40674da6-41f0-4d1b-bf7d-eeb93e7065eb · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-995-945/2020 Teisminio proceso Nr. 2-28-3-03388-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.6.1; 3.3.1.18.2 (S) Kauno apygardos teismas S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 16 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininko, pranešėjo), Edvardo Palioko ir Mindaugo Å imonio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ipukis“ apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo ERGO Insurance SE, Lietuvos Respublikoje veikiančio per ERGO Insurance SE filialÄ , ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ipukis“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei draudimo brokerių bendrovei „MAI Baltics“ dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 6 315,91 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . IeÅ¡kovas nurodė, kad 2016 m. gruodžio 28 d. 9 val. 25 min. Vokietijoje, Braunschweigo m., įvyko eismo įvykis, kurio metu autovežis su atsakovei priklausančia priekaba Kasboher atsitrenkė į stovėjusiÄ priparkuotÄ transporto priemonę Skoda Fabia, jÄ apgadino ir nesustojęs nuvažiavo.

IeÅ¡kovas buvo apdraudęs transporto priemonės Kasboher valdytojo civilinę atsakomybę, todėl eismo įvykio metu žalÄ patyrusiems asmenims iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ , taip pat turėjo iÅ¡laidų, susijusių su žalos administravimu. Kadangi atsakingas už žalÄ asmuo pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDÄ®) 22 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ , atsakovė privalo atlyginti visÄ Å¾alÄ .

IeÅ¡kovas informacijÄ apie įvykį gavo 2017 m. sausio 20 d. iÅ¡ užsienio korespondento, keletÄ kartų ragino atsakovę pateikti medžiagÄ apie įvykį. 2017 m. gegužės 8 d. atsakovė iÅ¡siuntė reikiamÄ informacijÄ , tačiau vairuotojo paaiÅ¡kinimas pateiktas tik teismui. Kadangi užsitęsė tyrimas, nukentėjusysis kreipėsi į įvykio vietos teismÄ . Jį atstovavo advokatas, todėl draudikas taip pat turėjo samdytis advokatus. Vokietijos teisme buvo pasiektas taikus susitarimas, tačiau atlygintinos žalos dydis padidėjo beveik 1 500 Eur.

Kadangi apie eismo įvykį atsakovė nepranešė laiku, jo nebuvo galima tinkamai iÅ¡tirti, surinkti visų reikiamų įrodymų, todėl ir dėl Å¡ios priežasties atsakovė privalo grÄ Å¾inti iki 20 proc. draudimo iÅ¡mokos (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 60.3, 60.4, 60.5 punktai).

2. Atsakovė ieÅ¡kinį prašė atmesti nurodydama, kad nesutinka, jog vairuotojas sÄ moningai pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos ir ji laiku apie įvykį nepranešė draudikui. Vairuotojas nesuprato, kad kliudė kitÄ transporto priemonę, jis vairavo sunkų autovežį, smÅ«gis buvo neženklus, nematomas, žala minimali. Byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių teigti, kad vairuotojas suvokė įvykus eismo įvykiui ir sÄ moningai pasiÅ¡alino. PareigÄ pateikti visÄ informacijÄ apie eismo įvykį atsakovė vykdė, kai tik gavo informacijÄ apie jį. Kai draudikas paprašė pateikti informacijÄ apie įvykį, buvo sunku tai iÅ¡siaiÅ¡kinti, nes įmonėje dirba apie 100 vairuotojų, dėl ko reikėjo nustatyti, kas ir kada buvo toje vietovėje.

3. Trečiasis asmuo atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad sutinka su atsakovės iÅ¡reikÅ¡ta pozicija. Apie 2016 m. gruodžio 28 d. Vokietijoje įvykusi eismo įvykį trečiasis asmuo buvo informuotas 2017 m. sausio 20 d., ieÅ¡kovui elektroniniu paÅ¡tu pateikus trečiajam asmeniui praÅ¡ymÄ suteikti informacijÄ . Veikdamas iÅ¡imtinai atsakovės interesais, trečiasis asmuo nedelsdamas informavo atsakovę apie įvykusį eismo įvykį bei apie ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ pateikti informacijÄ . Po to sekė susiraÅ¡inėjimas tiek su ieÅ¡kovu, tiek su atsakove, buvo tiriamos įvykio aplinkybės, ieÅ¡kovui pateikiami visi dokumentai, kurių ieÅ¡kovas reikalavo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. kovo 6 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 6 315, 91 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2019 m. spalio 11 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 142 Eur žyminio mokesčio bei 326,01 Eur iÅ¡laidų už vertimo paslaugas atlyginimo.

5. Teismas nurodė, kad tarp Å¡alių nėra ginčo dėl faktinių eismo įvykio aplinkybių, t. y. jog vairuotojas, vairuodamas atsakovei priklausančiÄ transporto priemonę (autovežį), buvo neatidus, dėl ko sukdamas į deÅ¡inę posÅ«kyje užkliudė stovinčiÄ priparkuotÄ transporto priemonę. Bylos duomenys taip pat patvirtina faktÄ , kad atsakovės autovežio vairuotojas pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos. IeÅ¡kovė atlygino dėl eismo įvykio padarytÄ Å¾alÄ , iÅ¡mokėdama 5 556,95 Eur draudimo iÅ¡mokÄ ir turėdama 758,96 atstovavimo iÅ¡laidų už įvykio administravimÄ užsienyje.

6. Teismas pažymėjo, kad TPVCAPDĮ ir Taisyklėse nenustatyta, jog teisę reikalauti atlyginti išlaidas draudimo išmokai draudikas įgyja tik tuo atveju, jeigu pasišalinimas iš įvykio vietos yra tyčinis. Kita vertus, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, jog iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Iš eismo įvykio metu apgadinto automobilio fotonuotraukų (matomo nubraukimo), liudytojos parodymų Vokietijos policijos pareigūnams (jos paaiškinimų, kad nuo smūgio sujudėjo kelkraštyje stovėjusi Skoda Fabia, o autovežio priekaba susvyravo, jog liudytoja signalizavo) teismas sprendė, kad kliūtį (kelkraštyje stovintį automobilį) matęs ir į jį atsitrenkęs autovežio vairuotojas turėjo suvokti sukėlęs eismo įvykį.

Vertindamas atsakovės atstovo teiginius, kad paprastai kelyje daug eismo dalyvių nuolat signalizuoja, teismas pažymėjo, jog įvykio vietos rajone iÅ¡ ryto negalėjo bÅ«ti daug automobilių, todėl apdairus vairuotojas galėjo atkreipti dėmesį į signalizavimÄ . Teismas pažymėjo ir tai, kad atsakovės vairuotojas galėjo įvertinti aplinkybes, jog didelių gabaritų autovežiu važiuoja siaura gatve gyvenamųjų namų rajone, dienos metu, atsižvelgdamas į posÅ«kio trajektorijÄ stebėti situacijÄ per Å¡oninį veidrodį, o ne galimai klausantis muzikos (pasak atsakovės atstovo) važiuoti trankydamas pakelėje prie Å¡aligatvio stovinčius automobilius.

7. Teismas atmetė kaip niekuo nepagrįstas atsakovės prielaidas, kad įvykis galėjo bÅ«ti surežisuotas ir automobilis Skoda Fabia ne pirmÄ kartÄ paliktas prie sankryžos, o liudytoja specialiai nufotografavo nuvažiuojančio autovežio numerį, net nebandė pasivyti autovežio ir jį įspėti, siekiant prisiteisti žalos atlyginimÄ . Teismas nurodė, kad iÅ¡samus tyrimas yra atliktas Vokietijos policijos pareigÅ«nų, byla buvo nagrinėjama Vokietijos teisme ir, tikėtina, įvykis buvo iÅ¡tirtas iÅ¡samiai, o ne formaliai.

Teismas pažymėjo, kad nėra nustatyta, jog Skoda Fabia bÅ«tų pastatyta neleistinoje vietoje ar parkuojama netinkamai, todėl nebuvo pagrindo spręsti apie galimai netinkamÄ Skoda Fabia vairuotojo elgesį. Be to, nei kelių eismo taisyklės, nei TPVCAPDÄ® neįpareigoja nukentėjusio ar liudytojo vytis ar bandyti sulaikyti iÅ¡ eismo įvykio pasitraukiančiÄ transporto priemonę, prieÅ¡ingai, eismo įvykio kaltininkui teisės aktai numato pareigÄ nepasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos, o Å¡ios pareigos autovežio vairuotojas neįvykdė.

8. Pasisakydamas dėl pareigos praneÅ¡ti draudikui apie eismo įvykį, teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju susiklostė neįprasta situacija dėl to, jog vairuotojas, patekęs į eismo įvykį, neinformavo savo darbdavio, todėl per 3 dienas draudiko informuoti atsakovė negalėjo, tačiau vėliau bendradarbiavimo pareigÄ vykdė, t. y. nebuvo pasyvi ir nedelsdama teikė draudikui (per brokerį) reikalaujamus dokumentus. Teismas sprendė, kad Å¡iuo atveju ne atsakovės pasyvumas ir savo pareigos neatlikimas nulėmė tai, jog iÅ¡mokėdamas draudimo iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovas turėjo remtis vien tik liudytojos ar Vokietijos policijos pareigÅ«nų pateikta informacija, todėl ieÅ¡kovo reikalavimÄ Å¡iuo pagrindu (dėl savalaikio nepraneÅ¡imo apie eismo įvykį) atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai 9. Atsakovė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 ir 178 straipsniuose numatytas įrodinėjimo paskirstymo taisykles, ignoravo ginčui aktualiÄ teismų praktikÄ ir savo sprendimÄ priėmė bei motyvavo vadovaudamasis ne byloje pateiktais įrodymais, o prielaidomis. 1.2.

Teismo automobiliui Skoda Fabia padarytÄ Å¾alÄ hiperbolizuojančios iÅ¡vados (nubrauktas visas Å¡onas, automobilio priekis) neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo, nes nei policijos pažymoje, nei ieÅ¡kovo pateiktame Skoda Fabia remonto vertės apskaičiavime nėra nustatyta/remontuota minėtos transporto priemonės priekinė dalis, o yra nurodyta, kad yra tik įbrėžtas jos kairės pusės Å¡onas. 1.3. Eismo įvykis įvyko apie 9.25 val. Vokietijos laiku, buvo darbo diena, todėl labiau tikėtina, kad tuo metu gatvėse kaip tik buvo pakankamai daug eismo.

Ir policijos pažymoje nurodyta, kad eismo įvykio vieta yra Å¡alia plataus kelio, judrioje miesto vietoje. Taip pat galima pagrįstai teigti, kad teismo „tikėtinos“ iÅ¡vados niekuo nesiskiria ir nuo atsakovės atstovo teismo posėdžio metu pateiktos versijos, jog vairuotojas tikrai galėjo negirdėti liudytojos signalizavimo tiek dėl eismo intensyvumo, tiek dėl to, kad klausėsi muzikos, kas irgi yra tikėtina prielaida. 1.4. Savo iÅ¡vadose teismas iÅ¡vardijo vairuotojo galimai padarytus bendrųjų eismo įvykio dalyvių pareigų pažeidimus, tačiau Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas turi įrodymais pagrįsti, kad atsakovės vairuotojas sÄ moningai pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, o ne turėjo/galėjo žiÅ«rėti į veidrodėlius bei stebėti/matyti stovintį Skoda Fabia ir nevažiuoti „...trankydamas pakelėje prie Å¡aligatvio stovinčius automobilius“.

PrieÅ¡ingai, nei nurodo teismas, nebuvo jokio stovinčių pakelėje apgadintų automobilių daugeto, o tik nestipriai apgadintas vienas lengvasis automobilis. 1.5. Nepagrįstos teismo iÅ¡vados, kad vairuotojas, net žiÅ«rėdamas pro Å¡oninio vaizdo veidrodį, sukdamas galėjo matyti stovintį Skoda Fabia bei pastebėti, kad jį kliudė. Pagal ieÅ¡kovės pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus (policijos dokumentus) negalima daryti jokių vienareikÅ¡miÅ¡kų iÅ¡vadų apie vairuotojo suvokimÄ , kad jis sukėlė eismo įvykį ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alino.

Byloje esančiuose raÅ¡ytiniuose liudytojos paaiÅ¡kinimuose užfiksuota, kad ji net nematė vairuotojo, nes įvykio metu vairuotojo kabina buvo jau užsisukusi, t. y. akivaizdu, jog vairuotojas objektyviai net per veidrodėlius negalėjo matyti priekabos ir lengvojo automobilio kontakto. Taip pat liudytoja parodė, kad susvyravo stovintis lengvasis automobilis, tačiau jokių duomenų apie tai, jog vairuotojas, iÅ¡girdęs ar pajutęs transporto priemonių kontaktÄ , sustojo ar bent pristabdė ir tik tuomet nuvažiavo, byloje nėra.

Atsakovė byloje yra pateikusi ir tachografo duomenis, kuriuose užfiksuota, kad policijos pažymoje nurodytu metu autovežis nuolat judėjo. Jokių duomenų, kad liudytoja prisivytų autovežį ar bÅ«tų kitoks vizualus kontaktas su vilkiko vairuotoju, kas leistų teigti apie Å¡io sÄ moningÄ nereagavimÄ Ä¯ signalus ir pasiÅ¡alinimÄ , nėra. IÅ¡ apgadinto automobilio fotonuotraukų akivaizdu, kad nėra jokio pagrindo tvirtinti, jog kontaktas buvo stiprus. Pateiktose autovežio priekabos fotonuotraukose matoma, kad yra nepažeisti Å¡oniniai gabaritiniai Å¡viestuvai, kurie turėtų bÅ«ti nulaužti/apgadinti esant liudytojos apraÅ¡ytam transporto priemonių susidÅ«rimui, jei Å¡is iÅ¡ tikrųjų bÅ«tų stiprus.

Policijos dokumentuose padaryta žala preliminariai yra įvertinta tik 2 000 Eur suma, kas leidžia teigti, kad ir policijos pareigÅ«nai nenustatė jokių reikÅ¡mingų automobilio apgadinimų. 1.6. PrieÅ¡ingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju vairuotojui nebuvo jokio tikslo siekti iÅ¡vengti nepageidaujamų autoįvykio pasekmių arba atsakomybės už padarytÄ eismo taisyklių pažeidimÄ . 1.7. Nors atsakovė pateikdama atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį nurodė, kad ginčija ir dalį ieÅ¡kovo savo atstovui Vokietijoje sumokėtų sumų, teismas sprendė, jog byloje nėra ginčo nei dėl padarytos žalos dydžio, nei dėl draudimo iÅ¡mokos sumokėjimo fakto.

Tiesiogiai su eismo įvykio metu nukentėjusiajam asmeniui padaryta žala yra susijusios tik sumos, iÅ¡mokėtos už Skoda Fabia apskaičiuotÄ Å¾alÄ bei pakaitinio automobilio nuomÄ , tačiau regreso tvarka praÅ¡oma priteisti daugiau kaip du kartus didesnę sumÄ . 758,96 Eur įvykio administravimo iÅ¡laidos nėra tiesioginiai su eismo įvykiu susiję nuostoliai, Å¡i suma buvo mokama ne nukentėjusiajam asmeniui, kaip eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo pasekmė, bet kaip ieÅ¡kovo ir „ERGO Versicherung AG“ tarpusavio sutartinių įsipareigojimų pagrindu kylančios iÅ¡laidos.

Be to, Å¡is administravimo mokestis bÅ«tų mokamas nepriklausomai nuo to, ar bÅ«tų pasiÅ¡alinimas/nepasiÅ¡alinimas iÅ¡ eismo įvykio, ar atsakovė bÅ«tų/nebÅ«tų apie jį praneÅ¡usi per 3 darbo dienų terminÄ , t. y. Å¡ių iÅ¡laidų ir atsakovės veiksmų nesieja tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys.

10. IeÅ¡kovas atsiliepimu praÅ¡o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti nurodydamas, kad pasiÅ¡alinimas iÅ¡ eismo įvykio vietos, kaip administracinis teisės pažeidimas, negali bÅ«ti tapatinamas su pasiÅ¡alinimu iÅ¡ eismo įvykio vietos, sudarančiu pagrindÄ susigrÄ Å¾inti iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ pagal TPVCAPDÄ®, dėl to ir kaltę dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio vietos reikia aiÅ¡kinti ir vertinti taip, kaip ji suprantama bei aiÅ¡kinama pagal CK 6.248 straipsnį. Taikant civilinę atsakomybę skolininko kaltė preziumuojama, todėl įrodinėjimo pareiga, kad nėra kaltės dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos, tenka atsakovei.

Atsakovė savo pozicijÄ , kad vairuotojas eismo įvykio nepajuto, įrodinėja vieninteliu įrodymu – bylos nagrinėjimo metu pateiktu vairuotojo raÅ¡ytiniu paaiÅ¡kinimu. Byloje liko neatskleista, kada iÅ¡ tikrųjų vairuotojas surašė paaiÅ¡kinimÄ ir kokias detalias įvykio aplinkybes galėjo/negalėjo pateikti. Å ie vairuotojo paaiÅ¡kinimai niekaip nėra patvirtinti jo liudijimu teismo posėdyje, o atsakovės atstovo paaiÅ¡kinimai bei situacijos interpretavimas yra neparemti jokiais objektyviais bylos įrodymais.

Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo vertinimÄ ir įsitikinimÄ , kad atsakovės vairuotojo elgesys neatitiko pakankamai atidaus ir rÅ«pestingo asmens elgsenos (neįrodinėjo vairavusio asmens atidaus ir rÅ«pestingo elgesio), taigi atsakovė nepaneigė skolininko kaltės prezumpcijos. Parengiamojo posėdžio metu atsakovės atstovas pripažino, kad neginčija žalos dydžio, nes „nėra prasmės“, bylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės atsakovės atstovas neginčijo, nepasisakė ir net neuždavė klausimų, susijusių su iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos dydžiu.

Teismų praktikoje mokestis korespondentui pripažįstamas pagrįstai įtraukiamu į reikalavimo/ieÅ¡kinio sumÄ , kadangi užsienyje įvykusio įvykio administravimo byloje tai neatsiejami dalykai. Draudikas, privalėdamas įvykdyti prievolę, kylančiÄ iÅ¡ sudarytos draudimo sutarties, jÄ gali įvykdyti tik vienu bÅ«du – per paskirtÄ atstovÄ pretenzijoms nagrinėti, kuriam už tai turi bÅ«ti mokamas administravimo mokestis, apskaičiuojamas procentine iÅ¡raiÅ¡ka. Todėl 758,96 Eur įvykio administravimo iÅ¡laidos tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susijusios su atsakovės vairuotojo sukeltu įvykiu ir yra įskaitytinos į iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos dydį.

11. Trečiasis asmuo atsiliepimu praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir ieÅ¡kinį atmesti, nurodydamas, kad sutinka su atsakovės apeliaciniame skunde pateiktais argumentais. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Å ioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

13. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu buvo apdraudęs atsakovės civilinę atsakomybę valdant autovežio priekabÄ Kassbohrer, kuria 2016 m. gruodžio 28 d. 9 val. 25 min. Vokietijoje, Braunschweigo m., buvo sukeltas eismo įvykis, kurio metu autovežis atsitrenkė į kelkraÅ¡tyje pastatytÄ transporto priemonę, jÄ apgadindamas. Neginčijama ir aplinkybė, kad ieÅ¡kovas, kaip civilinės atsakomybės draudikas, tarpininkaujant Vokietijoje veikiančiam partneriui, iÅ¡mokėjo apgadintos transporto priemonės savininkui draudimo iÅ¡mokÄ , taip pat turėjo su žalos administravimu susijusių iÅ¡laidų.

14. Kreipdamasis į teismÄ turėtų iÅ¡laidų atlyginimo ieÅ¡kovas iÅ¡ atsakovės reikalavo TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto (kai eismo įvykį sukėlęs asmuo pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos) pagrindu, kartu akcentuodamas, kad pareiga grÄ Å¾inti draudikui iki 20 proc. draudimo iÅ¡mokos atsakovei kyla ir dėl nepraneÅ¡imo draudikui apie draudiminį įvykį (Taisyklių 60.3, 60.4, 60.5 punktai). IÅ¡nagrinėjęs bylÄ pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad egzistuoja TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintos reikalavimo atlyginti draudiko iÅ¡laidas sÄ lygos, o pareigos įrodyti nepagrįstÄ nepraneÅ¡imÄ apie draudiminį įvykį draudikas neįvykdė.

Apeliacinį skundÄ byloje pateikė tik atsakovė ir tik dėl sprendimo dalies, kuria ieÅ¡kinys patenkintas. Klausimas dėl to, ar egzistuoja Taisyklių 60.3, 60.4, 60.5 punktuose nurodytas dalies iÅ¡mokos mokėjimo pagrindas, apeliacinės instancijos teismui nebuvo perduotas, nepatenka į apeliacijos ribas, todėl Å¡iuo klausimu teisėjų kolegija nepasisako (CPK 320 straipsnis).

15. Pasisakydamas dėl ginčo santykiui aktualaus teisinio reglamentavimo kasacinis teismas yra nurodęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas yra garantuoti dėl Å¡iuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalÄ trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimÄ Ä¯statyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant Å¡iuo draudimu apdraustÄ transporto priemonę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016 25 punktÄ , 2019 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-1075/2019 19 punktÄ ).

Civilinės atsakomybės draudimo tikslas suponuoja, kad draudikas, kuris sumokėjo draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiam asmeniui, neturi teisės reikalauti regreso bÅ«du iÅ¡ draudėjo ar apdraustojo draudiko nukentėjusiam asmeniui sumokėtos sumos. Tokia draudiko teisė galėtų atsirasti tik iÅ¡imtiniais atvejais, pvz., kai įstatymas nukentėjusio asmens apsaugos tikslais įpareigoja draudikÄ mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , nepaisant to, kad bÅ«tų pagrindas atsisakyti jÄ mokėti (CK 6.1014 straipsnio 3, 4 dalys, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 113 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-1075/2018 37 punktÄ , 2019 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-1075/2019 20 punktÄ ).

TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalyje pateiktas baigtinis iÅ¡imčių, kada draudikas, sumokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ , turi teisę reikalauti, kad sumokėtÄ dėl padarytos žalos sumÄ grÄ Å¾intų atsakingas už žalos padarymÄ asmuo, sÄ raÅ¡as, o konkrečios iÅ¡imties taikymo sÄ lygų egzistavimÄ kiekvienu atveju privalo detaliai iÅ¡nagrinėti ginÄÄ nagrinėjantis teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015, 2019 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-1075/2019 21 punktÄ ).

16. Pagal TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ draudikas, sumokėjęs iÅ¡mokÄ , turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grÄ Å¾intų atsakingas už žalos padarymÄ asmuo, jeigu jis pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad, sprendžiant klausimÄ dėl transporto priemonės vairuotojo pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos, jo veiksmai turi bÅ«ti vertinami pagal rÅ«pestingo, atidaus žmogaus elgesio matÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015, 2019 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-1075/2019 22 punktÄ ).

Siekiant konstatuoti TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte aptartÄ sumokėtos draudimo iÅ¡mokos grÄ Å¾inimo pagrindÄ , bÅ«tina nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas suvokė, ar, remiantis protingo (atidaus ir rÅ«pestingo) žmogaus elgesio standartu, galėjo ir turėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis, ir pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos. Maksimaliai apdairaus ir atidaus transporto priemonės vairuotojo standarto taikymas Å¡iuo atveju neatitiktų aptariamos normos, nustatančios nedraudiminius įvykius, iÅ¡imtinio pobÅ«džio, reikÅ¡tų, kad visais atvejais, kai transporto priemonės vairuotojas, iÅ¡girdęs bent menkiausiÄ garsÄ , nesustoja ir nepatikrina, ar kas nors neatsitiko, yra pagrindas spręsti, jog vairuotojas pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, paneigtų civilinės atsakomybės draudimo esmę ir tikslÄ ar taip jį riboti, kad pats civilinės atsakomybės draudimas taptų daugeliu atvejų beprasmis, todėl teismas turi taikyti pakankamai apdairaus ir rÅ«pestingo, protingo žmogaus standartÄ .

Ä®rodyti egzistavus nurodytoms aplinkybėms turi ieÅ¡kovas, t. y. draudikas, iÅ¡mokėjęs nukentėjusiajam draudimo iÅ¡mokÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-1075/2019 23, 27 punktai).

17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieÅ¡kinį iÅ¡ esmės taikė ieÅ¡kovo įrodinėjimo pareigÄ nepagrįstai apribojantį ir TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto iÅ¡imtinį pobÅ«dį paneigiantį maksimaliai apdairaus ir atidaus vairuotojo standartÄ . TokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti kelios reikÅ¡mingos aplinkybės: 6.1. Kaip matyti iÅ¡ į bylÄ pateiktų tachografo duomenų, eismo įvykio metu autovežis nebuvo sustojęs. IÅ¡ Vokietijos teisėsaugos institucijoms eismo įvykio liudytojos pateiktų parodymų turinio matyti, kad liudytoja vairuotojo nematė, nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų spręsti, jog vairuotojas objektyviai žinojo ar suprato sukėlęs eismo įvykį.

Ä® bylÄ nėra pateikta jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų netipiÅ¡kus vairuotojo veiksmus, kaip reakcijÄ Ä¯ sukeltÄ eismo įvykį (pvz., sustojimÄ ir iÅ¡lipimÄ iÅ¡ automobilio situacijai apžiÅ«rėti, replikas siekiančių sustabdyti ar atkreipti dėmesį asmenų atžvilgiu, staigų greičio padidinimÄ ir pan.). 6.2. Kaip matyti iÅ¡ į bylÄ pateiktų vairuotojo raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų, vairuotojas važiavimo sankryža, kurioje įvyko eismo įvykis, neįvardijo kaip iÅ¡skirtinės situacijos, kuriai susiklosčius, jo nuomone, galėjo egzistuoti reali grėsmė kilti eismo įvykiui.

Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad susidūrimas įvyko siaurų gatvių sankryžoje, kur didelių gabaritų transporto priemonės vairuotojas turėjo elgtis ypatingai atsargiai. Tačiau kartu sprendime akcentuojama, kad byloje nėra jokių duomenų, jog kliudyta transporto priemonė buvo pastatyta neleistinoje vietoje ar taip, kad trukdytų eismui. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad susidūrimo metu susvyravo tiek autovežio priekaba, tiek kliudytas automobilis, iš Vokietijos teisėsaugos institucijoms eismo įvykio liudytojos pateiktų parodymų galima spręsti, kad autovežio priekabos susvyravimas buvo ne eismo įvykio pasekmė, bet jo priežastis.

ApraÅ¡ant įvykio eigÄ liudytojos nurodytais duomenimis akcentuojama, kad posÅ«kio metu autovežio priekabos galas susvyravo ir kliudė kelkraÅ¡tyje stovintį automobilį. Kartu liudytoja nurodė, kad autovežio kabina buvo pasisukusi, dėl ko ji nematė vairuotojo. Kitaip tariant, manevro sankryžoje pabaigoje, autovežio kabinai esant pasisukusiai nuo sankryžos dėl susvyravusios priekabos buvo užkliudytas prie sankryžos, netoli tos vietos, kur buvo sustojusi liudytoja, stovėjęs automobilis, dėl ko liudytoja eismo įvykį įvertino kaip akivaizdų.

Å i aplinkybė pati savaime nereiÅ¡kia, kad eismo įvykis buvo toks, kad jį privalėjo pamatyti, pajausti ar iÅ¡girsti autovežio vairuotojas. 6.3. Sprendimo 17.2 punkte pateiktÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir faktas, kad eismo įvykis įvyko ne tarp dviejų lengvųjų automobilių, kurių susidÅ«rimo atveju sujudėjimas ar garsas paprastai yra aiÅ¡kiai juntami, tačiau tarp lengvojo automobilio ir autovežio su priekaba, vežusio krovinį (lengvuosius automobilius). Didelių gabaritų transporto priemonė nėra tokia jautri kontaktams, manevravimo metu tokia priemonė gali skleisti paÅ¡alinius garsus, susvyruoti gali ir priekaboje vežamos transporto priemonės, todėl spręsti, kad bet koks kontaktas autovežio vairuotojui turėjo bÅ«ti toks pats akivaizdus, kaip ir iÅ¡ labai arti susidÅ«rimÄ mačiusiai liudytojai, nėra pagrindo. 6.4.

Å iuo aspektu reikÅ¡minga pripažintina ir aplinkybė, kad, nors liudytoja ir nurodė, jog susidÅ«rimas buvo stiprus, į bylÄ pateiktose apgadintos transporto priemonės nuotraukose tėra matomas automobilio Å¡ono perbraukimas, bet nėra reikÅ¡mingų deformacijų. Kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, nėra jokių duomenų apie atsakovei priklausančios autovežio priekabos apgadinimus, nors reikÅ¡mingo kontakto su priekabos galu atveju turėtų bÅ«ti apgadinami Å¡oniniai žibintai. 6.5. Vien sankryžoje stovėjusios transporto priemonės vairuotojos naudotas garsinis signalas, nesant tiesioginio vaizdinio kontakto ar duomenų, kad signalizavusi vairuotoja bandė vytis iÅ¡ eismo įvykio vietos nuvažiuojantį autovežį, pats savaime, nesant duomenų, kad autovežio vairuotojas situacijÄ vertino kaip sudėtingÄ , privalėjo pamatyti, pajausti ar iÅ¡girsti kontaktÄ , nesukÅ«rė pagrindo autovežio vairuotojui objektyviai suprasti, kad signalizuojama bÅ«tent jam, ir, juo labiau, jog signalizuojama bÅ«tent norint atkreipti jo dėmesį į įvykusį eismo įvykį. 6.6.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, jog autovežio vairuotojas galėjo turėti motyvÄ pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos. Autovežio valdytojo atsakomybė buvo apdrausta civilinės atsakomybės draudimu, o pačiam autovežiui jokios esminės žalos nebuvo padaryta. Kita vertus, pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio vietos pasekmės yra itin reikÅ¡mingos (tiek administracinės, tiek ir civilinės atsakomybės prasme), dėl ko profesionalus vairuotojas įprastomis sÄ lygomis negali turėti intereso pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos, o duomenų, kad sÄ lygos nebuvo įprastos (pvz., transporto priemonė buvo vairuojama tokios teisės neturinčio asmens ir/ar buvo netvarkinga, ir/ar neturinti civilinės atsakomybės draudimo, ar pan.) byloje nėra.

18. Apibendrindama sprendimo 17 punkte nurodytų aplinkybių visumÄ teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog autovežio vairuotojas suprato ar turėjo suprasti sukėlęs eismo įvykį, iÅ¡ kurio vietos neteisėtai pasiÅ¡alino, yra grindžiama ne į bylÄ surinktų įrodymų visuma, bet prielaida, orientuota į maksimalaus transporto priemonės vairuotojo atidumo ir rÅ«pestingumo standartÄ . Kitaip tariant, ieÅ¡kovas neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti, kad autovežio vairuotojas ne tik sukėlė eismo įvykį, bet ir suprato ar privalėjo suprasti, jog įvykis įvyko, ir pasiÅ¡alindamas iÅ¡ eismo įvykio vietos sukÅ«rė TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytas sÄ lygas nepripažinti eismo įvykio draudiminiu (CPK 178, 185 straipsniai).

Ir, prieÅ¡ingai, į bylÄ surinkti įrodymai leidžia spręsti, kad atsakovė įrodė apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, kuriais nuginčijamos atsakomybės taikymui reikÅ¡mingos faktinės autoįvykio aplinkybės, pagrįstumÄ . Nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija pripažįsta pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniui atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

19. SkundžiamÄ sprendimÄ panaikinus iÅ¡ naujo sprendžiamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas, iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei priteisiamas atsakovės turėtų 650 Eur atstovavimo iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme atlyginimas (CPK 93 straipsnis).

20. Apeliacinį skundÄ patenkinus iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei priteistinas paduodant skundÄ sumokėtas 142 Eur žyminis mokestis (apmokėjimo faktas matosi teismų informacinės sistemos funkcionalumuose), taip pat 350 Eur atstovavimo iÅ¡laidų apeliaciniame procese atlyginimÄ , iÅ¡ viso 492 Eur (CPK 93 straipsnis). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a : Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. sprendimÄ panaikinti.

Priimti byloje naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ipukis“, juridinio asmens kodas 151136754, iÅ¡ ieÅ¡kovo ERGO Insurance SE, juridinio asmens kodas 10017013, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , juridinio asmens kodas 302912288, 650 Eur (Å¡eÅ¡ių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties eurų) atstovavimo iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme atlyginimÄ . Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ipukis“, juridinio asmens kodas 151136754, iÅ¡ ieÅ¡kovo ERGO Insurance SE, juridinio asmens kodas 10017013, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , juridinio asmens kodas 302912288, 492 Eur (keturių Å¡imtų devyniasdeÅ¡imt dviejų eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliaciniame procese atlyginimÄ .

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos. Teisėjai Marius Bartninkas Edvardas Paliokas Mindaugas Šimonis