2020-05-20 Nr. AB-10337-3-62-3-00965-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-935-602/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00965-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Varėnos rajono savivaldybės tarybos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. S. skundą atsakovams Varėnos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijai, Varėnos rajono savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas P. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Varėnos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos 2018 m. balandžio 23 d. sprendimą Nr. T-9-97 „Dėl Varėnos rajono savivaldybės tarybos nario P. S.” (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Etikos komisija išnagrinėjo savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. sausio 30 d. pranešimą dėl Varėnos rajono savivaldybės tarybos nario P. S. veiksmų, galbūt pažeidžiančių Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekse nustatytus valstybės politikų elgesio principus ir nuostatas. Varėnos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisija skundžiamu Sprendimu nutarė rekomenduoti Varėnos rajono savivaldybės tarybos nariui P. S. suderinti savo elgesį ar veiklą su Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekse (toliau – ir Elgesio kodeksas) ar savivaldybės veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytais valstybės politiko elgesio principais ar reikalavimais. Nesutinka su šiuo Sprendimu.

3. Paaiškino, kad administracijos direktoriaus kreipimosi pagrindą sudarė tai, jog pareiškėjas, kaip LSDP Varėnos rajono (duomenys neskelbtini) ir savivaldybės tarybos narys, 2017 m. lapkričio 16 d. LNK televizijos (duomenys neskelbtini) reportaže dėl Varėnoje statomo (duomenys neskelbtini) viešai išreiškė abejones dėl pasirinkto statinio projekto ir jo kainos, tačiau nepateikė jokių įrodančių faktų. Taip pat 2018 m. sausio 21 d. TV3 žinių laidoje pareiškėjas viešai nurodė, kad kreipsis į teisėsaugą, nors neaišku dėl ko ir į kokią, be to, 2017 m. lapkričio 21 d. VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra atliko (duomenys neskelbtini) statybos darbų patikrą bei pritarė įvykdytam mažos vertės pirkimui. Rašte Etikos komisijai administracijos direktorius nurodė, kad dalį kaltinimų pareiškėjas įvardijo: pareiškėjas įtaria, jog buvo perkamos daug pigesnės medžiagos, nei buvo skelbiama, tačiau visiškai nepagrindžia šio savo teiginio. Tarybos narys teigė, kad sąmatų paskaičiavimai jam nebuvo pateikti, nes tai yra konfidenciali informacija. Dar 2017 m. gruodžio 6 d. rašte Nr. PSD-5907-(1.11), vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, pareiškėjui buvo atsakyta į du iš trijų klausimų ir nurodyta, kad su kita prašoma informacija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 58 straipsnio 5 dalimi, susipažinti gali tik įstatyme nurodyti asmenys. Taip pat dar 2017 m. spalio 30 d. buvo viešai paskelbta (duomenys neskelbtini) statybos ir aplinkos sutvarkymo kaina. Kreipdamasis į Etikos komisiją administracijos direktoriaus pabrėžė, kad nors kiekvienas žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, tačiau politikui keliami aukštesni elgesio standartai nei kitiems žmonėms. Valstybės politiko elgesys turi atitikti jo einamas pareigas ir vieši pasisakymai dėl savivaldybės institucijų sprendimų teisėtumo kenkia savivaldybės institucijų reputacijai ir autoritetui.

4. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Etikos komisijos nariai, išnagrinėję visą medžiagą, vienbalsiai pasiūlė priimti sprendimą - rekomenduoti savivaldybės tarybos nariui (pareiškėjui) suderinti savo elgesį ar veiklą su Valstybės politikų elgesio kodekse ar savivaldybės veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytais valstybės politiko elgesio principais ar reikalavimais.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad valstybės politikų elgesio viešajame gyvenime principų ir reikalavimų pagrindus, taip pat priemones, užtikrinančias valstybės politikų elgesio kontrolę ir atsakomybę už šio kodekso nuostatų pažeidimus, reglamentuoja Elgesio kodeksas bei Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 31d. sprendimu Nr. T-VIII-364 patvirtinti Varėnos rajono savivaldybės Etikos komisijos veiklos nuostatai (toliau – ir Nuostatai). Akcentavo, kad Etikos komisija nesuformulavo dėl pareiškėjo veiksmų ir teiginių nuoseklaus, logiško, motyvuoto sprendimo turinio. Sprendime tik formaliai nurodoma, kad politikas turi laikytis Etikos kodekse nustatytų elgesio principų, tokių kaip pavyzdingumo, padorumo, sąžiningumo ir t. t. Visiškai nepasisakyta, ar pareiškėjas konkrečiu savo elgesiu, konkrečiais savo veiksmais pažeidė kurį nors iš šių principų. Esant tokiai formuluotei tik galima spėti, kad galbūt pareiškėjas nesuderino savo elgesio ar pažeidė visus politikų elgesio principus, kadangi nuoroda padaryta į visus Etikos kodekse nurodytus principus, apibrėžiant juos išsireiškimu „ir t. t.“. Etikos kodekso 4 straipsnyje išvardinti valstybės politikų elgesio principai, kuriais valstybės politikas vadovaujasi viešajame gyvenime: pagarba žmogui ir valstybei, teisingumas, sąžiningumas, skaidrumas ir viešumas, padorumas, pavyzdingumas, nesavanaudiškumas, nešališkumas, atsakomybė. Etikos komisijos sprendime nenurodyti tie pagrindai bei motyvai, kuriems esant, pareiškėjas, Etikos komisijos nuomone, nusižengė Etikos kodekso normoms. Ginčijamo Sprendimo apimtis nemaža, tačiau iš jo teksto neįmanoma suprasti, kodėl, kokiu pagrindu buvo priimtas toks sprendimas, kokiais veiksmais ir kokius teisės aktus pažeidė pareiškėjas, todėl sprendimas negali būti laikomas motyvuotu.

6. Pareiškėjas nurodė, kad sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, teisinį kvalifikavimą. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo. Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, tai yra jis turi būti motyvuotas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo remtasi priimant administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus. Sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, viešojo administravimo subjektų veiksmai turi būti aiškūs, nedviprasmiški.

7. Pareiškėjas teigė, kad dėl skundžiamo Sprendimo nekonkretumo kyla neaiškumai kaip turi elgtis tarybos narys, jeigu jam kyla abejonių dėl savivaldybės administracijos veiksmų panaudojant biudžeto lėšas. Etikos komisijos priimamiems sprendimams keliami reikalavimai yra išdėstyti Nuostatų 12.5 punkte. Nuostatų 12.5.2 nurodyta, kad aprašomojoje – motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodoma: Komisijos nustatytos faktinės aplinkybės, asmens, kurio veikla tiriama, paaiškinimai, įrodymai, kuriais grindžiamos Etikos komisijos išvados, argumentai, dėl kurių atmetami tam tikri teiginiai, nuorodos į konkrečias teisines normas, kurios buvo taikomos tiriant. Etikos komisijos sprendime nėra nurodyta konkretus principas ar principai su kuriais nesiderino pareiškėjo elgesys ar veiksmai. Sprendime nepateiktos nuorodos į konkrečias teisės aktų normas, kurias galbūt pažeidė asmuo, kurio veikla buvo tiriama, tuo buvo pažeistas Nuostatų 12.5.2 punktas bei VAĮ 8 straipsnio 1 dalis.

8. Nurodė, kad pareiškėjui kilusios abejonės dėl Varėnoje pastatyto (duomenys neskelbtini) kainos negali būti vertinamos Etikos kodekse numatytų elgesio principų aspektu, nes niekaip jų nepažeidžia. Šios abejonės yra pagrįstos. Kaip viešai paskelbta, tualeto bendra kaina yra 96 319,33 Eur, tačiau už tokią kainą Varėnoje galima įsigyti įrengtą gyvenamąjį namą. Tai patvirtina skelbimų portale „Aruodas“ esantys duomenys (pvz.: mūrinis namas, plotas 203,51 kv. m, 15 a sklypas, parduodama už 83 000 Eur ir pan.). Pasisakydamas savivaldybės administracijos direktoriaus rašte nurodytų televizijų laidose pareiškėjas nepareiškė jokių konkrečių kaltinimų ar įžeidimų.

Kaip ir kiekvienas pilietis demokratinėje visuomenėje pareiškėjas turi teisę į savo nuomonę ir saviraiškos teisę, tai garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis, numatantis, kad žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) garantuoja, kad kiekvienas turi teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus. Tai teisė laisvai laikytis savo nuomonės, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas, valdžios pareigūnų netrukdomam ir nepaisant valstybės sienų (10 str.).

Reikšdamas savo abejones, pareiškėjas nereiškė jokių kaltinimų, neteikė neteisingų faktų, neįžeidinėjo kitų asmenų ar institucijų, tuo pačiu laikėsi konstitucinės normos nepažeidinėti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Savivaldybės tarybos nario statusas pareiškėją įpareigoja būti aktyviu piliečiu. Vietos savivaldos įstatymo 22 straipsnio 1 dalis numato, kad savivaldybės tarybos narys yra Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatyta tvarka savivaldybės nuolatinių gyventojų išrinktas savivaldybės bendruomenės atstovas.

Dėl minėto objekto kainos yra kilusių ir kitiems tarybos nariams, Tarybos antikorupcijos komisijos pirmininkas yra išsiuntęs atitinkamus paklausimus Viešųjų pirkimų tarnybai, VšĮ Centrinei projektų valdymo agentūrai, Kauno apygardos prokuratūrai. Varėnos rajono savivaldybės administracija neišsklaidė šių abejonių, nes dėl tualeto statybos kainos neatliktas auditas, nepateikta ekspertų išvada. Sąmata priskirta konfidencialiai informacijai, o pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 58 straipsnio 5 dalį susipažinti su visa su pirkimais susijusia informacija gali tik Komisijos nariai, Komisijos posėdžiuose dalyvaujantys stebėtojai ir perkančiosios organizacijos pakviesti ekspertai, Viešųjų pirkimų tarnybos atstovai, perkančiosios organizacijos vadovas, jo įgalioti asmenys, kiti asmenys ir institucijos, turinčios tokią teisę pagal jų veiklą reglamentuojančius Lietuvos Respublikos įstatymus.

Iš šios įstatymo normos matyti, kad perkančiosios organizacijos vadovas gali įgalioti kitus asmenis susipažinti su visa su pirkimu susijusia informacija. Varėnos rajono savivaldybės administracijos vadovas nepanaudojo nei vienos iš numatytų priemonių, kad būtų išsklaidytos tarybos nariams kilusios abejonės dėl (duomenys neskelbtini) statybos kainos. Esant tokioms aplinkybėms, savivaldybės administracijos vadovo pranešimas Etikos komisijai yra tik noras, kad pareiškėjas neturėtų kitokios nuomonės.

9. Atsakovas Varėnos rajono savivaldybė atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

10. Atsakovas nurodė, kad Etikos komisija 2018 m. balandžio 18 d. posėdyje išnagrinėjo Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. sausio 30 d. pranešimą dėl savivaldybės tarybos nario (pareiškėjo) veiksmų, galbūt pažeidžiančių Elgesio kodekse nustatytus valstybės politikų elgesio principus ir nuostatas. Kreipimosi į Etikos komisiją esmė ta, kad 2017 m. lapkričio 16 d. LNK televizijos (duomenys neskelbtini) reportaže dėl Varėnoje statomo (duomenys neskelbtini) pareiškėjas viešai išsakė abejones dėl pasirinkto statinio projekto ir jo kainos, tačiau nepateikė jokių tai įrodančių faktų. 2018 m. sausio 21 d. TV3 žinių laidoje jis viešai nurodė, kad kreipsis į teisėsaugą, įvardijo, jog jis įtaria, kad buvo perkamos daug pigesnės medžiagos, nei buvo skelbiama, teigė, jog sąmatų paskaičiavimai jam nebuvo pateikti, nes tai yra konfidenciali informacija, nors pareiškėjui 2017 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. PSD-5907-(l.11.) buvo atsakyta į du iš trijų klausimų ir nurodyta, kad su kita prašoma informacija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 58 straipsnio 5 dalimi, susipažinti gali tik įstatyme nurodyti asmenys. Taip pat dar 2017 m. spalio 30 d. buvo viešai paskelbta (duomenys neskelbtini) statybos ir aplinkos sutvarkymo kaina. Administracijos direktoriaus nuomone, nors kiekvienas žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, politikui keliami aukštesni elgesio standartai. Valstybės politiko elgesys turi atitikti jo einamas pareigas ir vieši pasisakymai dėl savivaldybės institucijų sprendimų teisėtumo kenkia savivaldybės institucijų reputacijai ir autoritetui, todėl administracijos direktorius kreipėsi į Etikos komisiją, kad būtų ištirtas neetiškas valstybės politiko elgesys, atsižvelgiant į galiojančius teisės aktus.

11. Nurodė, kad Etikos komisija vertino pareiškėjo veiksmų (t. y. viešų pasisakymų televizijos laidose) atitiktį Elgesio kodekso nuostatoms. Valstybės politikų elgesio viešajame gyvenime principų ir reikalavimų pagrindus, taip pat priemones, užtikrinančias valstybės politikų elgesio kontrolę ir atsakomybę reglamentuoja Elgesio kodeksas bei Nuostatai. Etikos kodeksu siekiama įgyvendinti konstitucinį valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms principų, plėtoti demokratinį valdymą, didinti visuomenės pasitikėjimą valstybės valdžios ir savivaldybių institucijomis, skatinti valstybės politikų ir kandidatų į valstybės politikus atsakomybę už savo veiklą ir atskaitomybę visuomenei. Etikos komisijos struktūrą, funkcijas, komisijos narių darbo, atliekamų tyrimų ir sprendimų priėmimo tvarką reglamentuoja Nuostatai. Skundžiamas Etikos komisijos Sprendimas atitinka teisės aktų reikalavimus, jame nurodyta, kad į Etikos komisiją kreiptasi dėl pareiškėjo viešų pasisakymų dėl statomo (duomenys neskelbtini), kurie kenkia savivaldybės institucijų reputacijai ir autoritetui, nurodyta, kad Etikos komisija vertino pareiškėjo veiksmų atitiktį Elgesio kodekso nuostatoms. Taip pat dalyje „Nustatytos faktinės aplinkybės“ išsamiai nurodyti Etikos komisijos veiksmai, išsiųsti, gauti raštai, pranešimai, jų turinys, siekiant išsamiai išsiaiškinti visas aplinkybes, turinčias reikšmės Sprendimo priėmimui. Rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis Elgesio kodekso 9 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir Nuostatų 36.3 papunkčiu.

12. Pabrėžė, kad pareiškėjas nepagrįstai nurodo, jog sprendime tik formaliai įvardinti Elgesio kodekso pricipai, nepasisakyta, kuriuos principus jis pažeidė, tačiau Etikos komisijos sprendimo dalyje „Nustatytos faktinės aplinkybės“ nurodyta, kad Etikos komisija 2018 m. balandžio 10 d. rašte Nr. T-9-95(1.13.) pareiškėjui pranešė, kada vyks Etikos komisijos posėdis, kuriame bus svarstomas jo elgesys dėl veiksmų, galimai pažeidžiančių Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintus padorumo ir pavyzdingumo principus. Sprendimo dalyje „Teisinis veiklos vertinimas ir motyvai (įrodymai)“ taip pat nurodyti Elgesio kodekse įtvirtinti padorumo – elgtis deramai pagal einamas pareigas, vengti situacijų, kai politiko elgesys kenktų jo ar jo institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ar autoritetui, vengti nesąžiningų pranašumo siekio būdų, gautą oficialią informaciją naudoja tik pareigoms atlikti ir nesipelno iš jos ir pavyzdingumo – deramai elgtis visuomenėje, laikytis visuotinai pripažįstamų dorovės, moralės ir etikos normų principai, o ne išvardinti visi devyni principai, nurodyti Elgesio kodekso 4 straipsnyje.

13. Akcentavo, kad nors kiekvienas žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, tačiau tarybos nario teisė reikšti savo nuomonę nėra absoliuti, nes valstybės politiko elgesys turi atitikti jo einamas pareigas ir vieši pasisakymai dėl savivaldybės institucijų sprendimų teisėtumo turi nekenkti savivaldybės institucijų reputacijai ir autoritetui, nepažeisti Elgesio kodekso principų. Tarybos nariams suteikta tarybos sprendimų priėmimo galia, platus sprendžiamų visuomeninių reikalų spektras ir sprendimų mastai, kurie turi įtakos ne tik visuomenei, bet ir jos nuomonei apie valdžią, todėl bet koks tarybos nario elgesys yra itin svarbus. Tarybos narys turi rodyti pavyzdį visuomenei, vadovautis aukštais etikos standartais, skatinti etišką elgesį, kuris turi įtakos visuomenės pasitikėjimui valdžios atstovais. Etikos komisijos Nuostatų 36 punkte, nurodyta, kokius sprendimus gali priimti Etikos komisija. Nuostatų 36.3 papunktis nustato, kad turi teisę rekomenduoti savivaldybės tarybos nariui suderinti savo elgesį ar veiklą su Elgesio kodekse ar savivaldybės veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytais valstybės politiko elgesio principais ar reikalavimais. Nors pareiškėjas nurodė, kad Sprendime nenurodyta, kokius principus jis pažeidė, tačiau Etikos komisija priėmė Sprendimą ne konstatuoti, kad valstybės politikas pažeidė šiame kodekse ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus valstybės politiko elgesio principus ar reikalavimus, o, įvertinus visas aplinkybes, faktus, pateiktą informaciją, nusprendė tik rekomenduoti pareiškėjui, kaip Varėnos rajono savivaldybės tarybos nariui, suderinti savo elgesį ar veiklą su Elgesio kodekse ar savivaldybės veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytais valstybės politiko elgesio principais ar reikalavimais, t. y. pareiškėjui buvo pateikta rekomendacija.

14. Atsakovas Varėnos rajono savivaldybės Etikos komisija atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

15. Atsakovas atsiliepimą grindė iš esmės aplinkybėmis, nurodytomis atsakovo Varėnos rajono savivaldybės teismui pateiktame atsiliepime.

II. 16. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino. Panaikino 2018 m. balandžio 23 d. Varėnos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos sprendimą Nr. T-9-97 „Dėl Varėnos rajono savivaldybės tarybos nario P. S.”. Pareiškėjo P. S. skundą atsakovo Varėnos rajono savivaldybės atžvilgiu atmetė. Taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo Varėnos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos 273 Eur bylinėjimosi išlaidų.

17. Teismas nustatė, kad Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2018 m. sausio 30 d. pranešimu Nr. PSD-472 kreipėsi į Etikos komisiją dėl savivaldybės tarybos nario (pareiškėjo) veiksmų, galbūt pažeidžiančių Elgesio kodekse nustatytus valstybės politikų elgesio principus. Administracijos direktorius nurodė, kad 2017 m. lapkričio 16 d. LNK televizijos (duomenys neskelbtini) reportaže dėl Varėnoje statomo (duomenys neskelbtini) pareiškėjas viešai išsakė abejones dėl pasirinkto statinio projekto ir jo kainos, tačiau nepateikė jokių tai įrodančių faktų. Taip pat pranešime Etikos komisijai administracijos direktorius informavo Etikos komisiją, kad pareiškėjas 2018 m. sausio 21 d. TV3 žinių laidoje viešai nurodė, kad kreipsis į teisėsaugą, įvardijo, jog jis (pareiškėjas) įtaria, jog buvo perkamos daug pigesnės medžiagos, nei buvo skelbiama, taip pat teigė, kad sąmatų paskaičiavimai jam nebuvo pateikti, nes tai yra konfidenciali informacija.

18. Administracijos direktorius rašte Etikos komisijai taip pat nurodė, kad pareiškėjui 2017 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. PSD-5907-(1.11.) buvo atsakyta į du iš trijų jo klausimų ir nurodyta, jog su kita prašoma informacija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 58 straipsnio 5 dalimi, susipažinti gali tik įstatyme nurodyti asmenys. Be to, dar 2017 m. spalio 30 d. buvo viešai paskelbta (duomenys neskelbtini) statybos ir aplinkos sutvarkymo kaina. Administracijos direktoriaus akcentavo, kad nors kiekvienas žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, tačiau politikui keliami aukštesni elgesio standartai. Valstybės politiko elgesys turi atitikti jo einamas pareigas ir vieši pasisakymai dėl savivaldybės institucijų sprendimų teisėtumo kenkia savivaldybės institucijų reputacijai ir autoritetui. Pareiškėjas savo neetišku elgesiu siekia nesąžiningai įgauti pranašumą artėjančiuose rinkimuose, todėl jo elgesys turi būti ištirtas Etikos komisijos.

19. Etikos komisija, atlikusi tyrimą (jokių procedūrinių pažeidimų pareiškėjas nenurodė, teismas jų taip pat nenustatė), 2018 m. balandžio 23 d. priėmė sprendimą Nr. T-9-97, kuriame konstatavo, kad Elgesio kodeksu siekiama įgyvendinti konstitucinį valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms principą, plėtoti demokratinį valdymą, didinti visuomenės pasitikėjimą valstybės valdžios ir savivaldybių institucijomis, skatinti valstybės politikų ir kandidatų į valstybės politikus atsakomybę už savo veiklą ir atskaitomybę visuomenei. Valstybės politikas turi laikytis Etikos kodekse nustatytų elgesio principų, tokių kaip: pavyzdingumo – deramai elgtis visuomenėje, laikytis visuotinai pripažįstamų dorovės, moralės ir etikos normų; padorumo – elgtis deramai pagal einamas pareigas, vengti situacijų, kai politiko elgesys kenktų jo ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ar autoritetui, vengti nesąžiningų pranašumo siekio būdų; sąžiningumo – pareigas eiti sąžiningai ir laikytis aukščiausių elgesio standartų, vengti situacijų, galinčių paveikti sprendimų, kurie sukeltų visuomenėje abejonę, priėmimą ir t. t. Vadovaudamasi Elgesio kodekso 9 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Varėnos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos nuostatų 36.3 papunkčiu nusprendė rekomenduoti savivaldybės tarybos nariui (pareiškėjui) suderinti savo elgesį ar veiklą su Valstybės politikų elgesio kodekse ar savivaldybės veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytais valstybės politiko elgesio principais ar reikalavimais.

20. Teismas rėmėsi ginčui aktualiomis Elgesio kodekso nuostatomis, taip pat Etikos komisijos nuostatais.

21. Teismas nurodė, kad ginčijamo Sprendimo priėmimo pagrindas – Elgesio kodekso 9 straipsnio 1 dalies 4 punktas ir, atitinkamai, Nuostatų 36.3 papunktis (rekomenduoti savivaldybės tarybos nariui (pareiškėjui) suderinti savo elgesį ar veiklą su Valstybės politikų elgesio kodekse ar savivaldybės veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytais valstybės politiko elgesio principais ar reikalavimais). Etikos komisija, atlikusi pareiškėjo veiklos teisinį vertinimą, konstatavo, kad administracijos direktoriaus nurodytose situacijose pareiškėjas nesilaikė Elgesio kodekse įtvirtintų principų reikalavimų: pavyzdingumo – deramai elgtis visuomenėje, laikytis visuotinai pripažįstamų dorovės, moralės ir etikos normų; padorumo – elgtis deramai pagal einamas pareigas, vengti situacijų, kai politiko elgesys kenktų jo ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ar autoritetui, vengti nesąžiningų pranašumo siekio būdų; sąžiningumo – pareigas eiti sąžiningai ir laikytis aukščiausių elgesio standartų, vengti situacijų, galinčių paveikti sprendimų, kurie sukeltų visuomenėje abejonę, priėmimą. Komisija, nurodydama principus, konkrečiai išvardijo tik tris, tačiau iš konstatavimo „ir t. t.“ galima daryti prielaidą, kad galbūt buvo norėta pažymėti, jog pareiškėjo veiksmai neatitiko ir kitų septynių principų, išvardintų Elgesio kodekse, turinio. Be to ginčijamame Sprendime aiškiai bei suprantamai nesuformuluota išvada, ar pareiškėjas pažeidė, ar nepažeidė Elgesio kodekse įtvirtintų principų, tačiau Sprendimo rezoliucinėje dalyje pareiškėjui rekomenduota suderinti savo elgesį su Elgesio kodekse išvardintais principais. Teismas vertino, kad Etikos komisija pareiškėjo veiksmuose galbūt įžvelgė Elgesio kodekso nuostatų pažeidimą. Teismas, įvertinęs skundžiamo Sprendimo turinį, sprendė, kad jo turinys yra neaiškus ir pakankamai prieštaringas.

22. Teismas pabrėžė, kad Etikos komisijos sprendimais tikrinama, ar valstybės politikų elgesio ribos nebuvo peržengtos, ir taip užkertamas kelias kitiems pažeidimams ateityje kilti. Nagrinėjamu atveju priimtas Etikos komisijos Sprendimas niekaip neatitinka nurodytų tikslų, nes iš Sprendimo nėra pakankamai aišku, ar tarybos narys (pareiškėjas) pažeidė valstybės politikų elgesio nuostatas (konkrečiai kuriuos principus), ar jų nepažeidė ir konkrečiai kuriomis teisės aktų normomis remiantis tai nustatyta.

23. Teismas nurodė, kad vertinant, ar viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas yra teisėtas bei pagrįstas, būtina atsižvelgti į teisės normas, reglamentuojančias atitinkamus teisinius santykius, kurių srityje buvo priimtas viešojo administravimo subjekto administracinis aktas. Tačiau skirtinguose teisiniuose santykiuose reikalavimai dėl priimamų individualių administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo gali būti skirtingi (pagal minimaliai būtinų prielaidų ir sąlygų sprendimui priimti apimtį, pobūdį ir pan.), nes gali būti sąlygoti tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant ar ginčijamas administracinis aktas atitinka minėtus reikalavimus, turi būti nustatoma kokius specifinius reikalavimus administracinio akto teisėtumui bei pagrįstumui kelia teisės aktai, reglamentuojantys atitinkamus teisinius santykius, t. y. turi būti nustatoma kokios faktinės aplinkybės ir kokia apimtimi sudaro minimaliai būtinas prielaidas bei sąlygas priimti administracinį aktą, kad juo asmeniui būtų galima sukurti, panaikinti ar pakeisti subjektines teises ir pareigas.

24. Teismas, remdamasis Elgesio kodekso, Nuostatų, Viešojo administravimo įstatymo, Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika sprendė, kad ginčijamam 2018 m. balandžio 23 d. Etikos komisijos Sprendimui turi būti taikomi individualiam administraciniam aktui keliami reikalavimai.

25. Teismas nurodė, kad pareiškėjo ginčijamame Sprendime yra nurodytas tik šio sprendimo priėmimo teisinis pagrindas, taip pat faktinės aplinkybės, tačiau visiškai neatliktas ginčo situacijos teisinis vertinimas. Teismas pastebėjo, kad Sprendime nurodytos teisės normos nėra visiškai aiškiai susietos su Sprendime įvardytais objektyviais duomenims (faktais) – visiškai neaptarta kokiais konkrečiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Elgesio kodekse nustatytų principų turinį, taip pat nėra aišku, kokius principus pažeidė tarybos narys, nes Etikos komisija naudoja trumpinį „ir t. t.“. Tai akivaizdžiai prieštarauja ir Nuostatų 12.5.2 papunktyje įtvirtintam imperatyviam reikalavimui. Šis Sprendimo turinio trūkumas yra esminis ir sudaro pakankamą pagrindą panaikinti Sprendimą, kaip iš esmės neteisėtą ir nepagrįstą. Paminėtas Sprendimo motyvacijos trūkumas akivaizdžiai sukliudė pareiškėjui suprasti atitinkamų santykių esmę, identifikuoti jo teisių pasikeitimą, atsiradusias pareigas bei efektyviai realizuoti teisę į pažeistų teisių gynybą. Etikos komisijos sprendimais tikrinama, ar valstybės politikų elgesio ribos nebuvo peržengtos, ir taip užkertamas kelias kitiems pažeidimams ateityje kilti, tačiau iš nagrinėjamu atveju priimto sprendimo turinio nėra aišku, ar tarybos narys pažeidė valstybės politikų elgesio nuostatas (ir konkrečiai kurias), ar jų nepažeidė ir kuriomis teisės aktų normomis remiantis, tai nustatyta. Dėl šių aplinkybių ginčijamą Sprendimą teismas panaikino Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

26. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas 2018 m. liepos 5 d. teismo posėdyje antruoju atsakovu nurodė Varėnos rajono savivaldybę, tačiau šiai institucijai jokio reikalavimo nepareiškė. Nurodyti atsakovą ABTĮ prerogatyvą suteikia pareiškėjui. Teismų praktika (ABTĮ 15 str., 21 str.) patvirtina, kad analogiško pobūdžio administracinėse bylose tinkamas atsakovas yra konkrečios savivaldybės tarybos Etikos komisija. Dėl šių aplinkybių pareiškėjo skundą Varėnos rajono savivaldybės atžvilgiu atmetė.

27. Teismas nurodė, kad kiti pareiškėjo ir atsakovo argumentai yra pertekliniai, todėl jų detaliau nedėstė ir neanalizavo. Teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo Varėnos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos 273 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

III. 28. Atsakovas Varėnos rajono savivaldybės Etikos komisija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

29. Atsakovas nurodo, kad teismas neteisingai taikė Etikos komisijos Sprendimo priėmimą reglamentuojančius teisės aktus, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, visapusiškai neįvertino ir nepasisakė dėl visų bylai teisingai išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių, o nustatytas aplinkybes vertino formaliai, neatsižvelgė į Etikos komisijos teisinį statusą, Sprendimo tikslus, bylos kontekstą, neteisingai paskirstė atsakomybę už tariamus teisės aktų pažeidimus, nepagrįstai konstatavo, kad Etikos komisija pareiškėjo veiksmuose galbūt įžvelgė Elgesio kodekso nuostatų pažeidimą, dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

30. Teismas neanalizavo nei Etikos komisijos, nei Varėnos rajono savivaldybės kelto klausimo dėl Etikos komisijos galėjimo būti atsakovu administracinėje byloje. Atsižvelgiant į tai, kad Etikos komisija nėra juridinis asmuo, nėra įregistruota Juridinių asmenų registre ir neturi procesinio veiksnumo, ji negali būti atsakovu byloje. Šiuo atveju tinkamu atsakovu turėtų būti Varėnos rajono savivaldybė. Etikos komisija, nebūdama juridiniu asmeniu, neturi jokio turto, sąskaitos banke, ir jos nariai, nebūdami darbuotojais, negali būti materialiai atsakingi už Etikos komisijos priimtus sprendimus, todėl apskritai neaišku kaip galėtų būti įgyvendintas teismo sprendimas pareiškėjo P. S. naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas iš Etikos komisijos.

31. Atsakovas dėl Sprendimo teisėtumo nurodo, kad Etikos komisijos sprendimo dalyje „Nustatytos faktinės aplinkybės“ nurodyta, kad Etikos komisija 2018 m. balandžio 10 d. rašte Nr. T-9- 95(1.13.) pareiškėjui pranešė, kada vyks Etikos komisijos posėdis, kuriame bus svarstomas jo elgesys dėl veiksmų, galbūt pažeidžiančių Elgesio kodekso padorumo ir pavyzdingumo principus. Sprendimo dalyje „Teisinis veiklos vertinimas ir motyvai (įrodymai)“ taip pat nurodyti Elgesio kodekso padorumo – elgtis deramai pagal einamas pareigas, vengti situacijų, kai politiko elgesys kenktų jo ar jo institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ar autoritetui, vengti nesąžiningų pranašumo siekio būdų, gautą oficialią informaciją naudoja tik pareigoms atlikti ir nesipelno iš jos – ir pavyzdingumo – deramai elgtis visuomenėje, laikytis visuotinai pripažįstamų dorovės, moralės ir etikos normų, o ne išvardinti visi devyni principai, nurodyti Elgesio kodekso 4 straipsnyje.

32. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Etikos komisijos nariai nėra profesionalai – jie savo pareigas vykdo visuomeniniais pagrindais (neatlygintinai). Vadovaujantis Valstybės politikų elgesio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Etikos komisija nariai veikia kaip visuomenės atstovai, todėl ir jų sprendimai yra priimami atsižvelgiant į tai, kaip nagrinėjamos veikos yra suprantamos ir vertinamos visuomenės, o ne teisės srities profesionalų. Ši nuostata suderinama su pagrindiniu Etikos komisijos tikslu – plėtoti demokratinį valdymą, didinti visuomenės pasitikėjimą savivaldybių institucijomis, skatinti savivaldybės tarybos narių atsakomybę už savo elgesį, veiklą ir atskaitomybę visuomenei.

33. Atsakovas pažymi, kad nors kiekvienas žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, tačiau tarybos nario teisė reikšti savo nuomonę nėra absoliuti, nes valstybės politiko elgesys turi atitikti jo einamas pareigas ir vieši pasisakymai dėl savivaldybės institucijų sprendimų teisėtumo turi nekenkti savivaldybės institucijų reputacijai ir autoritetui, nepažeisti Elgesio kodekso principų. Tarybos nariams suteikta tarybos sprendimų priėmimo galia, platus sprendžiamų visuomeninių reikalų spektras ir sprendimų mastai, kurie turi įtakos ne tik visuomenei, bet ir jos nuomonei apie valdžią, todėl bet koks tarybos nario elgesys yra itin svarbus. Tarybos narys turi rodyti pavyzdį visuomenei, vadovautis aukštais etikos standartais, skatinti etišką elgesį, kuris turi įtakos visuomenės pasitikėjimui valdžios atstovais.

34. Teismo sprendime nurodyta, kad Sprendime nenurodyta, kurie Elgesio kodekso principai buvo pažeisti, tačiau, kaip Etikos komisija jau ir buvo pažymėjusi atsiliepime, Etikos komisija jų ir neanalizavo, nes nusprendė, kad jie nebuvo pažeisti, o priėmė vieną iš Etikos komisijos nuostatų 36 punkte numatytų alternatyvų – ne konstatuoti, kad valstybės politikas pažeidė šiame kodekse ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus valstybės politiko elgesio principus ar reikalavimus, o, įvertinus visas aplinkybes, faktus, pateiktą informaciją, rekomenduoti pareiškėjui, kaip Varėnos rajono savivaldybės tarybos nariui, suderinti savo elgesį ar veiklą su Elgesio kodekse ar savivaldybės veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytais valstybės politiko elgesio principais ar reikalavimais, t. y. pareiškėjui buvo pateikta rekomendacija.

35. Atsakovas taip pat nurodo, kad iš Etikos komisijos 2018 kovo 5 d. posėdžio protokolo Nr. T-9-93 (2 klausimas) yra aišku, jog pareiškėjui buvo žinomi nagrinėjamo klausimo priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Teismas nepakankamai įsigilino į su Sprendimo priėmimu susijusius duomenis arba juos vertino formaliai, nes Etikos komisija veikė savo įgaliojimų ribose, tinkamai pritaikė Įstatymą ir vadovavosi Nuostatais, todėl veiksmai atlikti iki Sprendimo priėmimo vertintini kartu su Sprendimu, dėl to teigia, kad Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus bendruosius individualaus administracinio akto turinio reikalavimus.

36. Pareiškėjas atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 37. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų.

38. Byloje nustatyta, kad Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktorius A. V. 2018 m. sausio 30 d. raštu kreipėsi į Varėnos rajono savivaldybės tarybą bei Etikos komisiją, kuriame nurodė, kad 2017 m. lapkričio 16 d. LNK televizijos (duomenys neskelbtini) reportaže dėl Varėnoje statomo (duomenys neskelbtini) P. S., LSDP Varėnos rajono (duomenys neskelbtini) ir Varėnos rajono savivaldybės tarybos narys, viešai išreiškė abejones dėl pasirinkto statinio projekto ir jo kainos, tačiau nepateikė jokių įrodančių faktų. Taip pat 2018 m. sausio 21 d. TV3 žinių laidoje jis viešai nurodė, kad kreipsis į teisėsaugą, neaišku dėl ko ir į kokią, nes 2017 m. lapkričio 21 d. VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra atliko (duomenys neskelbtini) statybos darbų patikrą bei pritarė įvykdytam mažos vertės pirkimui. P. S. įvardijo, jog jis įtaria, kad buvo perkamos daug pigesnės medžiagos, nei buvo skelbiama, tačiau šio teiginio nepagrindžia. Teigė, kad sąmatų paskaičiavimai jam nebuvo pateikti, nes ši informacija yra konfidenciali, tačiau 2017 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. PSD-5907-(l.11.) buvo atsakyta į du iš trijų klausimų ir nurodyta, kad su kita prašoma informacija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 58 straipsnio 5 dalimi, susipažinti gali tik įstatyme nurodyti asmenys. Taip pat dar 2017 m. spalio 30 d. buvo viešai paskelbta (duomenys neskelbtini) statybos ir aplinkos sutvarkymo kaina ir už tą kainą atliekami darbai bei jų vertė. Administracijos direktoriaus nuomone, nors kiekvienas žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, tačiau politikui keliami aukštesni elgesio standartai. Valstybės politiko elgesys turi atitikti jo einamas pareigas ir vieši pasisakymai dėl savivaldybės institucijų sprendimų teisėtumo kenkia savivaldybės institucijų reputacijai ir autoritetui. Administracijos direktoriaus nuomone, toks P. S. elgesys neatitinka politikui viešajame gyvenime taikomų elgesio principų – padorumo ir pavyzdingumo, todėl administracijos direktorius kreipėsi į Etikos komisiją, kad būtų ištirtas neetiškas valstybės politiko elgesys, atsižvelgiant į galiojančius teisės aktus.

39. Etikos komisija 2018 m. vasario 7 d. raštu informavo P. S. apie pradėtą tyrimą.

40. Pareiškėjas 2018 m. vasario 19 d. Etikos komisijai pateikė paaiškinimus dėl Administracijos direktoriaus skundo. Paaiškinime nurodė, kad tarybos nario pareiga – ginti visuomeninį interesą ir deramai atstovauti rinkėjus. Politikų etikos kodekse nustatytas skaidrumo ir viešumo reikalavimas. Jeigu politikui atsiranda abejonių dėl tam tikrų savivaldybės veiksmų (šiuo atveju dėl didelės statomo (duomenys neskelbtini) kainos), dėl kurių ir visuomenė reiškia susirūpinimą, jis privalo aiškintis, analizuoti ir diskutuoti situaciją, o tam, kad išsklaidyti visas abejones, prašo papildomos informacijos. Kadangi Varėnos rajono savivaldybės taryba jo prašomos informacijos jam nesuteikė, klausimą iškėlė į viešumą 2017 m. spalio 31 d. vykusios tarybos posėdžio metu. Vėliau filmuoti skandalingu tapusio statinio atvyko žurnalistai, kurie paprašė jo interviu, jis sutiko ir viešai išreiškė savo nuomonę, ką būdamas „valstybės politiku“ ir privalo padaryti. Pareiškėjas paaiškinime taip pat nurodė, kad TV3 laidoje jokių kaltinimų niekam neišsakė, tik pasakė, kad į teisėsaugą kreipsis antikorupcinė komisija. Jo žiniomis, antikorupcinė komisija kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą ir Kauno apygardos prokuratūrą, taigi jo viešai paskleista informacija teisinga. Teigė, kad administracijos direktoriaus pareiškėjui pareikšti kaltinimai pažeidus Valstybės politikų elgesio kodekso reikalavimus yra nepagrįsti, o tokiais tyrimais bandoma persekioti opozicinės frakcijos tarybos narį.

41. Etikos komisija 2018 m. kovo 5 d. raštu kreipėsi į Varėnos rajono savivaldybės administraciją, kuri 2018 m. balandžio 3 d. raštu pateikė Etikos komisijai jos prašyme prašomą suteikti informaciją apie P. S..

42. Etikos komisija 2018 m. balandžio mėn. informavo pareiškėją apie 2018 m. balandžio 18 d. vyksiantį posėdį, kuriame bus svarstomas jo elgesys dėl veiksmų, galbūt pažeidžiančių Valstybės politikų elgesio kodekse nustatytus valstybės politiko elgesio padorumo ir pavyzdingumo principus pagal Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pranešimą.

43. Etikos komisija 2018 m. balandžio 23 d. sprendime nurodė, kad Valstybės politikų elgesio kodeksu siekiama įgyvendinti konstitucinį valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms principą, plėtoti demokratinį valdymą, didinti visuomenės pasitikėjimą valstybės valdžios ir savivaldybių institucijomis, skatinti valstybės politikų ir kandidatų į valstybės politikus atsakomybę už savo veiklą ir atskaitomybę visuomenei. Valstybės politikas turi laikytis Kodekse nustatytų elgesio principų: pavyzdingumo – deramai elgtis visuomenėje, laikytis visuotinai pripažįstamų dorovės, moralės ir etikos normų; padorumo – elgtis deramai pagal einamas pareigas, vengti situacijų, kai politiko elgesys kenktų jo ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ar autoritetui, vengti nesąžiningų pranašumo siekio būdų; sąžiningumo – pareigas eiti sąžiningai ir laikytis aukščiausių elgesio standartų, vengti situacijų, galinčių paveikti sprendimų, kurie sukeltų visuomenėje abejonę, priėmimą ir t. t. Vadovaudamasi Valstybės politikų elgesio kodekso 9 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Varėnos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos nuostatų 36.3 papunkčiu nusprendė rekomenduoti Varėnos rajono savivaldybės tarybos nariui P. S. suderinti savo elgesį ar veiklą su Valstybės politikų elgesio kodekse ar savivaldybės veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytais valstybės politiko elgesio principais ar reikalavimais.

44. Etikos komisija 2018 m. balandžio 25 d. raštu informavo pareiškėją, kad jo atžvilgiu priėmė sprendimą ir siunčia jo kopiją.

45. Byloje taip pat nustatyta, kad Varėnos rajono savivaldybės antikorupcijos komisija 2018 m. sausio 30 d. raštu kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą, VšĮ Centrinę projektų valdymo agentūrą ir Kauno apygardos prokuratūrą dėl Varėnos miesto (duomenys neskelbtini) viešųjų pirkimų bei kainos.

VI. 46. Valstybės politikų elgesio viešajame gyvenime principų ir reikalavimų pagrindus, taip pat priemones, užtikrinančias valstybės politikų elgesio kontrolę ir atsakomybę už pažeidimus nustato Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodeksas, kuriuo siekiama įgyvendinti konstitucinį valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms principą, plėtoti demokratinį valdymą, didinti visuomenės pasitikėjimą valstybės valdžios ir savivaldybių institucijomis, skatinti valstybės politikų ir kandidatų į valstybės politikus atsakomybę už savo veiklą ir atskaitomybę visuomenei. Šis kodeksas reglamentuoja valstybės politikų elgesio viešajame gyvenime principų ir reikalavimų pagrindus, taip pat priemones, užtikrinančias valstybės politikų elgesio kontrolę ir atsakomybę už šio kodekso nuostatų pažeidimus (1, 2 straipsniai).

47. Elgesio kodekso 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės politikai – asmenys, įstatymų nustatyta tvarka išrinkti į Seimo nario, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento nario, savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės mero pareigas ar paskirti į Vyriausybės nario, savivaldybės mero pavaduotojo pareigas. Šis kodeksas taikomas valstybės politikams, išskyrus Respublikos Prezidentą ir Europos Parlamento narius (3 str.).

48. Elgesio kodekso 4 straipsnyje, nustatančiame valstybės politikų elgesio principus, nustatyta, kad valstybės politikas viešajame gyvenime vadovaujasi šiais elgesio principais: pagarba žmogui ir valstybei; teisingumo; sąžiningumo; skaidrumo ir viešumo; padorumo; pavyzdingumo; nesavanaudiškumo; nešališkumo ir atsakomybės. Padorumo principas reiškia, kad valstybės politikas elgiasi deramai pagal einamas pareigas, vengia situacijų, kai politiko elgesys kenktų jo ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ir autoritetui, vengia nesąžiningų pranašumo siekimo būdų, gautą oficialią informaciją naudoja tik pareigoms atlikti ir nesipelno iš jos. Pavyzdingumo – deramai elgiasi visuomenėje, laikosi visuotinai pripažįstamų dorovės, moralės ir etikos normų.

49. Elgesio kodekso 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad valstybės politikų elgesio, kuriuo pažeidžiami šiame kodekse nustatyti valstybės politikų elgesio principai ir nuostatos, tyrimą atlieka institucijos, kurioje valstybės politikas eina pareigas, veiklą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka sudarytos komisijos (toliau – Komisija): savivaldybių tarybose – savivaldybių tarybų sprendimu iš jų narių ir gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovų sudarytos etikos komisijos.

50. Elgesio kodekso 7 straipsnyje, nustatančiame valstybės politikų elgesio tyrimo tvarką, 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad valstybės politiko elgesio tyrimas Komisijoje gali būti pradėtas, kai yra bent vienas iš pagrindų: fizinio ar juridinio asmens skundas, kreipimasis ar pranešimas (toliau – skundas) apie valstybės politiko galimai padarytą šiame kodekse nustatytų valstybės politikų elgesio principų, nuostatų ar institucijos, kurioje politikas eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose valstybės politikui nustatytų reikalavimų pažeidimą (toliau – pažeidimas) ir visuomenės informavimo priemonėse paskelbta pagrįsta informacija apie valstybės politiko galimai padarytą pažeidimą.

51. Elgesio kodekso 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės politiko elgesio tyrimą atlikusi Komisija gali priimti šiuos sprendimus: konstatuoti, kad valstybės politikas nepažeidė šiame kodekse ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų valstybės politiko elgesio principų ar reikalavimų; konstatuoti, kad valstybės politikas pažeidė šiame kodekse ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus valstybės politiko elgesio principus ar reikalavimus; rekomenduoti valstybės politikui suderinti savo elgesį ar veiklą su šiame kodekse ar institucijos, kurioje valstybės politikas eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytais valstybės politiko elgesio principais ar reikalavimais; rekomenduoti viešai atsiprašyti; įtarus esant nusikalstamos veikos požymių, perduoti medžiagą ikiteisminio tyrimo įstaigoms ar prokuratūrai. Apie Komisijos atliktą tyrimą ir priimtą sprendimą pranešama asmeniui, pateikusiam skundą Komisijai, valstybės politikui, dėl kurio yra priimtas sprendimas, ir Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (9 str. 3 d.).

52. Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės taryba savo įgaliojimų laikui sudaro Etikos komisiją ir Antikorupcijos komisiją. Savivaldybės taryba šių komisijų pirmininkus mero teikimu skiria iš tarybos narių. Jeigu yra paskelbta savivaldybės tarybos mažuma (opozicija), Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkų kandidatūras meras teikia savivaldybės tarybos mažumos (opozicijos) siūlymu reglamento nustatyta tvarka. Jeigu savivaldybės tarybos mažuma (opozicija) nepasiūlo Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkų kandidatūrų, Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkus savivaldybės taryba skiria mero teikimu. Komisijų atsakingųjų sekretorių pareigas atlieka savivaldybės administracijos direktoriaus paskirti valstybės tarnautojai, šios funkcijos įrašomos į jų pareigybės aprašymą. Šio straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad savivaldybės tarybos komisijų sudarymo tvarka nustatyta reglamente. Komisijų nuostatus tvirtina savivaldybės taryba.

53. Šiame kontekste pažymėtina, kad poveikio priemonių, numatytų Elgesio kodekso 9 straipsnyje taikymas savivaldybės tarybos nariams, kaip ir kitiems valstybės politikams, nėra įstatymo tikslas ir Etikos komisijos paskirtis. Pagrindiniai įstatymo tikslai yra siejami su visuomenės pasitikėjimo valstybės valdžios ir savivaldybių institucijomis didinimu, valstybės politikų atsakomybės už savo veiklą ir atskaitomybę visuomenei skatinimu. Etikos komisijų veikla yra viena iš priemonių, užtikrinančių valstybės politikų elgesio kontrolę, todėl neatsitiktinai į jų darbą įstatymo leidėjas reikalauja įtraukti gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovus. Etikos komisijos sprendimais tikrinama, ar valstybės politikų elgesio ribos nebuvo peržengtos, ir taip užkertamas kelias kitiems pažeidimams ateityje kilti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-396-1062/2018, 47 p.).

VII. 54. Minėta, kad Etikos komisija 2018 m. balandžio 23 d. skundžiamu sprendimu taikė poveikio priemonę nustatytą Valstybės politikų elgesio kodekso 9 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir nusprendė rekomenduoti Varėnos rajono savivaldybės tarybos nariui P. S. suderinti savo elgesį ar veiklą su Valstybės politikų elgesio kodekse ar savivaldybės veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytais valstybės politiko elgesio principais ar reikalavimais. Iš sprendimo turinio ir tyrimo medžiagos suprastina, kad sprendimas dėl etikos principų pažeidimo priimtas dėl to, kad Varėnos rajono savivaldybės tarybos narys P. S. visuomenės informavimo priemonėse aptarinėjo Varėnos rajono savivaldybės tarybos veiksmus dėl Varėnoje statomo (duomenys neskelbtini), viešai išreiškė abejones dėl pasirinkto statinio projekto ir jo kainos, tačiau nepateikė jokių įrodančių faktų.

55. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčijame sprendime aiškiai bei suprantamai nesuformuluota išvada, ar pareiškėjas pažeidė, ar nepažeidė Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintus principus, tačiau taikė poveikio priemones, nors sprendimo turinys yra neaiškus ir prieštaringas.

56. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad Etikos komisija nepagrindė savo sprendimo ir nekonstatavo aiškiai, kokie etikos principai buvo pažeisti konkrečiu atveju. Faktas, kad Varėnos rajono savivaldybės tarybos narys P. S. visuomenės informavimo priemonėse aptarinėjo Varėnos rajono savivaldybės tarybos veiksmus dėl Varėnoje statomo (duomenys neskelbtini), viešai išreiškė abejones dėl pasirinkto statinio projekto ir jo kainos, nesudaro pagrindo tvirtinti, kad buvo pažeisti etikos principai. Pareiškėjas savo skunde pirmosios instancijos teismui teisingai akcentavo, kad pareiškėjas nepareiškė jokių konkrečių kaltinimų, pateikta informacija nebuvo įžeidžiančio pobūdžio. Todėl pagrįsti yra pareiškėjo argumentai, kad konkrečiu atveju buvo įgyvendinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje nustatyta teisė laisvai reikšti savo įsitikinimus.

57. Pastebėtina ir tai, kad galimų etikos pažeidimų tyrimas turėtų užtikrinti ir saugoti savivaldybės tarybos nario pareigų prestižą. Etikos pažeidimo konstatavimas suponuoja išvadą, kad asmens pareigų vykdymas nesuderinamas su šių pareigų prestižu. Taigi drausminės atsakomybės, kuriai atsirasti nėra nustatytas konkretus veikų ar pažeidimų sąrašas, taikymas kiekvienu atveju susijęs su vertinimu, ar konkrečiu atveju yra daromi pažeidimai, nesuderinami su konkrečiomis pareigomis, t. y. ar yra daromi akivaizdūs ir šiurkštūs pažeidimai. Toks vertinimas turėtų užtikrinti ir proporcingumo principo paisymą, t. y. kiekviena konkrečiu atveju asmeniui taikoma priemonė turėtų būti būtina ir adekvati.

58. Pažymėtina, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d. nutarimus).

59. Skundžiamame sprendime nėra pateiktas aiškus ir išsamus vertinimas, kad savivaldybės tarybos nario elgesys konkrečiu atveju buvo nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigų prestižu, nebuvo padarytos aiškios išvados, kad taikoma poveikio priemonė yra būtina ir adekvati. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai panaikino Etikos komisijos 2018 m. balandžio 23 d. skundžiamą sprendimą.

60. Nepagrįsti yra atsakovo apeliacinio skundo motyvai, kad poveikio priemonės (konkrečiu atveju rekomendacija) gali būti taikomos ir nenustačius etikos pažeidimų. Minėtos ir kitos Valstybės politikų elgesio kodekso normos patvirtina, kad poveikio priemonės taikomos nustačius pažeidimą. Kitoks Valstybės politikų elgesio kodekso aiškinimas ir taikymas būtų nesuderinamas su proporcingumo principu.

61. Atsakovo apeliacinio skundo motyvas dėl to, kad pareiškėjui buvo žinomi nagrinėjamo klausimo faktinis ir teisinis pagrindas, neturi reikšmės bylos išsprendimui. Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje nekvestionavo klausimo dėl būtinumo laikytis procedūrų, turinčių užtikrinti asmeniui konstitucinio teisės į gynybą principo laikymąsi, t. y. pareiškėjas nekvestionavo, kad jis žinojo kuo yra kaltinamas. Tai, kad nagrinėjamu atveju buvo laikomasi nustatytų procedūrų nagrinėjant etikos pažeidimo klausimą, nepaneigia subjekto, nagrinėjančio šį klausimą, pareigos pagrįsti ir aiškiai motyvuoti savo sprendimą, jeigu yra nustatomas etikos pažeidimas.

62. Nepagrįsti yra atsakovo apeliacinio skundo motyvai dėl netinkamo atsakovo byloje. Analogiškose bylose atsakovu dalyvauja savivaldybės tarybos Etikos komisija, kaip ir buvo nagrinėjamoje byloje (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-396-1062/2018, kitą pirmosios instancijos teismo paminėtą praktiką).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Varėnos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius