2025-10-08 Nr. AB-16080-3-62-3-00647-2025-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-930-525/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00647-2025-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. spalio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą dėl žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją vykdyti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas bei iš Lietuvos Respublikos pareiškėjo naudai priteisti 5 868 Eur turtinę žalą ir 10 000 Eur neturtinę žalą.

Regionų administracinis teismas 2025 m. birželio 28 d. nustatė terminą pareiškėjo skundo trūkumams pašalinti, be kita ko, pateikti įrodymus, patvirtinančius skundo pagrindą, t. y., ar pareiškėjas nėra gavęs atsakovo atsakymo į skundą bei pateikti patirtą žalą patvirtinančius įrodymus.

Pareiškėjas 2025 m. gegužės 29 d. pateikė patikslintą skundą, kuriame nurodė, kad jo patirtą turtinę žalą pagrindžia Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. vasario 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. birželio 17 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

Regionų administracinis teismas pažymėjo, kad 2025 m. balandžio 28 d. nutartyje, kuria buvo nustatytas terminas pareiškėjo skundo trūkumams pašalinti, pareiškėjui buvo išaiškinta, kad reiškiant reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, kartu turėtų būti pateikti įrodymai, kad pareiškėjas realiai yra patyręs prašomą priteisti turtinę žalą. Tačiau pareiškėjas, pateikdamas patikslintą skundą, pakartotinai argumentus susiejo su teismo sprendimais, tačiau įrodymų, kad yra realiai patyręs prašomą priteisti turtinę žalą, nėra pateikęs.

Teismo vertinimu, iš esmės analogiški reikalavimai taikytini ir grindžiant neturtinės žalos padarymą. Pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad neteisėtu neveikimu jam buvo sukeltas stresas, dvasiniai ir fiziniai nepatogumai, tačiau šie argumentai yra neindividualizuoti, pareiškėjo buvo prašoma pateikti įrodymus apie fizinių nepatogumų jam atsiradimą (kaip pasireiškė ir pan.). Taip pat pareiškėjas jam padarytą 10 000 Eur žalą grindė, kaip pats nurodė, nusikalstamais Kauno miesto savivaldybės administracijos veiksmais (turto „išplovimas“; nusikalstamai paskirtas globėjas; nusikalstamas suinteresuotumas asmenį „patalpinti“ į globos namus ir kt.). Taip pat nurodė, kad patytė persekiojimą, žeminimą iš prokuratūros, teismų ir pan. Tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjas įrodymais nepagrindė neturtinės žalos pagrindų.

Teismas sprendė, kad pareiškėjo skundas ir skundo patikslinimas neatitiko pagrindinių skundui keliamų turinio ir formos reikalavimų, t. y. iš pareiškėjo paduoto pirminio skundo buvo aišku, kad pareiškėjas siekia inicijuoti ginčą dėl neveikimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus bei žalos priteisimo, tačiau net ir po skundo trūkumų pašalinimo nepateikė įrodymų, kad buvo realiai patyręs turtinę ir neturtinę žalą, kurią prašo atlyginti pinigais. Teismo vertinimu, 2025 m. balandžio 28 d. nutartimi nustatyti skundo trūkumai yra esminiai, o jų nepašalinimas (šiuo atveju ne visų pašalinimas) sudaro kliūtis pareiškėjo skundą priimti nagrinėti. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas pašalino ne visus skundo trūkumus, todėl pareiškėjo skundą laikė nepaduotu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ; 33 str. 1 d.).

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 17 d. nutartį ir perduoti administracinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Pareiškėjas taip pat prašo priimti atskirąją nutartį ir dėl skundžiamą nutartį priėmusios teisėjos veikoje nusikaltimo požymių pradėti ikiteisminį tyrimą.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatas, be kita ko, kadangi neįvertino pareiškėjo pateiktų įrodymų ir argumentų. Pareiškėjas pažymi, kad teismui vertinant, kad byloje patiekti įrodymai nepatvirtina patirtos turtinės žalos fakto, pirmosios instancijos teismas turėjo sustabdyti šią administracinę bylą iki civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) išnagrinėjimo apeliacine tvarka ir sprendimo (dėl pareiškėjui padaryto turtinės ir neturtinės žalos) įsiteisėjimo. Reikalavimas įrodyti realiai patirtą turtinę žalą skundo priėmimo stadijoje yra perteklinis ir neteisėtas. Tai patvirtina skundžiamą nutartį priėmusios teisėjos šališkumą, priklausomumą ar nekompetenciją.

Pareiškėjo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas taikyti ABTĮ 111 straipsnio nuostatas, priimti atskirąją nutartį, kadangi skundžiamą nutartį priėmusios teisės veikoje yra nusikaltimo požymiai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 17 d. nutarties, kuria teismas laikė nepaduotu pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad jis nepašalino skundo trūkumų, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjas nepašalino teismo 2025 m. balandžio 28 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų, be kita ko, nepateikė įrodymų, kad pareiškėjas buvo realiai patyręs turtinę ir neturtinę žalą, kurią prašo atlyginti pinigais.

Pareiškėjas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka ir nurodo, kad jis pašalino teismo nustatytus skundo trūkumus, o reikalavimas įrodyti realiai patirtą žalą skundo priėmimo stadijoje yra perteklinis.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, susiję su pirmosios instancijos teismo šališkumu bei suinteresuotumu, yra grindžiami prielaidomis, todėl nesudaro pagrindo apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai suabejoti teismo nešališkumu. Visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011; ir kt.). Be kita ko, pažymėtina, kad teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018; 2019 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3256-968/2019; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-63-492/2021; 2025 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-158-415/2025). Byloje nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, buvo šališkas, todėl su tuo susiję pareiškėjo argumentai nepripažįstami pagrįstais.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str. 1 d.). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Į administracinį teismą ginti savo pažeistų teisių asmenys kreipiasi su skundu (ABTĮ 23 str. 2 d.) ir šis skundas turi atitikti ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Jeigu skundas neatitinka minėtų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016; kt.). Teismo motyvais, susijusiais su tuo, ar skundą padavęs subjektas pakankamai pagrindė reikalavimo (-ų) pagrįstumą, negali būti sprendžiamas skundo priėmimo klausimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-421-815/2024).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) įpareigoti atsakovo Lietuvos Respublikos atstovą Kauno miesto savivaldybės administraciją vykdyti VAĮ ir Konstitucijos 25, 29, 30 straipsnių nuostatas; 2) atlyginti neturtinę žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio pagrindu bei priteisti pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos Respublikos 5 868 Eur turtinės ir 10 000 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, viso 10 005 868 Eur. Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 28 d. nutartimi nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti – nurodyti, ar į pareiškėjo 2025 m. vasario 10 d. prašymą Kauno skyrius nėra atsakęs iki skundo teismui pateikimo dienos, paaiškinti, ar jis siekia, kad jam būtų atsakyta į jo prašymą, ar kad dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus veiksmų (neveikimo) jam būtų atlyginta žala, taip pat detalizuoti reikalavimą dėl žalos pritesimo. Pareiškėjas patikslintame skunde prašė: 1) įpareigoti atsakovo Lietuvos Respublikos atstovą Kauno miesto savivaldybės administraciją atsakyti į pareiškėjo 2025 m. vasario 11 d. prašymą dėl informacijos gavimo ir faktų patvirtinimo bei vykdyti VAĮ ir Konstitucijos 25, 29, 30 straipsnių nuostatas; 2) atlyginti žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų CK 6.271 straipsnio pagrindu bei priteisti pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos Respublikos atstovo Kauno miesto savivaldybės administracijos 5 868 Eur turtinės ir 10 000 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, viso 10 005 868 Eur.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pateiktų procesinių dokumentų turinį, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nepašalino esminių 2025 m. balandžio 28 d. nutartimi nustatytų trūkumų.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjas, tikslindamas skundą, nurodė, kad prašo įpareigoti Kauno savivaldybės administraciją atsakyti į jo 2025 m. vasario 11 d. (įstaigoje gautas 2025 m. vasario 11 d., suteiktas Nr. 7B-251) prašymą ir patikslintame skunde įvardijo, kad iki kreipimosi į teismą dienos atsakymo į šį raštą negavo, t. y. pašalino pirmosios instancijos teismo 2025 m. balandžio 28 d. nutartyje nurodytą trūkumą dėl neaiškiai suformuoto reikalavimo dėl vilkinimo.

Vertinant reikalavimą atlyginti žalą (tiek turtinę, tiek neturtinę), pažymėtina, kad, nors pareiškėjas patikslintame skunde citavo tam tikras teisės aktų nuostatas, teismų praktiką, išvardijo kitas bylas, nurodė ir kitų institucijų, jo vertinimu, neteisėtus veiksmus, ir kitas aplinkybes, tačiau ši pareiškėjo nurodyta informacija nesudaro pagrindo konstatuoti, kad iš pareiškėjo patikslinto skundo nėra aišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą ir kokio materialinio teisinio rezultato (žalos atlyginimo) reikalaujama iš atsakovo atstovo. Pažymėtina, kad pareiškėjas nurodė instituciją, iš kurios veiksmų (neveikimo) kildiną žalą (Kauno miesto savivaldybės administracija), nurodė galbūt neteisėtus veiksmus (be kita ko, vilkinimas atsakyti į jo raštą), jų pobūdį ir laikotarpį, pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus, prašomos priteisti neturtinės žalos dydis; kt.

Teisėjų kolegija pažymi, kad šio reikalavimo (dėl žalos atlyginimo) pagrindimo pakankamumas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Dėl įrodymų nepateikimo, kaip skundo trūkumo, pažymėtina, kad reikalavimas pateikti įrodymus teismų gali būti taikomas ribotai, nes pateiktų įrodymų pakankamumo klausimas svarstytinas nagrinėjant bylą iš esmės bei sprendžiant pareikštų reikalavimų pagrįstumą, o ne skundo priėmimo stadijoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-898/2011, 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-543-756/2017). Teismas negali skundo trūkumų grįsti tik įrodymų nepateikimu. Jei pareiškėjo skunde nebūtų pateikta pakankamai įrodymų, teismas tokį skundą galėtų laikyti nepagrįstu ir jį atmesti, remdamasis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu. Tačiau skundo priėmimo stadijoje teismas nevertina pareiškėjo įrodymų pagrįstumo ir negali atsisakyti jį priimti remiantis vien tuo, kad skundas nepagrįstas įrodymais (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-122-556/2018, 2025 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-241-602/2025). Tai sudaro pagrindą išvadai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas nepašalino skundo trūkumų dėl reikalavimo priteisti (atlyginti) žalą (be kita ko, dėl atsakovo atstovo neveikimo).

Kartu pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo priteisti žalą, nevertino su tuo susijusių kitų pareiškėjo nurodytų aplinkybių (argumentų, kuriais jis grindė žalą), teismingumo, t. y. ar šios aplinkybės (pvz., dėl, pareiškėjo teigimu, nusikalstamų veikų), gali būti nagrinėjamos administraciniame teisme.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo teismo priimti atskirąją nutartį.

ABTĮ 110 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą pagal atskirajame skunde apibrėžtas ribas, nenustatė faktinio ir teisinio pagrindų priimti atskirąją nutartį dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių. Dėl to prašymas priimti atskirąją nutartį netenkinamas.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir pareiškėjo skundo ir patikslinto skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 17 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo ir patikslinto skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė