2024-12-18 Nr. AB-18644-3-61-3-04337-2024-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2547-821/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04337-2024-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.2; 9.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2024 m. liepos 22 d. sprendimo Nr. 24S171031 (toliau – ir Sprendimas) dalis dėl pabėgėlio statuso ir leidimo nuolat gyventi panaikinimo.

2. Pareiškėjas, kuris yra (duomenys neskelbtini) pilietis, skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Departamento 2023 m. liepos 21 d. sprendimu Nr. 23S113673 pareiškėjui buvo suteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas) ir išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Departamentas, susipažinęs su Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, VSD) 2024 m. gegužės 27 d. rašte Nr. 18-4973 (toliau – ir VSD raštas) pateiktu vertinimu, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, bei pareiškėjo 2024 m. birželio 9 d. ir liepos 1 d. paaiškinimais, priėmė Sprendimą, kuriame nusprendė panaikinti pareiškėjui suteiktą pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 90 str. 1 d. 9 p.) ir, šiam sprendimui įsiteisėjus, panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą nuolat gyventi bei išduoti jam leidimą laikinai gyventi;

2.2. atsakovo sprendimas panaikinti pareiškėjui suteiktą pabėgėlio statusą ir leidimą nuolat gyventi yra neproporcingas (ultima ratio priemonė pritaikyta nepagrįstai), neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas neįvertinus su pareiškėju susijusių individualių aplinkybių visumos, pažeidžiant Europos Sąjungos teisę. VSD raštas yra įslaptintas, todėl pareiškėjas neturi galimybės atsikirsti į jame išdėstytus teiginius. Iš Sprendimo turinio matyti, kad jis yra priimtas vadovaujantis hipotetiniais išvedžiojimais, pavieniais faktais apie pareiškėjo gyvenimą;

2.3. Sprendimas yra logiškai ydingas. Atsakovas sprendimą neišsiųsti pareiškėjo iš Lietuvos Respublikos motyvavo tuo, kad pareiškėjas nuo 2020 metų yra aktyvus opozicinės (duomenys neskelbtini) režimui organizacijos dalyvis, jis viešai pasisako prieš (duomenys neskelbtini), dalyvauja antikarinėse protesto akcijose, teikia finansinę paramą (duomenys neskelbtini) kovotojams ir užsiima kita veikla, nukreipta prieš (duomenys neskelbtini) režimą. Tačiau Sprendime taip pat nurodyta, kad pareiškėjas yra nenuoširdus dėl savo pažiūrų, nes jis iki (duomenys neskelbtini) metų dirbo (duomenys neskelbtini) ministerijoje, o Lietuvoje buvo apsistojęs pas savo darbuotojo tėvą, kuris yra nuteistas už veiklą prieš valstybę ((duomenys neskelbtini)naudai). Akivaizdu, kad pareiškėjas gali veikti tik viena kryptimi: arba palaikyti (duomenys neskelbtini) režimą ir būti jam lojalus, arba visomis priemonėmis prieš jį kovoti;

2.4. pareiškėjas nepažįsta R. L. ir niekada su juo nebendravo. Pareiškėjas apie šio asmens teistumą sužinojo tik per 2024 m. liepos 1 d. apklausą Departamente. Pareiškėją su šiuo asmeniu sieja tik parašas ant buto nuomos sutarties (pareiškėjas pasirašė sutartį, nedalyvaujant buto savininkui R. L.; pareiškėjui buvo pateikta jau pasirašyta sutarties kopija). Pareiškėjo pažintis su R. L. sūnumi H. L. buvo dalykinio pobūdžio, t. y. pastarasis asmuo teikė pagalbą pareiškėjui migracijos klausimais (pvz., parengti ir išversti į lietuvių kalbą prašymą suteikti prieglobstį). Pareiškėjas, turėdamas skubiai pateikti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, paprašė H. L. pagalbos, todėl H. L. pateikė jam R. L. buto nuomos sutartį. Pareiškėjas neatliko R. L. tapatybės patikrinimo, nes neturėjo tam jokios priežasties, ir todėl nežinojo apie 2015 metais įvykusį teismo procesą;

2.5. pareiškėjo pareigos (duomenys neskelbtini) ministerijoje apėmė (duomenys neskelbtini) ir pan. Pareiškėjas šią informaciją pateikė Departamentui, 2023 metais pildydamas klausimyną. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) metais pasitraukė iš valstybės tarnybos, pirmiausiai dėl etinių priežasčių (po (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjo darbo ministerijoje laikotarpiu daugiausiai nebuvo jokių rimtų konfrontacijų tarp (duomenys neskelbtini), priešingai, vyko (duomenys neskelbtini) ir pan. Minėta ministerija buvo laikoma viena iš „liberaliausių“ valstybės agentūrų, joje dirbo įvairių pažiūrų žmonės, o už opozicinius pareiškimus nebuvo baudžiama (nebent jie patekdavo į viešumą);

2.6. pareiškėjas kilmės valstybėje nuolat (nuo 2010 m.) dalyvavo opoziciniuose judėjimuose, protestuose, bendravo ir iki šiol bendrauja su aktyvistais iš (duomenys neskelbtini), remia (duomenys neskelbtini) ir pan. Minėti asmenys bendravo su pareiškėju, nepaisant jo užimamų pareigų (duomenys neskelbtini) ministerijoje, nes jie žinojo, kad pareiškėjo pažiūros yra antiimperalistinės, antišovinistinės ir radikalios opozicinės;

2.7. Sprendime yra klaidų dėl faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, iškraipyti pareiškėjo 2024 m. liepos 1 d. apklausoje pateikti atsakymai (priešingai nei nurodyta Sprendime, pareiškėjas buvo paaiškinęs, kad jis po studijų baigimo ieškojo darbo įvairiose srityse, ir neteigė, kad neieškojo darbo privačiame sektoriuje);

2.8. Sprendimas yra nesuderinamas su 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Direktyva 2011/95/ES) nuostatomis ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika;

2.9. priimant Sprendimą, buvo pažeisti rungtyniškumo ir bendradarbiavimo principai. Nei pareiškėjas, nei jo atstovas negalėjo susipažinti su įslaptinta bylos medžiaga, jiems nebuvo pateikta pakankamai konkreti ir išsami informacija apie faktines aplinkybes, dėl kurių buvo padarytos pareiškėjui nepalankios išvados. Šiame kontekste akcentuota Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose įtvirtinta asmens teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, taip pat gero administravimo principas;

2.10. Departamentas nemotyvavo, kodėl VSD surinkti duomenys leidžia konstatuoti, jog pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybei, ir iš esmės apsiribojo formaliu pritarimu VSD pateiktam vertinimui. Sprendime nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas turi kokių nors sąsajų su (duomenys neskelbtini) režimu, o vienintelis jo ryšys su (duomenys neskelbtini) – šioje valstybėje gyvenanti jo motina. Departamentas neatliko savarankiško vertinimo ir išvis neaišku, ar jis susipažino su VSD surinkta įslaptinta medžiaga, ar rėmėsi tik VSD išvada apie pareiškėjo pavojingumą.

3. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Sprendimas buvo priimtas įvertinus VSD rašte pateiktą informaciją, taip pat pareiškėjo 2024 m. birželio 9 d. rašytinius paaiškinimus ir 2024 m. liepos 1 d. apklausoje pateiktus paaiškinimus. Pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pateikti paaiškinimus apie tai, kodėl neturėtų būti panaikintas jam suteiktas pabėgėlio statusas, o Departamentui – galimybė užduoti papildomus klausimus, siekiant surinkti objektyvius duomenis apie pareiškėją;

4.2. pareiškėjo skundo teiginiai, kad jis nepažįsta ir niekada nebendravo su R. L., prieštarauja tiek kitoms skunde nurodytoms aplinkybėms, tiek per apklausą pareiškėjo pateiktiems paaiškinimams. Pareiškėjas pats nurodė, kad 2022 metais jis buvo apsistojęs pas minėtą asmenį, ir jį su minėtu asmeniu sieja atitinkami ryšiai (nuomos sutartis). Be to, pareiškėjas skunde tvirtino, kad jis H. L. pažįsta tik taip asmenį, teikiantį pagalbą migracijos klausimais, bet per apklausą pareiškėjas nurodė, jog H. L. pas jį dirbo, t. y. juos siejo darbiniai (ekonominiai) ryšiai;

4.3. pareiškėjo argumentai dėl Sprendime padarytų klaidų, cituojant per apklausą pateiktus pareiškėjo atsakymus, laikytini tik subjektyvia jo nuomone;

4.4. pareiškėjo teiginiai, kad Departamentas nesilaikė bendradarbiavimo principo, yra atmestini. Pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pateikti paaiškinimus dėl pradėtos prieglobsčio panaikinimo procedūros tiek raštu, tiek žodžiu. Iš pareiškėjo apklausos transkripcijos matyti, kad jam buvo suteikta galimybė pateikti visus jo manymu svarbius paaiškinimus, jam buvo užduodami patikslinamieji klausimai, sudaryta galimybė ką nors pridurti, patikslinti. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, įvertino individualią pareiškėjo situaciją, veikė savo kompetencijos ribose, nepažeidė teisės aktų ir procedūrinių reikalavimų. Departamentas neturėjo įgaliojimo apklausti pareiškėją dėl VSD rašte nurodytų aplinkybių, nes šiame rašte nurodyta informacija yra įslaptinta. Departamentas neturėjo pagrindo abejoti ar kvestionuoti VSD surinktą informaciją;

4.5. pareiškėjas skunde rėmėsi teismų praktika, kuri nagrinėjamu atveju nėra aktuali, t. y. šioje byloje sprendžiamas klausimas ne dėl prieglobsčio nesuteikimo, o dėl suteikto prieglobsčio panaikinimo;

4.6. atsakovas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi ne vien VSD raštu, bet atliko ir savarankišką tyrimą. Departamentas vertino pareiškėjo pateiktus paaiškinimus, taip pat kitą surinktą informaciją, pavyzdžiui, kad pareiškėjas palaiko ryšius su savo motina, kuri gyvena (duomenys neskelbtini), ir pareiškėjas turėjo ryšių su asmeniu, pripažintu kaltu dėl šnipinėjimo prieš Lietuvos Respubliką. Atsižvelgiant į pareiškėjo individualią situaciją, tikėtina, kad pareiškėjas gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

6.1. Sprendimas yra priimtas pagal atsakovo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktais. Sprendimas yra pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją;

6.2. dėl visiems žinomų aplinkybių, susijusių su (duomenys neskelbtini) keliama grėsme Lietuvos valstybės saugumui, bent jau tol, kol tokia grėsmė yra reali, (duomenys neskelbtini) piliečiams turi būti taikomas sugriežtintos kruopščios patikros reikalavimų standartas, nes tokie asmenys turi reikšmės Lietuvos politiniame ir visuomeniniame gyvenime dėl leidimo nuolat gyventi suteikiamų teisių ir privilegijų. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant leidimo gyventi panaikinimo klausimą;

6.3. VSD rašte aptartų aplinkybių nelaikant keliančiomis grėsmę valstybės saugumui, būtų prisiimta nepateisinamai didelė rizika visos visuomenės saugumo nenaudai, o VSD ir Departamento priimami sprendimai neatitiktų Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo reikalavimų, t. y. neprisidėtų prie rizikos veiksnių, pavojų silpninimo ir grėsmių nacionaliniam saugumui mažinimo.

II. 7. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. spalio 10 d. sprendimu atmetė pareiškėjo V. K. skundą.

8. Teismas nustatė, kad:

8.1. pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, kuriam Departamento 2023 m. liepos 21 d. sprendimu Nr. 23S113673 buvo suteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas) ir išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje;

8.2. VSD atliko pareiškėjo keliamos grėsmės saugumui vertinimą ir 2024 m. gegužės 27 d. rašte Nr. 18-4973, atsižvelgdamas į išdėstytą informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją, konstatavo, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Neįslaptintoje VSD rašto dalyje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini);

8.3. Departamentas 2024 m. gegužės 31 d. rašte Nr. 24SD12220 informavo pareiškėją apie pradėtą jam suteikto pabėgėlio statuso panaikinimo procedūrą dėl to, kad jo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, bei teisę raštu nurodyti priežastis, jeigu tokių esama, dėl kurių neturėtų būti priimamas sprendimas panaikinti pabėgėlio statusą;

8.4. pareiškėjas 2024 m. birželio 9 d. pateikė rašytinius paaiškinimus apie priežastis, kodėl jam neturėtų būti naikinamas pabėgėlio statusas;

8.5. 2024 m. liepos 1 d. Departamente buvo atlikta pareiškėjo apklausa;

8.6. Departamentas 2024 m. liepos 21 d. priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriame nurodė, kad nuspręsta panaikinti pareiškėjui suteiktą pabėgėlio statusą ir leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, nes tyrimo metu nustatyta, kad per apklausą ir papildomuose paaiškinimuose pareiškėjas nurodė, jog jis (duomenys neskelbtini). Šį sprendimą esą lėmė tai, kad tuo metu nebuvo taikomos (duomenys neskelbtini), be to, tai buvo pareiškėjo pirmoji darbovietė. Būdamas Lietuvoje pareiškėjas įsigijo įmonę, kurioje 2022 metais laikinuoju vadovu įdarbino H. L.. Nors pareiškėjas nurodė, kad artimų ryšių su šiais asmenimis nepalaikė, tačiau jis panašiu metu buvo apsistojęs pas R. L. (H. L. tėvą), kuris yra pripažintas kaltu dėl šnipinėjimo (duomenys neskelbtini), t. y. veikimo prieš Lietuvos Respublikoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. balandžio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1463-629/2024 teigė, kad VSD išvadoje yra nurodyta, jog užsienietis, priklausydamas visuomeninei organizacijai, privalo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti jos valdžią bei vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Atitinkamai, labai tikėtina, kad lojalumo sąlyga yra taikytina ir valstybinių subjektų darbuotojams, ne tik visuomeninių organizacijų dalyviams. Laikytina, kad nustatytos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo deklaruojamo nuoširdumo. Atsižvelgiant į Departamento surinktą viešai pasiekiamą informaciją dėl pareiškėjo ryšių su asmeniu, pripažintu kaltu šnipinėjant prieš Lietuvos Respubliką, pareiškėjo praeityje vykdytas veiklas, šiandieninę geopolitinę situaciją bei neviešo pobūdžio bylos informaciją, Departamentas nenustatė pagrindo abejoti VSD rašte pateikto vertinimo patikimumu;

8.7. nagrinėjant bylą, teismas teisės aktų nustatyta tvarka susipažino su įslaptinta VSD šioje administracinėje byloje teikiamos informacijos dalimi ir ją įvertino kartu su kitais (neįslaptintais) byloje esančiais įrodymais.

9. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reguliavimą (be kita ko, Direktyvos 2011/95/ES, Įstatymo ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatas) ir pažymėjo, kad, sprendžiant Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, būtina įvertinti kelis aspektus. Pirma, jog valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei (šiuo aspektu apžvelgta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika). Antra, jog byloje nėra ginčo, kad pareiškėjui Departamento 2023 m. liepos 21 d. sprendimu Nr. 23S113673 buvo suteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas) dėl to, jog pareiškėjas atitiko Įstatymo 86 straipsnyje įtvirtintus kriterijus pabėgėlio statusui gauti, t. y. nustačius, jog pareiškėjas pagrįstai baiminasi persekiojimo dėl konvencinių (politinių) priežasčių, ir negali pasinaudoti kilmės valstybės apsauga, nes persekiojimo subjektas yra pati valstybė. Taip pat nėra ginčo, kad pareiškėjas šiuos kriterijus atitiko Sprendimo priėmimo metu bei juos atitinka šiuo metu (jie nebuvo išnykę nuo pat pabėgėlio statuso pareiškėjui suteikimo momento), ir kad pareiškėjas pagal tarptautinius įsipareigojimus negali būti grąžinamas į kilmės valstybę. Ginčo nėra ir dėl to, kad aplinkybės apie pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui paaiškėjo ne sprendžiant prieglobsčio (pabėgėlio statuso) suteikimo pareiškėjui klausimą, tačiau jau po pabėgėlio statusas pareiškėjui suteikimo – VSD 2024 m. gegužės 27 d. pateikus Departamentui raštą Nr. 18-4973.

10. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas tiek per 2024 m. liepos 1 d. Departamento apklausą, tiek teismo posėdyje pripažino darbo (duomenys neskelbtini) ministerijoje aplinkybę, 2022–2023 metais turėtus dalykinius, darbinius ryšius su H. L., kurį sieja itin artimi (tėvystės) ryšiai su už šnipinėjimą nuteistu R. L., apie kuriuos neinformavo Departamento, sprendžiant prieglobsčio (pabėgėlio statuso) suteikimo jam klausimą. Taigi, pareiškėjas iš esmės pripažino visas neįslaptintas aplinkybes, kuriomis remiantis buvo priimtas Sprendimas. Tai akivaizdžiai įrodo, kad VSD rašte pateikta neįslaptinta informacija nėra spėjimai ir įtarimai, priešingai, ji yra paremta realiai buvusiais, nustatytais faktais.

11. Teismas nenustatė pagrindo abejoti VSD ir Departamento atliktu pareiškėjo individualios situacijos vertinimu. Nors pareiškėjas tvirtino, kad jis niekada nebuvo susitikęs ir nebendravo su R. L., tai nepaneigia pačios aplinkybės, jog nuo pat atvykimo į Lietuvą pareiškėjas palaikė glaudžius, iš esmės subjektyvaus pasitikėjimo pagrindu grįstus ryšius (konsultavosi migracijos klausimais, pasitelkė gyvenamojo būsto nuomos paieškoms, įdarbino savo įsteigtoje įmonėje) būtent su šiam asmeniui artima aplinka (R. L. sūnumi), kuri, VSD vertinimu, laikytina valstybės saugumui grėsmę keliančiu rizikos veiksniu. Teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo argumentus, jog pareiškėjas būsto nuomos sutartį su už šnipinėjimą nuteistu R. L. pasirašė nesusitikęs su juo (nuomotoju) ir prieš tai neapsižiūrėjęs nuomojamo būsto ir / ar nė karto nebuvo susitikęs su nuomotoju viso būsto nuomos laikotarpio ar šios sutarties nutraukimo momentu.

12. Teismas nurodė, kad Departamento surinkti duomenys bei iš dalies paties pareiškėjo duoti paaiškinimai iš esmės patvirtina VSD rašte konstatuotas faktines aplinkybes, kurias VSD, kaip už užsieniečių keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atsakinga institucija, pripažino keliančiomis grėsmę valstybės saugumui, o vien tai, jog Departamento surinktų duomenų pagrindu nustatyti faktai atitiko VSD išvadas, nepaneigia, kad Departamentas atliko pareiškėjo situacijos individualų tyrimą ir vertinimą bei priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą. Taigi, pareiškėjo argumentai, kuriais jis grindžia savo poziciją, kad jam neturėtų būti panaikintas pabėgėlio statusas, nėra pakankami įrodomąją galią turintys faktai, nes pareiškėjo paaiškinimai, kurie nepagrįsti jokiais įrodymais, nepaneigia byloje nustatytų faktų apie pareiškėjo sąsajas su Sprendime įvardytais, rizikas valstybės saugumui keliančiais asmenimis bei jo praeityje vykdytas veiklas, kurios VSD vertinimu, reikalauja asmens lojalumo (duomenys neskelbtini) bei jos vykdomai agresyviai užsienio politikai.

13. Teismo vertinimu, Sprendimas yra išsamiai motyvuotas ir pakankamai pagrįstas objektyviais duomenimis. Iš Sprendime nurodytų faktinių aplinkybių pareiškėjas turėjo aiškiai suprasti, kokiu faktiniu pagrindu priimtas šis sprendimas. Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo remtasi vien tik įslaptinta, t. y. pareiškėjui nežinoma, informacija. Departamentas ne vien rėmėsi VSD raštu, bet atliko ir savo vertinimą: pareiškėjui buvo suteikta galimybė pateikti rašytinius paaiškinimus ir visus pageidaujamus įrodymus, kodėl pabėgėlio statusas jam neturėtų būti panaikinamas dėl VSD pateiktos informacijos apie pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui; jis buvo Departamento detaliai apklaustas dėl VSD rašte nurodytų aplinkybių; tirta su tuo susijusi informacija. Departamento pateiktos į bylą, t. y. pareiškėjui žinomos, informacijos, kuri paaiškėjo po to, kai pareiškėjui buvo suteiktas pabėgėlio statusas, pakanka konstatuoti, jog Departamentas teisingai sprendė, jog pareiškėjas kelią grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Informacija, sudaranti valstybės paslaptį, su kuria teismas susipažino, šią išvadą tik papildomai pagrindė. Taigi, teismas nenustatė pagrindo išvadai, kad kaip nors buvo pažeisti rungtyniškumo ir bendradarbiavimo principai ar pareiškėjo teisė į veiksmingą teisinę gynybą.

14. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad Sprendimas yra visiškai nelogiškas, kadangi pareiškėjas negali būti lojalus (duomenys neskelbtini), kai Departamento sprendimu, kuriuo buvo suteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas), buvo pripažinta pareiškėjo opozicinė (duomenys neskelbtini) vykdomai politikai veikla. Vien tai, jog pareiškėjas galbūt pakeitė savo politines pažiūras ir įsitikinimus, nepaneigia iš (duomenys neskelbtini) valdžios institucijoje pareiškėjo turėtų, susiformavusių darbinių ryšių kylančios rizikos, jog šie ryšiai bet kuriuo metu gali atsinaujinti ar (duomenys neskelbtini) valdžios institucijos ir jose dirbantys asmenys gali padaryti įtaką pareiškėjui ar jo artimai aplinkai (įvertinant aplinkybę, jog (duomenys neskelbtini) gyvena pareiškėjo mama, su kuria pareiškėjas palaiko ryšius). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad ryšių su grėsmę keliančiais subjektais turėjimas gali būti laikomas pažeidžiamumą suponuojančia aplinkybe, kartu sudarantis pagrindą išvadai apie tokių ryšių turinčio asmens buvimo Lietuvoje galinčią kilti grėsmę valstybės saugumui. Ryšiai su užsienio valstybės institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis laikomi nepašalinama priežastimi, keliančia grėsmę nacionalinio saugumo interesams.

15. Teismas atsižvelgė į teismo posėdyje pareiškėjo nurodytą jo veiklos Lietuvoje pobūdį, kuris iš esmės yra susijęs (duomenys neskelbtini) įstatyminių, politinių, ekonominių ir socialinių tendencijų ir iš jų kylančių grėsmių analizavimu bei užsienio valstybių klientų minėtais klausimais konsultavimu, taip pat į pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog jis palaiko ryšius su Lietuvoje gyvenančiais (duomenys neskelbtini) piliečiais D. S. ir V. K., kuris yra (duomenys neskelbtini), susijęs su nacionalistinėmis grupuotėmis. Tai rodo, jog pareiškėjas, net ir gyvendamas Lietuvoje, priešingai 2024 m. liepos 1 d. apklausoje ir teismo posėdyje nurodytiems teiginiams, jog nenori turėti ir nepalaiko jokių reikalų su (duomenys neskelbtini) valstybe, iš esmės savo interesų centru visgi laiko (duomenys neskelbtini) ir toleruoja (duomenys neskelbtini) pažiūras.

16. Teismas pažymėjo, jog Departamento ir VSD surinkti ir vertinti duomenys leidžia konstatuoti, kad, suteiktus pareiškėjui prieglobstį (pabėgėlio statusą), paaiškėjo naujos aplinkybės, sudarančios pagrindą pradėti pabėgėlio statuso panaikinimo procedūrą, ir šios naujos aplinkybės buvo išsamiai ištirtos bei įvertintos Sprendime. Sprendime buvo atskleisti esminiai duomenys, kuriais remiantis Departamentas pripažino, jog pareiškėjas neatitinka nacionalinio saugumo interesų, iš esmės juos pripažįsta ir pats pareiškėjas (t. y. kad daug metų dirbo (duomenys neskelbtini) valdžios institucijoje – (duomenys neskelbtini) ministerijoje, ir kad pareiškėją, be kita ko, sieja grėsmę valstybės saugumui keliantys ryšiai su H. L., į kurio aplinką patenka ir jo tėvas R. L., nuteistas už šnipinėjimą). Šie duomenys nebuvo įslaptinti, taigi pareiškėjas turėjo visas galimybes susipažinti su neįslaptintais duomenimis, kuriais grindžiamas Sprendimas. Teismas papildomai akcentavo, kad įslaptinta informacija šioje administracinėje byloje įvertinta kartu su kitais (neįslaptintais) byloje esančiais įrodymais, todėl nenukrypta nuo nustatytų įrodymų įvertinimo taisyklių. Sprendimas nėra grindžiamas vien pareiškėjui nežinoma valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija. Be to, pareiškėjas Departamento vykdytos apklausos metu turėjo galimybę užduoti klausimus Departamento atstovui, todėl nėra pagrindo konstatuoti rungtyniškumo principo pažeidimą.

17. Teismas, įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją ir susiklosčiusių egzistencinių išorinių grėsmių Lietuvos valstybingumui kontekstą, priėjo prie išvados, jog byloje buvo surinkta pakankamai duomenų, kad pareiškėjo asmeninis interesas naudotis jam suteikto pabėgėlio statuso teikiamomis privilegijomis Lietuvoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Vykdant pareiškėjo pabėgėlio statuso panaikinimo procedūrą pareiškėjui buvo žinoma, dėl kokių priežasčių jis kelia grėsmę valstybės saugumui – jos įvardytos neįslaptintoje VSD rašto dalyje. Šios aplinkybės buvo pakankamas pagrindas panaikinti pareiškėjui suteiktą pabėgėlio statusą Įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu bei, vadovaujantis Įstatymo 54 straipsnio 1 dalis 2 punktu, panaikinti leidimą nuolat gyventi.

18. Teismas pažymėjo, kad Sprendime (dalyje, kurios pareiškėjas neskundė) taip pat nuspręsta, įsiteisėjus šiam sprendimui, išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Tokiu būdu užtikrinama, jog Lietuvos valstybė dėl pareiškėjo, kuriam Lietuvoje suteiktas pabėgėlio statusas panaikinamas, ėmėsi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią jo persekiojimui ar didelei žalai kilti ir pareiškėjas galės naudotis Lietuvos apsauga, t. y. yra užtikrinama pareiškėjo apsauga nuo grąžinimo į kilmės valstybę (negrąžinimo principas, Direktyvos 2011/95/ES 21 str. 1 d.). Taigi, pareiškėjo argumentai dėl Sprendimo neproporcingumo buvo atmesti.

19. Teismo vertinimu, Sprendimas atitinka individualiam administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, nes iš jo turinio galima vienareikšmiškai spręsti, jog buvo atliktas kompleksinis ir visapusiškas su pareiškėju susijusios individualios informacijos vertinimas, Sprendimas detaliai motyvuotas bei teisiškai pagrįstas. Ta aplinkybė, kad Sprendime buvo netiksliai užfiksuoti kai kurie pareiškėjo paaiškinimai (dėl jo darbo paieškų), savaime nei paneigia, nei patvirtina pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui aplinkybę, t. y. neturi esminės lemiamos reikšmės Sprendimo priėmimui, todėl vertintina kaip mažareikšmis rašymo apsirikimas, nesudarantis pagrindo panaikinti Sprendimą. Atsakovas Sprendime detaliai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo situaciją, įvertino visus tiek pareiškėjo pateiktus, tiek Departamento surinktus duomenis, tinkamai pritaikė teisės normas, Sprendimas yra aiškus, konkretus, detaliai motyvuotas (atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 str. 5 d. reikalavimus).

20. Teismas nusprendė atmesti pareiškėjo skundą. Atitinkamai, teismas netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. 21. Pareiškėjas V. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundo reikalavimus.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja skunde išdėstytus savo argumentus ir papildomai nurodo:

22.1. teismas klaidingai įvertino bylos aplinkybes dėl pareiškėjo pavojingumo, nesilaikė teismų praktikos, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą;

22.2. teismas netinkamai įvertino pareiškėjo ryšius su R. L.. Situacija, kai asmuo savo artimam giminaičiui padeda nuomoti būstą arba teikia kitokią pagalbą, bendraujant su kitais asmenimis, yra dažna ir įprasta buityje. Šiuo atveju H. L. darbo reikalais bendravo su pareiškėju, o jo tėvas R. L. siekė išnuomoti savo būstą. Kadangi pareiškėjo ir R. L. buitiniai interesai sutapo, H. L. pasirūpino sandorio sudarymu. Pareiškėją ir R. L. sieja tik pareiškėjo parašas ant buto nuomos sutarties, pareiškėjas pasirašė sutartį nuomotojui R. L. nedalyvaujant;

22.3. pareiškėjas faktiškai yra baudžiamas už tai, kad jis neištyrė savo bendradarbio H. L. aplinkos, t. y. nežinojo, jog jo tėvas R. L. buvo nubaustas už šnipinėjimą prieš Lietuvą. Pareiškėjas R. L. nepažįsta ir niekada su juo nebendravo. Pareiškėjo ryšiai su R. L. susiklostė atsitiktinai, per jo sūnų H. L.. Mažai tikėtina, kad tuo atveju, jei pareiškėjas būtų žinojęs apie nuomojamo būsto savininko teistumą už šnipinėjimą, jis būtų pateikęs nuomos sutartį Departamentui. Taigi, pareiškėjo buitiniai ir visiškai formalūs ryšiai su R. L. buvo nepagrįstai pripažinti galinčiais kelti pavojų valstybės saugumui;

22.4. normalu, kad pareiškėjas stengiasi (kiek įmanoma) palaikyti ryšius su motina. Tačiau neaišku, kokie pareiškėjo ryšiai (duomenys neskelbtini) kelia padidintą riziką ir gali būti bet kada atnaujinti. Pareiškėjas, esant visiškai kitai geopolitinei situacijai, dirbo antraeilėje (duomenys neskelbtini) ministerijoje, specialisto pareigose, ir tai jo niekaip nedaro labiau pavojingu valstybei nei bet kurio kito asmens, išvykusio iš (duomenys neskelbtini) . Be to, pareiškėjas jau buvo pateikęs Departamentui informaciją apie savo darbovietes, prieš priimant sprendimą suteikti jam prieglobstį;

22.5. aktualus ir aktyvus (duomenys neskelbtini) režimo smerkimas ir (duomenys neskelbtini) palaikymas rodo susiformavusias pareiškėjo pažiūras ir eliminuoja (arba smarkiai sumažina) žvalgybines rizikas, susijusias su pareiškėju;

22.6. duomenys apie D. S. ir V. K. (teismo sprendime pavardės užrašytos klaidingai) yra perkelti tik iš teismo posėdžio garso įrašo, šie asmenys nebuvo patikrinti priimant Sprendimą. Be to, neaišku, ką Departamento atstovas turėjo omenyje, V. K. pavadindamas „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjo teigimu, V. K. daug metų veikia prieš (duomenys neskelbtini) režimą, už (duomenys neskelbtini), jam yra suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje. Taip pat neaišku, kodėl teismas D. S. įvardijo kaip „(duomenys neskelbtini)“, nes šis asmuo veikia viešai, „(duomenys neskelbtini)“ televizijoje veda laidas, nuosekliai laikosi (duomenys neskelbtini) pažiūrų ir pan. Taigi, teismo išvada, jog pareiškėjo bendravimas su minėtais asmenimis įrodo, kad pareiškėjo interesų centras yra (duomenys neskelbtini) ir jis toleruoja (duomenys neskelbtini) pažiūras, neatitinka faktinių aplinkybių;

22.7. atsakovas ir teismas tinkamai nemotyvavo, kodėl mano, jog VSD surinkti duomenys leidžia konstatuoti, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybei. Atsakovas šiuo atveju apsiribojo formaliu pritarimu VSD pateiktai informacijai, neatliko savarankiško vertinimo, tokiu būdu nukrypdamas nuo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje suformuluotų reikalavimų. Sprendime paties atsakovo pateikti duomenys neabejotinai pagrindžia pareiškėjo opozicines pažiūras ir, atitinkamai, paneigia jam inkriminuojamą lojalumą (duomenys neskelbtini) valdžiai ir jos vykdomai politikai.

23. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

24. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus savo argumentus ir sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, be kita ko, kad byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog pareiškėjas tik pasirašė buto nuomos sutartį su R. L., bet šio asmens nepažįsta ir su juo niekada nebendravo, o byloje esantys įrodymai pagrindžia, kad pareiškėjas nuo pat atvykimo į Lietuvą palaikė glaudžius, iš esmės subjektyvaus pasitikėjimo pagrindu grįstus ryšius su R. L. artima aplinka – jo sūnumi H. L.. Be to, pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai siekia sumenkinti savo buvusį darbą ir esamus ryšius su (duomenys neskelbtini) ir joje esančiais asmenimis, šių ryšių reikšmę nagrinėjamoje byloje, o pareiškėjo teiginiai apie jo politines pažiūras nepaneigia šių nustatytų ryšių ir egzistavusio lojalumo (duomenys neskelbtini)valdžiai.

25. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus savo argumentus ir sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Trečiasis suinteresuotas asmuo mano, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliaciniame skunde nėra argumentų, galinčių patvirtinti teismo išvadų neteisingumą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 27. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Sprendimo dalies, kurioje nuspręsta panaikinti pareiškėjui suteiktą pabėgėlio statusą ir jam išduotą leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

28. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas ginčijamos Sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, nustatė nagrinėjamai bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir atsakė į pagrindinius administracinės bylos proceso šalių argumentus. Teismas patikrino bylą esminiais aspektais, t. y. ar byloje esantys duomenys patvirtina pareiškėjo nurodytus pažeidimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir jų motyvais, kad po sprendimo suteikti pareiškėjui pabėgėlio statusą (Departamento 2023 m. liepos 21 d. sprendimo Nr. 23S113673) priėmimo paaiškėjusios naujos aplinkybės apie pareiškėjo ryšius su asmeniu, kuris buvo nuteistas už šnipinėjimą (duomenys neskelbtini), vertinant šias aplinkybes kartu su kita turima informacija apie pareiškėją (be kita ko, pareiškėjo darbą (duomenys neskelbtini) institucijose) bei atsižvelgiant į VSD pateiktą pareiškėjo individualios situacijos vertinimą, sudarė pakankamą pagrindą atsakovui priimti Sprendimą, o Sprendimo turinys atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus reikalavimus. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl Sprendimo proporcingumo, kadangi pareiškėjo neapskųstoje Sprendimo dalyje nuspręsta įsiteisėjus šiam sprendimui, išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, tokiu būdu užtikrinant pareiškėjo apsaugą nuo grąžinimo į kilmės valstybę. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, tvirtindamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ir įvertino faktines aplinkybes apie pareiškėjo ryšius, galinčius kelti grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, o atsakovo ir teismo išvados dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybei nėra pakankamai motyvuotos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, nusprendžia tik papildyti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, atsakydama į apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus.

30. Akcentuotina, kad pabėgėlio statuso panaikinimo pagrindai yra numatyti Direktyvos 2011/95/ES 14 straipsnyje, kurio 4 dalies a punkte nurodyta, jog valstybės narės gali panaikinti statusą, kurį pabėgėliui suteikė Vyriausybinė, administracinė, teisminė arba pusiau teisminė institucija, arba nutraukti ar atsisakyti pratęsti jo galiojimą, kai yra rimtų priežasčių laikyti jį keliančiu pavojų valstybės narės, kurioje jis yra, saugumui. Pagal šio straipsnio 6 dalį, asmenys, kuriems taikoma 4 arba 5 dalis, gali naudotis teisėmis, nustatytomis Ženevos konvencijos 3, 4, 16, 22, 31, 32 ir 33 straipsniuose arba panašiomis į juose nustatytąsias, jei jie yra valstybėje narėje.

31. Aplinkybės, kai užsieniečiui suteiktas pabėgėlio statusas panaikinamas, yra išvardytos Įstatymo 90 straipsnio 1 dalyje, tarp jų – yra rimtas pagrindas manyti, kad jo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, arba jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir kelia grėsmę visuomenei (9 p.). Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, paaiškėjus šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytoms aplinkybėms, Migracijos departamentas pradeda pabėgėlio statuso ar papildomos apsaugos panaikinimo procedūrą. Sprendimą dėl pabėgėlio statuso arba papildomos apsaugos panaikinimo priima Migracijos departamentas.

32. Įstatymo 54 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti leidimo nuolat gyventi panaikinimo pagrindai, tarp jų – užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui (2 p.).

33. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją (pareiškimo Nr. 1365/07)). Administracinių teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018). Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 46410/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019, 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3521-968/2021).

34. Pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatant bylos esminę faktinę aplinkybę, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Šiuo aspektu primintina, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įvertinus ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį darytina išvada, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.

35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi paminėtais įrodymų vertinimo principais ir taisyklėmis, įvertinusi Departamento priimtame Sprendime ir VSD rašte išdėstytas aplinkybes, su tuo susijusius į bylą pateiktus viešai prieinamus įrodymus, be kita ko, atsižvelgdama ir į VSD pateiktą neviešą medžiagą, sprendžia, jog pareiškėjo elgesys, jo anksčiau atlikti veiksmai, jų pobūdis suteikia pakankamą pagrindą išvadai apie pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui. Tokio teisėjų kolegijos vertinimo nepaneigia tai, kad pareiškėjas kitaip vertina bylai reikšmingas aplinkybes.

36. Pažymėtina, jog byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) ministerijoje. VSD rašte šiuo aspektu, be kita ko, nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) ministerijos ir jos atstovybių užsienyje priedanga naudojasi (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, į ministeriją ir jos atstovybes užsienyje darbui su priedanga komandiruojami žvalgybos tarnybų darbuotojai. Pareiškėjas, dirbdamas šioje ministerijoje, privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Pareiškėjas Lietuvoje gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo.

37. Pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su Sprendime padarytomis išvadomis, pagrįstai nurodė, jog vien tai, kad pareiškėjas galbūt pakeitė savo politines pažiūras ir įsitikinimus, nepaneigia iš (duomenys neskelbtini) valdžios institucijoje pareiškėjo turėtų, susiformavusių darbinių ryšių kylančios rizikos, jog šie ryšiai bet kuriuo metu gali atsinaujinti ar (duomenys neskelbtini) valdžios institucijos ir jose dirbantys asmenys gali padaryti įtaką pareiškėjui ar jo artimai aplinkai (įvertinant aplinkybę, jog (duomenys neskelbtini) gyvena pareiškėjo mama, su kuria jis palaiko ryšius). Pareiškėjas apeliaciniame skunde tik deklaratyviai tvirtina, jog jo pažiūros (aktyvus (duomenys neskelbtini) režimo smerkimas ir (duomenys neskelbtini) palaikymas) eliminuoja (arba smarkiai sumažina) žvalgybines rizikas, susijusias su pareiškėju, ir nepateikia jokių išsamesnių argumentų ar duomenų šiuo aspektu, galinčių paneigti atsakovo ir pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas.

38. Byloje taip pat nėra ginčo, kad pareiškėjas yra susijęs su R. L., kuris buvo pripažintas kaltu veikiant prieš Lietuvos Respubliką, t. y. šis asmuo vykdė (duomenys neskelbtini) žvalgybos užduotis ir buvo nuteistas realia laisvės atėmimo bausme. Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir paties pareiškėjo paaiškinimai patvirtina, kad pareiškėjas nuomojosi butą iš R. L. ir kad pareiškėjas bendravo su jo sūnumi H. L.. H. L. yra pareiškėjo buvęs darbuotojas (pareiškėjo įmonės (duomenys neskelbtini) buvęs vadovas), ir, kaip nurodyta skunde, pareiškėjas būtent į šį asmenį kreipėsi pagalbos rengiant ir paduodant prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad pareiškėjas palaikė glaudžius, iš esmės subjektyvaus pasitikėjimo pagrindu grįstus ryšius su R. L. artima aplinka (jo sūnumi), ir šie pareiškėjo ryšiai laikytini valstybės saugumui grėsmę keliančiu rizikos veiksniu (taip šiuos ryšius įvertino ir VSD). Pareiškėjas, tvirtindamas, kad jis nebuvo susitikęs ir nebendravo su R. L., nepateikė jokių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų.

39. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas Sprendime nesirėmė aplinkybėmis dėl pareiškėjo ryšių su D. S. ir V. K., tokius ryšius paminėjo tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismo posėdyje, todėl šios atsakovo (jo atstovo) nurodytos aplinkybės nelaikytinos turinčiomis teisinę reikšmę, vertinant Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, bei yra šalintinos iš tikrinamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų.

40. Teisėjų kolegija, atsakydama į pareiškėjo argumentus, jog atsakovas tik formaliai vadovavosi VSD rašte pateiktomis išvadomis ir neatliko savarankiško vertinimo, akcentuoja, jog Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD. To paties straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad Migracijos departamentas, spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei; prieglobstis Lietuvos Respublikoje ar laikinoji apsauga užsieniečiui suteikiami tik gavus išvadą, kad šis užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, ir išvadą, kad užsienietis, kuriam šio Įstatymo nustatyta tvarka suteikiama papildoma apsauga, nekelia grėsmės visuomenei, o užsienietis, kuriam suteikiamas pabėgėlio statusas arba laikinoji apsauga, nėra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir nekelia grėsmės visuomenei.

41. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad Migracijos departamentas turi teisę remtis išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017, 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų), turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo. Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną individualią situaciją ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012).

42. Migracijos departamentas, vertindamas, ar asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui, neturėtų automatiškai VSD išvados perkelti į sprendimą, o, būdamas viešojo administravimo subjektas, turi, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, tarp kurių yra ne tik VSD išvada, bet ir su pareiškėju susijusios individualios aplinkybės, atlikti savo vertinimą ir padaryti savarankišką išvadą, ar pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Atsakovas turi visapusiškai įvertinti papildomas aplinkybes, kurios jam žinomos apie pareiškėją (šeima, darbas, gyvenimo trukmė Lietuvoje, padaryti pažeidimai), ir tik jas sistemiškai įvertinęs, gali daryti išvadą apie pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui realumą. Be to, išvada apie asmens grėsmę valstybės saugumui turi būti daroma ypač apdairiai, turi būti argumentuota bei motyvuota, proporcinga, o ne formali (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1721-525/2023).

43. Teisėjų kolegija, įvertinusi Sprendimo turinį, nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, priešingai nei teigia pareiškėjas, Departamentas vadovavosi ne vien VSD raštu, tačiau atliko savarankišką pareiškėjo individualios situacijos tyrimą visų turimų duomenų visumoje, įskaitant pareiškėjo pateiktus rašytinius paaiškinimus, ir suteikė pareiškėjui galimybę pateikti žodinius paaiškinimus, kurie taip pat buvo įvertinti. Sprendime išdėstyti motyvai yra pakankami tam, kad pareiškėjas, net ir nesusipažinęs su įslaptinta informacija, galėtų suprasti priimamo jam nepalankaus sprendimo teisinį ir faktinį pagrindus.

44. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė