405c6546-aee2-427c-bc25-858cd38e23bc · Kelmės rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2-46-446/2017Teisminio proceso Nr. 2-23-3-01092-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.2; 2.6.10.8; 2.6.10.9; 3.2.4.2; 3.2.4.4; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.2.6.1 (S) KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 21 d. Kelmė Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė, sekretoriaujant Remigijai Bielskienei, dalyvaujant ieškovės atstovams Kęstučiui Bagdanavičiui ir Ramūnui Šeškui,trečiajam asmeniui I.

A.,   vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Valstybinės miÅ¡kų tarnybos ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Petro medis“, trečiajam asmeniui I. A. dėl aplinkai (miÅ¡kui) padarytos žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Petro medis“ 7 154,82 Eur už aplinkai padarytÄ Å¾alÄ ir 50 Eur už dokumentų įteikimÄ atsakovės atstovui per antstolį.

IeÅ¡kinyje nurodyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame buvo atliekamas kirtimas, iki 2015 m. rugsėjo 23 d. nuosavybės teise priklausė Z. V.. 2015 m. rugsėjo 9 d. pirkimo-pardavimo sutartimi statų miÅ¡kÄ Å¡iame sklype einamajam kirtimui įsigijo UAB „Petro medis“, o 2015 m. rugsėjo 22 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi minėtÄ Å¾emės sklypÄ Z. V. pardavė UAB „Petro medis“. Valstybinės miÅ¡kų tarnybos pareigÅ«nas Kęstutis Bagdanavičius 2015 m. rugsėjo 18 d. atliko žemės sklypo, priklausančio UAB „Petro medis“, kirtavietės patikrinimÄ .

Kirtavietėje rastas dirbantis I. A., kuris nurodė, kad miÅ¡kÄ kerta pagal sutartį su UAB „Petro medis“. Kadangi atsakovė UAB „Petro medis“ organizavo ir vykdė miÅ¡ko kirtimÄ , kurio metu, savavaliÅ¡kai neplynu kirtimu buvo iÅ¡kirsta 79,498 m3 augančių medžių, tuo padaryta 7 154,82 Eur žala aplinkai.IeÅ¡kovės atstovas Kęstutis Bagdanavičius paaiÅ¡kino, kad leidimas kirsti miÅ¡kÄ privačioje valdoje (duomenys neskelbtini) Z. V. buvo duotas 2015 m. rugsėjo 8 d. Remiantis buvusiai savininkei iÅ¡duotu leidimu buvo leidžiama atlikti einamÄ jį kirtimÄ 25 kvartalo 17a, 17d, 18 sklypuose, einamÄ jį ir sanitarinius kirtimus 44 kvartalo 9a, 12a sklypuose, iÅ¡kirsti valksmus 44 kvartalo 9a sklype.

Pažeidimų vykdant kirtimus 44 kvartale nenustatyta, tačiau 25 kvartale medžiai nupjauti nesilaikant Privačių miÅ¡kų tvarkymo ir naudojimo nuostatų, MiÅ¡ko kirtimo taisyklių. MiÅ¡ko sklype Nr. 17b kirtimų nebuvo projektuota ir nebuvo iÅ¡duotas joks leidimas juos vykdyti. MiÅ¡ko sklypuose Nr. 17a, 17d ir 18 iÅ¡kirsti valksmai, nors praneÅ¡ime apie ketinimÄ kirsti miÅ¡kÄ valksmų kirtimas Å¡iuose sklypuose nebuvo deklaruotas, leidimas kirsti valksmus 25 kvartale nebuvo iÅ¡duotas. MiÅ¡ko sklype Nr. 17b savavaliÅ¡kai nukirsta 42 vnt. augančių medžių, kurių medienos tÅ«ris yra 9,939 m3.

Miško sklypuose Nr. 17d, Nr. 17a ir Nr. 18, t. y. 1,97 ha plote, iškirtus medžius naujai įrengti valksmai sudaro 0,437 ha ploto, iškirsta 203,913 m3 likvidinės medienos. Kadangi ankstesniais metais šioje miško dalyje (1,97 ha) buvo iškirsta 0,125 ha valksmų, o naujo kirtimo metu papildomai iškirsta 0,437 ha naujų valksmų, todėl miško sklypuose Nr. 17d, Nr. 17a ir Nr. 18 iškertant naujus valksmus 8,5 procentais (arba 70,553 m3) viršyta leistinas (20%) valksmais užimamas sklypo plotas. Nepažeidžiant nustatyto (20%) reikalavimo valksmai 1,97 ha plote galėjo užimti 0,394 ha.

Biržėje jau esant 0,125 ha ankstesniais metais iÅ¡kirstų valksmų, leistinas naujai kirsti valksmų plotas bÅ«tų 0,269 ha, tokiu bÅ«du virÅ¡yta 0,168 ha leistinas plotas. Neteisėtai iÅ¡kirstÄ medienos kiekį, t. y. 203,913 m3, paskaičiavus proporcingai neteisėtai iÅ¡kirstam (0,168 ha) plotui, gautas neteisėtai iÅ¡kirstos medienos tÅ«ris - 78,392 m3. Bendras savavaliÅ¡kai iÅ¡kirstos medienos tÅ«ris, susumavus neteisėtai iÅ¡kirstų medžių tÅ«rį miÅ¡ko sklypuose Nr. 17b, Nr. 17d, Nr. 17a, Nr. 18, sudaro 88,331 m3.

Įvertinus medienos tūrio skaičiavimo paklaidas ir jas taikant asmenes, iškirtusio medžius pažeidžiant nustatytas taisykles, naudai, savavališkai iškirstų medžių tūris yra 79,498 m3. Neteisėtai nupjauti medžiai augo miške, kurio inventorizacija atlikta 2015 metais, duomenys surašyti šiai miško valdai parengtame miškotvarkos projekte, pagal kurį Balskų girininkijos 25-ojo miško kvartalo sklypuose Nr. 17a, 17b, 17d ir 18 augantys medynai inventorizuoti 60 metų eglynais, o sklype Nr. 17b - 50 metų amžiaus beržynu.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. lapkričio 21 d. nutarimu Nr. 1273 yra patvirtinusi, jog šis miškas yra priskirtas IV-ai (ūkinių) miškų grupei. Vadovaujantis Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2010-01-14 įsakymu nustatyta, jog IV miškų grupės 41-60 metų eglynai ir 21-50 metų beržynai yra priskiriami II-ai (pusamžių medynų) brandumo grupei. Žala aplinkai apskaičiuota vadovaujantis „Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodika”, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d.

įsakymu Nr. Dl-249. Pagal patvirtintus įkainius neplynai iÅ¡kirtus miÅ¡kÄ IV miÅ¡kų grupės miÅ¡kuose aplinkai padarytos žalos dydis skaičiuotinas po 60 eurų už 1 m3 medienos, neteisėtai nupjovus medžius pusamžiuose medynuose padarytos žalos aplinkai dydis skaičiuotinas taikant 1,5 koeficientÄ , tokiu bÅ«du žalos aplinkai dydis yra lygus 7 154,82 eurų.IeÅ¡kovės atstovas RamÅ«nas Å eÅ¡kus paaiÅ¡kino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalÄ miÅ¡ko valdytojų, savininkų ir naudotojų miÅ¡kui, kitam turtui ir teisėtiems interesams ar miÅ¡kui kaip aplinkos objektui, privalo jÄ visiÅ¡kai atlyginti.

Už miÅ¡ko kirtimÄ , kad jis bÅ«tų atliktas tinkamai, laikantis įstatymo nuostatų, atsakingas sklypo, kuriame buvo vykdomas miÅ¡ko kirtimas ir neteisėtai iÅ¡kirsti medžiai, savininkas – UAB „Petro medis“, organizavęs šį kirtimÄ . 2016 m. rugsėjo 13 d. UAB „Petro medis“ direktoriui buvo iÅ¡siųsta pretenzija atlyginti neteisėtu medžių kirtimu aplinkai padarytÄ Å¾alÄ , tačiau atsakovė gera valia 7 154,82 Eur žalos neatlygino, motyvuoto praÅ¡ymo, žalos mokėjimÄ iÅ¡dėstyti dalimis, nepateikė, todėl praÅ¡o Å¡iÄ sumÄ priteisti.Atsakovė nuomonės dėl ieÅ¡kinio nepareiÅ¡kė.Trečiasis asmuo I.

A. nuomonės dėl ieškinio neturi, palieka spręsti teismui. Jis paaiškino, kad jis kartu su kitais asmenimis, kurių dabar neprisimena ir negali nurodyti kokiais pagrindais jie buvo pasamydyti atlikti miško kirtimo darbus, kirto medžius (duomenys neskelbtini) UAB „Petro medis“ priklausančiame miško sklype. Tuo metu jo individuali įmonė vykdė miško kirtimo, medienos ruošos darbus. Sutartį dėl miško kirtimo buvo sudaręs su šios įmonės direktoriumi Ž. P., šios sutarties neturi ir negali pateikti.

Ž. P. jam pateikė dokumentus, reikalingus miÅ¡ko kirtimui, – miÅ¡kotvarkos projektÄ , leidimÄ kirsti. Jis pripažįsta, kad per klaidÄ iÅ¡kirto medžius 25 kvartalo sklype Nr. 17b, tačiau nesutinka, kad neteisėtai iÅ¡kirto valksmus 25 kvartale. Valksmai buvo reikalingi iÅ¡kirstos medienos iÅ¡vežimui, senų valksmų faktiÅ¡kai nebuvo matyti, jie buvę per siauri technikos įvažiavimui, medienos iÅ¡gabenimui, jo įsitikinimu, jo ir kartu su juo dirbusių asmenų iÅ¡kirsti valksmai nevirÅ¡ija 20 procentų miÅ¡ko ploto.

Medžiai iÅ¡kirsti, mediena paruoÅ¡a UAB „Petro medis“ užsakymu ir Å¡ios įmonės naudai. Jis nei kaip individualios įmonės savininkas, nei kaip privatus asmuo medienos iÅ¡ Å¡io miÅ¡ko neiÅ¡sivežė.     IeÅ¡kinys pagrįstas ir tenkintinas. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys, pažeidę aplinkos apsaugos reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. MiÅ¡kų apsaugÄ ir su ja susijusius klausimus reguliuoja Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymas, kurio 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalos miÅ¡ko valdytojų, savininkų ir naudotojų miÅ¡kui, kitam turtui ir teisėtiems interesams ar miÅ¡kui, kaip aplinkos objektui, privalo visiÅ¡kai jÄ atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusiÄ bÅ«klę.

Pareikšti ieškinius dėl neteisėta veika padarytos žalos turi teisę miško valdytojai, savininkai ir naudotojai, kurių miškui, turtui ar teisėtiems interesams padaryta žala, o valstybiniai miškų pareigūnai – kai žala yra padaroma miškui, kaip aplinkos objektui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad, kai žala padaroma aplinkai, Aplinkos ministerijos ir kiti įstatymų įgalioti pareigūnai turi teisę pareikšti ieškinį dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo, tačiau šiuo atveju reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę persipina su viešosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, t. y. tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas taikomas tiek, kiek šių santykių nereguliuoja specialieji teisės aktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2014).

Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytÄ Å¾alÄ taikyti bÅ«tina nustatyti bendrÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, žalÄ , priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai), o kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Taigi nagrinėjamu atveju ginčo teisiniams santykiams taikytinos bendrosios deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos, atsižvelgiant į aplinkos apsaugos teisinius santykius reguliuojančių teisės normų ypatumus sprendžiant dėl žalos aplinkai padarymo ir jos atlyginimo.CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendrojo pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Paprastai fizinio ar juridinio asmens neveikimo ar veikimo neteisėtumas, sprendžiant dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo, reiÅ¡kia įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų aplinkosauginių reikalavimų nesilaikymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675-219/2015). Pagal Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 9 straipsnio 5 dalį miÅ¡ko savininkai privalo laikytis Å¡io įstatymo, Privačių miÅ¡kų tvarkymo ir naudojimo nuostatų bei kitų teisės aktų, taip pat privalomų vykdyti miÅ¡kotvarkos projekto dalių – pagrindinių kirtimų deÅ¡imtmečio normos, miÅ¡ko atkÅ«rimo bei aplinkosaugos reikalavimų.

Kirsti miÅ¡kÄ miÅ¡kų savininkai gali tik turėdami specialų leidimÄ , iÅ¡skyrus teisės aktuose nustatytus atvejus kada tokie leidimai nereikalingi (miÅ¡kų įstatymo 9 straipsnio 6 dalis).IÅ¡ praneÅ¡imo apie ketinimus kirsti miÅ¡kÄ Nr. 1051 matyti, kad miÅ¡ko sklypo, esančio Tauragės miÅ¡kų urėdijoje, Balskų girininkijos 25 kvartalo 17a, 17d, 18 ir 44 kvartalo 9a, 12a sklypuose, savininkė Z. V., remdamasi miÅ¡kotvarkos projektu 2015-2024 m., kreipėsi į Valstybinę miÅ¡kų tarnybÄ dėl leidimo vykdyti miÅ¡ko kirtimus. 2015 m. rugsėjo 8 d.

Valstybinės miÅ¡kų tarnybos miÅ¡kų kontrolės skyriaus Marijampolės teritorinio poskyrio vyriausiasis specialistas K. Bagdanavičius rezoliucija patvirtinto leidimÄ Tauragės miÅ¡kų urėdijos Balskų girininkijos 25 kvartalo 17a, 17d,18 sklypuose ir 44 kvartalo 9a sklype atlikti einamÄ jį kirtimÄ , 44 kvartalo 9a sklype kirsti valksmus, 44 kvartalo 12a sklype atlikti atrankinį sanitarinį kirtimÄ . IÅ¡ ieÅ¡kovės atstovo K. Bagdanavičiaus paaiÅ¡kinimo matyti, kad valstybinės miÅ¡kų tarnybos pareigÅ«nai 2015 m. rugsėjo 23 d tikrino vykdomÄ miÅ¡ko kirtimÄ pagal Z.

V. iÅ¡duotÄ leidimÄ . IÅ¡ kelmų matavimo akto Nr. 4, biržės taksavimo lapo Nr. 1 matyti, kad Tauragės miÅ¡kų urėdijos Balskų girininkijos 25 kvartalo 17b sklype iÅ¡kirsti 42 medžiai. Teisme trečiais asmuo I. A. patvirtino, kad jis ir kartu su juo dirbusių kirtėjų brigada per klaidÄ ir dėl blogo kirtavietės žymėjimo iÅ¡kirto medžius 25 kvartalo sklype Nr. 17b. IÅ¡ kelmų matavimo akto Nr. 5, biržės taksavimo lapo Nr. 2 matyti, kad miÅ¡ko 25 kvartalo sklypuose 17a, 17d ir 18 iÅ¡kirsti valksmai, iÅ¡kirstas 381 medis.

Trečiasis asmuo I. A. nurodė, kad kirtęs valksmus Å¡iuose sklypuose, nes tai buvo bÅ«tina medienos iÅ¡gabenimui. Sulyginus kirtavietėse užfiksuotus duomenis su miÅ¡ko sklypo savininkės deklaruotais duomenimis apie ketinimÄ kirsti miÅ¡kÄ ir leidimÄ atlikti miÅ¡ko savininkės nurodytus kirtimus, matyti, kad leidimas kirtimui 25 kvartalo 17b sklype ir valksmų kirtimui Å¡io kvartalo 17a, 17d ir 18 sklypuose nebuvo iÅ¡duotas. Taigi 42 medžiai 17b sklype ir 381 medis 17a, 17d, 18 sklypų valksmuose iÅ¡kirsti savavaliÅ¡kai, neteisėtai.

Kaip matyti iÅ¡ biržės taksavimo lapų Nr. 1 ir Nr. 2 iÅ¡kirstos medienos tÅ«ris nustatytas vadovaujantis medienos tÅ«rio skaičiuotėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2010-09-10 įsakymu Nr. D1-747, naudojant biržės sortimentinės struktÅ«ros apskaičiavimo programÄ : 17b sklype neteisėtai iÅ¡kirstos medienos tÅ«ris 9,939 m3, 17a, 17d ir 18 sklypų valksmuose – 203,913 m3. MiÅ¡ko kirtimų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d.

įsakymu Nr. D1-79 (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. rugpjūčio 12 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d.), 65 punkte buvo numatyta, kad bendras valksmų užimamas plotas negali virÅ¡yti 20 procentų viso sklypo ploto. Kaip matyti iÅ¡ savavaliÅ¡kai iÅ¡kirstos medienos kiekio skaičiavimo akto Nr. 9, padarytos žalos aplinkai skaičiuotės, nors leidimas kirsti valksmus 25 kvartale nebuvo iÅ¡duotas, tačiau skaičiuojant žalos dydį buvo atsižvelgta į leistinÄ valksmų plotÄ . IÅ¡ ieÅ¡kovės atstovo K.

Bagdanavičiaus paaiÅ¡kinimų, miÅ¡kotvarkos projekto 2015-2024 metams, valksmų iÅ¡dėstymo schemos ir iÅ¡matavimo akto Nr. 3 matyti, kad iki kirtimo pagal 2015-09-08 iÅ¡duotÄ leidimÄ sklypuose 17a, 17d, 18, kurių bendras plotas 1,97 ha, buvo iÅ¡kirsta 0,125 ha valksmų, naujuoju kirtimu papildomai iÅ¡kirsta 0,437 ha naujų valksmų, kuriuose, kaip nurodyta biržės taksavimo lape Nr. 2, iÅ¡kirsta 203,913 m3 likvidinės medienos. Nepažeidžiant nustatyto 20% reikalavimo valksmų kirtimui, 1,97 ha miÅ¡ko plote galėjo bÅ«ti iÅ¡kirsta 0,394 ha valksmų (1,97x20%=0,394), jau esant 0,125 ha ankstesniais metais iÅ¡kirstų valksmų, naujai galima buvo iÅ¡kirsti 0,269 ha valksmų (0,394-0,125=0,269).

Tokiu bÅ«du 0,168 ha virÅ¡ytas leistinas valksmų kirtimų plotas. Neteisėtai iÅ¡kirstos medienos kiekis valksmuose sudaro 78,392 m3, kuris apskaičiuotas įvertinus visÄ neteisėtai iÅ¡kirstÄ medienos kiekį (203,913 m3) valksmuose (0,437 ha) proporcingai virÅ¡ytam valksmų plotui (203,913x0,168:0,437). IÅ¡ viseto aptartų įrodymų matyti, jog bendras savavaliÅ¡kai, neteisėtai iÅ¡kirstos medienos tÅ«ris 88,331 m3. Ä®vertinus medienos tÅ«rio skaičiavimo10 procentų paklaidÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-12-10 įsakymu Nr. 631 patvirtintų Apvaliosios medienos bei nenukirsto miÅ¡ko matavimo ir tÅ«rio nustatymo taisyklių 3.5 punkte, jÄ taikant asmenų, iÅ¡kirtusių medžius, naudai, laikytina, kad savavaliÅ¡kai iÅ¡kirstų medžių tÅ«ris yra 79,498 m3 (88,331-(88,331x10%)).

Iš miškotvarkos projekto 2015-2014 metams, patvirtinto Valstybinėje miškų tarnyboje 2015 m. rugsėjo 3 d., projekto registracijos Nr. 52848, matyti, kad Tauragės miškų urėdijoje Balskų girininkijos miško sklypuose Nr. 17a, 17d ir 18 augantys medynai inventorizuoti 60 metų eglynais, sklype Nr. 17b - 50 metų amžiaus beržynu. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. lapkričio 21 d. nutarimu Nr. 1273 šis miškas yra priskirtas IV-ai (ūkinių) miškų grupei. Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2010-01-14 įsakymo Nr. 11-10-V “Dėl miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos patvirtinimo” 1 priedo 1.21 punkte nurodyta, jog IV miškų grupės 41-60 metų eglynai ir 21-50 metų beržynai priskiriami II-ai (pusamžių medynų) brandumo grupei.

Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktos padarytos žalos aplinkai skaičiuotės, žala aplinkai apskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. Dl-249 (2014-12-31 Nr. D1-1090 redakcija) patvirtinta „Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miÅ¡kuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodika”. Pagal Å¡ios metodikos 2.1 punktÄ padarytos žalos aplinkai dydis skaičiuotinas taikant 1,5 koeficientÄ , o priedo „Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miÅ¡kuose padarytos aplinkai žalos dydžio skaičiavimo įkainiai“ 1.4.2 punktÄ neplynai iÅ¡kirtus miÅ¡kÄ IV miÅ¡kų grupės miÅ¡kuose, aplinkai padarytos žalos dydis skaičiuotinas po 60 eurų už 1 m3 medienos.

Neteisėtu kirtimu Tauragės miÅ¡kų urėdijos Balskų girininkijos 25 kvartalo 17a, 17b, 17d ir 18 sklypuose padarytos žalos aplinkai dydis yra 7154,82 Eur (79,498x60x1,5).    Pažymėtina, kad žalos dydis, kaip ir žalos faktas, nepreziumuojamas ir turi bÅ«ti įrodytas, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. lapkričio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008 iÅ¡aiÅ¡kino, kad, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobÅ«dį objektams, tarp jų ir aplinkai, žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo principus bei kitas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nuostatas.

IeÅ¡kovės pateiktais medienos tÅ«rio, žalos dydžio paskaičiavimais, paremtais įstatymo nustatyta tvarka patvirtintomis taisyklėmis, instrukcijomis, metodikomis, teismas abejoti neturi pagrindo. Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris Å¡iÄ pareigÄ pažeidžia arba kuris pagal įstatymÄ yra atsakingas už žalÄ padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytÄ Å¾alÄ .

CK 6.264 straipsnio 1 dalis nustato, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Pagal šį straipsnį darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbÄ darbo sutarties arba civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikia atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami (CK 6.264 straipsnio 2 dalis). IÅ¡ 2015 m. rugsėjo 9 d. pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad Z. V. pardavė, o UAB „Petro medis“ nupirko einamajam kirtimui statų miÅ¡kÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Tauragės miÅ¡kų urėdijoje, Balskų girininkijoje 25 kvartalo sklypuose Nr. 17a, 17d, 18 ir 44 kvartalo sklype 9a, todėl Å¡i bendrovė atlikdama miÅ¡ko kirtimÄ privalėjo kirtimus vykdyti tik tuos, kurie nurodyti valstybinės miÅ¡kų tarnybos leidime, laikantis miÅ¡ko kirtimų taisyklių.

Trečiasis asmuo I. A., kuris valstybinės miÅ¡kų tarnybos pareigÅ«nams atliekant kirtavietės kontrolę dirbo miÅ¡ke, patvirtino, kad miÅ¡kÄ kirto UAB „Petro medis“ naudai, sudarius sutartį su Å¡ios įmonės direktoriumi Ž. P.. Atsakovės atstovas Å¡ios aplinkybės nepaneigė. Nors jis nedalyvavo nagrinėjant bylÄ teisme, atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepareiÅ¡kė, tačiau, kaip matyti iÅ¡ advokato R. D. 2017 m. vasario 9 d. pateiktos informacijos teismui, UAB „Petro medis“ direktoriui Ž.

P. apie bylÄ buvo žinoma, nes jis buvo sudaręs atstovavimo sutartį su advokatu dėl atsakovės UAB „Petro medis“ atstovavimo teisme. Be to, iÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktos pretenzijos ir palydimojo raÅ¡to matyti, kad atsakovės buveinės adresu buvo iÅ¡siųsta pretenzija dėl padarytos žalos aplinkai. Nors byloje nėra pateikta jokios sutarties tarp trečiojo asmens ar kitų asmenų, dirbusių miÅ¡ke, ir UAB “Petro medis”, tačiau įvertinus byloje surinktus įrodymus, tÄ aplinkybę, kad statų miÅ¡kÄ kirtimui įsigijo bÅ«tent atsakovė, duomenų, kad atsakovė bÅ«tų pardavusi šį miÅ¡kÄ ar kitaip perleidusi kitiems asmenims, nėra, todėl tikėtina, kad miÅ¡ko kirtimo darbai buvo atliekami sutarties ar susitarimo pagrindu atsakovės UAB “Petro medis” naudai.

IÅ¡ aukščiau aptartų įrodymų matyti, kad kirtimas 17b sklype atliktas ir valksmai 17a, 17d, 18 iÅ¡kirsti savavaliÅ¡kai, bÅ«tent savavaliÅ¡kas, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, medžių kirtimas sudarė sÄ lygas žalai kilti, tarp neteisėtų miÅ¡ko kirtimo veiksmų ir padarytos žalos gamtai yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Kadangi ieÅ¡kovė įrodė atsakovės civilinės atsakomybės dėl žalos aplinkai sÄ lygas, atsakovės atleidimo nuo civilinės atsakomybės ar civilinės atsakomybės netaikymo sÄ lygos nenustatytos, ieÅ¡kinys tenkintinas, iÅ¡ atsakovės priteisiant 7 154,82 Eur už aplinkai padarytÄ Å¾alÄ .Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas žala – asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Å alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 str.). Ä®rodymai – civilinei bylai reikÅ¡mingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse iÅ¡vardytomis įrodinėjimo priemonėmis.IÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų grÄ Å¾intų laiÅ¡kų vokų kopijų matyti, kad, nustačius neteisėtÄ miÅ¡ko kirtimo faktÄ , valstybinė miÅ¡kų tarnyba atsakovei UAB “Petro medis” ne kartÄ siuntė informacijÄ apie padarytus pažeidimus kertant miÅ¡kÄ (duomenys neskelbtini), tačiau laiÅ¡kai atsakovei, siųsti juridinio asmens buveinės adresu nebuvo įteikti.

IÅ¡ 2015 m. gruodžio 31 d. praÅ¡ymo antstoliui Tomui Ubartui, Å¡aukimo Nr. S-4K-06-78 matyti, kad ieÅ¡kovė kreipėsi į antstolį dėl Å¡aukimo įteikimo UAB „Petro medis“ direktoriui. Å aukime nurodyta, jog UAB Petro medis” direktorius Ž. P. kviečiamas atvykti į MiÅ¡kų kontrolės teritorinį poskyrį, esantį (duomenys neskelbtini),, pas vyr. specialistÄ K. Bagdanavičių protokolo suraÅ¡ymui nustačius miÅ¡ko naudojimo pažeidimus. Kaip matyti iÅ¡ antstolio Tomo Ubarto informacijos, antstoliui nuvykus įmonės adresu direktorius nebuvo rastas, skambinant mobiliojo ryÅ¡io telefonu arba neatsiliepdavo, arba susisiekus žadėdavęs atvykti į kontorÄ Å¡aukimo pasiimti, tačiau neatvyko.

IÅ¡ antstolio pateiktos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros 2016-01-25 Nr. ATU Nr. 05758 ir valstybinės miÅ¡kų tarnybos sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad antstoliui už paslaugÄ â€“ Å¡aukimo įtekimÄ Å½. P. - ieÅ¡kovė sumokėjo 50 Eur. Å ios iÅ¡laidos laikytinos tiesioginiais nuostoliais, susidariusiais ieÅ¡kovei tiriant ir aiÅ¡kinantis žalos gamtai padarymo aplinkybes, todėl jos priteistinos iÅ¡ atsakovės. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.

Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį dėl lėšų išieškojimo, todėl už ieškovės pareikštus reikalavimus, nuo bendrai priteistos sumos, mokėtinas, CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir šio straipsnio 7 dalyje numatytas, 162,10 Eur žyminis mokestis priteistinas iš atsakovės valstybei. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios šioje byloje yra 9,15 Eur, taip pat priteistinos valstybei iš pralaimėjusios šalies – atsakovės. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 straipsnio 1 dalyje, 4 dalimi, civilinio proceso kodekso 178 straipsniu, 185 straipsnio 1 dalimi, 259, 263-270 straipsniais,  n u s p r e n d ž i a :

             IeÅ¡kinį tenkinti.              Priteisti iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės „Petro medis“ Valstybinei miÅ¡kų tarnybai 7 154,82 Eur (septynis tÅ«kstančius vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt keturis eurus 82 ct) už aplinkai padarytÄ Å¾alÄ ir 50 Eur (penkiasdeÅ¡imt eurų) už dokumentų įteikimÄ per antstolį.              Preiteisti iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės „Petro medis“ 171,25 Eur (vienÄ Å¡imtÄ septyniasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ 25 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei.

Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                    Vilma Raščiuvienė               Â