2022-02-23 Nr. AB-4178-3-62-3-00845-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-19-789/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00845-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugsėjo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, (toliau – ir atsakovas) 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. jis buvo laikomas Marijampolės pataisos namų (toliau – ir atsakovo atstovas, Marijampolės PN) Kybartų sektoriuje netinkamomis sąlygomis. Jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, gaisro atveju Marijampolės PN jam kilo pavojus gyvybei, nes nebuvo priešgaisrinių išėjimų, gesintuvų. Marijampolės PN buvo prasti dušai, juose neužtekdavo karšto vandens. Buvo tiekiamas prastos kokybės maistas, netinkamai teikiama medicininė pagalba, ilgai teko laukti odontologo pagalbos. Pareiškėjas nurodė, kad yra antros grupės invalidas, tačiau buvo priverstas miegoti antrame lovos aukšte, jam buvo sunku į ją įlipti. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas teigė patyręs neturtinę žalą.

3. Atsakovo atstovas Marijampolės PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovo atstovas pateikė duomenis apie tai, kokiuose kambariuose buvo laikomas pareiškėjas, koks šių kambarių plotas, kiek juose buvo laikoma nuteistųjų. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. pareiškėjui teko 3,02 kv. m ploto, tačiau šis pažeidimas yra formalaus pobūdžio, nes pareiškėjas bendrabučio tipo patalpose visą dieną galėjo laisvai judėti, sportuoti, eiti į darbą, biblioteką, valgyklą ir pan. Marijampolės PN nuteistųjų gyvenamojoje zonoje priešgaisrinė sauga yra užtikrinama, visuose bendrabučio aukštuose yra evakuaciniai išėjimai, tai įrodo evakuacijos planai. Marijampolės PN esanti katilinė užtikrina, kad visiems nuteistiesiems jų maudymosi dieną būtų suteikiamas karštas vanduo. Medicinos darbuotojai į Marijampolės PN atvažiuoja du kartus per savaitę, tai yra pakankama suteikti konsultacijoms ir medicininei pagalbai. Marijampolės PN odontologinės paslaugos suteikiamos iš anksto užsiregistravusiems nuteistiesiems. Marijampolės PN yra tiekiamas kokybiškas maistas. Pareiškėjui atvykus į Marijampolės PN, jam buvo suteikta lova pirmajame aukšte, tačiau pareiškėjas pateikė prašymą perkelti jį į kitą kambarį, todėl jam buvo suteikta lova antrajame aukšte. Atsakovo atstovas teigė, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas, pareiškėjas skunde nepateikė jokių įrodymų, kaip pasireiškė jam padaryta neturtinė žala, kokia konkreti žala buvo padaryta.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. rugsėjo 4 d. sprendimu pareiškėjo A. J. skundą tenkino iš dalies, t. y. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, priteisė pareiškėjui 100 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitą skundo dalį atmetė.

5. Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus ir atsakovo atstovo pateiktus dokumentus, nustatė, kad byloje sprendžiama dėl pareiškėjo teisės į neturtinės žalos atlyginimą nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2020 m. balandžio 6 d. (skundo surašymo diena) (toliau – ir ginčo laikotarpis).

6. Dėl pareiškėjo nusiskundimų, susijusių su minimalaus gyvenamojo ploto užtikrinimu, teismas sprendė, kad pareiškėjas Marijampolės PN nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. buvo laikomas pažeidžiant Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, (toliau – ir Taisyklės) 111.1 punkte nustatytą 3,1 kv. m minimalaus ploto reikalavimą bendrabučio tipo patalpoms, nes pareiškėjui teko tik 3,02 kv. m gyvenamojo ploto (trūko 0,08 kv. m). Teismas konstatavo atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 str.). Teismas nurodė, kad likusį ginčo laikotarpį pareiškėjui tekusi minimalaus gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, todėl atmetė šią pareiškėjo skundo dalį.

7. Teismas taip pat sprendė, kad gyvenamosiose patalpose esantys baldai ir kitas inventorius dar labiau ribojo pareiškėjo teisę nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. būti kalinamam tinkamo gyvenamojo ploto patalpose.

8. Teismas vertino atsakovo atstovo argumentus dėl priešgaisrinės saugos ir nenustatė pagrindo jais abejoti.

9. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius dėl prastų dušų, nepakankamo karšto vandens tiekimo, vandens kokybės. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas dėl minėtų pažeidimų kreipėsi į Marijampolės PN administraciją, Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, todėl sprendė, kad pareiškėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos.

10. Vertindamas pareiškėjo nusiskundimus dėl maisto kokybės, teismas vertino atsakovo atstovo atsiliepimo argumentus, susijusius su Marijampolės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atliktais maisto kokybės tikrinimais. Atsižvelgęs į tai, kad nebuvo pateikti jokie maisto kokybės tikrinimus patvirtinantys įrodymai (patikrinimo aktai), teismas konstatavo neteisėtus Marijampolės PN veiksmus šiuo aspektu.

11. Teismas vertino, kad pareiškėjas skunde tik deklaratyviai nurodė, jog Marijampolės PN nebuvo tinkamai teikiama medicininė pagalba, ilgai teko laukti odontologo pagalbos, nenurodė, kaip šios aplinkybės pareiškėjui sukėlė neturtinę žalą. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė šiuos pareiškėjo skundo argumentus kaip nepagrįstus.

12. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl miegojimo antrame lovos aukšte. Teismas nustatė, kad pareiškėjas buvo perkeltas į kitą kambarį paties pareiškėjo prašymu, jam suteikta lova antrame dviaukštės lovos aukšte.

13. Teismas laikė pertekliniais kitus proceso šalių argumentus, detaliau jų neanalizavo.

14. Nustatęs, kad Marijampolės PN neužtikrino pareiškėjui minimalaus gyvenamojo ploto ir kokybiško maisto, teismas priteisė pareiškėjui 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

III. 15. Atsakovo atstovas Marijampolės PN apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugsėjo 4 d. sprendimą.

16. Atsakovo atstovas vadovaujasi Taisyklių 111.1 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl teisiniame reguliavime neįtvirtintos pareigos apskaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą kameroje įtraukti plotą, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai, bei nurodo, kad, pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę bendrabučio tipo patalpose, tik 7 dienas vienam nuteistajam tenkantis plotas buvo nuo 3,02 kv. m. Nors minimalus gyvenamųjų patalpų plotas buvo mažesnis, nei numatyta Taisyklėse, tačiau šis pažeidimas yra tik formalaus pobūdžio ir objektyviai negalėjo sukelti tokio lygio neigiamų pasekmių (išgyvenimų ir pan.), kurias būtų galima vertinti kaip neturtinę žalą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio prasme, šis pažeidimas negali būti laikomas asmens kankinimu, nes objektyviai negalėjo pasiekti minimalaus žiaurumo lygio. Pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę bendrabučio tipo patalpose kitais laikotarpiais, ploto norma buvo užtikrinama tinkamai. Pareiškėjas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę bendrabučio tipo patalpose, visą dieną galėjo laisvai judėti, sportuoti, eiti į darbą, biblioteką, valgyklą ir pan.

17. Atsakovo atstovas pažymi, kad, pagal Taisyklių 261 punktą, išduodamo pagaminto maisto juslinio patikrinimo rezultatai įrašomi į Pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnalą. Minėtame žurnale kiekvieną dieną užrašomi nuteistiesiems pagamintų patiekalų pavadinimai, parašoma išvada apie maisto kokybę bei valgyklos higienos būklę, kurią pateikia slaugos specialistas, o maistą pagaminęs virėjas bei pataisos įstaigos budėtojas pasirašo leidęs išduoti maistą. Maisto kokybę pataisos namuose tikrina Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Todėl visiems nuteistiesiems ir pareiškėjui suteikiamas kokybiškas maitinimas.

18. Atsakovo atstovas teigia, kad pažeidimas nebuvo trunkamojo pobūdžio, byloje nėra įrodymų apie tai, kad Marijampolės PN būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Nesant įrodymų, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu būtų atsiradę kokie nors negrįžtami sveikatos sutrikimai, šioje byloje yra pagrindas sumažinti pareiškėjui priteistos neturtinės žalos dydį arba nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimus.

19. Pareiškėjas A. J. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugsėjo 4 d. sprendimą bei juo pareiškėjui priteistą neturtinę žalą. Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog jo teisės buvo pažeistos.

20. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2020 m. gruodžio 11 d. pateikė 2020 m. gruodžio 4 d. prašymą, kurį prašo pridėti prie bylos, atsižvelgti į prie prašymo pridėtus įrodymus (Marijampolės PN raštą, kuris, pasak pareiškėjo, patvirtina, kad maistas būna patiekiamas šaltas ir nekokybiškas) ir priteisti 500 Eur.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo A. J. prašymo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, priteisti neturtinę žalą, kilusią dėl pareiškėjo laikymo Marijampolės PN netinkamomis sąlygomis.

22. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog Marijampolės PN neužtikrino pareiškėjui minimalaus gyvenamojo ploto, kokybiško maisto tiekimo, konstatavo, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Teismas tenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir priteisė jam 100 Eur kompensaciją.

23. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir laikosi pozicijos, kad, 7 dienas neužtikrinus minimalaus gyvenamojo ploto, tai laikytina formaliu pažeidimu. Atsakovas teigia, kad visiems nuteistiesiems užtikrinamas kokybiškas maitinimas. Nustatytas pažeidimas nesukėlė pareiškėjui sveikatos sutrikimų, todėl, atsakovo atstovo nuomone, yra pagrindas sumažinti pareiškėjui priteistos neturtinės žalos dydį arba nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimus.

24. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą prie bylos pridėti Marijampolės PN raštą. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nors pareiškėjas nurodo, jog Marijampolės PN raštas patvirtina, kad maistas Marijampolės PN būna patiekiamas šaltas ir nekokybiškas, tačiau Marijampolės PN rašte pateikiami duomenys nesusiję su nagrinėjamos bylos ginčo laikotarpiu, todėl teisėjų kolegija netenkina pareiškėjo prašymo pridėti šį įrodymą prie bylos.

25. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ABTĮ 132 straipsnyje nustatyta apygardų administracinių teismų sprendimų apskundimo tvarka – apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (ABTĮ 132 str. 1 d.). Pareiškėjas šia teise nepasinaudojo, todėl apeliacinės instancijos teismas nevertins pareiškėjo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyto prašymo priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

26. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

27. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde neginčija fakto, jog jis neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos pirmosios instancijos teismo nustatytu laikotarpiu, tačiau mano, kad šis pažeidimas yra formalaus pobūdžio, objektyviai negalėjo sukelti tokio lygio neigiamų pasekmių (išgyvenimų ir pan.), kurias būtų galima vertinti kaip neturtinę žalą Konvencijos 3 straipsnio prasme. Atsakovo atstovas nurodo, jog pareiškėjas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę bendrabučio tipo patalpose, visą dieną galėjo laisvai judėti, sportuoti, eiti į darbą, biblioteką, valgyklą. Atsakovo atstovas nurodo pataisos įstaigoje atliekamus veiksmus, siekiant įsitikinti nuteistiesiems tiekiamo maisto kokybe, tačiau nepateikia šiuos veiksmus pagrindžiančių dokumentų. Atsakovo atstovas taip pat nepagrindžia, kad teismas neišanalizavo ar netinkamai įvertino byloje esančius dokumentus ir padarė nepagrįstas išvadas dėl nustatytų pažeidimų.

28. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tai reiškia, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas yra neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

29. Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius jo nurodytos valstybės institucijos – Marijampolės PN – neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reguliuojančios skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos. Nustačius neteisėtus valstybės institucijos veiksmus, būtina įvertinti, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, ir ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų (pareigūnų) neteisėtų veiksmų.

30. Pareiškėjas skunde nurodė netinkamas ir jo teises pažeidžiančias kalinimo sąlygas: neužtikrintą tinkamą minimalų gyvenamąjį plotą, priešgaisrinę apsaugą, prastos kokybės vandenį ir jo trūkumą dušuose, prastos kokybės maistą, ilgą odontologo paslaugų laukimą, sunkumus, susijusius su jo miegamąja vieta antrame lovos aukšte. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs pareiškėjo nurodytus kalinimo sąlygų pažeidimus, pripažino neteisėtus pataisos įstaigos veiksmus dėl, be kita ko, minimalios gyvenamojo ploto normos Marijampolės PN bendrabučio tipo patalpose neužtikrinimo. Skaičiuodamas vienam asmeniui tekusį gyvenamosios patalpos plotą, teismas pagrįstai visą patalpos plotą dalino iš joje laikytų asmenų skaičiaus. Teismas taip pat pagrįstai akcentavo, kad bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose buvusių baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas santykinai mažino vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovo atstovas neįvykdė savo pareigos pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, ir pagrįstai nustatė Marijampolės PN neteisėtus veiksmus, neužtikrinant pareiškėjui tiekiamo maisto kokybės.

31. Atsižvelgęs į konstatuotus neteisėtus pataisos įstaigos veiksmus, t. y. neužtikrinant minimalios gyvenamojo ploto normos Marijampolės PN bendrabučio tipo patalpose ir tinkamos kokybės maisto tiekimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog institucijos veiksmai buvo neteisėti CK 6.271 straipsnio prasme, o pareiškėjo teisės buvo pažeistos, todėl jam turi būti atlyginta patirta neturtinė žala. Tačiau nagrinėjamu atveju pataisos įstaigos pareigūnų veiksmai negali būti prilyginami kankinimui, žiauriam ar nežmoniškam bei asmens orumą žeminančiam elgesiui, todėl sutiktina su atsakovo atstovo argumentu, jog nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovo atstovas pažeidė Konvencijos 3 straipsnio nuostatą. Nors administracinėje byloje nėra duomenų, kad byloje konstatuoti teisės pažeidimai turėjo tiesioginės įtakos pareiškėjo sveikatai, teisėjų kolegijos nuomone, nustatyti pažeidimai sudarė prielaidas pareiškėjui patirti jo nurodytus neigiamus išgyvenimus. Taigi tarp nustatytų pažeidimų ir pareiškėjui kilusių neigiamų padarinių egzistuoja priežastinis ryšys.

32. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jeigu jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, ir ar pažeistai teisei apginti teisės pažeidimo fakto pripažinimo nepakanka.

33. Pagal formuojamą teismų praktiką, grindžiamą principu, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iš veiksnių, reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti, yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2015). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-239-690/2015 pažymėjo, kad aukštesnio laipsnio, masto stiprumo ir intensyvumo fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai turi būti kompensuojami didesne pinigų suma, o ne tokio stipraus sukrėtimo, mažesnio intensyvumo nepatogumams atlyginti turi būti skiriama mažesnė suma. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-716-261/2020; 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1124-1062/2020; 2021 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-999-415/2021).

34. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytus pataisos įstaigos pažeidimus, pareiškėjui pagrįstai priteisė neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Marijampolės PN neteisėti veiksmai, neužtikrinant pareiškėjui tiekiamo maisto kokybės, buvo nustatyti visu ginčo laikotarpiu, o minimalaus gyvenamojo ploto neužtikrinimas negali būti laikomas tik formaliu pažeidimu net ir tuo atveju, kai asmenims suteikiama judėjimo laisvė. Marijampolės PN administracijos siekio pažeminti pareiškėją nebuvimas negali būti laikomas pateisinančiu nurodytus neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus.

35. Atsižvelgusi į nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimo trukmę, intensyvumą, pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus, ginamų vertybių pobūdį bei kitus minėtus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjui priteista 100 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra proporcinga nustatytiems pažeidimams. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovo atstovo prašymas sumažinti pareiškėjui priteistą neturtinę žalą arba jos nepriteisti, apsiribojant pažeidimų pripažinimu, yra nepagrįstas.

36. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė atsakovo atstovo padarytus pažeidimus, tinkamai juos įvertino, o teismo pareiškėjui priteista 100 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra proporcinga jo patirtiems nepatogumams kompensuoti. Teismas teisingai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, išsamiai išaiškino ir iš esmės teisingai įvertino nagrinėjamai bylai reikšmingas faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas, o atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Marijampolės PN apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugsėjo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė