40684ddc-5145-47d3-bcb7-08fac7db7de4 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr                                                                                                       Administracinė byla Nr. I-7910-580/2014                                                                     Proceso Nr. 3-61-3-02380-2014-3                  Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 21; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 2 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė, dalyvaujant pareiškėjui R.

K.,atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atstovui Irmantui Markevičiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. K. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Å iaulių tardymo izoliatoriaus, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas R. K. praÅ¡o įpareigoti atsakovÄ nedelsiant nutraukti kankinantį ir žeminantį elgesį, perkelti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurioje jam bÅ«tų skiriama ne mažiau kaip 4 kv. m atskaičius tualeto, sanitarinio mazgo ir baldų užimamÄ plotÄ ir kad gyvenamoje patalpoje bÅ«tų ne mažiau nei 2 asmenys, bei priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės 600 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjui kalint laisvės atėmimo vietose, nebuvo sudarytos normalios kalinimo sÄ lygos.

Jis buvo kalinamas su rÅ«kančiais asmenimis ir tai žemino R. K. orumÄ . Tiek paskirstymo–priėmimo skyriuje, tiek laikino karantino kamerose, tiek gyvenamosiose patalpose nuteistieji bei suimtieji jį nuodijo tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru, o bendrojo naudojimosi koridoriuje ir laiptinėje rÅ«kė valstybės tarnautojai, kadangi nebuvo įrengta rÅ«kymo vietų. PareiÅ¡kėjas yra nerÅ«kantis ir sveikÄ gyvenimo bÅ«dÄ propaguojantis asmuo, jam nuo tabako dÅ«mų skaudėdavo galvÄ , dÅ«mai graužė akis, jų pritraukdavo rÅ«bai.

Tai R. K. sukeldavo pykčio priepuolius, stresÄ , nemigÄ , jaudulį. Taip buvo pažeidžiamos jo teisės į saugiÄ ir sveikÄ aplinkÄ , žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ . Tabako dÅ«mai pareiÅ¡kėjui sukėlė neigiamus padarinius, sveikatos sutrikimus, nemalonius pojūčius, estetinį pasiÅ¡lykÅ¡tėjimÄ . Ä® teisės aktus, draudžiančius rÅ«kyti vieÅ¡ose vietose, nebuvo kreipiama dėmesio, juos pažeidinėjo net pareigÅ«nai. Pažymėjo, kad gyvenamosios patalpos kalinimo įstaigose yra perpildytos.

Nors kartais asmenys buvo laikomi nepažeidžiant kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimų, tačiau juose esančios tuščios lovos taip pat užėmė gyvenamÄ jį plotÄ . PareigÅ«nai kelia daugiau asmenų į kameras ir tvirtina, kad geresnėms sÄ lygoms nėra lėšų. Kamerose, kuriuose ir taip nėra pakankamai vietos, turi tilpti masyvÅ«s dviejų aukÅ¡tų gultai, sanitarinis mazgas, tualetas, radiatorius, sieninė spinta, spintelės, kėdės, buitiniai reikmenys ir asmeniniai daiktai.

Judėti tokioje patalpoje neįmanoma. R. K. visas kalinimo įstaigoje praleistas dienas turėjo sėdėti arba gulėti, o tai yra žmonių kankinimas. Kamerose iš viso nėra vėdinimo sistemos arba ji dalinė. Patalpose nuolat drėgna, jaučiamas pelėsių kvapas. Dėl drėgmės išskalbti drabužiai pradeda pelyti, pūti, kadangi nėra oro cirkuliacijos. Tenka kvėpuoti fekalijų ir kitų gamtinių reikalų kvapu, kadangi gamtiniai reikalai atliekami toje pačioje nevėdinamoje patalpoje.

ŽiemÄ patalpose labai Å¡alta, tenka miegoti su drabužiais, tačiau net su stora žiemine striuke Å¡alta. Naktimis iÅ¡jungiamas elektros energijos tiekimas, o tai pareiÅ¡kėjui sukelia daug nepatogumų, kadangi jis turi sveikatos problemų, susijusių su tamsa ir elektros energijos nebuvimu. Naktimis, kai nesimiega, R. K. verda ir geria raminamÄ jÄ arbatÄ , nes kitaip negali užmigti ir miegoti visiÅ¡koje tamsoje. PareiÅ¡kėjas turi tamsos ir uždarų patalpų baimę, o pareigÅ«nai tuo naudojasi ir, kerÅ¡ydami už skundų raÅ¡ymÄ , jį laiko vienÄ .

Atvykus į pataisos įstaigos priėmimo–paskirstymo punktÄ po ilgos apie 5 valandas trukusios kelionės, tekdavo dar 4 valandas iÅ¡bÅ«ti žiauriomis, nežmoniÅ¡komis ir antisanitarinėmis sÄ lygomis, kol atliekamos įvairios procedÅ«ros. Atvykus į pataisos įstaigÄ , iÅ¡ pareiÅ¡kėjo paimamas asmeninis kompiuteris, kuriuo jis daug laiko dirba; jame yra su R. K. bylomis susijusi informacija, daugybė teisės aktų, sprendimų, jo paties raÅ¡ytų skundų, praÅ¡ymų, peticijų. Pažymėjo, kad atvykus į įkalinimo įstaigÄ , buvo duodamas prastos bÅ«klės minkÅ¡tasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės).

Å is inventorius murzinas, skleidžia nemalonų kvapÄ , jo niekas nedezinfekuoja. PareiÅ¡kėjas yra gavęs ir utėlėtus čiužinius, be to, jie yra iÅ¡ slidžios medžiagos, sintetiniai, todėl dažnai krenta. LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – LukiÅ¡kių TI-K) patalynė iÅ¡duodama tik paskyrus į kamerÄ ir pateikus praÅ¡ymÄ , kuris tenkinamas maždaug po savaitės, o R. K. neretai bÅ«na kalėjime tik 4 dienas, todėl miega be patalynės, rankÅ¡luosčių.Pažymėjo, kad vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieÅ¡tarauja Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir laikymÄ nubaudimÄ nežmoniÅ¡komis arba žeminančiomis sÄ lygomis iÅ¡aiÅ¡kinimui.

Å is komitetas Antrajame bendrajame praneÅ¡ime Nr. CPT/Inf(92)3 iÅ¡aiÅ¡kino, kad suimtasis arba nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dienÄ praleisti lauke. Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažino, kad to paties reikalauja ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis. Nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemas yra maždaug kameros dydžio. Pasivaikščiojimo kiemeliai yra blogos bÅ«klės, priÅ¡iukÅ¡linti, juose jaučiamas Å¡lapimo kvapas.

Žiema juose pilna sniego, slidu ir neįmanoma pavaikščioti. PareiÅ¡kėjas yra patyręs ne vienÄ traumÄ po pasivaikščiojimo, o medikų pagalvos tenka ilgai laukti. Medicinos darbuotojai dirba aplaidžiai, netinkamai nustato ligas. R. K. buvo paÅ¡alintas ne tas dantis, kurį reikėjo paÅ¡alinti. Ä®staigoje pareiÅ¡kėjui buvo draudžiami ilgalaikiai pasimatymai su žmona, jis ilgÄ laikÄ kalėjo be lytinių santykių ir tai jam sukėlė nežmoniÅ¡kas kančias, atsirado impotencijos požymių bei emocinis nestabilumas.

Dėl pareigÅ«nų veiksmų R. K. iÅ¡sivystė depresija, apėmė nerimas, jis puolė į panikÄ , buvo irzlus. Ä®kalinimo įstaigose dirbantys valstybės tarnautojai pareiÅ¡kėjui nuolat sukelia stresÄ , jis jaučiasi nesaugus, bijo žmonių, nes pareigÅ«nai grubiai elgiasi, rodo arogancijÄ ir nepasitenkinimÄ . 2011-12-13 R. K. buvo etapuojamas iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K į Å iaulių tardymo izoliatorių. Kelionė truko apie 5 valandas, po kurios pareiÅ¡kėjas buvo uždarytas į karcerį. Jis stipriai karščiavo, tačiau buvo uždarytas į kamerÄ , kurioje nėra nei normalios ventiliacijos, nei orlaidės. R.

K. kreipėsi į institucijas, buvo nustatyti grubÅ«s pažeidimai, tačiau jo skundas nebuvo patenkintas. PareiÅ¡kėjas, nuo 2010-10-08 atvykęs į Å iaulių tardymo izoliatorių, daugybę kartų kreipėsi į odontologÄ , bet reikiamos paslaugos jam nebuvo suteiktos, motyvuojant, kad dantenų kraujavimo gydymo, akmenų Å¡alinimo ir baltų balinimo paslaugos nesuteikiamos. R. K. dėl odontologo kaltės prarado du dantis. IÅ¡ Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio apskrities VPK) pareiÅ¡kėjÄ per pietus konvojuojant į Å iaulių tardymo izoliatorių, jam nebÅ«davo duodama pavalgyti, taip pat nebÅ«davo duodamas sauso maisto davinys, o atvykęs į Å iaulių tardymo izoliatorių negaudavo jokio maisto po kelionės, kuri trukdavo iki pusantros valandos, ir turėdavo laukti maisto iki vakarienės. R.

K. daugybę kartų dėl to skundėsi ir pasiekė, kad maistas bÅ«tų duodamas. Dėl anksčiau įvykusių konvojavimų pareiÅ¡kėjas patyrė didelę moralinę žalÄ ir stiprų psichologinį nepasitenkinimÄ , suprastėjo jo sveikata, atsirado nenusakomas alkio jausmas. R. K. negalėdavo prisivalgyti, o kai gaudavo maisto, persivalgydavo, nes nejausdavo saiko. Pažeidimai pareiÅ¡kėjui sukėlė nežmoniÅ¡kas kančias, sveikatos sutrikimus. Pažymėjo, kad į teismÄ negalėjo kreiptis anksčiau, kadangi Europos Žmogaus Teisių Teismo nutarimai, aiÅ¡kinantys Konvencijos 3 straipsnio taikymÄ , nėra iÅ¡versti į lietuvių kalbÄ .

Iki Å¡iol R. K. yra susipažinęs su jais tik iÅ¡ nuogirdų. Lietuvos valstybė yra atsakinga už Konvencijos 3 straipsnio iÅ¡aiÅ¡kinimų vertimÄ Ä¯ lietuvių kalbÄ . Be to, nuo to laiko, kai pradėjo raÅ¡yti skundus teismams, pareiÅ¡kėjui yra daromas spaudimas, stengiamasi jam pakenkti – pateikiama klaidinga informacija, visÄ reikalingÄ medžiagÄ jis turi gauti pats.Gyvenimo sÄ lygos nuo 2010-10-04 buvo nežmoniÅ¡kos ir pažeidė Konvencijos 3 straipsnį. Prie teisių pažeidimo prisideda ir tai, kad laisvės atėmimo vietų pareigÅ«nai nėra tikrinami dėl sadistinio elgesio.

Sadistinis pareigÅ«nų elgesys vertinamas kaip lengvinanti aplinkybė, nustatant asmeninę pareigÅ«no atsakomybę, bet kaip sunkinanti aplinkybė nustatant valstybės kaltę ir neturtinės žalos dydį. Faktas, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas su antrankiais, pažeidė ne tik jo teisę nebÅ«ti žeminamam Konvencijos 3 straipsnio prasme, bet ir nekaltumo prezumpcijÄ , kaip nustatyta Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio 2 dalyje. Vaizdo kamera policijos komisariato areÅ¡tinėje pažeidė R.

K. teisę į privatų gyvenimÄ Konvencijos 8 straipsnio prasme. Tvirtina, kad pareiÅ¡kėjui turi bÅ«ti atlyginta neturtinė žala, atsiradusi dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, kurios sužalojo R. K. sveikatÄ , žemino jo orumÄ , sukėlė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus. Pabrėžė, kad Lietuvos teismai dažnai priteisia mažesnį neturtinės žalos atlyginimÄ nei Europos Žmogaus Teisių Teismas, motyvuodami tuo, kad Lietuvoje yra žema minimali mėnesinė alga. Mano, kad tokia praktika yra diskriminacinė didesnes pajamas gaunančių asmenų atžvilgiu ir pažeidžia lygybės principÄ .

Tokia diskriminacija nesuderinama su Konvencijos 14 straipsniu. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos valstybė nuolat pažeidinėja KonvencijÄ , bÅ«tų neteisinga, priteisiant neturtinę žalÄ , vadovautis tais pačiais žemais koeficientais iÅ¡ Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos kaip bylose prieÅ¡ kitas Europos valstybes. Lietuvai turi bÅ«ti taikomas atgrasinamojo poveikio principas. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė skundÄ ir prašė jį tenkinti. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių TI-K prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Paaiškino, kad nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. 2010-05-11 Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Pažymėjo, kad pareiškėjas 2011-09-16 ryte, 2011-09-19 vakare, 2011-09-20 ryte, 2011-09-21 ryte, 2012-05-24, nuo 2012-08-22 iki 2012-08-23, 2012-10-18, 2012-10-19 vakare, nuo 2012-10-20 iki 2012-10-22, nuo 2012-11-27 iki 2011-11-29, 2013-01-05 vakare, 2013-01-06, 2013-01-24 vakare, 2013-02-22 vakare, nuo 2013-02-23 iki 2013-02-28, 2013-03-22 vakare, nuo 2013-03-23 iki 2013-03-24, 2013-03-29 vakare, nuo 2013-04-03 iki 2013-04-04, 2013-05-24 vakare, nuo 2013-05-25 iki 2013-05-26, 2013-08-02, 2013-08-04, 2013-08-08, nuo 2013-08-16 iki 2013-08-17, nuo 2013-08-27 iki 2013-08-29, nuo 2013-09-13 iki 2013-09-15, nuo 2013-09-18 iki 2013-09-19, nuo 2013-09-27 iki 2013-09-29, 2013-10-03, 2013-10-11, 2013-10-17, 2013-10-31, nuo 2013-11-15 iki 2013-11-17, nuo 2013-12-13 iki 2013-12-15, 2013-12-19, nuo 2014-01-10 iki 2014-01-12, nuo 2014-01-15 iki 2014-01-16, 2014-02-28, nuo 2014-03-28 iki 2014-03-30 ir nuo 2014-04-02 iki 2014-04-03 asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus.

Nuo 2011-09-22 iki 2011-12-07, nuo 2011-12-13 iki 2012-02-29, nuo 2012-03-06 iki 2012-05-23, nuo 2012-05-25 iki 2012-08-21, nuo 2012-08-24 iki 2012-10-17, nuo 2012-10-23 iki 2012-11-27, nuo 2012-11-30 iki 2013-01-04, nuo 2013-01-07 iki 2013-01-24, nuo 2013-01-25 iki 2013-02-22, nuo 2013-03-01 iki 2013-03-22, nuo 2013-03-25 iki 2013-03-29, nuo 2013-04-05 iki 2013-05-24, nuo 2013-05-27 iki 2013-05-30, nuo 2013-05-31 iki 2013-08-02, nuo 2013-08-05 iki 2013-08-08, nuo 2013-08-09 iki 2013-08-16, nuo 2013-08-19 iki 2013-08-27, nuo 2013-08-30 iki 2013-09-13, nuo 2013-06-16 iki 2013-09-18, nuo 2013-09-20 iki 2013-09-27, nuo 2013-09-30 iki 2013-10-03, nuo 2013-10-04 iki 2013-10-11, nuo 2013-10-14 iki 2013-10-17, nuo 2013-10-18 iki 2013-10-31, nuo 2013-11-04 iki 2013-11-07, nuo 2013-11-08 iki 2013-11-15, nuo 2013-11-18 iki 2013-12-13, nuo 2013-12-16 iki 2013-12-19, nuo 2013-12-20 iki 2014-01-10, nuo 2014-01-13 iki 2014-01-15, nuo 2014-01-17 iki 2014-02-28, nuo 2014-03-03 iki 2014-03-06, nuo 2014-03-07 iki 2014-03-28 ir nuo 2014-03-31 iki 2014-04-02 R.

K. iÅ¡vykęs iÅ¡ įstaigos.Atkreipė dėmesį, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabelinė televizija, galima naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius LukiÅ¡kių TI-K neturi virÅ¡yti 625, o didžiausias areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti areÅ¡tÄ atliekančių nuteistųjų skaičius neturi virÅ¡yti 29.

Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 1 skyriaus 11.1 punkte yra nurodytas didžiausias LukiÅ¡kių TI-K leidžiamų laikyti nuteistųjų skaičius, kurio negalima virÅ¡yti – 300 asmenų (kalėjime). Maksimalus leistinas LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų skaičius yra – 954, tačiau jis nuolat virÅ¡ijamas ir gali siekti virÅ¡ 1 000 asmenų. DidžiausiÄ dalį LukiÅ¡kių TI-K esančių asmenų sudaro suimtieji, taip pat čia yra laikomi nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos bei nuteistieji, kurie palikti atlikti Å«kio darbus.

Nurodė, kad Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų skaičiui, jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų bei Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada atitinka teisės aktų reikalavimus.

Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, Å¡varus patalynės komplektas bei kitas teisės aktuose nustatytas inventorius.Atkreipia dėmesį, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarkÄ kamerose, už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji.

Reikalingas inventorius visÄ laikÄ pristatomas į kameras, iÅ¡duodama kalcinuota soda, skirta kameroms, kriauklėms ir unitazams valyti, už administracijos reikalavimų nevykdymÄ skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja valikliais. LukiÅ¡kių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB Kenkėjų kontrolės tarnyba. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.

Nuo 2013-12-30 LukiÅ¡kių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.Kamerų remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , esamus resursus ir iÅ¡ valstybės biudžeto gautas lėšas. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , gadina elektros instaliacijÄ , daužo apÅ¡vietimo lemputes, stiklus, klozetus, laužo langus, griauna atitvarines sieneles, skiriančias klozetÄ nuo miegamųjų vietų ir pan., todėl visiÅ¡kai suremontuotose kamerose neretai tenka daryti pakartotinį remontÄ .

LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Mano, kad sprendžiant skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Tvirtina, kad nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos.Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Å iaulių tardymo izoliatorius prašė bylos dalį dėl neturtinės žalos, siejamos su pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygomis Å iaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamojoje kameroje Nr. 99 nuo 2011-08-22 iki 2011-11-08 ir nuo 2013-01-22 iki 2013-01-24, Å iaulių tardymo izoliatoriaus priėmimo-paskirstymo kamerų įrengimo aplinkybėmis, pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo ir sÄ lygų juose aplinkybėmis, aprÅ«pinimo patalyne aplinkybėmis, atlyginimo nutraukti, o bylos dalį dėl neturtinės žalos, siejamos su laikymo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamojoje kameroje Nr. 99 kitais laikotarpiais ir dėl laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje kartu su rÅ«kančiais asmenimis, atlyginimo palikti nenagrinėtÄ .

Atsakovo atstovas taip pat prašė taikyti reikalavimo senaties terminÄ , o pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ .PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas savo skundÄ administracinėje byloje iÅ¡ dalies reiÅ¡kia dėl tų pačių dalykų ir tais pačiais pagrindais, dėl kurių buvo priimti įsiteisėję teismų sprendimai, todėl jo reikalavimų dalis laikytina reiÅ¡kiamomis tam pačiam atsakovui, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Mano, kad R.

K. reikalavimų dalis dėl laikymo sÄ lygų įstaigos gyvenamojoje kameroje Nr. 99 ir dėl laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje kartu su rÅ«kančiais asmenimis, paliktinas nenagrinėtas, kadangi teismo priimtas sprendimas nėra įsiteisėjęs. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas periodiÅ¡kai įstaigoje buvo laikomas nuo 2010-10-08 iki 2014-04-02. Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo nustatytas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

Atsakovas, vadovaudamasis Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalies, 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatomis, prašė teismo nagrinėjant R. K. skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , skaičiuojant nuo kreipimosi į teismÄ dienos, t. y. 2014-04-24. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas į Å iaulių tardymo izoliatorių pirmÄ kartÄ buvo etapuotas 2010-10-08 ir įstaigoje periodiÅ¡kai laikytas iki 2014-04-02. R. K. laikotarpiu, su kuriuo susijusiems reikalavimams reikÅ¡ti nesuėjęs senaties terminas, buvo laikomas įstaigoje kamerose, kurių plotas yra nuo 6,45 kv. m iki 18,85 kv. m.

Kadangi kamerose esančių asmenų skaičius niekada nėra pastovus, pareiÅ¡kėjui periodiÅ¡kai tekdavo nuo 1,95 kv. m iki 18,85 kv. m gyvenamojo ploto. Tik tam tikrais atvejais R. K. galimai teko mažesnis kalinimo kameros plotas nei nustatyta norma, o nuo 2011-11-09 iki 2011-12-07, nuo 2012-08-13 iki 2012-09-24, nuo 2013-01-22 iki 2013-01-24, nuo 2013-02-15 iki 2013-05-30, nuo 2013-08-19 iki 2013-12-19 ir nuo 2014-03-03 iki 2014-04-02 vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje buvo ne mažesnis nei 3,6 kv. m.Atkreipė dėmesį, kad toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per parÄ nėra pastovus.

Kintantis asmenų skaičius kameroje turi įtakos vienam asmeniui tenkančios ploto normos kameroje kaitai, nes daliai asmenų iÅ¡vykus, likusiems kameroje asmenims tenka daugiau bendrojo kameros ploto. Net mažiausio ploto kamerose, keičiantis kalinčių asmenų skaičiui per parÄ , plotas, tenkantis vienam asmeniui, kinta nuo mažesnio už nustatytÄ iki virÅ¡ijančio normÄ .R. K. Å iaulių tardymo izoliatoriuje per laikotarpį, su kuriuo susijusiems reikalavimams dėl neturtinės žalos reikÅ¡ti nesuėjęs senaties terminas, iÅ¡ viso buvo laikomas 396 dienas.

Galimai mažesnis, nei teisės aktų nustatytas, gyvenamasis plotas kameroje vienam asmeniui teko 297 dienas. Šioje byloje aktualus 255 dienų pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpis, iš kurio 154 dienas jam galimai teko mažesnis, nei teisės aktų nustatytas, gyvenamasis plotas kameroje. Be to, pasivaikščiojimo laiku, medicininių apžiūrų metu ir prausdamiesi pirtyje asmenys nebūna gyvenamojoje kameroje. R. K. pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais.

Nenustačius dėl Å¡io laikotarpio Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų, pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali bÅ«ti tenkinamas.Dėl sÄ lygų atitikimo higienos reikalavimams kameroje Nr. 99 2011-11-02, 2011-12-13, 2012-08-27, 2012-12-12 ir 2013-02-07 buvo atlikti Å iaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimai. 2011-11-02 nustatyti įvairaus pobÅ«džio pažeidimai, susiję su kameros įrengimo atitikimu reikalavimams, neÅ¡vara dėl asmenų nesirÅ«pinimo Å¡varos ir tvarkos palaikymo. 2011-12-13 nustatyta, kad 2011-11-02 užfiksuoti pažeidimai yra paÅ¡alinti. 2012-08-27 ir 2012-12-12 nustatytas paprastojo remonto poreikis, pastebimas pelėsis.

Ä® 2013-02-07 nustatyti nežymus mikroklimato ir apÅ¡vietos parametrų neatitikimai reikalavimams.Dėl sÄ lygų atitikimo higienos reikalavimams kameroje Nr. 78 2012-01-10, 2012-02-29, 2012-04-11, 2013-02-08 ir 2013-04-08 buvo atlikti Å iaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimai. Patikrinimų 2012-01-10 ir 2012-02-29 metu nustatyta, kad kameroje reikalingas paprastasis remontas. 2012-04-11 nustatyta, kad kameroje atliktas remontas, pažeidimų neužfiksuota. Kitų patikrinimų metu nustatyti tik nežymÅ«s mikroklimato ir apÅ¡vietos parametrų neatitikimai reikalavimams.Kameroje Nr. 79 Å iaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimai buvo atlikti 2013-04-08, 2013-07-10, 2013-09-04 ir 2013-10-22. 2013-04-08 užfiksuoti nežymÅ«s dirbtinės apÅ¡vietos parametrų neatitikimai reikalavimams. 2013-07-12 konstatuota, kad kameroje buvęs atliktas paprastasis remontas, tačiau sienos vėl iÅ¡daužytos, apraÅ¡inėtos. 2013-09-05 nustatytas remonto poreikis. 2013-10-22 pažeidimų nenustatyta.Kameroje Nr. 69 Å iaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimai buvo atlikti 2011-01-07, 2011-04-27, 2013-07-10 ir 2013-10-22. 2011-01-07 užfiksuoti nežymÅ«s mikroklimato parametrų neatitikimai, dirbtinės apÅ¡vietos parametrų neatitikimas reikalavimams, remonto poreikis. 2011-04-27 konstatuota, kad kameroje atliktas remontas, nustatytas dirbtinės apÅ¡vietos parametrų neatitikimas reikalavimams. 2013-07-10 nustatyta, kad kameroje buvęs atliktas remontas, bet sienos vėl apraÅ¡inėtos, vietomis durys su rÅ«dimis, konstatuota, kad kitus reikalavimus kamera atitinka. 2013-10-22 kameroje buvęs atliktas remontas, bet sienos vėl apraÅ¡inėtos, vietomis durys su rÅ«dimis, konstatuota, kad kameroje esantys asmenys nesirÅ«pina Å¡varos ir tvarkos palaikymu.Pažymėjo, kad Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiÅ¡kėjo laikymo įstaigoje sÄ lygas, taikytinos tik tos taisyklių nuostatos ir tie Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Teisės aktuose imperatyviai nustatyta pareiga patiems kamerose esantiems asmenims rÅ«pintis Å¡vara ir tvarka patalpoje. Kamerų bÅ«klė priklauso pirmiausia nuo pačių jose laikomų asmenų elgesio: nesuinteresuoti palaikyti Å¡varÄ ir tvarkÄ ar tausoti įstaigos patalpas asmenys niokoja įstaigos turtÄ blogina patalpų bÅ«klę. Atsakovas negali bÅ«ti atsakingas už tai, kad įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas, susijusias su laikymo sÄ lygomis kamerose.Ä®staiga veikia 1911 m. pastatytame pastate, kuris nuolat perpildytas.

Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas laikantis jo statybos metu galiojusių reikalavimų, be to, jis yra įtrauktas į KultÅ«ros vertybių registrÄ bei saugomų objektų sÄ raÅ¡Ä . Å iaulių tardymo izoliatorius pripažintas saugotinu vieÅ¡ajam pažinimui ir naudojimui. Pagal Nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių apsaugos įstatymo 19 straipsnį, vieÅ¡ajam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte draudžiami vertingÄ sias savybes sumenkinantys statybos darbai. Atsakovas niekaip neiÅ¡skyrė pareiÅ¡kėjo iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sÄ lygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenustatytų apribojimų.Nurodė, kad iki Lietuvos higienos normos HN 76:2010 įsigaliojimo draudimai, susiję su rÅ«kymu laisvės atėmimo vietose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose sveikatos saugos reikalavimus laisvės atėmimo vietose, nebuvo įtvirtinti.

Nei Bausmių vykdymo kodekso, nei Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimÄ , nereglamentuoja, kad nerÅ«kantys asmenys turi bÅ«ti izoliuotai laikomi nuo rÅ«kančių asmenų. Ä®staigoje nėra priimta teisės aktų, susijusių su Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto įgyvendinimu. Nuo 2010 m. Å iaulių tardymo izoliatoriuje, įgyvendinant Tabako kontrolės įstatymo ir Lietuvos higienos normos HN76:2010 nuostatas, taikoma praktika, kai į įstaigÄ atvykę asmenys savo pageidavimu yra paskiriami į rÅ«kančiųjų ar nerÅ«kančiųjų kameras.

Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nai iÅ¡siaiÅ¡kina naujai į tardymo izoliatorių atvykusio asmens žalingus įpročius. R. K., atvykęs į Å iaulių tardymo izoliatorių, 2010-10-08 pateikė praÅ¡ymÄ bÅ«ti laikomas kameroje su rÅ«kančiais asmenimis. Ä®staiga teisės aktų reikalavimų ir pareiÅ¡kėjo teisių nepažeidė, nes jis buvo laikomas įstaigoje nesant jokių R. K. pretenzijų dėl galiojančių Tabako kontrolės įstatymo nuostatų įgyvendinimo, įstaiga negali bÅ«ti laikoma atsakinga, jei laikomi asmenys sÄ moningai nuslepia, manipuliuoja ar teikia melagingÄ informacijÄ apie savo žalingus įpročius ir dėl to yra laikomi patalpose, kuriose gyvena rÅ«kantys / nerÅ«kantys.

Pagal teismų praktikÄ , tuo atveju, kai pareiÅ¡kėjas į administracijÄ su praÅ¡ymu ar skundu dėl to, kad kameroje rÅ«koma, raÅ¡tu nesikreipė, nėra pagrindo spręsti, jog laisvės atėmimo vietos administracija nesiėmė reikiamų veiksmų, kad bÅ«tų užtikrintas draudimas rÅ«kyti gyvenamosiose ar kitose bendro naudojimo patalpose. R. K. saugomos įstatymų teisės ir teisėti lÅ«kesčiai, susiję su rÅ«kymu, nebuvo pažeisti, todėl atsakovo veikimas nelaikytinas turinčiu neteisėtumo požymių.Teisės aktai nustato galimybę Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikomiems asmenims gauti 1 antklodę, 1 čiužinį, 1 pagalvę, 4 paklodes, 2 užvalkalus pagalvei ir 2 rankÅ¡luosčius.

Vietoj dviejų paklodžių gali bÅ«ti iÅ¡duodamas užvalkalas antklodei. Atsakovas pažymi, kad asmeniui iÅ¡duoti patalynės ir rankÅ¡luosčių kiekiai bei jų iÅ¡davimo datos žymimos aprÅ«pinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninėse sÄ skaitose. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 2 dalis suteikia teisę suimtiesiems naudotis savo patalyne, jeigu jie to pageidauja. Atsižvelgiant į tai, asmenys įstaigoje aprÅ«pinami patalyne pagal poreikius. Poreikių patenkinimÄ ir iÅ¡duotos patalynės kiekio pakankamumÄ asmenys patvirtina paraÅ¡u iÅ¡duotos patalynės kiekio grafoje.

IÅ¡ R. K. aprÅ«pinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninės sÄ skaitos Nr. 2353 žymėjimo matyti, kad pareiÅ¡kėjui buvimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo iÅ¡duodama patalynė. Jam patalynė visuomet iÅ¡duodama atvykus į įstaigÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai iÅ¡duodamos patalynės atsisakoma. Apie tai, kad R. K., nesant jo valios, nebÅ«tų iÅ¡duotas inventorius ir patalynė, įstaiga duomenų neturi.Ä®staigoje laikomiems asmenims iÅ¡duodama patalynė pagaminta iÅ¡ margintos medvilnės – audinio, tinkamo skalbti ir / ar dezinfekuoti įstaigoje esančiomis priemonėmis.

Å iaulių visuomenės sveikatos centro 2011-06-15 atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad įstaigoje įrengtos 2 dezinfekavimo kameros, minkÅ¡tasis inventorius dezinfekuojamas, pažeidimų nenustatyta. MinkÅ¡tojo inventoriaus dezinfekavimo reikalavimų įgyvendinimas taip pat buvo tikrinamas 2013-06-26. Patikrinimo metu pažeidimų taip pat nenustatyta. Patalynė įstaigoje skalbiama nepažeidžiant galiojančių nuostatų ir užtikrinant jų Å¡varÄ . Å iaulių tardymo izoliatoriuje ant režiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis.

Jų dydis yra skirtingas – nuo 17,31 kv. m iki 22,44 kv. m. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nei Lietuvos higienos norma HN 76:2010 nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių dydžio ribų. PareiÅ¡kėjas didžiÄ jÄ buvimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje laiko dalį kalėjo ne daugiau nei su dar 1–3 asmenimis, taigi ir pasivaikščioti į kiemelius buvo vedamas tik su keliais asmenimis.Valstybinė visuomenės sveikatos priežiÅ«ros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2011-05-26 atliko Å iaulių tardymo izoliatoriaus pasivaikščiojimo kiemelių patikrinimÄ dėl atitikties Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimams.

Patikrinimo metu Lietuvos higienos normos HN 76:2010 pažeidimų nenustatyta, 2013-11-22 atliekant patikrinimÄ , pasivaikščiojimo kiemelių Nr. 9 ir 10 kampuose, po stogeliais, buvo matomi paukščių ekskrementų pėdsakai. Remdamasis teismų praktika, tvirtino, kad ilgalaikių pasimatymų suteikimas pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 3 punktus nuteistiesiems priskirtiniems asmenims tardymo izoliatoriuose nėra nustatytas. Pagal Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2006-01-11 priimtų Europos kalinimo įstaigų taisyklių 22.4 punktÄ , kaliniams turi bÅ«ti užtikrinta teisė bendrauti su giminėmis ir kitais asmenimis, tačiau bendravimas ir pasimatymai gali bÅ«ti apribojami, jei to reikia tinkamai įstaigos tvarkai, saugumui ir apsaugai palaikyti.

Pažymėjo, kad į Å iaulių tardymo izoliatorių iÅ¡ Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinės asmenys konvojumi atvyksta apie 13.00 val., t. y., pasibaigus dienotvarkėje nustatytam pietų laikui. Atvykus į Å iaulių tardymo izoliatorių suimtasis (nuteistasis) yra nuvedamas į priėmimo–paskirstymo skyriuje esančias patalpas, kur jam atliekama asmens krata ir sutvarkomi dokumentai. Po kratos atlikimo konvojuoti suimtieji (nuteistieji) nuvedami ir uždaromi režiminio korpuso gyvenamojo pastato pusrÅ«syje esančiose kamerose, kuriose bÅ«na, kol Vidaus tyrimų skyriaus pareigÅ«nai juos iÅ¡skirsto į gyvenamÄ sias kameras.

Atvykusiems į Å iaulių tardymo izoliatorių suimtiesiems (nuteistiesiems), yra siÅ«lomas Å¡iltas maistas, likęs nuo pietų, ir tik neužtekus tokio maisto yra duodamas sausas davinys. Visi į Å iaulių tardymo izoliatorių atvykę konvojuotieji suimtieji ir nuteistieji pamaitinami pietumis, nebent tokio maitinimo patys atsisako. Tvirtina, kad R. K. įstaigoje visada buvo pamaitinamas Å¡iltu, pagal valgiaraÅ¡tį paruoÅ¡tu maistu, todėl sausas davinys jam nebuvo iÅ¡duodamas. Remdamasis teismų praktika, atsakovas tvirtino, kad pasirÅ«pinti tinkamu pareiÅ¡kėjo maitinimu, atsižvelgiant į tai, jog į paskirties punktÄ konvojuojamasis atvyksta praėjus daugiau nei 6 valandoms nuo paskutinio maitinimo, turi Panevėžio apskrities VPK areÅ¡tinė.

R. K. pretenzijos dėl jo asmeninio kompiuterio tikrinimo aplinkybių Å iaulių tardymo izoliatoriuje yra nepagrįstos, nes įstaiga veikia tinkamai įgyvendindama teisinį reguliavimÄ .PareiÅ¡kėjas nenurodė jokių žalÄ sÄ lygojančių veiksnių, nepateikė neturtinės žalos įrodymų. LakoniÅ¡kai dėstomos neturtinės žalos atsiradimÄ lemti galinčios aplinkybės apie įstaigos patalpų bÅ«klę savaime neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. R. K. nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ bÅ«tų galima sieti su asmens laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygomis.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu. Å iaulių tardymo izoliatorius prašė nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariatas prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti.

PaaiÅ¡kino, kad Panevėžio apskrities VPK pareigÅ«nai, uždarydami R. K. į areÅ¡tinės kameras, nepažeidė Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356. DidžiÄ jÄ dalį laiko areÅ¡tinės kamerose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas su vienu ar su dviem asmenimis. Kameros ploto visada tekdavo apie 5 kv. m. R. K. teiginys, kad jis buvo laikomas perpildytose kamerose, nėra teisingas.Pažymėjo, kad 2005-02-01 buvo baigtas Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato (nuo 2008-10-01 Panevėžio apskrities VPK) areÅ¡tinės 2-o korpuso, kurioje yra 11–26 kameros, kapitalinis remontas.

Remonto įvertinimo aktu Nr. 5-IN-18 patalpas leista eksploatuoti. R. K. buvo laikomas kamerose, kurios atitiko Lietuvos higienos normos HN 37:2002 „AreÅ¡tinės. Ä®rengimo bei eksploatavimo taisyklės“ reikalavimus. Panevėžio apskrities VPK VieÅ¡osios tvarkos biuro areÅ¡tinės sanitarinę bÅ«klę kontroliuoja Panevėžio visuomenės sveikatos centras, kurio specialistų iÅ¡vadose yra pažymėta, jog areÅ¡tinė tinkama laikyti sulaikytus, suimtus ir nuteistus asmenis ir jų laikymo sÄ lygos atitinka sanitarinius, higieninius bei kitus reikalavimus.

Visuose Panevėžio apskrities VPK VieÅ¡osios tvarkos biuro areÅ¡tinės kamerų sanitariniuose mazguose, vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 37:2009, įrengta miesto vandentiekio Å¡alto vandens tiekimo sistema, o asmenys, laikomi areÅ¡tinėje, turi teisę ir yra vedami praustis po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. Prausimosi trukmė yra individuali ir priklauso nuo juo besinaudojančių asmenų poreikių. AreÅ¡tinės kamerose sanitarinių mazgų bei langų įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus.

Kamerų langai darinėjami. IÅ¡ vidaus langus valo kameroje laikomi asmenys, o iÅ¡ lauko – įmonės, su kuria yra sudaryta sutartis, darbuotojai. AreÅ¡tinėje laikomiems asmenims iÅ¡duodamos priemonės Å¡varai kameroje palaikyti.Kamerų, specialiai skirtų tik nerÅ«kančių asmenų laikymui, nėra įrengta, tačiau paskirstant asmenis į kameras, atsižvelgiama į pačių nerÅ«kančių asmenų pageidavimÄ nebÅ«ti laikomiems vienoje kameroje su rÅ«kančiais. R. K. konkrečiai nenurodė, kada buvo laikomas su rÅ«kančiu asmeniu vienoje kameroje.

Jei pareiÅ¡kėjas buvo iÅ¡reiÅ¡kęs pageidavimÄ bÅ«ti laikomas su nerÅ«kančiu asmeniu.R. K. teiginius dėl neÅ¡varių, nedezinfekuotų skalbinių paneigia Valstybinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos patikrinimo aktai. Visi areÅ¡tinėje laikomi asmenys aprÅ«pinami minkÅ¡tuoju inventoriumi. Jiems yra iÅ¡duodami Å¡varÅ«s lovos skalbiniai, kurie keičiami pagal jų užterÅ¡tumÄ , tačiau ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. Čiužiniai, pagalvės ir antklodės yra dezinfekuojami.PareiÅ¡kėjui bÅ«nant Panevėžio apskrities VPK VieÅ¡osios tvarkos biuro areÅ¡tinėje, jam visada buvo teiktos asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos pagal bendruomenės slaugytojos kompetencijÄ .

R. K. buvo vežamas į VÅ¡Ä® Panevėžio apskrities ligoninę gydytojo-psichiatro konsultacijai, buvo pakviesta psichologė iÅ¡ Panevėžio pataisos namų.Nurodė, kad Panevėžio apskrities VPK areÅ¡tinės teritorijoje yra trys 3,7 x 4, 3,7 x 3,1 ir 3,7 x 3,6 kv. m dydžio pasivaikščiojimų kiemeliai, kurie tvarkomi pagal higienos normų reikalavimus. PareiÅ¡kėjas nėra skundęsis, kad bÅ«tų patyręs traumÄ Panevėžio apskrities VPK areÅ¡tinės pasivaikščiojimo kiemeliuose.Stebėti sulaikytuosius asmenis yra bÅ«tina jų pačių saugumui.

R. K. nenurodė nei vieno konkretaus atvejo, kada jis negavo pietų ar nebuvo pamaitintas. Panevėžio apskrities VPK pareigÅ«nai nepažeidė jokių teisės aktų, priežastinio ryÅ¡io tarp pareiÅ¡kėjo neva patirtos neturtinės žalos ir pareigÅ«nų veiksmų nėra, higienos norma nepažeista, pasivaikščiojimai vyksta pagal teisės aktuose nustatytÄ tvarkÄ , kamerose yra saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Reikalaudamas neturinės žalos atlyginimo, R. K. patirtos žalos nepagrindė jokiais konkrečiais įrodymais, jo reikalavimas yra deklaratyvus.Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Laisvės atėmimo vietų ligoninė prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

PaaiÅ¡kino, kad statistika, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir / arba suimtųjų, Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nevedama ir galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja, todėl duomenų, koks ligonių skaičius kartu su pareiÅ¡kėju gydymosi laikotarpiais buvo palatose, negali pateikti. Atkreipė dėmesį, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninėje yra teikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos. Å ių paslaugų teikimas yra nepertraukiamas procesas, kuris bÅ«tinas teikiant tokio pobÅ«džio paslaugas, užtikrinant paslaugų kokybę bei tinkamÄ nepertraukiamÄ gydymÄ .

Laisvės atėmimo vietų ligoninė negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtų ir (arba) nuteistų asmenų skaičiui, ligoninėje turi būti suteikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems to reikalaujantiems nuteistiesiems ir / ar suimtiesiems. Dėl to, atsižvelgiant į atvykstančiųjų ir išvykstančiųjų asmenų skaičių, teisės aktuose nustatytos ploto normos vienam asmeniui galėjo būti viršytos. Taip pat, Laisvės atėmimo vietų ligoninė privalo užtikrinti izoliacijos reikalavimus nuteistiesiems ir / ar suimtiesiems, nustatytus bausmių bei suėmimo vykdymo įstatymuose, be to, privalo laikytis pacientų, sergančių užkrečiamosiomis ligomis, izoliavimo reikalavimų.Atkreipė dėmesį, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės Vidaus ligų ir Chirurgijos skyriuose, kuriuose buvo gydomas ir pareiškėjas, yra sudaryta galimybė nuo 6 val. iki 22 val. laisvu nuo medicininių procedūrų laiku būti gryname ore šio skyriaus lokaliniame sektoriuje.

Trumpalaikis minimalaus ploto neatitikimas teisės aktų reikalavimams buvo kompensuotas sudarant R. K. galimybę laisvai judėti lokaliniame sektoriuje ir gyvenamosiose patalpose. Tokios nuostatos laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas.Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris nuolat remontuojamas ir / arba keičiamas. Visus atsiradusius defektus Laisvės atėmimo vietų ligoninės ūkio skyriaus darbuotojai šalina minimaliais terminais. Laisvės atėmimo vietų ligoninės patalpos remontuojamos iš eilės, remontas atliekamas pagal poreikį, nepažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimų.

Visi atsiradę pažeidimai ir / ar neatitikimai higienos normoms dėl suimtųjų ir / ar nuteistųjų veiksmų gadinant ir laužant Laisvės atėmimo vietų ligoninės turtÄ , Å¡alinami minimaliais terminais. Kiekvienais metais tam skirtos lėšos laisvės atėmimo vietų ligoninėje visiÅ¡kai panaudojamos, o ligoninės skyrių patalpos nuolatos remontuojamos.Laisvės atėmimo vietų ligoninės patalpų deratizavimo ir dezinsekcijos darbams atlikti yra sudaryta sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“.

Tokio pobÅ«džio darbai atliekami kartÄ per mėnesį, o prireikus, ir dažniau. Visi atliekami darbai registruojami žurnaluose. Patalpų valymo ir dezinfekcijos darbus atlieka paskirti sanitarai. Laisvės atėmimo vietų ligoninės patalpų valymo ir dezinfekcijos darbų dažnis atitinka Lietuvos higienos normos HN 47-1:2010 „Sveikatos priežiÅ«ros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ reikalavimus ir atlikti valymo bei dezinfekcijos darbai registruojami Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nustatyta tvarka, nepažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimų.Laisvės atėmimo vietų ligoninės kamerų tipo palatų sanitarinių mazgų sienelės (atitvarai) yra pakelti iki 1,5 m. ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus.

Teisės aktai nenustato, kad unitazas ar klozetas bÅ«tų uždengiamas. Laisvės atėmimo vietų ligoninė turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2011-06-07 iÅ¡duotÄ leidimÄ -higienos pasÄ Nr. (12-6)12.12-375 (naujas – 2013-07-29 Nr. (12-6)12.12-690), o tai įrodo, kad ligoninės patalpos atitinka visus teisės aktuose įtvirtintus kriterijus bei normas.Ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u. Laisvės atėmimo vietų ligoninė yra patvirtinusi dušų lankymo grafikÄ , pagal kurį pacientams suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u kartÄ per savaitę.

Šis grafikas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 punkto reikalavimus. Lietuvos higienos norma HN 76:2010 dušų ir purkštukų skaičiaus nereglamentuoja. Laisvės atėmimo vietų ligoninė yra sudariusi sutartį su skalbimo paslaugas teikiančia įmone.Pagal Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo maisto tiekimo sutartį, maistas yra tiekiamas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo valgyklos. Valgiaraštis yra patvirtintas Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-04-29 įsakymu Nr. V-138.

R. K., bÅ«damas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, turi teisę iÅ¡ asmeninių lėšų apsipirkti LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo parduotuvėje.Informacija apie draudimÄ rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose yra iÅ¡kabinta visose Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose ir bendro naudojimo patalpose, taip pat yra iÅ¡kabinti užraÅ¡ai ir / ar ženklai, įspėjantys apie draudimÄ rÅ«kyti. Mano, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė tinkamai pasirÅ«pino Tabako kontrolės įstatymo įgyvendinimu.

Bausmių vykdymo sistemÄ reglamentuojantys teisės aktai leidžia prekiauti ir (arba) vartoti tabako gaminius pataisos įstaigose. Atsižvelgiant į Laisvės atėmimo vietų ligoninės tikslinę paskirtį bei teisės aktų hierarchijÄ , Tabako kontrolės įstatymas yra aukÅ¡tesnės teisinės galios teisės aktas prieÅ¡ pataisos įstaigas reglamentuojančius teisės aktus, todėl privaloma vykdyti Tabako kontrolės įstatymÄ , kuri atsakovo atstovas vykdo imperatyviai. Tabako kontrolės įstatymas nenustato galimybės skirstyti į rÅ«kančiųjų ir (arba) nerÅ«kančiųjų kameras, kadangi Å¡io įstatymo draudimas galioja Laisvės atėmimo vietų ligoninės teritorijoje ir jos patalpose.

Nenustačius neteisėtų Laisvės atėmimo vietų ligoninės veiksmų, nėra bÅ«tinos Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos. Sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad Laisvės atėmimo vietos ligoninės darbuotojai, deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme, neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

R. K. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra pagrįstas jokiais įrodomÄ jÄ galiÄ turinčiais įrodymais. Taip pat nėra pagrįsta praÅ¡oma priteisti 600 000 Lt suma. Atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas ne kartÄ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ su analogiÅ¡kais ar panaÅ¡iais pobÅ«džio reikalavimais, todėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės nuomone, bÅ«tų tikslinga prijungti administracines bylas Nr.: I-5888-624/2013, Nr. I-4912-643/2013, Nr. I-3500-331/2013, Nr. I-2256-643/2013 ir Nr. I-2177-764/2013.Atsakovo atstovų LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Å iaulių tardymo izoliatoriaus, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovai teismo posėdyje nedalyvavo.

Institucijoms apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ administracinės bylos proceso Å¡alims buvo praneÅ¡ta tinkamai (t. 2, b. l. 92, 93, 94, 95). Kliūčių iÅ¡nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės ir priimti sprendimÄ nenustatyta, todėl ji nagrinėta atsakovo atstovų atstovams nedalyvaujant.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Ginčas Å¡ioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo bei gydymo sÄ lygų LukiÅ¡kių tardymo izoliatorių-kalėjime, Å iaulių tardymo izoliatoriuje, Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate ir Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, atlyginimo.Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobÅ«dį yra civilinio pobÅ«džio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas, tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimÄ Ä¯statymas priskiria administracinio teismo kompetencijai.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiÅ¡kėjo nurodytų valdžios institucijų veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp minėtų institucijų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas.Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Å ioje byloje R. K. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius LukiÅ¡kių TI-K, Å iaulių tardymo izoliatoriaus, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog neturtine žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis.

Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamÄ poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).SkundÄ pareiÅ¡kėjas grindžia tuo, kad dėl kamerų ploto trÅ«kumų ir kitų kalinimo sÄ lygų jam buvo padaryta neturtinė žala, kuriÄ vertina 600 000 Lt.

Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo veiksmųNuo 2010-04-11 įsigaliojusioje sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta, joje įtvirtinti tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimai. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytas reikalavimas, kad vienam kameroje laikomam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.

Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , taigi darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ , visas kameros plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Taigi, R. K. reikalavimas perkelti jį į gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurioje vienam asmeniui bÅ«tų skiriama ne mažiau kaip 4 kv. m atskaičius tualeto, sanitarinio mazgo ir baldų užimamÄ plotÄ , atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisės aktai nereglamentuoja minimalaus kamerose laikomų asmenų skaičiaus, todėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas perkelti jį į tokiÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurioje bÅ«tų ne mažiau nei 2 asmenys, taip pat negali bÅ«ti tenkinamas.IÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K pateiktų duomenų matyti, kad laikant pareiÅ¡kėjÄ LukiÅ¡kių TI-K kamerose 2011-09-15 vakare, 2011-09-16 vakare, 2011-09-17, 2011-09-18, 2011-09-19 ryte, 2011-09-20 vakare, 2011-09-21 vakare, nuo 2011-12-07 vakaro iki 2011-12-12, nuo 2012-02-29 vakaro iki 2012-03-05, 2012-05-23 vakare, 2012-05-24 vakare, 2012-08-21 vakare, 2012-10-17 vakare, 2012-10-19 ryte, 2013-01-04 vakare, 2013-01-05 ryte, 2013-05-30 vakare, 2013-08-03, 2013-08-04, 2013-08-16 vakare, 2013-10-12, 2013-10-13, nuo 2013-11-01 iki 2013-11-03, 2014-03-01 vakare, 2014-03-02 ir 2014-03-05 vakare buvo pažeisti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatyti reikalavimai.

R. K. ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas 107 dienas (buvimas Lukiškių TI-K kamerose pusę dienos skaičiuotas kaip visa diena, praleista šioje įkalinimo įstaigoje, atskirai neišskiriant, kad pavyzdžiui pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko vakare). Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad nepažeidžiant pareiškėjo teisės būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, R. K. buvo laikomas tik 44 dienas, 4 rytus ir 25 vakarus, iš jų 24 vakarus kai į Lukiškių TI-K grįžo tik vakare.

Jeigu pusę dienos pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kameroje, kurioje vienam asmeniui teko mažiau nei 3,6 kv. m ploto, o kitÄ pusę – netrÅ«kstant ploto, laikytina, kad visa tÄ dienÄ jis buvo laikomas pažeidžiant Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytas reikalavimus. Taigi, R. K. kalint LukiÅ¡kių TI-K, 38 dienas nebuvo skirta pakankamai ploto.Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.1.3 punkte nustatyta, kad LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius neturi virÅ¡yti 625 asmenų.

LukiÅ¡kių TI-K nurodė, kad negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Kalėjimai yra perpildyti. Kalėjimo perpildymas visų pirma lemia Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkto, įpareigojančio užtikrinti sveikatai saugiÄ aplinkÄ , pažeidimÄ , nes mažėja vienam asmeniui skiriamo ploto skaičius, blogėja aprÅ«pinimas, trumpėja maudymosi duÅ¡e galimybė, tenka mažiau darbuotojų, juos sunkiau pakviesti, gauti reikalingas paslaugas.

Kalėjimų perpildymas kaip didelė problema pažymima Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ Asmenų laikymo areÅ¡tinėse ir pataisos namuose standartuose (http://www.cpt.coe.int/lang/ltu/ltu-standards.pdf). Å io komiteto 2008 m. balandžio 21–30 raporto Lietuvos Respublikos Vyriausybei 34 punkte Lietuvos valdžiai rekomenduota imtis priemonių sumažinti kalėjimų perpildymÄ , laikantis Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, ypač rekomendacijos (2006)13 dėl kardomojo kalinimo sÄ lygų ir apsaugos nuo piktnaudžiavimo bei rekomendacijos (99)22 dėl kalėjimų perpildymo ir kalinių skaičiaus didėjimo.

To paties raporto 44 punkte pasisakydamas dėl LukiÅ¡kių TI-K, Komitetas prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pažymėjo, kad bendrai kalėjimo perpildymas ir skurdžios sÄ lygos gali bÅ«ti laikomos nežmoniÅ¡ku ir žeminančiu elgesiu, ypatingai, kai asmuo laikomas ilgesnį laikÄ â€“ keletÄ mėnesių. Pažymėtina, kad Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 nereglamentuoja patalpų aprÅ«pinimo baldais, baldų dydžio ir matmenų, todėl visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu Å¡ios aplinkybės pagrįstai nebuvo vertintos.

Kadangi teisės aktuose baldų išmatavimai nėra reglamentuojami, turi būti vertinamas baldų pakankamumas, jų tinkamumas kamerai. Atsakovo atstovo pateikti duomenys (t. 1, b. l. 77–78, t. 2, b. l. 124) patvirtina, kad baldai nedideli, tačiau pakankami, daugiau ir didesnių baldų nebūtų galima laikyti kameroje.Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 21 punkte nurodyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas.

Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema, taip pat unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Jis turi turėti ir atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyrius 2014-05-07 pažymoje Nr. 24-3052 nurodė, kad sanitarinio mazgo patalpa su klozetu nuo likusios kameros dalies atitverta pertvara (t. 1, b. l. 77–78). Teismo nuomone, tualetÄ atskirianti pertvara nėra tinkamas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkto reikalavimų įvykdymas.

Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose bÅ«tų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas Å¡lapintis bei tuÅ¡tintis kitų asmenų akivaizdoje turi bÅ«ti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumÄ pažeidžiantis elgesys, kadangi visuomenėje įsitvirtinusi griežta nuostata, kad nepriimta stebėti besiÅ¡lapinantį ar besituÅ¡tinantį asmenį, todėl nuolatinis stebėjimas trikdo, įžeidžia ir pažemina asmenį.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad kamerose iš viso nėra vėdinimo sistemos arba ji dalinė. Patalpose nuolat drėgna, jaučiamas pelėsių kvapas. Dėl drėgmės išskalbti drabužiai pradeda pelyti, pūti, kadangi nėra jokios oro cirkuliacijos.Iš pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, kad ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K kameroje Nr. 106 santykinė oro drėgmė sudarė 36,6–63,3 proc., o kameroje Nr. 391 – 36,7 proc., pelėsio vizualiai nenustatyta (t. 1, b. l. 82–84, 102–104), kameroje Nr. 219 – 40,3 proc. (t. 1, b. l. 87–89), kameroje Nr. 123 – 47–52,1 proc. (t. 1, b. l. 92–93, 99–101), kameroje 388 – 58 proc. (t. 1, b. l. 94–95), kameroje Nr. 117 – 55 proc., kameroje Nr. 110 – 43 proc. (t. 1, b. l. 96–98), kameroje Nr. 104 – 60 proc., kameroje Nr. 113 – 50 proc., pelėsio vizualiai nenustatyta (t. 1, b. l. 99–101), kameroje Nr. 116 – 64,6 proc., kameroje Nr. 400 – 64,8 proc. (t. 1, b. l. 102–104), kameroje Nr. 105 – 64 proc., kameroje Nr. 214 – 59 proc. (t. 1, b. l. 105–107).

Šie rodikliai atitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 26 punkto reikalavimus, kad laisvės atėmimo vietų oro drėgmė šiltuoju laikotarpiu turi būti 35–65 proc., o šaltuoju – 35–60 proc. Duomenų apie kitų kamerų santykinę oro drėgmę ginčo laikotarpiu nėra pateikta. Pareiškėjo teiginiai dėl pelėsio buvimo Lukiškių TI-K kamerose taip pat nepasitvirtino. Lukiškių TI-K kameroje Nr. 106 oro temperatūra buvo 18,1–21,8 ?C, o kameroje Nr. 391 – 18 ?C (t. 1, b. l. 82–84, 102–104), kameroje Nr. 112 – 18,2 ?C (t. 1, b. l. 85–86), kameroje Nr. 219 – 18,3 ?C, kameroje Nr. 112A – 19,7–21 ?C (t. 1, b. l. 90–91, 105–107), kameroje Nr. 117 – 21,5 ?C, kameroje Nr. 110 – 19,4–20,9 ?C (t. 1, b. l. 96–98, 102–104), kameroje Nr. 104 – 18 ?C, kameroje Nr. 113 – 18,1 ?C, kameroje Nr. 123 – 18,1 ?C (t. 1, b. l. 99–101), kameroje Nr. 116 – 20,5 ?C, kameroje Nr. 400 – 24 ?C (t. 1, b. l. 102–104), kameroje Nr. 105 – 19,7 ?C, kameroje Nr. 214 – 19,1 ?C (t. 1, b. l. 105–107), taigi atitiko Lietuvos higienos normos HN76:2010 26 punkto reikalavimus, kuriuose nustatyta, kad tiek šiltuoju, tiek šaltuoju metais oro temperatūra patalpose turi būti ne žemesnė nei 18 ?C.

Kameros Nr. 112A temperatÅ«ra gruodžio mėnesį buvo 15,9 ?C (t. 1, b. l. 90–91), tai neatitiko Lietuvos higienos normos HN76:2010 26 punkto reikalavimų. Duomenų apie kitų kamerų, kuriuose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, oro temperatÅ«rÄ nėra pateikta. LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyrius 2014-05-07 pažymoje Nr. 24-3052 nurodė, kad visos kameros vėdinamos natÅ«raliai per langÄ (t. 1, b. l. b. l. 77–78). Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo metu tikrintose LukiÅ¡kių TI-K kameros buvo vėdinamos natÅ«raliai per atidaromus langus (t. 1, b. l. 82–84, 87–89, 92–93, 94–95, 96–98, 99–101, 102–104, 108–109), nepažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 76:2010 punkto 24 reikalavimo, kuriame nurodyta, kad gyvenamos patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Patikrinimo metu pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad pagalvės, čiužiniai ir antklodės buvo prastos bÅ«klės nepasitvirtino. Tikrintose LukiÅ¡kių TI-K kamerose esantis miegui skirtas minkÅ¡tasis inventorius vizualiai atrodė geros bÅ«klės ir tinkamas naudoti. Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-01-31 raÅ¡te Nr. 13-15(2-1)-2-560 (t. 2, b. l. 167) nurodyta, kad patikrinus pareiÅ¡kėjo 2013-01-02 skundÄ buvo nustatyta, kad LukiÅ¡kių TI-K I-ojo ir II-ojo korpusų patalynės ir minkÅ¡tojo inventoriaus laikymo vietose kai kuri patalynė buvo susidėvėjusi ir neatitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimų.

Todėl galima teigti, kad tokia patalynė buvo dalinama ir įstaigoje laikomiems asmenims. Patalynę LukiÅ¡kių TI-K numatyta keisti vienÄ kartÄ per savaitę. LukiÅ¡kių TI-K minkÅ¡tasis inventorius, čiužiniai, pagalvės, antklodės dezinfekuojami dezinfekcijos kameroje, dezinfekcijos duomenys nurodomi dezinfekcijos kameros darbo žurnale, įraÅ¡omi duomenys, iÅ¡ kur paimti nukenksminti daiktai, dezinfekavimo data, atsakingo darbuotojo paraÅ¡as. Dėl skalbinių skalbimo sudaryta sutartis su UAB „Švaros etalonas“ (t. 1, b. l. 96–98, 102–104).

Kitų duomenų nepateikta, todėl šis pareiškėjo nurodytas argumentas dėl patalynės netinkamumo miegoti ir pailsėti nenustatytas. Nuteistųjų ir suimtųjų materialinis buitinis aprūpinimas Lukiškių TI-K vykdomas vadovaujantis teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“, kuriame nustatytos vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos.

Pagal Å¡io teisės akto nuostatas, nuteistiesiems vyrams iÅ¡duodama antklodė, čiužinys, pagalvė, du užvalkalai pagalvėms, 4 paklodės, 2 rankÅ¡luosčiai. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 63 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi bÅ«ti aprÅ«pinami Å¡variais lovos skalbiniais, rankÅ¡luosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas. Kada Å¡ios priemonės turi bÅ«ti iÅ¡duodamos, teisės aktai nenustato, tačiau, kadangi tokios priemonės yra reikalingos kiekvienÄ dienÄ , daroma iÅ¡vada, kad jos turi bÅ«ti iÅ¡duotos nedelsiant, tÄ pačiÄ dienÄ , kai asmuo sulaikomas ir uždaromas į kamerÄ .

Kadangi LukiÅ¡kių TI-K higieninių priemonių iÅ¡davimo momento, kurį nurodė pareiÅ¡kėjas, nepaneigė, laikoma, kad patalynė pareiÅ¡kėjui iÅ¡duota pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 76:2010 63 punktÄ .Pagal LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 201205-22 įsakymu Nr. 1-64 patvirtintÄ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areÅ¡tu dienotvarkę, nuo 22.00 val. iki 6.00 val. yra nepertraukiamas miegas (t. 2, b. l. 138). Teismo nuomone, nuo 22.00 val. iki 6.00 val. pagrįstai atjungiamas elektros tiekimas į kameras.

Taip užtikrinamas nuteistųjų režimo laikymasis.Tvarka, pagal kuriÄ tikrinami, peržiÅ«rimi, perkraustomi ir laikomi laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims perduoti ir įsigyti kompaktiniai diskai, skaitmeninės informacijos ir duomenų laikmenos, taip pat leidžiami naudoti kompiuteriai, buitiniai elektros prietaisai, muzikos instrumentai nustato Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2012-03-30 įsakymu Nr. V-124 patvirtintas Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims perduotų ar įsigytų daiktų ir informacijos laikmenų tikrinimo, peržiÅ«rėjimo, perkraustymo bei laikymo tvarkos apraÅ¡as.

Pagal Å¡io apraÅ¡o 21 punktÄ , iÅ¡ laisvės atėmimo vietos iÅ¡vykstantys asmenys savo daiktus privalo iÅ¡sivežti su savimi. Laisvės atėmimo vietos administracija už asmenų savavaliÅ¡kai paliktų daiktų bÅ«klę nėra atsakinga. IÅ¡ laisvės atėmimo vietų iÅ¡vykstantys ir į jas atvykstantys asmenys privalo pristatyti savo turimus daiktus patikrinti. Minėto apraÅ¡o 12 punktas įtvirtina, kad daiktai turi bÅ«ti patikrinti, užregistruoti ir iÅ¡duoti asmenims pasiraÅ¡ytinai ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo jų priėmimo, kompiuteriai ir informacijos laikmenos – per deÅ¡imt darbo dienų nuo jų priėmimo.

Taigi, R. K. atvykus į pataisos įstaigÄ , iÅ¡ jo paimdami patikrinti asmeninį kompiuterį, pareigÅ«nai teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Izoliavimo reikalavimai, kurių turi bÅ«ti laikomasi suimtuosius ir nuteistuosius uždarant kamerose, nustatyti Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje. Pagal Å¡io straipsnio nuostatas vyrai laikomi atskirai nuo moterų, nepilnamečiai – atskirai nuo suaugusiųjų, moterys, kurių nėštumas daugiau kaip trylika savaičių, jų pageidavimu – atskirai nuo kitų moterų; asmenys, anksčiau atlikę su laisvės atėmimu susijusias bausmes, – atskirai nuo asmenų, anksčiau neatlikusių su laisvės atėmimu susijusių bausmių ir t. t.

Å iame straipsnyje nepateikta nuostatų dėl rÅ«kančiųjų ir nerÅ«kančiųjų kalinimo ypatumų. Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio, reglamentuojančio nuteistųjų atskirÄ arba izoliuotÄ laikymÄ pataisos įstaigose, 2–5 dalyse nustatytos bausmes atliekančių asmenų grupės, kurios turi ar gali bÅ«ti izoliuotos. Å iose grupėse rÅ«kantieji nėra paminėti. Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raÅ¡tu praÅ¡o pataisos įstaigos administracijos dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotÄ nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti tokį nuteistÄ jį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vienÄ arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais.Suimtųjų (nuteistųjų) laikymo izoliavimo tvarkÄ ir sÄ lygas LukiÅ¡kių TI-K nustato LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. 1-57 patvirtintas Suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime tvarkos apraÅ¡as (toliau – Tvarkos apraÅ¡as).

Tvarkos apraÅ¡o 13 punkte nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji, laikomi LukiÅ¡kių TI-K, į gyvenamÄ sias patalpas skiriami griežtai vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio ir Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio, atsižvelgus į įstaigos užpildymÄ , kriminogeninę bÅ«klę įstaigoje bei suimtojo (nuteistojo) raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ laikyti jį atskirai nuo rÅ«kančių asmenų (pagal galimybes tokiems asmenims sudaroma galimybė bÅ«ti laikomiems atskirai nuo rÅ«kančiųjų; t. 2, b. l. 125–127).

Taigi, iÅ¡ aptartos Tvarkos apraÅ¡o nuostatos matyti, kad suimtasis (nuteistasis) turi teisę bÅ«ti laikomas atskirai nuo rÅ«kančių asmenų, tačiau jis privalo raÅ¡tu dėl to pateikti praÅ¡ymÄ . R. K. plačiau aplinkybių dėl rÅ«kančiųjų laikymo atskirai nuo nerÅ«kančiųjų nepaaiÅ¡kino, jis tik nurodė, kad buvo nuodijamas tabako dÅ«mais ir taip jam sukėlė neigiamas pasekmes. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų teikęs praÅ¡ymÄ laikyti jį atskirai nuo rÅ«kančių.

Jis nenurodė, kad buvo pateikęs praÅ¡ymÄ laikyti atskirai nuo rÅ«kančių, tačiau Å¡is praÅ¡ymas nebuvo tenkintas. Nesant R. K. praÅ¡ymo laikyti jį atskirai nuo rÅ«kančių, pareigÅ«nai negali žinoti, kad asmuo yra nerÅ«kantis ir neturi įstatymo nustatytos pareigos atskirti jį nuo rÅ«kančių nuteistųjų. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo pateiktų LukiÅ¡kių TI-K atsakymų (t. 2, l. 157, 158) matyti, kad skundo teismui padavimo metu pareiÅ¡kėjas yra kreipęsis į Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentÄ ir LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ dėl rÅ«kymo apribojimų taikymo LukiÅ¡kių TI-K, tačiau Å¡ie kreipimaisi nerodo, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų reiÅ¡kęs pretenzijas laikymo metu.

Taigi, aptartas LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų pažeidimas laikytinas neįrodytu. Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo metu tikrintuose kamerose nebuvo rÅ«koma (t. 1, b. l. 92–93, 96–98, 108–109). RÅ«kymo atvejų koridoriuje ir laiptinėje taip pat nebuvo nustatyta. Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio, reglamentuojančio suimtųjų teisę pasivaikščioti gryname ore, 1 dalyje įtvirtinta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore.

Nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų iÅ¡vadÄ suteikiami du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikščiojimai per dienÄ . Pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. IÅ¡ byloje esančio LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areÅ¡tu dienotvarkės, patvirtintos LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2012-05-22 įsakymu Nr. 1-64, matyti, kad iÅ¡vedimas pasivaikščioti vykdomas nuo 6.30 val. iki 12.30 val. ir nuo 13.30 val. iki 17.30 val. (t. 2, b. l. 138).

Taigi, leidžiant R. K. kasdien pasivaikščioti gryname ore vienÄ valandÄ , nebuvo pažeisti teisės aktų reikalavimai. Pasivaikščiojimų kiemelių dydžio teisės aktai nereglamentuoja. Pagal teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punktÄ , pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. IÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K pateiktų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas didžiÄ jÄ buvimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje laiko dalį kalėjo su dar 1–4 asmenimis, o maksimalus asmenų skaičius buvo 7, taigi pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl nepakankamo ploto pasivaikščiojimo kiemeliuose ir pasivaikščiojimų trukmės yra nepagrįsti.

Pažymėtina, kad tvarka kiemeliuose priklauso nuo pačių nuteistųjų.R. K. taip pat nurodė, kad jam buvo draudžiami ilgalaikiai pasimatymai su žmona. Teisė pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis yra specialioji nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, teisė, kuri įgyvendinama Bausmių vykdymo kodekso nustatyta tvarka. Suteikiamų pasimatymų skaičius priklauso nuo laisvės atėmimo bausmę vykdančios įstaigos rūšies, taip pat grupės, kuriai priskirtas nuteistasis (paprastoji, lengvoji, drausmės).

Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 3 dalį nuteistaisiais, atliekančiais areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, laikomi: nuteistieji areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, perkelti iki penkiolikos parų į tardymo izoliatorius iÅ¡ areÅ¡tinių ar pataisos įstaigų ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo, nagrinėjančio bylÄ teisiamajame posėdyje, nutartimi ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme (1 punktas), 2) nuteistieji, kurie perduoti į Lietuvos RespublikÄ toliau atlikti terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, – iki Å¡ių nuteistųjų pasiuntimo į areÅ¡tines ar pataisos įstaigas (2 punktas), 3) nuteistieji, kurie perduodami į jų pilietybės valstybę toliau atlikti terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, – iki Å¡ių nuteistųjų perdavimo jų pilietybės valstybei (3 punktas); nuteistieji, palikti tardymo izoliatoriuose atlikti Å«kio darbus (4 punktas).

Teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 65 punkte nustatyta, kad pasimatymai tardymo izoliatoriuose vyksta be fizinio kontakto. Aptartas teisinis reglamentavimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad ilgalaikių pasimatymų suteikimas pareiÅ¡kėjui nepriklausė. Teismo nuomone, ilgalaikių pasimatymų nesuteikimas tardymo izoliatoriuje laikytinas proporcinga teisės į privatų gyvenimÄ ribojimo priemone, atsižvelgiant į asmens buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikÄ , taigi, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad ilgalaikių pasimatymų neskyrimÄ lėmė neteisėti pareigÅ«nų veiksmai.PareiÅ¡kėjo teiginiai, kad įkalinimo įstaigose dirbantys valstybės tarnautojai jam nuolat sukelia stresÄ , atmestini kaip nepagrįsti.Dėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus veiksmųAtsakovo atstovas Å iaulių tardymo izoliatorius, vadovaudamasis Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalies ir 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatomis prašė nagrinėjant pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , skaičiuojant nuo kreipimosi į teismÄ dienos, t. y. 2014-04-24.

Pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Senaties terminas skaičiuojamas nuo pareiÅ¡kėjo skundo teismui padavimo dienos.IÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus pateiktų duomenų matyti, kad Å¡ioje įstaigoje pareiÅ¡kėjas periodiÅ¡kai buvo laikomas nuo 2010-10-08 iki 2014-04-02 (t. 1, b. l. 126–127).

R. K. skundÄ teismui dėl žalos atlyginimo surašė ir paÅ¡tu iÅ¡siuntė 2014-04-22 (t. 1, b. l. 1–7, 9), taigi reikalavimo dėl žalos atlyginimo dalis buvo pareikÅ¡ta praleidus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-09-24 nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).

R. K. nepateikė įrodymų dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo. PareiÅ¡kėjo argumentai, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo nutarimai, aiÅ¡kinantys Konvencijos 3 straipsnio nuostatas, nebuvo iÅ¡versti į lietuvių kalbÄ , atmestini kaip nepagrįsti. R. K. skunde nurodė, jog dėl neužtikrintos teisės į minimalų kameros plotÄ , tenkantį vienam asmeniui, bei kitų jo nurodytų laikymo sÄ lygų pažeidimų bei suvaržymų jautė didelius dvasinius, psichologinius ir emocinius iÅ¡gyvenimus, kuriuos vertina 600 000 Lt suma.

Konvencijos 3 straipsnis sudaro materialų reikalavimo tenkinimo pagrindÄ . Asmuo turi suprasti, kad su juo yra elgiamasi netinkamai, jis yra žeminamas ir kankinamas. Jei pareiÅ¡kėjas jautė tokį diskomfortÄ , jis turėjo suvokti, jog jo teisės gali bÅ«ti pažeidžiamos. Tai, kad pareiÅ¡kėjas nežinojo, jog pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamÄ praktikÄ už nepakankamÄ kameros plotÄ galima prisiteisti kompensacijÄ , nėra aplinkybė, su kuria bÅ«tų galima sieti sužinojimÄ apie teisių pažeidimÄ .

R. K. taip pat nurodė, kad jam buvo daromas spaudimas, stengiamasis pakenkti, teikiama klaidinga informacija, tačiau Å¡ių aplinkybių plačiau nepaaiÅ¡kino, taigi jos laikomos nenustatytomis. Teismų praktikoje nėra nustatyta pavyzdžių, kad tokie veiksmai bÅ«tų įprastai taikomi. Ä®vertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Taigi, pareiÅ¡kėjas teisę į žalos atlyginimÄ turi nuo 2011-04-22, o laikotarpiui iki 2011-04-21 įskaitytinai jis praleido senaties terminÄ .

Å iuo teismo sprendimu pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos vertinimo periodas yra nuo 2011-04-22. IÅ¡ teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Å iaulių apygardos administracinis teismas 2013-06-03 sprendimu iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ Nr. I-56-289/2013 pagal pareiÅ¡kėjo R. K. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Å is sprendimas yra įsiteisėjęs. Skundo pagrindas buvo laikymo sÄ lygos Å iaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamojoje kameroje Nr. 99 nuo 2011-08-22 iki 2011-11-08, Å iaulių tardymo izoliatoriaus priėmimo-paskirstymo kamerų įrengimas, pasivaikščiojimo kiemelių įrengimas bei sÄ lygos juose ir aprÅ«pinimas patalyne.

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-03-12 nutartimi iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ Nr. A146-150/2014 pagal pareiÅ¡kėjo R. K. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Å io skundo pagrindas buvo laikymo nuo 2013-01-22 iki 2013-01-24 Å iaulių tardymo izoliatoriaus kameroje Nr. 99 sÄ lygos. Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-11-26 nutartimi iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ Nr. A858-1274/2014 pagal pareiÅ¡kėjo R.

K. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Å io skundo pagrindas buvo laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriaus kameroje Nr. 99 sÄ lygos bei laikymo su rÅ«kančiais asmenimis aplinkybės. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 2 punktÄ , teismas nutraukia bylÄ , jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad administracinės bylos dalis siejama su laikymo sÄ lygomis Å iaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamojoje kameroje Nr. 99 nuo 2011-08-22 iki 2011-11-08 ir nuo 2013-01-22 iki 2013-01-24 turi bÅ«ti nutraukta (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 2 punktas). IÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ä®skaitos skyriaus vyresniosios specialistės parengtos 2014-05-08 pažymos Nr. 69/06-1958 matyti, kad kameroje Nr. 99 R. K. buvo laikomas nuo 2010-10-08 iki 2010-10-26, nuo 2010-11-05 iki 2010-11-12, nuo 2010-11-19 iki 2010-11-23, nuo 2010-11-26 iki 2010-11-30, nuo 2011-08-22 iki 2011-09-15, nuo 2011-09-22 iki 2011-09-23, nuo 2011-09-30 iki 2011-11-09 ir nuo 2013-01-22 iki 2013-01-24 (t. 1, b. l. 126–127).

Kaip jau minėta, Å¡iuo teismo sprendimu pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos vertinimo periodas yra nuo 2011-04-22. Dėl kitų laikotarpių, kuriais pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kameroje Nr. 99, kalinimo sÄ lygų jau yra priimti įsiteisėję teismo sprendimai. Taigi, teismas R. K. laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriaus kameroje Nr. 99 sÄ lygų neanalizuos. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytas reikalavimas, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.IÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus pateiktų duomenų matyti, kad laikant pareiÅ¡kėjÄ Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose nuo 2011-06-15 iki 2011-06-17, nuo 2011-06-22 iki 2011-07-21, nuo 2012-04-06 iki 2012-04-11, nuo 2012-04-23 iki 2012-04-25, nuo 2012-09-24 iki 2012-09-26 ir nuo 2013-01-07 iki 2013-01-10 buvo pažeisti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatyti reikalavimai.

Å ie reikalavimai laikant pareiÅ¡kėjÄ Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose nuo 2011-04-22 iki 2011-05-03, nuo 2011-05-13 iki 2011-05-31, nuo 2011-12-13 iki 2012-01-10, nuo 2012-01-20 iki 2012-02-29, nuo 2012-03-06 iki 2012-03-26, nuo 2012-05-02 iki 2012-05-09, nuo 2012-05-16 iki 2012-05-23, nuo 2012-09-28 iki 2012-10-10, nuo 2012-10-12 iki 2012-10-17, nuo 2012-10-23 iki 2012-11-27, nuo 2013-02-11 iki 2013-02-15, nuo 2013-05-27 iki 2013-05-30, nuo 2013-08-05 013-08-08, nuo 2013-08-19 iki 2013-08-27, nuo 2013-09-30 iki 2013-10-03, nuo 2013-11-04 iki 20 iki 213-11-07 ir nuo 2014-01-13 iki 2014-01-15 buvo pažeisti iÅ¡ dalies, kadangi nėra nurodyta, kiek asmenų konkrečiu laikotarpiu buvo laikoma tam tikroje kameroje, mažesnis laikomų asmenų skaičius atitinka reikalavimus.

Atsakovo atstovui nepateikus tikslesnių duomenų, darytina iÅ¡vada, kad ir visais Å¡iais laikotarpiais R. K. nebuvo skiriama pakankamai ploto. R. K. ginčo laikotarpiu Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas 365 dienas, atėmus laikotarpius, už kuriuos bylos jau buvo iÅ¡nagrinėtos ir pritaikius senaties terminÄ . IÅ¡ atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad nepažeidžiant pareiÅ¡kėjo teisės bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, R. K. buvo laikomas tik 89 dienas, taigi, pareiÅ¡kėjui kalint Å iaulių tardymo izoliatoriuje ginčo laikotarpiu, 276 dienas nebuvo skirta pakankamai ploto, iÅ¡ kurių 49 dienas ploto neatitikimas konstatuotas neginčijamai, o likusias 227 dienas ploto dydis buvo nepastovus.

Atsakovas pagrįstai atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-146-1527-12 nurodytÄ motyvÄ , kad kalinamųjų skaičiaus kaita turi įtakos vienam asmeniui tenkančios ploto normos kameroje kaitai, nes daliai asmenų iÅ¡vykus likusiems kameroje asmenims tenka daugiau kameros bendrojo ploto. Taigi už šį laikÄ pareiÅ¡kėjui priteisiama mažesnė kompensacija.Pažymėtina, kad Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 nereglamentuoja patalpų aprÅ«pinimo baldais, baldų dydžio ir matmenų, todėl visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu Å¡ios aplinkybės pagrįstai nebuvo vertintos.

Iš Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2013-02-08 patikrinimo akto Nr. EP-6 matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus kameroje Nr. 23 sanitarinis mazgas atitvertas užuolaida, kameroje Nr. 70 sanitarinis mazgas iš vienos pusės atitvertas presuoto kartono plokšte, iš priekinės patalpos pusės nėra atitvaros, kameroje Nr. 78 sanitarinis mazgas iš vienos pusės atitvertas presuoto kartono plokšte, iš kitos – užuolaida (t. 1, b. l. 151–157, 162–167), kameros Nr. 73 tualetas nuo gyvenamosios patalpos atskirtas presuoto kartono plokšte su užuolaidomis (t. 1, b. l. 158–161), kameros Nr. 79 sanitarinis mazgas iš vienos pusės atitvertas daline mūrine 1,5 m aukščio siena (t. 1, b. l. 162–167, b. l. 174–180), kameroje Nr. 24 sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios patalpos atskirtas užuolaidomis (t. 2, b. l. 1–6).

Teismo nuomone, aptartas sanitarinio mazgo atskyrimas nėra tinkamas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkto reikalavimų įvykdymas. Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose bÅ«tų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas Å¡lapintis bei tuÅ¡tintis kitų asmenų akivaizdoje turi bÅ«ti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumÄ pažeidžiantis elgesys, kadangi visuomenėje įsitvirtinusi griežta nuostata, kad nepriimta stebėti besiÅ¡lapinantį ar besituÅ¡tinantį asmenį, todėl nuolatinis stebėjimas trikdo, įžeidžia ir pažemina asmenį.

Iš pateiktų Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, kad ginčo laikotarpiu Šiaulių tardymo izoliatoriaus kameroje Nr. 78 santykinė oro drėgmė sudarė 56,4 proc., o ant sienų ir lubų buvo pelėsis, kameroje Nr. 79 – 57,5 proc., kamerose Nr. 23, 24, 79 ant sienų ir lubų nebuvo pelėsio (t. 1, b. l. 151–157), kameroje Nr. 73 –40,7 proc. (t. 1, b. l. 158–161), kameroje Nr. 69 matosi pelėsis (t. 1, b. l. 181–187). Šie rodikliai atitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 26 punkto reikalavimus, kad laisvės atėmimo vietų oro drėgmė šiltuoju laikotarpiu turi būti 35–65 proc., o šaltuoju – 35–60 proc.

Duomenų apie kitų kamerų santykinę oro drėgmę ginčo laikotarpiu nėra pateikta. Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos 2012-03-12 rašte Nr. S-508 (t. 2, b. l. 182) konstatuota, kad kameros Nr. 78 sienos pripaišytos, lubos purvinos, dažai atsilupę, tualete išdaužytos keraminės plytelės, susidėvėjusi vandens prijungimo žarna, nepaslėpti elektros instaliacijos laidai, nepritvirtinta naktinio apšvietimo lempa, sugadintas virš durų esantis ortakis, nesaugiai įrengta drabužių pakaba, būtinas paprastasis remontas.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2013-10-28 rašte (t. 3, b. l.

3) konstatuojama, kad Å iaulių visuomenės sveikatos centras 2013-07-12 atliko kameros Nr. 69 patikrinimÄ , kuriame nustatė, kad atliktas einamasis remontas, tačiau sienos vėl apraÅ¡inėtos, durys vietomis su rÅ«dimis, kamera iÅ¡valyta, pelėsio nėra, praustuvė tvarkinga, sanitarinis mazgas sutvarkytas, dvoko nejaučiama. Å iaulių tardymo izoliatoriaus kameroje Nr. 78 oro temperatÅ«ra buvo 18,1 ?C, kameroje Nr. 79 – 18,2 ?C (t. 1, b. l. 151–157), taigi atitiko Lietuvos higienos normos HN76:2010 26 punkto reikalavimus, kuriuose nustatyta, kad tiek Å¡iltuoju, tiek Å¡altuoju metais oro temperatÅ«ra patalpose turi bÅ«ti ne žemesnė nei 18 ?C.

Å iaulių tardymo izoliatoriaus kameroje temperatÅ«ra buvo Nr. 73 –16,6 ?C (t. 1, b. l. 158–161), kameroje Nr. 79 – 16,3 ?C (t. 1, b. l. 181–187), kameroje Nr. 69 – 15,5 ?C (t. 1, b. l. 181–187), o tai neatitiko Lietuvos higienos normos HN76:2010 26 punkto reikalavimų. Duomenų apie kitų kamerų, kuriuose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, oro temperatÅ«rÄ nėra pateikta. Å iaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo metu tikrintose Å iaulių tardymo izoliatoriaus kameros buvo vėdinamos natÅ«raliai per atidaromus langus, nepažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 76:2010 punkto 24 reikalavimo, kuriame nurodyta, kad gyvenamos patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

IÅ¡ R. K. aprÅ«pinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninės sÄ skaitos Nr. 2353 žymėjimo matyti, kad pareiÅ¡kėjui buvimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu buvo iÅ¡duodama patalynė, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai jis jos atsisakė (t. 2, b. l. 20–26). Duomenų apie tai, kad R. K., nesant jo valios, nebÅ«tų iÅ¡duotas inventorius, nėra pateikta. Å iaulių visuomenės sveikatos centro 2011-06-15 atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad įstaigoje įrengtos 2 dezinfekavimo kameros, minkÅ¡tasis inventorius dezinfekuojamas, pažeidimų nenustatyta (t. 1, b. l. 191–195).

Minkštojo inventoriaus dezinfekavimo reikalavimų įgyvendinimas taip pat buvo tikrinamas 2012-06-25 ir 2013-06-26. Patikrinimo metu pažeidimų taip pat nenustatyta (t. 2, b. l. 1–6, 7–14). Nuteistųjų ir suimtųjų materialinis buitinis aprūpinimas Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdomas vadovaujantis teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“, kuriame nustatytos vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos.

Pagal Å¡io teisės akto nuostatas, nuteistiesiems vyrams iÅ¡duodama antklodė, čiužinys, pagalvė, du užvalkalai pagalvėms, 4 paklodės, 2 rankÅ¡luosčiai. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 63 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi bÅ«ti aprÅ«pinami Å¡variais lovos skalbiniais, rankÅ¡luosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas. Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 67 punktÄ lovos skalbiniai ir rankÅ¡luosčiai turi bÅ«ti keičiami atsižvelgiant į jų užterÅ¡tumÄ , bet ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

Skalbimo organizavimÄ Å iaulių tardymo izoliatoriuje reglamentuoja Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012-10-31 įsakymu Nr. 1/01-210 patvirtintas Å iaulių tardymo izoliatoriaus skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninės patalynės skalbimo tvarkos apraÅ¡as, kurio 4 punkte nustatyta, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus skalbiniai (suimtiesiems (nuteistiesiems) iÅ¡duodama patalynė, ir rankÅ¡luosčiai bei darbo rÅ«bai) skalbiami ne dažniau kaip kartÄ per savaitę (t. 2, b. l. 27–28).

Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad R. K. teiginiai dėl teisės aktų reikalavimų pažeidimų, susijusių su iÅ¡duodamo minkÅ¡tojo inventoriaus neÅ¡vara, nepagrįsti.Teismo nuomone, nuo 22.00 val. iki 6.00 val. Å iaulių tardymo izoliatoriuje pagrįstai atjungiamas elektros tiekimas į kameras ir taip užtikrinamas nuteistųjų režimo laikymasis. R. K. atvykus į pataisos įstaigÄ , iÅ¡ jo pagrįstai paimdamas patikrinti asmeninis kompiuteris. Tai buvo daroma remiantis Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2012-03-30 įsakymu Nr. V-124 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims perduotų ar įsigytų daiktų ir informacijos laikmenų tikrinimo, peržiÅ«rėjimo, perkraustymo bei laikymo tvarkos apraÅ¡o 12 bei 21 punktų nuostatomis.

Taigi, pareigÅ«nai teisės aktų reikalavimų nepažeidė.Kaip jau minėta, nei Bausmių vykdymo kodekso, nei Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimÄ , nereglamentuoja, kad nerÅ«kantys asmenys turi bÅ«ti laikomi izoliuotai nuo rÅ«kančių. Å iaulių tardymo izoliatorius nurodė, kad įstaigoje nuo 2010 m. taikoma praktika, kai atvykę asmenys, jų pageidavimu, yra paskiriami į rÅ«kančiųjų ar nerÅ«kančiųjų kameras. Å iaulių visuomenės sveikatos centro 2013-07-09 patikrinimo akte Nr. EP-224 pažymėta, kad rÅ«kantys ir nerÅ«kantys asmenys apgyvendinami atskirose režiminio korpuso apgyvendinimo kamerose pagal užpildytus praÅ¡ymus, kuriuos suimtieji pildo atvežus juos į laisvės atėmimo vietÄ (t. 2, b. l. 7–14).

Nesant pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo laikyti jį atskirai nuo rÅ«kančių, pareigÅ«nai negali žinoti, kad asmuo yra nerÅ«kantis ir neturi įstatymo nustatytos pareigos atskirti jį nuo rÅ«kančių nuteistųjų. PareiÅ¡kėjas pateikė Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2014-10-03 nutarimÄ dėl papeikimo skyrimo nuteistajam už rÅ«kymÄ (t. 2, b. l. 177). Tai rodo, jog administracija imasi priemonių prieÅ¡ rÅ«kymÄ nenustatytose vietose. Taigi, aptartas Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nų pažeidimas laikytinas neįrodytu.

Å iaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo metu tikrintuose kamerose nebuvo nuorÅ«kų (t. 1, b. l. 174–180). RÅ«kymo atvejų kamerose, koridoriuje ir laiptinėje taip pat nebuvo nustatyta. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, kad R. K. kreipėsi į įstaigos administracijÄ su skundu dėl to, kad kamerose ir kitose patalpose rÅ«koma, todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracija nesiėmė reikiamų veiksmų, kad bÅ«tų užtikrintas draudimas rÅ«kyti gyvenamosiose ar kitose bendro naudojimo patalpose, dėl ko laikydama pareiÅ¡kėjÄ kartu su patalpose rÅ«kančiais asmenimis, įstaigos administracija bÅ«tų pažeidusi teisės aktų reikalavimus.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010-08-16 įsakymu Nr. 1/01-186 „Dėl pasivaikščiojimų gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ suimtiesiems ir nuteistiesiems įstaigoje nustatyta 1 valandos pasivaikščiojimų gryname ore trukmė (t. 2, b. l. 19). Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 21 punkte nustatyta, kad tam, jog suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai, o 22 punktas reglamentuoja, kad pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros, kurios uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu.

Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, priešpriešiais prižiūrėtojo pakylai, kuria jis vaikšto stebėdamas suimtuosius, įrengiami 1,2 metro pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferinių kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti atmosferinių kritulių vandens šalinimo sistema.Iš Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose pateiktos informacijos matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje ant pastato stogo, ketvirtame aukšte, yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis.

Sergantiems tuberkulioze asmenims paskirtas atskiras pasivaikščiojimo kiemelis Nr.

11. Pasivaikščiojimo kiemai valomi periodiÅ¡kai. Jie drėkinami pagal poreikį. Juose atliktas einamasis remontas. Objektų kasdieninio valymo kontrolės žurnalas yra, taip pat yra žymos apie jų valymÄ (t. 1, b. l. 188–190, 191–195; t. 1, b. l. 1–6, 7–14). Pasivaikščiojimų kiemelių dydžio teisės aktai nereglamentuoja. Pagal teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punktÄ , pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji.

IÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ä®skaitos skyriaus 2014-05-08 pažymos Nr. 69/06-1958 (t. 1, b. l. 126–127) matyti, kad pareiÅ¡kėjas didžiÄ jÄ buvimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje laiko dalį kalėjo su dar 1–3 asmenimis, o maksimalus asmenų skaičius buvo 7, taigi R. K. skundo argumentai dėl nepakankamo ploto pasivaikščiojimo kiemeliuose ir pasivaikščiojimų trukmės yra nepagrįsti. Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2013-11-08 raÅ¡tu Nr. 17/01-1959 (t. 3, b. l.

20) pareiÅ¡kėjas informuotas, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengti skersiniai, vykdoma laisvalaikio užimtumo programa, suimtieji ir nuteistieji pagal grafikÄ vedami į stalo teniso patalpÄ , krepÅ¡inio aikÅ¡telę.IÅ¡ Valstybinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2011-06-07 patikrinimo akto Nr. PT-8 matyti, kad Lietuvos higienos normos HN 76:2010 pažeidimų nenustatyta: patikrinimo metu nenustatyta, kad iÅ¡ pasivaikščiojimo kiemelių, esančių ant pastato stogo, įrengtų lietaus vandens surinkimo trapų sklistų kvapai.

Patikrinimo metu nenustatyta, kad pasivaikščiojimo kiemelių grindys bÅ«tų padengtos storu purvo ir pelenų sluoksniu (t. 1, b. l. 188–190). Å iaulių visuomenės sveikatos centras, atlikęs pasivaikščiojimo kiemelių patikrinimus, pažeidimų nenustatė (t. 1, b. l. 191–195; t. 2, b. l. 1–6, 7–14). 2013-11-18 atliekant patikrinimÄ , pasivaikščiojimo kiemelių Nr. 9 ir 10 kampuose, po stogeliais, buvo matomi paukščių ekskrementų pėdsakai (t. 2, b. l. 15–18). Kitų duomenų nėra pateikta.

Atsižvelgiant į jau aptartas Suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies bei teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 65 punkto nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«nant Å iaulių tardymo izoliatoriuje, nepriklausė ilgalaikių pasimatymų suteikimas. Teismo nuomone, ilgalaikių pasimatymų nesuteikimas tardymo izoliatoriuje laikytinas proporcinga teisės į privataus gyvenimÄ ribojimo priemone, atsižvelgiant į asmens buvimo tardymo izoliatoriuje laikÄ .

Nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad ilgalaikių pasimatymų neskyrimÄ lėmė neteisėti pareigÅ«nų veiksmai. Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2013-10-23 raÅ¡te Nr. 17/01-1845 (t. 3, b. l.

16) bei 2013-11-11 rašte Nr. 17/01-1980 (t. 3, b. l.

17) pareiškėjui paaiškinta, kad dėl ilgalaikio pasimatymo jis gali kreiptis į Vilniaus pataisos namus, kuriuose atlieka bausmę.R. K. pažymėjo, kad iš Panevėžio apskrities VPK jį per pietus konvojuojant į Šiaulių tardymo izoliatorių, nebūdavo duodama pavalgyti, taip pat nebūdavo duodamas sauso maisto davinys, o atvykęs į Šiaulių tardymo izoliatorių negaudavo jokio maisto po kelionės, kuri trukdavo iki pusantros valandos, turėdavo laukti maisto iki vakarienės.Šiaulių tardymo izoliatoriuje suimtųjų ir nuteistųjų maitinimas organizuojamas pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintas taisykles.

Å ių taisyklių 34 punkte nustatyta, kad kalinimo įstaigos, į kurias atvyksta konvojuojami asmenys, užtikrina atvykusių asmenų maitinimÄ pagal įstaigose patvirtintÄ dienotvarkę. Asmenims, kuriems dėl objektyvių priežasčių negalima užtikrinti maitinimo pagal dienotvarkę, gali bÅ«ti iÅ¡duodamas ne ilgiau kaip vienÄ parÄ sausas davinys vienam asmeniui, atvykusiam į kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietÄ , patvirtintas Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu.

Vadovaujantis teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 11 punktÄ , priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. Suimtieji (nuteistieji) į Å¡ias kameras uždaromi laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Atvykęs Å iaulių tardymo izoliatorių suimtasis (nuteistasis) nuvedamas į priėmimo-paskirstymo skyriuje esančias patalpas, kur jam atliekama visa asmens krata ir sutvarkomi dokumentai.

Po kratos atlikimo konvojuoti suimtieji (nuteistieji) nuvedami ir uždaromi režiminio korpuso gyvenamojo pastato pusrÅ«syje esančiose kamerose, kuriose bÅ«na, kol Vidaus tyrimų skyriaus pareigÅ«nai juos iÅ¡skirsto į gyvenamÄ sias kameras. IÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2014-05-14 pažymos Nr. 62/08-100 matyti, kad atvykusiems į Å iaulių tardymo izoliatorių suimtiesiems (nuteistiesiems) siÅ«lomas Å¡iltas maistas, likęs nuo pietų, ir tik neužtekus tokio maisto, duodamas sausas davinys.

Visi į Šiaulių tardymo izoliatorių atvykę konvojuoti suimtieji ir nuteistieji pamaitinami pietumis (nebent tokio maitinimo patys atsisako) (t. 2, b. l. 32–33). Iš šios pažymos taip pat matyti, kad R. K. įstaigoje visada buvo pamaitinamas šiltu, pagal valgiaraštį paruoštu maistu, todėl sausas davinys jam nebuvo išduodamas. Šiaulių tardymo izoliatorius 2013-10-28 raštu Nr. 17/01-1892 (t. 3, b. l.

10) paaiÅ¡kino pareiÅ¡kėjui, kad nusiskundimus dėl maisto kokybės pateiktų maitinimÄ vykdančiai UAB „Pontem“.Pagal Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių, patvirtintų Policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356, 69 punktÄ , konvojuojant sulaikytus, suimtus ar nuteistus asmenis iÅ¡ policijos areÅ¡tinės į kitus teritorinių policijos įstaigų padalinius ar kitas teritorines policijos įstaigas, policijos areÅ¡tinės specialistai privalo pasiraÅ¡ytinai informuoti konvojaus vyresnįjį, kada pagal policijos areÅ¡tinės dienotvarkę asmeniui buvo pateiktas maistas ir kada asmuo bus maitinamas kitÄ kartÄ .

Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių 31 punktu, asmenims, vežamiems iÅ¡ kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietų, skiriamų maisto produktų kiekis, patvirtintas teisingumo ministro įsakymu, iÅ¡duodamas kiekvienam iÅ¡vykstančiam asmeniui įpakuotas atskirai, jeigu laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į pasikeitimo ar paskirties punktÄ yra ilgesnis nei 6 val.

Aptartas teisinis reglamentavimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad pasirÅ«pinti tinkamu pareiÅ¡kėjo maitinimu, atsižvelgiant į tai, jog į paskirties punktÄ konvojuojamasis atvyksta praėjus daugiau nei 6 val. nuo paskutinio maitinimo, turi Panevėžio apskrities VPK areÅ¡tinė. Medicininių paslaugų suteikimo kokybė nagrinėjama bendrosios kompetencijos teismuose, taikant sveikatos priežiÅ«rÄ reglamentuojančius teisės aktus. PareiÅ¡kėjo teiginiai, kad tardymo izoliatoriuje dirbantys valstybės tarnautojai jam nuolat sukelia stresÄ , atmestini kaip nepagrįsti.

Kalėjimo departamento 2012-01-11 raÅ¡te Nr. 2S-183 nurodoma, kad pareiÅ¡kėjo skundas dėl pareigÅ«nų elgesio atmetamas dėl konkrečių duomenų nenurodymo, tačiau nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas nusiskundimus bÅ«tų iÅ¡dėstęs konkrečiai.Dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiksmųPanevėžio apskrities VPK VieÅ¡osios tvarkos biuro AreÅ¡tinės ir konvojaus skyriaus areÅ¡tinėje uždarytų asmenų laikymo tvarkÄ ir sÄ lygas, Å¡ių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarkÄ reglamentuoja Policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklės. Pagal Å¡ių taisyklių 80 punktÄ , policijos areÅ¡tinių kamerose turi bÅ«ti užtikrintos reikiamos gyvenimo ir buities sÄ lygos, atitinkančios Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus sanitarijos ir higienos reikalavimus.

Vienam policijos areÅ¡tinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali bÅ«ti mažesnis kaip 5 kv. m (sanitarinio mazgo plotas į bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ neįskaičiuojamas).IÅ¡ Panevėžio apskrities VPK pateiktų duomenų matyti, kad laikant pareiÅ¡kėjÄ Panevėžio apskrities VPK kameroje Nr. 18, kurios plotas 13,81 kv. m (sanitarinio mazgo kameroje nėra, t. 1, b. l. 45), kartu su dar dviem asmenimis nuo 2010-10-28 iki 2010-11-01 bei kameroje Nr. 2, kurios plotas 21,38 kv. m, kartu su dar keturiais asmenimis nuo 2012-01-19 iki 2012-01-20, jam nebuvo skirta pakankamai ploto, tačiau reikalavimai pažeisti labai nežymiai ir tokiomis sÄ lygomis pareiÅ¡kėjas buvo laikomas trumpÄ laikÄ , nustatytas nuklypimas nepripažįstamas pažeidimu.2005-02-01 Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinės 2-osios dalies kapitalinio remonto įvertinimo aktas Nr. 5-IN-18 patvirtina, kad unitazai ir praustuvės nuo bendro kameros ploto atskirti 1,2 m (nurodytas matavimo vienetas cm, laikytinas raÅ¡ymo apsirikimu) aukščio pertvara (t. 1, b. l. 23–24).

IÅ¡ Panevėžio visuomenės sveikatos centro 2011-09-15 patikrinimo akto Nr. H5-374 matyti, kad sanitariniai mazgai kamerose Nr. 11, Nr. 12, Nr. 14 ir Nr. 18 nuo gyvenamosios paskirties ploto atskirti 120–130 cm aukščio pertvara (t. 1, b. l. 38–39). Teismo nuomone, aptartas sanitarinio mazgo atskyrimas nėra tinkamas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkto reikalavimų įvykdymas. Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose bÅ«tų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais.

Iš Panevėžio visuomenės sveikatos centro 2011-05-06 patikrinimo akto Nr. H5-193 matyti, kad areštinėje yra sudaryta galimybė kameras vėdinti per langus (orlaides), nes tikrintose kamerose visi langai atsidaro. Areštinės kameroje Nr. 3 oro temperatūra buvo 18.9 ?C, santykinė oro drėgmė – 58,5 proc., kameroje Nr. 4 oro temperatūra buvo 18.6 ?C, santykinė oro drėgmė – 54,7 proc., o kameroje Nr. 13 atitinkamai 19,1 ?C bei 49,8 proc. (t. 1, b. l. 33, 34–35, 38–40). Šie rodikliai atitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 ir 26 punkto reikalavimus.

Patikrinimo metu pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad pagalvės, čiužiniai ir antklodės buvo prasto bÅ«klės, nepasitvirtino. Kontrolės metu nustatyta, kad areÅ¡tinėje Å¡variems ir neÅ¡variems čiužiniams yra atskiri sandėliai, sandėliuose čiužiniai, antklodės sudėti ant pakylos. Čiužiniai ir antklodės po panaudojimo dezinfekuojami areÅ¡tinės dezinfekcijos kameroje vienÄ kartÄ per savaitę, darbai registruojami profilaktinės dezinfekcijos žurnale. MinkÅ¡tasis inventorius periodiÅ¡kai plaunamas skalbykloje „Kagris“, priduotų vienetų skaičiuos registruojamas minkÅ¡tojo inventoriaus, priduoto į skalbyklÄ , apskaitos žurnale (t. 1, b. l. 36–37).

AreÅ¡tinėse laikomi asmenys aprÅ«pinami minkÅ¡tuoju inventoriumi , Å¡variais lovos skalbiniais, rankÅ¡luosčiais (t. 1, b. l. 38–40). Kitų duomenų nepateikta. Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo nurodytas argumentas dėl patalynės netinkamumo miegoti ir pailsėti nenustatytas. Panevėžio apskrities VPK nurodė, kad kamerų, kurios bÅ«tų specialiai skirtos tik nerÅ«kančiųjų laikymui nėra, tačiau paskirstant asmenis į kameras, atsižvelgiama į pačių nerÅ«kančiųjų pageidavimÄ nebÅ«ti laikomiems vienoje kameroje su rÅ«kančiais.

Nesant pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo laikyti jį atskirai nuo rÅ«kančių, pareigÅ«nai negali žinoti, kad asmuo yra nerÅ«kantis ir neturi įstatymo nustatytos pareigos atskirti jį nuo rÅ«kančių nuteistųjų. Taigi, aptartas Panevėžio apskrities VPK pareigÅ«nų pažeidimas laikytinas neįrodytu. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, kad R. K. kreipėsi į įstaigos administracijÄ su skundu dėl to, kad kamerose ir kitose patalpose rÅ«koma, todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad Panevėžio apskrities VPK administracija nesiėmė reikiamų veiksmų, kad bÅ«tų užtikrintas draudimas rÅ«kyti gyvenamosiose ar kitose bendro naudojimo patalpose, dėl ko laikydama pareiÅ¡kėjÄ kartu su patalpose rÅ«kančiais asmenimis, įstaigos administracija bÅ«tų pažeidusi teisės aktų reikalavimus.

Bendruosius policijos areštinių sveikatos saugos reikalavimus reglamentuoja sveikatos apsaugos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“. Šios higienos normos 17.3 punkte nustatyta, kad policijos areštinių teritorijoje turi būti įrengti pasivaikščiojimo kiemai; juose turi būti šiukšlių dėžės; pasivaikščiojimo kiemai periodiškai valomi, jeigu dulka – laistomi; pasivaikščiojimo kiemuose neturi būti stovinčio gendančio vandens.

Atsakovo atstovas nurodė, kad Panevėžio apskrities VPK areÅ¡tinės teritorijoje esantys trys pasivaikščiojimo kiemeliai yra 3,7 x 4 m., 3,7 x 3,1 m ir 3,7 x 3,6 m dydžio ir jie tvarkomi pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Koks turi bÅ«ti kiemelio, į kurį areÅ¡tinėje laikomi asmenys eina pasivaikščioti, dydis, teisės aktai nereglamentuoja, tačiau iÅ¡ atsakovo atstovo pateiktos informacijos darytina iÅ¡vada, kad jie yra pakankami. Pažymėtina, kad tvarka kiemeliuose priklauso ir nuo pačių nuteistųjų.Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių 11 punkte nustatyta, kad nuteistiesiems, laikinai perkeltiems į policijos areÅ¡tinę iÅ¡ bausmių atlikimo įstaigų dėl tiriamos ar teisme nagrinėjamos bylos, pasimatyti su giminaičiais neleidžiama, todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad ilgalaikių pasimatymų neskyrimÄ lėmė neteisėti pareigÅ«nų veiksmai.Kaip jau minėta, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių 31 punktu, pasirÅ«pinti tinkamu pareiÅ¡kėjo maitinimu, atsižvelgiant į tai, jog į paskirties punktÄ jis atvykdavo praėjus daugiau nei 6 val. nuo paskutinio maitinimo, turi Panevėžio apskrities VPK areÅ¡tinė.

Pareiškėjui konkrečiai nenurodžius, kada jis nebuvo tinkamai pamaitintas bei kaip dažnai tai kartojosi, nėra pagrindo konstatuoti nurodyto pažeidimo. Vaizdo stebėjimo sistemos įrengimo ir priežiūros reikalavimus areštinėse reglamentuoja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002-09-10 įsakymu Nr. 484 patvirtinti Teritorinių policijos įstaigos areštinių apsauginės signalizacijos bei vaizdo stebėjimo sistemos įrengimo ir priežiūros reikalavimai (t. 2, b. l. 130, 131–133, 134–137).

Stebėti sulaikytuosius asmenis yra bÅ«tina jų pačių saugumui. PareiÅ¡kėjo teiginiai, kad įkalinimo įstaigose dirbantys valstybės tarnautojai jam nuolat sukelia stresÄ , atmestini kaip nepagrįsti.Dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės veiksmųKalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3 punkte įtvirtinta, kad iki Laivės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog pasikeitus teisiniam reglamentavimui, minėtame įsakyme nustatyta minimali vienam asmeniui tenkant ploto norma – 3,6 kv. m, taikytina ir laisvės atėmimo vietų ligoninėse gydomiems asmenims (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje A662-410/2013). Iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės pateiktų duomenų matyti, kad nuo 2011-07-21 iki 2011-08-22 R. K. buvo laikomas Laisvės atėmimo vietų ligoninės Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 28, kurios plotas – 8,54 kv. m, joje buvo 2 lovos.

Nuo 2013-01-10 iki 2013-01-22 pareiškėjas buvo laikomas Laisvės atėmimo vietų ligoninės Vidaus ligų skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 25 (plotas – 21,25 kv. m, 10 lovų) bei kamerų tipo palatoje Nr. 28 (plotas – 8,54 kv. m, 2 lovos). R. K. nuo 2013-04-19 iki 2013-04-26 buvo laikomas Laisvės atėmimo vietų ligoninės Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 1 (plotas 32,6 kv. m, 9 lovos). Nuo 2013-11-29 iki 2013-12-06 laikomas Laisvės atėmimo vietų ligoninės Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 3 (plotas – 19,8 kv. m, 7 lovos), palatoje Nr. 26 (plotas – 8,92 kv. m, 4 lovos) ir palatoje Nr. 16 (plotas – 7,33 kv. m, 2 lovos).

IÅ¡ teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013-12-23 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4912-643/2013 iÅ¡nagrinėjo R. K. patikslintÄ skundÄ atsakovėms Laisvės atėmimo vietų ligoninei, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo ir sprendimų panaikinimo. Skundo pagrindas buvo pareiÅ¡kėjo gydymas Laisvės atėmimo vietų ligoninės Chirurgijos skyriuje kamerų tipo palatose Nr. 25 ir Nr. 28 nuo 2013-01-10 iki 2013-01-22.

Å is sprendimas nėra įsiteisėjęs. Be to, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013-04-22 įsiteisėjusiu sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2256-643/2013 taip pat analizavo pareiÅ¡kėjo gydymo Laisvės atėmimo vietų ligoninės kamerų tipo palatose Nr. 25 ir Nr. 28 nuo 2013-01-10 iki 2013-01-22. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-10-22 sprendimu administracinėje byloje Nr. A858-649/2014 iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. K. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Skundo pagrindas buvo pareiÅ¡kėjo gydymo Laisvės atėmimo vietų ligoninės Chirurgijos skyriaus 1 palatoje nuo 2013-04-19 iki 2013-04-26 sÄ lygos.Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 2 punktÄ , teismas nutraukia bylÄ , jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad administracinės bylos dalis, siejama su pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygomis Laisvės atėmimo vietų ligoninės Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatose Nr. 25 ir Nr. 28 nuo 2013-01-10 iki 2013-01-22 bei Chirurgijos skyriaus 1 palatoje nuo 2013-04-19 iki 2013-04-26 turi bÅ«ti nutraukta (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 2 punktas).

Atsakovas negalėjo pateikti duomenų, kiek asmenų ginčo laikotarpiu konkrečioje kamerų tipo palatoje buvo laikoma kartu su pareiÅ¡kėju, tačiau ir neneigė fakto, kad Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakyme Nr. V-124 nustatyta ne mažesnė kaip 3,6 kv. m ploto norma galėjo bÅ«ti virÅ¡yta. Gydant pareiÅ¡kėjÄ Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nuo 2013-11-29 iki 2013-12-06, tam tikrais laikotarpiais nebuvo skiriam apkankamai ploto, t. y. ploto trÅ«ko pareiÅ¡kėjÄ laikant Vidaus ligų skyriaus palatose Nr. 3 ir 26.

Atsakovas yra nurodęs, jog nekaupia duomenų apie palatose gydytų asmenų skaičių, todėl apskaičiuojant plotÄ vadovaujamasi įrengtų lovų skaičiumi. Kadangi pareiÅ¡kėjas laikytas 3 palatose, tai laikymo trukmė dalinama po lygiai ir gaunama, kad pareiÅ¡kėjui 4 dienas nebuvo skiriama pakankamai ploto. Argumentas, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtųjų ir nuteistų asmenų skaičiui, todėl ne visais atvejais gali atsižvelgti į rekomenduojamas ploto normas, nagrinėjamo ginčo atveju neturi teisinės reikÅ¡mės valstybės atsakomybei.

VieÅ¡oji atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį atsiranda ir tais atvejais, kai vieÅ¡ojo administravimo subjekto padaryti teisės aktų pažeidimai buvo nulemti objektyvių sÄ lygų – nepakako patalpų, trÅ«ko lėšų ir pan. Aplinkybė, kad laisvės atėmimo vietų ligoninės administracija neturėjo galimybių gydyti R. K. tokiomis sÄ lygomis, kad jam tektų ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui.

Atsakovas Laisvės atėmimo vietų ligoninė pažymi, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės Vidaus ligų ir Chirurgijos skyriuose, kuriuose buvo gydomas pareiÅ¡kėjas, yra sudaryta galimybė nuo 6.00 val. iki 22.00 val. laisvu nuo medicininių procedÅ«rų laiku bÅ«ti gryname ore Å¡ių skyrių lokaliniuose sektoriuose. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas netinkamomis sÄ lygomis galėjo bÅ«ti laikomas tik 4 dienas, o visu laisvu laiku galėjo bÅ«ti gryname ore, teismas pripažįsta, kad pakankama žalos atlyginimo forma yra jo teisės pažeidimo pripažinimas.Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 21 punkte nurodyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas.

Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema, taip pat unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Jis turi turėti ir atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . Laisvės atėmimo vietų ligoninė nurodė, kad įstaigos kamerų tipo palatų sanitarinių mazgų sienelės (atitvarai) pakelti iki 1,5 m, kas atitinka Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 35.5 punktÄ , tačiau Å¡i teisės norma negalioja nuo 2010-01-27, kai buvo panaikinta teisingumo ministro 2010-01-20 įsakymu Nr. 1R-22 (nuo 2010 01 27).

Teismo nuomone, tokia sanitarinį mazgÄ atskirianti pertvara nėra tinkamas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkto reikalavimų įvykdymas. Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose bÅ«tų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas Å¡lapintis bei tuÅ¡tintis kitų asmenų akivaizdoje turi bÅ«ti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumÄ pažeidžiantis elgesys, kadangi visuomenėje įsitvirtinusi griežta nuostata, kad nepriimta stebėti besiÅ¡lapinantį ar besituÅ¡tinantį asmenį, todėl nuolatinis stebėjimas trikdo, įžeidžia ir pažemina asmenį.

Pažymėtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu patalpų, kuriose buvo laikomas R. K. drėgmės, vėdinimo bei temperatÅ«ros duomenų nėra pateikta. IÅ¡ Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014-02-26 patikrinimo akto Nr. 13(13.3.)-PA-186 matyti, kad 2014 m. vasario mėnesį palatoje Nr. 3 oro temperatÅ«ra buvo 18,1 ?C, o santykinė oro drėgmė – 58 proc. Patikrinimo akte pažymėta, kad minėta palata vėdinama per langÄ (t. 2, b. l. 61–62). Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014-05-19 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-782 patvirtina, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės 26 palatoje santykinė oro drėgmė 2014 m. gegužės mėnesį siekė 64,3 proc., palata buvo vėdinama per langÄ (t. 2, b. l. 63–64).

Šie rodikliai atitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 ir 26 punkto reikalavimus. Kitų duomenų nėra pateikta. Taigi, pareiškėjo teiginiai dėl drėgmės, temperatūros bei vėdinimo reikalavimų pažeidimo Laisvės atėmimo vietų ligoninės patalpose nepasitvirtino. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 63 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti aprūpinami švariais lovos skalbiniais, rankšluosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas.

Pagal Å¡ios higienos normos 67 punktÄ lovos skalbiniai ir rankÅ¡luosčiai turi bÅ«ti keičiami atsižvelgiant į jų užterÅ¡tumÄ , bet ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. Patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad pagalvės, čiužiniai ir antklodės bÅ«tų buvę prastos bÅ«klės. Dėl skalbinių skalbimo sudaryta sutartis su UAB „Švaros etalonas“ (t. 2, b. l. 47–49, 56-58). Kitų duomenų nepateikta, todėl pareiÅ¡kėjo nurodytas argumentas dėl patalynės netinkamumo miegoti ir pailsėti nenustatytas.

Iš pateiktų Darbų priėmimo aktų matyti, kad kameros, kuriose laikytas pareiškėjas, buvo remontuojamos (3 kameroje 2012-09-17 suremontuota ir nudažyta grindų danga, 16 kameroje 2013-05-16 suremontuota ir nudažyta grindų danga, 3 ir 23 kamerose 2011-10-20 atliktas remontas, 26 kameroje 2012-01-25 atliktas remontas). Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama visose švietimo, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose.

Tos pačios dalies 3 punkte įtvirtintas aiÅ¡kus draudimas rÅ«kyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje nustatyta pareiga juridinio asmens valdymo institucijoms užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru, taip pat kad matomose vietose bÅ«tų iÅ¡kabinti įspėjamieji užraÅ¡ai ar ženklai apie draudimÄ rÅ«kyti, įrengtos specialios rÅ«kymui skirtos patalpos (vietos) ir iÅ¡kabinti jas nurodantys užraÅ¡ai ar ženklai.

Lietuvos higienos norma HN 76:2010 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, o 14 punkte įtvirtinta nuostata, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad informacija apie draudimÄ rÅ«kyti yra iÅ¡kabinta visose įstaigos palatose ir bendro naudojimo patalpose.

Įvertinus tai, darytina išvada, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė ėmėsi veiksmų, jog būtų užtikrintas draudimas rūkyti gyvenamosiose bei kitose bendro naudojimo patalpose. Neteisėtų Laisvės atėmimo vietų ligoninės administracijos veiksmų, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, būtų buvę rūkoma su įstaigos administracijos žinia, nenustatyta. Teisės aktai nenustato, kad gydydamiesi Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, asmenys turi teisę į pasimatymus.

Taigi, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad ilgalaikių pasimatymų neskyrimÄ lėmė neteisėti pareigÅ«nų veiksmai. PareiÅ¡kėjo teiginiai, kad įkalinimo įstaigose dirbantys valstybės tarnautojai jam nuolat sukelia stresÄ , atmestini kaip nepagrįsti.Dėl neturtinės žalos atlyginimoIÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės bei jų teisinis vertinimas rodo, jog LukiÅ¡kių TI-K, Å iaulių tardymo izoliatoriaus ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės pareigÅ«nai pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl privalomo vienam asmeniui tenkančio gyvenamosios patalpos ploto, tualeto neatskyrimo, temperatÅ«ros bei kitų reikalavimų.

Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnyje įtvirtinta, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .R. K. pateikė duomenis dėl jam teiktos psichologinės ir psichiatrinės pagalbos (t. 3, b. l. 36-42). IÅ¡ Å¡ių dokumentų matyti, kad jam buvo nustatytas adaptacijos sutrikimas, konstatuota emociÅ¡kai nestabili asmenybė, pastebėti pykčio priepuoliai, agresyvus elgesys, nevaldomos emocijos. Jam skirtas medikamentinis gydymas ir psichologo konsultacijos. Pagal susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ , kalinimo sÄ lygų netinkamumas pripažįstamas neturtine žala nepriklausomai nuo to, ar jis yra palikęs medicininiuose dokumentuose užfiksuotas pasekmes.

LukiÅ¡kių TI-K, Å iaulių tardymo izoliatoriui ir Laisvės atėmimo vietų ligoninei pažeidus asmens teisę į tinkamas kalinimo sÄ lygas ir taip sukėlus jam nepatogumus bei emocinį sukrėtimÄ , pareiÅ¡kėjui buvo padaryta žala. Atsižvelgiant į pažeidžiamos vertybės pobÅ«dį, R. K. subjektinės teisės – bÅ«ti kalinamam bei gydomam tinkamomis sÄ lygomis pažeidimo mastÄ , intensyvumÄ ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis turi bÅ«ti mažinamas.

PareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti 600 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Nustatant žalos atlyginimo dydį įvertinami Lietuvos Respublikoje nustatyti socialinių iÅ¡mokų bei darbo užmokesčio dydžiai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pagrindiniai socialiniai rodikliai, skelbiami http://www.sodra.lt/lt/pasalpos/statistika/pagrindiniai-socialiniai-rodikliai, rodo, jog vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija, turint bÅ«tinÄ jį socialinio draudimo staÅ¾Ä 2014 m. rugsėjo mėnesį sudarė 862,42 Lt.

Minimali mėnesinė alga, neatskaičius mokesčių, sudarė 1 035 Lt. Žalos atlyginimas už netinkamas sÄ lygas negali bÅ«ti prilyginamas vidutinei senatvės pensijai arba darbo užmokesčiui, kadangi tai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Dėl įpareigojimo nutraukti kankinantį ir žeminantį elgesįPareiÅ¡kėjas nurodė, kad jis Å¡iuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka Vilniaus pataisos namuose, kuriuose laikymo sÄ lygos jį tenkina. Å i skundo reikalavimÄ jis pareiÅ¡kė siekdamas, kad tuo atveju, jeigu jis bus atvežtas į jo teises pažeidinėjusiÄ laisvės atėmimo vietÄ , jam bÅ«tų užtikrintos tinkamos kalinimo sÄ lygos.

Teismuose teisės ginamos tada, kai nustatomas tesiės pažeidimo faktas. Å iuo metu nėra aplinkybių, kurios rodytų pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ , prevenciÅ¡kai teisės nėra ginamos. Teisės pažeidimo nebuvimas yra pagrindas atmesti skundÄ Å¡ioje dalyje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 5, 22 straipsniai).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimoR. K. taip pat prašė atlyginti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Pareiškėjo pateiktas skundas žyminiu mokesčiu neapmokestintas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 11 punktas), duomenų apie kitas patirtas išlaidas nepateikta, todėl laikoma, kad R. K. rašytinio prašymo ir konkretaus bei išsamaus šių išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo, kaip to reikalauja Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalis, nepateikė ir teismas neturi galimybės įvertinti prašymo atlyginti teismo išlaidas pagrįstumo.

Dėl Å¡ios priežasties pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl teismo iÅ¡laidų atlyginimo paliktinas nenagrinėtu. AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2009-05-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-599/2009). Pažymėtina, kad Å¡is teismo sprendimas neužkerta kelio ne vėliau kaip 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paduoti praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. PareiÅ¡kėjas prašė jam priteistas sumas pervesti į sÅ«naus sÄ skaitÄ .

Kartu pažymėjo, kad jo paties sÄ skaitos yra areÅ¡tuotos. Priteistų sumų iÅ¡ieÅ¡kojimo ir sprendimo vykdymo klausimai bus sprendžiami teismo sprendimui įsiteisėjus. Teisme sprendime nėra nurodomos sÄ skaitos, į kurias bus pervedamos priteistos sumos. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalimi, 85–88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 101 straipsnio 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, n u s p r e n d ė : Administracinės bylos dalį, siejamÄ su pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygomis Å iaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamojoje kameroje Nr. 99 nuo 2011-08-22 iki 2011-11-08 ir nuo 2013-01-22 iki 2013-01-24 bei administracinės bylos dalį, siejamÄ su pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygomis Laisvės atėmimo vietų ligoninės Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatose Nr. 25 ir Nr. 28 nuo 2013-01-10 iki 2013-01-22 ir Chirurgijos skyriaus 1 palatoje nuo 2013-04-19 iki 2013-04-26 nutraukti.KitÄ skundo dalį tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti R.

K. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 500 Lt (penkis Å¡imtus litų (144 Eur (Å¡imtÄ keturiasdeÅ¡imt keturis eurus)) neturtinės žalos atlyginimo. Priteisti R. K. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 3 000 Lt (tris tÅ«kstančius litų (868 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus)) neturtinės žalos atlyginimo.Pripažinti, kad Lietuvos valstybė, atstovaujama Laisvės atėmimo vietų ligoninės, pažeidė R.

K. teisę į tinkamas laisvės atėmimo sÄ lygas.KitÄ skundo dalį atmesti.R. K. praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo palikti nenagrinėtÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                        JÅ«ra Marija Strumskienė