2016-05-24 Nr. BB-2251-1-02-2-00185-2015-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Pranešėjas Baudž.byla Nr.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-212-648/2016

Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00185-2015-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.10.1;

2.4.5.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Aurelijaus Gutausko ir pranešėjo Artūro Pažarskio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios S. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 4 d. nutarties.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu S. S. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Apylinkės teismo nuosprendžiu taip pat nuteisti M. M., A. B. ir V. D., tačiau dėl jų nuteisimo kasacine tvarka nesiskundžiama.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 4 d. nutartimi nuteistosios S. S. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. S. S. nuteista už tai, kad 2014 m. lapkričio 26 d., apie 13.45 val., Vilniuje, Savanorių pr. 1, neteisėtai, turėdama tikslą parduoti, iš A. B. įgijo ne mažiau kaip 0,044 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurį 2014 m. lapkričio 26 d. 16.00 val. Vilniuje, Ateities g. 15, prie parduotuvės „Moki Veži“ už 40 Lt pardavė M. M..

2. Nuteistoji S. S. kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015m. gruodžio 4 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

Kasatorė nurodo, kad ji apskundė nuosprendį apeliacine tvarka, prašydama, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, atidėti bausmės vykdymą. Byla apeliacine tvarka buvo paskirta nagrinėti 2015 m. lapkričio 3 d. Ji teismui elektroniniu paštu pranešė norinti dalyvauti teismo posėdyje, tačiau į posėdį neatvyko, nes 2015 m. lapkričio 2 d. buvo paguldyta į Santariškių klinikas ir 2015 m. lapkričio 10 d. pagimdė sūnų (ji turi ir kitą sūnų, gimusį 2012 m. lapkričio 28 d.). Apeliacinės instancijos teismui atmetus jos apeliacinį skundą, nuosprendis bus pradėtas vykdyti ir ji atsidurs pataisos namuose. Dėl to ji negalės pasirūpinti savo vaikais, maitinti savo pusantro mėnesio kūdikio, kurio maitinimo ji negali nutraukti, nes gali kilti pavojus jos sveikatai. Pasak kasatorės, byla grąžintina nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, kad ji galėtų dalyvauti teismo posėdyje.

3. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Tomas Uldukis atsiliepimu į nuteistosios S. S. kasacinį skundą prašo jį atmesti.

Prokuroras nesutinka su kasatorės tvirtinimu, kad jos nedalyvavimas iš esmės neleido tinkamai išnagrinėti bylos apeliacinės instancijos teisme. Vadovaudamasis BPK 324 straipsnio 1 dalimi, apeliacinės instancijos teismas 2015 m. lapkričio 3 d. posėdžio metu priėmė sprendimą, kad nuteistajai neatvykus į posėdį, baudžiamąją bylą galima nagrinėti. Pasak prokuroro, iš baudžiamųjų bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme praktikos pagrįstai manytina, kad tokia teismo pozicija yra pagrįsta, nes šio teismo posėdyje privalo dalyvauti tik prokuroras ir gynėjas bei suimtas nuteistasis, kai apeliacinis skundas paduotas jo padėtį bloginančiais pagrindais arba kai pats apeliacinės instancijos teismas numato, jog proceso dalyvio dalyvavimas procese yra būtinas. Apeliacinį skundą padavė nuteistoji, Vilniaus apygardos teismas nepripažino jos dalyvavimo būtinu, be to, teismo posėdyje dalyvavo jos gynėjas A. Švedas. Nenustatyta BPK pažeidimų ir nėra pagrindo abejoti apeliacinės instancijos teismo nutarties teisėtumu.

Prokuroras taip pat nesutinka su kasatorės argumentu, kad jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio nuostatas turėjo būti atidėtas. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad vien tai, jog egzistuoja formalūs BK nustatyti pagrindai atidėti bausmės vykdymą, automatiškai nelemia realaus bausmės vykdymo atidėjimo. Būtent taip formuojama ir kasacinio teismo praktika: „BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo“ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-42/2012); „svarbi teisingo sprendimo taikyti BK 75 straipsnį sąlyga yra išsamus paties nuteistojo asmenybės vertinimas“ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-551/2010). Apeliacinės instancijos teismas teisingai, atsižvelgdamas ne tik į formalius įstatyme numatytus požymius, įvertino S. S. apibūdinančius duomenis, jos asmenybę, ankstesnių poveikio priemonių įtaką jos elgesiui ir konstatavo nesant objektyvaus teisinio pagrindo atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Kasatorės pozicija, kad jai būtina taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, nes ji augina vaikus ir maitina kūdikį, atmestina dar ir dėl to, kad iš jos apeliacinio skundo priedų matyti, jog Vilniaus apygardos teismui priimant nutartį buvo iš esmės įvertintos šios aplinkybės, kurios vėl minimos kasaciniame skunde.

4. Nuteistosios S. S. kasacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka nedalyvaujant apeliantei

5. Kasatorė teigia, kad ji apeliacinės instancijos teismui elektroniniu paštu pranešė norinti dalyvauti teismo posėdyje, tačiau į posėdį neatvyko, nes 2015 m. lapkričio 2 d. buvo paguldyta į Santariškių klinikas ir 2015 m. lapkričio 10 d. pagimdė sūnų; ji nesutinka su priimtu apeliacinės instancijos teismo sprendimu atmesti jos apeliacinį skundą, todėl prašo grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, kad galėtų dalyvauti teismo posėdyje.

5.1. Pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas, o 2 dalyje įtvirtinta, kad šiame posėdyje turi teisę dalyvauti nuteistasis, išteisintasis, asmuo, kuriam paskirtos ar nepaskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, jų atstovai pagal įstatymą, nukentėjusysis, privatus kaltintojas, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai. Šių asmenų, jeigu jiems buvo laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką, neatvykimas nekliudo nagrinėti bylos. Pagal BPK 323 straipsnio 3 dalį, jeigu pranešėjas mano, kad nuteistojo ar išteisintojo dalyvavimas teismo posėdyje būtinas, apeliacinės instancijos teismas išsiunčia reikalavimą pristatyti suimtą nuteistąjį į teismą, o išteisintajam ar laisvėje esančiam nuteistajam – šaukimą. Pagal BPK 324 straipsnio 1 dalį teismas nusprendžia, ar galima nagrinėti bylą, jei kas nors iš proceso dalyvių neatvyko.

5.2. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliaciniu skundu nuteistoji skundėsi dėl jai paskirtos per griežtos bausmės ir prašė, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Taip pat apeliantė pateikė medicininio pažymėjimo kopiją, kurioje nurodyta, kad numatomas jos gimdymo terminas – 2015 m. lapkričio 5 d. Apeliaciniame skunde nuteistoji nepareiškė pageidavimo dalyvauti teismo posėdyje. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje byla buvo paskirta nagrinėti 2015 m. lapkričio 3 d. Apie teismo posėdžio laiką nuteistoji informuota pranešimu (t. 5, b. l. 10–11). Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka dalyvavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ginti nuteistąją S. S. parinktas advokatas A. Švedas. Nors kasatorė teigia, kad ji apeliacinės instancijos teismui elektroniniu paštu pranešė norinti dalyvauti apeliacinės instancijos teismo posėdyje, tačiau byloje nėra duomenų apie nuteistosios elektroniniu būdu perduotą pageidavimą dalyvauti teismo posėdyje. Sprendžiant klausimą, ar nėra procesinių kliūčių nagrinėti bylą, gynėjas nurodė, kad jo ginamoji nepareiškė noro dalyvauti posėdyje, prieštaravimų tam nebuvo, todėl teisėjų kolegija nusprendė bylą nagrinėti nuteistajai nedalyvaujant. Toks teismo sprendimas baudžiamojo proceso įstatymo nuostatoms neprieštarauja, nes, kaip numatyta BPK 322 straipsnio 1 dalyje, apeliacinės instancijos teismo posėdyje privalo dalyvauti tik prokuroras ir gynėjas, taip pat, vadovaudamasis BPK 323 straipsnio 3 dalimi, apeliacinės instancijos teismas nemanė, kad nagrinėjamu atveju nuteistosios dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas.

5.3. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą teismo posėdyje nedalyvaujant apeliantei, baudžiamojo proceso įstatymo esminių pažeidimų, dėl kurių galėjo būti suvaržytos įstatymo garantuojamos nuteistosios teisės, nepadarė, todėl naikinti teismo nutartį, kaip to prašoma kasaciniame skunde, ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka nėra pagrindo (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis).

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

6. Nors kasatorė tiesiogiai neprašo pakeisti teismų sprendimų ir jai taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, tačiau iš kasacinio skundo turinio akivaizdu, kad ji nesutinka su jai paskirta realia laisvės atėmimo bausme. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į iš BPK 376 straipsnio 1 dalies kylančios kasacinės instancijos teismo pareigos nagrinėjant baudžiamąją bylą dėl kasacinio skundo patikrinti teismo nuosprendžius ar nutartis teisės taikymo aspektu, kasacinės instancijos teismas nėra saistomas kasacinio skundo motyvais ir turi konstitucinę teisę apibrėžti baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribas. Kolegijos nuomone, byloje yra pagrindas svarstyti baudžiamojo įstatymo – BK 75 straipsnio – taikymo klausimą.

6.1. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo dvejų iki aštuonerių metų. Pagal BK 11 straipsnio 5 dalies nuostatas ši nusikalstama veika priskiriama sunkiems nusikaltimams. Minėta, kad S. S. yra paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė.

6.2. Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., pakeitė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir nustatė, kad pagal BK 75 straipsnio 1 dalį teismas gali atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų ir asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Kasacinės instancijos teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2015 m. balandžio 23 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-27-746/2015, pasisakė, kad, aiškinant šiuo metu galiojančios BK 75 straipsnio 1 dalies redakcijos taikymo ribas laiko atžvilgiu, pažymėtina ir tai, kad įstatymų leidėjas, numatydamas galimybę taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir asmenims, nuteistiems net už sunkius nusikaltimus, kartu įtvirtino baudžiamosios atsakomybės švelninimo prielaidas, nes netiesiogiai įpareigojo teismus neatimti laisvės teisiamiesiems, kai tai įmanoma. Suprantama, kiekvienas toks sprendimas turi atitikti BK 41 straipsnyje (Bausmė ir jos paskirtis), 54 straipsnyje (Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai) ir kituose BK straipsniuose įtvirtintus reikalavimus skiriamai bausmei.

Pagal kasacinę jurisprudenciją laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas asmenims, padariusiems sunkų nusikaltimą (nusikaltimus) ir nuteistiems ne daugiau kaip ketveriems metams laisvės atėmimo bausme (esant ir kitoms įstatyme nustatytoms sąlygoms), taikytinas ir tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta iki BK 75 straipsnio 1 dalies 2015 m. kovo 19 d. redakcijos įsigaliojimo, t. y. iki 2015 m. kovo 24 d., ir kai nepasibaigęs tokios bylos teisminis nagrinėjimas, t. y. pirmosios ar apeliacinės arba kasacinės instancijos teisme. Tai gali būti daroma ir paties teismo, nagrinėjančio tokią baudžiamąją bylą iniciatyva (bet kurios instancijos) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-215-303/2015, 2K-216-139/2015, 2K-263-788/2015, 2K-275-895/2015).

6.3. Nagrinėjamu atveju abiejų instancijų teismai svarstė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo S. S. klausimą ir padarė išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo jai laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Pirmosios instancijos teismas tokią išvadą padarė atsižvelgęs į tai, kad S. S. anksčiau jau buvo teista už neteisėtą psichotropinių medžiagų pardavimą ir vėl padarė analogišką nusikalstamą veiką, duodama parodymus buvo nenuoširdi, dėl padarytos nusikalstamos veikos nesigailėjo, bandė suklaidinti teismą, nėra jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl BK 75 straipsnio nuostatų netaikymo S. S. nurodydamas, kad nors egzistuoja formalūs BK nustatyti pagrindai bausmės vykdymo atidėjimui, tačiau ankščiau ji teista už tapataus pobūdžio nusikaltimą, turi problemų dėl narkotinių medžiagų vartojimo, ankstesnė paskirta bausmė nepadarė teigiamos įtakos.

6.4. Pažymėtina, kad, be formalių BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų, viena svarbiausių aplinkybių, leidžiančių taikyti įstatyme įtvirtintą šią baudžiamosios atsakomybės realizavimo priemonę, yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje baudžiamojoje byloje teismai neatidžiai apsvarstė visas bylos aplinkybes, leidžiančias manyti, kad bausmės tikslai nuteistajai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

6.5. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi nuodugniai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215-303/2015). Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Taip pat teismas turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko socialinius ryšius (kasacinės nuartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-499/2013, 2K-56/2014).

6.6. Vertinant nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį, pastebėtina, kad S. S. šioje byloje nuteista už vienkartinį nedidelio kiekio psichotropinės medžiagos – amfetamino – pardavimą. Pirmosios instancijos teismas, šalindamas tam tikras nuteistajai pareikšto kaltinimo aplinkybes, pažymėjo, kad nenustatė nuteistosios savanaudiškų tikslų, o byloje prokuroras nenurodė jokio kito tikslo, kurio siekė nuteistoji parduodama kitam kaltinamajam psichotropinę medžiagą pigiau nei ją įsigijo. Apeliacinės instancijos teismas irgi nurodė, kad narkotinių medžiagų pardavimas kitam asmeniui už kainą, kuri neatitinka rinkoje nusistovėjusios kainos, ar yra labiau simbolinė, neturi įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Tačiau, kolegijos vertinimu, minėta aplinkybė yra svarbi vertinant nuteistosios padarytos veikos pavojingumo laipsnį.

Be to, byloje yra nustatyta, kad S. S. administracine tvarka nėra bausta, yra jauno amžiaus, turi du mažamečius vaikus, faktinę šeimą, nuomojasi būstą, yra duomenų, kad ji mokosi nuotoliniu būdu pagal pagrindinio ugdymo suaugusių programą Ozo gimnazijoje. Pažymėtina, kad šios aplinkybės egzistavo ir bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu. Taigi vertinant kaltininką apibūdinančias aplinkybes svarbią reikšmę turi aplinkybės, egzistuojančios bylos nagrinėjimo metu, nes bausmė skiriama asmeniui esamuoju laiku už jo praeityje padarytą nusikalstamą veiką. Jeigu asmuo po nusikalstamos veikos padarymo pakankamai ilgą laiką laikosi visuomenėje priimtinų etikos ir moralės normų, nepažeidinėja įstatymų, nedaro naujų nusikalstamų veikų ar kitokių teisės pažeidimų, stiprina socialinius ryšius, sukuria šeimą, dirba ar mokosi, galima pagrįstai manyti, kad jo asmenybės pavojingumas mažėja ir toks asmuo savo elgesiu rodo, kad jis siekia pasitaisyti ir ateityje nedaryti nusikalstamų veikų.

6.7. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl S. S. taikytinos BK 75 straipsnio (2015 m. kovo 19 d. redakcija) nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Nuteistajai atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą, skirtinos pareigos, numatytos BK 75 straipsnio 2 dalies 7, 8 ir 10 punktuose: neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK bendrosios dalies normas – todėl pirmosios instancijos nuosprendis ir apeliacinės instancijos nutartis keistini (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis).

7. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 4 d. nutartį pakeisti.

Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 7, 8 ir 10 punktus, S. S. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, paskiriant pareigas: vienerius metus nuo probacijos vykdymo pradžios neišeiti iš namų nuo 22.00 iki 6.00 valandos, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kitas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 4 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Aurelijus Gutauskas

Artūras Pažarskis