2024-12-09 Nr. CB-7267-2-13-3-00143-2021-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-4356

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00143-2021-2

(N) (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Agnės Tikniūtės,

susipažinusi su 2024 m. gruodžio 2 d. paduotu ieškovės M. A.-V. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 17 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 17 d. nutarties dalių, kuriomis buvo paliktos nepakeistos Alytaus apylinkės teismo 2024 m. balandžio 10 d. sprendimo dalys priteisti vaikui išlaikymą, atmesti ieškovės reikalavimus priteisti išlaikymo vaikui įsiskolinimą ir 43 625 Eur piniginę kompensaciją, peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. A.-V. ieškinį atsakovui M. V. ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo ir jos nutraukimo pasekmių.

Ieškovės kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovės kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Teismai, nagrinėdami klausimą dėl išlaikymo vaikui įsiskolinimo, nenustatė esminių aplinkybių apie vaiko poreikius, atsakovo indėlį į šių poreikių tenkinimą gyvenant skyriumi, ieškovės indėlį ir proporcijas bendroje išlaikymo prievolėje. Teismai šių aplinkybių nenagrinėjo ir neatskleidė bylos esmės – nenustatė vaiko poreikių retrospektyviai, nevertino ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų apie ieškovės lėšomis tenkintus vaiko poreikius ir nenurodė tėvų indėlio proporcijų. Nenustatę šių faktų, teismai pažeidė ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 2 dalį ir 3.200 straipsnį, bet ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus tokio pobūdžio bylose, kad teismai privalo išsamiai ištirti retrospektyvinius duomenis apie vaiko poreikius ir tėvų indėlį tam, jog būtų priimtas teisėtas ir pagrįstas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-249-378/2023, 20 punktas; 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013). Nenustatę vaiko poreikių ir neįvertinę ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų (sąskaitos išrašo) apie retrospektyviai patirtas vaikui išlaidas, nepaneigę, kad patirtos išlaidos buvo išimtinai vaiko poreikių tenkinimui, teismai ydingai sprendė, kad ieškovė neįrodė ieškinio ir/ar kad išlaikymo įsiskolinimo iš viso nėra. Kadangi teismai nenustatinėjo konkrečių vaiko poreikių už įsiskolinimo laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2024 m. sausio 1 d., teismų išvada, kad atsakovas nurodytu laikotarpiu vaiką išlaikė, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta. Teismai ignoravo ieškovės pateiktus įrodymus: sąskaitų išrašus, kvitus, vaiko poreikių detalizaciją. Teismo išvada, kad atsakovas teikė epizodinį išlaikymą apmokėdamas VŠĮ „Augu kartu“ paslaugas ir nupirkdamas vaikui žaislų, neatitinka CK 3.196 straipsnio nuostatų, prieštarauja pateiktiems įrodymams.

2. Ieškovė nesutinka, kad išlaikymas vaikui visais atvejais turi atitikti minimalią mėnesio algą (MMA), nevertinant individualių vaiko poreikių ir realiai patirtų išlaidų už įsiskolinimo laikotarpį. Ieškovė rašytiniais įrodymais pagrindė patirtas individualias vaiko išlaidas, kurios viršijo MMA po mokesčių, nes vaikas turėjo ir šiuo metu turi papildomų poreikių dėl sveikatos. Nepasisakydami apie vaiko poreikių dydį, teismai nepagrįstai sprendė, kad atsakovo teikiamas išlaikymas po 257 Eur/mėn. atitiko vaiko būtinuosius poreikius. Tuo tarpu nuo 2024 m. sausio 1 d. priteisdami po 350 Eur/mėn. išlaikymą iš atsakovo, teismai vaiko poreikius vertino beveik 800 Eur/mėn. Nėra aišku, kodėl teismai sumažino vaiko poreikius už praeitą laikotarpį, o nuo 2024 m. sausio 1 d. juos padidino 200 Eur. Ieškovei pateikus rašytinius įrodymu, kad įsiskolinimo laikotarpiu ji vaiko išlaikymui kiekvieną mėnesį išleido po 1000-1200 Eur, teismai privalėjo pripažinti ieškovei teisę į turėtų išlaidų vaiko išlaikymui atlyginimą, nes faktiškai ieškovė įvykdė prievolę išlaikyti vaiką už abu tėvus ir įgijo teisę į teikto išlaikymo atlyginimą (CK 6.50 straipsnis). Teismai privalėjo taikyti taip pat ir teisės normas, kurių pagrindu prievolę už kitą asmenį įvykdęs asmuo turi teisę reikalauti visa tai, ką įvykdė už bendraskolį (CK 6.50 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010; 2023 m. spalio 11 d. nutartis Nr. e3K-3-249-378/2023).

3. Teismai, nustatydami išlaikymo vaikui dydį į ateitį, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

4. Teismai, atmesdami ieškovės reikalavimą priteisti 43 625 Eur piniginę kompensaciją už iš atsakovo sąskaitos UAB „Euronda“ pervestas lėšas, padarė prieštaringus vertinimus, pažeidė prezumpciją, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol ji nėra nuginčyta. Ne ieškovė, o atsakovas privalėjo įrodyti, kad santuokoje įgytos lėšos buvo jo asmeninė nuosavybė, o atsakovas šios pareigos nevykdė, nes teismas a priori sutiko su atsakovo nuomone. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovo į jo įmonės sąskaitą pervestos lėšos buvo panaudotos namo statybai. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad ieškovė turėjo pareigą įrodyti, jog iš atsakovo sąskaitos UAB „Euronda“ pervestos lėšos buvo sutuoktinių bendros lėšos (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Atsakovui teko pareiga įrodyti, kad lėšos, kurios buvo sutuoktinių sąskaitoje santuokos metu, priklausė atsakovui asmeninės nuosavybės teise, tačiau atsakovas šios aplinkybės neįrodinėjo. Teismai nevertino ir nepasisakė dėl ieškovės pateiktų įrodymų. Teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes įrodymų vertinimą dėl ieškovės reikalavimo priteisti kompensaciją atliko vien iš atsakovo, turinčio teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, paaiškinimų.

5. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės prašymą išreikalauti iš atsakovo pateiktas deklaracijas FR0711, GPM311, VĮ Registrų centrui pateiktas įmonės finansines ataskaitas, balansus, pelno/nuostolio ataskaitas, didžiosios knygos kopijas, avansines apyskaitas, kasos knygų kopijas, pažeidė CPK 181 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą motyvuoti atsisakymą išreikalauti prašomus įrodymus. Teismas nesuteikė ieškovei galimybės rinkti ir teikti įrodymus (CPK 177, 180 straipsniai). Teismas nepaskyrė ekspertizės, dėl to teismų padaryta išvada apie į UAB „Euronda“ santuokos metu investuotų lėšų paskirtį ir kilmę bei jų panaudojimą yra abejotina, nemotyvuota, o teismų sprendimų išvados neatitinka teismo sprendimams keliamų reikalavimų. Teismai pažeidė CPK 17 straipsnį, įtvirtinantį šalių procesinio lygiateisiškumo principą, užtikrinantį, kad šalys turėtų lygias teises teikti įrodymus ir dalyvauti įrodymų tyrime.

6. Pirmosios instancijos teismas buvo šališkas: teismas atmetė ieškovės prašymus išreikalauti įrodymus, kuriais ieškovė siekė pagrįsti ieškinio reikalavimus dėl piniginės kompensacijos priteisimo dėl UAB „Euronda“ turto pokyčio, suteikė atsakovui pranašumą nereikalaudamas apmokėti jo reikalavimų žyminiu mokesčiu, o iš ieškovės, priešingai, reikalaudamas sumokėti daugiau žyminio mokesčio, nei priklausė.

7. Teismas atsakovo apeliacinį skundą priėmė pažeisdamas apeliacinio skundo padavimo terminus, nes atsakovas apeliacinį skundą pateikė praleidęs įstatymu nustatytą 30 dienų terminą. Termino atnaujinti atsakovas neprašė. Tokiais veiksmais teismas pažeidė CPK 1751 straipsnį.

8. Teismai pažeidė CPK 80 straipsnio reikalavimus priimdami atsakovo priešieškinį ir apeliacinį skundą, nes šie procesiniai dokumentai buvo pateikti neapmokėti žyminiu mokesčiu. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo apeliacinį skundą nevertindamas, kad apeliacinis skundas priimtas pažeidus CPK normas, dėl ko jis negalėjo būti nagrinėjamas. Tokiu būdu teismai pažeidė lygybės įstatymui principą (CPK 6 straipsnis), šalių procesinio lygiateisiškumo principą (CPK 17 straipsnis) ir ieškovės teisę į teisingą teismą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti ieškovei M. A.-V. 880 (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. gruodžio 1 d. Luminor banke lėšų pervedimo nurodymu Nr. 620, kodas ZN77650.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Antanas Simniškis

Agnė Tikniūtė