40545e71-e59f-47e7-b285-dbd935b3db52 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Nuora?as tikras                                                                                                                                                       kopija                                                                                                  Civilinė byla Nr.2-389-807/2018                                                                                    Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09503-2015-4                               Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.9.1; 2.4.2.10; 2.4.2.12; 2.4.4.1; 3.2.6 (S)                                                                                                         VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS                                                                                             S P R E N D I M A S                                            LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                           2018 m. kovo 12 d.                                                                                    Vilnius                Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė, sekretoriaujant Natašai Dobrijan, dalyvaujant ieškovei J.

N. ir jos atstovui advokatui Edgarui DereÅ¡kevičiui, atsakovui V. S., atsakovų V. S., J. S. ir I. N. atstovui advokatui V. R., trečiojo asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais Vilniaus miesto savivaldybės atstovei A. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės J. N. patikslintÄ ieÅ¡kinį dėl savininko teisių pažeidimų paÅ¡alinimo bei naudojimosi namo rÅ«siu tvarkos nustatymo atsakovams I. N., J. S., V. S., I. P., V. R., V. R., tretiesiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybei, Ž.

P., A. P. ir pagal trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės savarankiÅ¡kus reikalavimus dėl bendraturčių dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, n u s t a t ė :    Ginčo esmė                 IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu (t.2, b.l.87-92), kurio reikalavimus patikslino 2018-01-16 posėdžio metu (t.4, b.l.72, 75-78), praÅ¡ydama įpareigoti atsakovus I. N., J. S. ir V. S. per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti namo (duomenys neskelbtini) rÅ«sio patalpÄ R-5 nuo patalpos R-1 skiriančiÄ savavaliÅ¡kai iÅ¡mÅ«rytÄ plytų sienÄ ; nugriauti rÅ«sio patalpÄ R-2 nuo patalpos R-1 skiriančiÄ 1,03 m. ilgio savavaliÅ¡kai iÅ¡mÅ«rytÄ sienÄ ; iÅ¡ardyti savavaliÅ¡kai įrengtÄ sandėliukÄ po antro aukÅ¡to laiptais; nustatyti bendraturčių dalis bendrojoje nuosavybėje - 38,79 kv. m. ploto rÅ«syje, esančiame (duomenys neskelbtini), nustatant, kad buto Nr. 1 savininkei I.

N. priklauso 185/1000 dalys (7,18 kv.m.), buto Nr. 1A savininkei J. S. priklauso 92/1000 dalys (3,57 kv.m.), buto Nr. 2 savininkei I. P. priklauso 336/1000 dalys (13,03 kv.m.), buto Nr. 5 savininkei J. N. priklauso 198/1000 dalys (7,68 kv.m.) ir buto Nr. 6 savininkams V. R. ir V. R. priklauso 189/1000 dalys (7,68 kv.m.); nustatyti Å¡io rÅ«sio naudojimosi tvarkÄ pagal UAB “Baltijos matavimų organizacija” parengtÄ projektÄ , nustatant, kad buto Nr. 1 savininkė I. N. naudojasi 5,71 kv.m. ploto rÅ«sio dalimi (indeksas 33-1), buto Nr. 1A savininkė J.

S. naudojasi 2,84 kv.m. ploto rÅ«sio dalimi (indeksas 33-1A0, buto Nr. 2 savininkė I. P. naudojasi 10,36 kv.m. ploto rÅ«sio dalimi (indeksas 33-2), buto Nr. 5 savininkė J. N. naudojasi 6,10 kv.m. ploto rÅ«sio dalimi (indeksas 33-5), buto Nr. 6 savininkai V. R. ir V. R. naudojasi 5,83 kv.m. ploto rÅ«sio dalimi, o 7,95 kv.m. rÅ«sio dalimi R-a naudojasi visi bendraturčiai bendrai; nustatyti servitutÄ patalpai 2-1 (tarnaujantis daiktas); įpareigoti atsakovus perduoti ieÅ¡kovei patalpos 2-1 bei rÅ«sio raktus ir uždrausti atsakovams be ieÅ¡kovės žinios keisti spynas rÅ«syje bei patalpoje 2-1 ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2010-08-05 pirkimo-pardavimo sutartimi ji asmeninės nuosavybės teise įsigijo dviejų kambarių butÄ su rÅ«siu adresu (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė kreipėsi į UAB NIT projektai”, kuri 2012 metais jai parengė vandentiekio ir nuotekų tinkle projektÄ , kuriam 2012-11-05 gavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raÅ¡ytinį pritarimÄ . Tačiau Å¡io projekto ieÅ¡kovė negalėjo įgyvendinti, nes atsakovas V. S. 2012 metų lapkričio mėnesį užrakino įėjimo duris į patalpÄ 2-1, pakeitė ten spynÄ ir tokiu bÅ«du ieÅ¡kovė negalėjo patekti į rÅ«sį. 2013-01-30 ieÅ¡kovei registruotu laiÅ¡ku rÅ«sio raktas buvo perduotas ir jį pamatė, kad per tÄ laikÄ rÅ«syje atsirado naujas sandėliukas R-3, kurio ankščiau nebuvo ir kurį įrengė V.

S.. Pagal parengtÄ projektÄ , vandentiekio vamzdžiai turi eiti per sandėliukÄ R-3 (kuris yra užrakintas), ties siena patalpoje R-2, o ieÅ¡kovė negali patekti į patalpÄ R-2, be to nurodo, kad po namo antrojo aukÅ¡to laiptais yra dar vienas savavaliÅ¡kai įrengtas sandėliukas, per kurį taip pat turėtų bÅ«ti tiesiamas vamzdynas į ieÅ¡kovės butÄ . Šį sandėliukÄ , ieÅ¡kovės teigimu, po konflikto dėl vandentiekio užrakino V. S.. Dėl atsakovų piktybiÅ¡kumo ieÅ¡kovė neturi galimybės ne tik patekti į rÅ«sį ir juo naudotis, bet ir įsirengti vandentiekį pagal projektÄ .

Teigia, kad pagal VÄ® Registrų centras iÅ¡raÅ¡Ä , namo rÅ«sys priklauso tik penkiems namo butams, savivaldybei priklausantys butai Nr. 4 ir Nr. 7 rÅ«sių neturi. IeÅ¡kovės pavedimu, UAB “Baltijos matavimų organizacija”, paskaičiavo savininkų dalis bendrÄ jame turte – rÅ«syje ir parengė naudojimosi rÅ«siu tvarkos projektÄ . Nesant sutarimo tarp bendraturčių dėl naudojimosi bendrÄ ja nuosavybe tvarkos, praÅ¡o teismo tokiÄ tvarkÄ nustatyti pagal nurodytÄ projektÄ . Taip pat tikslu užtikrinti ieÅ¡kovės patekimÄ Ä¯ rÅ«sio patalpas, praÅ¡o nustatyti servitutÄ per atsakovams nuosavybės teise priklausančiÄ patalpÄ 2-1 (tarnaujantis daiktas), kadangi patekti į rÅ«sį galima tik per Å¡iÄ patalpÄ .

Atsakovai V. S., J. S. ir I. N. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį (t. 2, b.l. 119-124), kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovė, grįsdama savo reikalavimÄ nuostata, jog savininkas gali reikalauti paÅ¡alinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, neįrodė, kad ji yra turto - rÅ«sio savininkė ir kad jos teisės yra pažeistos. IeÅ¡kovė nepateikė duomenų, kokia konkrečiai rÅ«sio dalis jai priklauso, todėl laikytina, kad rÅ«sys yra bendro naudojimo patalpa.

Rūsyje yra įrengti pirmojo aukšto buto savininkams priklausantys vandentiekio ir nuotekų šalinimo įvadai ir apskaitos skaitikliai, kurie pritvirtinti prie rūsio patalpų sienų ir pertvarų, todėl išardžius patalpas, tektų išardyti ir visus inžinierinius tinklus. Nurodo, kad ieškovė, prašydama nustatyti bendraturčių dalis bendrojoje nuosavybėje – 38,79 kv.m. ploto rūsyje ir nustatyti naudojimosi rūsiu tvarka, nepagrįstai į bendraturčius neįtraukė (duomenys neskelbtini) priklauso du butai ir neskyrė jiems rūsio dalių.

Nepagrįstas ir ieÅ¡kovės reikalavimas nustatyti servitutÄ per patalpÄ 2-1, kadangi ieÅ¡kovės vandentiekio tiesimo projekte nenumatytas jokių komunikacijų tiesimas per patalpÄ 2-1, o tokio reikalavimo patenkinimas pažeistų patalpos savininkų teises. Nesant pagrindo tenkinti tokio ieÅ¡kovės reikalavimo, neturi bÅ«ti tenkinamas ir ieÅ¡kovės reikalavimas perduoti jai patalpos 2-1 raktus, be to, ieÅ¡kovė ieÅ¡kovė rÅ«sio raktus turi pati. Atsakovė V. R. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį (t.2, b.l.118), kuriame nurodė, kad su juo nesutinka, pati rÅ«siu nesinaudoja, todėl negali trukdyti ieÅ¡kovei įsivesti vandentiekį ir kanalizacijÄ .

Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį (t. 2, b.l. 127-132) nurodė, kad nesutinka su ieÅ¡kovės reikalavimais nustatyti bendraturčių dalis bendrojoje nuosavybėje – 38,79 kv.m. ploto rÅ«syje, esančiame (duomenys neskelbtini) ir nustatyti Å¡io rÅ«sio naudojimosi tvarkÄ pagal UAB “Baltijos matavimų organizacija” parengtÄ projektÄ ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus. Dėl kitų ieÅ¡kinio reikalavimų prašė spręsti teisės aktų nustatyta tvarka.

Nurodė, kad gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) yra septyni butai, du iÅ¡ jų – Nr.4 ir Nr. 7 priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Kadangi byloje nėra duomenų, kad namo rÅ«sys priklauso nuosavybės teise atskiriems savininkams, darytina iÅ¡vada, kad jis priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise visiems butų savininkams, tame tarpe ir Vilniaus miesto savivaldybei. IeÅ¡kovė nepagrįstai neįtraukė Vilniaus miesto savivaldybės į UAB “Baltijos matavimų organizacija” parengtÄ bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo projektÄ .

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė su reikalavimu dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi tvarkos nustatymo pagal jos pateiktÄ projektÄ jau ankščiau kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ , kur 2014-03-24 sprendimu jos ieÅ¡kinys buvo atmestas, nurodant, kad pateiktame rÅ«sio padalijimo projekte nenumatytos skirti rÅ«sio patalpų dalys dviems savivaldybei priklausantiems butams. Å is teismo sprendimas įsiteisėjęs, todėl minėtoje byloje nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galia nagrinėjant ir Å¡iÄ civilinę bylÄ .

Pažymėjo, kad praÅ¡ydama nustatyti servitutÄ patalpai 2-1, ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kad jos teisė pateikti į rÅ«sį yra apribota. Kiti bylos dalyviai atsiliepimų į patikslintÄ ieÅ¡kinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai įstatymo nustatyta tvarka. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė pateikė teismui savarankiÅ¡kus reikalavimus (t. 3, b.l. 85-91), praÅ¡ydama nustatyti bendraturčių dalis bendrojoje nuosavybėje – 38,79 kv.m. ploto rÅ«syje, esančiame (duomenys neskelbtini), sekančiai – nustatyti, kad buto Nr. 1 savininkei I.

N. priklauso 162/1000 dalys (6,29 kv.m.), buto Nr. 1A savininkei J. S. priklauso 96/1000 dalys (3,74 kv.m.), buto Nr. 2 savininkei I. P. priklauso 243/1000 dalys (9,43 kv.m.), buto Nr. 4 savininkei Vilniaus miesto savivaldybei priklauso 124/1000 dalys (4,82 kv.m.), buto Nr. 5 savininkei J. N. priklauso 140/1000 dalys (5,42 kv.m.), buto Nr. 6 savininkams V. R. ir V. R. priklauso 134/1000 dalys (5,18 kv.m.) ir buto Nr. 7 savininkams Ž. P. ir A. P. priklauso 101/1000 dalys (3,91 kv.m.). Nurodė, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybei priklausė du butai – Nr. 4 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. 7 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau 2016-12-20 butas Nr. 7 pirkimo-pardavimo sutarties (reg.

Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindu buvo parduotas Ž. P. ir A. P.. Taigi, Å¡iuo metu minėtame name Vilniaus miesto savivaldybei priklauso vienas butas Nr. 7, kuris yra iÅ¡nuomotas V. M.. Pagal LR CK 4.82 str. 7 d., buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingo ploto ir gyvenamojo namo naudingo ploto santykiui. Pateikė teismui namo (duomenys neskelbtini), rÅ«sio dalių paskaičiavimo projektÄ , kuriame nuosavybės dalys paskaičiuotos visiems septynių namo butų savininkams ir praÅ¡o teismo nustatyti bendraturčių dalis pagal šį, o ne ieÅ¡kovės pateiktÄ projektÄ , kuriame nuosavybės dalys paskaičiuotos tik penkiems butams. Atsakovai V.

S., J. S. ir I. N. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės savarankiÅ¡kus reikalavimus (t. 3, b.l. 143-144), kuriame nurodė, kad neprieÅ¡tarauja trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės reikalavimui nustatyti bendraturčių dalis bendrojoje nuosavybėje pagal trečiojo asmens pateiktÄ paskaičiavimo projektÄ . IeÅ¡kovė J. N. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės savarankiÅ¡kus reikalavimus (t. 3, b.l. 155-159), kuriame nurodė, kad su jais nesutinka, nes jie yra nepagrįsti.

Teigia, kad A. P. ir Ž. P. butas Nr. 4 buvo parduotas be rÅ«sio ir tai patvirtina 2016-123-20 pirkimo-pardavimo sutarties 2 punktas. Taip pat rÅ«sys nėra paminėtas ir buto Nr. 7 nuomos sutartyje su V. M.. Registrų centro iÅ¡raÅ¡ai taip pat patvirtina, kad butuose Nr. 4 ir Nr. 7 rÅ«sių nėra. Be to, duomenys apie butų Nr. 1, 1A ir 2 plotus nurodyti neteisingai ir prieÅ¡tarauja registro duomenims. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė J. N. ir jos atstovas advokatas Edgaras DereÅ¡kevičius palaikė patikslintÄ ieÅ¡kinį jame iÅ¡dėstytais argumentais bei motyvais ir 2018-01-16 posėdyje patikslino jo pirmÄ jį reikalavimÄ , nurodydami jį sekančiai - įpareigoti atsakovus I.

N., J. S. ir V. S. per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti namo (duomenys neskelbtini) rÅ«sio patalpÄ R-5 nuo patalpos R-1 skiriančiÄ savavaliÅ¡kai iÅ¡mÅ«rytÄ plytų sienÄ ; nugriauti rÅ«sio patalpÄ R-2 nuo patalpos R-1 skiriančiÄ 1,03 m. ilgio savavaliÅ¡kai iÅ¡mÅ«rytÄ sienÄ . Papildomai paaiÅ¡kino, kad sienos rÅ«sio patalpose sumÅ«rytos be statybÄ leidžiančio dokumento, jas sumÅ«ryjus nežinoma dalimi buvo sumažintas bendras rÅ«sio plotas, ieÅ¡kovei yra apsunkintas patekimas į rÅ«sį.

Sandėliukas po antrojo aukÅ¡to laiptais, ieÅ¡kovės teigimu, buvo padarytas iÅ¡ kartono tuo metu, kai buvo mÅ«ryjamos sienos rÅ«syje. Juo naudojasi atsakovai Sachalinskiai ir savivaldybei priklausančio buto nuomininkė V. M.. Kadangi sandėliukas yra bendrojo naudojimo koridoriuje, ieÅ¡kovė negali per jį pravesti vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžius pagal numatytÄ projektÄ . Teismo posėdžio metu atsakovas V. S. nurodė su ieÅ¡kiniu nesutinkantis ir prašė jį atmesti atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais ir motyvais.

Papildomai paaiÅ¡kino, kad 2012 metais po įvykusios vagystės, saugumo sumetimais, suderinęs su visais namo bendraturčiais, iÅ¡skyrus ieÅ¡kovę, sumÅ«ryjo rÅ«syje sienÄ ir įstatė į jÄ duris. Tačiau sandėliuko po laiptais jis neįrenginėjo, jis buvo padarytas dar iki jam apsigyvenant name (duomenys neskelbtini). Su servituto nustatymu kategoriÅ¡kai nesutinka, kadangi ŽirmÅ«nų bÅ«stas apžiÅ«ros aktu nustatė, kad toje patalpoje įrengtas liukas, per kurį galima įkristi į rÅ«sį, tuo tarpu įėjimÄ Ä¯ rÅ«sį galima padaryti atskirai, ne per patalpÄ , kuriam praÅ¡omas nustatyti servitutas.Teismo posėdžio metu atsakovų V.

S., J. S. ir I. N. atstovas advokatas V. R. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais ir motyvais. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais Vilniaus miesto savivaldybės atstovė A. M. nurodė su ieškinio reikalavimais dėl bendraturčių dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo ir naudojimosi rūsiu tvarkos nustatymo nesutinkanti ir prašė juos atmesti procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais ir motyvais, o trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus tenkinti.

Atsakovai I. P., V. R., V. R. bei suinteresuoti asmenys Ž. P. ir A. P. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai įstatymų nustatyta tvarka. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas S. N. paaiÅ¡kino, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini) nuo gimimo. Nurodė, kad kiek jis pamena, sandėliukas po antro aukÅ¡to laiptais buvo visada, taip pat nuo vaikystės pamena, kad buvo ir sandėliukai namo rÅ«syje. Siena rÅ«syje buvo sumÅ«ryta saugumo sumetimais. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja N. K. paaiÅ¡kino, kad gyvena namo (duomenys neskelbtini), pirmÄ jame bute.

Ji atsikraustė ten gyventi 2003 metais ir tuo metu visi rūsiai jau buvo įrengti. Paminėjo, kad esantis liukas yra labia nesaugus, ne vienas žmogus jau yra į jį įkritęs.     Ieškinys atmestinas, trečiojo asmens savarankiškas reikalavimas tenkintinas. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) yra 7 butai – butas Nr. 1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso I.

N. (t.1, b.l.15-16), butas Nr. 1A (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso J. S. (t.1, b.l.17-18), butas Nr. 2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso I. P. (priėmė palikimÄ po mirusiosios J. D. (t.1, b.l.19; t.4, b.l.43, 52-53)), butas Nr. 4 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei ir yra iÅ¡nuomotas V. M. (t.1, b.l.20-21; t.3, b.l. 101-103), butas Nr. 5 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso J. N. (t.1, b.l.22), butas Nr. 6 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso V.

R. ir V. R. (t.1, b.l. 23-24; t.2, b.l.14-29) ir butas Nr. 7 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso A. P. ir Ž. P. (t.1, b.l.25; t.3, b.l.94-100). Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų (t.1, b.l. 13-25) matyti, kad butai Nr. 1, Nr. 1A ir Nr. 2, Nr. 5, Nr. 6 yra su rūsiais, kuriu plotai ir indeksai nenustatyti ir butai Nr. 1, Nr. 1A ir Nr. 2 yra su bendrojo naudojimo patalpomis, kurių plotai nustatyti ir indeksai nurodyti (butui Nr. 1 priklauso bendrojo naudojimo patalpa 2-1 (1/3 dalis iš 4,33 kv.m.), 1-1 (1/2 dalis iš 9,95 kv.m.), 1-6 (1/2 dalis iš 2,16 kv.m.) – iš viso 7,50 kv.m.; butui Nr. 1A priklauso bendrojo naudojimo patalpa 2-1 (1/3 dalis iš 4,33 kv.m.), 1-1 (1/2 dalis iš 9,95 kv.m.), 1-6 (1/2 dalis iš 2,16 kv.m.) – iš viso 7,49 kv.m.; butui Nr. 2 priklauso bendrojo naudojimo patalpa 2-1 (1/3 dalis iš 4,33 kv.m., t.y. 1,47 kv.m.).

Prie butų Nr. 4 ir Nr. 7 rÅ«siai ir bendrojo naudojimo patalpos nenurodytos. IÅ¡ byloje esančios medžiagos ir informacinės teismų sistemos LITEKO nustatyta, kad ieÅ¡kovė J. N. 2013-09-06 kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams I. N., J. S., J. D. ir R. P. dėl rÅ«sio patalpų name (duomenys neskelbtini) atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi jomis tvarkos nustatymo, kur 2014-03-24 buvo priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-283-465/2014, kuriuo ieÅ¡kovės J.

N. ieÅ¡kinys buvo atmestas (t.2, b.l.140-143). Vilniaus apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, 2015-05-18 nutartimi pirmosios instancijos sprendimÄ paliko nepakeistÄ (t.2, b.l.144-149). IeÅ¡kovė praÅ¡o nustatyti bendraturčių dalis bendrojoje nuosavybėje – rÅ«sio patalpose ir naudojimosi jomis tvarkÄ pagal UAB „Baltijos matavimų organizacija“ parengtÄ projektÄ (t.2, b.l.97-99), trečiasis asmuo praÅ¡o nustatyti bendraturčių dalis bendrojoje nuosavybėje – rÅ«sio patalpose pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ 2017-03-27 praneÅ¡imu Nr. A121-6375/17(2.1.19-MB) pateiktÄ rÅ«sio patalpų dalių paskaičiavimo projektÄ (t.3, b.l.105-106).

Taip pat ieÅ¡kovė praÅ¡o teismo įpareigoti atsakovus I. N., J. S. ir V. S. per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti namo (duomenys neskelbtini) rÅ«sio patalpÄ R-5 nuo patalpos R-1 skiriančiÄ savavaliÅ¡kai iÅ¡mÅ«rytÄ plytų sienÄ , nugriauti rÅ«sio patalpÄ R-2 nuo patalpos R-1 skiriančiÄ 1,03 m. ilgio savavaliÅ¡kai iÅ¡mÅ«rytÄ sienÄ , iÅ¡ardyti savavaliÅ¡kai įrengtÄ sandėliukÄ po antro aukÅ¡to laiptais, nustatyti servitutÄ patalpai 2-1 (tarnaujantis daiktas), įpareigoti atsakovus perduoti ieÅ¡kovei patalpos 2-1 bei rÅ«sio raktus ir uždrausti atsakovams be ieÅ¡kovės žinios keisti spynas rÅ«syje bei patalpoje 2-1.       Dėl įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytų aplinkybių prejudicinės reikÅ¡mės nagrinėjamai bylai.

 Pagal CPK 182 straipsnio 2 dalį nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinių padarinių ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. AiÅ¡kindamas prejudicinių faktų instituto turinį ir tikslÄ , Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tai CPK 18 straipsnyje įtvirtinto įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka individualios bylos atžvilgiu.

Teismo sprendimo prejudicinė galia reiÅ¡kia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių Å¡alys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis).  Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 182 straipsnio 2 dalies normos taikymo taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad prejudicinė įsiteisėjusio teismo sprendimo galia pripažįstama tik esant Å¡ių sÄ lygų visumai: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinių padarinių ir nedalyvavusiems byloje asmenims (sprendimai dėl pripažinimo); pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; kt.).Taigi, kaip matyti iÅ¡ byloje esančios medžiagos, ieÅ¡kovės J.

N. ieÅ¡kinys dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir rÅ«sio naudojimosi tvarkos nustatymo vienÄ kartÄ jau buvo nagrinėjamas teismuose. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-283-465/2014 ir Vilniaus apygardos teismo 2015-05-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-315-553/2015 nustatytos aplinkybės dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi tvarkos nustatymo turi prejudicinę galiÄ nagrinėjamai bylai, kadangi Å¡iose bylose dalyvavo tos pačios Å¡alys (iÅ¡skyrus dėl objektyvių priežasčių (J.

D. mirties bei R. P. buto pardavimo) pasikeitusius proceso dalyvius) ir juose buvo sprendžiamas analogiÅ¡kas ginčas. Sutinkamai su LR CPK 182 str. 2 p. nuostatomis, teismas turi pagrindÄ remtis aukščiau minėtais įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytomis bei turinčiomis prejudicinę galiÄ aplinkybėmis nagrinėjamoje byloje.              Dėl reikalavimo nustatyti bendraturčių dalis bendrojoje nuosavybėje ir reikalavimo nustatyti naudojimosi rÅ«siu tvarkÄ .  IeÅ¡kovė praÅ¡o nustatyti bendraturčių dalis bendrojoje nuosavybėje – rÅ«sio patalpose ir naudojimosi jomis tvarkÄ pagal UAB „Baltijos matavimų organizacija“ parengtÄ projektÄ (t.2, b.l.97-99).

Trečiasis asmuo praÅ¡o nustatyti bendraturčių dalis bendrojoje nuosavybėje – rÅ«sio patalpose pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ 2017-03-27 praneÅ¡imu Nr. A121-6375/17(2.1.19-MB) pateiktÄ rÅ«sio patalpų dalių paskaičiavimo projektÄ (t.3, b.l.105-106), tačiau naudojimosi tvarkos nustatymo reikalavimo nereiÅ¡kia ir naudojimosi tvarkos plano (projekto) neteikia.Kaip matyti iÅ¡ byloje surinktos medžiagos, iÅ¡sprendęs ankščiau teiktÄ ieÅ¡kovės J.

N. ieÅ¡kinio reikalavimÄ civilinėje byloje Nr. 2-283-465/2014, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 24 d. sprendime nurodė, kad „IeÅ¡kovės pateiktame rÅ«sio padalijimo projekte numatoma atitinkama dalis rÅ«sio skirti tik atsakovėms ir ieÅ¡kovei. Čia nenumatytos skirti dalys rÅ«sio patalpų dviem savivaldybei priklausantiems butams, kuriuose gyvena nuomininkai. Vienai iÅ¡ atsakovių skirti numatytoje rÅ«sio patalpoje 33-6, yra vandentiekio ir nuotekų Å¡alinimo įvadai, kurie turi bÅ«ti prieinami ir kitiems gyventojams. <...> Taigi, net naudojimosi tvarka rÅ«sio patalpomis pagal Å¡i projektÄ negali bÅ«ti nustatyta“.

MinėtÄ bylÄ apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-315-553/2015 pirmosios instancijos teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ ir nurodė, kad „IÅ¡ byloje pateiktos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovės ir atsakovių rÅ«siai nėra identifikuoti ir nėra įtraukti į butų inventorines bylas, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad rÅ«sio patalpa yra bendro naudojimo patalpa, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausanti butu ir kitu patalpų savininkams, tačiau, pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ atidaliįimo planÄ ne visiems iÅ¡ jų yra numatytos atskiros dalys “. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ byloje pateiktos medžiagos ir aukščiau minėtų įsiteisėjusių teismų sprendimų matyti, kad nei ieÅ¡kovės, nei atsakovų rÅ«siai nėra identifikuoti, nėra įtraukti į butų inventorines bylas, todėl rÅ«sio patalpa laikytina bendro naudojimosi patalpa, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausanti butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.82 str.).

 Kaip ir ankščiau iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-283-465/2014, taip ir Å¡ioje nagrinėjamoje byloje, ieÅ¡kovė pateikė rÅ«sio padalijimo projektÄ , kuriame numatoma skirti atitinkamas rÅ«sio dalis tik ieÅ¡kovei priklausančiam butui Nr. 5 ir atsakovams I. N. priklausančiam butui Nr. 1, J. S. priklausančiam butui Nr. 1A, I. P. priklausančiam butui Nr. 2 ir V. R. bei V. R. priklausančiam butui Nr. 6, tačiau Å¡iame projekte nenumatytos skirti rÅ«sio patalpų dalys kitiems dviems namo butams – Ž.

P. ir A. P. priklausančiam butui Nr. 7 (ankščiau priklausė Vilniaus miesto savivaldybei) ir Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiam butui Nr. 4 (kuriame gyvena nuomininkė V. M.). Ieškovės pateiktame projekte naudojimosi rūsiu tvarka taip pat numatyta tik penkiems butams ir nenumatyta butams Nr. 7 ir Nr.

4. Pagrindinis ieÅ¡kovės argumentas, kodėl butams Nr. 7 ir Nr. 4 nėra nustatomos dalys bei naudojimosi tvarka, yra tas, kad VÄ® „Registrų centras“ iÅ¡raÅ¡uose apie nurodytų butų savininkams nuosavybės teise priklausančius butus, nėra nurodoma kad butas yra su rÅ«siu, tuo tarpu kitų bendraturčių iÅ¡raÅ¡uose toks įraÅ¡as yra. Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo eigoje buvo nustatyta, kad apart nurodyto įraÅ¡o, nėra jokių kitų duomenų apie tai, kad nurodyti asmenys mokėjo už konkretų rÅ«sio plotÄ , kad rÅ«sio plotas įskaičiuotas į jų nusipirkto buto plotÄ , rÅ«siai nėra identifikuoti ir įtraukti į konkrečias butų inventorines bylas, nėra duomenų apie rÅ«sių plotus.

Taip pat jokių duomenų apie įsigyjamÄ rÅ«sį nėra ir butų pirkimo-pardavimo (privatizavimo) sutartyse. Taip pat bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad ieÅ¡kovės pateiktame projekte bendraturtei I. P. numatytame skirti naudotis rÅ«syje pažymėtame indeksu 33-2, yra vandentiekio ir nuotekų Å¡alinimo įvadai, kurie turi bÅ«ti prieinami visiems namo gyventojams, o ne vienai bendraturtei. AnalogiÅ¡kos iÅ¡vados priėjo ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 24 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-283-465/2014 (tuo metu toje vietoje pagal ieÅ¡kovės J.

N. teiktÄ projektÄ buvo numatyta rÅ«sio patalpa 33-6, priskirta naudotis tuometinei 6 buto savininkei R. P.). Esant tokiai situacijai, ieÅ¡kovės praÅ¡oma nustatyti naudojimosi rÅ«siu tvarka negali bÅ«ti nustatoma vien dėl Å¡ios priežasties.  Kadangi aukščiau minėtais įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo nustatyta, kad nei reikalavimas atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės nei reikalavimas nustatyti naudojimosi tvarkÄ pagal tokį projektÄ , kuriame numatyta skirti rÅ«sio dalis ne visiems namo butams bei vandentiekio ir nuotekų Å¡alinimo įvadai, kurie turi bÅ«ti prieinami visiems namo gyventojams yra numatyti tik vienam bendraturčiui priskirtiname rÅ«syje, negali bÅ«ti tenkinamas, o bylos nagrinėjimo eigoje ieÅ¡kovė kito projekto, kuriame rÅ«sio dalys bÅ«tų paskirtos bei naudojimosi tvarka jomis nustatyta visiems name esantiems butams ir tinkamai iÅ¡spręstas klausimas dėl visų bendraturčių galimybės naudotis įvadais, nepateikė (taip pat tokių projektų ar pasiÅ«lymų nepateikė ir atsakovai), ieÅ¡kovės reikalavimas nustatyti bendraturčių dalis bendrojoje nuosavybėje - 38,79 kv. m. ploto rÅ«syje, esančiame (duomenys neskelbtini) bei nustatyti Å¡io rÅ«sio naudojimosi tvarkÄ pagal UAB “Baltijos matavimų organizacija” parengtÄ projektÄ , yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl reikalavimų nugriauti rÅ«sio patalpÄ R-5 nuo patalpos R-1 skiriančiÄ savavaliÅ¡kai iÅ¡mÅ«rytÄ plytų sienÄ , reikalavimo nugriauti rÅ«sio patalpÄ R-2 nuo patalpos R-1 skiriančiÄ 1,03 m. ilgio savavaliÅ¡kai iÅ¡mÅ«rytÄ sienÄ ir iÅ¡ardyti savavaliÅ¡kai įrengtÄ sandėliukÄ . IeÅ¡kovė taip pat praÅ¡o įpareigoti atsakovus I. N., J. S. ir V. S. per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti namo Utenos g. 33, Vilniuje rÅ«sio patalpÄ R-5 nuo patalpos R-1 skiriančiÄ savavaliÅ¡kai iÅ¡mÅ«rytÄ plytų sienÄ ; nugriauti rÅ«sio patalpÄ R-2 nuo patalpos R-1 skiriančiÄ 1,03 m. ilgio savavaliÅ¡kai iÅ¡mÅ«rytÄ sienÄ ; iÅ¡ardyti savavaliÅ¡kai įrengtÄ sandėliukÄ po antro aukÅ¡to laiptais. IeÅ¡kovė teigia, kad sienos rÅ«sio patalpose sumÅ«rytos be statybÄ leidžiančio dokumento, jas sumÅ«ryjus nežinoma dalimi buvo sumažintas bendras rÅ«sio plotas, ieÅ¡kovei yra apsunkintas patekimas į rÅ«sį.

Sandėliukas po antrojo aukÅ¡to laiptais, ieÅ¡kovės teigimu, buvo padarytas iÅ¡ kartono tuo metu, kai buvo mÅ«ryjamos sienos rÅ«syje. Juo naudojasi atsakovai Sachalinskiai ir savivaldybei priklausančio buto nuomininkė V. M.. Kadangi sandėliukas yra bendrojo naudojimo koridoriuje, ieÅ¡kovė negali per jį pervesti vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžius pagal numatytÄ projektÄ . Atsakovas V. S. neneigia, kad 2012 metais po įvykusios vagystės, saugumo sumetimais, suderinęs su visais namo bendraturčiais, iÅ¡skyrus ieÅ¡kovę, sumÅ«ryjo rÅ«syje sienÄ ir įstatė į jÄ duris.

Teismas sutinka su atsakovų pozicija, kad nesant bendraturčių nustatytos naudojimosi rÅ«sio patalpa tvarkos ir konkretaus jo pasidalinimo, nurodytų sienų pastatymas niekaip nepažeidžia ir negali pažeisti ieÅ¡kovės interesų. Vienas iÅ¡ pagrindinių ir esminių argumentų, kuriais yra grindžiamas nurodytas ieÅ¡kovės reikalavimas, yra tas, kad esančios mÅ«rinės sienos trukdo ieÅ¡kovei įgyvendinti jos užsakymu UAB „NIT projektai“ parengtÄ projektÄ Vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklai butui, 2012-10-TP- VN bei projektÄ Vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų butui statybos projektas, 2012-10-TP-LVN (t.1, b.l.135-160).

Pažymėtina, kad faktiÅ¡kai nurodyti projektai negali bÅ«ti įgyvendinami, kadangi ieÅ¡kovė nėra gavusi kitų bendraturčių sutikimo tokio projekto įgyvendinimui ir ji neturi Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo tokio projekto įgyvendinimui, kÄ patvirtina Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. spalio 26 d. raÅ¡tas Nr. 49SFN-1857-(14.49.104.) „Dėl informacijos pateikimo“ (t.3, b.l.5), kuriame nurodyta, kad ankščiau duotas sutikimas projekto įgyvendinimui netenka galios. Taip pat pažymėtina, kad ieÅ¡kovė neturi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raÅ¡ytinio pritarimo projekto Vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklai butui, 2012-10-TP-VN įgyvendinimui, kadangi byloje esantis ieÅ¡kovės pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. lapkričio 5 d. raÅ¡ytinis pritarimas statinio projektui Nr. RPP-01-121105-00376 yra iÅ¡duotas tik vienam ieÅ¡kovės projektui, t. y.

Vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų butui statybos projektui, 2012-10-TP-LVN (t.1, b.l.160). Dėl aukščiau iÅ¡dėstyto teismas pritaria atsakovų argumentui, kad ieÅ¡kovei neturint galiojančio statybÄ leidžiančio dokumento, kurio pagrindu bÅ«tų įmanoma teisėtai įgyvendinti jos nurodytus projektus, ieÅ¡kovės minimų projektų buvimas pats savaime nėra ir negali bÅ«ti pakankama priežastis, dėl kurios galėtų bÅ«ti griaunamos mÅ«rinės rÅ«sio sienos. Atkreiptinas dėmesys, kad bylos nagrinėjimo metu nei ieÅ¡kovė, nei atsakovai, negalėjo nurodyti, kada buvo įrengta 1,3 m siena, skirianti rÅ«sio patalpÄ plane pažymėtÄ indeksu R2 nuo patalpos plane pažymėtos indeksu Rl bei kas jÄ Ä¯rengė, todėl teismo manymu, ieÅ¡kovės reikalavimas jÄ nugriauti, kuris yra reiÅ¡kiamas trims atsakovams – I.

N., V. S. ir J. S. neturi nei faktinio nei teisinio pagrindo ir negali bÅ«ti tenkinamas. IÅ¡ byloje esančio Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2015 m. sausio 12 d. raÅ¡to Nr. (23.17)2D-407 „Dėl praÅ¡ymo nagrinėti pagal kompetencijÄ â€œ (t.1, b.l.36) matyti, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyrius, iÅ¡nagrinėjęs UAB „ŽirmÅ«nų bÅ«stas“ 2015-01-02 raÅ¡tÄ Nr. ŽB-RS-140002 dėl galimai nelegaliai įrengto sandėliuko po laiptais bendrojo naudojimo patalpose, nustatė, kad remiantis statybos techninio reglamento „STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rÅ«Å¡ys“ (galioja nuo 2013-09-06) 12.1 ir 12.12 punktų nuostatomis, tokie darbai priskiriami paprastajam remontui ir tokiai darbų rÅ«Å¡iai statybÄ leidžiantys dokumentai neprivalomi.

Papildomai pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu pati ieÅ¡kovė patvirtino, jog ji nežino kada ir kas nurodytÄ sandėliukÄ pastatė, atsakovai tokių aplinkybių taip pat negalėjo nurodyti, o liudytojai S. N. ir N. K. patvirtino, kad sandėliukas po laiptais buvo įrengtas nuo senų laikų, todėl ir Å¡is ieÅ¡kovės reikalavimas, kuris yra reiÅ¡kiamas trims atsakovams – I. N., V. S. ir J. S., neturi nei faktinio nei teisinio pagrindo ir negali bÅ«ti tenkinamas. Dėl reikalavimo nustatyti servitutÄ .

IeÅ¡kovė vienu iÅ¡ ieÅ¡kinio reikalavimu taip pat praÅ¡o teismo nustatyti servitutÄ patalpai 2-1 (tarnaujantis daiktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas servitutÄ reglamentuojančias teisės normas, įtvirtintas Civilinio kodekso 4.111 - 4.123 straipsniuose, yra nurodęs, kad „<...> servituto teisė pasižymi savininko (tarnaujančiojo daikto) nuosavybės teisės suvaržymais siekiant įgyvendinti vieÅ¡pataujančiojo daikto savininko nuosavybės teisę. Dėl to, siekiant apsaugoti nuosavybės teisę, kito asmens nuosavybės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims (kai jis objektyviai bÅ«tinas).

Spręsdamas servituto nustatymo klausima, teismas turi įvertinti, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamÄ jį turtÄ , iÅ¡naudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtu savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų. Servituto bÅ«tinybei pagristi nereikÅ¡mingas jo naudingumas ar patogumas - esminę reikÅ¡mę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo bÅ«do kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teise; toks apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui (CK 4.111 straipsnio 1 dalis, 4.113 straipsnio 1 dalis)” (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014).

“Nustatant servitutÄ , svarbu laikykis tarnaujančiojo ir vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo. <...> Spręsdamas dėl konkrečių ieÅ¡kovui praÅ¡omų suteikti teisių, teismas turi įvertinti kiekvienÄ jų pagal įstatyme nustatytus kriterijus: ar Å¡ios teisės susijusios su naudojimusi vieÅ¡pataujančiaisiais daiktais pagal tikslinę paskirtį ir ar egzistuoja objektyvus ir konkretus jų poreikis.” (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009 ir kt.).

Nustatyti servitutÄ galima tik tokiu atveju, kai daikto savininkas, siekiantis įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamÄ jį turtÄ , iÅ¡naudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų, o servituto bÅ«tinybei esminę reikÅ¡mę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo bÅ«do kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad bÅ«tinybė nesant kito tinkamo nuosavybės naudojimo bÅ«do, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę, siejama su bÅ«tinybe tinkamai atlyginti už nustatytÄ servitutÄ .

Pagrindas mokėti tokiÄ kompensacijÄ yra su nuosavybės teisės suvaržymu susiję tarnaujančiojo daikto savininko nuostoliai. Tai turtiniai ir neturtiniai netekimai: galimybės naudotis daikto dalimi netekimas, nepatogumu atsiradimas ir kita, įvertinta pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 339/2014 ir kt.).Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, bendrojo naudojimo patalpa 2-1 yra koridorius, jos plotas sudaro 4,33 kv.m. ir ji nuosavybės teise (po 1/3 dalį) priklauso atsakovams I.

N., J. S. ir I. P. (t.1, b.l.15-19; t.4, b.l. 34 esanti kadastro ir registro dokumentų byla). Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo eigoje ieÅ¡kovė nepateikė teismui neginčytinų, įstatymo leistinų įrodymų apie tai, kad jos praÅ¡omas nustatyti servitutas į trims atsakovams nuosavybės teise priklausančiÄ patalpÄ 2-1, yra vienintelis bÅ«das ieÅ¡kovei patekti į rÅ«sio patalpas ir kad ieÅ¡kovė iÅ¡naudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodama atsakovų nuosavybės teisių ir nepažeisdama jų interesų.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ servitutÄ reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikÄ , o taip pat pagal bendrÄ sias įrodinėjimo taisykles, įtvirtintas LR CPK 178 straipsnyje, pareiga nurodytas aplinkybes įrodyti tenka bÅ«tent ieÅ¡kovei. Taip pat pažymėtina, kad iÅ¡ byloje esančio raÅ¡ytinio įrodymo - UAB „ŽirmÅ«nų bÅ«stas“ 2017 m. kovo 22 d. apžiÅ«ros akto Nr. ŽB-AA-17-0178 (t.3, b.l.145), matyti, jog egzistuoja reali galimybė j rÅ«sį patekti įsirengus galinėje namo sienoje atskiras duris, kas sudarytų galimybę ne tik patekti į rÅ«sio patalpas, bet ir padidintų rÅ«sio plotÄ (panaikintų laiptų sÄ skaita) bei užtikrintų saugų naudojimÄ si atsakovams nuosavybės teise priklausančiu patalpa (koridoriumi).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieÅ¡kovė, praÅ¡ydama nustatyti servitutÄ , visiÅ¡kai nesvarstė jo atlygintinumo klausimo ir nepateikė teismui galimos kompensacijos už jo nustatymÄ paskaičiavimo.  Kadangi, kaip jau buvo minėta ankščiau, naudojimosi rÅ«siu tvarkos pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ projektÄ nėra galimybės nustatyti, jos reikalavimas dėl servituto nustatymo taip pat nėra objektyviai pagrįstas. Pagrindinis ieÅ¡kovės argumentas, pagrindžiantis servituto nustatymo bÅ«tinumÄ yra tas, kad ji siekia įgyvendinti UAB „NIT projektai“ parengtÄ projektÄ Vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklai butui, 2012-10-TP-VN ir projektÄ Vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų butui statybos projektas, 2012-10-TP-LVN, o tam bÅ«tinas patekimas į rÅ«sį, tačiau, kaip jau buvo minėta ankščiau, nurodytų projektų įgyvendinimas yra faktiÅ¡kai neįmanomas dėl to, kad ieÅ¡kovė neturi galiojančio statybÄ leidžiančio dokumento minėtiems projektams įgyvendinti.

Dėl nurodytų priežasčių ieÅ¡kovės reikalavimas nustatyti servitutÄ yra nepagrįstas, todėl negali bÅ«ti tenkinamas. Dėl reikalavimo perduoti patalpos 2-1 bei rÅ«sio raktus ir uždrausti atsakovams be ieÅ¡kovės žinios keisti spynas rÅ«syje bei patalpoje 2-1. IeÅ¡kovė taip pat praÅ¡o teismo įpareigoti atsakovus perduoti jai patalpos 2-1 bei rÅ«sio raktus ir uždrausti atsakovams be ieÅ¡kovės žinios keisti spynas rÅ«syje bei patalpoje 2-1. Pažymėtina, kad Å¡is reikalavimas yra iÅ¡vestinis iÅ¡ ieÅ¡kovės reikalavimo nustatyti servitutÄ patalpai 2-1, todėl nesant pagrindo tenkinti reikalavimo nustatyti servitutÄ , negali bÅ«ti tenkinamas ir ieÅ¡kovės reikalavimas įpareigoti atsakovus perduoti jai patalpos 2-1 bei rÅ«sio raktus ir uždrausti atsakovams be ieÅ¡kovės žinios keisti spynas rÅ«syje bei patalpoje 2-1.

Dėl trečiojo asmens savarankiškų reikalavimų. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė pateikė teismui savarankiškus reikalavimus, prašydamas nustatyti bendraturčių dalis bendrojoje nuosavybėje – 38,79 kv.m. ploto rūsyje, esančiame (duomenys neskelbtini), sekančiai – nustatyti, kad buto Nr. 1 savininkei I. N. priklauso 162/1000 dalys (6,29 kv.m.), buto Nr. 1A savininkei J. S. priklauso 96/1000 dalys (3,74 kv.m.), buto Nr. 2 savininkei I. P. priklauso 243/1000 dalys (9,43 kv.m.), buto Nr. 4 savininkei Vilniaus miesto savivaldybei priklauso 124/1000 dalys (4,82 kv.m.), buto Nr. 5 savininkei J.

N. priklauso 140/1000 dalys (5,42 kv.m.), buto Nr. 6 savininkams V. R. ir V. R. priklauso 134/1000 dalys (5,18 kv.m.) ir buto Nr. 7 savininkams Ž. P. ir A. P. priklauso 101/1000 dalys (3,91 kv.m.). Atsakovai su tokiu reikalavimu sutinka, ieÅ¡kovė praÅ¡o atmesti jį kaip nepagrįstÄ . Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 15 d. 3 p. numatyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektai yra pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys - pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rÅ«siai, pusrÅ«siai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams.

Kaip jau buvo minėta, nesant byloje duomenų, kad namo (duomenys neskelbtini), rūsys kam nors priklauso nuosavybės teise, laikytina, kad šis rūsys yra bendrojo naudojimo patalpa. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 str. 1 d., bendrojo naudojimo patalpos priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise butų ir kitų patalpų savininkams. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad visiems namo (duomenys neskelbtini), butų savininkams, tarp jų ir trečiajam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybei, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šio namo rūsio patalpos.

Taigi bendraturčių dalys bendrojoje nuosavybėje - 38,79 kv. m ploto rūsyje, esančiame (duomenys neskelbtini), turėtų būti nustatytos visiems butų savininkams (butų -Nr. 1, 1A, 2, 4, 5, 6, 7), tame tarpe Vilniaus miesto savivaldybei (buto Nr.4 savininkei) bei A. P. ir Ž. P. (buto Nr.7 savininkams). Tai, kad bendraturčių dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje – 38,79 kv.m. ploto rūsyje, esančiame (duomenys neskelbtini), turi būti paskirstytos visiems namo butams, yra nustatyta ir įsiteisėjusiais Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-283-465/2014 bei Vilniaus apygardos teismo 2015-05-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-315-553/2015.

Pagal CK 4.82 str. 7 d. buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingo ploto ir gyvenamojo namo naudingo ploto santykiui. Vilniaus miesto savivaldybė praÅ¡o teismo nustatyti bendraturčių dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ 2017-03-27 praneÅ¡imu Nr. A121-6375/17(2.1.19-MB) pateiktÄ rÅ«sio patalpų dalių paskaičiavimo projektÄ (t.3, b.l.105-106).

Kadangi minėtame projekte rÅ«sio dalys yra numatytos skirti visiems namo bendraturčiams, jos yra paskaičiuotos atsižvelgiant į jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingo ploto ir gyvenamojo namo naudingo ploto santykį bei nurodyta konkreti jų iÅ¡raiÅ¡ka kvadratiniais metrais, kiti bylos dalyviai (atsakovai) kitokių dalių paskaičiavimų projektų teismui nepateikė, o pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ projektÄ atidalijimas negali bÅ«ti vykdomas dėl aukščiau nurodytų argumentų,  teismas neturi pagrindo netenkinti Å¡io trečiojo asmens reikalavimo.

Remiantis išdėstytu konstatuotina, kad esant pagrįstam trečiojo asmens savarankiškam reikalavimui, teismas jį tenkina ir nustato, kad buto Nr. 1 savininkei I. N. priklauso 162/1000 dalys (6,29 kv.m.), buto Nr. 1A savininkei J. S. priklauso 96/1000 dalys (3,74 kv.m.), buto Nr. 2 savininkei I. P. priklauso 243/1000 dalys (9,43 kv.m.), buto Nr. 4 savininkei Vilniaus miesto savivaldybei priklauso 124/1000 dalys (4,82 kv.m.), buto Nr. 5 savininkei J. N. priklauso 140/1000 dalys (5,42 kv.m.), buto Nr. 6 savininkams V. R. ir V. R. priklauso 134/1000 dalys (5,18 kv.m.) ir buto Nr. 7 savininkams Ž.

P. ir A. P. priklauso 101/1000 dalys (3,91 kv.m.). Teismas taip pat pažymi, kad trečiajam asmeniui nereiÅ¡kiant reikalavimo dėl naudojimosi rÅ«siu tvarkos nustatymo, bendraturčiai (ar vienas iÅ¡ jų), esant nesutarimams, ateityje gali kreiptis į teismÄ dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ar/ir konkrečios rÅ«sio patalpų iÅ¡dėstymo vietos pagal tinkamai parengtÄ projektÄ , kuriame turėtų bÅ«ti numatyta naudojimosi tvarka visiems bendraturčiams, atsižvelgiant į jų nuosavybės teise valdomas dalis.  Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (LAT 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

Visi kiti dalyvaujančių byloje asmenų argumentai ir byloje esantys įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (LR CPK 185 str.).Dėl bylinėjimosi išlaidų.    Netenkinus ieškinio, ieškovė privalo atlyginti atsakovams jų turėtas bylinėjimosi išlaidas (LR CPK 93, 98 str.) Atsakovai I. N., J. S. ir V. S. pateikė įrodymus, kad patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 1920 Eur (t.4, b.l.63-69, 91-94), ieškovė dėl šios sumos nepagrįstumo nepasisakė, todėl atsakovams I.

N., J. S. ir V. S. iš ieškovės priteistina 1920 Eur bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 79 str.). Iš ieškovės J. N. valstybės naudai priteistina 146,56 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 str., 96 str.).  Remdamasis CK 4.80 str.1 ir 2 d., Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 str.1d. 3 p., 7 str.1d. bei vadovaudamasis CPK 93, 98 str.2 d., 259-270 str. str., teismas                                                            n u s p r e n d ė :

 ieškovės J. N., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atmesti. Trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės, j.a.k. 111109233, savarankiškus reikalavimus dėl bendraturčių dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo tenkinti.  Nustatyti, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 38,79 kv.m. ploto rūsyje, atsakovei I. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) priklauso 162/1000 dalys (6,29 kv.m.), atsakovei J. S. (a.k. (duomenys neskelbtini)) priklauso 96/1000 dalys (3,74 kv.m.), atsakovei I.

P. (a.k. (duomenys neskelbtini) priklauso 243/1000 dalys (9,43 kv.m.), atsakovams V. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) priklauso 134/1000 dalys (5,18 kv.m.), ieškovei J. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) priklauso 140/1000 dalys (5,42 kv.m.), trečiajam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybei (j.a.k. 111109233) priklauso 124/1000 dalys (4,82 kv.m.) ir tretiesiems asmenims Ž. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) priklauso 101/1000 dalys (3,91 kv.m.).                    Priteisti iš ieškovės J.

N., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovų I. N., a.k. (duomenys neskelbtini) J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 1920 Eur (vienÄ tÅ«kstantį devynis Å¡imtus dvideÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, t.y. po 640 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų kiekvienam atsakovui. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės J. N., a.k. (duomenys neskelbtini) 146,56 Eur (vienÄ Å¡imtÄ keturiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 56 ct) procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų valstybės naudai.   Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

 Teisėja                                                                                                                         Diana JankienėÂ