Legislator Case Law & Legislation
405e4245-2f66-4ef9-a1b8-982efbda7cb8 AI generated

405e4245-2f66-4ef9-a1b8-982efbda7cb8 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 405e4245-2f66-4ef9-a1b8-982efbda7cb8
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

atnaujino mokestinio ginčo bylos procesÄ dėl Å iaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo Nr. 14.4-54-35; pavedė Å iaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl 2007 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo Nr. 14.4-54-35 nurodymų pareiÅ¡kėjui sumokėti 423602 Lt pelno mokesčio,  81728 Lt pelno mokesčio delspinigių ir 127081 Lt pelno mokesčio baudos atlikti pakartotinį patikrinimÄ bei priimti atitinkamÄ sprendimÄ .             Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2008 m. liepos 30 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. 14.4-54/2007-35 patvirtino nurodymus pareiÅ¡kėjui sumokėti 403395 Lt pelno mokesčio, 77425 Lt pelno mokesčio delspinigių bei 121019 Lt pelno mokesčio baudos.             Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo skundÄ , 2008 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. 69-210:

Legislator headnote

AI generated

405e4245-2f66-4ef9-a1b8-982efbda7cb8 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Å ie nurodymai yra susiję su pareiÅ¡kėjo pelno mokesčio apskaičiavimu už 2004 metus. Å ie nurodymai savo esme gali bÅ«ti atskiriami nuo kitų Å¡iame mokestiniame ginče vertinamų nurodymų, todėl Å¡ių nurodymų iÅ¡skyrimas ir kitokio pobÅ«džio centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo dėl jų priėmimas yra galimas. PareiÅ¡kėjas minėto centrinio mokesčių administratoriaus pavedimo atlikti pakartotinį patikrinimÄ savo skunde neginčija, todėl Mokestinių ginčų komisija dėl minėtų nurodymų pareiÅ¡kėjui sumokėti pelno mokestį ir su juo susijusias sumas už 2004 metus plačiau nepasisako.

Keywords

AI generated
inspection fee vat fraud investigation pecuniary penalties VAT rate supervisory fees customs valuation
AI generated

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. A442 - 154/2011                                      Procesinio sprendimo kategorija 9.2.1.3; 9.3.5 (S)                                                                                                                                                      LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. sausio 13 d.Vilnius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Stasio Gagio, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo vieÅ¡osios įstaigos „Kretos inovacija“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo vieÅ¡osios įstaigos „Kretos inovacija“ skundÄ atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Å iaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I.              Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2007 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. 14.4-54-35 patvirtino nurodymus pareiÅ¡kėjui (ankstesnis pareiÅ¡kėjo pavadinimas - vieÅ¡oji įstaiga „Tautvilos inovacija“) sumokėti 71100 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau - ir PVM), 6648 Lt PVM delspinigių, 21330 Lt PVM baudos,  423602 Lt pelno mokesčio, 81728 Lt pelno mokesčio delspinigių ir 127081 Lt pelno mokesčio baudos.             Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos 2007 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. 69-290 netenkino pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo atnaujinti skundo dėl Å iaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo Nr. 14.4-54-35 padavimo terminÄ ir nusprendė pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl Å¡io Å iaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo laikyti nepaduotu bei grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjui.             PareiÅ¡kėjas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos padavė praÅ¡ymÄ dėl mokestinio ginčo bylos proceso atnaujinimo.             Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos 2008 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. 69-25:

1) atnaujino mokestinio ginčo bylos procesÄ dėl Å iaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo Nr. 14.4-54-35;

2) pavedė Å iaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl 2007 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo Nr. 14.4-54-35 nurodymų pareiÅ¡kėjui sumokėti 423602 Lt pelno mokesčio,  81728 Lt pelno mokesčio delspinigių ir 127081 Lt pelno mokesčio baudos atlikti pakartotinį patikrinimÄ bei priimti atitinkamÄ sprendimÄ .             Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2008 m. liepos 30 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. 14.4-54/2007-35 patvirtino nurodymus pareiÅ¡kėjui sumokėti 403395 Lt pelno mokesčio, 77425 Lt pelno mokesčio delspinigių bei 121019 Lt pelno mokesčio baudos.             Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo skundÄ , 2008 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. 69-210:

1) patvirtino Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. liepos 30 d. sprendimo Nr. 14.4-54/2007-35 nurodymus pareiškėjui sumokėti 77685 Lt pelno mokesčio, 8048,17 Lt pelno mokesčio delspinigių ir 23306 Lt pelno mokesčio baudos;

2) pavedė Å iaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl 2008 m. liepos 30 d. sprendimo Nr. 14.4-54/2007-35 nurodymų pareiÅ¡kėjui sumokėti 325710 Lt pelno mokesčio, 69377 Lt pelno mokesčio delspinigių ir 97713 Lt pelno mokesčio baudos atlikti pakartotinį patikrinimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ .             Mokestinių ginčų komisija prie Vyriausybės, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo skundÄ , 2009 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. S-10(7-300/2008) panaikino Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2008 m. spalio 23 d. sprendimÄ Nr. 69-210 ir pareiÅ¡kėjo skundÄ perdavė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos nagrinėti iÅ¡ naujo.

Mokestinių ginčų komisija nurodė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos 2008 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. 69-25 atnaujino mokestinio ginčo bylos procesÄ dėl Å iaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo Nr. 14.4-54-35 visa apimtimi, todėl, atnaujinus procesÄ , Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos turi pasisakyti dėl visų pareiÅ¡kėjui duotų nurodymų (taip pat ir dėl PVM), o ne tik dėl pelno mokesčio.             Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, įvertinusi Å iaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007 m. rugpjūčio 28 d. sprendimÄ Nr. 14.4-54-35 ir    2008 m. liepos 30 d. sprendimÄ Nr. 14.4-54/2007-35, 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu   Nr. 69-80:

1) patvirtino Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. liepos 30 d. sprendimo Nr. 14.4-54/2007-35 nurodymus pareiškėjui sumokėti 77685 Lt pelno mokesčio ir 8048,17 Lt pelno mokesčio delspinigių;

2) pakeitė Å iaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. liepos 30 d. sprendimo Nr. 14.4-54/2007-35 nurodymÄ pareiÅ¡kėjui sumokėti 23306 Lt pelno mokesčio baudos į nurodymÄ sumokėti 7768 Lt pelno mokesčio baudos;

3) pavedė Å iaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl 2008 m. liepos 30 d. sprendimo Nr. 14.4-54/2007-35 nurodymų pareiÅ¡kėjui sumokėti 325710 Lt pelno mokesčio, 69377 Lt pelno mokesčio delspinigių ir 97713 Lt pelno mokesčio baudos atlikti pakartotinį patikrinimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ ;

4) patvirtino Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo Nr. 14.4-54-35 nurodymus pareiškėjui sumokėti 71100 Lt PVM ir 6647,98 Lt PVM delspinigių;

5) pakeitė Å iaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo Nr. 14.4-54-35 nurodymÄ pareiÅ¡kėjui sumokėti 21330 Lt PVM baudos į nurodymÄ sumokėti 7110 Lt PVM baudos.             II. Mokestinių ginčų komisija prie Vyriausybės, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo skundÄ , 2009 m. birželio 19 sprendimu Nr. S-170(7-144/2009) patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2009 m. balandžio 10 d. sprendimÄ Nr. 69-80.             Mokestinių ginčų komisija nurodė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. 69-80 iÅ¡skyrė nurodymus pareiÅ¡kėjui sumokėti 325710 Lt pelno mokesčio ir su Å¡ia pelno mokesčio suma susijusius delspinigius bei baudÄ ir dėl Å¡ių nurodymų pavedė vietos mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimÄ .

Å ie nurodymai yra susiję su pareiÅ¡kėjo pelno mokesčio apskaičiavimu už 2004 metus. Å ie nurodymai savo esme gali bÅ«ti atskiriami nuo kitų Å¡iame mokestiniame ginče vertinamų nurodymų, todėl Å¡ių nurodymų iÅ¡skyrimas ir kitokio pobÅ«džio centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo dėl jų priėmimas yra galimas. PareiÅ¡kėjas minėto centrinio mokesčių administratoriaus pavedimo atlikti pakartotinį patikrinimÄ savo skunde neginčija, todėl Mokestinių ginčų komisija dėl minėtų nurodymų pareiÅ¡kėjui sumokėti pelno mokestį ir su juo susijusias sumas už 2004 metus plačiau nepasisako.

Mokestinių ginčų komisija nurodė, kad kita pelno mokesčio dalis ir su ja susijusios delspinigių bei baudos sumos pareiÅ¡kėjui buvo papildomai apskaičiuotos už 2005 metus ir tai buvo padaryta pagrįstai. Mokestinių ginčų komisija nurodė, kad nors pareiÅ¡kėjo įstatuose buvo numatytas tam tikros visuomeninio pobÅ«džio veiklos vykdymas, tačiau faktiÅ¡kai pareiÅ¡kėjas vykdė Å«kinę - komercinę veiklÄ ir deklaravo 1402553 Lt pajamas 2005 metais iÅ¡ Å«kinės - komercinės veiklos.

Pagal 2005 m. gruodžio 5 d. paramos sutartį pareiÅ¡kėjas skyrė 120000 Lt savo steigėjui labdaros ir paramos fondui „Tautvila“ ir Å¡iÄ sumÄ , kaip paramÄ , du kartus atskaitė iÅ¡ 2005 metų apmokestinamųjų pajamų. Tačiau Viešųjų įstaigų įstatymo 14 straipsnyje ir pareiÅ¡kėjo įstatuose yra numatytas draudimas skirstyti vieÅ¡osios įstaigos gautÄ pelnÄ jos dalininkams. Todėl pareiÅ¡kėjo, kuris yra vieÅ¡oji įstaiga, savo steigėjui ir dalininkui labdaros ir paramos fondui „Tautvila“ skirta pinigų suma negali bÅ«ti laikoma parama Pelno mokesčio įstatymo prasme ir, vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo 28 straipsnio 2 dalimi, negali bÅ«ti du kartus atskaitoma iÅ¡ gautų apmokestinamųjų pajamų.

Mokestinių ginčų komisija nurodė, kad pareiÅ¡kėjas 2005 m. spalio 11 d. sudarė sutartį su K. B., pagal kuriÄ pastarasis įsipareigojo surasti nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, pirkėjÄ ir tarpininkauti parduodant šį turtÄ . Sutartas atlyginimas pagal Å¡iÄ sutartį buvo 30 procentų nuo turto pardavimo kainos. 2005 m. lapkričio 2 d. pirkimo - pardavimo sutartimi minėtas turtas buvo parduotas UAB „Bodesa“ už 1200000 Lt, o K. B. už tarpininkavimÄ buvo iÅ¡mokėtas 360000 Lt atlygis.

Tačiau mokesčių administratorius nustatė, kad įprastas atlyginimas rinkoje už tarpininkavimo paslaugas yra 1 - 3 procentai, todėl pakoregavo pareiÅ¡kėjo ir K. B. sandorio kainÄ ir pareiÅ¡kėjo leidžiamais atskaitymais, apskaičiuojant 2005 metų pelno mokestį, pripažino ne 360000 Lt, o 36000 Lt sumÄ . Tokia mokesčių administratoriaus pozicija yra pagrįsta ir atitinka Pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnio 2 dalies nuostatas. PareiÅ¡kėjo steigėjas yra labdaros ir paramos fondas „Tautvila“, kurio vienintelė steigėja yra UAB „Vaikonta“, kurios vienintelis steigėjas ir akcininkas yra K.

B.. Å ios aplinkybės liudija, kad K. B. netiesiogiai valdo pareiÅ¡kėjÄ ir gali daryti įtakÄ jo sprendimams, todėl pareiÅ¡kėjas ir K. B. laikytini asocijuotais asmenimis ir Å¡iuo atveju, nustačius pareiÅ¡kėjo ir K. B. sudaryto tarpininkavimo sandorio kainos nukrypimÄ nuo tokių sandorių tarp neasocijuotų asmenų kainų rinkoje, vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnio 2 dalimi, gali bÅ«ti koreguojamas pareiÅ¡kėjo leidžiamų atskaitymų dydis. Å iuo atveju, koreguojant pareiÅ¡kėjo leidžiamų atskaitymų dydį, siekio gauti mokestinę naudÄ buvimo nustatyti nereikia, nes Å¡iam atvejui taikytina speciali Pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnio 2 dalies norma tokios sÄ lygos nenustato.

Mokestinių ginčų komisija nurodė, kad pareiÅ¡kėjas pagal jau minėtÄ 2005 m. lapkričio 2 d. pirkimo - pardavimo sutartį UAB „Bodesa“ pardavė nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Å iauliuose. Å is turtas buvo parduotas be PVM. PareiÅ¡kėjas, siekdamas įvykdyti Å¡io turto pardavimÄ , taip pat buvo sudaręs 2005 m. spalio 3 d. konsultacinių paslaugų sutartį su UAB „Adevela“ dėl konsultacijų Å¡io turto pardavimo klausimais bei jau minėtÄ 2005 m. spalio 11 d. tarpininkavimo sutartį su K.

B.. Pagal atitinkamas PVM sÄ skaitas - faktÅ«ras pareiÅ¡kėjas į 2005 m. lapkričio mėnesio PVM atskaitÄ Ä¯traukė 6300 Lt pirkimo PVM, susijusį su UAB „Adevela“ suteiktomis paslaugomis, o į 2005 m. gruodžio mėnesio PVM atskaitÄ Ä¯traukė 64800 Lt pirkimo PVM, susijusį su K. B. suteiktomis paslaugomis. Tačiau UAB „Adevela“ konsultavimo paslaugos ir K. B. tarpininkavimo paslaugos buvo iÅ¡imtinai susijusios su nekilnojamojo turto, esančio               (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, pardavimu.

Kadangi Å¡is turtas buvo parduotas be PVM, todėl UAB „Adevela“ konsultavimo paslaugos ir K. B. tarpininkavimo paslaugos nebuvo skirtos naudoti PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir Å¡ių paslaugų pirkimo PVM pareiÅ¡kėjas į PVM atskaitÄ Ä¯traukti negalėjo (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo                 58 straipsnio 1 dalis). Kadangi pareiÅ¡kėjas šį pirkimo PVM į PVM atskaitÄ buvo įtraukęs, todėl mokesčių administratorius pagrįstai jam nurodė šį PVM sumokėti.

Mokestinių ginčų komisija nurodė, kad Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 32 straipsnis leidžia mokesčių mokėtojui pasirinkti - parduoti nenaujÄ turtÄ su PVM ar be PVM. PareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju pasirinko turto pardavimÄ be PVM, o toks jo pasirinkimas lėmė tai, kad jis neteko ir teisės į atitinkamÄ pirkimo PVM atskaitÄ , kuri negali bÅ«ti atsiejama nuo pardavimo PVM buvimo, praradimÄ . III.           PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ ir prašė panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės 2009 m. birželio 19 d. sprendimÄ Nr. S-170(7-144/2009) bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2009 m. balandžio 10 d. sprendimÄ Nr. 69-80 ir grÄ Å¾inti skundÄ centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iÅ¡ naujo.PareiÅ¡kėjas nurodė, kad ginčijamas Mokestinių ginčų komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad centrinis mokesčių administratorius nepagrįstai dalį pareiÅ¡kėjui duotų nurodymų patvirtino, o dėl dalies nurodymų pavedė vietos mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimÄ . Toks mokestinio ginčo skaidymas yra negalimas ir Mokestinių ginčų komisija nepagrįstai pritarė tokiai centrinio mokesčių administratoriaus pozicijai. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad Viešųjų įstaigų įstatymo 14 straipsnis tuo atveju, jeigu įstaigos veikla buvo pelninga, neleidžia gauto pelno perduoti dalininkams.

PareiÅ¡kėjo atveju 2005 metais jo dalininkui pelnas nebuvo skirstomas. PareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju, siekdamas įstatuose apibrėžtų viešųjų interesų patenkinimo, suteikė paramÄ paramos gavėjui labdaros ir paramos fondui „Tautvila“, kurio veikla taip pat yra susijusi su tam tikrų viešųjų interesų tenkinimu. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad mokesčių administratoriai ir Mokestinių ginčų komisija, vertindami K. B. pareiÅ¡kėjui suteiktų paslaugų kainÄ ir taikydami Pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnio 2 dalį, nepagrįstai neatsižvelgė į Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nepagrįstai nesiaiÅ¡kino, ar Å¡iuo atveju buvo siekta gauti mokestinės naudos.

Be to, Å¡iuo atveju nėra jokio pagrindo pareiÅ¡kėjÄ ir K. B. pripažinti asocijuotais asmenimis. K. B. neatitinka Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 8 ir 33 dalyse pateiktų asocijuotų asmenų apibrėžimų, taip pat mokesčių administratorius nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad K. B. galėjo daryti įtakÄ pareiÅ¡kėjo sprendimams. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, jis įsigijo už 340000 Lt, o pardavė už 1200000 Lt.

Tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjas sukÅ«rė 860000 Lt pridėtinę vertę, tačiau, pasinaudodamas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje numatyta lengvata, PVM už sukurtÄ pridėtinę vertę neskaičiavo. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, pareiÅ¡kėjui nepagrįstai buvo priskaičiuota 71100 Lt PVM nepriemoka.Atsakovas su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko.Atsakovas nurodė, kad, pagal Mokesčių administravimo įstatymo 154 straipsnio        4 dalį, tais atvejais, kai ginčijamas vietos mokesčių administratoriaus sprendimas susideda iÅ¡ kelių dalių, centrinis mokesčių administratorius dėl skirtingų sprendimo dalių gali priimti skirtingus sprendimus.

Ä®statymas leidžia iÅ¡ dalies patvirtinti arba panaikinti skundžiamÄ vietos mokesčių administratoriaus sprendimÄ . Atsakovas nurodė, kad pareiÅ¡kėjo savo steigėjui ir dalininkui labdaros ir paramos fondui „Tautvila“ skirta pinigų suma negali bÅ«ti laikoma parama Pelno mokesčio įstatymo prasme ir ji, remiantis Pelno mokesčio įstatymo                 28 straipsnio 2 dalimi, negali bÅ«ti du kartus atskaitoma iÅ¡ gautų apmokestinamųjų pajamų. Pagal Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, 5 straipsnio 4 dalį, Viešųjų įstaigų įstatymo 14 ir 7 straipsnius bei pareiÅ¡kėjo įstatus, pareiÅ¡kėjui yra draudžiama skirstyti pelnÄ savo dalininkams.

Atsakovas nurodė, kad pagal 2005 m. spalio 11 d. tarpininkavimo sutartį         K. B. įsipareigojo pareiÅ¡kėjui suteikti tarpininkavimo paslaugas, parduodant nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, už tarpininkavimÄ K. B. sumokant 30 procentų nuo turto pardavimo kainos atlyginimÄ . Tačiau tokio pobÅ«džio paslaugų kaina rinkoje yra 1 - 3 procentai, todėl, vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo     40 straipsnio 2 dalimi, pareiÅ¡kėjo leidžiami atskaitymai, susiję su K.

B. suteiktomis paslaugomis, pagrįstai buvo sumažinti. PareiÅ¡kėjas ir K. B. Å¡iuo atveju laikytini asocijuotais asmenimis, nes pareiÅ¡kėjo steigėjas yra labdaros ir paramos fondas „Tautvila“, kurio vienintelė steigėja yra UAB „Vaikonta“, kurios vienintelis steigėjas ir akcininkas yra  K. B., o Å¡ios aplinkybės liudija, kad K. B. netiesiogiai valdo pareiÅ¡kėjÄ ir gali daryti įtakÄ jo sprendimams. Taikant Pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnio 2 dalį, nebÅ«tina nustatyti mokestinės naudos siekimÄ .

Atsakovas nurodė, kad pareiÅ¡kėjas pagal 2005 m. lapkričio 30 d. iÅ¡raÅ¡ytÄ sÄ skaitÄ - faktÅ«rÄ pardavė UAB „Bodesa“ nenaujÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Å iauliuose. Vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 32 straipsniu, Å¡is turtas buvo parduotas be PVM. PareiÅ¡kėjo įsigytos, su Å¡io turto pardavimu susijusios UAB „Adevela“ ir K. B. konsultavimo bei tarpininkavimo paslaugos, šį turtÄ pardavus be PVM, laikytinos paslaugomis, skirtomis PVM neapmokestinamai veiklai vykdyti, todėl, vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 straipsnio 1 dalimi, 71100 Lt Å¡ių paslaugų pirkimo PVM suma negali bÅ«ti įtraukta į PVM atskaitÄ .Trečiasis suinteresuotas asmuo su pareiÅ¡kėjo skundu taip pat nesutiko.

IV.              Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. sausio 28 d. sprendimu pareiÅ¡kėjo skundÄ atmetė.             Teismas nurodė, kad pagal 2004 m. spalio 18 d. reikalavimo perleidimo sutartį UAB „Densita“ perleido pareiÅ¡kėjui reikalavimo teisę A. M. atžvilgiu (reikalavimo suma - 111200 Lt). PareiÅ¡kėjas už tai sumokėjo 1601,38 Lt, o A. M. į pareiÅ¡kėjo kasÄ 2004 m. gruodžio 31 d. sumokėjo 111200 Lt. Teismas nurodė, kad pagal reikalavimo perleidimo sutartį UAB „Densita“ perleido pareiÅ¡kėjui reikalavimo teisę dėl 567585 Lt sumos UAB „Folis“ atžvilgiu.

Už reikalavimo teisės perleidimÄ pareiÅ¡kėjas UAB „Densita“ sumokėjo 8173,75 Lt. PareiÅ¡kėjas vėliau (2004 m. gruodžio 31 d.) sudarė reikalavimo teisės perleidimo sutartį su A. M.. Å ia sutartimi pareiÅ¡kėjas perleido reikalavimo teisę UAB „Folis“ atžvilgiu (reikalavimo suma - 567585 Lt). Pagal sutartį pareiÅ¡kėjas prarado reikalavimo teisę UAB „Folis“ atžvilgiu, todėl laikoma, kad pardavė ilgalaikę skolÄ (turtÄ ), o pajamos pripažįstamos uždirbtomis, nepriklausomai nuo pinigų gavimo fakto.

Å i suma pagrįstai priskirta apmokestinamam pelnui, iÅ¡ jos atimta tai, kÄ pareiÅ¡kėjas sumokėjo, įsigydamas šį turtÄ pats, t. y. 8173,75 Lt. Teismas nurodė, kad minėtų faktinių aplinkybių ir sumų vertinimo, laikant jas apmokestinamuoju pelnu, pareiÅ¡kėjas neginčija. Å ios sumos uždirbtos 2004 metais ir pagrįstai priskirtos prie apmokestinamojo pelno, vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo  16 straipsnio nuostatomis. PareiÅ¡kėjo argumentai, kad jis yra vieÅ¡oji įstaiga, nesiekianti pelno, todėl pelno mokesčio neprivalo mokėti, yra nepagrįsti, nes pareiÅ¡kėjas Å¡iais sandoriais vykdė veiklÄ , kurį neatitinka Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatų, t. y. pareiÅ¡kėjas gautas pajamas panaudojo ne tiems tikslams, kurie numatyti pareiÅ¡kėjo įstatuose.             Teismas nurodė, kad pagal 2005 m. gruodžio 5 d. paramos sutartį pareiÅ¡kėjas skyrė 120000 Lt paramÄ savo steigėjui labdaros ir paramos fondui „Tautvila“.

Mokesčių administratorius pagrįstai pripažino, kad, pagal Pelno mokesčio įstatymo 28 straipsnio 2 dalį, pareiÅ¡kėjas negalėjo tos sumos atskaityti iÅ¡ pajamų. Skiriant nurodytÄ sumÄ steigėjui ir dalininkui, buvo pažeistos Viešųjų įstaigų įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostatos. PareiÅ¡kėjo įstatai taip pat buvo pažeisti, nes juose tiesiogiai nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas negali skirstyti pelno steigėjams, nariams, dalininkams (savininkui). Teismas nurodė, kad K. B. tarpininkavo parduodant pareiÅ¡kėjo nekilnojamÄ jį turtÄ ir jam už tarpininkavimÄ buvo sumokėtas 30 procentų nekilnojamojo turto vertės užmokestis, nors įprastai už tokio pobÅ«džio paslaugas yra mokama nuo 1 iki 3 procentų nuo sudaromo sandorio vertės. PareiÅ¡kėjas, vadovaudamasis vėlesne Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio redakcija, aiÅ¡kina, kad tarpininkavimo sandoris nebuvo sudarytas tarp susijusių asmenų.

Tačiau sandorio metu galiojusi Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio redakcija sudaro pagrindÄ daryti kitokias iÅ¡vadas. PareiÅ¡kėjas ir K. B. Å¡iuo atveju turi bÅ«ti laikomi asocijuotais asmenimis. Nors įstatymas nereikalauja nustatyti, ar poveikis tarp asmenų iÅ¡ tikrųjų buvo daromas, tačiau akivaizdu, kad K. B. netiesiogiai (per labdaros ir paramos fondÄ â€žTautvila“ ir UAB „Vaikonta“) valdo pareiÅ¡kėjÄ . Teismas nurodė, kad Å¡iuo atveju nesvarbu, ar pareiÅ¡kėjas, atsiskaitydamas su K.

B., siekė mokestinės naudos, ar K. B. nuo gautos sumos sumokėjo pajamų mokestį, ar Å¡iuo sandoriu buvo padaryta žala valstybei, nes Pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnio nuostatos nereikalauja Å¡ių papildomų sÄ lygų. Be to, pareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju gavo ir mokestinę naudÄ , nes atitinkamÄ sumÄ Ä¯traukė į sÄ naudas.              Teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėjas pagal 2005 m. lapkričio 30 d. iÅ¡raÅ¡ytÄ sÄ skaitÄ - faktÅ«rÄ pardavė UAB „Bodesa“ nenaujÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, už 1200000 Lt be PVM.

PrieÅ¡ parduodamas nekilnojamÄ jį turtÄ , pareiÅ¡kėjas   2005 m. spalio 3 d. sudarė konsultacinių paslaugų sutartį su UAB „Adevela“ dėl konsultacijų bÅ«tent minėto turto pardavimo klausimais teikimo. UAB „Adevela“ už konsultacijas iÅ¡rašė pareiÅ¡kėjui PVM sÄ skaitÄ - faktÅ«rÄ , kurioje iÅ¡skyrė 6300 Lt PVM, o pareiÅ¡kėjas 2005 m. lapkričio mėnesį Å¡iÄ sumÄ Ä¯traukė į PVM atskaitÄ . Teismas nurodė, kad tiesiogiai su minėto nekilnojamojo turto pardavimu buvo susijusi ir 2005 m. spalio 11 d. pareiÅ¡kėjo sudaryta sutartis su K.

B.. K. B. už paslaugas iÅ¡rašė pareiÅ¡kėjui PVM sÄ skaitÄ - faktÅ«rÄ , kurioje iÅ¡skyrė 64800 Lt PVM, o pareiÅ¡kėjas Å¡iÄ sumÄ Ä¯traukė į 2005 m. gruodžio mėnesio PVM atskaitÄ . Teismas nurodė, kad mokesčių administratorius pagrįstai konstatavo, kad abiejų minėtų subjektų pareiÅ¡kėjui suteiktos paslaugos buvo skirtos PVM neapmokestinamai veiklai vykdyti ir kad, pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 straipsnio 1 dalį, Å¡ių paslaugų pirkimo PVM (iÅ¡ viso 71100 Lt) negalėjo bÅ«ti įtrauktas į PVM atskaitÄ .

Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 32 straipsnyje nustatytas sÄ lygas nėra pagrindo teigti, kad pareiÅ¡kėjas, pardavęs nenaujÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , sukÅ«rė pridėtinę vertę.             Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovas teisėtai ir pagrįstai dėl pelno mokesčio už 2004 metus apskaičiavimo pavedė vietos mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimÄ . Teismas nurodė, kad atsakovas Å¡iuo atveju taip pat turėjo pagrindÄ iÅ¡skirti atskiras mokestinio ginčo dalis, dalį pareiÅ¡kėjui duotų nurodymų patvirtindamas, o dėl dalies nurodymų pavesdamas atlikti pakartotinį patikrinimÄ .

Mokesčių administravimo įstatymo 154 straipsnio 4 dalis leidžia centriniam mokesčių administratoriui iÅ¡ dalies patvirtinti arba iÅ¡ dalies panaikinti vietos mokesčių administratoriaus sprendimÄ , taip pat leidžia pavesti vietos mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ .              Teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėjo atstovas aiÅ¡kino, jog apskritai jokia vieÅ¡osios įstaigos veikla negali bÅ«ti apmokestinama. Teismas nurodė, kad mokestinio patikrinimo metu nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas faktiÅ¡kai vykdė Å«kinę - komercinę veiklÄ ir jos metu gautų pajamų neskirstė labdarai ar kitai įstatuose numatytai rėmimo veiklai.

Pats pareiÅ¡kėjas deklaravo 2005 metais gavęs pajamų iÅ¡ Å«kinės - komercinės veiklos. Mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratorius prašė pateikti dokumentus, pagrindžiančius, kad pareiÅ¡kėjas tenkino visuomenės interesus, vykdydamas visuomenei naudingÄ veiklÄ , ir veikė įstatuose numatytose kultÅ«ros ir kitose srityse. Nei patikrinimo metu, nei vėliau pareiÅ¡kėjas tokių įrodymų nepateikė. Todėl nagrinėjant bylÄ teisme pareiÅ¡kėjo atstovo nurodyti argumentai, kad visa vykdyta veikla, dėl kurios priskaičiuoti mokesčiai, buvo skirta bÅ«tent įstatuose nurodytų vieÅ¡osios įstaigos uždavinių ir tikslų įgyvendinimui, yra nepagrįsti.

Teismas nurodė, kad, pagal Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, 3 straipsnio 2 dalį, 5 straipsnio 4 dalį, pareiÅ¡kėjas, net ir bÅ«damas pelno nesiekiančia vieÅ¡Ä ja įstaiga, galėjo užsiimti Å«kine - komercine veikla, tačiau tuomet jis turėjo mokėti pelno mokestį. V.              Apeliaciniu skundu pareiÅ¡kėjas praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 28 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.             PareiÅ¡kėjas nurodo, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl 2004 metais sudarytų reikalavimų perleidimo sutarčių.

Viešoji įstaiga nėra pelno siekiantis juridinis asmuo, todėl, vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktu, ji pelno mokesčio neprivalo mokėti. Be to, nei pareiškėjo įstatuose, nei kituose aktuose nenustatyta, kokia forma turi būti siekiama pareiškėjo, kaip viešosios įstaigos, veiklos tikslų. Joks teisės aktas neuždraudžia pasitelkti kitus asmenis įstatuose nustatytų tikslų siekimui, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Pareiškėjas nurodo, kad jo skirtos lėšos labdaros ir paramos fondui „Tautvila“ nebuvo pelno skirstymas.

PrieÅ¡ingai, Å¡iuo atveju, siekiant įgyvendinti pareiÅ¡kėjo, kaip vieÅ¡osios įstaigos, tikslus, buvo skirta parama labdaros ir paramos fondui „Tautvila“, kuris betarpiÅ¡kai vykdo veiklÄ , susijusiÄ su paramos bei labdaros teikimu tiesioginiams paramos ir labdaros subjektams. Ä®rodymų, patvirtinančių, jog labdaros ir paramos fondui „Tautvila“ buvo teikiama ne parama, bet skirstomas pelnas kaip vieÅ¡osios įstaigos dalininkui, nėra. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad jis ir K. B., remiantis Pelno mokesčio įstatymo nuostatomis, nėra ir negali bÅ«ti laikomi susijusiais asmenimis.

Å iuo atveju nepagrįstai sureikÅ¡minama tai, jog K. B. už tarpininkavimo paslaugas buvo sumokėta nemaža kaina. Vertinant K. B. suteiktų paslaugų kainÄ , bÅ«tina atsižvelgti į tai, kokiÄ naudÄ gavo pareiÅ¡kėjas. NekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, pareiÅ¡kėjas įsigijo už 340000 Lt, o pardavė už 1200000 Lt. Tokiu bÅ«du minėto nekilnojamojo turto pardavimo metu dėl tinkamų konsultavimo paslaugų buvo sukurta didelė (860000 Lt) pridėtinė vertė.

Be to, ginčo mokestiniu laikotarpiu tiek gyventojų pajamų mokesčio, tiek pelno mokesčio tarifai buvo vienodo dydžio (15 procentų). K. B. sÄ Å¾iningai sumokėjo 15 procentų gyventojo pajamų mokesčio į valstybės biudžetÄ nuo pajamų, gautų už tarpininkavimo paslaugas. Todėl akivaizdu, jog valstybė jokios žalos nepatyrė, o sandorio Å¡alys taip pat negavo jokios mokestinės naudos, ko bÅ«tų siekę veikdami kaip asocijuoti asmenys. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad jis bei K. B. nėra asocijuoti asmenys ir Å¡iuo atveju nėra pagrindo taikyti Pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnio 2 dalį.

Jokių įrodymų, patvirtinančių, jog K. B. galėjo daryti įtakÄ pareiÅ¡kėjo sprendimams ir tokiu bÅ«du keisti 2005 m. spalio 11 d. tarpininkavimo sutarties sÄ lygas, mokesčių administratoriai nepateikė. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo argumentai dėl PVM nepriemokos prieÅ¡tarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, suformuotai 2004 m. spalio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A1-355/2004. Nekilnojamojo turto, esančio                   (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, pardavimo metu pareiÅ¡kėjas sukÅ«rė 860000 Lt pridėtinę vertę, tačiau pasinaudojo Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje numatyta lengvata ir PVM už sukurtÄ pridėtinę vertę neskaičiavo.

Å iuo atveju jis turėjo teisę įtraukti į PVM atskaitÄ 71100 Lt PVM. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad Mokesčių administravimo įstatymo 154 straipsnio 4 dalis leidžia centriniam mokesčių administratoriui, iÅ¡nagrinėjus mokesčių mokėtojo skundÄ , priimti vienÄ iÅ¡ Å¡ioje dalyje nurodytų sprendimų. Tačiau Å¡ioje byloje ginčijamu sprendimu centrinis mokesčių administratorius priėmė net keletÄ visiÅ¡kai skirtingų sprendimų: iÅ¡ dalies patvirtino sprendimÄ dėl patikrinimo akto tvirtinimo, iÅ¡ dalies pakeitė šį sprendimÄ ir dėl dalies Å¡io sprendimo pavedė vietos mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimÄ .

Tokiu bÅ«du centrinis mokesčių administratorius dirbtinai padalino mokestinį ginÄÄ Ä¯ visiÅ¡kai skirtingas dalis, nors tokios teisės Mokesčių administravimo įstatymas jam nenumato. Be to, tai prieÅ¡tarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, nurodytai 2005 m. gegužės 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A2-589/2005 ir 2005 m. lapkričio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A14-1817/2005.             Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.Atsakovas nurodo, kad pareiÅ¡kėjo savo steigėjui ir dalininkui labdaros ir paramos fondui „Tautvila“ skirta pinigų suma negali bÅ«ti laikoma parama Pelno mokesčio įstatymo prasme ir ji, remiantis Pelno mokesčio įstatymo 28 straipsnio 2 dalimi, negali bÅ«ti du kartus atskaitoma iÅ¡ gautų apmokestinamųjų pajamų.

Pagal Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio    5 dalį, 5 straipsnio 4 dalį, Viešųjų įstaigų įstatymo 14 ir 7 straipsnius bei pareiÅ¡kėjo įstatus, pareiÅ¡kėjui yra draudžiama skirstyti pelnÄ savo dalininkams. Atsakovas nurodo, kad pagal 2005 m. spalio 11 d. tarpininkavimo sutartį K. B. įsipareigojo pareiÅ¡kėjui suteikti tarpininkavimo paslaugas, parduodant nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, už tarpininkavimÄ K. B. sumokant 30 procentų nuo turto pardavimo kainos atlyginimÄ .

Tačiau tokio pobūdžio paslaugų kaina rinkoje yra 1 - 3 procentai, todėl, vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjo leidžiami atskaitymai, susiję su K. B. suteiktomis paslaugomis, pagrįstai buvo sumažinti. Pareiškėjas ir K. B. šiuo atveju laikytini asocijuotais asmenimis, nes pareiškėjo steigėjas yra labdaros ir paramos fondas „Tautvila“, kurio vienintelė steigėja yra UAB „Vaikonta“, kurios vienintelis steigėjas ir akcininkas yra K.

B., o Å¡ios aplinkybės liudija, kad K. B. netiesiogiai valdo pareiÅ¡kėjÄ ir gali daryti įtakÄ jo sprendimams. Taikant Pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnio 2 dalį, nebÅ«tina nustatyti mokestinės naudos siekimÄ . Atsakovas nurodo, kad pareiÅ¡kėjas pagal 2005 m. lapkričio 30 d. iÅ¡raÅ¡ytÄ sÄ skaitÄ - faktÅ«rÄ pardavė UAB „Bodesa“ nenaujÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Å iauliuose. Vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 32 straipsniu, Å¡is turtas buvo parduotas be PVM.

PareiÅ¡kėjo įsigytos, su Å¡io turto pardavimu susijusios UAB „Adevela“ ir K. B. konsultavimo bei tarpininkavimo paslaugos, šį turtÄ pardavus be PVM, laikytinos paslaugomis, skirtomis PVM neapmokestinamai veiklai vykdyti, todėl, vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 straipsnio 1 dalimi, 71100 Lt Å¡ių paslaugų pirkimo PVM suma negali bÅ«ti įtraukta į PVM atskaitÄ . Atsakovas nurodo, kad, pagal Mokesčių administravimo įstatymo 154 straipsnio 4 dalį, tais atvejais, kai ginčijamas vietos mokesčių administratoriaus sprendimas susideda iÅ¡ kelių dalių, centrinis mokesčių administratorius dėl skirtingų sprendimo dalių gali priimti skirtingus sprendimus.

Ä®statymas leidžia iÅ¡ dalies patvirtinti arba panaikinti skundžiamÄ vietos mokesčių administratoriaus sprendimÄ . PareiÅ¡kėjo apeliaciniame skunde nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys buvo priimtos kitokio pobÅ«džio bylose, todėl jos nesudaro pagrindo teigti, kad Å¡ioje byloje buvo nukrypta nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :

VI.              Apeliacinis skundas atmestinas. Valstybinė mokesčių inspekcija, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo skundÄ , 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr.69-80, pavedė Å iaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl 2008 m. liepos 30 d. sprendimo nurodymų sumokėti pareiÅ¡kėjui 325710 Lt pelno mokesčio, 69377 Lt pelno mokesčio delspinigių bei 97713 Lt baudos atlikti pakartotinį patikrinimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ . Mokesčių administravimo įstatymo 154 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad centrinis mokesčių administratorius, iÅ¡nagrinėjęs mokesčių mokėtojo skundÄ , pagal savo kompetencijÄ priima vienÄ iÅ¡ Å¡ių sprendimų:

1) patvirtina vietos mokesčių administratoriaus sprendimÄ ;

2) panaikina vietos mokesčių administratoriaus sprendimÄ ;

3) iÅ¡ dalies patvirtina arba iÅ¡ dalies panaikina vietos mokesčių administratoriaus sprendimÄ ;

4) pakeičia vietos mokesčių administratoriaus sprendimÄ ;

5) paveda vietos mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ . Taigi centrinis mokesčių administratorius buvo kompetentingas priimti minėtÄ sprendimÄ . PareiÅ¡kėjas nenurodė jokių aplinkybių, jog centrinio mokesčių administratoriaus sprendimas dėl pakartotinio patikrinimo atlikimo ir naujo sprendimo priėmimo yra neteisėtas ir nepagrįstas. Tokį centrinio mokesčių administratoriaus sprendimÄ pareiÅ¡kėjas ginčija motyvuodamas tuo, kad vieÅ¡oji įstaiga mokėti pelno mokesčio neprivalo.

Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamame centrinio mokesčių administratoriaus sprendime nurodyta aplinkybė, jog, skaičiuojant pareiÅ¡kėjo pelnÄ už 2004 metus, bÅ«tina įvertinti 39288,94 Lt baudų ir delspinigių apmokestinimo klausimÄ , kuris nebuvo nagrinėtas nei pirminio patikrinimo, nei pakartotinio patikrinimo metu ir iÅ¡ bylos medžiagos neaiÅ¡ku, kokiu pagrindu minėta suma buvo apskaityta pareiÅ¡kėjo buhalterinėje apskaitoje ir dėl ko ji priskirta apmokestinamosioms pajamoms, yra pakankamas pagrindas pavesti Å iaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai atlikti papildomÄ patikrinimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ .

Kadangi papildomas mokestinis patikrinimas, kurį teritoriniam mokesčių administratoriui nurodė atlikti centrinis mokesčių administratorius, yra susijęs tik su pareiÅ¡kėjo pelno mokesčio už 2004 metus apskaičiavimu, be to, Å¡io papildomo patikrinimo rezultatai neturi jokios įtakos kitai Valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo Nr.69-80 daliai, kuria buvo patvirtintas Å iaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimas nurodyti pareiÅ¡kėjui sumokėti papildomus mokesčius ir su jais susijusias sumas, todėl centrinis mokesčių administratorius Å¡iuo atveju galėjo priimti sprendimÄ dėl papildomo mokestinio patikrinimo tik dėl pareiÅ¡kėjo pelno mokesčio už 2004 metus.

Centriniam mokesčių administratoriui priėmus tokį sprendimÄ , nurodymas sumokėti pareiÅ¡kėjui 325710 Lt pelno mokesčio, 69377 Lt pelno mokesčio delspinigių bei 97713 Lt baudos yra panaikintas. Konstatavus, jog centrinio mokesčių administratoriaus sprendimas dėl pavedimo atlikti pakartotinį patikrinimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ yra teisėtas ir pagrįstas, pelno mokesčio apskaičiavimo teisėtumas ir pagrįstumas už 2004 metus nėra Å¡io mokestinio ginčo nagrinėjimo dalykas. Pirmosios instancijos teismas neprivalėjo vertinti pareiÅ¡kėjo skunde nurodytų aplinkybių dėl pelno mokesčio skaičiavimo teisėtumo ir pagrįstumo už 2004 metus.

Todėl pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytos aplinkybės dėl pelno mokesčio skaičiavimo už 2004 metus neturi prejudicinės galios.Pagal Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 8 dalį (2004 m. sausio 22 d. įstatymo Nr. IX-1972 redakcija), asocijuoti asmenys - asmenys (vienetai arba fiziniai asmenys), kai jie atitinka bent vienÄ iÅ¡ Å¡ių kriterijų:

1) yra susiję asmenys;

2) gali vienas kitam daryti įtakÄ , dėl kurios tarpusavio sandorių arba Å«kinių operacijų sÄ lygos bÅ«tų kitokios negu tuo atveju, jeigu kiekvienas Å¡ių asmenų siektų sau maksimalios ekonominės naudos.Byloje nustatyta, kad K. B., su kuriuo pareiÅ¡kėjas 2005 m. spalio 11 d. sudarė tarpininkavimo sutartį dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Å iauliuose, pardavimo, yra UAB „Vaikonta“ vienintelis steigėjas ir akcininkas. UAB „Vaikonta“ yra vienintelis labdaros ir paramos fondo „Tautvila“ steigėjas.

PareiÅ¡kėjo steigėjas yra labdaros ir paramos fondas „Tautvila“. Taigi A. B. netiesiogiai galėjo daryti įtakÄ pareiÅ¡kėjui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino pareiÅ¡kėjÄ ir A. B. asocijuotais asmenimis. Pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje (2004 m. sausio 22 d. įstatymo Nr. IX-1972 redakcija) buvo nustatyta, kad jei asocijuotų asmenų tarpusavio sandoriuose arba Å«kinėse operacijose sudaromos arba nustatomos kitokios sÄ lygos, negu bÅ«tų sudaromos ar nustatomos neasocijuotų asmenų tarpusavio sandoriu arba Å«kine operacija, tada bet koks pelnas (pajamos), kuris, jei tokių sÄ lygų nebÅ«tų, bÅ«tų priskiriamas vienam iÅ¡ tų asmenų, bet dėl tokių sÄ lygų jam nepriskiriamas, gali bÅ«ti įtraukiamas į to asmens pajamas ir atitinkamai apmokestinamas.

Byloje vietos mokesčių administratorius yra surinkęs pakankamai duomenų apie tai, kad įprastas atlyginimas rinkoje už tarpininkavimo paslaugas parduodant nekilnojamÄ jį turtÄ yra 1-3 proc. nuo nekilnojamojo turto pardavimo kainos, o pareiÅ¡kėjas A. B. už tarpininkavimÄ parduodant nekilojamÄ jį turtÄ sumokėjo 30 proc. nuo parduoto nekilnojamojo turto kainos. PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie įtikinamai patvirtintų, jog tokio atlyginimo už tarpininkavimo paslaugas (deÅ¡imtis kartų virÅ¡ijančio įprastÄ rinkoje mokamÄ atlyginimÄ už tokio pobÅ«džio paslaugas) mokėjimas bÅ«tų sÄ lygotas ne A.

B. netiesiogine įtaka pareiÅ¡kėjui, bet kitų priežasčių. Teisėjų kolegija, įvertinusį byloje surinktus įrodymus, prieina iÅ¡vadÄ , kad mokesčių administratoriai turėjo pagrindÄ tik dalį pareiÅ¡kėjo iÅ¡laidų (ne 360000 Lt, o 36000 Lt) pripažinti leidžiamais atskaitymais pagal Pelno mokesčio įstatymÄ . Byloje nustatyta, kad pagal 2005 m. gruodžio 5 d. paramos sutartį pareiÅ¡kėjas skyrė 120000 Lt paramos savo steigėjui labdaros ir paramos fondui „Tautvila“ ir savo 2005 metų apmokestinamÄ sias pajamas sumažino 240000 Lt.

PareiÅ¡kėjas deklaravo, kad iÅ¡ savo komercinės veiklos 2005 metais gavo 1402553 Lt pajamų. Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas (2004 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX-2201 redakcija) nustatė, kad Lietuvos vieneto, nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 15 procentų mokesčio tarifÄ , jeigu Å¡is įstatymas nenustato ko kita. Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje (2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. IX-2120 redakcija) buvo nustatyta, kad pelno nesiekiančių vienetų, kurių mokestinio laikotarpio pajamos iÅ¡ Å«kinės - komercinės veiklos nevirÅ¡ija 1 milijono litų, apmokestinamojo pelno dalis, atitinkanti 25 tÅ«kstančių litų sumÄ , apmokestinama taikant 0 procentų mokesčio tarifÄ , o likusi apmokestinamojo pelno dalis - taikant 15 procentų mokesčio tarifÄ .

PareiÅ¡kėjo pajamos 2005 metais iÅ¡ vykdytos Å«kinės - komercinės veiklos virÅ¡ijo 1 milijonÄ litų, todėl visas pareiÅ¡kėjo pelnas turėjo bÅ«ti apmokestintas 15 proc. pelno mokesčio tarifu.Viešųjų įstaigų įstatymo 14 straipsnio 2 dalis nustato, kad vieÅ¡osios įstaigos pelnas negali bÅ«ti skiriamas dalininkams, vieÅ¡osios įstaigos organų nariams, darbuotojų premijoms. Teisėjų kolegijos nuomone, Viešųjų įstaigų įstatymo 14 straipsnio 2 dalis draudžia vieÅ¡ajai įstaigai bet kokia forma skirti savo pelnÄ dalininkams, neatsižvelgiant net į tai, kad vieÅ¡osios įstaigos pelnas yra skiriamas dalininkui kaip parama.

Pareiškėjas, skirdamas savo steigėjui labdaros ir paramos fondui „Tautvila“ 120000 Lt, pažeidė Viešųjų įstaigų įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl mokesčių administratoriai pagrįstai pripažino, kad pareiškėjo steigėjui labdaros ir paramos fondui „Tautvila“ skirta 120000 Lt suma nepripažintina parama ir šiuo atveju netaikytina Pelno mokesčio įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta lengvata iš pajamų du kartus atskaityti paramai skirtas išmokas.

PareiÅ¡kėjas 2005 m. lapkričio 2 d. pirkimo - pardavimo sutartimi UAB „Bodesa“ pardavė nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Å iauliuose už 1200000 Lt. Å is turtas buvo parduotas neskaičiuojant pridėtinės vertės mokesčio. UAB „Adevela“ ir A. B. teikė konsultacijas dėl minėto nekilnojamojo turto pardavimo bei tarpininkavo parduodant minėtÄ nekilnojamÄ jį. PareiÅ¡kėjas Å¡iems asmenims apmokėjo pagal jų iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas - faktÅ«ras, kuriose buvo iÅ¡skirtas pridėtinės vertės mokestis.

PareiÅ¡kėjas 71100 Lt pridėtinės vertės mokesčio, kuris buvo nurodytas UAB „Adevela“ ir A. B. iÅ¡raÅ¡ytose PVM sÄ skaitose - faktÅ«rose, įtraukė į PVM atskaitÄ . Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 1 punktas (2004 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-1960 redakcija) nustatė, kad PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitÄ pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu Å¡ios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui.

Kadangi pareiÅ¡kėjas, parduodamas nekilnojamÄ jį turtÄ , neskaičiavo pridėtinės vertės mokesčio, todėl pripažintina, kad konsultavimo ir tarpininkavimo paslaugos, susijusios su Å¡io turto pardavimu, negali bÅ«ti pripažintos, kaip skirtos naudoti PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui. Taigi mokesčių administratoriai pagrįstai neleido įtraukti į atskaitÄ pridėtinės vertės mokesčio už UAB „Adevela“ ir A. B. pareiÅ¡kėjui suteiktas paslaugas.

Remdamasi iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės teisingai aiÅ¡kino ir taikė mokesčius bei mokesčių administravimÄ reglamentuojančias teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundÄ . Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti.

Nutartis neskundžiama. Teisėjai                                                                               Stasys Gagys                                                                                            Dainius Raižys                                                                                            Skirgailė Žalimienė