Legislator Case Law & Legislation
407047ad-10d1-4ce0-9657-10751a1dfbbd AI generated

407047ad-10d1-4ce0-9657-10751a1dfbbd · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 407047ad-10d1-4ce0-9657-10751a1dfbbd
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ir D. L. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3774-235/2012 pagal ieÅ¡kovų A. L. ir D. L. ieÅ¡kinį atsakovams R. Ž., UAB „Geokada“, S. L. įmonei „Norneda“ ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl pažeistų teisių gynimo, tretieji asmenys – UAB „Effectivus“, SB „(duomenys neskelbtini)“, V. Ž., VÄ® „Registrų centras“.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :                                 I.

Legislator headnote

AI generated

407047ad-10d1-4ce0-9657-10751a1dfbbd · Vilniaus apygardos teismas: Ž. kreipėsi į teismÄ dėl ieÅ¡kovui priklausančios tvoros nugriovimo.Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2008-08-15 d. įsakymu Nr. 2.3.-5552-(01) atsakovei R. Ž. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas buvo įregistruotas VÄ® Registrų centre, žemės sklypo planas buvo suderintas VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje nustatyta tvarka. Teismas pažymėjo tai, kad sutinkamai su LR nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str. nuostatomis, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įraÅ¡ymo yra laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol jie yra nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-1304-881/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-00934-2012-7 Procesinio sprendimo kategorija: 30.10  (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. rugsėjo 6 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Danutės Kutrienės ir Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų A.

L. ir D. L. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3774-235/2012 pagal ieÅ¡kovų A. L. ir D. L. ieÅ¡kinį atsakovams R. Ž., UAB „Geokada“, S. L. įmonei „Norneda“ ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl pažeistų teisių gynimo, tretieji asmenys – UAB „Effectivus“, SB „(duomenys neskelbtini)“, V. Ž., VÄ® „Registrų centras“.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :                                 I.

Ginčo esmė IeÅ¡kovai A. L. ir D. L. ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami panaikinti atsakovei R. Ž. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), SB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „Geokada“ parengtÄ 2007-08-03 žemės sklypo ribų paženklinimo aktÄ , Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2008-05-15 įsakymÄ Nr. 2.3-5552-(01) bei Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-10-13 įsakymÄ Nr. Ž49-2112, taip pat minėto žemės sklypo registracijÄ VÄ® Registrų centras Vilniaus filiale, nustatyti, kad ieÅ¡kovams priklausančio žemės sklypo Nr. 17 ir atsakovei R.

Ž. priklausančio žemės sklypo Nr. 19 ribos nustatytos pagal UAB „Effectivus“ parengtÄ SB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypo Nr. 17 kadastrinių matavimų bylos planÄ ; taip pat prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 550 Lt turtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi iÅ¡laidas, atnaujinti įstatymų nustatytÄ terminÄ kreiptis į teismÄ su Å¡iuo ieÅ¡kiniu. Nurodė, kad 1994-03-03 nusipirko iÅ¡ valstybės 0,0733 ha ploto žemės sklypÄ Nr. 17, 2006-2007 metais jį aptvėrė tvora ties gretimo sklypo, priklausančio nuosavybės teise atsakovei, riba. 2007-08-03 atsakovė R.

Ž. be jų žinios pasirašė UAB „Geokada“ parengtÄ atsakovei priklausančio žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktÄ , nors atsakovei priklausančio žemės sklypo ribos nebuvo paženklintos natÅ«roje. Po to ieÅ¡kovai kreipėsi į S. L. įmonę „Norneda“ dėl jiems priklausančio žemės sklypo geodezinių matavimų atlikimo. Minėtos įmonės atstovas nesuderinęs su ieÅ¡kovais parengė žemės sklypo matavimų bylÄ ir kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus m.

žemėtvarkos skyrių su praÅ¡ymu dėl žemės sklypo ribų patikslinimo. S. L. įmonės atstovas nepaaiÅ¡kino, kad po atsakovei R. Ž. atliktų ir neteisėtai įregistruotų geodezinių matavimų ieÅ¡kovams priklausančio žemės sklypo plotas sumažėjo, ir jų pastatyta tvora atsidÅ«rė atsakovei priklausančiame sklype. Taigi S. L. įmonės „Norneda“ neteisėtų veiksmų pasėkoje Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus vedėjas priėmė įsakymÄ dėl ieÅ¡kovams priklausančio žemės sklypo ribų patikslinimo.

IeÅ¡kovų žemės sklypas sumažėjo nuo 733 kv. m. iki 720 kv. m. IeÅ¡kovai, bÅ«dami suklaidinti, Å¡iuos iÅ¡ esmės neteisingus žemės sklypo duomenis įregistravo VÄ® Registrų centras. Tik po atsakovės kreipimosi į teismÄ dėl jų pastatytos tvoros, neva jos sklype, nugriovimo, bei UAB „Effectivus“ atlikus naujus žemės sklypo matavimus ieÅ¡kovams tapo žinoma, kad S. L. firma juos suklaidino ir kad jų žemės sklypo plotas faktiÅ¡kai sumažėjo. Atsakovės R. Ž.

žemės sklypo ribos privalėjo būti suderintos su gretimų žemės sklypų savininkais, tokiu būdu ieškovai neturėjo galimybės pateikti savo pastabų dėl atsakovės žemės sklypo plano, o jų žemės sklypo matavimai buvo atlikti atsižvelgiant į jau atsakovės neteisėtai atliktus kadastrinius matavimus, pažeidžiant SB „(duomenys neskelbtini)“ pažymėtas sklypų ribas.            II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimu ieškovų A.

L. ir D. L. ieÅ¡kinį atmetė.Teismas nustatė, kad atsakovės R. Ž. žemės sklypo ribos buvo paženklintos 2007-08-03. Gretimo žemės sklypo savininko, ieÅ¡kovo, paraÅ¡o ant žemės sklypo ribų paženklinimo akto nėra, tačiau akte nurodyta, kad ieÅ¡kovas A. L. apie tai buvo informuotas registruotu laiÅ¡ku. 2007-08-14 geodezininko T. V., atlikusio atsakovei priklausančio žemės sklypo matavimus, aiÅ¡kinamajame raÅ¡te nurodyta, kad ieÅ¡kovas, nustatant 2007-08-03 atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribas, buvo kviestas asmeniÅ¡kai, bet nedalyvavo, ribų paženklinimo-parodymo akte nepasirašė, pasiÅ«lymų ir pastabų nepateikė, apie vykdomus darbus ieÅ¡kovas dar kartÄ buvo informuotas registruotu laiÅ¡ku.

Ä® bylÄ yra pateiktas atsakovo UAB „Geokada“ kvietimas, siųstas ieÅ¡kovui registruotu laiÅ¡ku. PraneÅ¡imas buvo iÅ¡siųstas 2007-08-07, jame nurodyta, kad žemės sklypų ribų nustatymas vyks 2007-08-14 d. 10 val. Nors žemės sklypo ribų paženklinimo aktas buvo suraÅ¡ytas 2007-08-03, tačiau ieÅ¡kovas, jau suraÅ¡ius šį aktÄ , turėjo galimybę kreiptis į geodezininkÄ ir praÅ¡yti jį leisti susipažinti su matavimų rezultatais, pareikÅ¡ti pastabas dėl žemės sklypo ribų nustatymo, reikalauti, kad žemės sklypo matavimai bÅ«tų atlikti iÅ¡ naujo.

Tas ir bÅ«tų buvę padaryta, jeigu ieÅ¡kovas bÅ«tų atvykęs nurodytu laiku 2007-08-14 d. 10 val. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovas žinojo, jog atsakovė jam reiÅ¡kia pretenzijas dėl jos žemės sklype pastatytos tvoros dar iki Å¡io žemės sklypo paženklinimo, todėl jis privalėjo domėtis, kur yra nustatomos gretimo žemės sklypo ribos.Teismas taip pat nustatė, kad 2010-04-19 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. 7, kurį atliko ir aktÄ surašė S. L.

įmonė „Norneda“, nurodyta, kad ieÅ¡kovas A. L. dalyvavo atliekant jo žemės sklypo ribų nustatymÄ . Akte yra ieÅ¡kovo paraÅ¡as. Å iame akte nurodytas ieÅ¡kovui priklausančio žemės sklypo patikslintas plotas, kuris po atliktų matavimų sudaro 720 kv. m. IeÅ¡kovas pasirašė ant Å¡io jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plano. Taigi ieÅ¡kovo teiginiai, kad S. L. įmonė „Norneda“ nesuderino su juo jam priklausančio žemės sklypo ribų, neatitinka tikrovės. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ginčas dėl jam priklausančio žemės sklypo ribų kilo tada, kai ieÅ¡kovui tapo žinoma, jog jo pastatyta tvora atsidÅ«rė atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, po to, kai atsakovė R.

Ž. kreipėsi į teismÄ dėl ieÅ¡kovui priklausančios tvoros nugriovimo.Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2008-08-15 d. įsakymu Nr. 2.3.-5552-(01) atsakovei R. Ž. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas buvo įregistruotas VÄ® Registrų centre, žemės sklypo planas buvo suderintas VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje nustatyta tvarka. Teismas pažymėjo tai, kad sutinkamai su LR nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str. nuostatomis, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įraÅ¡ymo yra laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol jie yra nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Nuo tada, kai buvo atliekamas atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo matavimai, t. y. 2007-08-03 d., apie kÄ ieÅ¡kovui buvo praneÅ¡ta, ieÅ¡kovas turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimus ir kreiptis dėl Å¡ių teisių gynimo. Tuo labiau, kad atsakovė R. Ž. dar iki Å¡ių matavimų kreipėsi į ieÅ¡kovÄ su pretenzija dėl ieÅ¡kovo pastatytos tvoros. IÅ¡ to teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas praleido senaties terminÄ dėl jo teisių gynimo.Teismas taip pat nurodė, kad UAB „Effectivus“ nustatant ieÅ¡kovų žemės sklypo ribas, nedalyvavo atsakovai, kiti besiribojančių žemės sklypų savininkai.

Nėra įrodymų, kad minėti asmenys apie tai buvo informuoti, žemės sklypo planas nėra suderintas atitinkamose institucijose. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovai A. L. ir D. L. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad teismas nevertino ieÅ¡kovų ir liudytojų paaiÅ¡kinimų, jog 1994 metais, kai vyko sodo bendrijos žemės sklypų matavimai ir privatizacija, ieÅ¡kovų ir kitų kaimyninių žemės sklypų ribos buvo paženklintos metaliniais kuoliukais ir plytelėmis.

Su 1994 metų matavimais sutiko ir jokių pretenzijų ieÅ¡kovams nekėlė tuo metu buvusi gretimo žemės sklypo Nr. 19 savininkė. Teismas taip pat nevertino ieÅ¡kovų paaiÅ¡kinimų dėl keistų atsakovės žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto pasiraÅ¡ymo aplinkybių, kurios patvirtina, kad šį aktÄ UAB „Geokada“ geodezininkas T. V. suklastojo. Pažeidžiant galiojančių teisės aktų reikalavimus, kvietimas į 2007 m. rugpjūčio 3 d. atliktus kadastrinius matavimus ieÅ¡kovams net nebuvo siunčiamas, o į 2007 m. rugpjūčio 14 d. neva atliktus matavimus kvietimas buvo iÅ¡siųstas pažeidžiant teisės aktuose nustatytÄ terminÄ , t. y.

Å¡is kvietimas yra negaliojantis. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus – UAB „Effectivus“ ir UAB „Geo Baltija“ parengtus raÅ¡ytinius įrodymus ir todėl padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo pastatyta tvora yra atsakovės žemės sklypo dalyje. Teismas taip pat visiÅ¡kai nepasisakė dėl kitų svarbių aplinkybių, kurias akcentavo ieÅ¡kovai, o bÅ«tent, kad ieÅ¡kovas atsakovo S. L. įmonės „Norneda“ parengtus dokumentus pasirašė bÅ«damas suklaidintas S. L.

įmonės „Norneda“ atstovo paaiÅ¡kinimų ir po ieÅ¡kovų žemės sklypo plano, parengto Å¡ios įmonės, apžiÅ«ros. Å iame plane neįmanoma įžvelgti, kad ieÅ¡kovų pastatyta tvora atsidÅ«rė atsakovės žemės sklype, jame taip pat nėra apie tai jokio įraÅ¡o. Ä® bylÄ nebuvo pateikta nė vieno raÅ¡ytinio įrodymo, kad ieÅ¡kovams buvo žinoma apie atsakovės R. Ž. pretenzijas iki 2010 m. gruodžio 10 d. atsakovės ieÅ¡kinio gavimo. Be to, iÅ¡ teismo sprendimo neįmanoma nustatyti, dėl kokių motyvų buvo atmestas ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys: ar dėl to, kad ieÅ¡kinys nepagrįstas, ar dėl to, kad ieÅ¡kovai praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Taip pat teismas visiÅ¡kai nevertino ieÅ¡kovų argumentų ir pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovų žemės sklypo kadastriniai matavimai, atlikti UAB „Effectivus“, atitinka SB „(duomenys neskelbtini)“ generalinį planÄ , o atsakovės R. Ž. – ne.Atsiliepimu į ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ atsakovė R. Ž. ginčija apeliacinio skundo pagrįstumÄ ir praÅ¡o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsakovės nuomone, teismas teisingai ir tinkamai įvertino byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus ir liudytojų parodymus, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstÄ bei teisėtÄ sprendimÄ . Nurodo, kad 1994 metais ieÅ¡kovų minimi žemės sklypai buvo suformuoti atliekant preliminarius matavimus. Tuo tarpu kadastriniai matavimai yra tikslus žemės sklypo ribų geografinės padėties nustatymas valstybės patvirtintoje koordinačių sistemoje, kurie daromi centimetro tikslumu, o preliminarÅ«s – metro tikslumu.

Taigi atsakovei pasinaudojus tikslesniu žemės sklypo matavimo bÅ«du, paaiÅ¡kėjo tikslios atsakovės žemės sklypo ribos. Byloje yra pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai tiek apie tai, kad ieÅ¡kovas buvo kviestas pasiraÅ¡yti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktÄ , tiek apie tai, kad ieÅ¡kovas į kvietimus nereagavo ir akto pasiraÅ¡yme nedalyvavo. IeÅ¡kovai yra visiÅ¡kai neteisÅ«s teigdami, kad žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte turėjo bÅ«ti pažymėta, jog atsakovės žemės sklype yra ieÅ¡kovams priklausantis statinys – tvora.

Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte privaloma nurodyti tik žemės sklype esančius kitiems savininkams priklausančius pastatus, bet ne statinius. Ieškovai vadovaujasi 2008 m. lapkričio 19 d. LR nekilnojamojo turto kadastro nuostatų redakcija, kuri ženklinant atsakovės žemės sklypo ribas dar negaliojo. Ieškovų teiginys, kad ieškovas suklydimo įtakoje įregistravo S. L. įmonės „Norneda“ kadastrinius matavimus VĮ „Registrų centras“, neturi teisinės reikšmės. Atsakovės pretenzijos dėl jos sklype esančios ieškovų tvoros ieškovams buvo žinomos dar 2007 metais, o ne nuo 2010 m. gruodžio 10 d., kaip teigia ieškovai.

Atsakovės žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti teisingai ir laikantis 2007 metais Lietuvos Respublikoje galiojusių teisės aktų reikalavimų. Nėra jokio pagrindo teigti, kad žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas yra suklastotas. BÅ«dami apdairÅ«s ir protingi žmonės ieÅ¡kovai privalėjo domėtis dokumentuose, kuriuose jie pasiraÅ¡o, nurodyta informacija, jos patikimumu bei realumu. Tačiau ieÅ¡kovai to nepadarė ir kaltina S. L., kuris neva jiems nepaaiÅ¡kino jų žemės sklypo sumažėjimo aplinkybės ir priežasčių.Atsiliepimu į ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos ginčija apeliacinio skundo pagrįstumÄ ir praÅ¡o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys yra nepagrįstas. Papildomai pažymi, kad kadastro nuostatų (redakcija galiojusi nuo 2005 m. birželio 23 d. iki 2008 m. gruodžio 6 d.) 64 punkte nebuvo numatyta, jog nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje turi bÅ«ti komplektuojami kvietimai dalyvauti ženklinant žemės sklypo ribas.Atsakovas S. L.

įmonė „Norneda“ atsiliepime į ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡nagrinėjo bylÄ bei priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados            Apeliacinis skundas atmetamas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes bylai iÅ¡spręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį dėl pažeistų teisių gynimo atmetė (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl žemės sklypo ribų nustatymo.Å alys turi nuosavybės teisę į greta esančius žemės sklypus sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“.

Apeliantai tvirtina, kad sklypų ribos nustatytos neteisėtai, nes atsakovei priklausančio sklypo geodeziniai matavimai buvo atlikti pažeidžiant Nekilnojamo turto kadastro nuostatų reikalavimus, todėl suraÅ¡ytas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas galimai yra suklastotas, o sau priklausančio žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktÄ apeliantai pasirašė suklydimo įtakoje.Nagrinėjamos bylos aktualius teisinius santykius reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtinti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau – Nuostatai) bei žemės Å«kio ministro 2002 m. gruodžio 30 d.

įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės.Pagal nustatytÄ teisinį reguliavimÄ , žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas yra privalomas kadastrinių matavimų dokumentas, neatskiriamas nuo žemės sklypo ribų matavimo bylos, t. y. sudėtinė jos dalis. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad tik esant tinkamai suraÅ¡ytam žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktui gali bÅ«ti rengiamas žemės sklypo geodezinių matavimų planas ir tik tada žemėtvarkos skyrius gali derinti žemės sklypo planÄ bei gali bÅ«ti tikslinami žemės sklypo kadastriniai matavimai vieÅ¡ajame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010).

Nagrinėjamu atveju apeliantai ginčija atsakovės žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktÄ tuo pagrindu, jog jiems Nuostatų nustatyta tvarka nebuvo praneÅ¡ta apie geodezinių matavimų atlikimo laikÄ .Pagal Nuostatų 32.1.1.2 punktÄ , kviestiniams asmenims kvietimai įteikiami asmeniÅ¡kai arba ne vėliau kaip prieÅ¡ 10 kalendorinių dienų iki ribų ženklinimo iÅ¡siunčiami registruotu paÅ¡tu. Byloje nėra duomenų, kad kvietimas dalyvauti 2007 m. rugpjūčio 3 d. matavimuose apeliantams bÅ«tų įteiktas asmeniÅ¡kai arba prieÅ¡ 10 dienų iÅ¡siųstas registruotu paÅ¡tu, yra tik matavimus atlikusio geodezininko T.

V. paaiÅ¡kinimas, kad apeliantas buvo kviečiamas asmeniÅ¡kai, t. y. žodžiu (b. l. 134). Taigi formaliai Nuostatuose įtvirtinta praneÅ¡imo apie matavimų atlikimo laikÄ tvarka buvo pažeista. Vis dėlto teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ , kiekviena taisyklė, taip pat ir susijusi su praneÅ¡imu kitai Å¡aliai ir bÅ«tinybe jai dalyvauti sudarant paženklinimo–parodymo aktÄ , turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nepažeidžiant jos sisteminių ryÅ¡ių su kitomis teisės normomis ir atsižvelgiant į teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, o asmens nedalyvavimas sudarant paženklinimo–parodymo aktÄ nėra tokia aplinkybė, kuri pati savaime lemtų Å¡io akto ydingumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad po matavimų atlikimo, 2007 m. rugpjūčio 7 d., apeliantams registruotu paÅ¡tu buvo iÅ¡siųstas kvietimas dalyvauti atsakovės ribų nustatyme kitÄ dienÄ â€“ 2007 m. rugpjūčio 14 d., kvietime taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta apeliantų teisė darbų vykdytojui raÅ¡tu pareikÅ¡ti pasiÅ«lymus, pastabas ir pretenzijas. Duomenų, kad apeliantai bÅ«tų pasinaudoję teise pareikÅ¡ti pretenzijas, byloje nėra.Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, ginčijamÄ Å¾emės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktÄ pasirašė ne tik sodo bendrijos pirmininkas, kuris matavimuose nedalyvavo ir pagal Nuostatų reikalavimus neturėjo bÅ«ti kviečiamas, bet ir dar 3 gretimų sklypų savininkai, tad abejoti Å¡io akto tikrumu ir spręsti, kad jis buvo suklastotas, teismas neturi pagrindo.Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Å¡iame kadastre įraÅ¡ytų duomenų pakeitimo tvarkÄ ir reikalavimus bei leistinus kadastro duomenų neatitikimų dydžius dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų nustato Kadastro nuostatai.

Nuostatų 21 punkte nustatyta, kad žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes priemones nei ankstesnių matavimų, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba (neįregistruotų žemės sklypų) nuo žemėtvarkos projekte ar kitame teritorijų planavimo dokumente suformuoto žemės sklypo ploto, tačiau ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede.

Nagrinėjamu atveju ginčo šalys įsigijo žemės sklypus, kurie buvo suformuoti atliekant preliminarius matavimus (b. l. 12), tuo metu naudojant ne tokio tikslumo kaip dabartiniu metu matavimo priemones. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau neturi būti keičiamas žemės sklypo dydis (plotas).

Jei Å¡is plotas kistų, turėtų bÅ«ti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo–pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005; 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009; kt.). Tačiau kartu pabrėžiama, kad tuo atveju, jei žemės sklypo duomenų tikslinimo procese žemės sklypo plotas pakito maksimaliai leistinų (ribinių) ploto paklaidų dydžiu, tuomet neatsiranda pagrindo kelti klausimÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo sandorio ginčijimo.

Šiuo atveju maksimaliai leistinų ploto paklaidų dydis nebuvo viršytas.Pažymėtina, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos buvo palyginusi atsakovės žemės sklypo plane nurodytus kraštinių ilgius su sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ suplanavimo projekte (generaliniame projekte) bei atsakovės žemės sklypo sodo plane (schemoje) nurodytais kraštinių ilgiais ir nenustatė, kad atsakovės žemės sklypo planas prieštarautų sodininkų bendrijos generaliniam planui (b. l. 110).

TariamÄ prieÅ¡taravimÄ apeliantai grindžia UAB „Effectivus“ atliktų kadastrinių matavimų rezultatais, tačiau pastarieji, teisėjų kolegijos nuomone, to nepatvirtina. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos (b. l. 52, 233), pagal UAB „Effectivus“ atliktus matavimus buvo nustatyta tik kita apeliantų žemės sklypo ploto paklaida, nei nustatė S. L. įmonė „Norneda“, tačiau nenustatyta, kad atsakovės žemės sklypo matavimų paklaida virÅ¡ytų maksimaliai leistinÄ dydį.

Kita vertus, nepaneigta ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad UAB „Effectivus“ atlikti matavimai neatitiko Nuostatų reikalavimų.Tvirtindami, kad jiems priklausančio žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktÄ jie pasirašė bÅ«dami suklaidinti, apeliantai privalo įrodyti aplinkybes, patvirtinančias jų suklydimÄ (CPK 178 str.). Nuostatų 32.1.1.4 punkte nustatyta, kad, paženklinus žemės sklypo ribas, suraÅ¡omas žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas; aktÄ pasiraÅ¡o dalyvavusieji paženklinant žemės sklypo ribas kviestiniai asmenys (kuriais pagal Nuostatų 32.1.1 punktÄ yra gretimų sklypų savininkai arba jų įgalioti asmenys), vykdytojas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo.

Sklypo savininkas arba jo įgaliotas asmuo, pasiraÅ¡ydami žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktÄ ir nepareikÅ¡dami jokių pastabų, Å¡iuo veiksmu sukuria tam tikras civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Taip yra iÅ¡reiÅ¡kiamas sutikimas su akte nurodomo žemės sklypo paženklinimo teisingumu ir savo kaip žemės sklypo savininko teisių nepažeidimu. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, S. L. „Norneda“ suraÅ¡ytame žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte yra apelianto paraÅ¡as.

Akte nurodytas matavimų metu nustatytas žemės sklypo plotas – 0,0720 ha (mažesnis nei pirkimo dokumentuose). Jokių pastabų dėl to apeliantas neiÅ¡reiÅ¡kė.Minėta, kad 1994 metais apeliantai įsigijo tik preliminariais matavimais suformuotÄ Å¾emės sklypÄ ; tvorÄ , kuri atlikus ginčijamus kadastrinius matavimus atsidÅ«rė atsakovės žemės sklype, apeliantai pastatė 2006-2007 metais, nenustatę tikslių žemės sklypo ribų (dėl jiems priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimo atlikimo apeliantai į S. L.

įmonę „Norneda“ kreipėsi tik 2010 m. balandžio mėnesį (b. l. 45-46)); atsakovė dėl apeliantų statomos tvoros pretenzijas Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijai ir sodo pirmininkui pareiÅ¡kė dar 2007 m. birželio 14 d., todėl mažai tikėtina, kad apie atsakovės nesutikimÄ dėl žemės sklypo ribų apeliantai sužinojo tik 2010 m. gruodžio 10 d., gavę ieÅ¡kinį dėl tvoros nugriovimo. Toks apeliantų elgesys, teisėjų kolegijos vertinimu, neatitiko apdairaus žmogaus elgesio standartų, todėl kilusias pasekmes (tvoros buvimÄ atsakovės žemės sklype) apeliantai turi prisiimti patys.IÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo nėra aiÅ¡ku, ar teismas nagrinėjamoje byloje taikė ieÅ¡kinio senaties terminÄ (pažymėtina, kad ieÅ¡kinio senaties terminÄ teismas gali taikyti tik prieÅ¡ingos Å¡alies reikalavimu, CK 1.126 str. 2 d.), ir jei taip, tai kokį, tačiau nustatyta, kad apeliantų ieÅ¡kinys yra nepagrįstas, o tai yra savarankiÅ¡kas pagrindas ieÅ¡kiniui atmesti.Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikÅ¡mės sprendžiant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimÄ , todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.Remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį ieÅ¡kovų apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo.Atsakovė prašė teismo priteisti iÅ¡ apeliantų 1 210 Lt atstovavimo iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Atsižvelgdamas į tai, kad atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ parengęs advokatas atstovavo atsakovei Å¡ioje byloje ir anksčiau, tad faktinės aplinkybės jam buvo žinomos ir jam reikėjo mažiau laiko parengti šį procesinį dokumentÄ , be to, kai kurie atsiliepimo argumentai sutampa su nurodytais pirmosios instancijos teisme, teismas sprendžia, kad yra tikslinga sumažinti priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ iki 600 Lt (CPK 98 str. 2 d.).Civilinio proceso įstatymas nenumato teisės atsikirsti į atsiliepimus, todėl apeliantų pateikti paaiÅ¡kinimai dėl atsakovų atsiliepimų į apeliacinį skundÄ grÄ Å¾inami jį padavusiems asmenims.Apeliantų 2013 m. rugpjūčio 30 d. pateikti dokumentai jokių naujų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų Å¡iai bylai aplinkybių nepatvirtina, todėl juos atsisakoma prijungti prie bylos.Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti atsakovei R. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iÅ¡ ieÅ¡kovų A. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 600 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.GrÄ Å¾inti apeliantams A. L. ir D. L. paaiÅ¡kinimus dėl atsakovų atsiliepimų į apeliacinį skundÄ ir 2013 m. rugpjūčio 30 d. pateiktus dokumentus. Teisėjai                                                                                                                  Virginijus Kairevičius    Danutė Kutrienė                                                                                                                             Vilija Mikuckienė