į policijÄ , nes tariamai apeliantas negrÄ Å¾ino jai automobilio. Kadangi buvo sumokėjęs A. A. 500 Lt avansÄ , todėl nors pats asmeniÅ¡kai automobiliu nesinaudojo, tačiau J.

B. laikė, kad tai yra jo automobilis, už kurį turi atsiskaityti su A. A., todėl negalėjo jo nevažiuojančio tiesiog grÄ Å¾inti A. A.. R. S. perdavė automobilį „Renault“, nes 2014-06-04 pasibaigė jo technikinė apžiÅ«rÄ dėl ko automobiliu nebebuvo galima naudotis, o apeliantas neturėjo laiko užsiimti Å¡io automobilio remontu, be kurio automobilis nebÅ«tų praėjęs techninės apžiÅ«ros. Su R. S. sutarė, kad jis automobilį sutvarkys, praeis technikinę apžiÅ«ra.

IÅ¡ esmės jie net nekalbėjo apie Å¡io automobilio kainÄ ar vertę, nes buvo akivaizdu, jog reikalingas remontas, o apie kainÄ susitarė pakalbėti jau po to, kai žinos, kiek kainavo visas remontas. Jokių pinigų iÅ¡ R. S. apeliantas nebuvo ir nėra gavęs, o 900 litų sumÄ sugalvojo K. B.. Kadangi J. B. buvo sumokėjęs 500 Lt avansÄ už automobilį A. A., todėl manė, kad R. S. galėjo duoti tÄ automobilį minimaliai susitvarkyti, pasiruoÅ¡ti techniniai apžiÅ«rai. Perduodant automobilį R.

S., jam į rankas padavė visus automobilio dokumentus ir draudimo dokumentus, pasakė, kad automobilis registruotas ne jo, o A. A. vardu. 2014 m. rugpjūčio mėn., R. S. pasakė, kad iÅ¡ antro karto praėjo techninę apžiÅ«rÄ , apeliantui atvežė pirkimo-pardavimo sutartį, kuri buvo užpildyta jo dukters K. B. ranka (dokumentas buvo be datos ir be savininkės A. A. paraÅ¡o). Tuo metu J. B. niekaip negalėjo susisiekti su A. A., nes jos nebuvo Kaune arba net Lietuvoje, todėl pasakė R. S., kad dokumentų įforminimas užtruks, bet sutiko, kad R.

S. ir toliau naudotųsi automobiliu, nes jokių pretenzijų iš A. A. nebuvo gavęs. Apie tai, kad yra galimas automobilį perkantis asmuo, apeliantas kažkuriuo metu informavo A. A., tačiau iš jos atsakymo, kada būtų galima įforminti pirkimo-pardavimo sutartį taip ir nesulaukė, o pati A. A. ėmė tarsi jo vengti, nes pašlijo apelianto ir jos dukros santykiai, todėl jis ir negalėjo tinkamai įforminti susitarimo dėl automobilio pirkimo.   4.2. Apeliantas skunde teigia, kad jam atvykus pas pareigūnus, buvo paaiškinta, jog tarp jo ir A.

A. susiklostė civiliniai teisiniai santykiai ir ikiteisminis tyrimas nebus pradėtas. 2014-12-18 jam paskambinęs advokatas G. T. paaiÅ¡kino, kad šį reikalÄ galima bÅ«tų iÅ¡spręsti be didelių ginčų ir teisme, tik jis turėtų sumokėti dar 6000 Lt sumÄ A. A. už automobilį, su kuo J. B. nesutiko, kadangi buvo sutarta daug mažesnė automobilio kaina, t. y. 1500 Lt, kÄ patvirtino ikiteisminio tyrimo metu apklausiama M. T.. Pati A. A. taip pat ne vienÄ kartÄ tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme pripažino, jog yra gavusi iÅ¡ apelianto 500 Lt už automobilį, tačiau niekaip negalėjo apsispręsti už kÄ ji gavusi Å¡iuos pinigus ir ar ketinusi parduoti automobilį.

A. A. teisme bandė pasakyti, kad Å¡ie pinigai tariamai buvo tarsi „užstatas“, kad apeliantas grÄ Å¾intų automobilį, nors apie tai, jog ji bÅ«tų norėjusi susigrÄ Å¾inti automobilį J. B. nebuvo informuotas – jam nebuvo nei iÅ¡siųstas laiÅ¡kas, nei SMS žinutė. Sužinojęs, jog A. A. kreipėsi į policijÄ ir advokatÄ , jis badė tiesiogiai susisiekti su A. A. bei jai perduoti likusiÄ nesumokėtÄ dalį pinigų už automobilį, tačiau ji apelianto vengė, o 2015 metų gegužės mėnesį supratęs, kad gali jai Å¡iÄ pinigų sumÄ tiesiog pervesti paÅ¡tu, jis tai ir padarė.

Jis laikė, kad su A. A. yra pilnai atsiskaitęs už automobilį, bet apylinkės teismas paminėtų aplinkybių tinkamai neįvertino, nors tarp apelianto su A. A. (tame tarpe ir R. S.) yra susiklosę civiliniai teisniai santykiai, kuriuose vyksta ginčas dėl turto. Pačios A. A. elgesys tik dar kartÄ parodo jos laikomÄ pyktį dėl nesusiklosčiusių santykių su jos dukterimi M. T. bei norÄ jam atkerÅ¡yti. Apeliantas teigia, kad nors R. S. nurodė, kad pinigus J. B. padavė iÅ¡ karto, kuomet apžiÅ«rėjo automobilį, tačiau 2016-03-15 teismo posėdžio metu nurodė, jog tokiÄ pinigų sumÄ (900 Lt), kuriÄ tariamai apeliantui padavė, neÅ¡iojasi su savimi visuomet, kad jie pirmojo susitikimo metu viskÄ aptarė, tame tarpe ir dėl automobilio kainos.

Tačiau pinigai jam nebuvo sumokėti, ir net tada, kai R. S. atvažiavo su automobiliu „Renault“, kuris dar buvo nepraėjęs techninės apžiÅ«ros ir nesuremontuotas. Pats R. S. iki galo nebuvo apsisprendęs dėl Å¡io automobilio įsigijimo bei galimos realios kainos. Byloje nėra nei vieno įrodymo, jog apeliantui R. S. yra tÄ pačiÄ dienÄ kai apžiÅ«rėjo ir pasiėmė automobilį perdavęs 900 Lt sumÄ , o liudytojų parodymai nepatvirtina R. S. teiginių apie pinigų perdavimÄ .  4.3.

Apeliantas skunde teigia, kad teisėtai turimo (pagal A. A. žodinį leidimÄ ) automobilio „Renault“ perdavimas kitam asmeniui automobilį aptvarkyti, praeiti technikinę apžiÅ«rÄ bei susitarimas ateityje įforminti tam tikrus santykius, nelaikytina sukčiavimu. Automobilis parduotas nebuvo, pinigai perduoti nebuvo, pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta nebuvo, o tik buvo perduotas naudotis, kas neatitinka BK 182 str., 183 sr. numatytų veikų sudėties. Pats R. S. pripažino, jog visi automobilio dokumentai jam buvo perduoti ir jam buvo žinoma, kad jo žinion perduotas automobilis yra registruotas ne J.

B. vardu. Apeliantas teigia, kad nei A. A., nei R. S. jis nesuklaidino ir tokio tikslo neturėjo, neiÅ¡kreipė tiesos, bet visuomet buvo geranoriÅ¡kas ir siekė ginÄÄ spręsti taikiai, nukentėjusiems niekuomet neteikė tikrovės neatitinkančios informacijos. Negalėdamas laiku atlikti apmokėjimo, apeliantas niekuomet nevengė bendrauti su A. A., kuri jį suprasdama nereiÅ¡kė jokių pretenzijų, iÅ¡skyrus nuo to laiko, kai nutrÅ«ko jų pastovÅ«s santykiai su jos dukra M. T. ir nuo tada buvo ignoruojamas.

Su R. S. jis nesiekė pasielgti neteisingai, nes nuo pat pradžių nurodė automobilio „Renault“ savininkÄ ir R. S. tai žinojo ir suprato. Apeliantas pažymi, kad Å¡iuo atveju yra galimybė atkurti pažeistas nukentėjusiųjų teises civiliniu teisiniu bÅ«du, todėl ginčas nagrinėtinas civiline tvarka.    4.4. Skunde nuteistasis teigia, kad visiÅ¡kai nesutinka su teismo priteistais turtinės ir neturtinės žalos dydžiais tiek A. A., tiek R. S.. Pastarasis nepateikė teismui tinkamų raÅ¡ytinių įrodymų, kurie pagrįstų jo patirtas realias iÅ¡laidas automobilio „Renault“ remontui, o tik deklaratyviai nurodė, kokios tai „galėjo bÅ«ti iÅ¡laidos“, jis neįrodė ir tos aplinkybės, jog yra apeliantui perdavęs 260,06 Eur (900 Lt).

Teismas, priteisdamas R. S. 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo, iÅ¡ esmės nemotyvavo, kodėl tokiÄ suma pinigų yra priteisiama. Todėl R. S. civilinis ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti atmestas, arba perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Taip pat apeliantas visiÅ¡kai nesutinka su priteistu turtinės ir neturtinės žalos dydžiu A. A., kadangi ieÅ¡kinyje nurodoma, jog automobilis „Renault“ po grÄ Å¾inimo yra žymiai blogesnės bÅ«klės, nei buvo perdavimo metu, t. y. prieÅ¡ 1,5 metų automobilio kėbulas buvo tvarkingas, salonas Å¡varus, buvo uždėtos naujos padangos ir įdėtas naujas akumuliatorius.

Tačiau nuteistasis teigia, kad prieÅ¡ingai, grÄ Å¾inus automobilį A. A., jo bÅ«klė buvo tik geresnė, automobilis turėjo galiojančiÄ techninę apžiÅ«rÄ , o automobilio salonas koks buvo, toks ir yra. Taigi A. A. civilinis ieÅ¡kinys turėjo bÅ«to atmestas, nes ji jo nepagrindė įrodymais tiek turtinės, tiek neturtinės žalos arba perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.5. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti, o nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti.6.

Nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas. Skundžiamo nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas iÅ¡teisinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 1 p.).         Dėl J. B. veiksmų vertinimo 7. Pažymėtina, jog baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Ä®siteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl Å¡is iÅ¡skirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas.

Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.    7.1. Įstatymų leidėjo įtvirtinta nuostata, jog apkaltinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tai yra, jame turi būti ne tik išdėstyti įrodymai, bet ir atlikta jų analizė; tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas pripažindamas įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes.

Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad vertinant įrodymus svarbu tai, jog bÅ«tų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikÅ¡mingus faktus į loginę visumÄ , ir tik po to galima daryti apibendrinančias iÅ¡vadas, kurios turi bÅ«ti vienareikÅ¡mės, tikslios ir logiÅ¡kos.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas jo buvimÄ pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ .     7.2. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas Å¡ių reikalavimų, pripažindamas J. B. kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, nesilaikė.

Skundžiamas nuosprendis neatitinka įstatymo reikalavimų, kadangi jame padarytos iÅ¡vados nepagrįstos iÅ¡samia iÅ¡tirtų įrodymų analize, neatsižvelgta ir neįvertinta visos bylos aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės teisingo sprendimo priėmimui. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus faktinius duomenis, todėl padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad J. B. pasisavino svetimÄ turtÄ ir panaudodamas apgaule siekė sau įgyti turtinės naudos.

Todėl galima teigti, kad nuteistojo J. B. apeliacinis skundas yra pagrįstas, ko pagrindu apkaltinamasis nuosprendis naikinamas ir priimtinas naujas nuosprendis, kuriuo J. B. iÅ¡teisintinas jam nepadarius veikos turinčios nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo požymių  (BPK 303 str. 5 d. 1 p., 329 str. 1 p.).    7.3. J. B. buvo kaltinamas pagal BK 183 str. 1 d. tuo, kad 2014 metų birželio mėnesį pasisavino A. A. 2013 metų gruodžio mėnesį jam patikėtÄ automobilį Renault SCENIC, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) (pirmos registracijos data 1997-01-07), nukentėjusios A. A. įvertintÄ 1738 eurų (6000 litų), interneto svetainės (duomenys neskelbtini) įvertintÄ 750,69 eurų pagal 2013 m. rugsėjo-gruodžio mėn. Å¡ioje svetainėje skelbiamÄ analogiÅ¡kus kriterijus atitinkančių automobilių vidutinę pardavimo kainÄ , o 2015-05-23 nepriklausomo turto vertintojo E. L. iÅ¡duotÄ Transporto priemonės vertinimo iÅ¡vadÄ (duomenys neskelbtini) įvertintÄ 400 eurų, ir šį automobilį perdavė kitam asmeniui.    7.4.

Be to, jis buvo kaltinamas pagal BK 182 str. 1 d. tuo, kad apgaule įgijo svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: 2014 metų birželio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, Pagėgių miestelyje, prie garažų, esančių (duomenys neskelbtini) g., apgaule, t. y. žinodamas, kad automobilio „Renault SCENIC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė A. A., kuri Å¡io automobilio parduoti neketina, tačiau paminėtÄ aplinkybę nutylėdamas ir taip suklaidindamas nukentėjusįjį R.

S., šį automobilį už 261,06 eurų (900,- litų) pardavė R. S., ir 2015 m. rugpjūčio mėnesį pažadėjęs automobilio pirkimo-pardavimo sutartį nuvežti pasiraÅ¡yti A. A. į KaunÄ , ir su savininkės paraÅ¡u jÄ grÄ Å¾inti R. S., žinodamas, kad A. A. kreipėsi į policijÄ ir pirkimo-pardavimo sutarties nepasiraÅ¡ys, apgaulingai žadėjo R. S. ir K. B., kad sandorį bus galima įregistruoti naujos savininkės K. B. vardu, kol 2015-05-18 policijos pareigÅ«nų automobilis buvo paimtas iÅ¡ K.

B. ir grÄ Å¾intas A. A..7.5. Kaltinamasis J. B., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2013-05-13 pradėjo dirbti Panemunės pasienio veterinarijoje ir į darbo vietÄ važinėjo jo draugei M. T. dovanotu automobiliu „Mitsubishi“, kuriuo jam buvo leista naudotis. 2013 m. gruodžio mėn. sugedo A. A. automobilis „Renault megane scenic“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) J. B. pasiÅ«lė susikeisti automobiliais, t. y. kad ji pasiimtų „Mitsubishi“, o jis pasiimtų jos „Renault megane scenic“, jeigu jam pavyks jį užvesti.

Automobilį pavyko užvesti ir A. A. pasakė, kad dabar jis gali tuo automobiliu naudotis. J. B. Å¡iek tiek patvarkė automobilį: pakeitė kuro filtrÄ , alyvÄ , priekinius valytuvus ir juo sėkmingai važinėjo iki 2014 m. balandžio mėn. kol sutarė su A. A., kad jis automobilį nupirks, už 1500 Lt kainÄ . A. A. sutiko, viskas vyko girdint M. T.. Tos paÅ¡ios dienos vakare, J. B. paėmė iÅ¡ bankomato 500 Lt ir M. T. matant, padavė juos kaip avansÄ A. A., pasižadėjo, kad 2014 m. gegužės mėn. sumokės likusius pinigus – 1000 Lt.

A. A. sutiko. 2014 m. gegužės mėn., buvo perkeltas dirbti iÅ¡ Panemunės veterinarijos pasienio posto į (duomenys neskelbtini) kelio pasienio veterinarijos postÄ , tuo metu, buvo susidÅ«ręs su finansiniais sunkumais, todėl 2014 m. gegužės mėn. A. A. negalėjo atiduoti 1000 Lt skolos. A. A. informavo, ji tam neprieÅ¡taravo ir sakė, kad kelių mėnesių laikotarpyje, t. y. iki rudens, tie pinigai bus atiduoti. A. A. jokių pretenzijų neturėjo. „Renault megane scenic“ techninė apžiÅ«ra turėjo pasibaigti 2014-06-04.

Kadangi pasibaigė techninė apžiÅ«ra, automobilis tapo nenaudojamas, jis automobilį pastatė (duomenys neskelbtini), netoli savo namų. VienÄ vakarÄ , birželio pradžioje, Å¡nekėjosi su savo pažįstamu R. S., kuris paklausė, kÄ ketina daryti su stovinčių automobiliu. J. B. pasakius, kad pasibaigusi automobilio techninė apžiÅ«ra, R. S. pasiÅ«lė automobilį susiremontuoti, pasiruoÅ¡ti techninei apžiÅ«rai ir iÅ¡ jo nupirkti. Kadangi J. B. jau buvo davęs 500 Lt A. A., todėl manė, kad R.

S. galėjo duoti automobilį minimaliai susitvarkyti, pasiruoÅ¡ti techniniai apžiÅ«rai. Jie taip ir susitarė. Automobilio dokumentus, techninę apžiÅ«rÄ ir visus kitus popierius perdavė R. S. kartu su automobiliu – jie buvo automobilyje. 2014 m. rugpjūčio mėn., kai jau buvo automobilis praėjęs techninę apžiÅ«rÄ , R. S. jam atvežė pirkimo-pardavimo sutartį, kuri buvo dalinai užpildyta R. S. dukters K. B. – be datos ir be savininkės A. A. paraÅ¡o. R. S. paprašė nuvežti į KaunÄ A.

A. sutartį pasiraÅ¡yti. Kad atsirado automobilį perkantis asmuo, A. A. informavo 2014 m. rugpjūčio mėn. tačiau dar negalėjo pats susimokėti 1000 Lt, tÄ Å¾inojo ir A. A.. Nuo 2014 m. rugsėjo mėn. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), rugsėjo-spalio mėn. jo pastovi draugystė su M. T. nutrÅ«ko. 2014 m. spalio mėn. sulaukė skambučio iÅ¡ Panemunės-Å ančių PN tyrėjo, kad yra paraÅ¡ytas pareiÅ¡kimas policijoje dėl Å¡ito automobilio. Atvykęs į komisariatÄ , davė parodymus, pateikė tÄ ne iki galo užpildytÄ pirkimo-pardavimo sutarties kopijÄ . 2014 m. gruodžio 18 d. paskambino advokatas Tamulionis, paaiÅ¡kino, kad reikalÄ galima bÅ«tų iÅ¡spręsti be didelių ginčų ir teisme.

Advokatui pasakė, kad iÅ¡ jo A. A. pinigų už automobilį reikalauja nepagrįstai, ne pagal susitarimÄ . Vėliau susitiko su A. A., pasakė, kad gali A. A. pinigus sumokėti, gali ir automobilį grÄ Å¾inti, nes su R. S. nesusitarė tikslios automobilio kainos, nes tarėsi, kad už automobilį sumokės, kai praeis techninę apžiÅ«rÄ .  Pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nurodyta suma 800 ar 900 Lt, datos ir paraÅ¡o, nebuvo. A. A. paraÅ¡as ten turėjo atsirasti tada, kai J. B. jai bÅ«tų sumokėjęs 1000 Lt skolÄ .

Laikui bėgant, jis savo įsipareigojimÄ Ä¯vykdė. Su R. S. neÅ¡nekėjo apie tai, kad jis (J. B.) skolingas automobilio savininkei. SumÄ , kuri įraÅ¡yta pirkimo-pardavimo sutartyje, susigalvojo pats nukentėjusysis, bet kokiÄ sumÄ reikia į sutartį įraÅ¡yti ir visi taip daro. Prisipažįsta kaltu tik dėl to, jog nenunešė sutarties automobilio savininkei A. A..    7.6. Nukentėjusioji A. A. apklausiama pirmosios instancijos teisme parodė, jog turėjo du automobilius. J. B. atvažiuodavo pas jos dukrÄ MarijÄ Ä¯ svečius, tačiau jam visada kildavo problemų, kaip grįžti namo ar atvažiuoti, dažnai ji J.

B. vežiodavo. J. pats pradėjo praÅ¡yti, kad ji duotų automobilį. Vėliau jau neatsiklausęs jį imdavo, dar vėliau pareiÅ¡kė, kad reikia perraÅ¡yti automobilį Mitsubishi jo vardu, kad darbe reikalauja, jog į darbÄ atvažiuotų su jam priklausančiu automobiliu. Po kelių mėnesių A. A. atsiėmė Mitsubishi automobilį, pasakiusi J. B., kad savo pro spręstųsi pats, o M. (dukrai) reikia Mitsubishi automobilio, kadangi ji mokosi vairuoti. V. J. paskolino automobilį ,,Renault megane“.

Automobilis ,,Renault megane“ buvo techniÅ¡kai tvarkingas, buvo nupirkusi naujus ratus, naujÄ akumuliatorių, padangas, nebuvo problemų su užvedimu. J. duodama automobilį pasakė, kad čia yra dyzelis, ne dujos, bus sunkiau užkurti, nes kelias dienas stovėjo, juo niekur nevažiavo. J. padavė raktelius ir jis iÅ¡važiavo. Jis automobilio negrÄ Å¾ino, vis atsirasdavo reikalų, problemų, dėl ko negalėdavo grÄ Å¾inti. Ji matė, kad automobilio neatsiims, dukrai vis sakė, kad J. paskambintų, paraÅ¡ytų.

Apie automobilio ,,Renault megane“ pardavimÄ su juo nekalbėjo. Tikslu susigrÄ Å¾inti automobilį, M. pasakė, kad pasakytų J., jog nori parduoti automobilį. Balandžio mėnesį atėjo J. su M., padavė pinigus 500 Lt už automobilį ir pasakė, kad jį pirks. Realių tikslų parduoti automobilį neturėjo. J. padavė 500 Lt ir pasakė, kad kitus vėliau grÄ Å¾ins. Pasakė, kad automobilio ,,Renault megane“ vertė 6000 litų. Ji pasiėmė 500 litų ir pasakė, kad kai gaus automobilį, atiduos tuos pinigus.

Vėliau nesirÅ«pino tuo automobiliu, nes buvo blogai su sveikata, reikėjo ruoÅ¡tis operacijai, kai pagerėjo sveikata, nuėjo į policijos komisariatÄ ir parašė pareiÅ¡kimÄ , kad nori atsiimti savo automobilį. Policijos pareigÅ«nas pasakė, kad reikia nurodyti automobilio vertę, tai ji parašė, kad verta 6000 litų. M. internete pamatė, kad automobilis parduotas, ji pati jokio paraÅ¡o nepadėjo. M. parodė pirkimo-pardavimo sutartį. Tada ji nuėjo į policijÄ , parodė sutartį, pareigÅ«nai pasakė, kad jie taip pat turi Å¡iÄ sutartį. 2014 gruodžio mėnesį susitiko su Jonu, jis pasakė, kad su ja jau atsiskaitė, kad dagiau 500 litų tas automobilis nevertas.

Po Naujųjų Metų iÅ¡ Jono į sÄ skaitÄ gavo 1000 litų. Jis jokių dokumentų neatvežė, ji nieko nepasirašė. Per internetÄ susirado K. B. ir jai parašė, kad ji pirko automobilį, kurio A. A. nepardavė. M. visada sakė, kad sakytų J., jog atiduotų jai automobilį. Paskutinį kartÄ dukra su Jonu matėsi 2014 m. rugsėjo pradžioje, po to jis iÅ¡važiavo į (duomenys neskelbtini) dirbti. J. ji leido naudotis automobiliu savaitę, kad nepavėluotų į darbÄ , iÅ¡ Jono jokio atlygio neėmė.

Civilinį ieÅ¡kinį palaiko. Automobilis ,,Renault megane“ registruotas jos vardu. Sužinojo, kad J. atliko veiksmus, susijusius su automobilio remontu, bet ji Jono neprašė, jog tvarkytų tÄ automobilį, nes jis ir taip tvarkingas.    7.7. Pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis BPK 253 str., 276 str., teisiamojo posėdžio metu balstu perskaitė nukentėjusios A. A. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kur ji apklausiama parodė, jog 2013 metų rudenį, kai J. B. dar artimai draugavo su jos dukterimi, jis A.

A. paprašė leisti keletui mėnesių, t. y. kol jis įsigis pats kitÄ automobilį, pasinaudoti jos automobiliu „R. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi minėtas automobilis buvo nenaudojamas, jam padavė automobilio raktelius ir registracijos dokumentus savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). 2014 metų pavasarį paklausė, kada ketina grÄ Å¾inti automobilį. J. B. pradžioje teigė, kad tuoj, vėliau pradėjo sakyti, kad nori jį iÅ¡ jos nupirkti, siÅ«lė sumokėti 2000 litų ir 2014m. balandžio mėnesį davė 500 litų avansÄ .

Jau nujausdama, kad bus sunku atgauti automobilį, ji kaip ir sutiko gauti automobilio vertę pinigais. J. B. pasakė, kad 2013 metų rudenį, tai yra tuo laiku, kai leido jam naudotis automobiliu, jo vertė buvo 6000 litų, tačiau jis nesutiko mokėti jos nurodytos sumos ir pažadėjo automobilį grÄ Å¾inti nedelsiant. 500 litų iÅ¡ jo paėmė avansu apsidraudimui, kadangi juo pradėjo nepasitikėti. J. B. negrÄ Å¾ino automobilio, juo važinėjo ir 2014m. vasarÄ pastebėjo, kad važinėja jau kitu automobiliu.

J. B. pradėjo vengti su ja bendrauti, automobilio vis negrÄ Å¾ino. 2014-12-15 iÅ¡ VÄ® Regitra gavo pažymÄ , kad automobilis yra registruotas vis dar jos vardu, tačiau jos dukra iÅ¡ interneto kokiu tai bÅ«du gavo transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties kopijÄ , pagal kuriÄ ji 2014 metais Pagėgiuose, neva už 900 litų parduota K. B.. Taip pat 2014-12-15 iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo Techninės apžiÅ«ros rezultatų kortelės (ataskaitos) Nr. 705-0018603 kopijÄ iÅ¡ kurios matyti, kad automobilis 2014-08-12 sėkmingai praėjo techninę apžiÅ«rÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2015-05-18 policijos pareigÅ«nai jai grÄ Å¾ino automobilį, automobilio dokumentus ir raktelį su pulteliu.

Tačiau kai automobilį davė J. B., automobilyje buvo naujas akumuliatorius, buvo naujos ir visos vienodos keturios universalios padangos pirktos „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, kai pasiėmė automobilį, tai padangos visos senos, skirtingų firmų, pakeistas akumuliatorius. Jos akumuliatorius buvo pirktas 2013 m. liepos mėnesį „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centre. Tiek padangų pirkimo dokumentus, tiek akumuliatoriaus pirkimo dokumentus buvo palikusi įmautėje automobilio priekiniame stalčiuke, o atsiėmus automobilį, šių daiktų nebuvo.

Salone yra naujų įbrėžimų, salonas purvinas. J. B. sužinojęs, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas, padarė paÅ¡to perlaidÄ 295,86 eurų sumai (1000 litų) (1 t., 58-59 b. l.). Å iuos parodymus, A. A. pilnai patvirtino. Papildomai nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo taip smulkiai apklausiama, kaip teisme. PareiÅ¡kimÄ policijai pirmÄ kartÄ parašė 2014-09-15, nes realiai nežadėjo J. parduoti automobilio. IÅ¡ tikrųjų parduoti automobilio nenorėjo nei J., nei kam nors kitam, taip J. pasakė tik norėdama atgauti savo automobilį.    7.8.

N. R. S. apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, jog iÅ¡ kaltinamojo pirko automobilį ,,Renault M. S.“, stovėjusį prie garažo (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, kurį parduoti pasiÅ«lė J. B.. Aplinkybių smulkiai nepamena. Sutarė, kad automobilį parduos už 900 litų. Dokumentų neapžiÅ«rinėjo, tik patį automobilį, registracijos dokumentų nerodė. Ikiteisminio tyrimo metu teigdamas, jog J. parodė registracijos liudijimÄ , turėjo omenyje tai, jog J. parodė, kur yra padėti dokumentai, tačiau jis jų rankoje nelaikė.

Sužinojo, kad automobilis ne J. B. tik tada, kai norėjo jį apdrausti. J. sakė, kad jokių problemų nebus, tačiau po mėnesio dar nebuvo pasiraÅ¡ytų dokumentų, nors kaltinamasis sakė, kad savininkė sutinka parduoti automobilį. Jis su J. B. iki tol nebendravo, tik buvo matęs prie garažų. Automobilį pirko dukrai, registruoti automobilį norėjo dukros K. B. vardu. 900 litų už automobilį J. perdavė prie garažų, pinigų perdavimo niekas nematė. PerraÅ¡inėti automobilio niekas nebandė, pirkimo-pardavimo sutartyje iÅ¡ automobilio techninio paso nurodė savininkės vardÄ , pavardę, jos adresÄ , dukra pasirašė ir jis Å¡iÄ sutartį perdavė J.

B., kad perduotų Å¡iÄ sutartį pasiraÅ¡yti savininkei, jog per 10 dienų automobilį iÅ¡registruotų. J. B. pasiraÅ¡ytos sutarties neatvežė, pastarajam skambino, bet jis sakė, kad savininkės nėra, paskui sakė, kad paties nėra, J. vis atsirasdavo kliūčių, dėl ko savininkė negali pasiraÅ¡yti sutarties. Prašė J. B. grÄ Å¾inti pinigus, pateikė keletÄ variantų, siÅ«lė nupirkti dar vienÄ automobilį tokį patį, bet jis nekreipė dėmesio, praėjo metai, kaip J. dar nebuvo sugebėjęs pateikti savininkei pasiraÅ¡yti sutarties.

Ä® policijÄ nesikreipė, nes vis dar tikėjosi, kad Å¡i problema iÅ¡sispręs, tačiau vėliau policija pati į jį kreipėsi, paėmė automobilį. Kaltinamasis žalos neatlygino, kai pirko automobilį, jo techninė bÅ«klė buvo bloga, iÅ¡orė buvo aprÅ«dijus, remonto metu iÅ¡lindo daugiau gedimų. Neskaičiavo, kiek pirko ir kiek pardavė automobilių, pirkdamas automobilį sudarydavo pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau ne visada, jokių raÅ¡telių nepasiraÅ¡inėdavo, sėkmingai sandoriai įvykdavo.

Nežino dėl kokių priežasčių J. neigia, kad gavo 900 litų, tokiÄ kainÄ pasiÅ«lė, kadangi pasižiÅ«rėjo automobilio rinkos kainÄ internete, duodant 900 litų nežinojo, kad automobilis nepriklauso J. B., o priklauso kitai savininkei. PrieÅ¡ varant techninę apžiÅ«rÄ , pamatė, kad savininkė kita. Slenksčio surÅ«dijimas priklauso, nuo jo eksplotavimo, nuo automobilio markės, modelio, per pusmetį negali surÅ«dyti. Jis nudažė automobilį tam, kad jis praeitų techninę apžiÅ«rÄ .

Automobilį norėjo registruoti dukros vardu, jai pirko kaip dovanÄ . Nepamena, kada praėjo techninę apžiÅ«rÄ , jis ilgai remontavo, pirko kai kurias naujas detales. Automobilis buvo eksplotuojamas 8 mėnesius, kiek juo buvo pravažiuota – nežino.    7.9. L. M. T. apklausiama pirmosios instancijos teisme parodė, jog pažįsta J. B., draugavo 3 metus. Kartu negyveno, bendro turto, skolų nėra. J. reikėjo važiuoti į darbÄ , jis neturėjo transporto priemonės, todėl paskolino automobilį ,,R.

M.“. Nežino, ar automobilis ,,R. M.“ buvo techniÅ¡kai tvarkingas, su juo nevažinėjo, važinėjo mama. PrieÅ¡ tai J. kartu su mama buvo paskolinusi automobilį ,,Mitsubishi“, kurį ji buvo gavusi dovanų, kiek laiko jis naudojosi automobiliu ,,Mitsubishi“, tiksliai nepamena. Mama ir ji liepė J. grÄ Å¾inti automobilį, tačiau jos iniciatyva paskolino automobilį ,,R. M.“, kuriuo J. važinėdavo į darbÄ , Å¡iuo automobiliu važiuodavo ir ji kartu, ji jam vis sakydavo, kad grÄ Å¾intų, tiksliai nepasakys, kiek kartų ji jam sakė, kad grÄ Å¾intų automobilį, tačiau tikrai nemažai.

Automobiliu naudojosi 2-3 mėnesius. Jis sakė, kad norėtų įsigyti automobilį ,,R. M.“. Pokalbio dėl pirkimo-pardavimo, negirdėjo. Mama norėjo susigrÄ Å¾inti automobilį, nenorėjo jo parduoti. J. mamai siÅ«lė perpirkti automobilį, kadangi ilgai juo naudojosi, kito automobilio neturėjo, automobilio reikėjo, iniciatyva pirkti automobilį buvo iÅ¡ Jono. Apie automobilio kainas ji negirdėjo ir nežinojo. Matė, kaip J. perdavė 500 litų už automobilį, nežino, už kÄ buvo tie pinigai, nebuvo įvardinta.

IÅ¡ Jono gavo informacijÄ , kad jie su mama susitarė dėl automobilio pirkimo-pardavimo. Jono nuomonė buvo pasakyta, kad automobilio ,,Renault megane“ vertė – 2000 Lt. Tarp Jono ir jos mamos nebuvo pasiraÅ¡ytas joks susitarimas. J. sakydavo iki balandžio mėnesio perduos likusius pinigus, kiek žino, daugiau nebuvo perduota pinigų. K. J. padavė 500 litų mamai, jų santykiai su Jonu buvo jau nebe tokie geri, buvo įtampa. Nežino, kodėl J. neatidavė automobilio, gal dėl to, kad jam buvo patogu.

Mama nenorėjo parduoti automobilio J., ji tik norėjo jį atgauti. Ji sakė, kad J. pasakys apie ketinimÄ parduoti automobilį tam, kad greičiau jį atgautų. J. buvo paskolinęs jai savo telefonÄ , ji naudojosi jo telefonu, jo paÅ¡to paskyra buvo įjungta ir jai ateidavo jo žinutės ir taip rado tÄ pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje buvo įraÅ¡yti K. B. ir mamos duomenys, pirkimo sumos – nepamena. Kada tiksliai J. nusipirko automobilį nepamena, bet buvo jau Å¡ilta, jis jÄ iÅ¡ paskaitų paėmė, automobiliu M.

K. į telefonÄ atėjo žinutė su ta pirkimo-pardavimo sutartimi, Å¡is atvejis buvo po to, kai J. jau buvo nusipirkęs automobilį. Kai pamatė tÄ sutartį, su Jonu nekalbėjo, parodė mamai.   7.10. Liudytoja K. B. apklausiama pirmosios instancijos teisme parodė, kad kaltinamÄ jį mato antrÄ kartÄ . Automobilį ,,Renault megane“ jai padovanojo tėtis R. S., kuris atvažiavęs į jos darbÄ , paklausė, ar jai patinka, sakė, jei patinka, tai pirks. Ji sutiko, kad automobilį nupirktų.

Automobilį remontavo tėtis ir jo draugas. Žino, kad automobilis kainavo 900 litų. Automobilis nebuvo registruotas jos vardu, prieÅ¡ einant techninę apžiÅ«rÄ , reikėjo apdrausti automobilį, ruoÅ¡iantis apdrausti automobilį tėtis R. S. pamatė, kad automobilis priklauso ne J., o savininkė yra A. A.. Tėtis paskambino J. B., klausė, kaip čia yra, bet J. atsakė, kad viskas bus gerai. Kai tėtis sutvarkė automobilį ir kai automobilis praėjo techninę apžiÅ«rÄ , automobilį ji pasiėmė sau.

Su tėčiu užpildė pirkimo-pardavimo sutartį, automobilio bei savininkės duomenis užpildė nuo automobilio techninio paso, sumÄ Ä¯rašė 900 litų ir sutartį atidavė tėčiui, nes jis buvo sutaręs, kad J. perduos sutartį A. pasiraÅ¡yti. IÅ¡ pradžių tėtis bendravo su Jonu telefonu, tačiau J. vis atsirasdavo priežasčių, dėl ko pirkimo- pardavimo sutartis negali bÅ«ti pasiraÅ¡oma. Nežinojo pačios A. A. nuomonės apie automobilio pardavimÄ . JÄ policijos pareigÅ«nai iÅ¡sikvietė į Rietavo policijos komisariatÄ apklausai, ten ji papasakojo viskÄ apie Å¡iÄ situacijÄ .

Vėliau gal po kokio mėnesio jai paskambino iÅ¡ Kauno ir pasakė, kad reikia susitikti, pasakė, kad reikia nufotografuoti automobilį, kadangi dirbo Å¡alia Å ilalės, tai susitiko kolonėlėje, ten buvo ir A., į automobilį įlipo pareigÅ«nai ir pasakė, kad automobilį konfiskuoja. Atiduodama pareigÅ«nams automobilį, ji pasirašė. Kai iÅ¡ jos atėmė automobilį, ji jautėsi blogai, policijos pareigÅ«nai jÄ nuvežė į darbÄ , viskÄ iÅ¡kraustė iÅ¡ automobilio. PrieÅ¡ remontuojant automobilį, tėtis padavė J. 900 litų.

Pirkimo-pardavimo sutartis buvo paraÅ¡yta po automobilio nupirkimo 1-2 mėn. Automobilis buvo apdraustas A. A. vardu. Automobiliu naudojosi nuo techninės apžiÅ«ros iki gegužės mėnesio, tai yra iki tol kol iÅ¡ jos automobilį atėmė. Nei akumuliatoriaus nei padangų nekeitė. Tarp tėčio su Jonu nebuvo kalbama apie tai, kad J. už dykÄ duoda automobilį. Dėl akumuliatoriaus problemų nebuvo, buvo problemų dėl užvedimo. Važinėjo su tomis padangomis, kurios buvo, tik vienÄ padangÄ pakeitė, kai jai nuleido, užsidėjo atsarginę.

   7.11. Liudytoja E. B. apklausiama pirmosios instancijos teisme parodė, kad R. S. yra jos vyras, jis pasakė, jog apžiÅ«rėjo automobilį, kad nori jį pirkti, kadangi pasitikėjo savo vyru, žinojo, kad jis moka suremontuoti automobilius, vyrui pritarė ir nusprendė nusipirkti automobilį. Vyras iÅ¡ jos paprašė sutikimo, kad galėtų paimti pinigus – 900 litų – sumokėti už automobilį iÅ¡ Å¡eimos biudžeto. Kada dukra pirmÄ kartÄ automobilį pamatė, nepamena. R. jai pasakė, kad nupirko automobilį, kad remontuoja, tvarko.

Kai dukra K. B. pradėjo praÅ¡yti, kada priregistruoti automobilį jos vardu, tada vyrui kilo įtarimas. J. jau tada nebekėlė ragelio. Ji manė, kad R. kažkiek pažinojo JonÄ . R. – tolimųjų reisų vairuotojas. Automobilio techninė bÅ«klė buvo labai prasta. Nežino, kiek buvo iÅ¡leista pinigų Å¡io automobilio remontui. Vyras pats tvarkė automobilį ir vežė į servisÄ . Techninę apžiÅ«rÄ praėjo ne iÅ¡ pirmo karto, automobilį tvarkė ne savaitę, techninę apžiÅ«rÄ praėjo ne tÄ patį mėnesį, kai pirko, negali atsakyti į šį klausimÄ . 2014-06-04 dienÄ pasibaigė techninė apžiÅ«ra, automobilį perdavė nukentėjusiajam RamÅ«nui nuo 2016-06-04 iki 2016-06-14 tame tarpe.    7.12.

IÅ¡ akistatos protokolo matyti, jog atlikus akistatÄ tarp nukentėjusiosios A. A. ir įtariamojo J. B., nukentėjusioji A. A. patvirtino apklausos metu duotus savo parodymus (1 t., 96-100 b. l.).   7.13. IÅ¡ akistatos protokolo matyti, kad atlikus akistatÄ tarp liudytojos M. T. ir įtariamojo J. B., liudytoja M. T. patvirtino apklausos metu duotus savo parodymus (1 t., 106-107 b. l.).   7.14. IÅ¡ daiktų pateikimo protokolo matyti, kad iÅ¡ liudytojos K. B. paimtas automobilis „R. M.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), raktas, signalizacijos pultelis, kurie apžiÅ«rėti apžiÅ«ros protokolu ir daiktų bei vertybių grÄ Å¾inimo protokolu grÄ Å¾inti nukentėjusiajai A.

A. (1 t., 42, 43-52 b. l.).   7.15. IÅ¡ akistatos protokolo matyti, kad atlikus akistatÄ tarp nukentėjusiojo ir įtariamojo J. B., nukentėjusysis R. S. patvirtino apklausos metu duotus savo parodymus (1 t., 129-130 b. l.)    7.16. IÅ¡ daiktų pateikimo protokolo matyti, kad iÅ¡ nukentėjusiojo R. S. paimtas mobiliojo ryÅ¡io telefonas „Nokia“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kuris apžiÅ«rėtas daiktų apžiÅ«ros protokolu, bei daiktų ir vertybių grÄ Å¾inimo protokolu grÄ Å¾intas nukentėjusiajam R.

S. (1 t., 134, 135-137 b. l.).   7.17. IÅ¡ 2015-01-28 ir 2014-09-15 pareiÅ¡kimų matyti, jog A. A. kreipėsi į policijÄ dėl padarytos nusikalstamos veikos (1 t., 36, 41 b. l.).   7.18. Pažyma apie transporto priemones 2014-12-15 Nr. 1.6-S3-2618 nustatyta, kad A. A. savo vardu įregistravusi transporto priemonę Renault M. S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), baltos spalvos (1 t., 38 b. l.).    7.19. A. A. nepasiraÅ¡yta transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartimi nustatyta, kad automobilis Renault M.

S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), parduodamas už 900 litų, automobilį perka K. B. (1 t., 39 b. l.).    7.20. Techninės apžiÅ«ros rezultatų kortele nustatyta, kad automobilio Renault M. S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atlikta techninė apžiÅ«ra 2014-08-12 (duomenys neskelbtini) (1 t., 40 b. l.).    7.21. AB “Lietuvos paÅ¡to“ 2015-05-11 pažyma apie iÅ¡siųstÄ pinigų perlaidÄ Nr. 3-3087 nustatyta, kad J. B. 2015-04-23 iÅ¡siuntė A. A. 290 eurų pinigų perlaidÄ su pristatymu nurodant paskirtį:

“GrÄ Å¾inimas už automobilį (duomenys neskelbtini)“ (1 t., 151 b. l.).   8. Aptartais įrodymais nustatyta, kad J. B. savo kaltės nepripažino teigdamas, kad kai 2013 m. gruodžio mėn. sugedo A. A. automobilis „Renault megane scenic“, jis pasiÅ«lė susikeisti automobiliais, kad ji pasiimtų „Mitsubishi“, o jis pasiimtų „Renault“, kadangi automobilį pavyko užvesti, tai A. A. pasakė, kad jis dabar gali tuo automobiliu naudotis. Vėliau su A. A. susitarė, kad jis automobilį nupirks, jis pasiÅ«lė 1500 Lt kainÄ .

A. A. sutiko, padavė jai 500 Lt kaip avansÄ ir pažadėjo, kad 2014 m. gegužės mėn. sumokės likusius pinigus – 1000 Lt, su kuo A. A. sutiko. J. B. nurodė, kad dėl finansinių sunkumų laiku negalėjo atiduoti skolos A. A., bet jÄ informavo, kad 1000 litų atiduos po kelių mėnesių, o A. A. jokių pretenzijų nereiÅ¡kė. 2014-06-04 pasibaigė Å¡io automobilio techninė apžiÅ«ra, todėl jis tapo nenaudojamas. VienÄ vakarÄ , birželio pradžioje, Å¡nekėjosi su pažįstamu R.

S., kuris paklausė, kÄ J. B. planuoja daryti su tuo automobiliu. R. S. pasakė, kad tÄ automobilį galėtų susiremontuoti, pasiruoÅ¡ti techninei apžiÅ«rai ir iÅ¡ jo nupirkti. Kadangi jau buvo davęs 500 Lt A. A., todėl manė, kad R. S. galėjo duoti tÄ automobilį minimaliai susitvarkyti, pasiruoÅ¡ti techniniai apžiÅ«rai. Automobilio dokumentus, techninę apžiÅ«rÄ ir visus kitus popierius R. S. pasiėmė ir pasakė, kad kai tÄ automobilį suremontuos, tada viskÄ aptars dėl atsiskaitymo, jis sutiko.

R. S. jam atvežė pirkimo – pardavimo sutartį, kuri buvo užpildyta jo dukters K. B., bet nebuvo datos ir savininkės A. A. paraÅ¡o. R. S. jo paprašė nuvežti A. A. pirkimo – pardavimo sutartį, kad ji pasiraÅ¡ytų ir su ja kartu nueitų į „RegitrÄ â€œ persiraÅ¡yti naujam pirkėjui. Kad atsirado automobilį perkantis asmuo ir yra pirkimo-pardavimo sutartis, A. A. informavo 2014 m. rugpjūčio mėn. Tačiau jis A. A. dar negalėjo pats susimokėti 1000 Lt, nes dar turėjo finansinių problemų.

TÄ Å¾inojo ir A. A.. Su A. A. susitikęs sakė jai, kad gali A. A. pinigus sumokėti, gali ir automobilį grÄ Å¾inti. Su R. S. nesusitarė tikslios automobilio sumos, apie tai turėjo pakalbėti, kai automobilis praeis techninę apžiÅ«rÄ . Jis automobilio nepardavė niekam, nes automobilis oficialiai buvo ne jo. J. B. suprato, kad A. A. sutiko, jog jis parduotų tÄ automobilį. J. B. taip pat nurodė, kad su A. A. susitarė, jog atidavus likusiÄ pinigų dalį, taps automobilio savininku, tačiau, kad ji bÅ«tų pasakiusi, jog tikrai neparduos automobilio, taip nebuvo.      8.1.

Nors nukentėjusioji A. A. nurodė, kad J. B. tik paskolino automobilį „Renault megane“, bet nebuvo kalbos apie automobilio pardavimÄ , tačiau prieÅ¡taraudama sau, ji taip pat nurodė, kad tikslu susigrÄ Å¾inti automobilį, M. (savo dukrai) pasakė, kad ji J. pasakytų, jog nori parduoti automobilį. Tai patvirtina J. B. nurodytÄ aplinkybę, kad jis su A. A. susitarė pirkti iÅ¡ jos automobilį „Renault megane“. J. B., kaip avansÄ už šį automobilį, padavė A. A. 500 litų. Tai patvirtino savo parodymuose ir pati A.

A., nurodžiusi, kad balandžio mėnesį atėjo J. su M., padavė pinigus 500 Lt už automobilį ir pasakė, kad jį pirks, o kitus pinigus grÄ Å¾ins vėliau. A. A. nurodyta aplinkybė, jog ji realių tikslų parduoti automobilį neturėjo, negali bÅ«ti pakankamas pagrindas iÅ¡vadai, kad J. B. savavaliÅ¡kai tyčia pasisavino A. A. priklausantį automobilį „Renault megane“. IÅ¡ A. A. veiksmų, t. y. sutikimo parduoti automobilį ir paėmimo už jį kaip avanso 500 litų, o J.

B. veiksmų, susitarimo su A. A., kad ji sutinka jam parduoti minėtÄ automobilį ir kaip avansÄ paima 500 Lt, sutikdama palaukti likusios sumos dalies, tik patvirtina faktÄ , kad J. B. objektyviai suprato, kad A. A. sutinka pagal susitarimÄ parduoti jam automobilį. Tuo tarpu vidinių nukentėjusiosios tikslų J. B. negalėjo žinoti, nes tokių tikslų aiÅ¡kiai neiÅ¡reiÅ¡kė ir jam nenurodė nei A. A., nei jos dukra M. T.. Pastaroji taip pat nurodė, kad mama nenorėjo parduoti automobilio J., ji tik norėjo jį atgauti, t. y. tikrÄ jį tikslÄ , kad A.

A. tariamai nenori parduoti automobilio, jos slėpė nuo J. B.. Jis neneigė ir pripažino, kad nei iÅ¡ karto, nei kiek vėliau jis negalėjo atiduoti A. A. likusių pinigų už automobilį, nes turėjo finansinių sunkumų, bet apie tai informavo A. A., o Å¡i jam pretenzijų nereiÅ¡kė. Tai patvirtina ir jos nurodyta aplinkybė, kad A. A. savo dukrai M. visada sakė, kad sakytų J., jog atiduotų jai automobilį, t. y. pati jam jokių reikalavimų neiÅ¡reiÅ¡kė. M. T. teisme nurodė, kad pokalbio dėl pirkimo-pardavimo ji negirdėjo, bet nurodė, kad J. mamai siÅ«lė perpirkti automobilį, kadangi ilgai juo naudojosi, iniciatyva pirkti automobilį buvo iÅ¡ Jono pusės. Apie automobilio kainÄ ji negirdėjo ir nežinojo, bet pripažino, kad matė, kaip J. perdavė 500 litų už automobilį.

A. A. nurodė, kad automobilio vertė buvo 6000 litų, tačiau pripažino, kad tokiÄ kainÄ ji nusistatė savarankiÅ¡kai iÅ¡ interneto. Tačiau iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad interneto svetainės www.autoplius.lt toks automobilis įvertintas 750,69 eurų pagal 2013 m. rugsėjo-gruodžio mėn. Å¡ioje svetainėje skelbiamÄ analogiÅ¡kus kriterijus atitinkančių automobilių vidutinę pardavimo kainÄ , o 2015-05-23 nepriklausomo turto vertintojo E. L. iÅ¡duotÄ Transporto priemonės vertinimo iÅ¡vadÄ Nr. L150519, Å¡is automobilis įvertintas 400 eurų.

Tai patvirtina, kad savarankiÅ¡kai iÅ¡ internete publikuojamų parduodamų automobilių skelbimų nustatydama savo automobilio „Renault megane“ vertę, A. A. jÄ Ä¯vertino klaidingai, t. y. nusistatė nepagrįstai didelę kainÄ , o J. B. ketinta sumokėti suma už automobilį – 1 500 litų, yra artima paminėtoms nustatytoms nepriklausomo turto vertintojo ir automobilių skelbimų portalo „(duomenys neskelbtini)“ nurodytai tokio automobilio vertėms. Tai, kad automobilio kaina buvo ne 6000 litų, kaip nurodė A.

A., o gerokai mažesnė, kuri artimesnė J. B. nurodytai kainai, patvirtino ir nukentėjusysis R. S., kuris šį automobilį dėl prastos techninės bÅ«klės įvertino 900 litų. Tai, kad kalba buvo ne apie A. A. nurodytus 6000 litų už jai priklausantį automobilį, o apie gerokai mažesnę sumÄ , nurodė ir pati A. A., ikiteisminio tyrimo metu nurodydama, kad J. B. siÅ«lė sumokėti 2000 litų ir 2014m. balandžio mėnesį davė 500 litų avansÄ . Teisme ji taip pat nurodė, kad J.

B. nuomone automobilio ,,Renault megane“ vertė – 2000 Lt. Pažymėtina ir tai, kad faktÄ , jog J. B. įvykdė savo susitarimÄ su A. A. pirkti iÅ¡ jos automobilį „Renault megane scenic“, patvirtina byloje esanti AB “ (duomenys neskelbtini)“ 2015-05-11 pažyma apie iÅ¡siųstÄ pinigų perlaidÄ Nr. 3-3087, kurioje nurodyta, kad J. B. 2015-04-23 iÅ¡siuntė A. A. 290 eurų pinigų perlaidÄ su pristatymu nurodant paskirtį: “GrÄ Å¾inimas už automobilį (duomenys neskelbtini)“.     8.2.

Ä®vertinus paminėtas aplinkybes galima daryti iÅ¡vadÄ , kad J. B., susitardamas dėl automobilio „Renault megane“ pirkimo iÅ¡ A. A., bei paduodamas 500 litų kaip avansÄ , pagrįstai suprato, kad pastaroji pardavė jam automobilį, o jis, galutinai sumokėjęs už šį automobilį likusius sutartus 1000 litų, taps Å¡io automobilio teisėtu savininku, o kol kas juo gali laisvai disponuoti. J. B. nurodė, kad 2014-06-04 pasibaigė Å¡io automobilio techninė apžiÅ«ra, todėl jis tapo nenaudojamas, o vienÄ vakarÄ , birželio pradžioje, Å¡nekantis su pažįstamu R.

S., tarpusavyje susitarė, kad R. S. automobilį susiremontuos, paruoÅ¡ techninei apžiÅ«rai ir iÅ¡ jo nupirks. J. B., kaip automobilio pirkėjas, turėjo teisę perduoti minėtÄ automobilį R. S., nes toks perdavimas buvo susijęs su automobilio techninės bÅ«klės pagerinimu. Taip pat buvo aptarta ir dėl vėlesnio automobilio pardavimo, tačiau dėl kainos, kaip nurodė J. B., nuspręsta apsitarti po automobilio parengimo techninei apžiÅ«rai ir žinant kiek tam reikėjo iÅ¡leisti pinigų.

Nors pats R. S. teisme nurodė, kad sutarė su J. B., jog už 900 litų parduos automobilį ,,R. M. scenic“, tačiau pripažino, kad pinigų perdavimo niekas nematė, jokių dokumentų dėl pinigų nepasirašė. Liudytojos K. B. (R. S. dukra) ir E. B. (R. S. žmona) nors ir nurodė, kad automobilis kainavo 900 litų, tačiau tai jos sužinojo iÅ¡ R. S., pačios pinigų perdavimo fakto nematė. Tuo tarpu J. B. pinigų gavimo faktÄ nuosekliai neigė bei nurodė, kad su R. S. buvo sutarta, kad apie automobilio kaina kalbės suremontavus jį ir parengus techninei apžiÅ«rai.

Duomenų, paneigiančių Å¡iuos J. B. teiginius, byloje nėra, todėl Å¡i abejonė vertinama nuteistojo J. B. naudai. Å iÄ abejonę dar labiau sustiprina ir E. B. parodymai, kurie paneigia R. S. parodymus, jog pinigus sumokėjo tÄ pačiÄ dienÄ kai tarėsi su J. B., kadangi E. B. nurodė, jog R. S. su ja tarėsi dėl Å¡eimos biudžeto pinigų iÅ¡leidimo Å¡io automobilio įsigijimui. Savo parodymuose R. S. nurodė, kad automobilio dokumentų registracijos dokumentų nematė. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, jog J. parodė registracijos liudijimÄ , t. y. parodė, kur yra padėti dokumentai.

Tai patvirtina, kad J. B. neslėpė automobilio „Renault“ dokumentų, paliko juos automobilyje, o R. S. bet kada galėjo paimti automobilio registracijos liudijimÄ ir pasižiÅ«rėti jame nurodytÄ informacijÄ , t. y. kas yra tikrasis automobilio savininkas.      8.3. Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes konstatuojama, kad negalima daryti iÅ¡vados, jog J. B., nustatytu laiku ir aplinkybėmis pasisavino A. A. jam patikėtÄ automobilį „Renault megane scenic“ ir šį automobilį perdavė kitam asmeniui bei apgaule įgijo svetimÄ , R.

S. priklausantį, turtÄ (900 litų), kas skundžiamu nuosprendžiu kvalifikuota pagal BK 183 str. 1 d., 182 str. 1 d. Aukščiau paminėtų aplinkybių aplinkės teismas skundžiamame nuosprendyje tinkamai neįvertino, todėl padarė neteisinga iÅ¡vadas dėl J. B. kaltės Å¡ių nusikaltimų padaryme, o tai įtakojo neteisingo nuosprendžio priėmimÄ . Tai, jog J. B. veikoje yra ne baudžiamojo įstatymo draudžiama veika, o tarp A. A. ir J. B. ir R. S. ir J. B. yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, yra pagrindas skundžiamÄ nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo J.

B. išteisinti pagal BK 183 str. 1 d., 182 str. 1 d., nesant jo veiksmuose šių nusikaltimų sudėties (BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Skundžiamu nuosprendžiu priteista iš J. B. nukentėjusiesiems A. A. ir R. S. po 300 eurų neturtinei žalai ir atitinkamai 1012,54 eurų, bei 720,06 eurų turtinei žalai atlyginti, kitose dalyse civiliniai ieškiniai atmesti. Kadangi skundžiamas nuosprendis naikinamas, o J. B. išteisinamas BPK 303 str. 5 d. 1 punkto pagrindu, todėl civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėti (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Taip pat skundžiamu nuosprendžiu priteista iš J. B. nukentėjusiosios A. A. naudai 600 eurų, o nukentėjusiojo R. S. naudai 800 eurų advokato darbo apmokėjimui. Kadangi skundžiamas nuosprendis naikinamas ir J. B. išteisinamas, todėl prašymai priteisti iš J. B. nukentėjusiųjų A. A. ir R. S. naudai išlaidas advokato darbo apmokėjimui yra atmetami. Analogiškai vertinamas ir atmetamas 2016-10-14 Kauno apygardos teisme gautas advokato padėjėjo G. T. prašymas iš J. B. išieškoti A.

A. naudai jos turėtas 200 eurų dydžio iÅ¡laidas įgalioto atstovo dalyvavimo apeliaciniame procese paslaugoms apmokėti. J. B. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, panaikinama. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nuosprendį, kuriuo J. B. nuteistas pagal BK 183 str. 1 d., 182 str. 1 d. panaikinti ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, kuriuo:J.

B. išteisinti pagal BK 183 str. 1 d. (dėl veikos A. A. atžvilgiu), kadangi jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Taip pat J. B. išteisinti pagal BK 182 str. 1 d. (dėl veikos R. S. atžvilgiu), kadangi jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Nukentėjusiųjų A. A. ir R. S. civilinius ieškinius turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, palikti nenagrinėtus.Nukentėjusiųjų A. A. ir R. S. prašymus, taip pat A.

A. atstovo advokato padėjėjo praÅ¡ymÄ apeliacinės instancijos teisme, priteisti iÅ¡laidas advokato darbo apmokėjimui, atmesti.J. B. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, panaikinti.Å is Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos. Teisėjai                                                                 Daiva Jankauskienė                                                                  ArÅ«nas PaÅ¡tuolis                                                                             Gytis Večerskas