2024-04-24 Nr. AB-6733-3-61-3-09672-2023-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2024-04-24 Nr. AB-6733-3-61-3-09672-2023-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas R. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2023 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. 23S202928, kuriuo nuspręsta grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti jį savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 15 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.
Full text
Administracinė byla Nr. AS-273-556/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09672-2023-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 43.10; 59.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. balandžio 24 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas R. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2023 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. 23S202928, kuriuo nuspręsta grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti jį savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 15 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.
Regionų administracinis teismas 2024 m. vasario 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Nesutikdamas su minėtu pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas 2024 m. vasario 21 d. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 5 d. sprendimą, priimti naują sprendimą bei pareiškėjo skundą patenkinti.
Regionų administracinis teismas 2024 m. vasario 21 d. nutartimi nustatė 7 dienų terminą pareiškėjo apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – sumokėti žyminį mokestį bei pateikti tai patvirtinantį dokumentą, arba prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio.
2024 m. kovo 7 d. pirmosios instancijos teisme gautas pareiškėjo raštas apie sumokėtą žyminį mokestį bei tai patvirtinantis kvitas.
II. Regionų administracinis teismas 2024 m. kovo 5 d. nutartimi pareiškėjo (teismo nutartyje nurodyta pareiškėjo pavardė – „M.“ laikytina rašymo apsirikimu) apeliacinį skundą laikė nepaduotu.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas per nustatytą terminą trūkumų nepašalino, prašymo pratęsti terminą trūkumams šalinti nepateikė. Todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui.
III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir pareiškėjo apeliacinį skundą priimti.
Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai pažymėjo, jog terminas trūkumams pašalinti buvo nustatytas ne 2024 m. vasario 21 d., tačiau 2024 m. balandžio 21 d. nutartimi.
Pareiškėjas ištaisė apeliacinio skundo trūkumus, t. y. sumokėjo žyminį mokestį ir apie tai informavo teismą, tačiau teismas atitinkamų įrodymų nepriėmė, nors net nevertino, kada pareiškėjui buvo įteikta nutartis dėl trūkumų, nevertino, ar ji buvo suprantama (pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis). Teismas siekė apriboti pareiškėjo teisę į teisminę gynybą bei diskriminavo jį dėl pilietybės.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 5 d. nutarties, kuria pareiškėjo apeliacinis skundas laikytas nepaduotu per teismo nustatytą terminą nepašalinus teismo nutartimi nustatytų skundo trūkumų, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi, konstatavo, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino apeliacinio skundo trūkumų, todėl pareiškėjo apeliacinį skundą laikė nepaduotu.
Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo vertinimu, atskirajame skunde pažymi, kad nepraleido teismo nustatyto termino, be to, teismas nevertino, kada pareiškėjui buvo įteikta teismo nutartis ir ar ji pareiškėjui buvo suprantama.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (liet. be kita ko), laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.
Apeliacinio skundo priėmimo tvarka išdėstyta ABTĮ 138 straipsnyje, kurio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu apeliacinis skundas neatitinka šio įstatymo 134 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Kai per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, apeliacinis skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas apeliantui. Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties grąžinti apeliacinį skundą apeliantui gali būti paduodamas atskirasis skundas.
Vadovaujantis minėtomis ABTĮ nuostatomis, darytina išvada, kad teismo nutartyje įvardytų apeliacinio skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti apeliacinį skundą nepaduotu ir grąžinti jį apeliantui, t. y. apeliantui neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius teismo nurodymus pašalinti apeliacinio skundo trūkumus, teismas privalo priimti nutartį dėl apeliacinio skundo laikymo nepaduotu ir grąžinimo apeliantui. Akcentuotina, kad termino pašalinti apeliacinio skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto apeliacinio skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą apeliacinį skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-499-662/2019).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, ginčo esmę ir byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjas per pirmosios instancijos teismo nustatytą terminą nepašalino apeliacinio skundo trūkumų.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Regionų administracinis teismas 2024 m. vasario 5 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą dėl Tarnybos 2023 m. lapkričio 13 d. sprendimo Nr. 23S202928 panaikinimo. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo teismo sprendimu, 2024 m. vasario 21 d. pateikė apeliacinį skundą. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. vasario 21 d. nutartimi pareiškėjui nustatė 7 dienų terminą pašalinti apeliacinio skundo trūkumus – sumokėti žyminį mokestį, arba pateikti motyvuotą prašymą dėl atleidimo nuo minėto mokesčio. Nagrinėjamoje byloje skundžiama nutartimi teismas pareiškėjo apeliacinį skundą laikė nepaduotu, per nustatytą terminą nepašalinus apeliacinio skundo trūkumų. Pažymėtina, kad skundžiamoje nutartyje netinkamai nurodyta 2024 m. vasario 21 d. nutarties data laikytina rašymo apsirikimu. 2024 m. kovo 7 d. pirmosios instancijos teisme buvo gautas pareiškėjo raštas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju nebuvo ginčo, kad pareiškėjo inicijuota byla nepateko į žyminiu mokesčiu neapmokestinamų ginčų kategoriją, todėl, teikdamas apeliacinį skundą, pareiškėjas privalėjo sumokėti žyminį mokestį. Atsižvelgus į tai vertintina, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. vasario 21 d. nutartimi pagrįstai nustatė terminą pareiškėjui pašalinti apeliacinio skundo trūkumą bei sumokėti žyminį mokestį.
ABTĮ 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad procesiniai veiksmai atliekami per įstatymų nustatytus terminus. Tais atvejais, kai terminų nėra nustatęs įstatymas, juos skiria teismas. Teismo paskirti terminai gali būti teismo pratęsti. Pagal ABTĮ 65 straipsnio 1 dalį terminai procesiniams veiksmams atlikti apibrėžiami tikslia kalendorine data arba nurodant įvykį, kuris būtinai turi įvykti, arba laikotarpiu. Pastaruoju atveju veiksmas gali būti atliekamas per visą laikotarpį. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad metais, mėnesiais, savaitėmis ar dienomis skaičiuojamo termino eiga prasideda kitą dieną po tos kalendorinės datos ar įvykio, kurie nurodyti kaip jo pradžia. Vadovaujantis aptariamo straipsnio 5 dalimi, procesinis veiksmas, kuriam atlikti nustatytas terminas, gali būti atliekamas iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos. Jeigu tas veiksmas turi būti atliktas teisme ar kitoje įstaigoje, terminas baigiasi nustatytu tarnybinio darbo pabaigos metu. Vadovaujantis ABTĮ 66 straipsnio 2 dalimi, teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Skundai (prašymai, pareiškimai) ir dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims.
Atkreiptinas dėmesys, kad, pagal Lietuvos pašto siuntų sekimo sistemoje pateikiamus duomenis, pirmosios instancijos teismo 2024 m. vasario 21 d. nutartis, kuria pareiškėjui buvo nustatytas 7 dienų terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, buvo įteikta gavėjui 2024 m. vasario 23 d. Atitinkamai teismo nustatytas terminas baigėsi 2024 m. kovo 1 d. Pareiškėjo dokumentai, patvirtinantys sumokėtą žyminį mokestį, teisme buvo gauti 2024 m. kovo 7 d. Siuntų sekimo duomenys (pagal spaudą ant voko, siuntos sekimo numerį) patvirtina, kad šie įrodymai pašto įstaigai buvo įteikti 2024 m. kovo 5 d. Taigi, iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas praleido teismo nustatytą terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.
Nors teisme 2024 m. kovo 7 d. gautame pareiškime (kuris buvo pateiktas kartu su žyminio mokesčio mokėjimą patvirtinančiu įrodymu) buvo nurodyta, kad pareiškėjas 2024 m. vasario 21 d. teismo nutartį gavo tik 2024 m. vasario 27 d., tačiau šiuos argumentus paneigia anksčiau minėta pašto siuntų sekimo sistemos informacija – pareiškėjas minėtą nutartį gavo 2024 m. vasario 23 d. ir tai paneigiančių įrodymų teismui nepateikė, todėl su susiję argumentai vertintini kritiškai ir atmestini.
Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas neprašė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismo atnaujinti praleistą terminą trūkumams pašalinti ar terminą apeliaciniam skundui pateikti. Šiuo aspektu pažymėtina, kad termino praleidimo fakto konstatavimas ir prašymo atnaujinti terminą nebuvimas yra pakankamos sąlygos atsisakyti priimti teismui paduotą skundą (prašymą). Įstatymas neįpareigoja teismo papildomai siūlyti pareiškėjui pateikti prašymą dėl termino atnaujinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-553-789/2021, 2018 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-147-552/2018, 2014 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-959/2014, 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-63/2012). Todėl pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pareiškėjas praleido nustatytą terminą ir neprašė jo atnaujinti, pareiškėjo apeliacinį skundą pagrįstai laikė nepaduotu.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat atmeta atskirojo skundo argumentus, kad pareiškėjas yra diskriminuojamas dėl pilietybės, kadangi šie argumentai grindžiami išskirtinai hipotetinio, subjektyvaus pobūdžio argumentais, neparemtais konkrečiais įrodymais.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ABTĮ nuostatas, nustatydamas pareiškėjo apeliacinio skundo trūkumus, pareiškėjui sudarė galimybę pasinaudoti ABTĮ nustatyta teise per nustatytą protingą laiką juos pašalinti. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį dėl apeliacinio skundo laikymo nepaduotu nepašalinus nustatytų apeliacinio skundo trūkumų, klaidingai vadovavosi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatomis dėl skundo priėmimo, kadangi nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomos ABTĮ 138 straipsnio 2 dalies nuostatos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad minėtas apsirikimas neturi įtakos galutiniam skundžiama nutartimi priimtam sprendimui (pareiškėjo apeliacinį skundą laikyti nepaduotu), teisėjų kolegija ištaiso šią klaidą, o pirmosios instancijos nutartį palieka nepakeistą (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-348-662/2023).
Kartu pažymėtina, kad vien aplinkybė, jog pareiškėjas yra sumokėjęs žyminį mokestį ir (pavėluotai) pateikė duomenis apie jo sumokėjimą, nesudaro pagrindo kitaip vertinti susiklosčiusios situacijos. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas laikomas nepaduotu, pareiškėjui grąžinamas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sumokėtas 15 Eur žyminis mokestis (ABTĮ 38 str. 1 d. 7 p.). Pažymėtina, kad, vadovaujantis ABTĮ 38 straipsnio 3 dalimi, žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo ar teisėjo nutartimi, jeigu pareiškimas dėl žyminio mokesčio grąžinimo paduotas teismui ne vėliau kaip per dvejus metus nuo tos dienos, kurią priimta teisėjo nutartis atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą) ar jį grąžinti, taip pat teismo nutartis nutraukti bylą ar skundą (prašymą, pareiškimą) palikti nenagrinėtą (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-86-1047/2023).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Grąžinti pareiškėjui R. M. už apeliacinį skundą sumokėtą žyminį mokestį – 15 Eur (penkiolika eurų).
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Ramūnas Gadliauskas
Arūnas Sutkevičius
Milda Vainienė