2023-09-20 Nr. AB-16831-3-61-3-05194-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-790-556/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05194-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija 24.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Beatos Martišienės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundą pareiškėjai R. K. (trečiasis suinteresuotas asmuo – savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“) dėl administracinio akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. 21R-783 (AG-728/05-2021) (toliau – ir Sprendimas) ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos R. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

2. Administracija nurodė, kad:

2.1. Komisijos Sprendimas, kuriuo iš dalies patenkintas pareiškėjos skundas, yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas netinkamai įvertinus Administracijos pateiktus argumentus dėl ginčo esmės, tinkamai neištyrus visų faktinių aplinkybių ir motyvų, neatsižvelgus į esamą teisinį reguliavimą.

2.2. Administracija nesutinka su Komisijos išvada, kad savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir VASA), nederino su pareiškėja naujos konteinerio iškrovimo vietos iš anksto, neklausė ar iškrovimo vieta jai tinkama, o tik 2021 m. birželio 7 d. raštu vienašališkai paprašė išstumti konteinerį į nurodytą naują vietą. Pareiškėja 2021 m. liepos 5 d. rašte pripažįsta, jog dėl konteinerio ištuštinimo vietos derinimo VASA atstovai buvo atvykę net kelis kartus pas pareiškėją ir iš anksto žodžiu derino naują konteinerio ištuštinimo vietą. Šios aplinkybės sutampa ir su VASA Administracijai pateikta informacija, jog VASA suderinusi su atliekų vežėju naują konteinerio ištuštinimo vietą ne kartą kreipėsi į pareiškėją, prašydama jos geranoriškai išstumti konteinerį į naują nustatytą konteinerio ištuštinimo vietą arčiau pagrindinės gatvės, tačiau konteineris nebuvo išstumiamas. Po keleto bandymų suderinti vietą žodžiu, VASA 2021 m. birželio 7 d. raštu Nr. SD-2021-01-02402 kreipėsi į pareiškėją dar kartą prašydama išstumti konteinerį į nurodytą vietą tomis dienomis, kai yra numatytas konteinerio ištuštinimas pagal grafiką. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. 1-445 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių tvirtinimo“ patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 43 punkte nėra nurodyta, kokiu konkrečiu būdu turi būti derinama konteinerių ištuštinimo (iškrovimo) vieta, mano, kad derinimo būdai tiek žodžiu, tiek raštu yra tinkami ir neprieštarauja Taisyklių 43 punkto nuostatai.

2.3. Atsižvelgdama į tai, jog nauja nustatyta konteinerio ištuštinimo vieta su pareiškėja buvo derinta bei yra tinkama, nesudaranti kliūčių eismui, važiuojamosios kelio dalies pločio pakanka tiek konteineriui laikyti, tiek saugiam eismui užtikrinti, mano, jog tokie pareiškėjos veiksmai, kaip savavališkas atsisakymas išstumti konteinerį į numatytą ištuštinimo vietą, Komisijos negalėjo būti vertinami kaip teisėti ir pagrįsti. Tokiais veiksmais pareiškėja, kaip atliekų turėtoja, akivaizdžiai pažeidė Taisyklių 70.10 papunktyje nurodytą pareigą išstumti konteinerį į nustatytą konteinerių ištuštinimo vietą, kuomet konteineris stovi neprivažiuojamoje vietoje.

2.4. Administracija nesutikdama su ginčijamo Sprendimo išvada, kad nagrinėdama pareiškėjos skundą neatliko išsamaus tyrimo, o rėmėsi tik VASA pateiktais paaiškinimais, kurie Komisijos vertinimu, yra nepagrįsti ir prieštarauja teisiniam reglamentavimui, paaiškina jog gavusi pareiškėjos 2021 m. liepos 5 d. ir 2021 m. rugpjūčio 24 d. raštus kreipėsi į VASA, dėl pareiškėjos raštuose nurodytų aplinkybių paaiškinimo ir nustatytų aplinkybių įrodymų pateikimo. VASA, atsakydama į Administracijos raštą, pateikė bandomojo važiavimo į akligatvį filmuotą medžiagą, kurioje matosi, kad kelio danga ne tik neturi kieto pagrindo, bet ir tai, kad sunkiasvorei transporto priemonei bandant įsukti į statų posūkį link akligatvio sukinėjantis vietoje gadinama gatvė, atsiranda įdubos. Be to, ir pati pareiškėja 2021 m. liepos 5 d. rašte buvo nurodžiusi, jog kelias yra blogas ir netvarkomas, kelio dangą gyventojai tvarkosi patys savo lėšomis bei tai, jog sunkiasvoriam transportui įsukti į gatvę nepakanka kelio pločio.

2.5. Reaguodama į pareiškėjos raštuose nurodytą pastabą, kad nauja nurodyta konteinerio ištuštinimo vieta važiuojamojoje dalyje trukdo ir kelia pavojų eismui siaura gatve, Administracija inicijavo patikrinimą vietoje. Administracijos prašymu VASA atliko kelio pločio (bendras plotis tarp išorinių kelkraščio ribų) matavimus bei pateikė nuotraukomis fiksuotą medžiagą. Įvertinusi pateiktus faktus ir vaizdinę medžiagą, Administracija nustatė, kad akligatvyje esančios kelio dalies plotis siekia 3,80 m., o nauja nustatyta konteinerio ištuštinimo vieta yra tinkama, nes būtent toje vietoje kelio plotis siekia 4,30 m, todėl nesudaro kliūčių saugiam eismui organizuoti. Administracija priimdama sprendimą nagrinėjo ir vertino visus informacinius šaltinius: pareiškėjos rašte teiktus paaiškinimus, VASA pateiktą informaciją bei įrodymus, kuriais remiantis buvo priimtas sprendimas, teisės aktuose nustatyta tvarka nagrinėjamos situacijos atžvilgiu.

2.6. Taisyklėse ir kituose ginčui aktualiuose teisės aktuose nereglamentuota, kaip ir kokiu būdu Administracija turi atlikti pareiškėjos rašte nurodytų aplinkybių įvertinimą. Taisyklės nedraudžia remtis VASA pateiktais paaiškinimais ir objektyviais pateiktais įrodymais, todėl Komisijos išvada dėl išsamaus tyrimo neatlikimo nepagrįsta.

2.7. Pagal Taisyklių 22.1, 22.6, 22.11 ir 22.17 papunkčius, būtent VASA priskirta pareiga vykdyti konteinerių vietų parinkimą esamiems ir naujiems komunalinių atliekų turėtojams, derinant tas vietas su gyventojų įgaliotais atstovais ir pagal galimybes atsižvelgiant į gyventojų nuomonę, prižiūrėti ir kontroliuoti Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) vežėjų veiklą, administruoti komunalinių atliekų surinkimo ir jų vežimo paslaugų teikimo sutartis, vykdyti savivaldybės vežėjų sutartinių įsipareigojimų vykdymo priežiūrą bei teikti privalomus nurodymus atliekų vežėjams, kad būtų užtikrintas savivaldybės vežėjų sutartinių įsipareigojimų vykdymas, registruoti ir nagrinėti prašymus ir skundus dėl savivaldybės vežėjų netinkamo paslaugų teikimo arba neteikimo.

Savivaldybės vežėjams neišsprendus problemų ir nenagrinėjant arba netinkamai nagrinėjant atliekų turėtojų prašymus – fiksuoti pažeidimus bei imtis priemonių prašyme nurodyto klausimo išsprendimui, informuojant pareiškėjus apie priimtus sprendimus, vykdyti Taisyklių vykdymo priežiūrą ir kontrolę, informuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemos dalyvius apie Taisyklių reikalavimų nevykdymą ir Taisyklių pažeidimus. Vien ta aplinkybė, kad Administracijos darbuotojai nedalyvavo VASA patikrinimo vietoje atlikimo metu, nesudaro pagrindo teigti, jog Administracija neatliko išsamaus tyrimo ir / ar nenustatė ginčui reikšmingų aplinkybių.

Atsakant dėl ginčijamo Sprendimo išvados, jog Administracija neatsakė į pareiškėjos 2021 m. rugpjūčio 24 d. rašte pateiktą dešimtą klausimą, pareiškėjai buvo paaiškinta, jog sunkiasvorė šiukšliavežė yra priskiriama prie sunkiojo transporto priemonių, todėl kelio (gatvės) danga, kuria vyktų privažiavimas iki pat individualaus konteinerio, siekiant jį aptarnauti, turi atitikti Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d.

įsakymu Nr. D1-933 (toliau ir – Reglamentas), nurodytus kelio dangos konstrukcijos klasei keliamus reikalavimus, t. y., kelio (gatvės) techninius parametrus. Reglamento IX Skyriuje „Gatvių pagrindiniai techniniai parametrai“ 10 lentelėje nurodyta, kad susiformavusiose sodų mėgėjų teritorijose (gatvės kategorija Ds) eismo juostos plotis, kai yra tik viena eismo juosta, negali būti mažesnis nei 3,50 m. Nagrinėjamu atveju, atlikus matavimus tiek vietoje, tiek naudojantis GIS žemėlapiu nustatyta, kad akligatvio eismo juostos plotis (tik važiuojamosios kelio dalies plotis be kelkraščių) yra apie 2,41 m, todėl akligatvyje esančios eismo juostos plotis neatitinka Reglamente ir Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatyme nurodytų kelių (gatvių) pločiams keliamų reikalavimų, dėl kurių būtent ir nėra galimybės užtikrinti sunkiasvorio transporto judėjimo minėtu keliu (gatve).

Apie tai, kad akligatvis nepatenka į savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašą, pagal kurį savivaldybė vykdo kelių ir gatvių priežiūrą, todėl už gatvių priežiūrą ir remontą atsakinga sodininkų bendrija „Paežerys-1“ jau buvo nurodyta Administracijos 2021 m. rugsėjo 21 d. rašte.

2.8. Nesutiktina su Komisijos išvada, kad Taisyklių 43 punkto ir 70.10, 70.11 papunkčių nuostatos kategoriškai nenustato asmens pareigos, tuo atveju, jei konteinerio ištuštinimo vieta nustatoma toliau nuo pareiškėjos namo (konteinerio objekto), konteinerį pačiam asmeniui nustumti iki ištuštinimo vietos. Akcentuoja, kad vadovaujantis Taisyklių 70.10 papunkčiu, atliekų turėjai privalo pakelti užtvarus, atrakinti konteinerių patalpas, aptvarus, stogines, išstumti konteinerius į nustatytas konteinerių ištuštinimo vietas tais atvejais, kai konteineriai stovi patalpose, uždaruose kiemuose ar kitose neprivažiuojamose vietose nustatytą konteinerių tuštinimo dieną (pagal grafiką), bei užtikrinti savivaldybės vežėjui galimybę ištuštinti konteinerį – užtikrinti prieigą prie konteinerio ir galimybę nustumti jį iki šiukšliavežio tuštinimui tais atvejais, kai nėra galimybės konteinerius išstumti į konteinerių ištuštinimo vietas, t. y. pareiga atliekų turėtojui nusistumti konteinerį iki šiukšliavežio tuštinimui atsiranda tik tada jeigu nėra galimybės konteinerius išstumti į konteinerių ištuštinimo vietas, pvz., pernelyg siaura važiuojamoji dalis ar pan. Šiuo atveju nauja nustatyta konteinerio ištuštinimo vieta yra tinkama, nes toje vietoje kelio plotis siekia 4,30 m, todėl nesudaro kliūčių saugiam eismui organizuoti. Būtent dėl šios aplinkybės pareiga nustumti konteinerį iki nustatytos konteinerio ištuštinimo vietos kyla pareiškėjai. Nauja konteinerio ištuštinimo vieta buvo parinkta ne dėl atliekų vežėjo patogumo, o dėl to, kad atliekų vežėjas negali privažiuoti prie pareiškėjos konteinerio dėl objektyvių priežasčių, t. y. pernelyg siaura eismo juosta (važiuojamoji kelio dalis), status įsukimas į akligatvį, kietos kelio dangos nebuvimas, dėl ko sunkiasvoriam transportui sukinėjantis vienoje vietoje susidaro kelio įdubos gadinama infrastruktūra. VASA darbuotojai neturi tokios pareigos ir neprivalo nusistumti konteinerio iki numatytos ištuštinimo vietos, nes tokia pareiga yra nustatyta būtent atliekų turėtojams, šiuo atveju – pareiškėjai. Vadovaujantis Taisyklių 43 punktu, būtent atliekų turėtojas privalo išstumti konteinerį į konteinerių ištuštinimo (iškrovimo) vietą bei užtikrinti galimybę privažiuoti prie tokio konteinerio ir jį ištuštinti (iškrauti).

2.9. Komisija ignoravo pareiškėjos paaiškinime nurodytą argumentą, kad ji turi galimybę užtikrinti bei užtikrina atliekų vežėjui priėjimą prie konteinerio, nes konteinerį išstumia už savo sklypo ribos ir tai jai nei problemų, nei sunkumų nesukelia. Pareiškėja nei 2021 m. liepos 5 d., nei 2021 m. rugpjūčio 24 d. raštuose Administracijai nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių aplinkybes, kad ji neturi galimybės nustumti konteinerį į naują ištuštinimo vietą. Pareiškėja raštuose nepasiūlė kitos konteinerio ištuštinimo vietos, kuri jai būtų tinkamesnė, kategoriškai nurodė, kad bet kokia kita vieta jai netinkama, nes nepatogi.

2.10. Pareiškėjai buvo papildomai paaiškinta, jog tuo atveju, jeigu jos netenkina nustatyta atliekų konteinerio ištuštinimo vieta, ir neturi galimybių išstumti konteinerio į ištuštinimo vietą, visada gali kreiptis į VASA dėl galimybės naudotis bendrojo naudojimo atliekų surinkimo konteineriu, kuris šiuo metu yra pastatytas adresu (duomenys neskelbtini). Nepaisant to, Komisija įvertino, kad toks Administracijos pasiūlymas galimai prieštarauja Taisyklių nuostatoms, kuriose nurodyta, kad bendrojo naudojimo konteineris negali būti nutolęs daugiau kaip 100 m atstumu nuo atliekų turėtojo, nes pareiškėja pateikė ištrauką iš žemėlapio, kuriame nurodyta, kad nuo pareiškėjos namo iki (duomenys neskelbtini) reikia eiti 5 minutes. Komisija, remdamasi vien šia aplinkybe Sprendime konstatavo, jog konteineris nutolęs daugiau nei 100 m atstumu nuo pareiškėjos namų, nesiaiškindama kaip teisės aktų nustatyta tvarka yra matuojamas atstumas nuo bendrojo naudojimo konteinerio iki atliekų turėtojo, o išvadą padarė išimtinai remdamasi tik pareiškėjos subjektyvia nuomone, kuri akivaizdžiai prieštaraujanti teisiniam reglamentavimui. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. D1-857 „Dėl minimalių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimų patvirtinimo“ patvirtintų Minimaliais komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimų (toliau – ir Minimalūs kokybės reikalavimai) 71.2 papunktį, sodų bendrijose atstumas iki konteinerių aikštelės nustatomas matuojant tiesia linija nuo bendrojo naudojimo objekto kampo, kuris yra arčiausiai konteinerių. Administracija matavo atstumą nuo pareiškėjos namo kampo iki (duomenys neskelbtini) esančio bendrojo naudojimo konteinerio. Prieš pateikiant pasiūlymą pareiškėjai buvo nustatyta, kad konteineris nutolęs apie 90 metrų ir atitinka Taisyklėse keliamus reikalavimus, todėl Administracija pateikdama šį pasiūlymą nepažeidė nei Taisyklių, nei Minimalių kokybės reikalavimų nuostatų.

2.11. Taisyklių 43 punktas imperatyviai įpareigoja atliekų turėtoją pagal nustatytą grafiką išstumti konteinerį į konteinerių ištuštinimo (iškrovimo) vietą, iš anksto suderintą su VASA ir Savivaldybės vežėju. Šiame Taisyklių punkte VASA nėra nustatyta pareiga gauti atliekų turėtojo sutikimą (pritarimą) nustatytai konteinerio ištuštinimo vietai, kai dėl objektyvių priežasčių privažiavimas prie atliekų turėtojo neįmanomas. Taisyklių 43 punkto nuostatos aiškinimas suponuoja, jog apie nustatytą konteinerio ištuštinimo vietą atliekų turėtojas turi būti informuotas ir supažindintas iš anksto.

3. Pareiškėja atsiliepime skundą prašė jį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4. Pareiškėja nurodė, kad:

4.1. Savivaldybės vežėjas jai neteikė kokybiškų paslaugų, o VASA nepagrįstai nesiėmė pakankamų priemonių užkardyti savivaldybės vežėjo daromus pažeidimus. Nesant tam nei teisinio, nei faktinio pagrindo, VASA nusprendė, kad privažiavimas prie pareiškėjos namų yra neįmanomas dėl objektyvių priežasčių, todėl net nederinęs su suinteresuotomis šalimis, vienašališkai pakeitė pareiškėjos konteinerio ištuštinimo vietą į išimtinai savivaldybės vežėjui tinkamą. Savivaldybė nepagrindė bei nepateikė jokių objektyvių įrodymų, nei kad atliekų tvarkytojas nebegali (po 3 metų paslaugų teikimo) patekti iki pareiškėjos būtent dėl objektyvių aplinkybių, nei kad egzistavo visos teisės aktuose nustatytos sąlygos bei buvo atlikti visi veiksmai pareiškėjos konteinerio vietos pakeitimui.

4.2. Savivaldybės vežėjo pareiškėjai teikiamų atliekų tvarkymo paslaugų kokybės trūkumai prasidėjo dar 2018 m. vasarą, kuomet atliekos buvo vežamos nesilaikant nustatyto grafiko. Pareiškėja kreipdavosi tiek į savivaldybės vežėją, tiek į VASA su prašymais užtikrinti bent minimalius paslaugų kokybės reikalavimus išvežant šiukšles, nes jų neišvežus pagal grafiką, kitas vežimas vyksta tik po dviejų savaičių. Po pareiškėjos skundų VASA, savivaldybės vežėjo paslaugų teikimo kokybė laikinai pasitaisydavo (išveždavo šiukšles nuo pareiškėjos namų VASA nurodymu. Savivaldybės vežėjas į pareiškėjos skundus reaguodavo bei atsakydavo tik selektyviai, klaidingai informuodavo VASA neva konteineris yra nepasiekiamas, nes neišstumtas į paėmimo vietą arba nėra galimybės privažiuoti dėl neva nenuvalyto kelio, tačiau niekada savo argumentų nėra pagrindęs jokiomis foto fiksacijomis, ar kitais užfiksuotais duomenimis, kaip kad imperatyviai nurodyta Savivaldybės vežėjui privalomuose teisės aktuose.

4.3. VASA netinkamai vykdė savo pareigas prižiūrėti Savivaldybės vežėjo teikiamų paslaugų kokybės, iš esmės ignoravo sisteminius Savivaldybės vežėjų Taisyklių pažeidinėjimus (netinkamai teikiant paslaugas pareiškėjai), nesiėmė pakankamų ir reikalingų veiksmų užtikrinti Savivaldybės vežėjo paslaugų teikimo pareiškėjai kokybės, nebaudė vežėjo už pažeidimus ir vienašališkai, nederinusi su pareiškėja, nutarė pakeisti konteinerio ištuštinimo vietą taip, kad pareiškėjai (paslaugos vartotojai) reikėtų stumti konteinerį keliasdešimt metrų įkalne iki vietos, kuri tinka išimtinai tik Savivaldybės vežėjui, todėl Komisija pagrįstai sprendė, kad byloje nebuvo pateikta rašytinių įrodymų, jog VASA būtų siekusi suderinti su pareiškėja konteinerio iškrovimo vietą iš anksto, prieš pakeičiant ankščiau buvusią; taip pat, kad nei VASA, nei Savivaldybė nenurodė konkrečių teisės normų (pagrindų) kuriomis vadovaudamasi sprendė, jog sunkiojo transporto priemonė dėl kelio (gatvės) pločio bei dangos negali privažiuoti gatve iki pareiškėjos namų.

4.4. Vadovaudamasi Minimalių kokybės reikalavimų 16–17 punktais, Taisyklių 70.10, 72 punktais, teigia, kad nustatytos konteinerio ištuštinimo vietos keitimas galimas tik egzistuojant visoms būtinoms sąlygoms. Šiuo atveju savivaldybė nepagrindė (nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisės normomis), kodėl savivaldybės vežėjas negali surinkti atliekų nuo įprastos konteinerių ištuštinimo vietos, t. y. pareiškėjos namų ir ją būtina keisti į kitą. Komisija savo Sprendime teisingai konstatavo, kad byloje savivaldybė neįrodė, jog egzistuoja teisės aktuose nustatytos sąlygos bei nenurodė konkrečių teisinių pagrindų, kuriais vadovaujantis sprendimas grindžiamas.

4.5. Nesutikdama su atsakovo skundo argumentais dėl būtinybės nustatyti naują konteinerio ištuštinimo vietą, pareiškėja akcentavo, kad jie prieštarauja bylos medžiagai ir faktinėms aplinkybėms. Skunde Administracijos minimi Reglamento reikalavimai šio ginčo atveju negali būti taikytini. Reglamentas nustato gatvių ir vietinės reikšmės kelių tiesimo, rekonstravimo ir remonto projektavimo techninius reikalavimus, tačiau šiuo atveju ginčo gatvė nėra nei naujai tiesiama, nei rekonstruojama, nei remontuojama. Pagal Reglamento reikalavimus, kuriais vadovaujasi atsakovas, sodininkų bendrijų teritorijose eismo juostos plotis, kai yra tik viena eismo juosta, negali būti mažesnis nei 3,50 m. Savivaldybė skundo 32 punkte nurodė, kad jos prašymu VASA atliko kelio pločio matavimus bei pateikė nuotraukomis fiksuotą medžiagą ir remdamasi šiais matavimais priėmė pareiškėjos Komisijai apskųstą sprendimą. Tačiau, skundo 36 punkte atsakovas jau teigia, kad ginčo gatvės plotis pagal neaiškius (nenurodytus) GIS žemėlapių duomenis nustatytas 2,41 m, todėl nesiekia 3,5 m pločio ir tai yra teisinis pagrindas naikinti Komisijos sprendimą. Nors priimdama pareiškėjos ginčijamą sprendimą, Administracija vadovavosi visai kitais – VASA atliktais faktiniais skaičiavimais, pagal kuriuos ginčo gatvės plotis yra daugiau kaip trečdaliu platesnė ir sudaro ne mažiau kaip 3,80 m.

4.6. Sunkiasvorėmis transporto priemonėmis atliekos pareiškėjai buvo vežamos nuo 2009 m. liepos 9 iki 2018 m. gegužės 1 d., yra teikiamos žolės konteinerio nuomos paslaugos, vežamos nuotekos. Savivaldybės vežėjui nuo 2018 m. gegužės iki 2021 m. teikiant paslaugas, savivaldybės vežėjas niekuomet nenurodė, kad konteinerio pagal grafiką neištuštinimo priežastis yra per siauras ginčo kelias. Todėl skundo teiginiai, neva kelias per siauras, yra nelogiški ir nepagrįsti. Pareiškėja taip pat nesutinka su skundo argumentais, kad įsukant į ginčo gatvę yra gadinama kelio danga ir dėl to savivaldybė gauna skersgatvyje gyvenančių gyventojų bei sodų bendrijos pirmininko skundus. Administracija skunde pripažįsta, jog ginčo gatvė priklauso sodininkų bendrijai, o ne Savivaldybei. Sodininkų bendrijos pirmininkė raštu patvirtino, kad šie savivaldybės teiginiai yra melagingi. Be to, sodininkų bendrija „Paežerys1“ sutinka dėl šiukšlių vežimo nuo pareiškėjos namų. Pareiškėjos žiniomis, nei vienas kaimynas, gyvenantis aplinkui, niekada nėra skundęsis savivaldybei dėl gadinamos kelio dangos.

4.7. Atsakovo argumentai, kad nauja konteinerio ištuštinimo vieta su pareiškėja buvo derinama, yra melagingi. Skundo argumentai dėl naujos konteinerio ištuštinimo vietos suderinimo pareigos įvykdymo prieštarauja ir VASA paaiškinimams, išdėstytiems Komisijos 2021 m. lapkričio 25 d. posėdžio metu. VASA patvirtino, kad nauja pareiškėjos konteinerių ištuštinimo vieta buvo derinta tik su savivaldybės vežėju (Komisijos posėdžio garso įrašo 17 – 18 minutės, garso įrašas pridedamas). Pagal Taisyklių 22 punktą, VASA privalo vykdyti konteinerių vietų parinkimą esamiems ir naujiems komunalinių atliekų turėtojams, derinant tas vietas su gyventojų įgaliotais atstovais ir pagal galimybes atsižvelgiant į gyventojų nuomonę. Taigi, prieš nustatydama naują konteinerio ištuštinimo vietą, VASA turėjo pareigą ją suderinti ne tik su pareiškėja, tačiau ir su sodininkų bendrija, kurios žinioje pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 6-7 straipsnius yra ginčo kelias. Susidarytų ydinga ir teisiniam reguliavimui prieštaraujanti situacija, jei VASA konteinerių ištuštinimo vietas savavališkai nustatinėtų kitiems asmenims priklausančioje ar jų valdomoje teritorijoje. Tokie įgaliojimai nei Minimaliuose kokybės reikalavimuose, nei Taisyklėse, VASA nėra suteikti, todėl ji privalo laikytis nustatytos tvarkos, procedūrų ir nepažeidinėti teisės aktų nustatytų reikalavimų. VASA naujos konteinerio vietos nesuderinus nei su pareiškėja, nei su sodų bendrija, toks VASA sprendimas yra neteisėtas.

4.8. Skundo argumentai, jog nauja nustatyta konteinerio ištuštinimo vieta yra tinkama ir nesudaro kliūčių saugiam eismui organizuoti, prieštarauja ne tik logikai, tačiau ir teisės normoms. VASA nustatyta nauja pareiškėjos konteinerio ištuštinimo vieta yra ant kelio. VASA, nesuderinusi naujos vietos nei su pareiškėja, nei su sodininkų bendrija, negalėjo vienašališkai jos pakeisti ant sodų bendrijai priklausančio kelio. VASA negalėjo pati savarankiškai nuspręsti, kad ant gatvės nustatyta nauja konteinerių ištuštinimo vieta atitinka saugumo reikalavimus. Tam VASA privalėjo gauti VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos, policijos įstaigos ir / arba kitų kompetentingų institucijų sutikimus, patvirtinimus dėl saugumo reikalavimų atitikimo.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 20 d. sprendimu atsakovo Administracijos skundą atmetė ir priteisė pareiškėjai R. K. iš atsakovo Administracijos 1 550 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Teismas nustatė, kad Komisija Sprendimu nusprendė: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. rugsėjo 21 d. rašto Nr. A51-89147/21 (3.3.2.26E-ENE) dalį, kuria nuspręsta, jog nėra pagrindo panaikinti VASA priimto sprendimo nekeisti nustatytos komunalinių atliekų surinkimo konteinerio ištuštinimo vietos; 2) įpareigoti pareiškėjos 2021 m. rugpjūčio 21 d. prašymą minėtoje dalyje (dėl naujos konteinerio ištuštinimo vietos) išnagrinėti iš naujo, taip pat pateikiant ir aiškų konkrečiomis teisės normomis pagrįstą atsakymą į prašymo 10 punkte suformuluotą klausimą; 3) likusioje dalyje skundą atmesti.

7. Teismas nustatė:

7.1. Byloje yra pareiškėjos 2021 m. vasario 15 d. pretenzija, adresuota VASA, kurioje nurodyta, kad mėnesį adresu (duomenys neskelbtini) neišvežamos mišrios komunalinės atliekos; pretenzijoje pažymėta, kad atliekų konteineris, kaip visada nuo 2009 m., vežimo dieną būna išstumtas iš privačios valdos į gatvę, stovi atviroje teritorijoje, sniegas (duomenys neskelbtini) visada būna nuvalytas, konteinerio stovėjimo vieta ir privažiavimas neužstatytas automobiliais bei niekaip kitaip neapribotas jo pasiekimas; pažymima, kad dažniausiai, kai buitinės atliekos būna išvežtos – konteineris negrąžinamas į vietą. Byloje yra VASA 2021 m. kovo 1 d. raštas Nr. SD-2021-01-01061, 2021 m. kovo 23 d. raštas Nr. SD-2021-01-01340, kuriais atsakoma į pareiškėjos skundus dėl neištuštinto mišrių komunalinių atliekų konteinerio adresu (duomenys neskelbtini). VASA 2021 m. kovo 1 d. rašte Nr. SD-2021-01-01061 nurodyta, kad vežėjas pateikė duomenis, jog neaptarnavo konteinerio, nes jis buvo neišstumtas į paėmimo vietą, tačiau pareiškėjos fotofiksacijose matoma, kad konteineris išstumtas ištuštinimui, rašte nurodoma, kad vežėjui UAB „Ekonovus“ bus siūloma skirti baudą. VASA 2021 m. kovo 23 d. rašte Nr. SD-2021-01-01340, kuriame nurodyta, kad vežėjas pateikė duomenis, jog neaptarnavo konteinerio, nes jis buvo neišstumtas į paėmimo vietą, tačiau pareiškėjos fotofiksacijoje matyti, kad konteineris išstumtas ištuštinimui; buvo atliktas VASA Atliekų tvarkymo kontrolės skyriaus patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad konteineris neperpildytas; vežėjas buvo įpareigotas atlikti konteinerio ištuštinimą ne pagal grafiką ir jis buvo ištuštintas 2021 m. kovo 18 d.

7.2. Byloje esančiame UAB „Ekonovus“ 2021 m. kovo 4 d. rašte Nr. EKO-VI2021/3-03-034 „Dėl konteinerių aptarnavimo“, adresuotame pareiškėjai, nurodyta, kad 2021 m. sausio 31 d. dėl slidaus, nevalyto, nepravažiuojamo kelio nebuvo įmanoma patekti ir aptarnauti mišrių atliekų konteinerio, nurodytą, kad siekiant užtikrinti tinkamą paslaugos teikimą, vadovaujantis Taisyklėmis, atliekų turėtojas turi užtikrinti patekimą mišrių atliekų konteinerio.

7.3. VASA 2021 m. birželio 7 d. rašte Nr. SD-2021-01-02402 „Dėl konteinerio stovėjimo vietos adresu (duomenys neskelbtini), paaiškino pareiškėjai, kad VASA iš atliekų vežėjo UAB „Ekonovus“ gavo informaciją, kad adresu (duomenys neskelbtini) nėra užtikrintas patekimas prie konteinerių, kaip to reikalaujama Taisyklių 43 punkte, todėl prašoma nurodyti kitą tinkamą konteinerių aptarnavimo vietą; pažymėjo, kad VASA Atliekų tvarkymo kontrolierius atliko bandomąjį važiavimą, kurio metu nustatyta, kad sunkiasvorė transporto priemonė negali įsukti į akligatvį, todėl pareiškėjos prašoma konteinerio ištuštinimo pagal grafiką dienomis išstumti konteinerį į nurodytą vietą. Prie šio rašto pridėta konteinerio išstūmimo vietos schema ir konteinerio išstūmimo vietos foto fiksacija.

7.4. Pareiškėja 2021 m. birželio 8 d. rašte paaiškina, kad VASA 2021 m. birželio 7 d. rašte Nr. SD-2021-01-02402 nurodyta konteinerio stovėjimo vieta jai netinka ir nebuvo su ja derinta; paaiškina, kad ištuštinimo dieną nuo 2009 m. konteineris išstumiamas prie (duomenys neskelbtini); pažymi, kad VASA 2021 m. birželio 7 d. rašte Nr. SD-2021-01-02402 jai nurodė, kad sunkiasvorė transporto priemonė negali įsukti į akligatvį, tačiau pareiškėja nurodė, jog sunkiasvorė transporto priemonė 2021 m. birželio 6 d. įsuko į akligatvį ir ištuštino konteinerį vietoje.

7.5. VASA 2021 m. birželio 21 d. rašte Nr. SD-2021-01-02637 „Dėl konteinerio ištuštinimo adresu (duomenys neskelbtini)“ pareiškėjai paaiškinta, kad VASA gavo pareiškėjos pretenziją, kuria nesutinkama su VASA 2021 m. birželio 7 d. raštu Nr. SD-2021-01-02402 nurodyta konteinerio ištuštinimo vieta; rašte paaiškinama, kad pareiškėjos nurodyto atvejo, kai sunkiasvorė transporto priemonė 2021 m. birželio 6 d. įsuko į akligatvį ir ištuštino konteinerį adresu (duomenys neskelbtini), metu atliekos buvo išvežtos siekiant nustatyti, kiek atliekų vežėjo laiko ir pastangų reikalauja įvažiavimas į minėtą akligatvį; šio ištuštinimo metu nustatyta, kad akligatvio važiuojamoji dalis neturi kietos kelio dangos, dėl ko sunkiasvorei transporto priemonei sukinėjantis vietoje gadinama gatvė, atsiranda įdubos; rašte atkreiptas dėmesys, kad iš gyventojų gaunama skundų dėl infrastruktūros gadinimo (duomenys neskelbtini); rašte teigiama, kad tai patvirtina išvadą, jog adresu (duomenys neskelbtini) nėra užtikrintas patekimas prie konteinerių, kaip to reikalaujama Taisyklių 43 punkte, todėl VASA 2021 m. birželio 7 d. raštu Nr. SD-2021-01-02402 kreipėsi į pareiškėją su prašymu konteinerio ištuštinimo pagal grafiką dienomis išstumti konteinerį į nurodytą vietą.

7.6. Pareiškėja, dėl VASA 2021 m. birželio 21 d. rašto Nr. SD-2021-01-02637, 2021 m. liepos 5 d. raštu „Dėl konteinerio ištuštinimo adresu (duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į Administraciją, VASA, vežėją „Ekonovus“ ir nurodė, kad VASA atsakymas jos netenkina, kad jai netinka nurodyta konteinerio ištuštinimo vieta, nes ji neturi galimybės ten pristatyti konteinerio, nurodo, kad apie tai minėjo kelis kartus atvykusiems VASA atstovams ir pranešė raštu, nurodė, kad turi teisę gauti tinkamą paslaugą, kad konteineris būtų ištuštinamas privažiuojant iki namų ar nusistumiant iki šiukšliavežio; priminė, kad nuo 2009 m. liepos 9 d. konteineris išstumiamas šalia (duomenys neskelbtini) ir pagal grafiką, nepertraukiamai buvo tinkamai teikiama buitinių atliekų išvežimo paslauga; po reformos neturi galimybės rinktis paslaugų teikėjo ir gauna nekokybišką paslaugą – konteineris kas kelintą kartą lieka neištuštintas; akcentuoja, kad nei kelio danga, nei kelio plotis nėra priežastis neištuštinti konteinerio; nurodo, kad pranešus apie neištuštintą konteinerį atliekų vežėjo ir VASA atsakymai kiekvieną kartą būna skirtingi, akivaizdžiai neįsigilinus į problemą, nežinant konkrečios situacijos: konteineris neišstumtas į gatvę, slidus, nevalytas, nepravažiuojamas kelias, pažadai perduoti vežėjams, įtraukti į išvežimo grafikus, konteineris neišstumtas iš privačios valdos, o šį kartą teigiama, kad užima daug laiko, pastangų ir kelio danga netinkama; pareiškėja atkreipia dėmesį, kad rašte nurodyta konteinerio ištuštinimo vieta važiuojamojoje dalyje trukdo ir kelia pavojų eismui siaura gatve; pareiškėja atkreipia dėmesį, kad konteineris visada būna išstumtas, kelias pravažiuojamas, neužstatytas automobiliais bei niekaip kitaip neapribotas konteinerio pasiekimas, kelias žiemą būna nuvalytas, yra galimybė vežėjui nustumti konteinerį iki šiukšliavežio tuštinimui.

7.7. Administracija (Energetikos skyrius), išnagrinėjusi pareiškėjos 2021 m. liepos 5 d. skundą, 2021 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr. A51-69313/21 (3.3.2.26E-ENE) informavo pareiškėją, kad VASA sprendimas nekeisti nustatytos atliekų surinkimo konteinerio ištuštinimo vietos priimtas remiantis Taisyklėmis ir Reglamentu, todėl pagrindo jį panaikinti nėra; Administracija rašte nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje komunalinės atliekos tvarkomos vadovaujantis Minimaliais kokybės reikalavimais ir Taisyklėmis, atsakyme remiasi Minimalių kokybės reikalavimų 16.3 papunkčiu, Taisyklių 43, 70.10 papunkčiais; Administracija rašte atkreipia dėmesį, kad sunkiasvorė šiukšliavežė yra priskiriama prie sunkiojo transporto priemonių, todėl kelio (gatvės) danga, kuria vyksta privažiavimas iki pat individualaus konteinerio, siekiant jį aptarnauti, turi atitikti Reglamento nurodytus kelio dangos konstrukcijos klasei keliamus reikalavimus; Administracija rašte akcentavo, kad VASA 2021 m. birželio 7 d. ir 2021 m. birželio 21 d. raštais pareiškėjai nurodė, kad sunkiasvorė šiukšliavežė negali įsukti į akligatvį ir privažiuoti prie pareiškėjos atliekų konteinerio dėl itin siauros kelio važiuojamosios dalies, kad akligatvio važiuojamoji kelio dalis neturi kietos kelios dangos, dėl ko sunkiasvorė transporto priemonė sukinėjantis vietoje gadina kelio dangą ir toje vietoje atsiranda kelio įdubos; pažymi, kad VASA yra gavusi ne vieną gyventojų skundą dėl kelio dangos (infrastruktūros) gadinimo (duomenys neskelbtini). Administracija rašte taip pat nurodė, kad jeigu pareiškėjos netenkina nustatyta atliekų konteinerio ištuštinimo vieta ir neturi galimybių išstumti konteinerio į ištuštinimo vietą, visada gali kreiptis į VASA dėl galimybės naudotis bendrojo naudojimo atliekų surinkimo konteineriu, kuris šiuo metu yra pastatytas adresu (duomenys neskelbtini).

7.8. Pareiškėja 2021 m. rugpjūčio 24 d. raštu „Dėl komunalinių atliekų surinkimo konteinerio ištuštinimo adresu (duomenys neskelbtini)“, atsakydama į Administracijos 2021 m. rugpjūčio 3 d. raštą Nr. A51-69313/21 (3.3.2.26E-ENE), pranešė, kad jos netenkina Administracijos priimtas sprendimas nekeisti nustatytos komunalinių atliekų surinkimo konteinerio ištuštinimo vietos ir pateiktas siūlymas kreiptis į VASA dėl galimybės naudotis bendrojo naudojimo atliekų surinkimo konteineriu, kuris yra (duomenys neskelbtini) (beveik už 400 metrų nuo namų), pareiškė reikalavimą, kad konteineris būtų paimamas iš tos pačios vietos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), kur būna išstumiamas nuo 2009 m. (nesvarbu – privažiuojant iki namų ar nusistumiant jį iki šiukšliavežio) ir rašte paprašė:

1) paaiškinti, kodėl pareiškėjai nežinant ir nederinant buvo pakeista daugiau kaip 12 metų galiojusi konteinerio išstūmimo vieta, ženkliai pabloginant teikiamą paslaugą;

2) nauja nurodoma konteinerio ištuštinimo vieta su pareiškėja niekada nebuvo derinama ir yra netinkama vieta konteinerio išstūmimui ir laikymui (Taisyklių 43 punktas), nes VASA ir atliekų vežėjas nurodo vietą, į kurią pareiškėja neturi galimybės išstumti konteinerio (pareiškėja nurodo, kad apie tai buvo rašiusi raštuose ir žodžiu sakė keliems atvykusiems VASA atstovams), nurodyta vieta yra važiuojamojoje dalyje, kur trukdo ir kelia pavojų eismui (pareiškėja akcentuoja, kad apie tai buvo rašiusi 2021 m. liepos 5 d. rašte);

3) paaiškinti, kodėl iki 2021 m. birželio mėnesio, nesusipratimai dėl neištuštinto konteinerio buvo sprendžiami pareiškėjos naudai, t. y., įpareigojant vežėją išvežti komunalines atliekas, kas pasikeitė, kad nutrauktas paslaugos teikimas ir sprendimai priimami vežėjo naudai;

4) privažiavimas prie konteinerio yra įmanomas; pareiškėja mini, kad 2021 m. birželio 8 d. savo pretenzijoje nurodė, jog 2021 m. birželio 6 d. šiukšliavežė įsuko į akligatvį ir ištuštino konteinerį vietoje;

5) jeigu privažiavimas prie konteinerio vežėjo netenkina – vadovaujantis Taisyklių 70.10 papunkčiu yra užtikrinta galimybė atliekų vežėjui nustumti konteinerį iki šiukšliavežio tuštinimui, nes pareiškėja neturi galimybės išstumti į konteinerio ištuštinimo vietą;

6) akligatvio važiuojamoji kelio dalis turi tokio pat kietumo kelią kaip ir visa (duomenys neskelbtini); pareiškėja prašo nurodyti, kokių priemonių VASA ėmėsi gavusi ne vieną gyventojų skundą dėl prastos (duomenys neskelbtini) infrastuktūros (akcentuoja, kad Administracijos skunde tai nenurodyta, o nurodytas tik skundų buvimo faktas);

7) jeigu gatvė kai kuriose vietose neatitinka pločio ar dangos reikalavimų, prašo kreiptis į kompetentingas institucijas ar savivaldybės skyrius, kad kliūtys būtų pašalintos; pareiškėja nurodo, kad įskuti iš 6 metrų pločio gatvės į 5 metrų pločio akligatvį nėra sudėtinga;

8) jeigu sunkiasvorė transporto priemonė negali įsukti į akligatvį, tai reiškia, kad pareiškėjos ir kitų akligatvio gyventojų saugumas pavojuje, nes negalės privažiuoti gaisrinė, gelbėtojai ir kt. reikalinga technika, pareiškėja prašo kuo greičiau imtis priemonių saugumui užtikrinti;

9) prašo nurodyti, kas buvo padaryta iki rašant 2021 m. rugpjūčio 3 d. raštą, kad problema būtų išspręsta, kokių imtasi priemonių paslaugų teikimo trūkumams pašalinti;

10) prašo nurodyti kokio, rašte minimo, reglamento reikalavimais buvo pagrįstas sprendimas nekeisti nustatytos atliekų tvarkymo surinkimo konteinerio ištuštinimo vietos, nes vadovaujantis Taisyklėmis ištuštinimo vieta turi būti iš anksto suderinta, o ne nustatyta.

7.9. Administracija į pareiškėjos 2021 m. rugpjūčio 24 d. raštą atsakė 2021 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr. 51-89147/21(3.3.2.26E-ENE) „Dėl komunalinių atliekų surinkimo konteinerio ištuštinimo vietos“, kuriame nurodė, kad Administracijos 2021 m. rugpjūčio 3 d. rašte buvo priimtas Taisyklių nuostatomis pagrįstas sprendimas nekeisti nustatytos atliekų surinkimo konteinerio ištuštinimo vietos, todėl nėra pagrindo naikinti šį sprendimą, nurodyta, kad, atsižvelgiant į faktinę situaciją, jog pareiškėjos naudojamas konteineris stovi atliekų vežėjui neprivažiuojamoje vietoje, pareiškėja privalo išstumti konteinerį į nustatytą ištuštinimo vietą nustatytu konteinerių tuštinimo laiku.

Administracijos rašte cituojami Taisyklių 43 ir 70.10 punktai; nurodyta, kad buvo kreiptasi dėl aplinkybių paaiškinimo į VASA, kuri paaiškino, kad gatvė, kuria turėtų privažiuoti atliekų vežėjo transportas prie atliekų konteinerio, yra itin siauro važiuojamosios kelio dalies pločio bei neturi kietos kelio dangos; VASA atlikto faktinio patikrinimo metu nustatyta, kad akligatvyje esančios važiuojamosios kelio dangos plotis tesiekia 3,80 m., kad įsukimas į akligatvį yra labai status, gatvė neturi kietos kelio dangos, todėl atliekų vežėjas, siekdamas įsukti į akligatvį, gadina važiuojamosios kelio dalies dangą, dėl sugadintos kelio važiuojamosios dalies VASA gavo ne tik gyventojų, bet ir sodininkų bendrijos pirmininko nusiskundimų.

Administracija rašte pažymi, kad VASA, suderinusi su atliekų vežėju naują konteinerio ištuštinimo vietą, ne kartą kreipėsi į pareiškėją, prašydama jos geranoriškai išstumti konteinerį į naują konteinerio ištuštinimo vietą, arčiau pagrindinės gatvės, tačiau konteineris nebuvo išstumiamas; todėl VASA, atsižvelgdama į šias aplinkybes, 2021 m. birželio 7 d. raštu Nr. SD-2021-01-02402 informavo pareiškėją apie naują nustatytą konteinerio ištuštinimo vietą; Administracija nurodė, kad VASA paaiškino, jog nauja nustatyta konteinerio ištuštinimo vieta yra tinkama, nes būtent toje vietoje kelio važiuojamosios dalies plotis siekia 4,30 m, todėl nesudaro kliūčių saugiam eismui organizuoti.

Administracija rašte nurodė, kad įvertinus pareiškėjos 2021 m. rugpjūčio 24 d. rašte pateiktas pastabas ir VASA pateiktus paaiškinimus, nustatyta, kad nauja konteinerio ištuštinimo vieta buvo derinta su pareiškėja, tačiau konteinerį pareiškėja išstumti atsisakė, nagrinėjamu atveju nauja nustatyta konteinerio ištuštinimo vieta yra tinkama, nesudaro kliūčių eismui, važiuojamosios kelio dalies pločio pakanka tiek konteineriui laikyti, tiek saugiam eismui užtikrinti. Administracija, atsakydama pareiškėjai dėl (duomenys neskelbtini) dangos nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr. SD-2021-794 buvo paaiškinta, kad sunkiasvorė šiukšliavežė yra priskiriama prie sunkiojo transporto priemonių, todėl kelio važiuojamosios dalies danga, kuria vyktų pravažiavimas iki pat individualaus konteinerio, siekiant jį aptarnauti, turi atitikti Reglamento nurodytus kelio dangos konstrukcijos klasei keliamus reikalavimus; paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 1-1424 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašo tvirtinimo“ buvo patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašas, pagal kurį Vilniaus miesto savivaldybė vykdo kelių ir gatvių priežiūrą;

šiame sąraše nėra (duomenys neskelbtini); Administracija cituoja Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 8 dalį, 7 straipsnio 1 ir 3 dalimi, 6 straipsnio 8 dalį, paaiškina pareiškėjai, kad už (duomenys neskelbtini) dangos priežiūrą atsakinga sodininkų bendrija „Paežerys-1“.

7.10. Pareiškėja pateikė VASA savitarnos ataskaitos ištrauką, iš kurios matyti, kad nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. sausio 2 d. pagrindinė konteinerio neaptarnavimo priežastis nurodoma (29 kartus) „konteineris neišstumtas į konteinerio paėmimo vietą“ ir 3 kartus (žiemos laikotarpiu) nurodyta priežastis „neįmanoma privažiuoti prie konteinerio dėl kitų priežasčių“.

7.11. Į bylą pateikta 2009 m. liepos 9 d. tarp pareiškėjos ir UAB „A.S.A Vilnius“ sudaryta sutartis dėl komunalinių atliekų išvežimo ir konteinerių nuomos Nr. ASA/E-204, taip pat 2021 m. balandžio 21 d. tarp pareiškėjos ir UAB „Ecoservice“ sudaryta sutartis dėl žolės surinkimo ir sutvarkymo paslaugos, pažymėtina, kad tai sutartys, pareiškėjos sudarytos su asmenimis, kurie nėra proceso dalyviai šioje byloje ir byloje nėra sprendžiami klausimai, susiję su šių asmenų teiktomis / teikiamomis paslaugomis. Byloje yra sodininkų bendrijos „Paežerys1“ 2022 m. sausio 28 d. raštas, kuriame šios bendrijos valdybos pirmininkė, einanti šias pareigas nuo 2020 m. liepos 11 d. nurodė, kad nei ji, nei valdyba nesikreipė į VASA dėl (duomenys neskelbtini) kelio gadinimo. Į bylą pareiškėja pateikė 2016 m. vasario 23 d., 2017 m. vasario 10 d., 2021 m. balandžio 2 d., 2021 m. rugpjūčio 25 d. medicininius dokumentus apie savo sveikatą, tačiau šie dokumentai arba juose nurodyta informacija nebuvo pateikta nei Komisijai nagrinėjant ginčą, nei pareiškėja juose pateikta informacija, sveikatos priežastimis rėmėsi savo raštuose, adresuotuose Administracijai ir VASA.

8. Teismas apžvelgė ginčo teisiniams santykiams aktualų teisinį reguliavimą (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 ir 36 punktai, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, Taisyklės, Minimalūs kokybės reikalavimai).

9. Įvertinęs Taisyklių nuostatas, susijusias su konteinerių vietų parinkimu esamiems ir naujiems komunalinių atliekų turėtojams, pavienių bendrojo naudojimo konteinerių komplektų išdėstymo konteinerių objektams paskirstymu ir priskyrimu, konteinerio ištuštinimo vietos derinimu (22.1 papunktį, 33 punktą, 43 punktą), teismas darė išvadą, kad Taisyklėse nėra įtvirtinta VASA pareiga suderinti tokias vietas su gyventojais, tačiau Taisyklėse yra įtvirtinta pareiga parenkant konteinerių vietas esamiems ir naujiems komunalinių atliekų turėtojams derinti jas su gyventojų įgaliotais atstovais ir pagal galimybes atsižvelgti į gyventojų nuomonę; pagal Taisyklių 43 punktą jame nurodytu atveju konteinerio ištuštinimo vieta turi būti iš anksto suderinta su VASA ir savivaldybės vežėju, t. y. atliekų turėtojas konteinerio negali išstumti į bet kurią vietą, nesuderintą su VASA ir savivaldybės vežėju. Teismas pažymėjo, kad derinimo pareiga nėra savitikslė, tai reiškia, kad derinant šiuos klausimus pagal galimybes turi būti atsižvelgiama į gyventojų poreikius, galimybes, tačiau gali susidaryti situacijos, kai vieningas susitarimas tarp VASA, atliekų vežėjo ir gyventojų nebus pasiektas dėl objektyvių priežasčių (prie tokių priežasčių gali būti priskirtos ir aplinkybės, kai konkrečios konteinerių ištuštinimo vietos nebus galimybės nustatyti gyventojo pageidaujamoje vietoje dėl to, kad nustačius konteinerio ištuštinimo vietą gyventojo pageidaujamoje vietoje pažeidžiant protingumo, racionalumo, proporcingumo principus būtų gadinama, niokojama, ardoma infrastuktūra, pažeidžiami kitų asmenų teisėti interesai). Šiame kontekste teismas atkreipė dėmesį, kad VASA, spręsdama klausimus dėl konteinerių naudojimo, turi vadovautis ir Taisyklių 28 punkte įtvirtintais principais (ekonomiškumo, racionalumo bei pasiekiamumo, protingumo, patiriamų aptarnavimo, eksploatavimo sąnaudų mažinimo). Taisyklėse nėra nurodyta, kokiu būdu (žodžiu ar raštu) turi būti derinami minėti klausimai, tačiau teismas pažymėjo, kad derinama turi būti taip, jog kilus ginčui, VASA, norėdama įrodyti derinimo faktą, galėtų pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

10. Įvertinęs byloje esančius faktinius duomenis, teismas darė išvadą, kad Komisija pagrįstai nurodė, jog byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų, jog VASA būtų raštu siekusi suderinti su pareiškėja iškrovimo vietą iš anksto, prieš pakeičiant ankščiau buvusią, kad VASA pareiškėjos neklausė, ar iškrovimo vieta jai tinka, o 2021 m. birželio 7 d. raštu tiesiog vienašališkai paprašė išstumti konteinerį į nurodytą naują vietą. Teismo vertinimu, Administracija nepagrįstai daro išvadą, kad pareiškėja 2021 m. liepos 5 d. raštu pripažįsta, jog dėl konteinerio ištuštinimo vietos derinimo VASA atstovai buvo atvykę net kelis kartus pas pačią pareiškėją ir žodžiu derino iš anksto naują konteinerio ištuštinimo vietą. Byloje VASA nepateikė jokių rašytinių įrodymų dėl to, kokiomis dienomis, kiek kartų, kokie VASA atstovai ir dėl kokių klausimų buvo atvykę pas pareiškėją. Teismo vertinimu, minėtos Administracijos išvados nepatvirtina ir byloje esantys VASA 2021 m. kovo 1 d., 2021 m. kovo 23 d., 2021 m. birželio 7 d. raštai, vertinant jų išsiuntimo pareiškėjai datas ir turinį. Pritarta atsiliepime pateiktai pozicijai, kad apie nustatytą konteinerio ištuštinimo vietą atliekų turėtojas turi būti informuotas, supažindintas iš anksto.

11. Administracija nesutinka su Komisijos išvada (analizuojant Taisyklių 43 punkto ir 70.10, 70.11 papunkčių nuostatas), jog minėtos teisės normos kategoriškai nenumato asmens pareigos, tuo atveju, jei konteinerio ištuštinimo vieta nustatoma toliau nuo pareiškėjos namo (konteinerio objekto) konteinerį pačiam asmeniui nustumti iki ištuštinimo vietos. Administracija nesutinka su Komisijos Sprendime išdėstytais motyvais, kad „išsamaus tyrimo (reikšmingų aplinkybių nustatymo) Administracija neatliko, o rėmėsi tik VASA pateiktais paaiškinimais, kurie Komisijos vertinimu, yra nepagrįsti ir prieštarauja teisiniam reglamentavimui“. Administracijos teigimu, Komisija sąmoningai ignoravo pačios pareiškėjos paaiškinime nurodytą argumentą, kad ji turi galimybę užtikrinti bei užtikrina atliekų vežėjui priėjimą prie konteinerio, nes konteinerį išstumia už savo sklypo ribos ir tai jai nei problemų, nei sunkumų nesukelia; akcentuojama, kad pareiškėja nei 2021 m. liepos 5 d., nei 2021 m. rugpjūčio 24 d. raštuose Administracijai nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių aplinkybes, kad ji neturi galimybės nustumti konteinerį į naują ištuštinimo vietą, kas iš esmės patvirtina, kad pareiškėja turi galimybę ir gali konteinerį išstumti, nėra jokios objektyvios priežasties dėl kurios ji negalėtų nustumti konteinerio į naują ištuštinimo vietą.

12. Kaip minėta, Taisyklėse nustatyta, kad atliekų turėtojas privalo (70 punktas): pakelti užtvarus, atrakinti konteinerių patalpas, aptvarus, stogines, išstumti konteinerius į nustatytas konteinerių ištuštinimo vietas tais atvejais, kai konteineriai stovi patalpose, uždaruose kiemuose ar kitose neprivažiuojamose vietose nustatytą konteinerių tuštinimo dieną (pagal grafiką), bei užtikrinti savivaldybės vežėjui galimybę ištuštinti konteinerį – užtikrinti prieigą prie konteinerio ir galimybę nustumti jį iki šiukšliavežio tuštinimui tais atvejais, kai nėra galimybės konteinerius išstumti į konteinerių ištuštinimo vietas, pvz., pernelyg siaura važiuojamoji dalis ar pan. (70.10 papunktis).

13. Teismo vertinimu, Taisyklių 70.10 papunktyje nustatyta, kad esant tam tikroms objektyvios aplinkybėms (kai nėra galimybės atliekų turėtojui išstumti į konteinerių ištuštinimo vietas), kurių baigtinis sąrašas Taisyklėse nėra pateiktas (pateiktas tik vienas pavyzdys – pernelyg siaura važiuojamoji dalis), atliekų turėtojas turi ne pats nustumti konteinerį į konteinerio ištuštinimo vietą, o turi užtikrinti savivaldybės vežėjui prieigą prie konteinerio ir galimybę pačiam vežėjui nustumti konteinerį iki šiukšliavežio tuštinimui.

14. Pareiškėja savo 2021 m. liepos 5 d. rašte, taip pat 2021 m. rugpjūčio 24 d. rašte iš esmės ir rėmėsi šia Taisyklių nuostata – ji nurodė, kad nurodyta konteinerio ištuštinimo vieta jai netinka, nes ji neturi galimybės nustumti konteinerio į nurodytą ištuštinimo vietą ir kad Taisyklių 70.10 papunktyje yra numatyta galimybė atliekų vežėjui nustumti konteinerį iki šiukšliavežio ištuštinimui. Tačiau Administracija 2021 m. rugsėjo 21 d. rašte, kuriuo atsakė į pareiškėjos 2021 m. rugpjūčio 24 d. raštą, tokios galimybės nepakomentavo, todėl liko neaišku, kodėl ji pareiškėjos atveju nėra ar negalėtų būti taikoma. Nors pareiškėja savo raštuose, adresuotuose Administracijai, iš esmės nedetalizavo, kodėl ji neturi galimybės nustumti konteinerio iki nustatytos konteinerio ištuštinimo vietos (tik jau nagrinėjant bylą Komisijoje, teisme detaliau nurodė priežastis), tačiau nei VASA, nei Administracija nesiaiškino, ar tokios priežastys yra ir jeigu taip, tai kokios, jų neanalizavo Taisyklių 70.10 papunkčio kontekste.

15. Teismas atkreipė dėmesį ir į aplinkybę, kad pati Administracija atsiliepime nurodė, kad nauja ištuštinimo vieta buvo parinkta ne dėl atliekų vežėjo patogumo, o dėl to, kad atliekų vežėjas negali privažiuoti prie pareiškėjos konteinerio dėl objektyvių priežasčių, t. y. pernelyg siaura eismo juosta (važiuojamoji kelio dalis), status įsukimas į akligatvį, kietos kelio dangos nebuvimas, dėl ko sunkiasvoriam transportui sukinėjantis vienoje vietoje susidaro kelio įdubos gadinama infrastruktūra. Pareiškėja savo negalėjimą nustumti konteinerio iki nustatytos konteinerio ištuštinimo vietos grindžia ir tuo, kad turi sveikatos problemų, negali nusistumti konteinerio į įkalnę.

16. Administracija nesutinka su Komisijos išvada, kad kol nebus su pareiškėja suderinta nauja konteinerio ištuštinimo vieta, vežėjo darbuotojai privalo nustumti patys konteinerį iki šiukšliavežio tuštinimui. Teismo vertinimu, su tokia Komisijos išvada nėra pagrindo sutikti dėl to, kad, kaip minėta, Taisyklėse nėra nustatyta, jog konteinerio ištuštinimo vieta visais atvejais privalo būti suderinta su atliekų turėtoju, taip pat dėl Taisyklių 70.10 papunktyje nustatytos nuostatos (atliekų turėtojo pareigos užtikrinti prieigą prie konteinerio ir galimybę nustumti jį iki šiukšliavežio tuštinimui tais atvejais, kai nėra galimybės konteinerius išstumti į konteinerių ištuštinimo vietas) taikymo pareiškėjos atžvilgiu – Administracija turi objektyviai išsiaiškinti ir įvertinti aplinkybes, priežastis dėl kurių pareiškėja negali nustumti konteinerio į nustatytą konteinerio ištuštinimo vietą ir nuspręsti dėl paminėtos Taisyklių 70.10 papunktyje nustatytos nuostatos taikymo pareiškėjos atžvilgiu.

17. Administracija nesutinka su Komisijos sprendimu, jog Administracija neatsakė į pareiškėjos 2021 m. rugpjūčio 24 d. rašte pateiktą 10 (dešimtą) klausimą, nes nenurodė jokių konkrečių teisės normų (punktų), kuriomis remiantis teigia, jog sunkiojo transporto priemonė šiuo atveju dėl kelio (gatvės) dangos negali važiuoti akligatviu iki pareiškėjos. Teismo vertinimu, Komisija pagrįstai padarė tokią išvadą ir įpareigojo Administraciją pateikti aiškų ir konkrečiomis teisės normomis pagrįstą atsakymą į pareiškėjos 2021 m. rugpjūčio 21 d. prašymo 10 (dešimtame) punkte suformuluotą klausimą. Administracija 2021 m. rugsėjo 21 d. rašte paaiškino, kad sunkiasvorė šiukšliavežė yra priskiriama prie sunkiojo transporto priemonių, todėl kelio važiuojamosios dalies danga, kuria vyktų privažiavimas iki pat individualaus konteinerio, siekiant jį aptarnauti, turi atitikti Reglamento nurodytus kelio dangos konstrukcijos klasei keliamus reikalavimus, tačiau faktiškai rašte nenurodė jokių konkrečių Reglamento teisės normų, kuriomis remiantis būtent dėl kelio dangos, o ne dėl kelio pločio, padaryta tokia išvada.

18. Teismas, be kita ko, pažymėjo ir tai, kad Administracijos atsiliepime pateikiama skirtinga informacija, susijusi su akligatvio, į kurį pareiškėja nori išstumti atliekų konteinerį ištuštinimui, važiuojamosios dalies pločiu. Administracijos atsiliepime nurodyta, kad VASA atliko faktinį patikrinimą, kurio metu nustatyta, kad akligatvyje esančios važiuojamosios kelio dalies plotis tesiekia 3,80 m; taip pat nurodė, kad įsukimas į akligatvį yra labai status, gatvė neturi kietos kelio dangos, todėl atliekų vežėjas, siekdamas įsukti į akligatvį, gadina važiuojamosios kelio dalies dangą (skunde pažymima, kad dėl infrastruktūros gadinimo (duomenys neskelbtini) VASA yra gavusi ne tik gyventojų, bet ir sodų bendrijos pirmininko nusiskundimų); remiasi VASA paaiškinimais, kad nauja nustatyta konteinerio ištuštinimo vieta yra tinkama, nes būtent toje vietoje kelio važiuojamosios dalies plotis siekia 4,30 m, todėl nesudaro kliūčių saugiam eismui organizuoti. Tačiau kitoje Administracijos atsiliepimo vietoje jau nurodyta, kad atlikus matavimus tiek vietoje, tiek naudojantis GIS žemėlapiu nustatyta, kad akligatvio eismo juostos plotis (tik važiuojamosios kelio dalies plotis be kelkraščių) yra apie 2,41 m. Taip pat pažymėtina, kad nors Administracija nurodo, kad dėl infrastruktūros gadinimo (duomenys neskelbtini) VASA yra gavusi ne tik gyventojų, bet ir sodų bendrijos pirmininko nusiskundimų, Administracija tokių įrodymų nepateikė. Byloje esantys įrodymai iš dalies paneigia tokią Administracijos pateikiamą informaciją, nes byloje esančiame sodininkų bendrijos „Paežerys1“ 2022 m. sausio 28 d. rašte nurodyta, kad sodininkų bendrijos „Paežerys1“ valdybos pirmininkė, einanti šias pareigas nuo 2020 m. liepos 11 d., nei pati kreipėsi, nei šios sodų bendrijos valdyba kreipėsi į VASA dėl (duomenys neskelbtini) kelio gadinimo.

19. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas Administracijos skundą atmetė. Pažymėta, kad nors teismas ne su visais Komisijos Sprendime išdėstytais motyvais sutiko, tačiau konstatavo, jog tai nedaro Komisijos Sprendimo rezoliucinės dalies neteisėta ir nepagrįsta.

III. 20. Atsakovas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atsakovo (skundą padavusios institucijos) Administracijos skundą tenkinti.

21. Administracija nurodo, kad:

21.1. Pareiškėja 2021 m. liepos 5 d. rašte nurodė, jog 2021 m. birželio 21 d. VASA atsakymas Nr. SD-2021-01-02637 jos ir jai netinka nurodyta konteinerio ištuštinimo vieta, nes neturi galimybės ten pristatyti konteinerio. Apie šias aplinkybes pareiškėja nurodė minėjusi kelis kartus atvykusiems VASA atstovams ir pranešė VASA raštu. Tai reiškia, kad pati pareiškėja minėtame rašte pripažino, kad dėl konteinerio ištuštinimo vietos derinimo VASA atstovai buvo atvykę net kelis kartus pas pačią pareiškėją ir žodžiu derino iš anksto naują konteinerio ištuštinimo vietą. Šios aplinkybės sutampa ir su VASA Administracijai pateikta informacija, jog VASA suderinusi su atliekų vežėju naują konteinerio ištuštinimo vietą ne kartą kreipėsi į pareiškėją, prašydama jos geranoriškai išstumti konteinerį į naują nustatytą konteinerio ištuštinimo vietą arčiau pagrindinės gatvės, tačiau konteineris nebuvo išstumiamas. Po keleto bandymų suderinti vietą žodžiu, VASA 2021 m. birželio 7 d. raštu Nr. SD-2021-01-02402 kreipėsi į pareiškėją dar kartą prašydama išstumti konteinerį į nurodytą vietą tomis dienomis, kai yra numatytas konteinerio ištuštinimas pagal grafiką. Įvertinus tiek pareiškėjos 2021 m. liepos 5 d. rašte, tiek VASA pateiktą informaciją, akivaizdu, kad nauja konteinerio ištuštinimo vieta buvo derinta su pareiškėja žodžiu iš anksto ir ne vieną kartą iki tol, kol VASA 2021 m. birželio 7 d. kreipėsi ir raštu.

21.2. Svarbu pažymėti, jog Taisyklių 43 punkte nenurodyta, kokiu konkrečiu būdu turi būti derinama konteinerių ištuštinimo (iškrovimo) vieta, todėl darytina išvada, kad derinimo būdai tiek žodžiu, tiek raštu yra tinkami ir neprieštarauja Taisyklių 43 punkto nuostatai. Todėl skundžiamame sprendime padarytos pirmosios instancijos teismo išvados dėl ištuštinimo vietos derinimo neatitinka nei su ginču susijusių faktinių aplinkybių, nei teisinio reglamentavimo nustatyto Taisyklių 43 punkte, dėl ko yra laikomos visiškai nepagrįstomis.

21.3. Be kita ko, VASA besikreipdama į pareiškėją (tiek 2021 m. birželio 7 d. raštu Nr. SD-2021-01-02402, tiek 2021 m. birželio 21 d. raštu Nr. SD-2021-01-02637) paaiškino, jog gatvė, kuria turėtų privažiuoti atliekų vežėjo transportas prie atliekų konteinerio, yra itin siauro važiuojamosios kelio dalies pločio bei neturi kietos kelio dangos. VASA atlikto faktinio patikrinimo metu nustatyta, kad akligatvyje esančios važiuojamosios kelio dalies plotis tesiekia 3,80 m. Taip pat nurodė, kad įsukimas į akligatvį yra labai status, gatvė neturi kietos kelio dangos, todėl atliekų vežėjas, siekdamas įsukti į akligatvį, gadina važiuojamosios kelio dalies dangą. Taip pat VASA papildomai paaiškino, kad nauja nustatyta konteinerio ištuštinimo vieta yra tinkama, nes būtent toje vietoje kelio važiuojamosios dalies plotis siekia 4,30 m, todėl nesudaro kliūčių saugiam eismui organizuoti. Taigi VASA minėtais raštais ne kartą kreipėsi į pareiškėją dėl konteinerio keitimo vietos, detaliai išdėstant argumentus, kodėl šiukšlės negali būti išvežamos iš ankstesnės atliekų surinkimo vietos. Atsižvelgiant į tai, jog nauja nustatyta konteinerio ištuštinimo vieta visgi buvo derinta su pačia pareiškėja bei yra tinkama, nesudaranti kliūčių eismui, važiuojamosios kelio dalies pločio pakanka tiek konteineriui laikyti, tiek saugiam eismui užtikrinti, manytina, jog tokie pareiškėjos veiksmai, kaip savavališkas atsisakymas išstumti konteinerį į numatytą ištuštinimo vietą, teismo negalėjo būti vertinami kaip teisėti ir pagrįsti. Pažymėtina, jog tokiais veiksmais pareiškėja, kaip atliekų turėtoja, akivaizdžiai pažeidė Taisyklėse įtvirtintų pareigų vykdymą (Taisyklių 70.10 papunktyje nurodytą pareigą išstumti konteinerį į nustatytą konteinerių ištuštinimo vietą, kuomet konteineris stovi neprivažiuojamoje vietoje).

21.4. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados, kad Administracija dokumentuose nurodo skirtingą išmatuotą kelio važiuojamosios dalies iki pareiškėjos nuosavybės plotį (skirtingai pažymint 3,80 m ir 2,41 m) Administracija pažymėjo, kad teismas šiuo atveju nesigilino ir nesistengė pasiaiškinti kaip konkrečiai, vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka, yra matuojamas atstumas nuo bendrojo naudojimo konteinerio iki atliekų turėtojo, o išvadą padarė išimtinai remiantis vien tik pareiškėjos subjektyvia nuomone, kuri, be kita ko, yra akivaizdžiai prieštaraujanti teisiniam reglamentavimui. Papildomai paaiškintina, jog kelio, vedančio prie akligatvio, link pareiškėjos namo, plotis pagal pateiktas byloje fotofiksacijas yra 3.80 m. Tačiau šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, jog fotofiksacija daryta prie pat sankirtos su pagrindiniu keliu, todėl ten yra pati plačiausia kelio dalis. Pats kelias nėra asfaltuotas, pabarstytas žvyras, todėl labai sudėtinga išmatuoti tikslų kelio dangos (vėžių) plotį (ši informacija buvo nurodyta ir skundžiamo teismo sprendimo 8 psl.). Atlikus matavimus tiek vietoje, tiek naudojantis GIS žemėlapiu, akligatvio eismo juostos plotis ties posūkiu prie 41 namo važiuojant link 35 namo yra apie 2.41 m. Važiuojant nuo 16 namo gatvės plotis yra 2,60 m., kas rodo, jog kelio dalies plotis skiriasi priklausomai nuo vietos, tad norint sunkiasvoriam transportui patekti prie pareiškėjos konteinerio, tektų važiuoti ir nurodyta kelio juostos siauriausia dalimi. Atkreiptinas dėmesys, jog šiukšliavežio ilgis siekia 12-14 metrų, todėl darytina išvada, kad akligatvyje esančios eismo juostos plotis neatitinka Reglamente eismo juostos pločiui keliamų minimalių reikalavimų, dėl ko nėra užtikrinamas sunkiasvorės transporto priemonės judėjimo minėtu kelio ruožu saugumas. Būtent dėl nurodytų aplinkybių VASA, įvertinusi aplinkybes, nustatė naują konteinerio ištuštinimo vietą, nes toje vietoje kelio plotis siekia 4,30 m, tad nesudaro jokių kliūčių saugiam eismui organizuoti.

21.5. Pagal Taisyklių 70.10 papunktį atliekų turėtojai privalo pakelti užtvarus, atrakinti konteinerių patalpas, aptvarus, stogines, išstumti konteinerius į nustatytas konteinerių ištuštinimo vietas tais atvejais, kai konteineriai stovi patalpose, uždaruose kiemuose ar kitose neprivažiuojamose vietose nustatytą konteinerių tuštinimo dieną (pagal grafiką), bei užtikrinti atliekų vežėjui galimybę ištuštinti konteinerį – užtikrinti prieigą prie konteinerio. Taisyklių 70.10 p. numato, kad atliekų turėtojas turi užtikrinti galimybę nustumti konteinerį iki šiukšliavežio tuštinimui tais atvejais, kai nėra galimybės konteinerius išstumti į konteinerių ištuštinimo vietas, tačiau nurodytas Taisyklių punktas nustato prievolę atliekų turėtojui užtikrinti galimybę pasiekti konteinerį, nustatytoje, konteinerių ištuštino vietoje ir nereglamentuoja atliekų vežėjo pareigos konteinerį stumti neribotą atstumą, todėl taikytinas tuo tikslu, kad atliekų vežėjui būtų sukurta galimybė Taisyklėse nustatyta tvarką pasiekti atliekų konteinerį ištuštinimo vietoje.

21.6. Pagal Taisyklių 72.2. punktą „Savivaldybės vežėjai turi teisę neištuštinti konteinerio, jeigu konteineris yra fiziškai nepasiekiamas“. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Taisyklių 30 punkte yra numatyta ir individualių konteinerių naudojimosi tvarka, t. y. kai užtikrinama galimybė šiukšliavežiui privažiuoti, o ne darbuotojams prieiti prie konteinerio. Kitaip tariant, konteinerio ištuštinimo vieta turi atitikti pagrindinį reikalavimą, t. y. galimybę šiukšliavežiui privažiuoti prie jo. Tokia pati pareiga yra įtvirtinta ir Taisyklių 43 punkte. Taisyklių 43 punkte yra nurodyta sąlyga, pagal kurią konteinerio ištuštinimo vieta turi būti suderinta su VASA ir Savivaldybės vežėju, tačiau nėra numatoma pareiga VASA gauti atliekų turėtojo sutikimo ir / ar leidimo nustatyti atitinkamą vietą. Priešingai, šioje normoje yra tik nurodomas pats procesas, kuriuo metu yra parenkama pastatymo vieta, o pats derinimas šiuo atvejus suprantamas, kaip procesas, kuriuo metu atliekų turėtojas informuojamas apie konteinerio ištuštinimui tinkamą vietą bei priimamas sprendimas dėl konteinerio pastatymo, apie tokį sprendimą informuojant atliekų vežėją. Dėl nurodytų priežasčių Teismo motyvai, jog VASA nepateikė jokių rašytinių įrodymų kokiomis dienomis, kiek kartų, kokie VASA atstovai ir dėl kokių klausimų buvo atvykę pas pareiškėją yra teisiškai nepagrįsti, kadangi kaip matyti iš aukščiau pateiktų argumentų, pareiškėja buvo informuota apie tinkamą konteinerių ištuštinimui skirtą vietą. Pateiktas Taisyklių 43 punkto nuostatos aiškinimas suponuoja, jog apie nustatytą konteinerio ištuštinimo vietą atliekų turėtojas turi būti informuotas ir supažindintas iš anksto. Savivaldybių teikiama viešoji komunalinių atliekų tvarkymo paslauga, nėra sutartinio pobūdžio numatyta atitinkama paslauga, ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, todėl ši paslauga negali būti laikoma ir komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme.

21.7. Pažymėtina, kad atliekų vežimas yra viešoji paslauga, kurios vykdymą reglamentuojantys teisės aktai turi būti universalūs, taikomi visiems rinkliavos mokėtojams, todėl teisės aktų individualizavimas ir esamų reikalavimų kitoks reglamentavimas, numatantis pareigą aptarnauti atliekų konteinerius, neatsižvelgiant į galimybę prie jų privažiuoti, taptų kliūtimi paslaugos teikimu. Teismas, priimdamas sprendimą turėjo įvertinti ne tik atliekų tvarkymą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, tačiau ir infrastruktūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Kitaip tariant, šiuo atveju svarbu ir tai, kad kelio (gatvės) danga, kuria vyktų privažiavimas iki pat individualaus konteinerio, siekiant jį aptarnauti, turi atitikti Reglamente nurodytus kelio dangos konstrukcijos klasei keliamus reikalavimus, t. y. kelio (gatvės) techninius parametrus. Reglamento IX Skyriuje „Gatvių pagrindiniai techniniai parametrai“ 10 lentelėje nurodyta, kad susiformavusiose sodų mėgėjų teritorijos eismo juostos plotis, kai yra tik viena eismo juosta, negali būti mažesnis nei 3,50 m. Tad papildomai akcentuotina, jog nauja konteinerio ištuštinimo vieta buvo parinkta ne dėl atliekų vežėjo patogumo, o dėl to, kad atliekų vežėjas negali privažiuoti prie pareiškėjos konteinerio dėl objektyvių priežasčių, t. y., pernelyg siaura eismo juosta (važiuojamoji kelio dalis), status įsukimas į akligatvį, kietos kelio dangos nebuvimas, dėl ko sunkiasvoriam transportui sukinėjantis vienoje vietoje susidaro kelio įdubos gadinama infrastruktūra. Tad Teismo daroma išvada, kad iki kol su pareiškėja nebus suderinta nauja konteinerio ištuštinimo vieta, vežėjo darbuotojai privalo nustumti patys konteinerį iki šiukšliavežio tuštinimui, ne tik, kad prieštarauja, bet ir neatitinka aktualaus teisinio reglamentavimo.

21.8. VASA buvo nurodęs, jog Taisyklių 27 punktas numato, kad individualaus naudojimo konteineriais naudojasi šie atliekų turėtojai su sąlyga, kad prie jų šiukšliavežiui privažiuoti įmanoma, o esant situacijai, kai toks privažiavimas yra apsunkintas, remiantis Taisyklių 26.4. punktu VASA pritarimu, individualių namų gyventojai, fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys, turi naudotis bendrojo naudojimo konteineriais. Apie tai pareiškėja buvo informuota ir jai išaiškinta, jog tuo, atveju, jei jos netenkina atliekų konteinerio ištuštinimo vieta ir neturi galimybių išstumti konteinerio į ištuštinimo vietą, visada gali kreiptis į VASA dėl galimybės naudotis bendrojo naudojimo atliekų surinkimo konteineriu, kuris pastatytas adresu (duomenys neskelbtini). Paaiškintina, jog VASA šiuo atveju atstumą matavo nuo pareiškėjos namo kampo iki (duomenys neskelbtini) esančio bendrojo naudojimo konteinerio ir prieš pateikiant pasiūlymą pareiškėjai buvo nustatyta, kad konteineris nutolęs apie 90 metrų. Šis faktinis atstumas atitinka ne tik Taisyklėse keliamus maksimaliai įmanomus, bet ir minimalius reikalavimus, todėl VASA pateikdama šį pasiūlymą nepažeidė nei Taisyklių, nei Minimalių kokybės reikalavimų nuostatų. Kaip matyti iš pateiktų argumentų, VASA norėdama surasti situacijos sprendimą, su pareiškėja derino įvairias galimas alternatyvas, tačiau nepaisant VASA bandymų, pareiškėja neišreiškė noro naudotis bendro naudojimo konteineriu, ir nevykdė savo pareigos nusistumti konteinerio iki numatytos ištuštinimo vietos. Pabrėžtina, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas ne tik, kad šių aplinkybių apskritai nevertino, bet ir nieko apie tai skundžiamame sprendime nepasisakė.

21.9. Svarbu tai, kad Administracija siekia užtikrinti visiems Savivaldybės teritorijoje esantiems atliekų turėtojams tinkamas sąlygas naudotis komunalinių atliekų tvarkymo paslauga, kuri turi būti teikiama taip, kad priskirtoje teritorijoje būtų užtikrintas nepertraukiamas komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimas ir susidarančių atliekų surinkimas, tačiau esant situacijai kai atliekų turėtojas, vien dėl savo nenoro, kuris grindžiamas nepasitenkinimu, neturint pagrįstų aplinkybių, nesutinka derinti konteinerio ištuštinimo vietos, sudaro situaciją, kai Administracija nebegali vykdyti Vietos savivaldos įstatymu numatytos savarankiškosios funkcijos, t. y. užtikrinti viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos visuotinumą ir prieinamumą visiems Savivaldybės teritorijoje esantiems atliekų turėtojams.

22. Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš Administracijos pareiškėjos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

23. Pareiškėja atsiliepimą grindžia identiškomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais argumentais, kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą.

24. Pareiškėja akcentuoja pareiškėjai nuo 2009 m. nustatytos konteinerio ištuštinimo vietos keitimas galimas tik egzistuojant visoms būtinoms sąlygoms: 1) turi objektyviai egzistuoti konkrečios teisės aktuose nurodytos sąlygos, kurioms esant galima svarstyti konteinerių ištuštinimo vietos keitimo klausimą; 2) nauja konteinerio vieta, be kita ko, turi būti suderinta teisės aktų nustatyta tvarka su suinteresuotais asmenimis; 3) nauja vieta turi atitikti kitus bendruosius bei specialiuosius reikalavimus; 4) Administracija nepagrindė (nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisės normomis), kad egzistuoja objektyvios aplinkybės, dėl kurių vežėjas negali surinkti atliekų nuo įprastos (ankstesnės) pareiškėjos konteinerių ištuštinimo vietos nuo pareiškėjos namų ir ją yra objektyviai būtina keisti į kitą. Pareiškėja dar karta pabrėžia, kad su ja nebuvo derinta nauja atliekų konteinerių surinkimo vieta, be to, ši vieta nebuvo derinta ir su sodininkų bendrijos pirmininku.

25. Trečiasis suinteresuotas asmuo VASA atsiliepime (rašytiniuose paaiškinimuose) prašo tenkinti apeliacinį skundą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti.

26. VASA identiškai aiškina faktines aplinkybes kaip ir apeliantas, akcentuodamas, kad faktą, kad pareiškėja su VASA atliko naujos atliekų konteinerių surinkimo vietos derinimo veiksmus, pagrindžia jos 2021 m. liepos 5 d. raštas, kuriame ji išreiškia savo nuomonę dėl naujos surinkimo (ištuštinimo) tinkamumo. Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo pateiktą Taisyklių 70.1 papunkčio aiškinimą, kad nėra nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kuomet atliekų turėtojai privalo išstumti konteinerius į nustatytas ištuštinimo vietas, VASA manymu, neturi būti taikoma pareiškėjo naudai, atleidžiant nuo Taisyklėse nurodytų pareigų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo pripažintas teisėtu Komisijos Sprendimas, iš dalies tenkinęs pareiškėjos skundą dėl Administracijos sprendimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

28. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo skundą ir paliko galioti Komisijos Sprendimą (žr. nutarties 5 p.).

29. Administracija pateikė apeliacinį skundą (žr. nutarties 20 p.), kurį iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino materialiosios teisės normas, būtent: atliekų konteinerių vietos keitimo atvejus ir sąlygas sodininkų bendrijų teritorijose bei konteinerių vietos keitimo derinimo atvejus ir tvarką. Administracija apeliaciniame skunde taip pat pabrėžia, kad nauja konteinerio ištuštinimo vieta buvo derinta su pareiškėja (žr. nutarties 21.1–21. 3 p.), kad atliekų turėtojas turi nustumti konteinerį iki šiukšliavežio tais atvejais, kai nėra galimybės konteinerius išstumti į konteinerių ištuštinimo vietas (žr. nutarties 21.5 p.), Vilniaus apygardos administracinis teismas neįvertino aplinkybės, kad pareiškėja turi galimybę pasinaudoti bendrojo naudojimo konteineriu (žr. nutarties 21.8 p.).

30. Pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės buvo nulemtas pareiškėjos naudai dėl to, kad „teismo vertinimu, Komisija pagrįstai padarė tokią išvadą ir įpareigojo Administraciją pateikti aiškų ir konkrečiomis teisės normomis pagrįstą atsakymą į pareiškėjos 2021 m. rugpjūčio 21 d. prašymo 10 (dešimtame) punkte suformuluotą klausimą (pareiškėja prašė nurodyti kokio, rašte minimo, reglamento reikalavimais buvo pagrįstas sprendimas nekeisti nustatytos atliekų tvarkymo surinkimo konteinerio ištuštinimo vietos, nes vadovaujantis Taisyklėmis ištuštinimo vieta turi būti iš anksto suderinta, o ne nustatyta). Administracija 2021 m. rugsėjo 21 d. rašte paaiškino, kad sunkiasvorė šiukšliavežė yra priskiriama prie sunkiojo transporto priemonių, todėl kelio važiuojamosios dalies danga, kuria vyktų privažiavimas iki pat individualaus konteinerio, siekiant jį aptarnauti, turi atitikti Reglamento nurodytus kelio dangos konstrukcijos klasei keliamus reikalavimus, tačiau faktiškai rašte nenurodė jokių konkrečių Reglamento teisės normų, kuriomis remiantis būtent dėl kelio dangos, o ne dėl kelio pločio, padaryta tokia išvada“ (žr. nutarties 17 p.).

31. Tokio pobūdžio argumentacija iš esmės suponuoja išvadą, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas priėjo prie išvados, jog buvo nesilaikyta Viešojo administravimo įstatymo nuostatų. Ir su šia pozicija Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neturi pagrindo nesutikti. Apeliacinio skundo argumentai nebuvo tiesiogiai nukreipti į tas aplinkybes dėl kurių buvo priimtas palankus sprendimas pareiškėjai.

32. Vilniaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklės (Taisyklės – redakcija nuo 2020 m. sausio 1 d.) buvo parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu, Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymu, Valstybiniu atliekų tvarkymo 2014 – 2020 metų planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519 „Dėl Valstybinio atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plano patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. D1-857 „Dėl Minimalių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimų patvirtinimo“ patvirtintais Minimaliais komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimais, Vilniaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo 2014–2020 metų planu, patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. 1-152 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plano patvirtinimo“.

33. Taisyklių paskirtis – reglamentuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą vadovaujantis aplinkosaugos, techniniais-ekonominiais, higienos reikalavimais ir atliekų tvarkymo planų sąlygomis, šių atliekų tvarkymo procesą, jų prevencijos ir pakartotinio naudojimo reikalavimus, kurie užtikrintų saugų atliekų tvarkymą, nekeltų pavojaus žmonių sveikatai, tenkintų visuomenės poreikius ir nepažeistų gamtą tausojančio darnios plėtros principo (2 p.).

34. Taisyklių 43 punkte nurodyta, kad konteinerio (-ių) aikštelės įrengimą atliekų turėtojo valdomo žemės sklypo ribose organizuoja ir finansuoja pats atliekų turėtojas. Savivaldybės vežėjui turi būti užtikrinta galimybė privažiuoti prie tokio konteinerio ir jį ištuštinti (iškrauti). Konteinerio stovėjimo vieta turi būti neužstatoma automobiliais, neapribotas konteinerio pasiekimas aptvertoje (rakinamoje) teritorijoje ir pan., arba atliekų turėtojas pagal nustatytą grafiką privalo atrakinti konteinerį ar konteinerio patalpą, išstumti konteinerį į konteinerių ištuštinimo (iškrovimo) vietą, iš anksto suderintą su VASA ir Savivaldybės vežėju.

35. Taisyklių 70.10 punkte išdėstyta, jog atliekų turėtojai privalo pakelti užtvarus, atrakinti konteinerių patalpas, aptvarus, stogines, išstumti konteinerius į nustatytas konteinerių ištuštinimo vietas tais atvejais, kai konteineriai stovi patalpose, uždaruose kiemuose ar kitose neprivažiuojamose vietose nustatytą konteinerių tuštinimo dieną (pagal grafiką), bei užtikrinti Savivaldybės vežėjui galimybę ištuštinti konteinerį – užtikrinti prieigą prie konteinerio ir galimybę nustumti jį iki šiukšliavežio tuštinimui tais atvejais, kai nėra galimybės konteinerius išstumti į konteinerių ištuštinimo vietas, pvz., pernelyg siaura važiuojamoji dalis ar pan.

36. Nutarties 34 ir 35 punktuose nurodytas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad, visų pirma, atliekų turėtojas turi pareigą savivaldybės vežėjui užtikrinti galimybę privažiuoti prie atliekų konteinerio ir jį ištuštinti (iškrauti). Sutiktina, jog savivaldybės vežėjo ir atliekų turėtojo pozicijos dėl galimybės privažiuoti prie atliekų turėtojo pasirinktos konteinerio ištuštinimo vietos gali išsiskirti, kaip ir įvyko aptariamu atveju. Esant tokiai situacijai pagal Taisyklių 43 punktą atliekų turėtojas privalo išstumti konteinerį į konteinerių ištuštinimo (iškrovimo) vietą, iš anksto suderintą su VASA ir Savivaldybės vežėju.

Taigi savivaldybės vežėjui tvirtinant, kad nėra galimybės privažiuoti prie atliekų turėtojo pasirinktos konteinerio ištuštinimo vietos, pastarajam tenka pagrįsti tokios galimybės nebuvimą, t. y. turi būti nustatytos faktinės aplinkybės bei, vadovaujantis konkrečiu teisiniu reguliavimu, priimtas sprendimas (bendrine prasme), konstatuojantis nebuvimą galimybės privažiuoti prie atliekų turėtojo pasirinktos konteinerio ištuštinimo vietos. Gautoje patikrinti administracinėje byloje VASA būtent ir priėjo prie tokios išvados, t. y. kad nėra galimybės privažiuoti, tačiau tokio sprendimo nepagrindė, todėl tiek Komisijos priimtas sprendimas, tiek apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažintini iš esmės pagrįstais bei teisėtais – pareiškėjai turi būti tinkamai atsakyta į jos prašymo dalį (10 p.), dėl ko apeliacinis skundas yra atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

37. Pareiškėja Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2023 m. rugpjūčio 10 d. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo. Pareiškėja prašo priteisti 1 200 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Pareiškėjos teismui pateikta 2022 m. rugpjūčio 24 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 18221 bei 2022 m. rugpjūčio 26 d. mokėjimo nurodymas patvirtina pareiškėjos patirtas išlaidas.

38. Kadangi šia nutartimi netenkintas atsakovo apeliacinis skundas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, pripažintina, kad šis procesinis sprendimas priimtas pareiškėjos naudai, todėl pareiškėja turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1, 5 d.). Pareiškėjos prašoma priteisti išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus galimo priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžio. Atsižvelgus į kilusio ginčo pobūdį, pareiškėjos atstovo darbo laiko sąnaudas, teikiant teisines paslaugas pareiškėjai šioje byloje, ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, pareiškėjai iš atsakovo priteisiama 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjai R. K. iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Beata Martišienė

Arūnas Sutkevičius