40522ae2-57da-4bee-897a-36d30d5bfc80 · Å iaulių apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-2-1028/2022 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01051-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.4.3.; 2.3.4.4.2.; 2.3.4.4.3.; 2.3.5.2.1.; 3.2.4.11; 3.2.6.5. ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. balandžio 27 d. Šiauliai Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Silvijus Balčytis, sekretoriaujant posėdžių sekretorei Editai Petrevičienei, dalyvaujant ieškovui A. Č. ir jo atstovei advokatei K. G., dalyvaujant atsakovei J.

Z. ir jos atstovui advokatui A. K., dalyvaujant iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Å iaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui A. B., nedalyvaujant trečiajam asmeniui Å iaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centrui, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. Č. ieÅ¡kinį atsakovei J. Z. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl iÅ¡laikymo padidinimo, n u s t a t ė :

1. ieÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡o pakeisti Å iaulių apylinkės teismo 2014 06 30 sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-851-772/2014:

1) Å¡alių nepilnamečių sÅ«nų A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. Č., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ieÅ¡kovu A. Č.;

2) nustatyti atsakovės J. Z. bendravimo su nepilnamečiais sÅ«numis A. Č. ir J. Č. tvarkÄ - atsakovė J. Z. gali bendrauti su nepilnamečiais sÅ«numis A. Č. ir J. Č. jiems norint bendrauti su atsakove - du savaitgalius per mėnesį, o taip pat sÅ«nų atostogų laikotarpiais; Å¡alių sÅ«nÅ«s apie savo ketinimÄ bendrauti su atsakove J. Z. turi informuoti ieÅ¡kovÄ A. Č. ir atsakovę J. Z.;

3) priteisti iÅ¡ atsakovės J. Z. iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams A. Č. ir J. Č. 200,00 Eur (dviejų Å¡imtų Eur 00 ct) dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis kiekvienam sÅ«nui nuo patikslinto ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos iki sÅ«nų pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Nustatyti, kad laikotarpiu nuo pradinio ieÅ¡kinio pateikimo dienos iki patikslinto ieÅ¡kinio pateikimo dienos Atsakovė J. Z., teikusi laikinÄ iÅ¡laikymÄ 115,85 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis kiekvienam vaikui, nėra skolinga vaikų iÅ¡laikymo už šį laikotarpį;

4) nepilnamečių sÅ«nų A. Č. ir J. Č. iÅ¡laikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis paskirti ieÅ¡kovÄ A. Č..

2. IeÅ¡kinyje nurodoma, kad 2014 06 30 Å iaulių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-851-772/2014 (toliau tekste – Sprendimas) yra nutraukta IeÅ¡kovo ir Atsakovės santuoka bei patvirtinta jų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria jos Å¡alys susitarė nepilnamečių vaikų A. Č. ir J. Č. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su Atsakove, nustatyti IeÅ¡kovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkÄ , o taip pat iÅ¡ IeÅ¡kovo nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymui priteisti 400 Lt (115,85 Eur) dydžio kas mėnesį mokamas periodines iÅ¡mokas iki vaikų pilnametystės. Po Sprendimo priėmimo pasikeitė faktinės aplinkybės, dėl kurių IeÅ¡kovas teikia šį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o pakeisti Sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalis dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su Atsakove, o tuo pačiu praÅ¡o pakeisti ir kitas sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalis.

Po Sprendimo priėmimo Atsakovė sistemingai pažeidinėja nepilnamečių vaikų teises, netinkamai vykdo savo pareigas nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Atsakovė nepilnamečių vaikų, o ypač sÅ«naus A. Č. atžvilgiu naudojo psichologinį smurtÄ , kuris peraugo ir į fizinį smurtÄ . Å alių sÅ«naus A. Č. teigimu, Atsakovė jos pykčio priepuolių metu trenkdavo jam įvairiais daiktais į įvairias kÅ«no vietas, vienÄ kart – net keptuve. Nepilnamečiai vaikai buvo vieni užrakinami namuose, sergantis sÅ«nus J.

Č. bÅ«davo paliekamas namuose kito nepilnamečio sÅ«naus A. Č. priežiÅ«roje. Atsakovė skatino ir demonstravo nepagarbÄ artimiesiems giminaičiams, iÅ¡plėšdama vaikÄ iÅ¡ senelės rankų, Å¡aukiant, kad svetimiems žmonėms vaikų pasiimti neleis. Atsakovė vienasmeniÅ¡kai priimdavo sprendimus dėl vaikų neformalaus ugdymo, drausdavo sÅ«nums lankyti BMX dviračių sportÄ , nors jų abiejų yra pasiekti puikÅ«s rezultatai, o vaikai noriai lankė ir iki Å¡iol lanko šį sporto bÅ«relį, tokiu bÅ«du Atsakovė visiÅ¡kai nepaisydavo nei vaikų norų, nei interesų.

Atsakovė sistemingai nevykdė 2014 06 30 Å iaulių apylinkės teismo sprendimu nustatytos IeÅ¡kovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos. Galiausiai 2018 02 14, apie 7.30 val. ryto, Å¡alių sÅ«nus A. Č. informavo IeÅ¡kovÄ , kad Atsakovė jo atžvilgiu vėl panaudojo fizinį smurtÄ â€“ trenkė dienoraščiu jam per veidÄ . Å alių sÅ«nus A. Č. pokalbio metu iÅ¡reiÅ¡kė norÄ gyventi su IeÅ¡kovu. Kadangi Å¡alių ginčus dėl vaikų iki Å¡io incidento ne kartÄ sprendė Å iaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai (toliau tekste – VTAS), Å¡alių sÅ«nus kartu su IeÅ¡kovu nuvyko į VTAS ir apie įvykusį smurto panaudojimo faktÄ informavo Å¡io skyriaus specialistus.

VTAS specialistas pasiÅ«lė IeÅ¡kovui, kol vyks tyrimas dėl galimo smurto, pasiimti savo žinion bei atsakomybėn Å¡alių nepilnamečius vaikus, bei nurodė nuvykti į policijÄ paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ dėl smurto panaudojimo mažamečio atžvilgiu. IeÅ¡kovas sutiko, kad Å¡alių mažamečiai vaikai gyventų su juo, o taip pat kreipėsi į policijÄ pareiÅ¡kimu apie galimai panaudotÄ smurtÄ mažamečio sÅ«naus A. Č. atžvilgiu. Be to, VTAS specialistas pasiÅ«lė IeÅ¡kovui, atsižvelgiant į Å¡alių mažamečių vaikų interesus, skubos tvarka kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – nustatyti laikinÄ Å¡alių nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su IeÅ¡kovu.

Teismas šį IeÅ¡kovo praÅ¡ymÄ tenkino, o Å¡alių sÅ«nÅ«s nuo 2018 02 14, t.y. beveik ketverius metus gyvena su IeÅ¡kovu. Nors Atsakovė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo buvo iÅ¡teisinta dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų, tačiau Å¡ios bylos faktinių aplinkybių kontekste yra reikÅ¡mingi jos iÅ¡teisinimo motyvai – procesiniai įrodymų baudžiamajame procese rinkimo (gavimo) pažeidimai, tačiau net ir iÅ¡teisinamasis nuosprendis nepaneigia Atsakovės netinkamo elgesio su vaikais fakto – naudoto fizinio ir psichologinio smurto, kuris, nors ir neužtraukė Atsakovei baudžiamosios atsakomybės, tačiau nėra pateisinamas.

Atsakovė sistemingai pažeidinėjo nepilnamečių vaikų teises, netinkamai vykdė savo pareigas nepilnamečių vaikų atžvilgiu, naudojo psichologinį smurtÄ , kuris neretai peraugdavo ir į fizinį smurtÄ . Å alių sÅ«nÅ«s jau beveik ketverius metus gyvena su IeÅ¡kovu, IeÅ¡kovas tinkamai rÅ«pinasi sÅ«numis, užtikrina jiems saugias ir sveikas gyvenimo sÄ lygas, formalų ir neformalų jų ugdymÄ bei kitus jų poreikius. Tuo tarpu Atsakovė nebendrauja su Å¡alių nepilnamečiais sÅ«numis, nesiekia atkurti prarasto dvasinio ir emocinio ryÅ¡io, vaikams reiÅ¡kiant nenorÄ bendrauti su Atsakove, ji nededa jokių pastangų situacijai pakeisti, nebendrauja ne tik tiesiogiai su sÅ«numis, tačiau ir nuotolinio ryÅ¡io priemonėmis.

Šalių sūnaus A. Č. vienkartinis bandymas betarpiškai bendrauti su Atsakove baigėsi jo patalpinimu vaikų ligoninės psichiatrijos skyriuje, kas sūnui ir vėl sukėlė skaudžius išgyvenimus, kaip ir jo atžvilgiu naudotas psichologinis ir fizinis smurtas. Šalių sūnų gyvenimas su Atsakove yra nesaugus, Atsakovė sistemingai pažeidinėjo ir pažeidinėja vaikų teises, nevykdo pareigų nepilnamečių vaikų atžvilgiu, dėl ko yra spręstina, kad nepilnamečių vaikų gyvenimas su Ieškove neatitiktų jų interesų.

Todėl jų gyvenamoji vieta yra nustatytina su IeÅ¡kovu. Nustačius Å¡alių nepilnamečių sÅ«nų A. Č. ir J. Č. gyvenamÄ jÄ vietÄ su IeÅ¡kovu, turi bÅ«ti nustatyta Atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka. Atsižvelgiant sistemingÄ Atsakovės psichologinio ir fizinio smurto naudojimÄ vaikų atžvilgiu, jos ilgalaikį nebendravimÄ su vaikais ir dvasinio bei emocinio ryÅ¡io susilpnėjimÄ , yra nustatytina tokia Atsakovės bendravimo su vaikais tvarka: Atsakovės bendravimas su vaikais turi bÅ«ti siejamas iÅ¡imtinai su jų noru; vaikams norint, Atsakovė galėtų su jais bendrauti du savaitgalius per mėnesį, jų atostogų laikotarpiais;

Å¡alių sÅ«nÅ«s apie savo ketinimÄ bendrauti su Atsakove turi informuoti IeÅ¡kovÄ ir Atsakovę. Pradiniu ieÅ¡kiniu iÅ¡ Atsakovės praÅ¡omas priteisti iÅ¡laikymo vaikams dydis nebeatitinka nei Å¡alių sÅ«nų poreikių, nei ekonominės situacijos, nei Atsakovės turtinės padėties. Todėl IeÅ¡kovas tikslina šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ Atsakovės iÅ¡laikymÄ Å¡alių nepilnamečiams vaikams 200 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo Å¡io patikslinto ieÅ¡kinio pateikimo dienos iki sÅ«nų pilnametystės. Atsakovė Å¡ioje byloje priteistÄ laikinÄ iÅ¡laikymÄ vaikams teikė, todėl IeÅ¡kovas praÅ¡ys nustatyti, kad laikotarpiu nuo pradinio ieÅ¡kinio pateikimo dienos iki patikslinto ieÅ¡kinio pateikimo dienos Atsakovė, teikusi laikinÄ iÅ¡laikymÄ 115,85 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis kiekvienam vaikui, nėra skolinga vaikų iÅ¡laikymo už šį laikotarpį.

Šalių nepilnamečiai sūnūs A. Č. ir J. Č. gyvena su Ieškovu. Kiekvieno jų poreikių tenkinimui kas mėnesį yra reikalinga ne mažesnė nei 515 Eur suma: Išlaidos būstui, ryšio paslaugos, internetas – 50 Eur; Maistas namuose – 120 Eur; Maitinimas ugdymo įstaigoje, kišenpinigiai – 50 Eur; Rūbai, avalynė – 60 Eur; Kanceliarinės prekės, pratybos, knygos, ugdymo priemonės, kuprinė - 20 Eur; Higienos prekės, skalbikliai, buitinė chemija – 10 Eur; Vaistai, vitaminai, išlaidos sveikatos priežiūrai (sezoninės ligos, ortodonto paslaugos) – 40 Eur;

Neformalus ugdymas – 60 Eur (mėnesinis mokestis, įrangos įsigijimas, kelionės į varžybas); Transporto išlaidos – 20 Eur; Laisvalaikis – 25 Eur; Ilgalaikio naudojimo daiktai (baldai, kompiuterinė technika, telefonai, dviračiai, baldai, namų apyvokos daiktai ir kt.) – 30 Eur; Rinkliavos mokykloje, klasės ir mokyklos renginiai, ekskursijos – 10 Eur; Kirpykla – 10 Eur; Kitos nenumatytos išlaidos – 10 Eur. Šalių sūnūs sparčiai auga, todėl dažnai reikia pirkti rūbus, avalynę.

Å alių sÅ«nums taikomas ortodontinis gydymas, yra patiriamos vidutiniÅ¡kai 15 Eur dydžio per mėnesį iÅ¡laidos ortodonto paslaugoms. Å alių sÅ«nÅ«s lanko neformaliojo ugdymo užsiėmimus, patiriamos iÅ¡laidos tiek mokant kasmėnesinį mokestį, tiek įrangos įsigijimui, tiek iÅ¡vykoms į varžybas. IeÅ¡kovo žiniomis, Atsakovės turtinė padėtis yra gera: ji yra sveika, darbinga, turinti gerÄ iÅ¡silavinimÄ ir įgijusi paklausiÄ profesijÄ , gaunanti stabilias ir ženklaus dydžio pajamas, bylose naudojasi brangiai apmokamo advokato paslaugomis.

IeÅ¡kovo žiniomis, Atsakovė kitų iÅ¡laikytinių neturi. IeÅ¡kovas taip pat yra sveikas, darbingas, gauna stabilias pajamas iÅ¡ savo darbinės veiklos. Taip pat IeÅ¡kovui kiekvienÄ mėnesį yra mokamos 70 Eur dydžio iÅ¡mokos kiekvienam vaikui, kurias jis naudoja iÅ¡imtinai vaikų poreikių tenkinimui. IeÅ¡kovas be Å¡alių sÅ«nų kitų iÅ¡laikytinių neturi. Å alių turtinė padėtis nėra bloga, todėl neegzistuoja jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių jie negalėtų teikti pakankamo dydžio iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams A.

Č. ir J. Č.. IeÅ¡kinio pateikimo dienÄ minimali mėnesio alga, kuri teismui yra orientaciniu kriterijumi sprendžiant nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo dydį, yra 642 Eur (457 Eur bruto), o nuo 2022 01 01 dienos bus 730 Eur (518 Eur bruto). Todėl vien dėl Å¡i aplinkybė patvirtina, kad pradiniu ieÅ¡kiniu praÅ¡ytas iÅ¡ Atsakovės priteisti iÅ¡laikymas Å¡alių nepilnamečiams sÅ«nums A. Č. ir J. Č. nebeatitinka nei sÅ«nų poreikių, nei ekonominės situacijos Å¡alyje. Be to, visuotinai žinoma, kad vaikui augant, didėja jo poreikiai.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tėvui ar motinai su kuriuo gyvena vaikas, paprastai tenka didesnė naštos dalis, kadangi gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų prie kurių atskirai gyvenantis tėvas ar motina paprastai neprisideda. Be to kasdienis rūpinimasis vaikais, jų buitimi, riboja tėvo ar motinos, su kuriuo gyvena vaikas, galimybes papildomai dirbti ir gauti papildomas bei ženklesnes pajamas. Pažymėtina ir tai, kad Atsakovė yra visiškai nusišalinusi nuo bendravimo su sūnumis, todėl nepatiria jokių papildomų išlaidų ir jokia kita forma neprisideda prie sūnų išlaikymo.

IeÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu iÅ¡ Atsakovės praÅ¡o priteisti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams A. Č. ir J. Č. 200 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis kiekvienam vaikui, iÅ¡laikymo sumÄ kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Å alių sÅ«nų iÅ¡laikymui IeÅ¡kovas skirs 70 Eur mokamas iÅ¡mokas kiekvienam vaikui ir likusiÄ 245 Eur iÅ¡laikymo kiekvienam sÅ«nui naÅ¡tÄ prisiima sau. Kadangi nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatytina su IeÅ¡kovu, jis yra paskirtinas nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis.

3. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad nesutinka nei su vienu reikalavimu. Ieškovas nesugeba ir dėl to tiesiog negali auginti vaikus. Šiaulių apygardos teismo vyriausiojo specialisto (psichologo) E. D. 2021-10-28 konsultacijoje (toliau tekste - Konsultacija) apibendrinant pokalbius su A. ir J. Č. yra nurodomi tokie pastebėjimai. Kas liečia A., „Dabartinis A. šeimos savivaizdis sudarytas iš tėčio ir brolio, o mamos figūra charakterizuojama neigiamai, atstumiant, eliminuojant kaip pilnavertį šeimos narį.

Stebimas prieÅ¡iÅ¡kas ir kategoriÅ¡kas vieno iÅ¡ tėvų atsispindėjimas vaiko savimonėje yra susijęs su iÅ¡gyvenamu lojalumo konfliktu. Lojalumo konfliktas pasireiÅ¡kia tuo, kad vaikas vengia rodyti teigiamus ir palankius jausmus kartu negyvenančiam vienam iÅ¡ tėvų. Tokiu bÅ«du priima kartu gyvenančio vieno iÅ¡ tėvų autoritetingÄ pozicijÄ ir su ja susitapatina“. Kas liečia J., „Pastebėta, kad J. pasakojime apie jo branduolinės Å¡eimos kontekstÄ vyrauja neigiamas mamos charakterizavimas (....).

Matyti, kad berniukui sudaryta iÅ¡ankstinė nuomonė dėl nenoro bendrauti su mama didžiÄ ja dalimi yra susiformavusi pagal artimiausių Å¡eimos narių pozicijÄ â€œ. Taigi, dabartinėje vaikų Å¡eimoje motinos asmuo yra pateikiamas iÅ¡skirtinai neigiamai, o Å¡iÄ psichologinę destrukcijÄ neabejotinai kelia bÅ«tent IeÅ¡kovas. Ir tai jokiu bÅ«du negali bÅ«ti laikoma tinkamu tėvų valdžios įgyvendinimu. IÅ¡imtinai neigiama vaikų nuomonę apie jų mamÄ IeÅ¡kovas sÄ moningais poelgiais formavo nuolat ir sistemingai.

Jeigu kalbėti apie menkus dalykus, tai labai daug liudytojų baudžiamojoje byloje Nr.1-42-409/2020 patvirtino aplinkybes, kai girdint vaikams IeÅ¡kovas neigiamai atsiliepdavo apie Atsakovę. Kas liečia sunkesnius psichologinius IeÅ¡kovo iÅ¡puolius, tai bÅ«tų galima paminėti 2019-01-02 socialinių paslaugų centre vykusio vaikų ir Atsakovės susitikimo eigÄ . Minimojo susitikimo metu, girdint J. ir įstaigos darbuotojai, IeÅ¡kovas apkaltino Atsakovę tualete apžiÅ«rinėjus vaiko užpakalį, kÄ iÅ¡girdęs vaikas labai sutriko.

Ir tai yra tik vienas iÅ¡ visos eilės sÄ moningų IeÅ¡kovo poelgių, kurių tikslas sunaikinti vaikų norÄ bendrauti su savo mama. Na o pačiu sunkiausiu IeÅ¡kovo poelgiu tikriausiai bÅ«tų galima laikyti jo bandymus neigiamai paveikti vaikų atsiminimus apie savo mamÄ . Pavyzdžiui, 2018-04-12 mažamečio liudytojo apklausos protokole yra užfiksuoti tokie J. parodymai: „Kai gimiau, buvo pirmas kartas, kada mama mane nuskriaudė. AÅ¡ neprisimenu, tik tėtis man pasakojo“, „Kai tėtis pasakojo apie tai, kad mane maÅ¾Ä muÅ¡davo, man buvo 5-6 metai.

Sakė, kad mane kartais papurtydavo, kartais spausdavo į sienÄ â€œ. Todėl Atsakovė laikosi principinės pozicijos, jog IeÅ¡kovas vaikus netinkama auklėja, ir taip daro jiems didžiulę psichologinę žalÄ net Å¡iuo metu. PrieÅ¡ingÄ vaikų interesams IeÅ¡kovo elgesį pastebėjo bei pažymėjo ir specialistai. Pavyzdžiui, 2019-02-01 “Pagalbos plane Nr. 36“ Å iaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro psichologė B. V. nurodė, jog „... JÅ«s, Č., nevykdot, kad paruoÅ¡ti vaikus ir atvesti.

JÅ«s turite norėti, kad vaikai norėtų susitikti su mama, vaikam sveika susitikti su mama. Tie vaikai ateina pasiilgę mamos, apsikabina ir apsiverkia kartu. Nei užuominų nėra, kad vaikai nenori. Leiskit man pasakyti. Kai išėjo iÅ¡ susitikimo, buvo paprasta ir vaikiÅ¡ka. Vaikams naudingi susitikimai, jei jÅ«s nenuteikinėtumėt. Vaikai jaučia įtampÄ dėl jÅ«sų nuostatos, jie nežino kaip elgtis. AÅ¡ neturiu čia teisintis. Noriu siÅ«lyti tėčiui psichologo pagalbÄ iÅ¡siaiÅ¡kinant kame yra prieÅ¡iÅ¡kumas, nenoras.

SiÅ«lau susitikti individualiai, o vėliau, pagal galimybę, ir su vaikais. Reikia ne nuo vaikų pradėti, o nuo tėčio“. Taigi, Atsakovės nuomonė dėl IeÅ¡kovo nesugebėjimo ir objektyvaus negalėjimo tinkamai auklėti vaikus bei jais visapusiÅ¡kai rÅ«pintis nėra tik jos mintis, tokiÄ prielaidÄ iÅ¡ dalies pagrindžia net psichologas. O ir be to, argi naujai pareikÅ¡tame IeÅ¡kinyje demonstruojamas požiÅ«ris į Atsakovę, metami absurdiÅ¡ki kaltinimai ir netgi pasirinkti žodžiai neleidžia susidaryti atitinkamos nuomonės apie IeÅ¡kovo emocinę bÅ«klę.

Todėl Atsakovė priėmė sprendimÄ teikti teismui ieÅ¡kinį CK 3.180 str. 1 d. teisiniu pagrindu dėl IeÅ¡kovo, kaip tėvo valdžios ribojimo abiejų sÅ«nų atžvilgiu. Ir Å¡i aplinkybė yra kliÅ«tis Atsakovei galutinai pasisakyti dėl Å¡ioje civilinėje byloje IeÅ¡kovo suformuotų reikalavimų pagrįstumo ir/ar jų nepagrįstumo.

4. Atsakovė pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o padidinti 2014-06-30 Å iaulių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-851-772/2014 priteistų periodinių mėnesinių iÅ¡mokų dydį iki 265 eurų; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo visas atsakovo patirtas bylinėjimosi ir atstovavimo iÅ¡laidas. Nurodo, kad 2014-06-30 Å iaulių apylinkės teismas priėmė sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-851-772/2014, kuriuo priteisė iÅ¡ A. Č. nepilnamečių vaikų A. Č. ir J. Č. iÅ¡laikymui 115,85 eurų dydžio kas mėnesį mokamas periodines iÅ¡mokas.

LR CK 3.201 str. 1 d rašoma, kad „Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis“. Na o teismų praktikoje pripažįstama, jog praėjęs ilgesnis laikas nuo išlaikymo priteisimo momento bei su tuo susiję išaugę nepilnamečių vaikų poreikiai atitinka esminio aplinkybių pasikeitimo požymius.

Todėl atsižvelgdama į tai, kad šiai dienai nuo teismo procesinio sprendimo priėmimo 2014-06-30 praėjo jau daugiau nei septyni metai, kad abiejų vaikų poreikiai net neginčytinai išaugo ir kad ženkliai pakito periodinių išmokų nustatymui reikšmingas minimalios mėnesinės algos dydis. Nuo 2018-02-19 šioje civilinėje byloje surinkti įrodymai leidžia teigti, jog pastaruosius beveik keturis metus atsakovė J. Z. negalėjo bendrauti su savo vaikais, o tuo pačiu ir visapusiškai dalyvauti jų kasdieniniame gyvenime.

Todėl Å¡iuo metu ji negali pateikti bylÄ nagrinėjančiam teismui argumentų ir įrodymų apie realius vaikų materialinius poreikius kiekvienÄ mėnesį. Tačiau, kadangi tokia net neabejotinai ydinga ir vaikus traumuojanti bei sunkias neigiamas psichologines pasekmes sukėlusi situacija susidarė iÅ¡imtinai dėl ieÅ¡kovo A. Č. kaltės, atsakovės negalėjimas pateikti įrodymus teismui yra pateisinamas. Dėl aukščiau nurodyto argumento reikÅ¡dama prieÅ¡ieÅ¡kinį atsakovė J. Z. remiasi Å¡iai dienai galiojančia LR Vyriausybės nustatyta minimalios mėnesinės algos norma (467 eurai atskaičius mokesčius), ir praÅ¡ys periodinių iÅ¡mokų dydį padidinti iki 267 eurų.

Atsakovės vertinimu, vaikų tėvui turėtų tekti didesnė vaikams reikalingo išlaikymo dalis, nes jo turtinė padėtis yra kur kas geresnė.

5. Teismo posėdžių metu ieÅ¡kovas nurodė, kad vaikams su juo gyventi sekasi gerai. Mokykloje sekasi gerai. Jis pats yra įmonės vadovas, kol vaikai mokykloje, dirba organizacinį darbÄ , namie pabaigia kompiuteriu. Lėšų vaikams iÅ¡laikyti pakanka. Vaikai pas jį turi po atskirÄ stalÄ , atskirÄ lovÄ , gyvena dvigubai didesniame bute. Dėl savo darbo pobÅ«džio jis turi laisvesnį laikÄ bÅ«ti su vaikais. Atsakovė pagal vaikų pasakojimus vartojo prieÅ¡ vaikus psichologinį smurtÄ . Jis eina su vaikais į treniruotes, karate, baseinÄ .

Vaikų mokslo, elgesio rezultatai blogi dėl atsakovės smurto. Vaikai mokytis nenori, jis juos skatina. Atsakovė du savaitgalius gali bendrauti su vaikais, jei jie nori. Jei vaikai norės vasaros atostogų 1-2 savaites praleisti, viskas tvarkoje. Jei ne tuo metu, kai čempionatas. Su Å¡ventėm irgi taip pat. Močiutė teikia vaikams po 150 Eur, iÅ¡ valstybės gauna po 70 Eur. Jis gauna algÄ , iÅ¡mokas už žemes. Vaikų sporto, mokslo pasiekimai per tÄ laikÄ pagerėjo. Mamos pastangų atkurti bendravimÄ nesimato.

Yra išlaidos būreliams, sportui, dviračių sportas. Siekia jau sporto rezultatų ir užsienyje. Vežimo į varžybas išlaidos. Vaikai nenori eiti pas psichologus, jam irgi nereikia.

6. Teismo posėdžių metu atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovas rodo blogÄ pavyzdį. IeÅ¡kovas vaikų akivaizdoje vadina jÄ negražiais žodžiais, žemina. IeÅ¡kovas vaikų akivaizdoje su kitais žmonėmis irgi negražiai bendrauja. Vaikai viskÄ pasakys, kÄ nori tėvas. Jei yra tokie vaikų poreikiai, 200 Eur iÅ¡laikymÄ sutiktų mokėti. Å iuo metu uždirba iki 1500 Eur. Tėvo padėtis geresnė. Su vaikais bendrauja telefonu, iÅ¡ kitų telefono numerių, jos nr. blokuojamas. Sausį, vasarį, kovÄ skambinosi. Tėvo kalbos apie tai, kad mama smurtautoja, daro neigiamÄ Ä¯takÄ vaikų norui bendrauti.

7. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas nurodė, kad į jų funkcijas tokia bendravimo tvarka neįeina. Jie tik padeda bendrauti įtėviams su globotiniais. NenatÅ«rali aplinka, todėl ir vaikų bendravimas nenatÅ«ralus. Mano, kad vaikai gali bendrauti ir kitoje aplinkoje. Vaikai priėjo, apsikabino mamÄ . Jų bendravimas su mama pakankamai natÅ«ralus. Netinkamo atsakovės elgesio bendraujant nematė. VienÄ kartÄ drausmino ieÅ¡kovÄ .

8. Teismo posėdžio metu liudytoja R. S.-N. parodė, kad dirba pedagoginėje psichologinėje tarnyboje. Konsultuoja vaikus dėl mokymosi, elgesio. 2013 m. pradėjo lankytis tarnyboje, dėl skyrybų, vėliau dėl A. problemų mokykloje. Tėtį konsultavo pozityvaus auklėjimo principų, tėtis tÄ informacijÄ priimdavo. Per susitikimus A. emocinė bÅ«sena kažkiek gerėjo. Paskutinėje konsultacijoje vaikas buvo linksmas, sakė, kad buvo susitikęs su mama, viskas labai gerai. Atrodo, kad tėtis į kritikÄ sureaguodavo.

9. Teismo posėdžio metu liudytoja J. D. parodė, kad yra Centro mokyklos socialinė pedagogė. A. yra buvę pastabų. Abu tėvai gerai rūpinosi vaiku.

10. Teismo posėdžio metu liudytoja A. V. parodė, kad yra A. mokytoja. 2017-2018 m. didelių pokyčių nebuvo. Jo gebėjimai buvo vidutiniai. Per pamokas jokių nusiskundimų neturėjo. Nei geriau, nei blogiau mokytis nepradėjo. Į susirinkimus abu tėvai ateidavo, į dienoraštį abu rašė laiškelių. Vaikas sugadintas, nes vaikui sunku tarp dviejų frontų, taip buvo sakiusi. Neatrodė, kad prieš jį kas nors smurtautų.

11. Teismo posėdžio metu liudytoja M. U. parodė, kad ura Jovaro gimnazijos kuratorė-auklėtoja. A. geras vaikas, kaip ir visi. Pastabų gauna kaip ir kiti. Į pastabas reaguoja. Vidurkis pusmečio yra 7,33 visų dalykų. Abu tėvai domisi vaiku. Bendras klasės vidurkis yra 7,25. Dėl elgesio užtenka kuratorės pokalbio su tėvu. Tėvų negebėjimas bendrauti tarpusavyje, skyrybos, matyt įtakoja.

12. Teismo posėdžio metu iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos atstovas nurodė, kad elgesio problemų A. turėjo jau seniai. Neturėtų bÅ«ti ribojama atsakovės bendravimo tvarka. Mano, kad vaikai turėtų likti gyventi su tėvu. A. tų pačių problemų turėjo gyvendamas su mama. Palaiko 2019 m. iÅ¡vadÄ , palaiko, kad vaikai turėtų likti gyventi su tėvu. Turėtų bÅ«ti nustatyta teisė bendrauti ir nuotolinio ryÅ¡io priemonėmis. IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies, prieÅ¡ieÅ¡kinys netenkintinas 13.

IeÅ¡kovas pateikė vaiko paaiÅ¡kinimÄ ir pokalbį dėl BMX sporto (t. 1, b. l. 9-10), duomenis apie kreipimÄ si į policijÄ (t. 1, b. l. 11-12, 176, t. 2, b. l. 177), VTAS raÅ¡tÄ (t. 1, b. l. 13-14), teismo sprendimÄ (t. 1, b. l. 15-18, 19), gimimo liudijimus (t. 1, b. l. 20-21), susiraÅ¡inėjimÄ , nuotraukas (t. 1, b. l. 23-24, 26-31, t. 2, b. l. 120), kardomÄ jÄ priemonę (t. 1, b. l. 145-146, 185-186), vaikų pažymius, mokymÄ si (t. 2, b. l. 55-56, t. 3, b. l. 180-187, t. 5, b. l. 86-87), atsakovės nebendravimÄ su vaikais (t. 2, b. l. 57), vaikų charakteristikas (t. 2, b. l. 109-114), sveikatÄ (t. 2, b. l. 115-118, 121, t. 3, b. l. 179, t. 4, b. l. 180-182), policijos nutarimus (t. 2, b. l. 123-124, 175-178, t. 3, b. l. 24-28), vaiko susiraÅ¡inėjimÄ su mama (t. 3, b. l. 150-153), vaiko susiraÅ¡inėjimÄ su ieÅ¡kovu (t. 4, b. l. 128), prokuroro 2019-04-19 nutarimÄ (t. 4, b. l. 145-146), grėsmės lygio anketas (t. 4, b. l. 183-200, t. 5, b. l. 1-12), stovyklÄ (t. 5, b. l. 16-19), LAT nutartį dėl atsakovės baudžiamosios atsakomybės (t. 5, b. l. 43-56), vaikų nenorÄ bendrauti su mama (t. 5, b. l. 57), apklausos protokolus (t. 5, b. l. 58-77), iÅ¡laidas vaikams (t. 5, b. l. 126-202, t. 6, b. l. 1-19), su 2022-02-21 praÅ¡ymu pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus (t. 6, b. l. 100-151), ieÅ¡kovo rÅ«pinimÄ si vaikų sveikata (t. 7, b. l. 10).

14. Atsakovė pateikė duomenis apie nesutarimus su ieÅ¡kovu (t. 1, b. l. 69-74, 86, 94-96, t 2, b. l. 68-84, 153-157), susiraÅ¡inėjimÄ ir bendravimÄ su vaiku (t. 1, b. l. 75-85), duomenis apie galimÄ smurto procesÄ (t. 1, b. l. 97-98), susiraÅ¡inėjimÄ su ieÅ¡kovu, mokytoja (t. 1, b. l. 99-119), vaikų pažymius, mokymÄ si (t. 1, b. l. 120, t. 2, b. l. 158-169, t.

3. b. l. 1-3, 12-23, t. 3, b. l. 48-50, 90-95, 115-120), pareiÅ¡kimus policijai ir prokuratÅ«rai dėl ieÅ¡kovo, kitų asmenų (t. 2, b. l. 58-62), duomenis apie kardomosios priemonės pakeitimÄ (t. 2, b. l. 63-67, t. 3, b. l. 4-7, 51-54), kontrolieriaus pažymÄ (t. 2, b. l. 183-199, t. 3, b. l. 55-71), vaikų nenorÄ bendrauti (t. 2, b. l. 200, t. 3, b. l. 47), informacijÄ dėl bendravimo su vaikais (t. 3, b. l. 77-89, 102-114, 121-125), liudytojų apklausos protokolus (t. 3, b. l. 188-192, t. 4, b. l. 37-40, 71), VTAS grėsmės anketÄ (t. 3, b. l. 193-200, t. 4, b. l. 1-22, t. 4, b. l. 41-70), VTAS 2019-03-15 raÅ¡tÄ (t. 4, b. l. 84-86), VTAS vaiko perdavimo aktÄ (t. 4, b. l. 93), pagalbos planÄ (t. 5, b. l. 57-66).

15. VTAS pateikė medžiagÄ dėl galimo smurto ir vaiko noro gyventi su ieÅ¡kovu, bendravimo (t. 1, b. l. 48-59, 132-135), buitinių sÄ lygų pas ieÅ¡kovÄ (t. 1, b. l. 136), informacijÄ apie galimÄ ieÅ¡kovo smurtÄ (t. 4, b. l. 96-126), 2019-04-23 pokalbį su vaiku (t. 4, b. l. 151), ieÅ¡kovo atžvilgiu nutrauktÄ ikiteisminį tyrimÄ (t. 5, b. l. 23-36).

16. Byloje pateikti apklausų protokolai (t. 2, b. l. 14-17), psichologų atlikta vaikų apklausa (t. 2, b. l. 33-35; t. 5, b. l. 100-104), gauti duomenys apie Å¡alių pajamas ir turtÄ (t. 2, b. l. 92-95; t. 5, b. l. 115-124; t. 6, b. l. 72-76, 80-91), vaikų sveikatÄ (t. 2, b. l. 98, 101), informacijÄ iÅ¡ mokyklos (t. 2, b. l. 103-106), teismo ekspertizės aktų rezoliucinės dalys (t. 2, b. l. 135-148), garso įraÅ¡as (t. 3, b. l. 132-133), SPC pagalbos planas (t. 3, b. l. 167-177). Dėl vaikų gyvenamosios vietos 17.

Tėvai turi teisę ir pareigÄ dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę bÅ«klę sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje (LR Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 str. 2 d.). Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuokÄ nutraukus, teismui pripažinus jÄ negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iÅ¡ tėvų (CK 3.156 str. 2 d.).

18. Tai reiškia, kad tėvams gyvenant atskirai vaikus gali auginti nebūtinai jų motina, kaip visuotinai dažniausiai įprasta, tačiau ir jų tėvas, kas pasitaiko rečiau. Svarbu yra tai, kad vaikus auginantis vienas iš tėvų tinkamai užtikrintų nurodytus vaikų interesus ir teises. Tuo tarpu kitam iš tėvų, su kuriuo vaikai nuolat negyvena, užtikrinamos lygiai tokios pačios teisės bei pareigos, kurias jis turi stengtis įgyvendinti tinkamai, o vaikų gyvenamosios vietos nustatymas teismo sprendimu su vienu iš tėvų nereiškia kito iš tėvų teisių pažeidimo.

19. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 str. 1 d.). Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iÅ¡ tėvų (CK 3.169 str. 2 d.). Kreiptis į teismÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas, motina, taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiÅ¡ko veiksnumo, tėvai, globėjai (rÅ«pintojai) (CK 3.174 str. 1 d.). Teismas ginÄÄ iÅ¡sprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norÄ . Ä® vaiko norÄ gali bÅ«ti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieÅ¡tarauja jo interesams (CK 3.174 str. 2 d.). Pasikeitus aplinkybėms, Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikÅ¡ti pakartotinį ieÅ¡kinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 str. 4 d.).

20. Nagrinėjamu atveju Å¡alių skyrybų 2014 m. metu buvo sutarta vaikų gyvenamoji vieta su atsakove. Nuo 2018-02-14 Å¡alių vaikai gyvena pas ieÅ¡kovÄ , o teismo 2018-02-23 nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Å¡alių nepilnamečių vaikų laikina gyvenamoji vieta nustatyta su ieÅ¡kovu. IeÅ¡kovas praÅ¡o pakeisti vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ ir nustatyti jÄ su ieÅ¡kovu. Å is ieÅ¡kinio reikalavimas motyvuojamas pasikeitusiomis faktinėmis aplinkybėmis.

21. IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovė vaikų atžvilgiu naudojo psichologinį smurtÄ , kuris peraugo ir į fizinį smurtÄ , vienasmeniÅ¡kai priimdavo sprendimus dėl vaikų neformalaus ugdymo, drausdavo sÅ«nums lankyti BMX dviračių sportÄ , tokiu bÅ«du nepaisydavo nei vaikų norų, nei interesų; nevykdė teismo sprendimu nustatytos ieÅ¡kovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos; vaikai jau beveik ketverius metus gyvena su ieÅ¡kovu, ieÅ¡kovas tinkamai rÅ«pinasi sÅ«numis, užtikrina jiems saugias ir sveikas gyvenimo sÄ lygas, formalų ir neformalų jų ugdymÄ , bei kitus jų poreikius.

Tuo tarpu atsakovė nebendrauja su Å¡alių nepilnamečiais sÅ«numis, nesiekia atkurti prarasto dvasinio ir emocinio ryÅ¡io, vaikams reiÅ¡kiant nenorÄ bendrauti su atsakove. Esminiai ieÅ¡kovo argumentai, kodėl turėtų bÅ«ti pakeista vaikų gyvenamoji vieta, yra atsakovės vaikų atžvilgiu naudotas fizinis ir psichologinis smurtas, vaikų gyvenimas su ieÅ¡kovu jau daugiau nei keturis metus ir vaikų noras gyventi su ieÅ¡kovu.

22. Teismai, spręsdami klausimÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi iÅ¡siaiÅ¡kinti ir nustatyti tiek vaiko norus ir pažiÅ«ras, tiek kiekvieno iÅ¡ tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimÄ , panaudojant ir valstybės teikiamÄ paramÄ , taip pat kiekvieno iÅ¡ tėvų Å¡eimos aplinkos sÄ lygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų. Esminis kriterijus, lemiantis teismo iÅ¡vadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo, – vaiko interesai.

Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.

23. Kasacinio teismo pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai iÅ¡spręstas klausimas, t. y. draudimas pareikÅ¡ti tapatų ieÅ¡kinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iÅ¡ tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaikÄ auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iÅ¡ tėvų gali reikÅ¡ti pakartotinį ieÅ¡kinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). PareiÅ¡kus ieÅ¡kinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iÅ¡ esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iÅ¡ tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014; 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 25 punktas).

24. Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iÅ¡ tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamÄ pagrindÄ spręsti klausimÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iÅ¡ tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumÄ ) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje.

25. Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis iÅ¡imtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje bÅ«tina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006 ir kt.). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugiÄ asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinkÄ , kurioje jis galėtų bÅ«ti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020, 61 punktas).

26. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiÅ¡kimo kartu negyveno, keičiant vaiko Å¡eimos aplinkÄ bÅ«tina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam bÅ«tų sukurta pakeitus vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatant jÄ su kitu iÅ¡ jo tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

27. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant ginÄÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bÅ«tina įvertinti aplinkÄ , kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumÄ vaiko vystymuisi, ir nustatyti, ar yra bÅ«tinas vaiko interesams Å¡ios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi bÅ«ti pateisinamas ir bÅ«tinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikÅ¡mingas vaiko psichologinei bÅ«klei įtakÄ turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi bÅ«ti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 27 punktas). (Žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-09-16 nutartį byloje Nr. e3K-3-371-701/2021).

28. Taigi, reikia nustatyti esminį aplinkybių, sudarančių pakankamÄ pagrindÄ spręsti klausimÄ dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, pasikeitimÄ , taip pat įvertinti vaikų nuomonę Å¡iuo klausimu. Pagrindinis ieÅ¡kovo motyvas nagrinėjamu atveju yra atsakovės prieÅ¡ vaikus naudotas smurtas. BÅ«tent Å¡iuo pagrindu buvo pateiktas pradinis ieÅ¡kinys ir iÅ¡kelta civilinė byla. Å alių ginčo eigoje atsakovei buvo iÅ¡kelta baudžiamoji byla, kuri buvo iÅ¡nagrinėta teismų ir priimtas galutinis kasacinio teismo sprendimas (t. 5, b. l. 43-56).

29. Pirmosios instancijos teismas baudžiamojoje byloje buvo konstatavęs, kad kaltinamoji J. Č., naudodama fizinį ir psichologinį smurtÄ , fiziÅ¡kai ir psichiÅ¡kai gniuždydama vaikus, pati bÅ«dama psichologe, mažamečiams nukentėjusiesiems, savo sÅ«nums, Å¡eimos nariams A. Č. ir J. Č. padarė nesunkius sveikatos sutrikdymus, kas patvirtinama teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės aktais, todėl jos veika atitinka nusikaltimo, numatyto LR baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 1, 3, 5 punktuose, požymius.

Taip pat, kad kaltinamoji J. Č., naudodama prieÅ¡ mažamečius vaikus fizinį ir psichologinį smurtÄ , fiziÅ¡kai ir psichiÅ¡kai juos gniuždydama, suprasdama savo veiksmų neteisėtÄ pobÅ«dį, veikdama tiesiogine tyčia – siekdama, kad vaikai jai paklustų, suprasdama, kad jos veiksmai sukelia vaikams neigiamas emocijas ir tai vaikams turės neigiamas pasekmes ir to siekdama, piktnaudžiavo motinos teisėmis, todėl jos veika atitinka nusikaltimo, numatyto LR baudžiamojo kodekso 163 straipsnyje, požymius.

30. Tokios iÅ¡vados padarytos teismui konstatavus, kad J. Č., piktnaudžiavo motinos teisėmis ir pareigomis fiziÅ¡kai ir psichiÅ¡kai gniuždydama vaikus, tai yra, laikotarpiu nuo 2015 metų, tikslus laikas nenustatytas, iki 2018-02-14, gyvenamojoje vietoje - bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sistemingai, ne mažiau 10 kartų, tarpusavio konfliktų metu kilusio pykčio pasekoje taikė mažamečiams nukentėjusiesiems A. Č. ir J. Č. fizines bausmes už netinkamÄ jų elgesį, naudodama fizinį smurtÄ , tai yra, suduodama smÅ«gius A.

Č. ir J. Č. tiksliai nenustatytÄ skaičių kartų ranka, koja, diržu, Å¡lapiu rankÅ¡luosčiu į veido, nugaros, sėdmenų sritis, kojas, mesdama keptuvę (puodelį ilga rankena) į A. Č. ir pataikydama jam į rankÄ , 2018-02-14, apie 7.30 val., trenkdama dienoraščio sÄ siuviniu vienÄ kartÄ nukentėjusiajam A. Č. per veidÄ , Å¡iais veiksmais sukeldama A. Č. ir J. Č. fizinį skausmÄ , be to, naudodama psichologinį smurtÄ - dažnai Å¡aukdama ant jų, smurtaudama prieÅ¡ A.

Č., matant J. Č., mesdama į sienÄ A. Č. kompiuteriukÄ , dėl ko jis perlūžo, ir tokiu bÅ«du dėl ilgÄ laikÄ naudoto fizinio ir psichinio smurto padarė mažamečiams nukentėjusiesiems A. Č. ir J. Č. kitus emocijų sutrikimus vaikystėje (F93.8), tai yra, nesunkius sveikatos sutrikdymus, nes jų sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

31. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu J. Č. iÅ¡teisinta dėl kaltinimo pagal BK 163 straipsnį, kad, piktnaudžiavo motinos teisėmis ir pareigomis fiziÅ¡kai ir psichiÅ¡kai gniuždydama vaikus, kad dėl ilgÄ laikÄ naudoto fizinio ir psichinio smurto padarė mažamečiams nukentėjusiesiems A. ir J. Č. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ â€“ kitus emocijų sutrikimus vaikystėje (F93.8). Be to, J. Č. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, perkvalifikavus jos veikÄ iÅ¡ BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3, 5 punktų į BK 140 straipsnio 3 dalį, nuteista už tai, kad smurtaudama sukėlė fizinį skausmÄ savo mažamečiam sÅ«nui tokiomis aplinkybėmis: 2018 m. vasario 14 d., apie 7.30 val., bute (duomenys neskelbtini), trenkė dienoraščio sÄ siuviniu vienÄ kartÄ nukentėjusiajam A. Č. į veidÄ , taip sukėlė jam fizinį skausmÄ .

32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021-06-30 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-157-495/2021 nusprendė pakeisti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 17 d. nuosprendį:

1) panaikinti nuosprendžio dalį, kuria J. Č. padaryta nusikalstama veika iÅ¡ BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3, 5 punktų perkvalifikuota į BK 140 straipsnio 3 dalį, J. Č. pripažinta kalta padariusi nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal BK 140 straipsnio 3 dalį J. Č. nutraukti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

2) panaikinti nuosprendžio dalį dėl 1650 Eur išlaidų advokatui, atstovavusiam teisme nepilnamečiams nukentėjusiesiems, priteisimo;

3) kitÄ Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Taigi, atsakovė baudžiamojoje byloje buvo iÅ¡teisinta, tiek dėl smurtavimo prieÅ¡ vaikus, fizinio ir psichologinio smurto, sveikatos sutrikdymo, tiek dėl piktnaudžiavo motinos teisėmis.

33. Kasacinis teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad byloje surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai nepatvirtina, jog J. Č. piktnaudžiavo motinos teisėmis ir pareigomis, fiziÅ¡kai ar psichiÅ¡kai gniuždydama savo vaikus, ir taip padarė nusikaltimÄ , nustatytÄ BK 163 straipsnyje. J. Č. nuosekliai neigiant savo kaltę, vieninteliai tiesioginiai įrodymai buvo mažamečių nukentėjusiųjų A. ir J. Č. parodymai. Atsižvelgė į Č. Å¡eimoje susiklosčiusiÄ sudėtingÄ konfliktinę situacijÄ , prieÅ¡iÅ¡kus buvusių sutuoktinių santykius, teisminius procesus dėl bendravimo su vaikais, taip pat į tai, kad nukentėjusieji, po tėvų skyrybų likę gyventi su motina, kuri, auklėdama vaikus, yra reikli, reikalauja, kad vaikai darytų namų darbus, o už jų nepadarymÄ riboja pramogas (bÅ«relius, televizoriaus žiÅ«rėjimÄ ir pan.), siekia gyventi nekontroliuojamai, neturėti jokių pareigų, bÅ«ti su tėvu, kuris, pasak nukentėjusiųjų, leidžia daryti beveik viskÄ , turi žymiai daugiau pinigų, padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡ios aplinkybės galėjo turėti įtakos nukentėjusiųjų duotų parodymų apie J.

Č. prieÅ¡ juos naudotÄ smurtÄ teisingumui. Taip pat vertino, kad besÄ lygiÅ¡kai tikėti nukentėjusiųjų parodymais, kuriems įtakÄ galėjo padaryti ir nukentėjusiųjų tėvas, nesutariantis su jų motina, nėra pagrindo. Atkreiptas dėmesys, kad vienas iÅ¡ vaikų į policijÄ kreipėsi ir dėl tėvo, bet paskui nurodė tėvÄ apkalbėjęs. Taip pat konstatuota, kad nukentėjusiųjų apklausoje ikiteisminio tyrimo metu dalyvavo jų atstovas pagal įstatymÄ (tėvas) A. Č., tačiau jis ir nuteistoji nuolat konfliktuoja tarpusavyje, teismuose sprendžiami jų ginčai dėl bendravimo su vaikais tvarkos bei vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, taigi A.

Č. taip pat negalėjo tinkamai atstovauti savo vaikų interesams Å¡iame baudžiamajame procese, o advokatai ikiteisminio tyrimo metu vykdomose nukentėjusiųjų apklausose nedalyvavo. Nukentėjusiųjų (vaikų) parodymai buvo gauti pažeidžiant įstatyme – BPK – nustatytÄ jų gavimo bÅ«dÄ , nukentėjusiųjų A. ir J. Č. parodymai neatitinka BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų ir negali bÅ«ti pripažįstami įrodymais. Liudytojų parodymai, kuriais rėmėsi, pirmosios instancijos teismas, buvo pripažinti iÅ¡vestiniais iÅ¡ nukentėjusiųjų parodymų, liudytojos kaimynės parodymais apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo, nes ji pripažino, kad yra susipykusi su nuteistÄ ja.

Nukentėjusiajam A. Č. galėjo bÅ«ti reikalingas griežtesnis auklėjimas ar drausminimas, tuo tarpu natÅ«ralu, kad tėvai, ugdydami ir auklėdami savo vaikus, siekdami, kad jie bÅ«tų drausmingi, pareigingi, vaikams neklausant, nereaguojant į pastabas, neretai pakelia balsÄ , ir toks elgesys savaime baudžiamosios atsakomybės pagal BK 163 straipsnį neužtraukia. Ekspertizės aktuose nustatytas nusunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiesiems leidžia tik manyti, kad nukentėjusiųjų psichika galėjo sutrikti ir dėl J.

Č. veiksmų. Tačiau byloje nesant kitų neginčytinų įrodymų, patikimai patvirtinančių nuteistÄ jÄ J. Č. smurtavus prieÅ¡ nukentėjusiuosius, Å¡ie duomenys nėra pakankami, kad J. Č. bÅ«tų pripažinta kalta pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3, 5 punktus. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nesurinkus neginčytinų įrodymų ir nepavykus paÅ¡alinti abejonių ir prieÅ¡taravimų dėl J. Č. veiksmų prieÅ¡ nukentėjusiuosius, nepaÅ¡alintos abejonės pagrįstai vertintos J.

Č. naudai, pagrįstai iÅ¡teisinant jÄ dėl kaltinimo pagal BK 163 straipsnį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3, 5 punktuose. Kasacinis teismas taip pat darė iÅ¡vadÄ , kad nesant objektyvių J. Č. kaltės įrodymų, apkaltinamasis nuosprendis pagal BK 140 str. 3 d. jai taip pat negalėjo bÅ«ti priimtas.

34. Tokiu bÅ«du kasacinio teismo yra konstatuota, kad atsakovės smurtinių veiksmų ar netinkamo elgesio vaikų atžvilgiu, kurie užtrauktų baudžiamÄ jÄ atsakomybę, baudžiamojoje byloje nebuvo įrodyta. Tačiau baudžiamoji atsakomybė ir neturi kilti už bet kokius negatyvius tėvų veiksmus vaikų atžvilgiu. Baudžiamoji atsakomybė taikoma tik už veiksmus, kurie yra ženkliai nepriimtini, sukelia svarias pasekmes. Taip pat pastebėtina, kad baudžiamojoje byloje nėra konstatuota, kad atsakovė neabejotinai jokių negatyvių, neteisėtų veiksmų vaikų atžvilgiu nepadarė.

Yra tik konstatuota, kad nėra tai įrodančių, abejonių nekeliančių įrodymų, dėl ko tokios abejonės vertintinos atsakovės naudai, o abejonių nepaÅ¡alinus pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ yra negalimas asmens pripažinimas kaltu ir nuteisimas. Civilinėje teisenoje galioja Å¡iek tiek kitokios įrodinėjimo taisyklės. Kai neįmanoma nustatyti tiksliai, teismas turi įsitikinti, kad labiau tikėtina, jog tam tikri faktai ir aplinkybės egzistuoja, nei kad jų nėra. Jei visais atvejais faktus ir aplinkybes bÅ«tų privaloma nustatyti tik objektyviais įrodymais, nebÅ«tų reikalingi ginčai teisme, nes viskas bÅ«tų akivaizdžiai aiÅ¡ku.

35. Nagrinėjamu atveju vertinant baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes negalima teigti, kad pasitvirtino ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio teiginiai apie tai, jog atsakovė vaikų atžvilgiu vartojo fizinį ir psichologinį smurtÄ . Tačiau negalima vertinti ir taip, kad atsakovė iÅ¡vis jokių neigiamų, negatyvių veiksmų vaikų atžvilgiu nepadarė. IÅ¡ atrodo paprastos kasdienės Å¡eimos gyvenimo situacijos viskas iÅ¡sivystė į sudėtingus teisinius procesus, dalyvaujant įvairioms valstybės institucijoms, vaikai daug kur buvo apklausiami ir nurodė, kad mama atliko įvairius negatyvius veiksmus jų atžvilgiu.

Paprastai taip nebÅ«na, kad nesant visiÅ¡kai jokio pagrindo prasidėtų tokie sudėtingi teisiniai procesai, o vaikai viskÄ iÅ¡galvotų ir tiek daug metų nepakeistų savo pozicijos. Galima suabejoti, kad atsakovė atliko konkrečius vienokius ar kitokius vaikų apklausose, paaiÅ¡kinimuose nurodytus veiksmus. Galima suabejoti ir tuo, kad atsakovės fiziniai veiksmai vaikų atžvilgiu buvo stiprÅ«s, skausmingi, ar bendravimo su vaikais bÅ«das buvo iÅ¡imtinai keliantis vaikams baimę ar kitokias neigiamas emocijas.

Vaikai ir suaugusieji gali nevienodai vertinti tokius dalykus, vaikai gali juos hiperbolizuoti. Atsakovės dažnas bendravimas su vaikais pakeltu tonu auklėjimo tikslais vaikams galėjo atrodyti rėkavimu ir gÄ sdinimu. Netyčinis vaiko užkliudymas kokiu nors daiktu vaikui galėjo atrodyti padarytas specialiai. Paprastas patapÅ¡nojimas sÄ siuviniu, rankÅ¡luosčiu ar panaÅ¡iu daiktu, galėjo bÅ«ti įvertintas kaip piktas tyčinis veiksmas. Tačiau nors tokio pobÅ«džio atsakovės galimai atlikti veiksmai (jei tikėti vaikais) galbÅ«t ir nebuvo piktybiÅ¡ki, psichologiÅ¡kai vaikams sunkiai priimtini, tai nereiÅ¡kia, kad tokie veiksmai negali bÅ«ti įvertinti kaip netinkami, atitinkantys CK 3.155 str. 2 d. numatytas pareigas dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis.

36. Byloje esantys įrodymai teismo vertinimu visgi patvirtina tam tikrÄ galimÄ netinkamÄ (bet ne baudžiamosios teisės prasme) atsakovės elgesį su vaikais. Tai visų pirma baudžiamojoje byloje surinkti duomenys. Nors kasacinis teismas suabejojo vaikų parodymais, tačiau sunkiai tikėtina, kad atsakovė visiÅ¡kai jokių negatyvių veiksmų vaikų atžvilgiu niekada neatliko, kad nekalbėdavo su jais pakeltu tonu, nerėkaudavo. VisiÅ¡kai viskÄ iÅ¡galvoti tam nesant pagrindo vaikai negalėjo. Jei mamos elgesys su vaikais bÅ«tų buvęs tik pozityvus ir visada teigiamas, vaikams nebÅ«tų buvę pagrindo, preteksto ir poreikio apkalbėti motinÄ .

Vaikai beveik visada myli savo motinas ir yra joms lojalÅ«s, net ir asocialių Å¡eimų atvejais. Nagrinėjamu atveju taip nėra, net yra sutrikęs normalus vaikų bendravimas su motina, vaikai nebeturi noro gyventi su motina. Tai liudija, kad atsakovės elgesys su vaikais savo laiku nebuvo tinkamas. Baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismo nuosprendyje yra nurodyti vaikų parodymai, iÅ¡ kurių matyti, kad vaikai teigė motinÄ bendravus su jais pakeltu tonu, atlikus jų atžvilgiu kitokius negatyvius veiksmus (trenkė Å¡lapiu rankÅ¡luosčiu ir Å¡lapia ranka, dienoraščiu, mėtė daiktus).

Vaikai nurodė, kad dėl mamos veiksmų verkdavo, pas mamÄ buvo blogai, ji rėkdavo. GalbÅ«t vaikai atsakovės veiksmus kažkiek hiperbolizavo, tačiau panaÅ¡u, kad kažkas tokio negatyvaus tikrai yra vykę, o tai nėra tinkamas elgesys su vaikais.

37. Negalima visiÅ¡kai netikėti ir liudytojais baudžiamojoje byloje. Liudytoja R. S.-N., parodė, jog A. buvo užsiminęs apie smurtÄ . Liudytoja R. A. parodė, kad dėl smurto A. 2018 m. vasario 14 d. pasakė pirmÄ kartÄ , anksčiau jis pasakydavo, kad nesutaria su mama, konfliktuoja. Liudytoja kaimynė L. P. parodė, kad girdėdavo kaip J. Č. klykia, kad vaikas neparuoÅ¡ia namų darbų, girdėjo kaip Å¡aukė, kad vaikas nemoka žodžio „saulėtekis“, girdėdavo ir keiksmažodžių, girdėjo vaikų balsus, vyresniojo verksmÄ , girdėjo kaip mažasis vaikas sakė:

„mama, baik“, kai kaimynė isteriškai klykė ant sūnaus; rytais jai reikėdavo eiti į paskaitas, tai pabusdavo ne nuo žadintuvo, o nuo kaimynės klyksmo ant vaikų. Nors baudžiamojoje byloje kaimynų parodymai vertinti kritiškai, dėl to, kad jie buvo susipykę su atsakove, tai tik parodo, kad atsakovė gali būti konfliktiško būdo, o kaimynams išgalvoti kažkokius nebūtus dalykus apie atsakovę, kurie kažkodėl sutampa su pačių vaikų nurodytomis aplinkybėmis, būtų neįtikima.

Liudytoja D. Å . parodė, jog A. yra sakęs, kad mama Å¡aukia ar barasi dėl neparuoÅ¡tų pamokų ar dar kažko. Pokalbio su A. Č. 2016-05-24 apraÅ¡yme užfiksuota, kad mama fizinio smurto nenaudoja, tik kartais Å¡aukia, nes dažnai bÅ«na nervuota. Ekspertė D. P., patvirtindama ekspertizių aktų iÅ¡vadas, paaiÅ¡kino, jog ekspertizės metu nebuvo nustatyta, kad A. turėtų padidintÄ polinkį fantazuoti ar iÅ¡sigalvoti nebÅ«tus dalykus; A. parodymai kalbant apie galimai patirtÄ smurtÄ yra realistiÅ¡ki, nenustatyta dėl ko jais nebÅ«tų galima tikėti; tokio amžiaus vaikai gali atskirti pakeltÄ tonÄ arba Å¡aukimÄ nuo neÅ¡aukimo.

Ekspertė E. K., patvirtindama ekspertizių aktų iÅ¡vadas paaiÅ¡kino, kad ryÅ¡kiausios A. Č. reakcijos buvo kalbant apie santykį su mama ir mamos elgesį; kalbant apie mamÄ ir santykius su ja, iÅ¡ryÅ¡kėjo didelis tiriamojo nerimas, įtampa, pažeminta nuotaika, jis pradėjo vengti Å¡nekėti, pasakojimas tapo nenuoseklus, aiÅ¡kėjo emocinė reakcija. V. V. parodymuose užfiksuota, kad pats bÅ«damas namuose yra kelis kartus girdėjęs kaimynės bute triukÅ¡mÄ , tas triukÅ¡mas toks, kad ji dėl kažko Å¡aukia, kelia balsÄ ; yra girdėjęs, kad ir vaikai verkia;

L. P. jam yra sakiusi, kad ta kaimynė labai šaukia ant savo vaikų.

38. Baudžiamojoje byloje yra prieÅ¡taringų parodymų, vieni apklausti asmenys teigė motinos smurto prieÅ¡ vaikus galimybių neįžvelgę, kiti girdėję apie tokį dalykÄ . Kaip ir minėta, teigti, kad vaikų atžvilgiu atsakovės buvo vartotas tikras, rimtas fizinis smurtas, nėra pagrindo, tačiau galėjo bÅ«ti panaudoti pavieniai fiziniai auklėjamojo pobÅ«džio veiksmai, kurie vaikams, sprendžiant iÅ¡ susidariusios dabartinės situacijos, buvo nepriimtini. Taip pat yra labai tikėtina, kad atsakovė su vaikais bendraudavo pakeltu tonu ar net ant jų rėkdavo. Nors labiausiai tikėtina, kad atsakovė tÄ darė atvejais, susijusiais su vaikų auklėjimu, tai nėra tinkamas ir priimtinas elgesys.

39. Negalima neįvertinti ir baudžiamojoje byloje atliktos ekspertizės išvadų (t. 2, b. l. 135-148), taip pat jų paneigti. J. Č. ir A. Č. buvo konstatuoti psichikos sutrikimai – emocijų sutrikimai vaikystėje, kurie J. Č. atveju yra susiję su atsakovės veiksmais (fiziniu ir emociniu smurtu), o A. Č. atveju nurodyti kaip tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradę dėl atsakovės veiksmų (fizinio ir emocinio smurto). Taip pat konstatuota, kad J. Č. atveju sveikatos sutrikimui įtakos turėjo ir nuolatiniai tėvų konfliktai bei tarpusavio nesutarimai.

Visgi atsakovės negatyvÅ«s veiksmai Å¡io vaiko atžvilgiu ekspertų yra konkrečiai iÅ¡skirti, kai ieÅ¡kovo negatyvių veiksmų vaiko atžvilgiu nebuvo nustatyta, tik ieÅ¡kovo ir atsakovės tarpusavio negatyvÅ«s santykiai, taip pat turėję įtakos vaiko psichikos sveikatai. Tuo tarpu A. Č. atveju ieÅ¡kovo negatyvių veiksmų, trikdžiusių vaiko sveikatÄ , nenustatyta. Taigi, nors byloje nuo pat pradžių akivaizdu, kad tarp Å¡alių yra susiklostę itin negatyvÅ«s ir konfliktiÅ¡ki santykiai, nepagarba vienas kitam, tačiau tai nepaneigia ir teismo ekspertų įžvalgų apie tai, jog ekspertams buvo matomi konkrečiai pačios atsakovės atlikti negatyvÅ«s veiksmai vaikų atžvilgiu.

Baudžiamojoje byloje teismai ekspertų išvadų nepalaikė, tačiau baudžiamajai atsakomybei kilti reikalingi svaresni, reikšmingesni neteisėti veiksmai, tuo tarpu nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo tokių ekspertizių išvadų pakanka daryti išvadai, kad atsakovė su vaikais elgėsi netinkamai, nepriimtinai, nors toks jos elgesys ir nesukelia baudžiamosios atsakomybės. Šios išvados taip pat patvirtina, kad jau prieš tai nurodytas atsakovės netinkamas elgesys su vaikais - nepriimtini fiziniai auklėjamojo pobūdžio veiksmai, pakeltas tonas ar rėkimas bendraujant – tikrai buvo.

40. Vaikai kartu su ieÅ¡kovu gyvena nuo 2018 m. vasario mėn. vidurio, taigi, jau daugiau kaip keturis metus. Per tÄ laikotarpį iÅ¡ esmės negauta duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovas nesugebėtų susidoroti su pareiga auginti vaikus ir juos prižiÅ«rėti. IeÅ¡kovas tam turi materialines galimybes ir kitas sÄ lygas. Byloje ieÅ¡kovas pateikė nemažai įrodymų apie tai, kad prižiÅ«ri vaikų mokymÄ si, skatina, palaiko ir organizuoja jų popamokinę veiklÄ , sportÄ , kuriame vaikai pasiekė gerų rezultatų, rÅ«pinasi vaikų sveikata.

Mokslo rezultatų analizė nagrinėjamu atveju nėra itin svarbi, nes ne kiekvienas vaikas yra vienodai gabus, taip pat noras mokytis gali svyruoti priklausomai nuo vaiko amžiaus, nuotaikų, tam įtakÄ gali daryti ir teisminės bylos, susijusios su vaikais. Buvo įvykęs epizodas dėl ieÅ¡kovo galimo smurto A. Č. atžvilgiu, tačiau vaikas vėliau tai paneigė, ieÅ¡kovo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas (t. 5, b. l. 23-36). Vienintelė svari problema bylos nagrinėjimo metu atsirado ta, kad vaikai nustojo bendrauti su atsakove.

Atsakovė dėl to kaltina ieÅ¡kovÄ , kaip padariusį neigiamÄ Ä¯takÄ vaikams. Gali bÅ«ti, kad ieÅ¡kovas tikrai turėjo įtakos tokiai situacijai susidaryti, kadangi ieÅ¡kovas, panaÅ¡u, yra gana impulsyvaus ir valdingo charakterio, dėl ko vaikams gali bÅ«ti sunku pareikÅ¡ti realiÄ savo nuomonę dėl bendravimo su mama. Visgi iÅ¡ kitų duomenų byloje (vaikų apklausų baudžiamojoje byloje, pas teismo psichologus (t. 2, b. l. 33-35; t. 5, b. l. 100-104, t. 5, b. l. 43-56, t. 6, b. l. 100-124)) matyti, kad vaikams nepatiko ir negatyvus mamos elgesys iki apsigyvenimo pas tėvÄ , dėl ko vaikų noras bendrauti su mama sumažėjo.

Taip pat vertintina, kad laikino bendravimo socialinių paslaugų institucijoje forma taip pat Å¡iuo atveju nebuvo tinkama, nes tokia bendravimo aplinka yra nenatÅ«rali ir, manytina, neįdomi vaikams. Pažymėtina, kad nepaisant to, jog vaikai tokia forma bendrauti su mama atsisakinėdavo (t. 5, b. l. 57, t. 2, b. l. 200, t. 3, b. l. 47, t. 3, b. l. 77-89, 102-114, 121-125), atsakovė iki pat bylos iÅ¡nagrinėjimo pabaigos, net ir sulaukus kasacinio teismo iÅ¡teisinimo, nesiėmė veiksmų tokiai padėčiai pakeisti, neteikė teismui praÅ¡ymo pakeisti laikinÄ sias apsaugos priemones, numatant paprastesnę, kasdieniÅ¡kesnę bendravimo formÄ .

Taip pat manytina, kad teisminių bylų nepasibaigiantis maratonas, kai Å¡alių ginčas civilinėje byloje ilgÄ laikÄ nebuvo iÅ¡spręstas, prisidėjo prie neužtikrintumo ir teisinio stabilumo nebuvimo, kas, manytina, irgi turėjo įtakos nenatÅ«raliai padėčiai susidaryti ir vaikų fiziniam bendravimui su atsakove nutrÅ«kti. Paminėtina, kad atsakovės teigimu bendravimas nuotolinio ryÅ¡io priemonėmis Å¡iek tiek vyksta. Taigi, vien aplinkybė, kad Å¡iuo metu tinkamai nevyksta vaikų bendravimas su atsakove, neduoda pagrindo tuo kaltinti vien ieÅ¡kovÄ ir neduoda pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad dėl to vaikų gyvenamoji vieta su ieÅ¡kovu negali bÅ«ti nustatyta.

Manytina, kad pasibaigus teisminiams ginčams ir teismo sprendimo pagrindu atsiradus teisiniam šalių santykių stabilumui, atsiras ir tam tikras faktinis stabilumas tarp šalių, taip pat ir bendraujant su vaikais.

41. Teismų praktikoje paprastai laikoma, kad prasidėjus teisminiam civiliniam ginčui dėl vaikų gyvenamosios vietos ir jÄ laikinai nustačius su tuo iÅ¡ tėvų, su kuriuo vaikai prieÅ¡ tai negyveno, tokia aplinkybė, kad vaikai ilgesnį laikÄ bylos nagrinėjimo metu pagyveno su kitu iÅ¡ tėvų, neturi bÅ«ti vertinama kaip vaikų nusistovėjusios gyvenamosios vietos faktorius. Tačiau toks požiÅ«ris formuojamas paprastesnėse bylose, kur laikinas vaikų gyvenimas su kitu iÅ¡ tėvų nustatomas pakankamai neilgam laikui.

Nagrinėjamu atveju situacija susidarė kur kas sudėtingesnė, kadangi vaikai su ieÅ¡kovu laikinai gyvena jau daugiau nei keturis metus, o tokia aplinkybė tikrai yra reikÅ¡minga. Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikÅ¡mingas vaiko psichologinei bÅ«klei įtakÄ turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi bÅ«ti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 27 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-09-16 nutartis byloje Nr. e3K-3-371-701/2021).

Nagrinėjamu atveju vaikų grÄ Å¾inimas atsakovei, po daugiau nei keturių metų vaikų gyvenimo kartu su ieÅ¡kovu ir vaikams iÅ¡reiÅ¡kus aiÅ¡kiÄ valiÄ gyventi su ieÅ¡kovu, neatitiktų vaikų interesų, iÅ¡ esmės net ir neatsižvelgiant į visas kitas negatyvias aplinkybes, susijusias su atsakove, jau nurodytas sprendime prieÅ¡ tai.

42. Byloje net du kartus per skirtingus teismo psichologus buvo aiškinamasi šalių vaikų nuomonė ir norai dėl jų gyvenamosios vietos ir bendravimo su atsakove (t. 2, b. l. 33-35; t. 5, b. l. 100-104). Tarp pokalbių buvo didelis laiko tarpas, psichologų dokumentai dėl to surašyti atitinkamai 2018-09-04 ir 2021-10-28. Abiem atvejais abu vaikai nurodė, kad jie nori gyventi su ieškovu, o ne atsakove. Pokalbiuose iš dalies atsispindi ir to priežastys – nurodyti negatyvūs mamos veiksmai, dėl ko norima gyventi su tėvu.

Vaikų nuomonė Å¡iuo atveju yra aiÅ¡ki ir nesvyruojanti – vaikai nori gyventi su ieÅ¡kovu, o su mama tik bendrauti, pagal pačių vaikų norÄ . IÅ¡ Å¡ių pokalbių su psichologais taip pat matyti, kad ieÅ¡kovas geba tinkamai rÅ«pintis vaikais, užtikrina įdomų jų laisvalaikį, gerai materialiai aprÅ«pina vaikus. Nors tai neturi bÅ«ti laikoma lemiamomis aplinkybėmis, tačiau jos taip pat labai svarbios, ypač vaikų laisvalaikio organizavimas, kuris yra tam tikra vaikų ugdymo forma. Nagrinėjamu atveju vertintina, kad vaikų nuomonė dėl gyvenimo su tėvu atitinka jų interesus, todėl į Å¡iÄ nuomonę bÅ«tina atsižvelgti.

43. Apibendrinant galima daryti iÅ¡vadÄ , kad tam tikri negatyvÅ«s, jau įvardinti atsakovės veiksmai vaikų atžvilgiu buvo, dėl ko kilo civilinė ir baudžiamoji bylos, ir dėl ko vertintina, kad tai yra svarus pagrindas pakeisti vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ . Taip pat nustatyta, kad vaikai nori gyventi su ieÅ¡kovu, vaikai jau ilgÄ laikÄ su juo gyvena, kas taip pat yra labai svarbu. Taip pat nenustatyta, kad ieÅ¡kovas negebėtų pasirÅ«pinti vaikais, nevykdytų tėvo pareigų vaikams. Nagrinėjamu atveju yra tik problema dėl beveik nutrÅ«kusio vaikų ir motinos bendravimo, tačiau manytina, kad jÄ galima iÅ¡spręsti nustačius privalomÄ bendravimo tvarkÄ , kurios negalėtų įtakoti ieÅ¡kovas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes yra pagrindas vaikų nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ieÅ¡kovu. Tenkinus tokį ieÅ¡kovo reikalavimÄ , nėra pagrindo tenkinti atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl iÅ¡laikymo dydžio padidinimo. Dėl iÅ¡laikymo dydžio 44. IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės iÅ¡laikymÄ vaikams po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, taip pat nustatyti, kad laikotarpiu nuo pradinio ieÅ¡kinio pateikimo dienos iki patikslinto ieÅ¡kinio pateikimo dienos atsakovė, teikusi laikinÄ iÅ¡laikymÄ 115,85 Eur dydžio kas mėnesį kiekvienam vaikui, nėra skolinga vaikų iÅ¡laikymo už šį laikotarpį.

Atsakovė nurodė, kad jei vaikai liktų pas ieÅ¡kovÄ , ji mokėtų tokiÄ sumÄ , kokiÄ teismas priteistų, ieÅ¡kovo reikalaujamos sumos dydžio iÅ¡ esmės neginčijo, nors iÅ¡ skundo dėl laikinojo iÅ¡laikymo padidinimo proceso matyti, kad atsakovė vertina, jog ieÅ¡kovo turtinė padėtis yra geresnė, dėl ko ji turėtų teikti mažesnį iÅ¡laikymÄ . 2022-02-09 Å iaulių apygardos teismo nutartimi buvo nustatytas 180 Eur laikino iÅ¡laikymo dydis.

45. Tėvai privalo materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.). IÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas (CK 3.192 str. 2 d.). Tėvai turi teisę ir pareigÄ iÅ¡laikyti vaikus, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę bÅ«klę sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis (CK 3.155 str. 2 d.). Materialinį iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto iÅ¡laikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas iÅ¡laikymas, priėmimo iÅ¡ esmės pasikeitė Å¡alių turtinė padėtis (CK 3.201 str. 1 d.).

46. Išlaikymo dydžio pakeitimo klausimu kasacinis teismas yra išsamiai pasisakęs naujausioje 2021-09-30 nutartyje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021, kurioje apžvelgta ir kasacinio teismo praktika nurodytu klausimu.

47. Įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais:

1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis);

2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis byloje Nr. e3K-3-379-916/2021).

48. Tiek tėvų galimybės teikti iÅ¡laikymÄ , tiek vaikų poreikiai per tam tikrÄ laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto iÅ¡laikymo dydį (formÄ ) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iÅ¡ vieno iÅ¡ tėvų priteistinÄ iÅ¡laikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl iÅ¡laikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-1075/2019, 18 punktas).

49. Pagal kasacinio teismo praktikÄ teismas turi teisę pakeisti iÅ¡laikymo dydį ir formÄ ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindÄ peržiÅ«rėti iÅ¡laikymo dydžio ir formos klausimÄ , o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iÅ¡ esmės ir yra tikslinga peržiÅ«rėti iÅ¡laikymo dydį; nuostatÄ , kad iÅ¡laikymas gali bÅ«ti peržiÅ«rimas tik tada, kai iÅ¡ esmės pasikeitė Å¡alių turtinė padėtis, aiÅ¡kinant sistemiÅ¡kai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina iÅ¡vada, kad iÅ¡laikymo dydžio ir formos peržiÅ«rėjimas galimas ir iÅ¡ esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams. IÅ¡laikymÄ teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti iÅ¡laikymo dydį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e3K-3-37-687/2018 22, 23 punktus).

50. Ä®statyme nėra reglamentuota, kokio dydžio iÅ¡laikymÄ turi teikti kiekvienas iÅ¡ tėvų. Sprendžiant dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio turi bÅ«ti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas.

51. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tai, jog vaikas paaugo, savaime nepagrindžia padidėjusių vaiko poreikių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar iÅ¡laikymas bus pakankamas vaiko bÅ«tinoms vystymosi sÄ lygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui.

VisapusiÅ¡kam vaiko vystymuisi turi bÅ«ti tenkinami ne tik jo bÅ«tinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiÅ¡kos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 28 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). Taigi, kiekvienu atveju sprendžiant, ar vaiko poreikiai padidėjo, turi bÅ«ti vertinamos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (pvz., dėl ligos reikalingos papildomos sveikatos paslaugos, bÅ«tinos papildomos iÅ¡laidos ugdymui, pomėgiams ir pan.).

52. Pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiÅ¡kia, kad vaiko iÅ¡laikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Tėvų turtinė padėtis turi bÅ«ti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumÄ : tėvų gaunamas pajamas, turimÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , investicijas, sveikatÄ , iÅ¡laikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams iÅ¡laikyti.

Tėvų pareiga teikti vaikui iÅ¡laikymÄ yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali bÅ«ti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar iÅ¡laikymo teikėjo nerÅ«pestingu, nesÄ Å¾iningu elgesiu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iÅ¡ tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iÅ¡ kurių bÅ«tų teikiamas iÅ¡laikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 29 punktÄ ; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018 21 punktÄ ).

53. Be to, išlaikymo dydžio pakeitimo klausimu kasacinis teismas yra išsamiai pasisakęs ir 2016-04-08 nutartyje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016.

54. Vertindamas turinčio prievolę teikti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje L. P. v. Å . P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-513/2011).

55. Priteistinas iÅ¡laikymo dydis nesietinas su minimaliÄ ja mėnesine alga (žr. pirmiau nurodytÄ ir kasacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniesiems poreikiams patenkinti. Apeliacinės instancijos teismas turėjo ne pareigÄ , o teisę vadovautis Å¡iuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes (kasacinio teismo 2016-04-08 nutartis byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

56. Be to, reikÅ¡mingi ir kiti kasacinio teismo nustatyti su iÅ¡laikymo dydžiu susiję aspektai. Analizuodami konkretaus vaiko poreikio turinį ir apimtį, teismai turi atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises, į tai, kad vaikui turi bÅ«ti sudarytos bÅ«tinos vystytis sÄ lygos. Taigi turi bÅ«ti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi bÅ«ti sudarytos materialinės sÄ lygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultÅ«ros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panaÅ¡iai (kasacinio teismo 2013-02-20 nutartis byloje Nr. 3K-3-37/2013).

57. Bylose dėl vaiko iÅ¡laikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų bÅ«ti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga iÅ¡laidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga iÅ¡laidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigÄ tai pagrįsti (kasacinio teismo 2020-10-28 nutartis byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

58. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (kasacinio teismo 2010-05-27 nutartis byloje Nr. 3K-3-243/2010).

59. Pagal Å alpos pensijų įstatymÄ ir IÅ¡mokų vaikams įstatymÄ valstybės mokamos vaikui iÅ¡mokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iÅ¡ tėvo (motinos) priteistino iÅ¡laikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo iÅ¡laikymo dydis mažintinas pagal Å alpos pensijų įstatymÄ ir IÅ¡mokų vaikams įstatymÄ valstybės mokamomis vaikui iÅ¡mokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino iÅ¡laikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iÅ¡ jų turtinę padėtį (kasacinio teismo 2020-04-02 nutartis byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

60. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovė dirba medicinos įstaigose, gauna nemažas pajamas (t. 5, b. l. 115-117; t. 6, b. l. 72-76). Atsakovė nurodė, kad jos pajamos iÅ¡ darbo santykių per mėnesį yra iki 1500 Eur. Atsakovės vardu registruotų transporto priemonių nėra, atsakovė turi žemės sklypÄ ir vieno kambario butÄ . Kitų iÅ¡laikytinių atsakovė neturi, apie įsipareigojimus, galinčius turėti įtakos iÅ¡laikymo dydžiui, duomenų nėra.

IeÅ¡kovas dirba įmonės UAB „Lyros optika“ vadovu, gauna darbo užmokestį, kuris, VSDFV duomenimis, nėra didelis, minimalus (t. 5, b. l. 118-121). IeÅ¡kovas taip pat yra Å¡ios įmonės akcininkas. IeÅ¡kovo vardu yra registruota priekaba ir nenaujas automobilis. IeÅ¡kovo vardu taip pat yra registruota daug nekilnojamojo turto, registre įregistruoti iÅ¡ viso 25 vienetai, viename iÅ¡ jam priklausančių butų ieÅ¡kovas nurodė savo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Hipoteka įkeisti tik keturi vienetai iÅ¡ Å¡io nekilnojamojo turto, pora vienetų pažymėti su įsipareigojimu neperleisti, nors tai gali bÅ«ti tik nepanaikinta registro žyma.

IeÅ¡kovo vardu taip pat yra registruotas dar vienas butas, vienas gana neseniai statytas namas su valda, taip pat yra bendrai su kitais asmenimis paveldėtų pastatų, daug žemės sklypų. IeÅ¡kovas nurodė, kad nekilnojamasis turtas menkavertis, tačiau kažkodėl šį turtÄ Ä¯sigijo ir jo nerealizuoja. Manytina, kad iÅ¡ nekilnojamojo turto naudojimo ar realizavimo ieÅ¡kovas turi galimybę gauti pajamų. Jei turtas pajamų neneÅ¡a, vertintina, kad ieÅ¡kovas turtÄ laiko kaip investicijas, kas parodo tikrai gerÄ ieÅ¡kovo turtinę padėtį.

IeÅ¡kovas nurodė, kad pajamų normaliai pragyventi ir iÅ¡laikyti vaikus jam pakanka. Posėdžio metu nurodė, kad močiutė teikia vaikams po 150 Eur, iÅ¡ valstybės gauna po 70 Eur, ieÅ¡kovas gauna algÄ , iÅ¡mokas už žemes. Vadovaujantis ieÅ¡kovo pateiktais duomenimis, ieÅ¡kovas 2019-2020 metais iÅ¡ savo įmonės dividendų negavo, nuo savo 2019-2020 metais gautų pajamų mokesčių prievolių neturėjo (t. 6, b. l. 80-91). Byloje taip pat nėra duomenų, kad ieÅ¡kovas naudotųsi kokiu nors įmonės vardu registruotu vertingu turtu.

Apibendrinant, nors oficialiai ieškovo pajamos yra mažesnės nei atsakovės, tačiau iš principo neįmanoma vertinti, kad ieškovo turtinė padėtis yra blogesnė ar tokia pati kaip ir atsakovės. Priešingai, ieškovo turimas turtas, veikla, rodo, kad ieškovo turtinė padėtis yra gera, pajamų ieškovui nestinga, dėl ko ieškovo turtinė padėtis vertintina kaip geresnė už atsakovės.

61. Byloje taip pat reikalinga nustatyti vaikų poreikių apimtį. Paprastai tokiose bylose įrodinėjama, kad vienam vaikui Å¡iuo metu iÅ¡laikyti reikia 300-400 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į infliacijos lygį, kainų kilimÄ , vidutinį darbo užmokesčio dydį, su tokiais argumentais iÅ¡ esmės galima sutikti. Kiekvienam vaikui reikalinga tinkama mityba, vien tik kuriai jau gali bÅ«ti reikalinga 150-200 Eur per mėnesį. Vaikui taip pat reikalinga apranga, higienos priemonės, mokymosi priemonės, patiriamos transporto iÅ¡laidos, reikalingos lėšos laisvalaikiui, pramogoms, įdomesniam poilsiui atostogų metu ir pan. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti gana nedideles sumas, todėl savaime suprantamų vaikų poreikių iÅ¡samiau analizuoti nėra reikalo.

62. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad kiekvieno iš vaikų poreikių tenkinimui kas mėnesį yra reikalinga ne mažesnė nei 515 Eur suma: išlaidos būstui, ryšio paslaugos, internetas – 50 Eur; maistas namuose – 120 Eur; maitinimas ugdymo įstaigoje, kišenpinigiai – 50 Eur; rūbai, avalynė – 60 Eur; kanceliarinės prekės, pratybos, knygos, ugdymo priemonės, kuprinė - 20 Eur; higienos prekės, skalbikliai, buitinė chemija – 10 Eur; vaistai, vitaminai, išlaidos sveikatos priežiūrai (sezoninės ligos, ortodonto paslaugos) – 40 Eur; neformalus ugdymas – 60 Eur (mėnesinis mokestis, įrangos įsigijimas, kelionės į varžybas); transporto išlaidos – 20 Eur; laisvalaikis – 25 Eur; ilgalaikio naudojimo daiktai (baldai, kompiuterinė technika, telefonai, dviračiai, baldai, namų apyvokos daiktai ir kt.) – 30 Eur; rinkliavos mokykloje, klasės ir mokyklos renginiai, ekskursijos – 10 Eur; kirpykla – 10 Eur; kitos nenumatytos išlaidos – 10 Eur.

Šalių sūnūs sparčiai auga, todėl dažnai reikia pirkti rūbus, avalynę. Šalių sūnums taikomas ortodontinis gydymas, yra patiriamos vidutiniškai 15 Eur dydžio per mėnesį išlaidos ortodonto paslaugoms. Šalių sūnūs lanko neformaliojo ugdymo užsiėmimus, patiriamos išlaidos tiek mokant kasmėnesinį mokestį, tiek įrangos įsigijimui, tiek išvykoms į varžybas.

63. IeÅ¡kovas pateikė daug įvairių įrodymų dėl iÅ¡laidų vaikų iÅ¡laikymui (t. 5, b. l. 126-202, t. 6, b. l. 1-19). IÅ¡ pateiktų duomenų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas tikrai turi iÅ¡laidų, ypač kas susiję su vaikų popamokiniu ugdymu, laisvalaikiu. Atsakovė ieÅ¡kovo nurodytų iÅ¡laidų bylos nagrinėjimo metu neginčijo. Vaikų tėvai nėra asocialÅ«s asmenys, yra iÅ¡silavinę, veiklÅ«s žmonės, todėl ir jų vaikų poreikiai turėtų bÅ«ti tenkinami didesne nei minimali apimtimi. IÅ¡ esmės ieÅ¡kovo nurodytos iÅ¡laidos vaikams abejonių nekelia. Savaime suprantama, visada galima taupyti ir sutaupyti, tačiau iÅ¡ byloje esančių įrodymų ir nustatytų aplinkybių darytina iÅ¡vada, kad Å¡alys gali teikti savo vaikams didesnės apimties iÅ¡laikymÄ .

64. Kol Å¡alių vaikai gyveno su atsakove, iÅ¡ ieÅ¡kovo buvo priteista 115,85 Eur suma. Å i suma buvo nustatyta dar 2014 metais. Kadangi praėjo jau aÅ¡tuoneri metai, vaikai per tÄ laikÄ paaugo, sutiktina, kad iÅ¡augo ir jų poreikiai, taip pat Å¡alyje iÅ¡augo pragyvenimo kaÅ¡tai ir didėjo infliacija. Taigi, yra akivaizdus pagrindas didinti vaikams reikalingo iÅ¡laikymo sumÄ .

65. Taip pat, kaip minėta, tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikÅ¡mingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio, todėl vien turtinė padėtis savaime negali lemti mažesnio priteistino iÅ¡laikymo dydžio. Tėvai yra atsakingi už savo vaikus, todėl turi stengtis įgyti reikalingas pajamas, pakankamas vaikų iÅ¡laikymui, taip pat privalo atsakingai kurti savo gyvenimÄ , kad galėtų iÅ¡laikyti ne tik save, bet ir savo vaikus.

66. Kaip jau paminėta, kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad priteistinas iÅ¡laikymo dydis nesietinas su minimaliÄ ja mėnesine alga, tačiau minimaliosios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi. Nuo 2022 m. MMA sudaro 730 Eur (apie 520-530 Eur atskaičius mokesčius). IeÅ¡kovas iÅ¡ atsakovės praÅ¡o mažesnės nei pusė nurodytos sumos apimties iÅ¡laikymo. Nagrinėjamu atveju teismas nesivadovauja minimaliosios mėnesinės algos kriterijumi, tačiau į jį neabejotinai atsižvelgtina, kadangi jis be kita ko parodo valstybės pragyvenimo lygio brangimÄ . Kita vertus, nereikia pamirÅ¡ti, kad vaiko iÅ¡laikymas negali bÅ«ti siejamas su minimaliu darbo užmokesčiu visa apimtimi, kadangi iÅ¡ minimalaus darbo užmokesčio jį gaunantis asmuo privalo iÅ¡laikyti ne tik savo vaikÄ , bet ir save patį, taip pat vaikų gali bÅ«ti ne vienas. Taigi, teigti, kad vaiko iÅ¡laikymui reikalinga minimalaus darbo užmokesčio dydžio suma, nėra protinga.

67. Pagal teismų praktikÄ iÅ¡ vaiko poreikių tenkinimo sumos yra atimama valstybės mokama iÅ¡moka („vaiko pinigai“). Jei laikyti, kad kiekvieno iÅ¡ Å¡alių vaikų poreikių tenkinimui kas mėnesį yra reikalinga ne mažesnė nei 515 Eur suma, atėmus 70 Eur valstybės iÅ¡mokas susidaro 445 Eur, dalinant prievolę per pusę tarp Å¡alių – 222,50 Eur. IeÅ¡kovas nurodo, kad sau prisiima 245 Eur prievolę, o iÅ¡ ieÅ¡kovės reikalauja 200 Eur. Kaip minėta, ieÅ¡kovo turtinė padėtis vertintina kaip gerokai geresnė.

Materialinį iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovui gali bÅ«ti priskirta didesnė vaikų iÅ¡laikymo iÅ¡laidų dalis. Kita vertus, ieÅ¡kovas bylos nagrinėjimo metu keturis metus iÅ¡ atsakovės gavo 115,85 Eur laikinÄ iÅ¡laikymÄ vienam vaikui, kuris laikytinas nedideliu. Tačiau ieÅ¡kovas praÅ¡o nustatyti, kad laikotarpiu nuo pradinio ieÅ¡kinio pateikimo dienos iki patikslinto ieÅ¡kinio pateikimo dienos atsakovė, teikusi laikinÄ iÅ¡laikymÄ po 115,85 Eur kiekvienam vaikui, nėra skolinga vaikų iÅ¡laikymo už šį laikotarpį.

Tai duoda pagrindÄ dabar iÅ¡ atsakovės priteisti didesnį iÅ¡laikymÄ . Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, vertintina, kad yra pagrindas priteisti iÅ¡ atsakovės po 180 Eur iÅ¡laikymÄ kiekvienam vaikui. Kadangi ieÅ¡kovas už kitokį laikotarpį padidinto iÅ¡laikymo nereikalauja, nustatytina, kad laikotarpiu nuo pradinio ieÅ¡kinio pateikimo dienos iki patikslinto ieÅ¡kinio pateikimo dienos atsakovė nėra skolinga vaikų iÅ¡laikymo už šį laikotarpį.

68. Jeigu iÅ¡laikymas buvo priteistas periodinėmis iÅ¡mokomis, iÅ¡laikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ (CK 3.208 str.). IÅ¡laikymas priteisiamas nuo teisės į iÅ¡laikymÄ atsiradimo dienos (CK 3.200 str.), todėl priteistinas nuo patikslinto ieÅ¡kinio padavimo dienos. TurtÄ , kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis (CK 3.185 str. 1 d.). IÅ¡tuokos ar tėvų gyvenimo skyrium atveju nepilnamečio vaiko turto tvarkymo teisė priklauso tam iÅ¡ tėvų, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta (CK 3.190 str. 1 d.).

Dėl bendravimo tvarkos 69. IeÅ¡kovas reikalauja nustatyti atsakovės bendravimo su vaikais tvarkÄ . Nustatyti, kad atsakovė gali bendrauti su nepilnamečiais sÅ«numis jiems norint bendrauti su atsakove - du savaitgalius per mėnesį, o taip pat sÅ«nų atostogų laikotarpiais; Å¡alių sÅ«nÅ«s apie savo ketinimÄ bendrauti su atsakove turi informuoti ieÅ¡kovÄ ir atsakovę. Atsakovė nei atsiliepime, nei teismo posėdžio metu konkrečių pageidavimų dėl bendravimo tvarkos nepareiÅ¡kė.

70. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1 d.). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 str. 2 d.). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikÄ ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkÄ nustato teismas (CK 3.170 str. 3 d.). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iÅ¡ tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Å ios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.170 str. 4 d.).

71. Nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklosčius itin negatyviems santykiams, tai akivaizdžiai atsiliepė ir vaikų bendravimui su atsakove. Nustatyta laikino bendravimo forma socialinių paslaugų centre nebuvo efektyvi ir vyko tik pradžioje. Byloje yra duomenų, kad ieškovas savo negatyvaus požiūrio į atsakovę neslepia ir prie vaikų. Gali būti, kad negatyviai apie atsakovę yra kalbama ir ieškovo namuose. Dėl šių priežasčių gali būti, kad vaikai ėmė vengti bendrauti su motina gyvai susitinkant.

IÅ¡ dalies tai gali bÅ«ti ieÅ¡kovo netinkamos įtakos vaikams rezultatas. IÅ¡ teismo psichologų pokalbių su vaikais apibendrinimų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad vaikai patiria lojalumo konfliktÄ , todėl, gyvendami su ieÅ¡kovu, kuris organizuoja jų laisvalaikį, juos aprÅ«pina, stengiasi jam įtikti. Atitinkamai matydami ieÅ¡kovo požiÅ«rį į atsakovę, vaikai galimai neiÅ¡reiÅ¡kia savo tikros valios dėl bendravimo su atsakove, kad įtiktų ieÅ¡kovui. Be abejo tai nereiÅ¡kia, kad Å¡i priežastis yra vienintelė, dėl kurios bendravimas normaliai nevyksta.

IÅ¡ vaikų paaiÅ¡kinimų, apklausų, įvairiose įstaigose, teismo psichologams galima daryti iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ dalies vaikai nenori intensyviai bendrauti su atsakove dėl jos atliktų negatyvių veiksmų vaikų atžvilgiu, kurie jau buvo nurodyti sprendime ir kurių pagrindu nuspręsta vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ieÅ¡kovu. Tačiau atsakovė posėdžio metu nurodė, kad ji kartais bendrauja su vaikais el. ryÅ¡io priemonėmis, tik tenka naudoti kitus telefonus, nes ji yra blokuojama.

72. IÅ¡ pokalbių su teismo psichologais matyti, kad vaikai norėtų kartais susitikti su mama, su ja bendrauti. 2018-09-04 pokalbių apraÅ¡yme (t. 2, b. l. 33-35) nurodyta, kad vaikai iÅ¡reiÅ¡kė norÄ susitikinėti su mama tada, kada jiems norisi, be jokio grafiko, taip pat kad tėvo tuo metu nebÅ«tų Å¡alia. 2021-10-28 pokalbių apraÅ¡yme (t. 5, b. l. 101A-104A) nurodyta, kad vaikai socialinių paslaugų centre su mama susitikinėti nenori, nori patys spręsti, kada susitikti su mama. Teismo psichologės vertinimu, J. Č. nuomonė bendravimo klausimu suformuota pagal vyresniojo brolio ir tėvo pozicijÄ , vaikas kartais norėtų pasimatyti su mama per gimtadienį ar Å¡ventes. Pažymėtina, kad teismo psichologų nuomone, vaikų bendravimas su mama yra labai svarbus ir bÅ«tinas, kas ir taip savaime suprantama.

73. Apskritai labai sunkiai suvokiama ir sunkiai tikėtina, kad vaikai nuoÅ¡irdžiai nenorėtų bendrauti su mama. Gali bÅ«ti, kad dėl neigiamų patirčių gyvenant su mama vaikai nenori labai intensyvaus bendravimo, tačiau tokia pozicija, kad bendravimo apskritai praktiÅ¡kai nenorima, manytina, nėra nuoÅ¡irdi, labiau deklaratyvi, kad atitiktų tėvo lÅ«kesčius. Savaime suprantama, kad socialinių paslaugų centras nebuvo gera vieta vaikų ir atsakovės bendravimui. Vargu ar kažkam patiktu vieÅ¡oje įstaigoje užsiimti tokia privačia Å¡eimyniÅ¡ka veikla. Bendravimas turi pasireikÅ¡ti ne vien pasiÅ¡nekėjimu, turi bÅ«ti užsiimama ir kokia nors veikla, o tam neturi bÅ«ti konkrečios bendravimo vietos apribojimų. TokiÄ laikino bendravimo tvarkÄ galima buvo pakeisti jau anksčiau, kai paaiÅ¡kėjo, kad ji nėra efektyvi. Tačiau nei ieÅ¡kovas, nei atsakovė dėl to teismui praÅ¡ymų neteikė.

74. Pažymėtina, kad ne tik vaikai turi teisę bendrauti su tėvais. Tėvai turi tokiÄ pačiÄ teisę, vadovaujantis CK 3.170 str. 1 d. Taigi, nesant santarvės tarp vaikų ir mamos, negali bÅ«ti kategoriÅ¡kai atsižvelgiama tik į vaikų nuomonę ir vaikų norÄ . Nustačius bendravimo tvarkÄ , susietÄ iÅ¡imtinai su vaikų noru, greičiausiai bendravimas ir toliau nevyktų, kaip nevyko ir pagal laikinÄ bendravimo tvarkÄ . IÅ¡ dalies toks nenoras gali bÅ«ti lemtas pačių vaikų kaprizų.

Tačiau taip pat labai tikėtina, kad vaikų nuomonei didelę įtakÄ daro ieÅ¡kovas. Kaip minėta, vadovaujantis CK 3.170 str. 4 d. ieÅ¡kovas turi nekliudyti atsakovei bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant. Tačiau praktikoje labai dažni atvejai, kai esant buvusių sutuoktinių konfliktiniams santykiams tėvų, negyvenančių kartu, bendravimui su vaikais yra trukdoma, fiziÅ¡kai arba įvairiais bÅ«dais, kartais net subtiliais, nuteikinėjant vaikus prieÅ¡ bendravimÄ . Nagrinėjamu atveju vertintina, kad nemaža dalimi vaikų nenorÄ bendrauti su mama lemia ieÅ¡kovo negatyvi pozicija atsakovės atžvilgiu, dėl ko vaikai, gyvenantys su ieÅ¡kovu, nenori rodyti kitokios nuomonės nei tėvas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad turi bÅ«ti nustatyta tam tikra privaloma vaikų bendravimo su atsakove tvarka, kaip paprastai ir bÅ«na tokiais konfliktiniais atvejais. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas negalės įtakoti vaikų nuomonės, nes bendravimas nebus susietas iÅ¡imtinai su vaikų noru. Taip pat tokia tvarka leis sukurti tam tikrÄ â€žpasiteisinimÄ â€œ vaikams prieÅ¡ tėvÄ , kad reikalinga bendrauti ne dėl vaikų noro, bet dėl teismo nustatytos tvarkos. Tokiu bÅ«du bÅ«tų eliminuojama lojalumo tėvo nuomonei ir valiai problema.

75. Kaip matyti iÅ¡ faktinių aplinkybių, bendravimas tarpininkaujant valstybės ar kitokioms institucijoms nevyko, todėl laikytinas netinkamu. Vaikai ir patys nurodė, kad tokiu bÅ«du bendrauti nenori. Toks bendravimo bÅ«das taipogi yra nenatÅ«ralus ir neatitinka vaikų ir tėvų interesų. Psichologų pasitelkimas bendravimo atnaujinimui, kaip bendravimo bÅ«das, taip pat nėra reikalingas, nes bendravimas ir taip jau per ilgai nevyksta normaliomis standartinėmis tokiems atvejams sÄ lygomis. Apskritai vertintina, kad turi bÅ«ti kuo greičiau paÅ¡alintas neapibrėžtumas mamos ir vaikų santykiuose, o tam reikalinga, kad vaikai po truputį pradėtų bendrauti su mama.

76. Tokio pobÅ«džio bylose paprastai yra nustatomas vaikų bendravimas porÄ savaitgalių per mėnesį, tam tikromis darbo, Å¡venčių dienomis, vasaros, mokyklos atostogų metu. Nagrinėjamas atvejis nėra analogiÅ¡kas kitiems, yra labiau probleminis, tačiau kad problemos pradėtų nykti, bendravimas privalo vykti. Taip pat pradžioje nustatytina pereinamojo pobÅ«džio bendravimo tvarka, kadangi reikalinga atkurti vaikų ir motinos bendravimÄ , kuris fiziÅ¡kai paskutiniu metu ilgÄ laikÄ nevyko. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ .

Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.). Vaikai jų nuomonės per teismo psichologus aiškinimosi metu neišreiškė pageidavimo aktyviai matytis su mama. Atsakovė pasiūlymų dėl bendravimo tvarkos, jos aktyvumo taip pat nereiškė. Atsižvelgiant į tai, nustatytina ne maksimali, smulkmeniška bendravimo tvarka, o vidutinė.

77. Pasikeitus aplinkybėms, asmenys gali reikÅ¡ti pakartotinį ieÅ¡kinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 str. 3 d.). Kaip veiks teismo nustatyta bendravimo tvarka, ar ji tenkins Å¡alis ir jų vaikus, nėra aiÅ¡ku, tačiau visada galima kreiptis dėl jos koregavimo. IeÅ¡kovas savo pozicijÄ dėl bendravimo tvarkos nurodė, atsakovė savo pozicijos neiÅ¡reiÅ¡kė, todėl bendravimo tvarka nustatytina teismo nuožiÅ«ra, atsižvelgiant į jau nurodytas aplinkybes, atskirai kiekvieno Å¡ios tvarkos punkto nebedetalizuojant.

Kiti klausimai 78. Byloje buvo pateikta itin didelė apimtis įrodymų, kai kurie iÅ¡ jų ilgo bylos nagrinėjimo proceso metu tapo nebeaktualÅ«s, taip pat daug įrodymų yra labai smulkmeniÅ¡ki, neturintys kategoriÅ¡kos reikÅ¡mės bylos ginčo klausimams spręsti, tačiau savo visuma leidžiantys susidaryti vaizdÄ ir įvertinti ginčo aplinkybės. Atsižvelgiant į tai atskiri smulkÅ«s įrodymai byloje neaptariami, o teismo iÅ¡vados yra Å¡ių įrodymų visumos vertinimo rezultatas.

79. Teismas privalo siekti, kad bÅ«tų apsaugotos vaikų teisės ir interesai. Teismas savo iniciatyva gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, vienÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę pakeisti kita (CPK 376 str. 2 d.). Labai tikėtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu Å¡is ginčas neapsiribos. Todėl, teismo vertinimu, vietoj 2022-04-25 nutartimi panaikinto atsakovės ir vaikų bendravimo bÅ«do socialinių paslaugų centre, kuris buvo neveikiantis, reikalinga nustatyti kitÄ laikinÄ bendravimo tvarkÄ , nes atsakovės teisės bendrauti su vaikais, turėti laikinÄ bendravimo tvarkÄ , niekas nepaneigė ir atsakovei 2022-04-25 nutartimi bendrauti su vaikais neuždrausta.

Apeliacinis ir galbÅ«t net kasacinis procesai gali ilgai užtrukti, todėl naujos tvarkos nenustačius nebÅ«tų užtikrinta mamos ir vaikų teisė bendrauti. Teismas gali leisti skubiai vykdyti visÄ sprendimÄ ar jo dalį arba nutartį bylose – kai dėl ypatingų aplinkybių delsimas įvykdyti sprendimÄ ar nutartį gali padaryti iÅ¡ieÅ¡kotojui didelę žalÄ arba iÅ¡ viso gali pasidaryti negalima ar labai sunku sprendimÄ ar nutartį įvykdyti (CPK 283 str. 1 d. 4 p.). Teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdoma skubiai (CPK 152 str. 1 d.).

Teismas gali leisti skubiai vykdyti nutartį pakeisti vienÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę kita (CPK 152 str. 2 d.). Proceso klausimai 80. IeÅ¡kovas, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį, sumokėjo 150,00 Eur žyminį mokestį už du neturtinius reikalavimus dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos. IeÅ¡kovas patyrė 3581,90 Eur iÅ¡laidų advokatui. Atsakovė patyrė 7075,60 Eur iÅ¡laidų advokatui. Byloje taip pat mokėtinas 17,00 Eur žyminis mokestis už ieÅ¡kovo patenkintÄ reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo, susidarė 41,17 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų.

Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.).

81. Nagrinėjamu atveju byla buvo tikrai sudėtinga, sudėtingas ir ilgas jos procesas, buvo daug posėdžių, abiejų Å¡alių atstovai surašė daug procesinių dokumentų, todėl vertintina, kad Å¡alių iÅ¡laidos atstovams nėra per didelės. Atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinys netenkintas, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimas dėl gyvenamosios vietos nustatymo tenkintas, maždaug 80 proc. apimtimi tenkintas reikalavimas dėl iÅ¡laikymo dydžio, reikalavimas dėl bendravimo tvarkos tenkintas iÅ¡ dalies, maža dalimi, kadangi bendravimo tvarka nustatyta didžiÄ ja dalimi ne tokia, kokios pageidavo ieÅ¡kovas.

Atsižvelgtina taip pat ir į atskirųjų skundų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, rezultatus, kadangi dalis iÅ¡laidų patirta Å¡iuo aspektu. Grynai matematiÅ¡kai įvertinti ieÅ¡kovo patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimų patenkinimo mastÄ ir jo santykį su nepatenkintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu bei įvairiai spręstus laikinųjų apsaugos priemonių klausimus neįmanoma. Visus tris reikalavimus savo svarba galima laikyti lygiaverčiais, vertais 33,3 proc nuo 100 proc. reikalavimų.

Tokiu būdu reikalavimo dėl gyvenamosios vietos patenkinus visiškai, o išlaikymo – apie 80 proc., galima laikyti, kad bendrai buvo patenkinta apie 60 proc. iš maždaug 67 proc. Bendravimo tvarkos atveju tenkinta mažesnė dalis ieškovo reikalavimo. Laikinųjų apsaugos priemonių klausimais sprendimai buvo palankesni ieškovui. Todėl laikytina, kad buvo patenkinta 75 proc. ieškovo visų reikalavimų (įskaitant laikinųjų apsaugos priemonių klausimais).

82. Atitinkamai ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistina 2798,93 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo – 1768,90 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atlikus įskaitymÄ ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistina 1030,03 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. IÅ¡ atsakovės valstybei taip pat priteistina 17,00 Eur žyminio mokesčio už ieÅ¡kovo patenkintÄ reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo. IÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei priteistina 10,29 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų, o iÅ¡ atsakovės – 30,88 Eur.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, prieÅ¡ieÅ¡kinio netenkinti. Å alių nepilnamečių vaikų A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ieÅ¡kovu A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) Priteisti iÅ¡ atsakovės J. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams A. Č. ir J.

Č. po 180,00 Eur (vienÄ Å¡imtÄ aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis kiekvienam vaikui nuo patikslinto ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos 2021-11-16 iki vaikų pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Nepilnamečių vaikų A. Č. ir J. Č. iÅ¡laikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis paskirti ieÅ¡kovÄ A. Č.. Nustatyti, kad laikotarpiu nuo pradinio ieÅ¡kinio pateikimo dienos 2018-02-20 iki patikslinto ieÅ¡kinio pateikimo dienos 2021-11-16 atsakovė J.

Z., teikusi laikinÄ iÅ¡laikymÄ po 115,85 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis kiekvienam vaikui, nėra skolinga vaikų iÅ¡laikymo už šį laikotarpį. Nustatyti atsakovės J. Z. bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. Č. ir J. Č. tvarkÄ , nedalyvaujant ieÅ¡kovui A. Č., atsakovei pasiimant vaikus arba vaikams atvykstant pas atsakovę ar susitinkant su vaikais sutartoje vietoje:

1) pirmus tris mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo atsakovė bendrauja su vaikais kiekvieno mėnesio pirmÄ ir trečiÄ Å¡eÅ¡tadienį, nuo 12 val. iki 16 val.;

2) ketvirtÄ -Å¡eÅ¡tÄ mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo atsakovė bendrauja su vaikais kiekvieno mėnesio pirmÄ ir trečiÄ Å¡eÅ¡tadienį, nuo 12 val. iki 19 val.;

3) septintÄ -dvyliktÄ mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo atsakovė bendrauja su vaikais kiekvieno mėnesio pilnÄ jį pirmÄ ir trečiÄ savaitgaliais, Å¡eÅ¡tadienį nuo 12 val. iki 19 val. ir sekmadienį nuo 12 val. iki 17 val.;

4) nuo trylikto mėnesio atsakovė bendrauja su vaikais kiekvieno mėnesio pilnÄ jį pirmÄ ir trečiÄ savaitgaliais, nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 17 val.;

5) atsakovė nelyginiais metais bendrauja su vaikais pirmÄ jÄ Å v. Velykų dienÄ , nuo 11.00 val. iki 17.00 val.; lyginiais metais bendrauja su vaikais antrÄ jÄ Å v. Velykų dienÄ , nuo 11.00 val. iki 17.00 val.;

6) atsakovė lyginiais metais bendrauja su vaikais pirmÄ jÄ Å v. Kalėdų dienÄ (gruodžio 25 d.), nuo 11.00 val. iki 19.00 val.; nelyginiais metais bendrauja su vaikais antrÄ jÄ Å v. Kalėdų dienÄ (gruodžio 26 d.), nuo 11.00 val. iki 17.00 val.;

7) atsakovė su vaikais bendrauja vaikų vasaros atostogų metu 14 dienų - 2 kartus po 7 dienas iÅ¡ eilės (Å¡alių sutarimu galima ir kitokia 14 dienų padalinimo į dvi dalis proporcija), konkretų atostogų laikÄ suderinant su ieÅ¡kovu prieÅ¡ dvi savaites iki atostogų, atsižvelgiant į atsakovės atostogų laikÄ nurodytu vasaros laikotarpiu. Atsakovė pirmÄ atostogų dienÄ pasiima vaikus 11 val. ir grÄ Å¾ina vaikus paskutinę atostogų dienÄ iki 18 val.;

8) ieškovas perduoda atsakovei reikiamus vaikų drabužius, kitus vaikų asmeninius daiktus, turimus dokumentus, reikalingus vaikų atostogoms ar bendraujant savaitgaliais;

9) jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku atsakovė negali bendrauti su vaikais, ji apie tai informuoja ieÅ¡kovÄ telefonine trumpÄ ja sms žinute;

10) jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku atsakovės bendravimas su vaikais negalimas dėl objektyvių, pagristų priežasčių (pvz. ligos, sporto varžybų) ieÅ¡kovas apie tai informuoja atsakovę trumpÄ ja sms žinute iÅ¡ anksto, ne ligos atveju – prieÅ¡ penkias dienas;

11) jei nustatytu bendravimo savaitgaliais laiku atsakovės bendravimas su vaikais negalimas dėl objektyvių, pagristų priežasčių, atsakovės bendravimas kompensuojamas artimiausiÄ Ä¯manomÄ savaitgalį analogiÅ¡ka tvarka;

12) atsakovė gali bendrauti su vaikais ir kitokia nei nustatyta tvarka, jei dėl bendravimo laiko, bÅ«do, sÄ lygų sutaria abu tėvai ir neprieÅ¡tarauja nepilnamečiai vaikai;

13) atsakovė turi teisę bendrauti su vaikais telekomunikacijų ir elektroninio ryÅ¡io priemonėmis, pagal vaikų pageidavimÄ . Atsakovės telefono numeris ir internetinių bendravimo programėlių paskyros vaikų telefonuose ar kituose komunikacijų įrenginiuose negali bÅ«ti blokuojamos. Nustatyti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę - atsakovės bendravimo su vaikais tvarkÄ , iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas byloje: atsakovė J. Z. bendrauja su nepilnamečiais vaikais A. Č. ir J. Č. kiekvieno mėnesio antrÄ ir ketvirtÄ Å¡eÅ¡tadienį, pirmÄ mėnesį nuo 12 val. iki 14 val., antrÄ -trečiÄ mėnesį nuo 12 iki 15 val., toliau nuo 12 iki 16 val., pradedant skaičiuoti nuo 2022 m. gegužės mėnesio.

Å iÄ sprendimo dalį vykdyti skubiai, nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Priteisti iÅ¡ atsakovės J. Z. ieÅ¡kovui A. Č. 1030,03 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ atsakovės J. Z. valstybės naudai 17,00 Eur žyminio mokesčio ir 30,88 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo A. Č. valstybės naudai 10,29 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų. LaikinÄ sias apsaugos priemones, kurios nebuvo panaikintos ir kurios nustatomos Å¡iuo sprendimu, palikti galioti iki teismo sprendimo galutinio įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mus. Teisėjas Silvijus Balčytis