2025-11-12 Nr. AB-18944-3-64-3-01965-2024-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-940-629/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01965-2024-5

Procesinio sprendimo kategorija 52.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. lapkričio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su procesiniu dokumentu, pavadintu pareiškimu, prašydamas panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) direktoriaus 2024 m. spalio 18 d. įsakymą Nr. P1-1152 „Dėl pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas).

Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą (pareiškimą).

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. liepos 7 d. nutartimi sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą iki kol įsiteisės teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I2-2445-776/2025 (teisminio proceso Nr. 3-64-3-01157-2024-8).

Teismas pažymėjo, kad ginčijamu Įsakymu konstatuotas pareiškėjo tarnybinis nusižengimas, be kita ko, dėl to, kad jis, neatlikdamas Įsakyme nurodytų veiksmų, kartu neatliko Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. A1-751 patvirtintame Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašyme (toliau – ir Pareigybės aprašymas) nustatytos funkcijos „Vykdo kitus nenuolatinio pobūdžio su struktūrinio padalinio veikla susijusius pavedimus“.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjas su skundu kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) Šiaulių apygardos skyrių, prašydamas, be kita ko, panaikinti Administracijos direktoriaus 2024 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. A1-751 vieną iš šešių punktų, kuriuo patvirtintas P. V. pareigybės aprašymas. Komisijos Šiaulių apygardos skyrius 2024 m. liepos 2 d. sprendimu Nr. 21RE3-(AG3-95/23-2024) pareiškėjo skundą atsisakė priimti nagrinėti. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu Komisijos Šiaulių apygardos skyriaus sprendimu, 2024 m. liepos 31 d. skundu kreipėsi į Regionų administracinį teismą. Pagal minėtą pareiškėjo skundą yra pradėta administracinė byla Nr. I2-2445-776/2025 (teisminio proceso Nr. 3-64-3-01157-2024-8), kuri dar nėra išnagrinėta.

Teismas vertino, kad tuo atveju, jeigu įsiteisėjusiu teismo sprendimu būtų panaikintas minėtas Komisijos sprendimas ir ši komisija būtų įpareigota klausimą pagal pareiškėjo skundą išnagrinėti iš esmės, sprendimas toje byloje galėtų turėti tiesioginę įtaką šios administracinės bylos išnagrinėjimui. Todėl, siekiant užtikrinti visapusišką ir teisingą šios administracinės bylos išnagrinėjimą, įvertinus tai, kad kitoje nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatytos faktinės aplinkybės turės prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje, sudarant prielaidas nustatyti esmines bylos aplinkybes, tikruosius šalių tarpusavio santykius, egzistuoja pagrindas sustabdyti šios bylos nagrinėjimą kol įsiteisės teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I2-2445-776/2025 (teisminio proceso Nr. 3-64-3-01157-2024-8).

Teismas nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą – kai negalima nagrinėti tos bylos iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama administracine tvarka.

III. Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. liepos 7 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti iš esmės tam pačiam teismui. Pareiškėjas taip pat prašo „pripažinti, kad teiginiai, pateikti – LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO, 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 išaiškinta: Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai. – čia, šiuo atveju – prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale – neatitinka faktinės čia, tikrovės“.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisiškai nekorektiška nutartimi tyčia vilkina bylos nagrinėjimą, pažeidžia teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, ABTĮ 11 straipsnį, nes nesiekia kuo efektyviau bei ekonomiškiau išspręsti / išsiaiškinti atsakovo neteisėtais veiksmais, neveikimu, vilkinimu, tyčia sukurtas situacijas / aplinkybes ir jas pašalinti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 7 d. nutarties, kuria sustabdytas administracinės bylos nagrinėjimas ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymo tvarką bei pagrindus reglamentuoja ABTĮ 100 straipsnio nuostatos. ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

Aiškindamas minėtas ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad, remdamasis minėtomis ABTĮ nuostatomis, teismas gali sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą tik tais atvejais, kai tarp nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka nagrinėjamos bylos egzistuoja prejudicinis ryšys. Prejudicinis ryšis reiškia atvejį, kai teismas negali iš esmės nagrinėti administracinės bylos tol, kol, nagrinėdamas kitą civiline, administracine ar baudžiamąja tvarka nagrinėjamą bylą, toje kitoje byloje teismas nenustatys nagrinėjamai administracinei bylai esminę reikšmę turinčių faktų bei (ar) aplinkybių ir nepriims sprendimo dėl kitos bylos esmės. Tokiais atvejais vienoje byloje teismo nustatyti faktai ir (ar) aplinkybės bei atliktos išvados tampa prejudiciniais faktais kitoje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-29-552/2025).

Vien aplinkybė, kad teismas nagrinėja tarpusavyje susijusias bylas, savaime nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas. Administracinę bylą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą, jeigu minėtas teismas turi galimybę pats išspręsti administracinei bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti skundžiamo viešojo administravimo subjekto priimto akto pagrįstumą bei teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-156-415/2023).

Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad, siekdamas teisingai pritaikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatose numatytą administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymo pagrindą, pirmiausia abiejose bylose teismas turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką. Vertindamas dviejų nagrinėjamų bylų tarpusavio prejudicinį ryšį, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą siekiama sustabdyti, ir kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatomi kitoje byloje, dėl kurios siekiama sustabdyti bylą. Spręsdamas administracinės bylos sustabdymo klausimą, teismas negali remtis abstrakčiais teiginiais bei privalo įsitikinti, ar iš tiesų egzistuoja aplinkybės, sudarančios įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-225-415/2023).

Nagrinėjamoje administracinėje byloje yra priimtas nagrinėti pareiškėjo reikalavimas panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. spalio 18 d. įsakymą Nr. P1-1152 „Dėl pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriuo už Įsakymo 1 punkte nurodytą tarnybinį nusižengimą pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad administracinėje byloje Nr. I2-2445-776/2025 (teisminio proceso Nr. 3-64-3-01157-2024-8) yra priimtas nagrinėti pareiškėjo skundas, kuriame pareiškėjas prašo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2024 m. liepos 2 d. sprendimą Nr. AG3-95/23-2024 ir grąžinti pareiškimą tam pačiam ar kitam skyriui nagrinėti iš naujo. Minėtu sprendimu Komisija atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kuriame pareiškėjas, be kita ko, prašė panaikinti 2024 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. Al-751 vieną iš šešių punktų (kuriuo patvirtintas P. V. pareigybės aprašymas).

Įvertinusi skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutartį, proceso šalių nurodytus argumentus bei administracinės bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas nepagrindė procesinio sprendimo sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą. Spręsdamas administracinės bylos sustabdymo klausimą, teismas iš esmės nevertino aplinkybės, ar tarp šios administracinės bylos bei administracinės bylos Nr. I2-2445-776/2025 egzistuoja prejudicinis ryšys. Teismas tik abstrakčiai įvardijo minėtų administracinių bylų tarpusavio sąsają, nurodydamas, kad tuo atveju, jeigu įsiteisėjusiu teismo sprendimu būtų panaikintas Komisijos sprendimas ir ši komisija būtų įpareigota klausimą pagal pareiškėjo skundą išnagrinėti iš esmės, sprendimas administracinėje byloje Nr. I2-2445-776/2025 galėtų turėti tiesioginę įtaką šios administracinės bylos išnagrinėjimui. Teismas nenustatė ir konkrečiai neįvardijo jokių administracinėje byloje Nr. I2-2445-776/2025 teismo vertinamų aplinkybių, galinčių turėti išimtinę įrodomąją (prejudicinę) galią nagrinėjamoje administracinėje byloje, todėl nepagrįstai sprendė, kad tarp administracinės bylos Nr. I2-2445-776/2025 ir nagrinėjamos administracinės bylos egzistuoja prejudicinis ryšys. Dėl šios priežasties skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti pripažinta pagrįsta bei teisėta.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo pripažinti tam tikras aplinkybes, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam atskirąjį skundą dėl konkrečios pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, ABTĮ nuostatos nesuteikia kompetencijos nagrinėti ir spręsti tokio pobūdžio klausimus, kuriuos pareiškėjas nurodo minėtame prašyme.

Apibendrindama, tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir administracinė byla perduodama nagrinėti Regionų administraciniam teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti administracinę bylą nagrinėti Regionų administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė