407555f2-1cc8-4e5c-9c53-267a2a1db072 · Kauno apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-431-919/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07627-2021-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.1.2; 2.4.1.6 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 17 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Juditos Sungailaitės, Aušros Vingilės, sekretoriaujant Aidai Gaučienei, dalyvaujant prokurorei Tatjanai Samulevičienei, nuteistajam R.

A., jo gynėjui advokatui Sauliui Dambrauskui, nukentėjusiojo atstovei A. A., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. A. gynėjo advokato Sauliaus Dambrausko apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo R. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 137 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 40 parų areÅ¡to bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos areÅ¡to bausmės vykdymas atidėtas 3 mėnesiams ir paskirta intensyvi priežiÅ«ra, nustatytos jos sÄ lygas - nuo 23 val. iki 6 val. bÅ«ti savo gyvenamojoje vietoje.

Skundžiamu nuosprendžiu patvirtinta tarp R. A. ir civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos 2021 m. birželio 21 d. sudaryta Žalos privalomo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartis. Procesas dėl civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutrauktas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos (351,90 euras), susidariusios dėl nukentėjusiojo mažamečio atstovavimo bylos nagrinėjimo metu, iš R. A. nepriteistos. Nepriteistos R.

A. patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. R. A. Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu už tai, kad dėl neatsargumo sunkiai sužalojo mažametį A. A., o bÅ«tent (duomenys neskelbtini), bÅ«damas mažamečio A. A., gimusio (duomenys neskelbtini) metų, tėvu, kartu su sÅ«numi A. A. užlipo į namo palėpę, elgdamasis nerÅ«pestingai, paliko sÅ«nų vienÄ palėpėje be priežiÅ«ros, neįvertinęs, kad palėpėje yra laiptų anga ir kita anga uždaryta tik gipso kartono plokÅ¡te, kuri nuo smÅ«gio lengvai lūžta, nulipo pats žemyn, ko pasekoje paliktas vienas sÅ«nus A.

A. užlipo ant gipso kartono plokÅ¡tės, jai lūžus, krito žemyn ir priekine, labiau deÅ¡ine veido dalimi kontaktavo su plokÅ¡tuma, dėl ko patyrė galvos smegenų traumÄ , pasireiÅ¡kusia poodinėmis kraujosruvomis kaktoje ir deÅ¡inės akies vokuose, odos nubrozdinimu smakro srityje, muÅ¡tine žaizda burnos gleivinėje apačioje deÅ¡inėje, impresiniu kaktikaulio lūžiu, pakraujavimu po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairėje momeninėje srityje, kas komplikavosi plaučių uždegimu, Å«miu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo R. A. gynėjas advokatas Saulius Dambrauskas praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. nuosprendį ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį bei priteisti nuteistojo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. 2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad kvalifikuojant veikÄ pagal BK 137 straipsnio 1 dalį bÅ«tina nustatyti ne tik kilusius padarinius, bet ir tai ar bÅ«tent kaltininko veika, kuri gali pasireikÅ¡ti ir veikimu, ir neveikimu, buvo nukentėjusiojo sužalojimo ar susargdinimo priežastis, tai yra kad tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas priežastinis ryÅ¡ys.

Taip pat asmens kaltę (nusikalstamÄ pasitikėjimÄ ar nusikalstamÄ nerÅ«pestingumÄ ) dėl kito žmogaus sunkaus sužalojimo ar susargdinimo. Teismas nurodė, kas kaltinamasis pats dengė angÄ gipso kartono plokÅ¡te, nurodė įspėjęs vaikÄ , kaip elgtis palėpėje, neiti prie Å¡ių angų, kas visgi rodo kaltinamÄ jį supratus, jog palėpėje bÅ«ti nėra visiÅ¡kai saugu, ir kad priartėjus tiek prie laiptų angos, tiek Å¡alia esančios, uždengtos iÅ¡ties plona medžiaga, mažametis vaikas gali iÅ¡kristi ir susižaloti.

Tuo pagrindu teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis, nors ir nenumatydamas padarinių kilimo galimybės dėl pasitikėjimo sÅ«numi, kadangi pastarasis buvo įspėtas elgtis atsargiai, tačiau pagal savo iÅ¡silavinimÄ , specialybę, gyvenimiÅ¡kÄ patirtį, turėjo suvokti, kad gipso kartono plokÅ¡tė gali vaiko svorio neatlaikyti ir jam ant Å¡ios užlipus, lūžti. Taigi, teismas nurodė, kad Å¡iuo atveju, nekyla abejonių dėl to, kad R. A. turėjo ir numatyti galimus padarinius. Apeliaciniu skundu nesutinkama su tokiais teismo motyvais ir skunde nurodoma, kad savo motyvus teismas pagrindė tiktai nuteistojo R.

A. galėjimu suvokti gipso kartono plokÅ¡tės mechanines savybes. Teismo motyvai yra selektyvÅ«s ir neapima viso valinio kaltės momento analizės sprendžiant, ar teismo iÅ¡vada, jog nuteistasis elgdamasis nerÅ«pestingai paliko sÅ«nų vienÄ palėpėje be priežiÅ«ros yra tikrai pagrįsta, ar toks teismo vertinimas, vis tik, pagrįstas nėra. Tėvo ir vaiko bendravimas nėra vien mechaninių elgesio elementų virtinė. Todėl palikimu be priežiÅ«ros negali bÅ«ti vertinamas kiekvienas tėvų elgesio elementas, kurio metu yra prarandama visiÅ¡ka vaiko elgesio kontrolė.

Vienu atveju suaugusio asmens, net ir turinčio pakankamai artimÄ tiesioginį fizinį kontaktÄ su vaiku (pavyzdžiui iÅ¡ Å¡alies stebinčio vaikÄ pavojingoje Å¡iam neįprastoje situacijoje - tarkime, imančio verdantį virdulį), elgesys gali bÅ«ti laikytinas pakankamai nerÅ«pestingu palikimu be reikiamos priežiÅ«ros, o kitu atveju, net ir artimesnio fizinio kontroliavimo nebuvimas nelaikytinas nerÅ«pestingu palikimu vaiko be priežiÅ«ros, jeigu toks elgesys yra sÄ lygotas susiformavusiu vaiko elgesio pažinimu, kuris paremtas glaudaus tarpusavio ryÅ¡io patirtimi ir pagrįstu psichologiniu pasitikėjimu.

Pavyzdžiui, vaiku, kuris nuo mažų dienų tėvų yra iÅ¡mokytas elgtis atsakingai su peiliu ar verdančiu virduliu, tėvai pagrįstai gali pasitikėti pakankamai daug, o tokio vaiko savarankiÅ¡kumas elgiantis su sÄ lyginai pavojingais daiktais - nelaikytinas nerÅ«pestingu vaiko palikimu be priežiÅ«ros. Todėl tėvų, kurie myli ir rÅ«pinasi savo vaikais ir jų auklėjimu, elgesys su savo vaikais didžiule dalimi priklauso nuo susiformavusių santykių, sukurto tarpusavio pasitikėjimo, ilgalaikio jų pažinimo patirties. 2.2.

Skunde pažymima, kad byloje nekilo abejonių dėl to, jog vaikas jo tėvui yra brangiausias asmuo, kad jis savo vaikÄ nepaprastai myli ir rÅ«pinasi jo teisingu ugdymu bei auklėjimu. Tai patvirtino nukentėjusiojo mažamečio A. A. mama A. A., kuri pati byloje pripažinta nukentėjusiÄ jÄ . Taip pat tai matyti iÅ¡ paties nuteistojo parodymų. Tai buvo akivaizdu nuteistojo apklausos metu, kai teismas pats pasiÅ«lė trumpai padaryti pertraukÄ vien tam, kad nuteistasis, kuris pasakodamas apie įvykį, kurio metu jo vaikas susižalojo, pats tiek susijaudino, kad nebegalėjo tęsti savo pasakojimo.

Byloje nagrinėjamo įvykio atveju nuteistasis, bÅ«damas tėvu, atsivedė vaikÄ Ä¯ palėpę, kadangi įsiklausė į tokį vaiko norÄ . Tiek iÅ¡ nuteistojo, tiek ir iÅ¡ vaiko mamos paaiÅ¡kinimų yra matyti, jog nuteistasis savo tėvystės pareiga laiko vaiko auklėjimÄ Ä¯traukiant jį į namų Å«kio darbų dalyvavimÄ nuo pat mažų dienų. Tiek nuteistasis, kaip vaiko tėtis, tiek ir mama nurodė, kad taip buvo ne pirmÄ kartÄ iki nagrinėjamo nelaimingo atvejo, tai yra vaikas jau ne kartÄ Ä—jo kartu į palėpę ir ten net žinojo savo žaislų kampÄ .

Taigi, artimas nuteistojo, kaip tėvo, ir jo vaiko bendravimas ir nevienkartinio buvimo Å¡ioje palėpėje patirtis objektyviai sukÅ«rė tarpusavio pasitikėjimo santykius. 2.3. Nurodoma, jog byloje buvo nustatyta, kad nuteistasis paklausė, ar vaikas norėtų eiti su juo žemyn, ar trumpai pabus vienas, kol Å¡is atsineÅ¡ įrenginį, kurio montavimo procese vaikas norėjo sudalyvauti. Taip pat nuteistasis prieÅ¡ iÅ¡eidamas perspėjo vaikÄ , kad neitų prie pavojingos vietos ir dėl nevienkartinės patirties su savo vaiku neturėjo jokio pagrindo abejoti, jog vaikas galėtų nepaklausyti perspėjimo, nes iki tol visada klausė.

Tačiau iÅ¡ nuteistojo parodymų matyti, jog jis niekaip nesuvokė net menkiausios tokios nelaimės galimybės, o kylant nors mažiausiai abejonei dėl to, nebÅ«tų vaiko nei palikęs, nei vedęsis kartu. Minėti veiksmai negali bÅ«ti laikomi nerÅ«pestingumu paliekant sÅ«nų vienÄ palėpėje be priežiÅ«ros. Tėvo rÅ«pestingumas turi bÅ«ti vertinamas jo elgesiu visoje situacijoje, o ne iÅ¡ įvykių konteksto iÅ¡traukiant trumpÄ laiko tarpÄ , kuriame įvyko nelaimė. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti situacijÄ nerÅ«pestingumu, o nerÅ«pestingumÄ pagrįstu nusikaltimo inkriminavimo pagrindu.

NerÅ«pestingumu laikant bet kurį momentÄ , iÅ¡trauktÄ iÅ¡ žmonių elgesio konteksto, tektų kiekvienÄ vaikų nelaimę kriminalizuoti, o tai neatitiktų baudžiamosios teisės paskirties. 2.4. Skundo autorius pažymi, jog pagal BK 16 straipsnį nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerÅ«pestingumo. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai suprasti.

BK 16 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas nerūpestingumas apibūdinamas dviem požymiais:

1) nenumatymu, kad dėl veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai;

2) galėjimu ir turėjimu pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti, kad padariniai atsiras. Nenumatymas yra tada, kai asmuo nesuvokia, kad jis pažeidžia visuotinai priimtas atsargumo taisykles ar specialius darbų atlikimo reikalavimus, ir dėl to nenumato, kad jo veika (veikimas ar neveikimas) gali sukelti pavojingus padarinius - žmogaus sužalojimÄ . Galėjimas ir turėjimas pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti, kad padariniai atsiras, apibÅ«dina valinį nusikalstamo nerÅ«pestingumo elementÄ .

Turėjimas numatyti padarinius yra objektyvusis nusikalstamo nerÅ«pestingumo kriterijus, kuris nustato pareigos bÅ«ti atsargiam, darant atitinkamÄ veikÄ , buvimÄ . Galėjimas numatyti pasekmes yra subjektyvusis nusikalstamo nerÅ«pestingumo kriterijus, kuris nustato asmens, turinčio atitinkamÄ pareigÄ , galimybę konkrečioje situacijoje numatyti savo veiksmų pavojingus padarinius. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog vaikas ne pirmÄ kartÄ buvo palėpėje su tėvu, taip pat vaiko mama nurodė, kad tėtis yra tas žmogus, kuris stengiasi, jog vaikas turėtų tai, kas geriausia, kad bÅ«tų laimingas Å¡eimoje, tas įvykis buvo ne todėl, kad tėtis buvo neatsakingas, tai buvo nelaimingas atsitikimas.

Taip pat nustatyta, kad R. A. vaikÄ Ä¯spėjo kelis kartus, be to, pats vaikas nėra pernelyg aktyvus ar sunkiai auklėjamas. PrieÅ¡ įvykį jis ne pirmÄ kartÄ atėjo į palėpę, kur turėjo savo žaislų, ir žinojo vietÄ , į kuriÄ negalima eiti. Ta pavojinga vieta buvo akivaizdžiai matoma. Atsižvelgiant į įvykio aplinkybes bei savo asmeninį santykį su vaiku ir turimÄ patirtį, nuteistasis negalėjo numatyti, kad Å¡is 20-30 sekundžių jo pasitraukimas iÅ¡ palėpės gali lemti nenumatytÄ vaiko elgesį, dėl kurio jis atsirado prie pavojingos vietos, į jÄ Ä¯Å¡oko ir įlūžęs susižalojo.

Tai, kad nuteistasis to nenumatė, nereiÅ¡kia, kad jis nepaisė kokio nors elementaraus atsargumo, tai yra nesilaikė visuotinai pripažintų bendrųjų atsargumo taisyklių. Taigi, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad R. A. turėjo ir galėjo numatyti, kad bÅ«tent šį kartÄ vaikas gali pasielgti kitaip, negu elgėsi įprastai iki tol. 2.5. Nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, jog nusikaltimo sudėtis materialioji, bÅ«tina nustatyti nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį - priežastinį ryšį tarp veikos ir atsiradusių padarinių.

Nagrinėjamu atveju tiesioginio priežastinio ryšio nėra, kadangi tarp atsitraukimo nuo vaiko iki jo nukritimo įsiterpia neįprastas vaiko elgesys, kurių nuteistasis, pagal savo tiesioginę bendravimo su vaiku patirtį, negalėjo numatyti. Todėl priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių nėra tiesioginis. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl veikos bei priežastinio ryšio aktualu ir tai, kad vaikas atsidūrė palėpėje ne todėl, kad yra neprižiūrimas, o todėl, kad jis norėjo dalyvauti su tėčiu jo darbuose, o tėtis, kaip įprastai, įsiklausė į vaiko norus ir rūpinosi jo auklėjimu.

Taip pat aktualu ir tai, kad vaikas palėpėje liko vienas ne todėl, kad buvo pamirÅ¡tas, neprižiÅ«rimas ar nerÅ«pėjo tėčiui, tai yra ne nerÅ«pestingai palikus sÅ«nų vienÄ palėpėje be priežiÅ«ros - kuo grindžiamas nusikaltimo inkriminavimas, bet todėl, kad tėtis, gerbdamas vaiko valiÄ , įsiklausė į jo norÄ palaukti palėpėje, o tėvas, pagal savo bendravimo patirtį su vaiku, turėjo pagrindÄ pasitikėti juo. Å iame kontekste svarbus bÅ«tent veikos motyvų pozityvusis elementas - visi tėčio veiksmai buvo nukreipti į vaiko gerovę - sudaryti sÄ lygas vaikui bÅ«ti kartu su tėčiu ir dalyvauti jo darbuose ir toks pasitikėjimas vaiku bei jo palikimas vieno buvo paremtas mylinčio savo vaikÄ tėvo bendravimo su vaiku patirtimi.

Visa tėvo elgesio su vaiku elementų virtinė negali bÅ«ti traktuojami kaip atskiri epizodai, atitraukti tiek nuo elgesio motyvacijos, tiek ir nuo turimos tarpusavio elgesio patirties. Todėl ir epizodas, kurio metu įvyko nelaimė ir vaikas susižalojo, negali bÅ«ti vertinamas, kaip tėvo nerÅ«pestingumas paliekant sÅ«nų vienÄ palėpėje be priežiÅ«ros, o turėtų bÅ«ti vertinamas kaip kazusas. 2.6. Skunde nuteistojo gynėjas nurodo, jog jeigu apeliacinės instancijos teismas laikytų, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai inkriminavo veikÄ pagal BK 137 straipsnio 1 dalį pripažindamas R.

A. kaltu, praÅ¡o nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti, jog jis su civiliniu ieÅ¡kovu sudarė susitarimÄ dėl žalos atlyginimo. Kauno apylinkės teismas nepagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti, jog yra ir BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė - kaltininkas savo noru atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ . R. A. ir civilinis ieÅ¡kovas Kauno teritorinė ligonių kasa 2021 m. birželio 21 d. sudarė Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį, kuria skolininkas įsipareigojo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginti 3 477 eurų žalÄ .

Minėta sutartis aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kia nuteistojo valiÄ atlyginti padarytÄ Å¾alÄ neginčijant žalos dydžio, be to, minėta sutartis jau yra pradėta vykdyti. Todėl pripažintina, kad tolimesnis žalos atlyginimo sutarties vykdymas (įskaitant sutarties vykdymo sustabdymÄ ) yra pagrįstas ir užtikrinamas prievolinės teisės reikalavimais. Pažymima, jog prievolė pagal Å¡iÄ sutartį atsiranda tik esant sÄ lygai, jog nuteistasis yra kaltas dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, todėl prievolių vykdymas pagal sudarytÄ sutartį sustabdytinas iki baudžiamosios bylos iÅ¡nagrinėjimo pabaigos.

Vis dėlto bÅ«tina pabrėžti, kad nuteistojo valia, esant tokiai sÄ lygai, yra aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta ir galiojanti, o tai reiÅ¡kia, kad žalos atlyginimo klausimas, kiek tai susiję su nuteistojo galima baudžiamÄ ja atsakomybe, yra visiÅ¡kai iÅ¡spręstas iki priimant nuosprendį. 2.7. Be to, nurodoma, kad BK 39 straipsnyje yra numatytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai yra lengvinančių aplinkybių. Taigi asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , teismo motyvuotu sprendimu gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , ir yra ne mažiau, kaip dvi Å¡io BK 59 straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės bei nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Dėl iÅ¡dėstytų motyvų, nagrinėjamu atveju net nuteistÄ jį pripažinus kaltu yra pagrindas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 39 straipsnyje numatytais pagrindais.

3. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas ir nukentėjusiojo atstovė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti, kaip nepagrįstÄ . Nuteistojo R. A. gynėjo advokato Sauliaus Dambrausko apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistojo R. A. gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo iÅ¡vadomis dėl R.

A. kaltės padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 137 straipsnio 1 dalyje, ir mano, kad R. A. atžvilgiu baudžiamoji byla turi bÅ«ti nutraukta, kadangi įvykis laikomas laimingu atsitikimu. Taip pat skundu praÅ¡o R. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti, jog jis su Kauno teritorine ligonių kasa sudarė susitarimÄ dėl turtinės žalos atlygino bei taikant BK 39 straipsnio nuostatas R. A. atžvilgiu baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 137 straipsnio 1 dalyje 5.

BK 137 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už sunkų sveikatos sutrikdymÄ dėl neatsargumo tais atvejais, kai veika neturi neatsargaus sunkaus sveikatos sutrikdymo pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles požymių, tai yra kai tai atsitinka buityje nepaisant visuotinai pripažintų bendrųjų atsargumo taisyklių. Å is nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas veiksmais, poelgiais, neatitinkančiais tiek įprastų, visuotinai žinomų bendrųjų atsargumo, tiek specialiųjų, oficialiomis taisyklėmis reglamentuotų atsargumo reikalavimų.

Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimo sudėtis materialioji, bÅ«tina nustatyti nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – priežastinį ryšį tarp veikos ir atsiradusių padarinių (kad jie buvo dėsningas veikos rezultatas). Teismų praktikoje priežastiniu ryÅ¡iu tarp veikos ir padarinių pripažįstamas toks santykis, kuriam esant veika sukelia ir nulemia atsiradusius padarinius. Konstatuojant priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių, bÅ«tina nustatyti, kad kaltininko veika buvo ne tik bÅ«tina kilusių padarinių sÄ lyga, bet ir Å¡ių padarinių priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132/2007).

6. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu R. A. iÅ¡samiai nurodė visas faktines įvykio aplinkybes, su jomis sutiko, tačiau nesutiko su jo veiksmų kvalifikacija pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ ir vertina tai, kad įvyko nelaimingas atsitikimas. Apklausiamas R. A. nurodė, kad ne pirmÄ kartÄ sÅ«nų A. A. nusivedė į palėpę, sÅ«nus žinojo, kurioje palėpės vietoje jis gali bÅ«ti, o į kurias vietas jam eiti draudžiama. Visada elgdavosi paklusniai ir neidavo ten, kur jam nebuvo leidžiama.

Ä®vykio dienÄ R. A. su draugu V. M. turėjo į palėpę nuneÅ¡ti vėdinimo įrenginį. R. A., A. A. ir V. M. užlipo į palėpę apsižiÅ«rėti, kur reikia statyti vėdinimo įrenginį. R. A. sÅ«naus A. paklausė ar jis liks palėpėje ir palauks kol jie užkels įrenginį, ar lips žemyn. Vaikas nurodė, kad palauks palėpėje. R. A. sÅ«nui A. priminė, kur eiti negalima ir liepė likti vietoje, kurioje yra laikomi vaiko žaislai. Palėpės grindyse yra laiptų anga su nuleistomis kopėčiomis ir Å¡alia yra didesnė anga, kuri uždengta gipskartonio plokÅ¡te.

A. A. žinojo, jog negalima lipti ant gipskartonio plokÅ¡tės, nes tai yra nesaugu. Tuo metu, kai R. A. ir V. M. buvo apačioje, A. A. užšokęs ant palėpės grindų angos uždėtos gipskartonio plokÅ¡tės, pastarajai sulūžus, nukrito į pirmÄ jį aukÅ¡tÄ ir susižalojo. Po to, kai vaikas nukrito, R. A. paėmė sÅ«nų, nunešė į gyvenamÄ sias patalpas ir paguldė ant lovos bei skubiai iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ .

7. Nukentėjusiojo A. A. atstovė A. A. ir liudytojas V. M. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kaip ir nuteistasis R. A..

8. Å iuo atveju, neginčijamai nustatyta, kad R. A. nulipus iÅ¡ palėpęs ir ten trumpam palikus mažametį sÅ«nų A. A., pastarasis užšokęs ant palėpės grindų angos uždėtos gipskartonio plokÅ¡tės, kuriai sulūžus, A. A. nukrito į pirmÄ jį aukÅ¡tÄ ir susižalojo. Taip pat neginčijamai nustatyta, kad A. A. dėl įvykio buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, kas konstatuota Specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini). Å iuo atveju, esminis ginčo dalykas yra tai, ar R. A. palikdamas mažametį sÅ«nų palėpėje, Å¡alia atidengtos laiptų angos ir gipskartonio plokÅ¡te uždengtos angos, elgėsi nerÅ«pestingai ir turėjo numatyti savo veiksmų žalingas pasekmes.

9. Pažymėtina, kad BK 16 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas nerūpestingumas apibūdinamas dviem požymiais:

1) nenumatymu, kad dėl veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai;

2) galėjimu ir turėjimu pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti, kad padariniai atsiras. Galėjimas ir turėjimas pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti, kad padariniai atsiras, apibÅ«dina valinį nusikalstamo nerÅ«pestingumo elementÄ . Turėjimas numatyti padarinius yra objektyvusis nusikalstamo nerÅ«pestingumo kriterijus, kuris nustato pareigos bÅ«ti atsargiam, darant atitinkamÄ veikÄ , buvimÄ . Galėjimas numatyti pasekmes yra subjektyvusis nusikalstamo nerÅ«pestingumo kriterijus, kuris nustato asmens, turinčio atitinkamÄ pareigÄ , galimybę konkrečioje situacijoje numatyti savo veiksmų pavojingus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-412-697/2015).

10. Atsižvelgus į iÅ¡dėstytus įrodymus akivaizdu, kad tarp nuteistojo R. A. padarytos veikos ir atsiradusių padarinių – nukentėjusiojo A. A. sunkaus sveikatos sutrikdymo – yra priežastinis ryÅ¡ys. IÅ¡ faktinių bylos duomenų matyti, kad vienintelė priežastis, dėl kurios nukentėjusiajam buvo sunkiai surikdyta sveikata, buvo tai, jog jo tėvas R. A. anksčiau paminėtomis aplinkybėmis paliko sÅ«nų vienÄ palėpėje, Å¡alia dviejų nesaugių laiptų angų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad R.

A. nesuprasdamas savo veiksmų pavojingumo, nenumatė galimų pavojingų padarinių kilimo. Galimų padarinių nenumatymas yra bendras požymis, apibÅ«dinantis tiek neatsargiÄ kaltę, tiek kazusÄ . Esminis kaltės ir kazuso skirtumas yra valinis momentas – turėjimas ir galėjimas numatyti padarinius. BÅ«tent iÅ¡vada dėl turėjimo ir galėjimo numatyti padarinius leidžia teismui konstatuoti neatsargiÄ kaltę. R. A. teigia neturėjęs ir negalėjęs jų numatyti, nes ne pirmÄ kartÄ sÅ«nų vedėsi į palėpę ir niekad nieko panaÅ¡aus nebuvo atsitikę.

Teisėjų kolegija vis tik mano, jog R. A. turėjo ir galėjo suprasti savo veiksmų rizikingumÄ ir numatyti galimus padarinius, jei bÅ«tų pakankamai dėmesingas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog R. A. suprato ir žinojo, kad gipskartonio plokÅ¡te uždengta anga nebuvo visiÅ¡kai saugi, kadangi, kaip pats nurodė, ne kartÄ sÅ«nų buvo įspėjęs, kaip elgtis palėpėje ir kad neiti prie Å¡ių angų. Teisėjų kolegijos nuomone, R. A. nesilaikė elementarių visuotinai suvokiamų atsargumo principų ir nebuvo pakankamai dėmesingas toje situacijoje, kai mažametis vaikas yra paliktas, kad ir labai trumpam laikui, vienas palėpėje, kurioje yra dvi nesaugios laiptų angos.

Pats R. A. pripažino, kad jo sÅ«nus buvo sunkiai sužalotas, sutiko, kad vaikui, nulipusiam iÅ¡ palėpės kartu su tėvu, bÅ«tų buvę saugiau, tačiau šį kartÄ jį paliko vienÄ palėpėje. Taigi, R. A. pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes (bÅ«damas pilnametis ir turėdamas gyvenimiÅ¡kÄ patirtį) suvokė daromos veikos rizikingÄ pobÅ«dį. Pirmiau iÅ¡dėstytų aplinkybių visuma apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti neginčijamÄ iÅ¡vadÄ , jog R. A. kaltė, padarius jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ , yra visiÅ¡kai įrodyta paties nuteistojo, nukentėjusiojo atstovės, liudytojo V.

M. parodymais bei teismo medicinos specialisto išvadomis, byloje surinkta ir ištirta bylos medžiaga.

11. Apibendrinant teisėjų kolegijos nuomone, R. A. pažeidė bendro pobÅ«džio atsargumo taisykles, kaip suaugęs žmogus, turintis gyvenimiÅ¡ko patyrimo, jis privalėjo suvokti, kad paliekant vienÄ mažametį vaikÄ palėpėje, kurioje yra angų, kurios nėra sandarios ir tinkamai uždengtos, gali įvykti tokia situacija, kai vaikas gali iÅ¡kristi iÅ¡ palėpės. Faktas, kad iki Å¡iol tokio įvykio niekada nėra buvę, nereiÅ¡kia, kad R. A. veiksmai buvo saugÅ«s. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad R.

A. ne tik privalėjo, bet pagal asmenines savybes taip pat galėjo suvokti savo veiksmų rizikingumÄ ir numatyti galimus padarinius. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sutinka su Kauno apylinkės teismo iÅ¡vada, kad faktiniai bylos duomenys rodo, jog vienintelė priežastis, dėl kurios nukentėjusysis A. A. patyrė sunkų sveikatos sutrikdymÄ buvo tai, jog nuteistasis elgdamasis nerÅ«pestingai paliko sÅ«nų be priežiÅ«ros palėpėje, todėl jo padaryta nusikalstama veika Kauno apylinkės teismo pagrįstai kvalifikuota pagal BK 137 straipsnio 1 dalį.

Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės 12. Apeliaciniu skundu R. A. gynėjas siekia, jog R. A. atžvilgiu bÅ«tų pripažinta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad su civiline ieÅ¡kove Kauno teritorine ligonių kasa 2021 m. birželio 21 d. sudarė Žalos privalomo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį, kuria R. A. įsipareigojo 3 477 eurų žalÄ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginti per 60 mėnesių nuo sudarymo dienos, kiekvienÄ mėnesį įmokėdamas po 57 eurus.

13. BK 59 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas Å¡io straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes. Pagal Å¡iÄ nuostatÄ teismas turi teisę pripažinti lengvinančiomis ir kitas aplinkybes, kurios parodo mažesnį padarytos nusikalstamos veikos ar kaltininko asmenybės pavojingumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-433/2011, 2K-108-697/2017). BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra, kai kaltininkas savo noru atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ .

Teismų praktikoje Å¡i aplinkybė atsakomybę lengvinančia pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar paÅ¡alino visÄ Å¾alÄ (tai yra tiek turtinę, tiek neturtinę) iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos iÅ¡nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-345/2013, 2K-211/2014, 2K-560/2014). Teismas, vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimÄ , tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi bÅ«ti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiesiems tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusiÄ padarytos žalos dalį – nuoÅ¡irdžios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, 2K-437/2007, 2K-94/2010, 2K-579/2010, 2K-345/2013).

14. IÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad civilinė ieÅ¡kovė Kauno teritorinė ligonių kasa 2021 m. rugsėjo 20 d. pateikė praÅ¡ymÄ dėl taikos sutarties patvirtino baudžiamojoje byloje, kuriame nurodė, kad 2021 m. birželio 21 d. su R. A. buvo sudaryta Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). IÅ¡ minėtos sutarties matyti, kad R. A. įsipareigojo 3 477 eurų žalÄ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginti per 60 mėnesių nuo sudarymo dienos, kiekvienÄ mėnesį įmokėdamas po 57 eurus.

IÅ¡ civilinio ieÅ¡kovo pateiktų duomenų matyti, kad R. A. iki 2021 m. rugsėjo 20 d. Kauno teritorinei ligonių kasai yra atlyginęs 231 eurÄ . Baudžiamojoje byloje yra R. A. gynėjo advokato Sauliaus Dambrausko 2021 m. lapkričio 30 d. praneÅ¡imas dėl sutarties vykdymo mokėjimo pagal sutartį sustabdymÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad R. A. yra sustabdęs mokėjimus pagal 2021 m. birželio 21 d. sudarytÄ Å½alos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį. PraneÅ¡ime nurodoma, kad vadovaujantis Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2010 m. liepos 12 d.

įsakymu Nr. 1K-136 patvirtintu Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo tvarkos apraÅ¡o 1 punktu, kad privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos žalos iÅ¡ieÅ¡kojimo tvarkÄ , kai inter alia dėl asmens neteisėtos veikos nukentėjusiojo draudžiamojo privalomuoju sveikatos draudimu gydymo iÅ¡laidos apmokamos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis. Taigi, žalos atlyginimas galimas tik jeigu yra nustatyta asmens neteisėta veika, todėl R. A. nesant jo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio, sustabdė 2021 m. birželio 21 d. sutarties vykdymÄ .

Be to, praneÅ¡ime pažymėjo, jog minėtos sutarties mokėjimas bus atnaujintas, jeigu R. A. įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu bus pripažintas kaltu pagal jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ .

15. Skundžiamu nuosprendžiu teismas 2021 m. birželio 21 d. sutartį tarp civilinės ieÅ¡kovės ir R. A. patvirtino ir procesÄ dėl civilinės ieÅ¡kovės pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio nutraukė.

16. Pažymėtina, kad 2021 m. birželio 21 d. Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) punktas numato, jog jeigu skolininkas, Å¡iuo atveju, R. A., nevykdo sutarties sÄ lygų, iÅ¡ieÅ¡kotojas, Å¡iuo atveju Kauno teritorinė ligonių kasa, turi teisę perduoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ dėl atlygintos sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo antstoliams arba žalÄ iÅ¡ieÅ¡koti Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta tvarka. Taigi akivaizdu, kad civilinės ieÅ¡kovės pagrindinis materialusis interesas (teisė reikalauti žalos atlyginimo), skundžiamu nuosprendžiu patvirtinus susitarimÄ dėl žalos atlyginimo ir procesÄ Å¡ioje dalyje nutraukus, yra apgintas.

Esant tokiai procesinei situacijai byloje, pripažintina, kad 2021 m. birželio 21 d. sutartimi išspręstas žalos atlyginimo klausimas laikytinas R. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 2 dalis). Dėl BK 39 straipsnio nuostatų taikymo 17. Vienas iš nuteistojo R. A. gynėjo apeliacinio skundo alternatyvių prašymų yra jam taikyti BK 39 straipsnio nuostatas ir dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 137 straipsnio 1 dalyje, R. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

18. BK 39 straipsnyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , teismo motyvuotu sprendimu gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) yra ne mažiau kaip dvi Å¡io kodekso 59 straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, ir 3) nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodyta, kad bent dviejų atsakomybę lengvinančių aplinkybių pripažinimas, be kita ko, ir BK 59 straipsnio 2 dalies pagrindu (kai teismas pripažįsta atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas BK 59 straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes), leidžia taikyti BK 39 straipsnį, esant kitoms bÅ«tinoms jo taikymo sÄ lygoms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-788/2019).

Be to, teismas, net ir nustatęs BK 39 straipsnyje nustatytų sÄ lygų visumÄ , svarstydamas kaltininko atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės, privalo iÅ¡samiai motyvuoti savo sprendimÄ , nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga. Tai reiÅ¡kia, kad tokiam sprendimui vien tik formalių aptariamoje normoje iÅ¡vardytų sÄ lygų nepakanka – teismas turi iÅ¡samiai įvertinti bylos aplinkybes, apibÅ«dinančias kaltininko asmenybę ir jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-895/2017).

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas R. A. taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai yra lengvinančių aplinkybių, institutÄ , ir R. A. dėl veikos, numatytos BK 137 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

20. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. A. padarė vienÄ neatsargų, nesunkų nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 3 dalis), su Kauno teritorine ligonių kasa sudarė susitarimÄ dėl padarytos žalos atlyginimo. R. A. visas įvykio aplinkybes pripažino, tik nepripažino savo atliktų veiksmų kvalifikacijos pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ . Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis nusikaltimÄ padarė pirmÄ kartÄ , Å¡iuo metu nedirba, turi pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , yra vedęs, turi mažametį sÅ«nų.

Pirmosios instancijos teismas nustatė vienÄ R. A. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, jog jis suteikė nukentėjusiajam pagalbÄ ir aktyviais veiksmais bandė iÅ¡vengti sunkesnių padarinių (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Å iuo nuosprendžiu pripažintina ir antra R. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog 2021 m. birželio 21 d. sutartimi yra iÅ¡spręstas žalos atlyginimo klausimas (BK 59 straipsnio 2 dalis). Taigi, R. A. yra charakterizuojamas iÅ¡imtinai teigiamai bei atitinka BK 39 straipsnyje įtvirtintas sÄ lygas taikyti atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės, tai yra jis teisiamas pirmÄ kartÄ , byloje nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika priskirtina nesunkių kategorijai, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog Å¡i R. A. nusikalstama veika buvo atsitiktinė, dėl jos jis iÅ¡vadas padarė, todėl jo atžvilgiu tikslinga taikyti BK 39 straipsnio nuostatas ir nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 137 straipsnio 1 dalį R. A. atleisti, o baudžiamÄ jÄ bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukti (BPK 326 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 327 straipsnio 2 punktas).

21. Å iame kontekste pažymėtina, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39 straipsnyje numatytu pagrindu nereiÅ¡kia, kad yra pateisinami R. A. neteisėti veiksmai. Å iuo atveju R. A. už savo veiksmus nėra iÅ¡teisinamas, nes pripažįstama, jog R. A. veikoje yra BK 137 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis, konstatuojama, jog civilinė ieÅ¡kovė patyrė turtinę žalÄ , o jos atlyginimui paliekamas sudarytas susitarimas dėl turtinės žalos atlyginimo. Pripažinus R. A. padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 137 straipsnio 1 dalyje, praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas už advokato paslaugas netenkintinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : nuteistojo R. A. gynėjo advokato Sauliaus Dambrausko apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. balandžio 12 d. nuosprendžio dalį, kuria R. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 137 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 40 parų areÅ¡to bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos areÅ¡to bausmės vykdymas atidėtas 3 mėnesiams ir paskirta intensyvi priežiÅ«ra, nustatytos jos sÄ lygas - nuo 23 val. iki 6 val. bÅ«ti savo gyvenamojoje vietoje. Nustatyti nuteistojo R. A. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, jog tarp R. A. ir civilinės ieÅ¡kovės Kauno teritorinė ligonių kasos 2021 m. birželio 21 d. sutartimi yra iÅ¡spręstas žalos atlyginimo klausimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 2 dalis). R. A. pripažinti padariusiu nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 137 straipsnio 1 dalyje ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 39 straipsniu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamÄ jÄ bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukti.

KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. Netenkinti R. A. praÅ¡ymo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ . KitÄ Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. balandžio 12 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Å is Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo priėmimo dienos. Teisėjai Aurelijus Rauckis Judita Sungailaitė AuÅ¡ra Vingilė