Legislator Case Law & Legislation
40526410-e9e2-4a41-a195-c45d9aa1eea1 AI generated

40526410-e9e2-4a41-a195-c45d9aa1eea1 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 40526410-e9e2-4a41-a195-c45d9aa1eea1
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr. I-238-281/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03509-2013-6Procesinio sprendimo kategorija 1.16.5; 3.21(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 29 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos G. Å . skundÄ atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės, ir Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei, dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė: pareiÅ¡kėja G.

Legislator headnote

AI generated

40526410-e9e2-4a41-a195-c45d9aa1eea1 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: vienkartinės priemokos. To paties įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamÄ pareiginės algos koeficientÄ , nustatytÄ Å¡io įstatymo priedėlyje, padauginus iÅ¡ bazinio dydžio. PriedÄ už iÅ¡tarnautus valstybei metus sudaro 3 procentai valstybės politiko ar valstybės pareigÅ«no pareiginės algos už kiekvienus trejus metus, tačiau priedo dydis neturi virÅ¡yti 30 procentų pareiginės algos (5 str.). Lietuvos Respublikos Valstybės politikų ir valstybės pareigÅ«nų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimais nuo 2009-05-01 valstybės kontrolieriaus pareiginės algos koeficientas sumažintas iki 13,64.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-238-281/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03509-2013-6Procesinio sprendimo kategorija 1.16.5; 3.21(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 29 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos G. Å . skundÄ atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės, ir Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei, dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė: pareiÅ¡kėja G.

Å . 2013-09-06 teismui padavė skundÄ , kuriame praÅ¡o priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų Lietuvos valstybės ir Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį 60 332,3 Lt (b. l. 1–10).PaaiÅ¡kino, kad 2010-04-15 paskirta Lietuvos Respublikos valstybės kontroliere. Iki 2009-05-01 galiojusiame Lietuvos Respublikos Valstybės politikų ir valstybės pareigÅ«nų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlyje buvo nustatytas Valstybės kontrolieriaus pareiginės algos koeficientas – 15,5.

Lietuvos Respublikos Seimui 2009-04-23 priėmus Valstybės politikų ir valstybės pareigÅ«nų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymÄ nuo 2009-05-01 Valstybės kontrolieriaus pareiginės algos koeficientas sumažintas iki 13,64, o 2009-07-17 Valstybės politikų ir valstybės pareigÅ«nų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimu pareiginės algos koeficientas sumažintas dar kartÄ â€“ iki 12,62. Å is valstybės pareigÅ«nų darbo užmokesčio sumažinimas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu pripažintas prieÅ¡taraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms ir konstituciniam teisinės valstybės principui, todėl pareiÅ¡kėjai nepagrįstai buvo sumažinta ir dėl to neteisėtai neiÅ¡mokėta valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalis.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėja nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ pareiÅ¡kėjai praneÅ¡ta tinkamai. Atsakovai Lietuvos valstybė ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės atsiliepime nurodė, kad su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti (b. l. 16–20).PaaiÅ¡kino, kad dėl Valstybinės politikų ir valstybės pareigÅ«nų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo valstybės kontrolieriaus pareiginės algos koeficientai sumažinti du kartus.

Tol, kol įstatymo nustatyta tvarka nėra ištirtas Valstybinės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo, dėl kurio susidarė pareiškėjos darbo užmokesčio nepriemoka, konstitucingumas, ir šis teisinis reguliavimas nėra pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, tenkinti pareiškėjos reikalavimo nėra teisinio pagrindo. Teismo posėdyje atsakovų atstovai nedalyvavo. Skundas atmestinas. Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl trunkamojo pažeidimo, kai pareiškėjai kas mėnesį buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis pagal įstatymus, kurie vėliau buvo pripažinti prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai.Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2010-04-15 Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu paskirta eiti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolierės pareigas.

Ginčo dėl faktinių aplinkybių, susijusių su pareiškėjos tarnybiniais santykiais, nėra. Nustatyta, kad pareiškėjai laikotarpiu nuo 2010-04-15 iki 2013-08-30 nebuvo išmokėta 60 332,3 Lt darbo užmokesčio dalis (b. l. 11–13). Lietuvos Respublikos Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis numato, kad Valstybės pareigūnų (išskyrus prokurorų) darbo užmokestis susideda iš:

1) pareiginės algos;

2) priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus;

3) vienkartinės priemokos. To paties įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamÄ pareiginės algos koeficientÄ , nustatytÄ Å¡io įstatymo priedėlyje, padauginus iÅ¡ bazinio dydžio. PriedÄ už iÅ¡tarnautus valstybei metus sudaro 3 procentai valstybės politiko ar valstybės pareigÅ«no pareiginės algos už kiekvienus trejus metus, tačiau priedo dydis neturi virÅ¡yti 30 procentų pareiginės algos (5 str.). Lietuvos Respublikos Valstybės politikų ir valstybės pareigÅ«nų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimais nuo 2009-05-01 valstybės kontrolieriaus pareiginės algos koeficientas sumažintas iki 13,64.

Nuo 2009-08-01 Valstybės politikų ir valstybės pareigÅ«nų darbo apmokėjimo įstatymo IV priedas buvo dar kartÄ pakeistas dar kartÄ , sumažinant valstybės kontrolieriaus pareiginės algos koeficientus iki 12,62. Pastebėtina, jog 2014-01-01 priėmus Valstybės politikų ir valstybės pareigÅ«nų darbo apmokėjimo įstatymo naujÄ redakcijÄ , buvo nustatyti pareiginių algų koeficientų dydžiai, galioję iki 2009-05-01. Todėl pareiÅ¡kėjai laikotarpiu nuo 2010-04-15 iki 2013-08-30 susidarė 60 332,3 Lt darbo užmokesčio nepriemoka.Nagrinėjamu laikotarpiu pareiÅ¡kėjai neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies susidarymo pagrindu buvęs teisinis reguliavimas įvertintas Konstitucinio teismo 2013-07-01 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – ir Konstitucinio teismo 2013-07-01 nutarimas), kuriame Konstitucinis Teismas pripažino, kad pareiginės algos koeficientų ir priedų už kvalifikacines klases sumažinimas buvo nepagrįstas, kadangi tokiu teisiniu reglamentavimu neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai prieÅ¡tarauja (prieÅ¡taravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimas „Valstybės žiniose“ paskelbtas 2013-10-01. Å iame nutarime Konstitucinis teismas taip pat konstatavo, kad įstatymų leidėjui iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. kyla reikalavimas nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , t. y. tvarkÄ , kuria valstybė per protingÄ laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos.Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgęs į Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , priėmė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės kraÅ¡to apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo Ä®statymÄ (toliau – ir Ä®gyvendinimo įstatymas), kuriuo numatyta nustatyti dėl ekonominės krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ asmenims, kuriems už darbÄ buvo apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės lėšų.

MinėtÄ patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ pateikti iÅ¡ pradžių buvo numatyta iki 2014-05-01, tačiau vėliau Å¡is terminas buvo pratęstas iki 2015-05-01.Konstitucinis Teismas 2015-11-19 nutarime konstatavo, jog Ä®gyvendinimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, bei atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ Nr. XII-1927 (toliau – ir GrÄ Å¾inimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra iÅ¡imtimi) 2015-09-01, kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.

Teismas, atsižvelgęs į paminėtus Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, GrÄ Å¾inimo įstatymo nuostatas, laiko, kad pareiÅ¡kėjos dėl neproporcingo atlyginimo sumažinimo patirti praradimai turėtų bÅ«ti kompensuojami pagal įstatymų leidėjo nustatytÄ mechanizmÄ . PareiÅ¡kėjos patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjos reikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu, nes sumažintÄ darbo užmokestį mokėjusiai institucijai – Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei, GrÄ Å¾inimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sÄ lygomis kompensuoti pareiÅ¡kėjos patirtus praradimus.

Toks neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio dalies grÄ Å¾inimo mechanizmo taikymas atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamÄ praktikÄ nagrinėjamu klausimu administracinėse bylose Nr. A-668-602/2016, A602-669/2016, kuriose LVAT nurodė, kad „patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti reikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu“. Nagrinėjamu atveju nukrypti nuo tokios LVAT suformuotos praktikos nėra pagrindo.Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju, jau galiojant nepagrįstai sumažinto darbo užmokesčio dalies grÄ Å¾inimo mechanizmui, pareiÅ¡kėjos reikalavimas priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu negali bÅ«ti tenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 d., 1 p., 132 str. 1 d., 133 str., n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjos G. Å . skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                              Mefodija Povilaitienė